cefd16c7-6926-47c8-bb01-c2ccd60d2ab8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                    Civilinė byla Nr. 2A-48/2010                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 114.11, 45.12 (S)       LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. vasario 1 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio KailiÅ«no, sekretoriaujant Vaidai StepanavičiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Stasiui Zabitai, atsakovams V. K. , E. V. ir jo atstovui advokatui Nerijui Stukui,trečiojo asmens atstovui A. B. , vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Trapas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 21 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-262-343/2008 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Trapas“ ieÅ¡kinį atsakovams antstoliui V.

K. ir E. V. , tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,BTA draudimas“, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : IeÅ¡kovas UAB ,,Trapas“ 2006 m. liepos 31 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams       E. V. ir antstoliui V. K. , kuriuo prašė pripažinti antstolio 2003 m. gegužės 12 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ Nr. 72/02/3623 negaliojančiu bei taikyti restitucijÄ , tai yra grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui geriamo vandens siurblinę, lietaus vandens siurblinę, baseinÄ , du vandens rezervuarus, kiemo aikÅ¡telę, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovui E. V. priteisti iÅ¡ atsakovo antstolio V.

K. 14 420 Lt. IeÅ¡kovas nurodė, kad antstolis iÅ¡ varžytynių pardavė ieÅ¡kovui priklausiusį minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ už 14 420 Lt, nors jo rinkos vertė buvo 964 088 Lt. IeÅ¡kovo teigimu, neatitinkančios rinkos vertės pradinės turto pardavimo kainos varžytynėse nustatymas prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams ir CK 6.397 straipsnio reikalavimams, todėl varžytynių eigoje sudarytas sandoris turi bÅ«ti vertinamas kaip niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 str. 1 d.).

Be to, parduodant turtÄ buvo pažeisti 1964 m. CPK 411 bei 431 straipsnių reikalavimai, nes turtas nebuvo įkainuotas, nebuvo nurodyta kiekvieno parduodamo daikto kaina. Taip pat ieÅ¡kovas nurodė, kad turi bÅ«ti taikoma restitucija, nes turtÄ â€“ pramoninį objektÄ â€“ nusipirkęs atsakovas E. V. buvo nesÄ Å¾iningas, kadangi turėjo pakankamai žinių ir patirties įvertinti aplinkybę, jog turto kaina yra nerealiai maža. Atsakovas antstolis V. K. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad 2002 m. rugsėjo 23 d. Kauno apskrities VMI, dalyvaujant ieÅ¡kovo direktoriui A. P. , deklaruotų mokesčių mokestinei nepriemokai užtikrinti aprašė, įkainojo ir areÅ¡tavo ginčo turtÄ . Turtas buvo įvertintas 14 000 Lt. Akte nurodyta, kad pastatai apleisti, nėra Å¡ildymo sistemos, valymo ir siurblių įrenginių. Å io akto ieÅ¡kovas neskundė. Minėta suma ir buvo nurodyta pradine turto pardavimo iÅ¡ varžytynių kaina iÅ¡ieÅ¡kant ieÅ¡kovo įsiskolinimÄ valstybei už žemės nuomÄ , o skelbiant varžytynes ginčų dėl turto vertės nekilo.

Ginčo turtas už 14 420 Lt parduotas atsakovui E. V. , pardavimo aktÄ 2003 m. gegužės 20 d. patvirtino Kauno miesto apylinkės teismas. Atsakovas taip pat prašė taikyti 1964 m. CPK 435 bei 472 straipsniuose nustatytÄ reikalavimo dėl pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia senatį.Atsakovas E. V. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad antstolis nepažeidė nei materialinių, nei procesinių teisės normų, turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ patvirtino Kauno miesto apylinkės teismas.

Be to, ieÅ¡kovas praleido 1964 m. CPK 435 straipsnyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl pirkimo - pardavimo iÅ¡ varžytynių sutarties pripažinimo negaliojančia. Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas atmetė atsakovų praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį. Å iÄ iÅ¡vadÄ grindė nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikomas CK 1.125 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytas bendras deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog ginčo turtas buvo parduotas už rinkos kainos neatitinkančiÄ kainÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė nurodydamas, kad pateikti ginčo turto vertinimai (turto inventorizacinė vertė, UAB „ŽIA valda real estate“ vertinimas, VÄ® Registrų centro duomenys, ekspertizė) svyruoja nuo 14 000 Lt iki 1 064 088 Lt. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje teigė, jog ginčo turto rinkos kaina buvo 1 064 088 Lt, tačiau atlikus ekspertizę sutiko su 221 000 Lt turto kaina.

Be to, buvo parduodamas specialios paskirties turtas – geriamo vandens siurblinė, lietaus vandens siurblinė ir kiemo statiniai, todėl buvo sunku nustatyti rinkos kainÄ . Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas konstatavo, kad rinkos kaina buvo nustatoma turto pardavimo metu. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ginčo turto vertę nustatė Kauno apskrities VMI, suraÅ¡ydama ginčo turto areÅ¡to aktÄ pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau MAÄ®) 35 straipsnį, kuris įtvirtino turto įkainojimo tvarkÄ , o ieÅ¡kovas nepasinaudojo tiek pačiame turto areÅ¡to akte, tiek MAÄ® 54 straipsnyje įtvirtinta savo teise ginčyti kiekvienÄ mokesčio administratoriaus ar jo pareigÅ«no veiksmÄ ir Å¡io veiksmo pasekmes.

Teismas savo sprendimÄ nesivadovauti ekspertizės aktu grindė nurodydamas, jog ekspertė, net ir apklausta teismo posėdyje, nepagrindė aplinkybės, kodėl turtas buvo vertinamas jį susiejant su galimybe iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ , nors žemės nuomos teisė atsakovui E. V. nebuvo parduota. Be to, ji pripažino, jog yra galimybė, kad bus nustatytas servitutas, ir sutiko su tuo, kad tuomet turto vertė bus mažesnė. Teismas taip pat konstatavo, jog atliekant ekspertizę padaryta eilė Turto vertinimo įstatymo normų pažeidimų, tai yra nebuvo vertinamas nė vienas analogiÅ¡kas objektas, vietove laikomas Kauno miestas, nors jame yra įvairÅ«s rajonai, kuriuose nekilnojamojo turto kaina yra skirtinga, vienodai įvertinti skirtingų metų statybos objektai.

Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad ekspertizės iÅ¡vadoje yra nurodoma, jog statiniai nebus eksploatuojami pagal paskirtį, yra blogos bÅ«klės, nusidėvėję 100 procentų, tačiau ekspertė nurodė, jog jie įgyja vertę per teisę įsigyti Å¡ioje vietovėje žemės sklypÄ mažesne kaina, nei reikėtų įsigyti naujÄ sklypÄ aukciono bÅ«du, nors metodo dėl galimumo įsigyti žemės sklypÄ nėra. Teismas atsižvelgė ir į tai, jog ekspertė pripažino, kad nėra duomenų apie žemės sklypo dydį.

             Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti aktÄ negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu. Å iÄ iÅ¡vadÄ grindė tuo, jog CK 6. 397 straipsnis nebuvo pažeistas, nes ginčo akte turto pirkimo kaina yra nurodyta.Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė savo teiginių dėl atsakovo E. V. nesÄ Å¾iningumo. Konstatavo, jog nors ieÅ¡kovas ir teigė, kad turtÄ minėtas atsakovas įgijo versliÅ¡kai, ketindamas jį perparduoti, tačiau, teismo nuomone, Å¡iam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.

PrieÅ¡ingai, aplinkybė, jog E. V. ginčo turto nebuvo perleidęs ir po trejų metų po jo įgijimo, šį argumentÄ paneigia. Teismo nuomone, tai, kad atsakovas yra įgijęs analogiÅ¡kos paskirties objektų, nesudaro pagrindo teigti, jog jis siekė ginčo turtÄ perparduoti. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieÅ¡kovas atsidarė sÄ skaitÄ , į kuriÄ jam buvo pervesti 4 393 Lt, likę pardavus ginčo turtÄ , todėl, teismo nuomone, ieÅ¡kovo reikalavimas taikyti restitucijÄ neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 str. 4 d.).

         Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB ,,Trapas“ praÅ¡o minėtÄ teismo sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti. SkundÄ grindžia tokiomis aplinkybėmis:Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus dėl ginčo turto vertės, pažeidė procesinės teisės normas (CPK 176, 185 str.). Teismo sprendimas nesivadovauti eksperto iÅ¡vada nepagrįstas byloje surinktais įrodymais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad su galimybe įsigyti žemės sklypÄ ekspertizės akte siejamas tik kiemo aikÅ¡telės, baseino, geriamo vandens rezervuaro rinko vertės nustatymas.

Be to, turto rinkos vertės dydžiui turi įtakos ir pirkėjo lÅ«kesčiai, taip pat ir galimybė įgyti teisę į žemės sklypÄ po ir prie nuosavybės teise valdomų statinių. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad turto rinkos kaina buvo nustatyta turto pardavimo metu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolis, nustatydamas pradinę ginčo turto kainÄ , rėmėsi Kauno apskrities VMI turto areÅ¡to akto duomenimis apie balansinę areÅ¡tuojamo turto vertę, tačiau turtas buvo areÅ¡tuotas 2002 m. rugsėjo 23 d., o parduotas iÅ¡ varžytynių 2003 m. gegužės mėnesį.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolis nesiėmė jokių veiksmų, kad nustatytų tikrÄ jÄ turto rinkos kainÄ jo pardavimo iÅ¡ varžytynių metu, nors privalėjo tai padaryti. Aplinkybė, jog skolininkas vykdomojoje byloje neginčijo antstolio nustatytos parduodamo daikto kainos, nepaneigia iÅ¡vados apie neteisingÄ daikto pardavimo kainos nustatymÄ . Antstolis, nustatydamas parduodamo iÅ¡ varžytynių nekilnojamojo daikto kainÄ , pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, esmines nekilnojamojo daikto pardavimo sÄ lygas, todėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas turi bÅ«ti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio pirmÄ jÄ dalį.

Ginčo turtas turėjo bÅ«ti įkainotas vadovaujantis CPK 681 straipsniu bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsniu. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su atsakovo E. V. nesÄ Å¾iningumu, įsigyjant ginčo turtÄ . Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių minėto atsakovo verslÄ Ä¯sigyjant ir parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ , taip pat ir pramoninius objektus. Atsakovas negali bÅ«ti pripažintas sÄ Å¾iningu įgijėju, nes pagal kvalifikacines savybes, patirtį turto verslo srityje, galėjo ir turėjo žinoti, kad parduodamo daikto kaina buvo neteisinga, akivaizdžiai neatitiko tikrosios daikto vertės. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas antstolis V.

K. praÅ¡o skundÄ atmesti, o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas sprendime visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes ir argumentavo, kodėl vadovavosi vienais įrodymais ir atmetė kitus, todėl sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio ketvirtosios dalies 3 punktÄ . Taip pat teigia, kad apelianto turtÄ areÅ¡tavo Kauno apskrities VMI, vadovaudamasi MAÄ® 35 straipsniu, kuris nustatė turto įkainojimo tvarkÄ . Apeliantas nepasinaudojo savo teise ginčyti mokesčių administratoriaus veiksmus, o tai rodo, jog sutiko su ginčo turto įkainojimu.

Apeliantas nepagrįstai remiasi CPK 681 straipsniu, nes turtas areÅ¡tuotas remiantis MAÄ® 35 straipsniu, jį areÅ¡tavo mokesčių administratorius ir CPK normos neturėjo bÅ«ti taikomos. Atsakovo nuomone, apelianto argumentai, jog turtas buvo parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ , prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje pateiktam iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad varžytynių turto statusas yra specifinis, todėl jo vertė ir reali toje vietoje esančio kito nekilnojamojo turto vertė gali nesutapti (civilinė byla Nr. 3K-3-133/2005).

Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akte yra nurodyta parduodamo turto kaina, todėl Å¡is aktas atitinka CK 6.397 straipsnio pirmosios dalies reikalavimus. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas E. V. praÅ¡o skundÄ atmesti, o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertino įrodymus bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsakovo nuomone, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ . Be to, apeliantas atsidarė sÄ skaitÄ , į kuriÄ jam buvo pervesti 4 393 Lt, likę pardavus ginčo turtÄ ir padengus apelianto skolÄ , todėl praÅ¡ymas taikyti restitucijÄ grÄ Å¾inant apeliantui turtÄ , o antstolį įpareigojant pirkėjui grÄ Å¾inti jo sumokėtus pinigus, neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 str. 4 d.).

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo UAB ,,BTA draudimas“ praÅ¡o skundÄ atmesti, o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas aiÅ¡kiai įvardijo motyvus, kuriais grindė iÅ¡vadÄ , jog apeliantas neįrodė savo teiginių dėl per mažos turto pardavimo kainos. Be to, apeliantas neginčijo turto įkainojimo ne 2003 m. vykdant turto varžytynes, nei po jų, kai teismas tvirtino varžytynių aktÄ . Teismas nekonstatavo antstolio neteisėtų veiksmų, todėl nesant CK 6.246-6.249 straipsniuose nustatytų civilinei atsakomybei kilti pagrindų, negali bÅ«ti keliamas klausimas dėl antstolio civilinės atsakomybės, o tuo pačiu ir dėl draudiko prievolės. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija praÅ¡o skundÄ atmesti, o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl antstolio veiksmų, kuriuos jis atliko 2003 m. gegužės 12 d., tačiau 2002 m. gegužės 9 d. buvo priimtas Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, kurio 7 straipsnis nurodo, kad teismo antstolių kontoros prie apylinkių teismų veikia iki 2002 m. gruodžio 31 d. Teismo antstolių funkcijas nuo 2003 m. sausio 1 d. atlieka antstolis, kuris už padarytÄ Å¾alÄ atsako įstatymų nustatyta tvarka, todėl pasekmės, kurios gali atsirasti pripažinus turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu ir pritaikius restitucijÄ , nepalies Teisingumo ministerijos interesų.

Taip pat teigia, kad teismas pagrįstai nesivadovavo ekspertizės iÅ¡vadomis ir nėra jokių objektyvių įrodymų, kad turto pardavimo metu jo rinkos vertė buvo didesnė nei nurodyta Kauno apskrities VMI turto areÅ¡to akte, kurio teisėtumo bei pagrįstumo apeliantas neginčijo. Apeliacinis skundas tenkintinas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas UAB ,,Trapas“ ieÅ¡kiniu reikalavo pripažinti antstolio 2003 m. gegužės 12 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ Nr. 72/02/3623 negaliojančiu, nurodydamas, jog antstolis iÅ¡ varžytynių pardavė ieÅ¡kovui priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ - geriamo vandens siurblinę, lietaus vandens siurblinę, baseinÄ , du vandens rezervuarus, kiemo aikÅ¡telę, esančius (duomenys neskelbtini), - už 14 420 Lt, nors Å¡io turto rinkos vertė buvo 964 088 Lt (CK 6.397 str., 1.80 str. 1 d.).

Taip pat ieÅ¡kovas prašė taikyti restitucijÄ , nes turtÄ nusipirkęs atsakovas E. V. buvo nesÄ Å¾iningas, tai yra turėjo pakankamai žinių ir patirties įvertinti aplinkybę, jog turto kaina yra nerealiai maža. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šį ieÅ¡kinį atmetė, konstatuodamas, kad ieÅ¡kovas neįrodė nei to, jog turtas buvo parduotas už rinkos kainos neatitinkančiÄ kainÄ , nei pirkėjo nesÄ Å¾iningumo. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o šį teismo sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo apeliacinio skundo, atsakovų ir trečiųjų asmenų atsiliepimų į šį skundÄ argumentus, įvertinusi bylos medžiagÄ , sprendžia, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina ieÅ¡kovo reikalavimų, todėl yra pagrindas patenkinti ieÅ¡kinį (CPK 263 str. 1 d.).

Å iÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija grindžia tokiais motyvais: Dėl ginčo turto pardavimo kainosIÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ginčo nekilnojamasis turtas – geriamo vandens siurblinė, lietaus vandens siurblinė bei kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), - buvo parduotas 2003 m. gegužės 12 d. varžytynėse už 14 420 Lt. Antstolis buvo nustatęs 14 000 Lt pradinę turto kainÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog Å¡i kaina neatitiko turto rinkos kainos, todėl nėra pagrindo pripažinti aktÄ negaliojančiu remiantis CK 1.80 straipsnio nuostatomis.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė nurodydamas, jog įvairÅ«s Å¡alių pateikti ginčo turto vertinimai pateikia labai skirtingas vertes, o turtas yra specialios paskirties, todėl sunku nustatyti jo rinkos kainÄ . Dėl to, teismo teigimu, kaina buvo nustatyta turto pardavimo metu. Teisėjų kolegijos nuomone, siekiant patikrinti Å¡ios teismo iÅ¡vados pagrįstumÄ , pirmiausia bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kokie ginčo turto vertinimai buvo pateikti byloje, ir atsakyti į klausimÄ , ar teismas teisingai vertino Å¡iuos įrodymus (CPK 185 str.).Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, gauti tokie ginčo turto vertę nurodantys įrodymai:Ginčo turto Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje nurodyta, jog 2003 m. birželio 27 d. geriamo vandens siurblinės vidutinė rinkos vertė buvo 181 700 Lt, o lietaus vandens siurblinės - 664 550 Lt, Å¡ių objektų nusidėvėjimas - 17 procentų.

Nurodyta kitų kiemo statinių vidutinė rinkos vertė - 217 860 Lt. Pagal VÄ® Registrų centro Kauno filialo 2006 m. gegužės 11 d. pažymÄ , 2003 m. gegužės 1 d. geriamo vandens siurblinės vidutinė rinkos vertė buvo 181 700 Lt, lietaus vandens siurblinės – 664 548 Lt, kitų statinių – 217 840 Lt (t. 1, b. l. 16). Pagal 2003 m. kovo 26 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä geriamo vandens siurblinės statybinė vertė buvo 12 369 Lt, lietaus vandens siurblinės – 59 658 Lt (vykdomosios bylos Nr. 0072/02/03623 b. l. 16).Pagal 2006 m. gruodžio 7 d.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä 2006 m. gegužės 16 d. geriamojo vandens siurblinės vidutinė rinkos vertė buvo 81 600 Lt, lietaus vandens siurblinės – 272 000 Lt. Nurodytas 21 procento nusidėvėjimas. Kauno apskrities VMI 2002 m. rugsėjo 23 d. turto areÅ¡to akte nustatyta ginčo turto vertė – 14 000 Lt (vykdomosios bylos Nr. 0072/02/03623 b. l. 2-3). Aktas suraÅ¡ytas dalyvaujant Å¡ios institucijos nepriemokų iÅ¡ieÅ¡kojimo skyriaus specialistei bei UAB ,,Trapas“ direktoriui A.

P. , ekspertai ar specialistai jį suraÅ¡ant nedalyvavo. UAB ,,ŽIA valda real estate“ atliktame turto vertinime nurodyta, jog 2003 m. gegužės 12 d. ginčo turto vertė buvo 14 000 Lt. Taip pat pažymėta, jog faktiÅ¡ka vertinamo nekilnojamojo turto pardavimo kaina gali skirtis nuo apskaičiuotos vertės, priklausomai nuo rinkos sÄ lygų, susiklosčiusių pardavimo momentu, nuo ypatingų pirkėjo lÅ«kesčių, investicinių sumanymų ar kitų vertintojui vertinimo metu nežinomų aplinkybių.

Vertintojai nurodė tokius teigiamus vertės veiksnius - objekto dislokacija (netoli Kauno centro), geros susisiekimo galimybės, bei neigiamus vertės veiksnius - bloga fizinė būklė, nedidelis pastatų plotas, atjungti esami inžineriniai tinklai. Teismo ekspertizės akte Nr. 863809 konstatuota, kad 2003 m. gegužės 12 dienai geriamo vandens siurblinės rinkos vertė, nustatyta lyginamosios vertės metodu, pagrįsta pirkimo – pardavimo sandorių analogais, pakoreguota atsižvelgiant į kiekybinius ir kokybinius lyginamojo ir vertinamojo turto skirtumus, buvo 33 000 Lt, o lietaus vandens siurblinės – 77 000 Lt (t. 2, b. l. 88-121).

Ekspertas taip pat nurodė, jog kitiems vertinamiems kiemo statiniams (kiemo aikÅ¡telei, tvorai, baseinui, geriamo vandens rezervuarams) atkuriamosios vertės vertinimo metodas negali bÅ«ti taikomas, nes Å¡ie statiniai nebuvo ir nebus eksploatuojami pagal savo paskirtį, jų funkcijų atstatymui reikėtų didelių investicijų, tačiau jie įgyja vertę per teisę įsigyti Å¡ioje vietovėje žemės sklypÄ mažesne kaina nei reikėtų įsigyti naujÄ sklypÄ aukciono bÅ«du. Dėl to Å¡ie vertinami nekilnojamojo turto objektai yra verti tik tiek, kiek jie verti įgyjant teisę į žemės sklypÄ po jais – 111 000 Lt.

Jų rinkos vertė nustatyta kaip teisės vertė į įgyjamÄ Å¾emės sklypÄ po kiemo statiniais reikalingÄ jiems eksploatuoti (t. 2, b. l. 108). Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo, Å¡iuos įrodymus teismas įvertino ir laikė, kad jie nėra pakankami, jog pagrįstų ieÅ¡kovo teiginius apie nepagrįstai maÅ¾Ä ginčo pardavimo kainÄ . Teismas, spręsdamas, jog 14 000 Lt dydžio pradinė ginčo turto kaina varžytynėse buvo pagrįsta ir atitinkanti turto vertę, rėmėsi minėtu Kauno apskrities VMI turto areÅ¡to aktu, o taip pat tuo, kad turtÄ parduodant varžytynėse, jo kaina nustatoma pardavimo metu.

Teismas akcentavo, jog apeliantas neskundė minėto turto areÅ¡to akto, o taip pat teismas kritiÅ¡kai vertino ekspertizės akte nustatytÄ ginčo turto vertę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks bylos medžiagos vertinimas yra nepagrįstas ir neatitinka protingumo reikalavimų (CK 1.5 str., CPK 185 str.). Pirma, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino antstolio pareigos imtis veiksmų, kad bÅ«tų nustatyta tikroji parduodamo turto rinkos kaina jo pardavimo iÅ¡ varžytynių metu.

Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiÅ¡kia, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių iÅ¡ieÅ¡kotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių, nagrinėjamu atveju skolininko, teisių bei teisėtų interesų (2002 m. įstatymo redakcijos Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). AreÅ¡tuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi turto pardavimo iÅ¡ varžytynių proceso stadija, kurios metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areÅ¡tuotÄ turtÄ , o skolininko ir iÅ¡ieÅ¡kotojo interesų pusiausvyros iÅ¡laikymas įpareigoja antstolį elgtis sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai.

Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kuriÄ vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso Å¡alys naudojasi savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Atsižvelgiant į tokias antstolio pareigas ir jo veiklai keliamus reikalavimus, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir iÅ¡ieÅ¡kotojas reiÅ¡kia prieÅ¡taravimus dėl nustatytos turto kainos.

Kaip minėta, atsakovai teigdami, jog antstolis ginčo turto nevertino bei neprivalėjo vertinti, remiasi 1964 m. CPK 391 straipsnio antrosios dalies norma, kurioje buvo numatyta, jog tais atvejais, kai sprendimÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo priėmusi institucija yra areÅ¡tavusi skolininko turtÄ sprendime nurodyto reikalavimo įvykdymui užtikrinti, teismo antstolis iÅ¡ieÅ¡kojimÄ atlieka pagal atitinkamos institucijos priimtÄ turto areÅ¡to aktÄ . Å ie atsakovų argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.Visų pirma, minimoje 1964 m.

CPK 391 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta bendra nuostata, jog Å¡io straipsnio pirmojoje dalyje numatytas priverstinio vykdymo priemones teismo antstolis ima taikyti turtÄ areÅ¡tuodamas ir parduodamas. Taigi esant atitinkamos institucijos turto areÅ¡to aktui, turtas pakartotinai nebeareÅ¡tuojamas, tačiau, organizuodamas jo pardavimÄ , teismo antstolis privalo vykdyti savo pareigas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokį minimos normos aiÅ¡kinimÄ patvirtina taip pat galiojančios CPK normos, reglamentuojančios iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko turto taisykles, CPK 634 straipsnio antrojoje dalyje numatyta antstolio prievolė bei Antstolių įstatymo 16 straipsnio nuostata, įtvirtinanti antstolio atsakomybę už savo paties ir savo darbuotojų padarytÄ Å¾alÄ .

 Antra, nagrinėjamu atveju iÅ¡ anksčiau aptartų įrodymų matyti, kad antstolis ginčo turto pradinę kainÄ nustatė atsižvelgdamas į VMI turto areÅ¡to akte nurodytÄ Ä¯kainojimÄ . Tačiau, kaip žinoma, VMI atliekamas turto vertinimas tokiais atvejais, kai turtas areÅ¡tuojamas siekiant užtikrinti Å¡io turto savininko mokestinių prievolių įvykdymÄ , atliekamas siekiant ne kuo tiksliau nustatyti turto realiÄ vertę, tačiau įvertinti, ar areÅ¡tuojamo turto vertė yra pakankama konkrečiai mokestinei skolininko prievolei užtikrinti.

Taigi tai yra specifinis turto įvertinimas ir akivaizdu, jog antstolis, kurio pareiga yra užtikrinti, kad turtas, nors ir parduodamas priverstinio pardavimo tvarka, į varžytynes bÅ«tų pateiktas nustačius realiÄ turto kainÄ , ir kuris pagal atliekamų profesinių pareigų pobÅ«dį žino ar privalo žinoti, kas sudaro vieno ar kito areÅ¡tuoto turto tikrÄ jÄ vertę (nagrinėjamu atveju, bendra padėtis tokio nekilnojamo turto rinkoje, Å¡io konkretaus turto dislokacija, turtinių teisių į šį turtÄ buvimas ir kt.) ir atitinkamai, kokia kaina realiausiai atitinka turto rinkos vertę.

Tuo tarpu Å¡iuo atveju, kaip matyti iÅ¡ minėtų VÄ® Registrų centro pateiktų duomenų, 2003 m. gegužės 1 d. ginčo geriamo vandens siurblinės vidutinė rinkos vertė buvo 181 700 Lt, lietaus vandens siurblinės – 664 548 Lt, kitų statinių – 217 840 Lt, o pagal ginčo turto kadastro bylos duomenis - 2003 m. birželio 27 d. geriamo vandens siurblinės vidutinė rinkos vertė buvo 181 700 Lt, o lietaus vandens siurblinės - 664 550 Lt, kitų kiemo statinių - 217 860 Lt. Akivaizdu, kad toks įvertinimas labai ženkliai skyrėsi nuo VMI nurodytos 14 000 Lt vertės, todėl antstolis, atsižvelgiant į anksčiau aptartas jo pareigas, privalėjo tai įvertinti ir imtis priemonių tikslinti turto vertės nustatymÄ .

Be to, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju buvo parduodamas itin specifinis turtas – vandens siurblinės ir kiti susiję įrenginiai – akivaizdu, jog tokio turto vertės nustatymas reikalauja papildomo tyrimo ir kvalifikacijos. Tuo tarpu kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolis nesiėmė jokių veiksmų tikrajam turto įvertinimui, o rėmėsi vien balansine UAB ,,Trapas“ dokumentuose nurodyta turto verte, kuri ir atsispindėjo VMI arešto akte. Todėl teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau šioje nutartyje išdėstytais argumentais, o taip pat bendraisiais teisės principais, atmeta kaip nepagrįstus paminėtus atsakovų argumentus, susijusius su 1964 m.

CPK 391 straipsnio antrosios dalies aiÅ¡kinimu bei taikymu.Teisėjų kolegijos nuomone, toks kainos nustatymo pagrindas nėra pakankamas. Pirmiausia, kaip matyti iÅ¡ byloje esančios 1994 m. liepos 4 d. sutarties, ieÅ¡kovas ginčo turtÄ Ä¯sigijo 1994 m. už 14 000 Lt (t. 2, b. l. 17, vykdomosios bylos Nr. 0072/02/03623 b. l. 39). Taigi ginčo varžytynėse turtas buvo parduodamas iÅ¡ esmės už tÄ pačiÄ kainÄ , kaip buvo įsigytas beveik prieÅ¡ deÅ¡imt metų. Antstolis nepateikė jokių įrodymų, jog bÅ«tų tikrinęs pardavimo metu buvusiÄ turto vertę, tai yra vertinęs turto bÅ«klę, nusidėvėjimÄ ar pokyčius rinkoje (CPK 178 str.).

Antra, minėta pradinė kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į Kauno apskrities VMI 2002 m. rugsėjo 23 d. suraÅ¡ytÄ ginčo turto areÅ¡to aktÄ . Tačiau Å¡is kainos nustatymo pagrindas taip pat negali bÅ«ti laikomas pakankamu, nes minėtas aktas suraÅ¡ytas beveik prieÅ¡ metus iki varžytynių. Be to, pagal tuo metu galiojusio MAÄ® 35 straipsnio nuostatas, areÅ¡tuotÄ apraÅ¡ytÄ mokesčio mokėtojo turtÄ mokesčio administratoriaus pareigÅ«nas įvertina atsižvelgdamas į tos rÅ«Å¡ies turto kainas toje vietovėje bei į turto nusidėvėjimÄ , o jeigu kai kuriuos daiktus įvertinti sunku, mokesčio administratorius turto vertei nustatyti kviečia turto vertintojÄ .

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog ginčo turtas buvo specifinis, jį vertinti sunku net ekspertams, tačiau iÅ¡ areÅ¡to akto matyti, kad VMI darbuotojui vertinant turtÄ nedalyvavo turto vertinimo specialistai ar ekspertai ir akivaizdu, kad antstoliui Å¡ios aplinkybės privalėjo bÅ«ti žinomos. AreÅ¡tuojant turtÄ siekiant užtikrinti kreditoriaus reikalavimų užtikrinimÄ , tai gali bÅ«ti pakankama, tačiau parduodant turtÄ iÅ¡ varžytynių toks kainos nustatymas vertintinas kaip atliktas nepakankamai atsižvelgiant į turto specifikÄ , iÅ¡skirtinumÄ bei dėl to kylančias jo vertės nustatymo problemas (CPK 185 str.).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog, kaip teisingai nurodo apeliantas, antstolis nesiėmė pakankamų veiksmų, kad nustatytų tikrÄ jÄ turto rinkos kainÄ jo pardavimo iÅ¡ varžytynių metu, todėl pažeidė CPK 681 straipsnio nuostatas bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 6 straipsnį.Å ios iÅ¡vados nepaneigia teismo nurodyta aplinkybė, kad apeliantas neskundė Kauno apskrities VMI turto areÅ¡to akte nustatytos turto vertės. Kaip buvo minėta, vien aplinkybė, jog turto savininkas neskundžia areÅ¡tuojant turtÄ nustatytos jo vertės, neatleidžia antstolio nuo pareigos turtÄ Ä¯vertinti teisingai.

Be to, areÅ¡tuojant turtÄ nurodoma vertė yra preliminari ir nereiÅ¡kia, kad turtas už tokiÄ kainÄ ir bus parduodamas, tuo tarpu realiai skolininko teises įtakoja turto pardavimas už per maÅ¾Ä kainÄ . Kaip matyti iÅ¡ civilinės bylos Nr. 2-8306/2003 medžiagos, apeliantas Kauno miesto apylinkės teismui 2003 m. gegužės 22 d. buvo padavęs skundÄ dėl 2003 m. gegužės 12 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių (civilinė byla Nr. 2-8306/2003 b. l. 2), nurodydamas, jog turtas parduotas už nerealiai maÅ¾Ä kainÄ , tačiau Å¡is skundas nebuvo nagrinėjamas, nes teismas nustatė terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti, o jų nepaÅ¡alinus – skundÄ laikė nepaduotu.

Antra, kaip žinoma, CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Ä®rodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.).

Pagal vienÄ iÅ¡ svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principÄ , Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 178, 12 str.), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kuriÄ , vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ ar nebuvimÄ , pakanka, jeigu byloje surinktų įrodymų visuma leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas neįrodė, jog ginčo turto pardavimo varžytynėse kaina neatitiko Å¡io turto realios rinkos vertės. Tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad teismas bepagrindo neatsižvelgė į visus ginčo turto vertę patvirtinančius įrodymus, todėl neteisingai įvertino įrodymų visumÄ (CPK 185 str.).

Kaip matyti iÅ¡ anksčiau minėtų ginčo turto vertę atspindinčių įrodymų, aplinkybę, jog ginčo turtas vertas 14 000 Lt patvirtina trys įrodymai: Kauno apskrities VMI 2002 m. rugsėjo 23 d. turto areÅ¡to aktas, kuris, kaip nurodyta anksčiau, negali bÅ«ti laikomas pakankamu tokio specifinio turto vertės nustatymo pagrindu; ginčo turto įsigijimÄ 1994 metais patvirtinantys įrodymai bei pagal tai bendrovės balanse nurodyta turto vertė, kurie taip pat negali patvirtinti realios turto vertės praėjus deÅ¡imčiai metų; bei UAB ,,ŽIA valda real estate“ atliktas turto vertinimas, kuriame, be kitų aplinkybių, pažymėta, jog turto pardavimo kaina gali skirtis nuo apskaičiuotos vertės, priklausomai nuo rinkos sÄ lygų, susiklosčiusių pardavimo momentu, nuo ypatingų pirkėjo lÅ«kesčių, investicinių sumanymų ar kitų vertintojui vertinimo metu nežinomų aplinkybių.

Å i aplinkybė yra reikÅ¡minga, atsižvelgiant į anksčiau Å¡ioje nutartyje paminėtus aspektus, tai yra, kad ginčo nekilnojamojo turto objektai yra netoli Kauno centro, UAB ,,Trapas“ turi galiojančiÄ ir su minimais pastatais neatsiejamai susijusiÄ valstybinės žemės nuomos teisę, o turto pardavimas buvo vykdomas sparčiai vystantis nekilnojamojo turto rinkai bei statybos verslui. Tuo tarpu visuose kituose įrodymuose nurodoma gerokai didesnė ginčo turto vidutinė rinkos vertė. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje nurodyta, jog 2003 m. birželio 27 d. geriamo vandens siurblinės vidutinė rinkos vertė buvo 181 700 Lt, lietaus vandens siurblinės - 664 550 Lt, kitų kiemo statinių vidutinė rinkos vertė - 217 860 Lt.

Pagal VÄ® Registrų centro Kauno filialo pažymÄ 2003 m. gegužės 1 d. geriamo vandens siurblinės vidutinė rinkos vertė buvo 181 700 Lt, lietaus vandens siurblinės – 664 548 Lt, kitų statinių – 217 840 Lt. Pagal 2003 m. kovo 26 d. Nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä geriamo vandens siurblinės statybinė vertė buvo 12 369 Lt, lietaus vandens siurblinės – 59 658 Lt. Didelė Å¡io turto vertė nurodoma ir vėlesniuose Nekilnojamojo turto registro duomenyse - pagal 2006 m. gruodžio 7 d.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä 2006 m. gegužės 16 d. geriamojo vandens siurblinės vidutinė rinkos vertė buvo 81 600 Lt, lietaus vandens siurblinės – 272 000 Lt. Esant tokiems prieÅ¡taringiems turto vertės nustatymo dokumentams, teismas pagrįstai skyrė teismo ekspertizę, kurios metu, kaip minėta, ekspertas nustatė, jog 2003 m. gegužės 12 d. geriamo vandens siurblinės rinkos vertė buvo 33 000 Lt, lietaus vandens siurblinės – 77 000 Lt, o kitų statinių, vertinant juos per teisę įgyti žemės nuomos galimybę, - 111 000 Lt.

Pirmosios instancijos teismas Å¡ia ekspertize nesivadovavo, nurodydamas, jog ekspertas nepagrindė, kodėl turtas buvo vertinamas jį susiejant su galimybe iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ , nors žemės nuomos teisė atsakovui nebuvo parduota. Be to, ekspertas pripažino, jog yra galimybė, kad bus nustatytas servitutas, ir sutiko su tuo, kad tuomet turto vertė bus mažesnė. Teismas taip pat konstatavo, jog atliekant ekspertizę nebuvo vertinamas nė vienas analogiÅ¡kas objektas, vietove laikomas Kauno miestas, nors jame yra įvairÅ«s rajonai, kuriuose nekilnojamojo turto kaina yra skirtinga, vienodai įvertinti skirtingų metų statybos objektai.Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyti teismo argumentai nėra pakankamas pagrindas nesiremti atlikta ekspertize, sprendžiant dėl 14 000 Lt dydžio kainos pagrįstumo (CPK 185 str.).

Pirma, kaip matyti iÅ¡ ekspertizės iÅ¡vados, geriamo vandens siurblinė ir lietaus vandens siurblinė buvo vertinamos to nesiejant su žemės nuomos galimybėmis, ir nustatyta, kad jų rinkos vertė varžytynių metu buvo atitinkamai 33 000 Lt ir 77 000 Lt (t. 2, b. l. 108). Su žemės nuomos galimybėmis buvo siejama tik kitų kiemo statinių – kiemo aikÅ¡telės, tvoros, baseino, vandens rezervuarų – vertė. Antra, atskiro turto objekto vertė negali bÅ«ti atsiejama nuo jo panaudojimo galimybių, todėl natÅ«ralu, jog turto vertę įtakoja tiek jo buvimo vieta, tiek tokio turto savininkui atsirandančios galimybės. Ginčo statinių atveju tokia papildomÄ vertę sukurianti jų savininko galimybė yra vienaip ar kitaip įforminama teisė naudotis žeme, kuri bÅ«tina naudojantis ginčo statiniais.

Todėl turto vertinimas atsižvelgiant į kartu su tokio turto nuosavybe įgyjamas galimybes atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.). Trečia, teismo nurodyta aplinkybė, jog ekspertas pripažino, kad nustačius servitutÄ turto vertė bus mažesnė, neduoda pagrindo laikyti, kad tokiu atveju turto vertė bÅ«tų 14 000 Lt, nes, kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo 2008 m. spalio 7 d. posėdžio protokolo, ekspertas nurodė, kad tokiu atveju turto vertė galėtų bÅ«ti mažesnė tik apie 30 procentų (t. 3, b. l. 8).

Ketvirta, teismas, nesiremdamas ekspertize, nurodė, jog ji kritikuotina dėl to, kad nebuvo vertinamas nė vienas analogiškas objektas, vietove laikomas visas Kaunas ir pan. Teisėjų kolegijos nuomone, iš esmės šios pastabos yra pagrįstos, tačiau nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į objektyvias galimybes rasti analogiškų objektų vertinimui. Kaip minėta, ginčo turtas yra specifinis, tokio turto objektų nėra daug. Dėl to reikalavimas lyginti analogiškus objektus tampa sunkiai įgyvendinamas.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iÅ¡ viso vertinti minėtos ekspertizės duomenis, nes Å¡ie duomenys galėjo ir turėjo bÅ«ti vertinami visų įrodymų kontekste (CPK 185 str.). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga bei atsižvelgdama į anksčiau minėtÄ tikėtinumo taisyklę, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimÄ dėl ginčo turto pardavimo kainos dydžio pagrįstumo, netinkamai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias Å¡io ginčo iÅ¡sprendimui, vertindamas surinktus įrodymus pažeidė teisės normas, ir, atmesdamas reikalavimÄ pripažinti, kad 14 000 Lt ginčo turto pardavimo kaina buvo nepagrįstai maža, priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , todėl Å¡is sprendimas naikintinas (CPK 263 str. 1 d.).

Byloje surinkta medžiaga leidžia spręsti, kad varžytynėse nustatyta ginčo turto kaina buvo nepagrįstai maža, jÄ nustatydamas antstolis pažeidė anksčiau minėtas CPK bei Antstolių įstatymo nuostatas, o taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, esmines nekilnojamojo daikto pardavimo sÄ lygas, todėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas turi bÅ«ti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu (CPK 602 str.). Å ios iÅ¡vados nepaneigia atsakovo antstolio V.

K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti teiginiai dėl varžytynėse parduodamo turto kainos specifikos. Atsakovas teisingai ir pagrįstai nurodo, kad varžytynėse turtas paprastai parduodamas už mažesnę nei rinkos kainÄ , nes vykdomųjų dokumentų priverstinio vykdymo metu parduodamas turtas yra mažiau paklausus nei parduodamas įprastinėmis sÄ lygomis, be to, priverstinio pardavimo laikas yra labai trumpas, vieÅ¡umas ir rinkos rizika yra nepakankama lyginant su laikotarpiu ir tomis reklamos priemonėmis, kurių reikia norint gauti geriausiÄ kainÄ rinkoje.

Tačiau net ir varžytynėse parduodamo turto kaina turi atitikti protingumo principÄ ir negali bÅ«ti nepagrįstai maža. Tuo tarpu toks kainų skirtumas, koks buvo nagrinėjamu atveju, negali bÅ«ti laikomas pagrįstu, net atsižvelgiant į anksčiau nurodytÄ turto pardavimo varžytynėse specifikÄ (CPK 185 str.).  Minėtos iÅ¡vados taip pat nepaneigia tai, jog apeliantas savo reikalavimus grindė bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.80 str. 1 d.), o ne specialiomis varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu reguliuojančiomis normomis.

Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti skirtas CPK 602 straipsnis, kurio santykis su CK normomis, įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus, yra kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis. Pagal CPK 602 straipsnio pirmosios dalies 6 punktÄ teismo patvirtintas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, kai: turtas parduotas už kainÄ , mažesnę, negu ji turėjo bÅ«ti nustatyta CPK 713 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka.

Nustatęs, kad turtas iÅ¡ varžytynių yra parduotas už mažesnę negu ji turėjo bÅ«ti nustatyta pagal įstatymÄ kainÄ , ir spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumÄ , gautos už turtÄ sumos proporcingumÄ to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindÄ konstatuoti esant pagrindÄ pripažinti varžytynių aktÄ negaliojančiu, yra vertinamasis kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažinta, kad turto vertės įkainojimas beveik dvigubai mažesne kaina buvo pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007). Taigi apelianto neteisingai parinktos teisės normos iÅ¡ esmės neįtakoja bylos rezultato. Be to, teisės aiÅ¡kinimas ir taikymas yra teismo prerogatyva. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintinas, teismo sprendimas, kuriuo teismas ieÅ¡kinį atmetė, naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti 2003 m. gegužės 12 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ Nr. 72/02/3623 negaliojančiu tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl ginčo turto įgijėjo sÄ Å¾iningumo Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , laiko, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti atsakovo E. V. sÄ Å¾iningumu (CPK 185 str.).Kaip konstatuota anksčiau Å¡iame sprendime, ginčo turtas buvo parduotas už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ , neatitinkančiÄ nei rinkos sÄ lygų, nei teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principų. Akivaizdu, jog tokio sandorio ydingumas gali ir turi bÅ«ti suvokiamas protingam, bent kiek su specifinio turto pardavimo susidÅ«rusiam asmeniui (CK 1.5 str.).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovas E. V. yra aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ turintis asmuo (t. 3, b. l. 90), sudaręs ne vienÄ specifinio turto pirkimo – pardavimo sandorį, kÄ patvirtina bylos medžiagoje esančios atsakovo E. V. su trečiaisiais asmenimis sudarytos nekilojamojo turto perleidimo sutartys, pagal kurias atsakovas įsigijo katilines, sandėlius, kiemo statinius, bunkerinę, siurblinę Å iaulių rajone, mazuto siurblinę ir pan. (t. 2, b. l. 164-192). Å ios aplinkybės patvirtina atsakovo turimÄ patirtį Å¡ioje srityje.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, nurodydamas, jog verčiasi aikÅ¡telių plastmasėms, metalui sandėliuoti veikla, jog tam tikslui pirko apie deÅ¡imt objektų, jog turi septynias visiÅ¡kai veikiančias aikÅ¡teles ir keturias nebaigtas, nepateikė jokių tokių aikÅ¡telių buvimÄ ar veiklÄ patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Tuo tarpu atsakovo papildomai apeliaciniam teismui pateikti įrodymai, kuriais jis grindė teiginius, jog pirko paslaugas dėl projektų ginčo objekte rengimo, buvo pristatyti teismui tik 2009 m,. gruodžio 22 d., nors ginčas tęsiasi nuo 2006 m. liepos 21 d. ir visÄ laikÄ buvo keliamas klausimas dėl atsakovo sÄ Å¾iningumo.

Minėti dokumentai – sutartys, mokėjimų pavedimai ir pan. – sudaryti ar surašyti 2006 m. sausio – balandžio mėnesiais, tuo tarpu ginčo turtas įgytas 2003 m. ginčo varžytynių aktu. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog dar 2005 metais buvo nagrinėjami su ginčo turtu susiję ieškovo reikalavimai atsakovui antstoliui, trečiuoju asmeniu dalyvaujant E. V. , tai yra minėtus susitarimus dėl projektų ginčo objekte rengimo atsakovas sudarė žinodamas, ar turėdamas žinoti, apie vykstančius ginčus (t. 1, b. l. 18).

Abejones atsakovo sÄ Å¾iningumu sustiprina tai, kad jis pats pripažino, jog suvokė, kad jis pirko ir teisę į žemę, nes pirko nekilnojamÄ jį turtÄ . Be to, atsakovas nurodė, kad nė vienas iÅ¡ jo nupirktų objektų nebuvo brangesnis už ginčo objektÄ (t. 3, b. l. 90). Ä®vertinus tai, jog atsakovas teigia planavęs ginčo pastatuose įrengti aikÅ¡teles plastmasėms bei metalui sandėliuoti, o Å¡ie pastatai yra netoli Kauno centro, be to, turint galvoje tuo metu buvusiÄ situacijÄ nekilnojamojo turto ir statybos sektoriuose, kyla abejonių, kodėl buvo pirktas toks perspektyvus turtas tokiai specifinei veiklai, ir dar mokant brangiau, nei įprastai.

Å ias abejones patvirtina ir atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis, Å¡alims bandant taikiai tartis, nesutiko ginčo turto parduoti už 25 000 Lt (t. 3, b. l. 91).Taigi, kaip teisingai nurodo apeliantas, atsakovas negali bÅ«ti pripažintas sÄ Å¾iningu įgijėju, nes pagal kvalifikacines savybes, patirtį turto verslo srityje, galėjo ir turėjo suvokti, kad parduodamo daikto kaina buvo neteisinga, akivaizdžiai neatitiko tikrosios daikto vertės bei rinkos sÄ lygų. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas pagrįstai praÅ¡o taikyti restitucijÄ natÅ«ra (CK 6.145 str. 1 d.).

Dėl restitucijos taikymo Pripažinus ginčo varžytynių aktÄ , kurio pagrindu perleistas ginčo nekilnojamasis turtas, negaliojančiu, turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl tokio pripažinimo pasekmių. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pripažinus turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp Å¡alių (CK 6.145 str.) ir nesprendžiama dėl vindikacijos sÄ lygų ir įgijėjo sÄ Å¾iningumo pagal vindikacijos sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007).

CK 4.96 straipsnis, reglamentuojantis daikto iÅ¡reikalavimÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo, sprendžiant dėl restitucijos taikymo klausimų, netaikytinas. Tačiau taikant restitucijÄ , sÄ Å¾iningumo principas yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas sprendžiant klausimÄ dėl restitucijos Å¡alių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007). Pagal bendrÄ jÄ CK 6.146 straipsnio taisyklę, restitucija yra atliekama natÅ«ra, tačiau kokį restitucijos bÅ«dÄ taikyti konkrečiai priklauso nuo kiekvienos bylos faktinių aplinkybių.

Å ioje byloje teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas restitucijos netaikyti, ar jÄ taikyti sumokant ekvivalentÄ pinigais, todėl taikytina restitucija natÅ«ra. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas prašė taikyti restitucijÄ , priteisiant jam ginčo turtÄ , o to turto pirkėjui – pinigus iÅ¡ antstolio. Tačiau, taikant restitucijÄ turi bÅ«ti atkuriama neteisėto sandorio vykdymu sugriauta Å¡alių turtinės padėties pusiausvyra ir nė viena Å¡alis negali gauti daugiau, nei turėjo.

Tuo tarpu priteisus pirkėjui sumokėtus pinigus iÅ¡ varžytynes vykdžiusio antstolio, o ginčo turtÄ grÄ Å¾inus skolininkui, Å¡is nepagrįstai praturtėtų antstolio sÄ skaita. Be to, kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, antstolis, bÅ«damas tarpininku tarp pirkėjo ir pardavėjo vykdymo procese, apskritai net nėra sandorio Å¡alis, o restitucija taikytina tarp pripažinto negaliojančiu sandorio Å¡alių (CK 6.145 str. 1 d.)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad, turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ pripažinus negaliojančiu, turto pirkėjui esant nesÄ Å¾iningu, taikytina restitucija natÅ«ra ir ieÅ¡kovui grÄ Å¾inamas turtas, o to turto pirkėjui atsakovui priteisiami jo už šį turtÄ sumokėti pinigai. Kaip matyti iÅ¡ vykdomosios bylos Nr. 72/02/3623 medžiagos, antstolis iÅ¡ pirkėjo už turtÄ gautus pinigus 2003 m. liepos 24 d. paskirstė, todėl atitinkamai taikytina ir restitucija, tai yra: pirma, iÅ¡ieÅ¡kotojui Kauno apskrities VMI pervesta 9 046 Lt dydžio ieÅ¡kovo skola priteisiama iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui E. V. , kaip pasikeitusiam kreditoriui iÅ¡ieÅ¡kojimo prievolėje; antra, įvertinus tai, kad vykdymo iÅ¡laidos antstoliui už jo atliktus neteisėtus veiksmus neturi bÅ«ti atlyginamos, iÅ¡ antstolio pirkėjui priteisiama 981 Lt antstolio gauto vykdymo iÅ¡laidų atlyginimo; trečia, ieÅ¡kovui priteistus ginčo turtÄ , ieÅ¡kovas įpareigotinas grÄ Å¾inti pirkėjui atsakovui E. V. 4 393 Lt, likusius patenkinus iÅ¡ieÅ¡kotojo VMI reikalavimÄ ir antstolio perduotus ieÅ¡kovui. Kaip žinoma, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iÅ¡ antrosios Å¡alies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija naikina skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , priima naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį patenkina. Dėl to atitinkamai turėtų bÅ«ti perskirstytos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas UAB ,,Trapas“ sumokėjo 14 640,88 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 7, 121) ir 14 640,88 Lt Å¡io mokesčio už apeliacinį skundÄ (t. 3, b. l. 31, 32, 38). Dėl to, patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovo sumokėtas žyminis mokestis priteistinas jam iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis (CPK 88, 93 str.), tai yra iÅ¡ kiekvieno po 14 640,88 Lt.

Taip pat ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų priteistini ir 4 000 Lt, sumokėti už ekspertizės atlikimÄ pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 71, 83, 84) (CPK 93, 90 str.). Vadovaujantis CPK 93 bei 96 straipsnių nuostatomis, iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteisiama 120,70 Lt iÅ¡laidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti (t. 1, b. l. 1, t. 2, b. l. 1, t. 3, b. l. 1, 71), tai yra po 60,35 Lt iÅ¡ kiekvieno atsakovo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 21 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ ir patenkinti ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Trapas“ (įmonės kodas 134125086) ieÅ¡kinį atsakovams antstoliui V. K. ir E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pripažinti negaliojančiu antstolio V. K. 2003 m. gegužės 12 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ Nr. 72-02-3623 ir taikyti restitucijÄ natÅ«ra, tai yra:Priteisti iÅ¡ atsakovo E. V. ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Trapas“ minėtu varžytynių aktu perleistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tai yra: geriamo vandens siurblinę, bendras plotas 96,01 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lietaus vandens siurblinę, bendras plotas 230,38 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (kiemo aikÅ¡telė, tvora, baseinas, geriamo vandens rezervuarai – 2 vnt.).

Priteisti iš atsakovo antstolio V. K. atsakovui E. V. 981 Lt (devyni šimtai aštuoniasdešimt vienas litas).Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Trapas“ atsakovui E. V. 13 439 Lt (trylika tūkstančių keturi šimtai trisdešimt devyni litai). Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Trapas“ iš atsakovų antstolio V. K. ir E. V. po 14 640,88 Lt (keturiolika tūkstančių šeši šimtai keturiasdešimt litų 88 ct) iš kiekvieno atsakovo sumokėto žyminio mokesčio bei po 2 000 Lt (du tūkstančiai litų) iš kiekvieno atsakovo ekspertizei turėtoms išlaidoms atlyginti.

   Priteisti valstybei iš atsakovų antstolio V. K. ir E. V. po 60,35 Lt (šešiasdešimt litų 35 ct) iš kiekvieno atsakovo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teisėjai                                                                                                                      Alė Bukavinienė                                                                                                                                                                                                                                               Virginija Čekanauskaitė                                                                                                             Kazys Kailiūnas