2023-02-08 Nr. AB-3259-3-62-3-03246-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-17-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03246-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dinaka“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. SDPN-20-201209-00092 „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-200615-00067 įvykdymo termino nepratęsimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 3 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. birželio 15 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-200615-00067 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) jis buvo įpareigotas atlikti veiksmus iki 2020 m. lapkričio 27 d. Kadangi pareiškėjui nepavyko įvykdyti Privalomojo nurodymo per nustatytą terminą dėl Covid-19 pandemijos, jis kreipėsi į Departamentą, prašydamas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 3 mėnesiams, tačiau jo prašymas Sprendimu buvo atmestas.

3. Pareiškėjas teigė, jog jis bandė minėtą prašymą įteikti Departamentui 2020 m. lapkričio 26 d., tačiau ant įėjimo į Departamento patalpas buvo pranešimas, jog dokumentai teikiami elektroniniu paštu. Kadangi dėl pandemijos visi Bendrovės darbuotojai buvo išleisti į prastovas, Bendrovės direktorius tik 2020 m. gruodžio 8 d. (tokia data nurodyta skunde) sužinojo apie prašymo neįteikimą ir jis tą pačią dieną išsiuntė prašymą elektroniniu paštu. Pareiškėjo vertinimu, jis nepraleido termino prašymui pateikti, o prašymo gavimo data laikytina 2020 m. lapkričio 26 d.

4. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju egzistuoja pagrindas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Pareiškėjas pradėjo vykdyti Privalomajame nurodyme numatytus darbus, taip pat sudarė sutartį su projektavimo paslaugas atliekančia UAB „Aplinka ir ekologija“, kuri įsipareigojo per 6 mėnesius parengti savavališką statybą įteisinančius dokumentus. Departamentas neįvertino šių aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą Sprendimą.

5. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

6. Atsakovas paaiškino, kad jis 2020 m. gruodžio 3 d. elektroniniu paštu gavo pareiškėjo 2020 m. gruodžio 3 d. prašymą, kuriame nurodytos šios prašymo padavimo aplinkybės: 2020 m. lapkričio 26 d. kurjeriui nepavyko įteikti prašymo, nes Departamentas dėl Covid-19 pandemijos fiziškai nepriima dokumentų; visi Bendrovės darbuotojai yra prastovose, todėl apie prašymo neįteikimą sužinota 2020 m. gruodžio 3 d., ir prašoma pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, prašymo gavimo data laikyti 2020 m. lapkričio 26 d., kuomet dokumentai buvo pristatyti, bet fiziškai nepriimti. Departamentas Sprendimu netenkino šio prašymo, nes prašymas buvo paduotas po Privalomajame nurodyme nustatyto jo įvykdymo termino – 2020 m. lapkričio 27 d. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas iš esmės kreipėsi ne dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, o dėl tokio termino atnaujinimo, tačiau teisinis reguliavimas neįtvirtina tokios galimybės. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Dinaka“ skundą.

8. Teismas nurodė, kad skundo dalykas yra panaikinti Departamento 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. SDPN-20-201209-00092.

9. Teismas nustatė, kad:

9.1. Inspekcija 2020 m. gegužės 27 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-200527-00061, kuriuo konstatavo, kad prie daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), savavališkai įrengta ir pritvirtinta inžinerinė įranga (elektros spinta su kabeliais) ant pastato fasado šiaurinėje pusėje. Privalomuoju nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2020 m. lapkričio 27 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, išardyti savavališkai įrengtą daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), pastato šiaurinėje pusėje inžinerinę įrangą (elektros spintą su kabeliais) pagal pridedamą schemą.

9.2. Departamentas 2020 m. gruodžio 3 d. elektroniniu paštu gavo pareiškėjo 2020 m. gruodžio 3 d. prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kuriame prašoma prašymo gavimo data laikyti 2020 m. lapkričio 26 d., kuomet dokumentai buvo pristatyti, tačiau dėl Covid-19 fiziškai nebuvo priimti.

9.3. Departamentas Sprendimu nepratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo termino, konstatavęs, kad minėtas prašymas gautas pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, o pasibaigusio termino pratęsimas negalimas, įstatymas nenumato galimybės atnaujinti tokį terminą.

10. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 dalies nuostatas bei teismų praktiką. Teismas pažymėjo, jog iš pateiktų įrodymų akivaizdu, kad atsakovas pareiškėjo prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą gavo pasibaigus jo (Privalomojo nurodymo) įvykdymo terminui, t. y. terminas baigėsi 2020 m. lapkričio 27 d., o prašymas buvo gautas 2020 m. gruodžio 3 d. Atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad įstatymas nenumato pasibaigusio reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl, pasibaigus Privalomajame nurodyme nustatytam jo įvykdymo terminui, prašymas pratęsti tokį terminą negali būti tenkinamas. Atitinkamai, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios, jo nuomone, yra reikšmingos Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimui, nėra teisiškai reikšmingos.

11. Teismas nepritarė pareiškėjo pozicijai, kad minėto prašymo gavimo data turėtų būti laikoma 2020 m. lapkričio 26 d. Šiuo atveju termino praleidimas yra akivaizdus. Termino prašymui pateikti praleidimas yra objektyvus faktas, o pareiškėjo traktavimas, kad jis nepraleido šio termino, nes jis bandė įteikti prašymą, bet jam tai nepavyko, yra subjektyvus situacijos vertinimas. Pareiškėjo prašymas dokumento gavimo Departamente data laikyti 2020 m. lapkričio 26 d. iš esmės yra ne kas kita, o prašymas atnaujinti praleistą terminą, nurodant priežastis, dėl kurių pareiškėjas nepateikė prašymo būtent 2020 m. lapkričio 26 d. Tačiau ginčo santykius reguliuojančios specialiosios Priežiūros įstatyme įtvirtintos teisės normos nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės.

12. Pareiškėjas akcentavo ir tai, kad paskutinė diena pateikti aptariamą prašymą buvo ne 2020 m. lapkričio 26 d., o kita darbo diena – 2020 m. lapkričio 27 d. Pareiškėjas neįrodė, kad išimtinai objektyvios ir nuo jo valios nepriklausiusios aplinkybės sukliudė jam laiku pateikti prašymą ir po 2020 m. lapkričio 26 d. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis prašymą pateikė tik 2020 m. gruodžio 3 d., susijusios su jo darbo organizavimo ypatumais per pandemiją. Iš Bendrovės pateikto jos darbuotojo R. Č. paaiškinimo matyti, kad prašymą įteikti Departamentui tiesiogiai fiziniu būdu bandė būtent jis, o apie nepavykusį bandymą Bendrovės direktoriui V. Č. pranešė tik kitą savaitę, kai jį pamatė, nes visi darbuotojai buvo prastovose. Pareiškėjo darbuotojas apie prašymo neįteikimą Departamentui žinojo dar priešpaskutinę termino dieną – 2020 m. lapkričio 26 d., tačiau Bendrovės direktoriui apie tai pasakė tik po aštuonių dienų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo, kaip verslo įmonės, darbo organizavimas, darbuotojų funkcijų paskirstymas ir tarpusavio komunikacija bei atsakomybė yra išimtinai nuo paties pareiškėjo priklausančios aplinkybės, kurios negali būti pripažintos objektyvia priežastimi, sukliudžiusia laiku pateikti prašymą. Tik nuo paties pareiškėjo vadovo priklauso tai, kaip darbuotojui, kuriam jis pavedė įteikti prašymą Departamentui priešpaskutinę termino dieną, buvo išaiškinta šio dokumento įteikimo laiku svarba. Todėl ta aplinkybė, kad darbuotojas laiku, kai dar buvo visa kita darbo diena prašymui pateikti, nepranešė direktoriui apie tai, kad dokumentą reikia teikti elektroniniu paštu, yra ne objektyvi kliūtis, sukliudžiusi direktoriui laiku pateikti prašymą, o netinkamas užduoties darbuotojui ir jo atsakomybės už jos įvykdymą išaiškinimas, t. y. subjektyvios ir nuo pareiškėjo priklausiusios priežastys, dėl kurių terminas prašymui pateikti buvo praleistas. Šiuo atveju Bendrovės vadovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, veikė savo rizika, jo pastangos procedūroms, siekiant įvykdyti Privalomąjį nurodymą laiku, buvo nepakankamos, todėl nėra pagrindo pratęsti praleistą terminą dėl pareiškėjo nurodytų priežasčių, už kurias atsakinga jis pats. Kita vertus, tokios priežastys, praleidus terminą laiku kreiptis, iš viso nėra teisiškai reikšmingos ir vertintinos.

13. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu klausimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra suformuota ir aiški, o skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo nuo jos nukrypti ar kurti naują precedentą šioje konkrečioje byloje. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimą yra atmestinas bei netenkintinas išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 14. Pareiškėjas UAB „Dinaka“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

15. Pareiškėjas teigia, kad teismas neįsigilino į bylos esmę ir todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde nurodytus argumentus, be kita ko, kad prašymas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo buvo išsiųstas laiku, tačiau jis nebuvo įteiktas 2020 m. lapkričio 26 d., nes tuo metu Departamentas fiziškai nepriėmė prašymų, o Bendrovės direktorius apie prašymo neįteikimą sužinojo tik 2020 m. gruodžio 8 d. (tokia data nurodyta apeliaciniame skunde) ir jis tą pačią dieną išsiuntė prašymą elektroniniu paštu.

16. Pareiškėjas nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui, nepaisant to, kad pareiškėjo atstovas iš anksto informavo teismą apie negalėjimą dalyvauti posėdyje paskirtu laiku. Tokiu būdu buvo grubiai pažeistos pareiškėjo teisės.

17. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

18. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas teigia, kad teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, o apeliaciniame skunde nenurodytas nė vienas teisės aktas, kurio normas pažeidžia skundžiamas teismo sprendimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo UAB „Dinaka“ skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. SDPN-20-201209-00092 ir įpareigoti atsakovą pratęsti pareiškėjui Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 3 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagrįstumas ir teisėtumas.

21. Byloje nustatyta, kad 2020 m. birželio 15 d. surašytas Privalomasis nurodymas, kuriuo pareiškėjas įpareigotas iki 2020 m. lapkričio 27 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius (išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, išardyti savavališkai įrengtą daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), pastato šiaurinėje pusėje inžinerinę įrangą (elektros spintą su kabeliais) pagal pridedamą schemą). Šioje byloje pareiškėjo ginčijamu Sprendimu netenkintas jo (pareiškėjo) prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nes nustatyta, kad prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pateiktas pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, t. y. 2020 m. gruodžio 3 d.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatomis, padarė išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo skundo argumentų, jog pareiškėjo prašymo padavimo data yra 2020 m. lapkričio 26 d., kai pareiškėjas bandė šį prašymą paduoti tiesiogiai Inspekcijai.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, jog pareiškėjo skundo reikalavimai turėjo būti patenkinti, ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 32 straipsnis nustato, jog savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Priežiūros įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą.

24. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

25. Pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį Inspekcijos nustatyti terminai gali būti pratęsti, kai dėl jų patęsimo kreipiamasi iki nustatyto termino pasibaigimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatų taikymu, yra išaiškinta, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl, pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1671-624/2020 ir kt.).

26. Pareiškėjas teigia, kad jis laiku (2020 m. lapkričio 26 d. atvykęs į Inspekciją) pateikė prašymą, tačiau dėl Covid-19 pandemijos Inspekcija prašymo nepriėmė, o ant įėjimo į Inspekcijos patalpas buvo priklijuotas plakatas, jog visi dokumentai Inspekcijai turi būti siunčiami elektroniniu paštu. Pareiškėjo direktorius apie tai, kad prašymas neperduotas Inspekcijai, sužinojo tik 2020 m. gruodžio 8 d. (tokia data nurodyta apeliaciniame skunde), kadangi dėl pandemijos visi darbuotojai buvo išleisti į prastovas, ir jis tą pačią dieną išsiuntė prašymą Inspekcijai elektroniniu paštu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog prašymas elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2020 m. gruodžio 3 d.

27. Įvertinus pareiškėjo tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui išsakytus argumentus, jog jis laiku padavė prašymą, konstatuotina, jog šiuo atveju teisiškai reikšminga aplinkybė, kad prašymas elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2020 m. gruodžio 3 d., t. y. prašymas nebuvo pateiktas Inspekcijai 2020 m. lapkričio 26 d. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie atvykimą į Inspekciją šiuo atveju nepatvirtina, kad prašymas buvo paduotas laiku. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kodėl prašymas nebuvo išsiųstas elektroniniu paštu, kai pareiškėjo darbuotojas R. Č., atvykęs į Inspekciją, perskaitė informaciją apie tai, kad dokumentus reikia siųsti elektroniniu paštu. Be to, byloje nustatyta, kad paskutinė prašymo padavimo diena buvo 2020 m. lapkričio 27 d., t. y. pareiškėjo darbuotojas galėjo pateikti prašymą elektroniniu paštu ir kitą dieną.

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomos aplinkybės, dėl kurių atsakovas turėjo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nėra teisiškai reikšmingos ir nenagrinėtinos, nes pareiškėjas prašymą pateikė pasibaigus nustatytam terminui, t. y. tada, kai Privalomasis nurodymas jau turėjo būti įvykdytas.

29. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui, nors pareiškėjo atstovas informavo teismą, kad paskirtu laiku negalės dalyvauti teismo posėdyje, ir todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, nes pažeistos pareiškėjo teisės.

30. Vertinant šiuos argumentus, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas bylą nagrinėti nedalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui advokatui, nurodė, jog į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko ir nenurodė jokių neatvykimo priežasčių, o pareiškėjui atstovaujančio advokato 2021 m. gegužės 18 d. gautame prašyme nurodytos neatvykimo priežastys pripažintos nesvarbiomis.

31. ABTĮ 77 straipsnio 3 dalis nustato, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Pagal ABTĮ 79 straipsnio 2 dalį, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas pareiškėjo, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ar vieno iš jų atstovo prašymu, jeigu pareiškėjas, atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo ar vieno iš jų atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių byla negalėjo būti nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant, o byloje nėra pateikti duomenys, kad pareiškėjas negalėjo atvykti į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių. Advokatas minėtame prašyme nurodė, kad negali dalyvauti 2021 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje, nes dalyvaus varžybose. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių advokato neatvykimo priežastys į teismo posėdį turėjo būti pripažintos svarbiomis, t. y. nėra kritikuojamos pirmosios instancijos teismo protokolinėje nutartyje nurodytos priežastys, dėl kurių advokato prašymas netenkintas, nenurodomos kitos aplinkybės, dėl kurių byla negalėjo būti nagrinėjama nedalyvaujant pareiškėjui ir jo advokatui. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas vieną kartą buvo atidėtas (2021 m. vasario 11 d.) dėl to, kad pats pareiškėjo vadovas pageidavo dalyvauti teismo posėdyje.

33. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui advokatui, nepažeidė ABTĮ nuostatų bei pareiškėjo teisių. Pažymėtina, kad proceso dalyviai privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku teikti įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (ABTĮ 11 str. 2 d.).

34. Teisėjų kolegija, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, remdamasi šioje nutartyje aptartomis bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė