cef8a164-0b0d-4ecf-a069-8a96b72f0264 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-136-593/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50769-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.5.1.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.3.; 2.4.6.5.3.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Mariui Žukauskui, Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Å alčiuvienei, nuteistajam E. B., jo gynėjui advokatui Simonui SlapÅ¡inskui, nuteistosios S. B. gynėjui advokatui Edgarui Jautakiui, nuo baudžiamosios atsakomybė pagal laidavimÄ atleistos N. A.

M. gynėjui advokatui Ričardui GirdziuÅ¡ui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato Simono SlapÅ¡insko, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleistos N. A. M. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o ir nuteistosios S. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo: S. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jÄ per visÄ bausmės laikÄ dirbti arba bÅ«ti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta visa 2018 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė – 1 700 Eur (vieno tÅ«kstančio septynių Å¡imtų eurų) bauda, ir galutinė bausmė paskirta – laisvės apribojimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, vietoje intensyvios priežiÅ«ros įpareigojant nuteistÄ jÄ per visÄ laisvės apribojimo bausmės laikÄ dirbti arba bÅ«ti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 1 700 Eur (vieno tÅ«kstančio septynių Å¡imtų eurų) bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Audi A3“ vertės – 3 120 Eur (trijų tÅ«kstančių vieno Å¡imto dvideÅ¡imties eurų) konfiskavimÄ .

S. B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – palikta nepakeista, o nuosprendį pradėjus vykdyti, nuspręsta jÄ panaikinti. E. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės apribojimo 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams bausmė, įpareigojant jį per visÄ bausmės laikÄ dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. E. B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – palikta nepakeista, o nuosprendį pradėjus vykdyti, nuspręsta jÄ panaikinti.

N. A. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, perduodant jÄ laiduotojos O. S. atsakomybėn 1 (vieneriems) metams pagal laidavimÄ be užstato. Baudžiamoji byla N. A. M. atžvilgiu nutraukta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. S. B. nuteista už tai, kad ji 2019 m. liepos 10 d. Kauno apylinkės teisme, esančiame (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio metu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-1823-1091/2019, apklausiama liudytoja, bÅ«dama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnį, turėdama tikslÄ padėti baudžiamojon atsakomybėn traukiamam M. M. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, melagingai parodė, kad 2018 m. lapkričio 29 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jÄ sumušė nepažįstama mergina, nors 2018 m. gruodžio 4 d., laikotarpiu nuo 11.55 val. iki 13.25 val., pirmosios liudytojo apklausos metu ir 2019 m. gruodžio 19 d., laikotarpiu nuo 13.25 val. iki 13.50 val., papildomai apklausta kaip liudytoja davė teisingus parodymus, tai yra, kad 2019 m. lapkričio 29 d. jÄ sumušė M. M., kad daugiau nieko bute nebuvo, kas ir buvo nustatyta byloje.

2. E. B. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teisme, esančiame (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio nuo 13.15 val. iki 14.15 val. metu, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-1823-1091/2019 dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, apklausiamas liudytoju ir prisiekęs sakyti tik tiesÄ , nieko nenutylėti bei bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnį, siekdamas padėti savo draugui M. M. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, Kauno apylinkės teismo teisėjai R. P. davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad M. M. praÅ¡ymu, apie 1 val. nakties, nuvežė nepažįstamÄ merginÄ Ä¯ M. M. nuomojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), po to, maždaug apie 4-5 val., merginÄ iÅ¡ buto iÅ¡vežė, kad žino, jog Å¡i mergina bute susimušė su S. B., nors ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad S. B. sumušė M. M..

3. N. A. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už tai, kad ji 2019 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apylinkės teisme, esančiame (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio nuo 9.33 val. iki 11.00 val. metu, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-1823-1091/2019 dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, bÅ«dama kaltinamojo M. M. motina, sutiko duoti parodymus ir apklausiama liudytoja bei prisiekusi sakyti tik tiesÄ , nieko nenutylėti bei bÅ«dama pasiraÅ¡ytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnį, Kauno apylinkės teismo teisėjai R.

P. davė žinomai melagingus parodymus, tai yra ji teismo posėdžio metu paneigė, kad ikiteisminio turimo metu buvo apklausta liudytoja, o perskaičius jos apklausos protokolÄ ir supažindinus su juo, ji teigė, kad ant protokolo yra ne jos paraÅ¡as, nors teismo posėdžio metu liudytojo apklausos protokolÄ suraÅ¡iusi A. P. patvirtino, kad apklausa iÅ¡ tiesų įvyko ir apklausos protokolÄ su juo susipažinusi pasirašė liudytoja.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. ir jo gynėjas advokatas Simonas SlapÅ¡inskas praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria E. B. pripažintas kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo E. B. iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; atlikti įrodymų tyrimÄ ir apklausti liudytojais M. M. ir D. J., gynybai suteikiant galimybę užduoti jiems klausimus. 4.1.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas dėl esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-1823-1091/2019, teismo posėdžio metu papraÅ¡ytas papasakoti apie jam žinomas aplinkybes, apeliantas iÅ¡ esmės papasakojo, jo manymu, svarbiausias aplinkybes, t. y. kad padėjo M.

M. ir S. B. susirasti ir iÅ¡sinuomoti butÄ , taip pat, kad naktį jam paskambino M. M. ir paprašė į butÄ atvežti E. B. pažįstamÄ merginÄ , kÄ jis papraÅ¡ytas ir padarė, paryčiais ta mergina paskambino E. B. ir paprašė, kad jis jÄ paimtų iÅ¡ buto, kÄ jis taip pat padarė, bei kad ryte žiniasklaidoje perskaitė, jog tÄ naktį S. B. buvo sumuÅ¡ta, iÅ¡ ko ir sužinojo apie įvykį. Tokie E. B. parodymai tiek juos duodant, tiek atsakant į teisėjos, prokuroro ir kaltinamojo klausinius buvo nuoseklÅ«s, nekito bei vienas kitam neprieÅ¡taravo, kas patvirtina, kad E. B. melagingų parodymų nedavė. 4.2.

Skunde pažymima, kad, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų, E. B. 2018 m. lapkričio 29 d. bute, (duomenys neskelbtini), kartu su M. M., S. B. bei jo paties atvežta mergina laiko neleido, į šį butÄ net nebuvo užėjęs, todėl teismui duoti parodymų apie tai, kas tÄ vakarÄ bute vyko tarp jame buvusių asmenų, objektyviai negalėjo. Su vežama mergina E. B. daug nebendravo, jos vardo ar pavardės neklausė, Å¡ių duomenų neklausė ir M. M., todėl jų nurodyti teismui taip pat negalėjo.

Be to, duodamas parodymus teismo posėdžio metu, E. B. nurodė, jog kitÄ dienÄ atsikėlęs bei žiniasklaidoje pamatęs naujienas apie įvykį, iÅ¡ jam žinomo fakto, kad M. M. į butÄ buvo pasikvietęs dar vienÄ draugę, kuriÄ E. B. ir atvežė, bei kuri buvo neblaivi, padarė prielaidÄ , jog galimai merginos galėjo susimuÅ¡ti, tačiau nuteistasis, duodamas parodymus, net keletÄ kartų pakartojo, jog pastarųjų aplinkybių nežino, nes nematė, o tik mano, kad taip galėjo bÅ«ti.

E. B. vartojo frazes „kiek žinau“, „skaičiau, kad M. miegojo, tai susimuÅ¡ti jos galėjo tik tarpusavyje“, „manau, kad susimušė“, „kažkur skaičiau – gal internete, gal komentaruose“, „aÅ¡ nepadariau iÅ¡vados, tiesiog taip pagalvoju“, „kad susimušė merginos, skaičiau kažkur žiniasklaidoje. Per visÄ tÄ Ä¯vykį buvo daug straipsnių, galėjo tai bÅ«ti komentarai“, „aÅ¡ nežinau, ar ten susimušė merginos, man ta mergina atsisėdusi nepasakė“, kas atskleidžia, jog tai buvo tik nuteistojo asmeniniai spėjimai apie įvykio aplinkybes, padaryti atsakant į teisėjos klausimus, tačiau ne aktyvus siekis duoti melagingus parodymus ir taip suklaidinti teismÄ . 4.3.

Skunde nurodoma, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį negali atsirasti, jeigu liudytojas pamirÅ¡o įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir todėl klydo, duodamas parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164/2010, Nr. 2K-505/2013). Nustatyti, kuriais parodymais byloje priimant sprendimÄ reikėtų remtis, o kuriais ne, yra teismo prerogatyva, bet tai nereiÅ¡kia, jog asmens, kuris duodamas parodymus ar atsakydamas į proceso Å¡alių klausimus iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę ar spėjimus, kurie galiausiai byloje nepasitvirtino ir kuriais nebuvo remtasi priimant teismo sprendimÄ , parodymai turėtų bÅ«ti įvertinti kaip melagingi, ar kad toks asmuo turėtų bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 straipsnį. 4.4.

Pažymima ir tai, kad apylinkės teismas realiai nevertino E. B. parodymų atitikimo tikrovei, jo veiksmų atitikties BK 235 straipsnyje numatytos veikos objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, tame tarpe, nevertino ir nepasisakė dėl E. B. tyčios, kuo ji pasireiÅ¡kė, kodėl nuteistasis bÅ«tų norėjęs ir siekęs duoti melagingus parodymus, kai su M. M. buvo tik pažįstami, o ne draugai ar artimi giminaičiai. Taip pat teismas nepasisakė apie E. B. veiksmų intensyvumÄ , ar tikrai jis dėjo maksimalias pastangas dėl veikos padarymo, ypač, kai nurodė, jog atvyko duoti parodymus tik dėl to, kad gavo teismo Å¡aukimÄ , t. y. buvo teismo įpareigotas tÄ padaryti, o atsakydamas į kitos kaltinamosios gynėjo klausimÄ nurodė, kad duoti parodymus jo anksčiau nekvietė nei policija, nei prokurorė, nei M.

M. (2020 m. spalio 26 d. teismo posėdis), kas atskleidžia, kad E. B. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdyje nesiekė dalyvauti bei duoti parodymus apie jam žinomas aplinkybes. Taigi, teismas neatskleidė nuteistojo veiksmų kvalifikavimo požymių, kurie yra būtini, kad jo veiksmų kvalifikavimas pagal BK 235 straipsnį būtų teisėtas ir pagrįstas.? 4.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes jame be Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1823-1091/2019 ir Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-634/2020, bei šiose bylose paties E. B., M.

M., S. B. ir N. A. M. duotų parodymų, nėra atlikta jokių kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų, galinčių paneigti ar patvirtinti pareikštus įtarimus, kuriais vėliau galėtų būti grindžiami kaltinimai kaltinamiesiems, t. y. kaltinamajame akte nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Po Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 nuosprendžio priėmimo ikiteisminis tyrimas, kuriame buvo surašytas kaltinamasis aktas, netruko net dviejų mėnesių.

Per Å¡iuos du mėnesius nebuvo atlikti jokie kriminalinės žvalgybos veiksmai, kiti baudžiamojo proceso įstatymuose numatyti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Nebuvo surinkti ir patikrinti M. M. bei E. B. mobiliųjų telefonų duomenys, nenustatyta, ar jie 2018 m. lapkričio 29 d. tarpusavyje kontaktavo, kas bÅ«tų galėję patvirtinti ar paneigti duotus parodymus, jog M. M. prašė E. B. paimti ir atvežti iÅ¡ nurodytos vietos jo pažįstamÄ merginÄ , taip pat, bÅ«tų buvę galima sužinoti, ar nurodytoji mergina tikrai E. B. skambino paryčiais, praÅ¡ydama jÄ parvežti, be kita ko, bÅ«tų sužinotas jos mobiliojo telefono numeris bei galimai iÅ¡siaiÅ¡kinta tikroji tapatybė.

Negana to, ikiteisminio tyrimo metu pagal E. B. mobiliojo ryÅ¡io buvimo vietÄ nebuvo bandoma nustatyti, ar jis tikrai nurodytu laiku vyko paimti nepažįstamos merginos prie taip vadinamojo (duomenys neskelbtini) esančio „(duomenys neskelbtini)“, vėliau jÄ vežė į M. M. iÅ¡sinuomotÄ butÄ , o paryčiais iÅ¡ nurodyto buto parvežė į (duomenys neskelbtini). Å ių duomenų ikiteisminio tyrimo metu nebuvo bandyta gauti iÅ¡ gatvės vaizdo kamerų duomenų ar kitais tyrimo veiksmais. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas net pats M.

M., kuris galėjo patvirtinti arba paneigti aplinkybes apie praÅ¡ymÄ atvežti nurodytÄ merginÄ , bÅ«tų galėjęs atskleisti praÅ¡ytos atvežti merginos duomenis, taip pat, nebuvo apklaustas M. M. iÅ¡nuomoto buto savininkas, ar iÅ¡nuomoti nurodytÄ butÄ tikrai padėjo E. B.. Taigi, galimi įtarimai nebuvo patikrinti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, o pareiÅ¡kiant kaltinimus tebuvo vadovaujamasi kitose baudžiamosiose bylose priimtais nuosprendžiais, kas pažeidžia E. B. teisę į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . 4.6.

Skunde teigiama, jog E. B. iÅ¡ esmės papasakojo, jo manymu, svarbiausias jam žinomas aplinkybes. Aplinkybės, kurios yra svarbios, yra vertinamasis dalykas, kurį kiekvienas asmuo gali įvertinti skirtingai. Todėl nagrinėjant bylÄ dėl S. B. sveikatos sutrikdymo bei Å¡ios veikos padarymu kaltinant M. M., suprantama, jog, nukentėjusiajai bei kaltinamajam duodant parodymus, jiems žymiai svarbesnėmis galėjo pasirodyti aplinkybės dėl paties sveikatos sutrikdymo, o ne aplinkybės apie tai, kaip jie iÅ¡sinuomojo butÄ , ypač kai butas buvo iÅ¡sinuomotas teisėtai.

Todėl visiÅ¡kai nepagrįstu laikytinas teismo teiginys, kad aplinkybė, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji neminėjo fakto, jog E. B. jiems padėjo iÅ¡sinuomoti butÄ , reiÅ¡kia, kad pastarasis davė melagingus parodymus. 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio metu E. B. siekė pagrįsti savo parodymus, praÅ¡ydamas iÅ¡kviesti liudyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkÄ D. J., tačiau apylinkės teismas Å¡io nuteistojo praÅ¡ymo netenkino, taigi, teismas nesuteikė jam galimybės įrodyti, kad jis sakė tiesÄ atitinkančius parodymus ir nepadarė veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje. 4.7.

Skunde nesutinkama ir su Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1823-1091/2019 priimtame nuosprendyje nurodytu teiginiu, jog liudytojo E. B. parodymai nesutapo su nukentėjusiosios parodymais, kadangi pastaroji nurodė, jog E. B. atvežus kitÄ merginÄ , ji į butÄ Ä¯leido abu Å¡iuos asmenis. Å is teiginys yra iÅ¡imtas iÅ¡ konteksto bei neteisingai interpretuotas. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, E. B. teismui nurodė, jog įvykdęs M. M. praÅ¡ymÄ bei atvežęs merginÄ Ä¯ butÄ , (duomenys neskelbtini), jis palydėjo Å¡iÄ merginÄ iki buto durų, kurias atidarė S. B., ji atrodė sveika ir nesužalota, tačiau daugiau papasakoti E. B. negalėjo, nes su S. B. nebendravo ir į butÄ neužėjo, palikęs atvežtÄ merginÄ , pats iÅ¡važiavo.

Tokie nuteistojo parodymai buvo nuoseklÅ«s ir nekito nė vienos nagrinėtos baudžiamosios bylos metu. Tuo tarpu S. B. parodymai E. B. parodymams neprieÅ¡taravo, nes ji parodė, kad įleido, t. y. atidarė duris, atvažiavusiai nepažįstamai merginai bei E. B.. Kaip matyti iÅ¡ tolimesnių S. B. parodymų, E. B. į buto vidų užėjęs nebuvo bei jos sveikatos sužalojimo įvykio aplinkybių nematė. Todėl Kauno apylinkės teismo argumentas, iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų turinio iÅ¡imant žodį „įleidau“, kai iÅ¡ viso jos parodymų konteksto akivaizdu, jog turima omenyje ne dviejų asmenų įleidimÄ Ä¯ buto vidų, o tik durų atidarymÄ , laikytinas nepagrįstu. 4.8.

Nepagrįstu laikytinas ir nuosprendžio teiginys, jog „E. B. parodymų nepatikimumÄ patvirtina jo iÅ¡sakyta nuomonė, kad įvykio metu susimušė M. M. merginos ir jis apie tai skaitė internete, nes jokiose žiniasklaidos priemonėse nebuvo skelbta apie tai, kad nagrinėjamame įvykyje dalyvavo kita mergina“. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas taip teigdamas nurodo, jog tai buvo tik E. B. iÅ¡sakyta nuomonė, bet ne aktyvÅ«s parodymų teiginiai, kuriais Å¡is bÅ«tų siekęs suklaidinti bylÄ nagrinėjusį teismÄ .

Be to, teismo teiginys, kad žiniasklaidos priemonėse nebuvo skelbta, kad nagrinėjamame įvykyje dalyvavo kita mergina, nepagrįstas ir yra tik spėjamojo pobūdžio. Nurodytu laikotarpiu įvykio aplinkybėmis, kaip ir vėliau pačia nagrinėjama byla, domėjosi daugybė žurnalistų, apie tai buvo rašomi straipsniai ne tik laikraščiuose, bet ir internetiniuose tinklalapiuose (pateikiamos nuorodos į konkrečius straipsnius), kuriuose žmonės galėjo viešai išreikšti nuomonę bei parašyti komentarus.

E. B. žinojo, kad, jei jo atvežta mergina tÄ vakarÄ iÅ¡ buto išėjusi nebuvo, ji galimai matė arba pati dalyvavo S. B. sveikatos sutrikdymo veikoje. Todėl nuteistasis pakankamai lengvai galėjo padaryti prielaidÄ , jog abi M. M. merginos tarpusavyje galėjo susimuÅ¡ti, o dėl nuomonės iÅ¡reiÅ¡kimo baudžiamoji atsakomybė asmeniui kilti negali. 4.9. Skunde nesutinkama ir su nuosprendžio argumentais, jog E. B. parodymai negali bÅ«ti laikomi teisingais, nes jis nenurodė jokių anketinių vežtos merginos duomenų bei neatsiminė, kur tiksliai merginÄ parvežė.

IÅ¡ tiesų nuteistasis nenorėjo ir nesiekė susipažinti ar bendrauti su M. M. papraÅ¡yta atvežti mergina ne tik dėl to, jog nenorėjo konfliktuoti su M. M. dėl merginos ir galimai kilsiančio pavydo, bet ir dėl to, jog vežama mergina buvo neblaivi. Be to, E. B. parodymai negali bÅ«ti laikomi melagingais vien dėl to, jog Å¡ių duomenų nenurodė kitos bylos proceso Å¡alys. Jau minėta, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patikrinti nuteistojo mobiliojo telefono duomenys, iÅ¡ kurių bÅ«tų buvę galima sužinoti, ar nurodytoji mergina tikrai E. B. skambino paryčiais, praÅ¡ydama jÄ parvežti, be kita ko, tokiu bÅ«du bÅ«tų buvęs sužinotas jos mobiliojo telefono numeris bei galimai iÅ¡siaiÅ¡kinta tikroji jos tapatybė.

Pažymima ir tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-1823-1091/2019 nagrinėtas įvykis įvyko 2018 m. lapkričio 29 d., tuo tarpu E. B. parodymus nagrinėtoje byloje davė tik 2019 m. spalio 2 d., t. y. liudijo apie įvykius, vykusius daugiau nei prieÅ¡ 10 mėnesių. Nepaisant to, duodamas parodymus, E. B. ne tik tiksliai nurodė iÅ¡ kur pirmÄ kartÄ paėmė merginÄ , bet ir labai tiksliai nurodė, kur vėliau jÄ , jos pačios praÅ¡ymu, parvežė ir iÅ¡ automobilio iÅ¡leido – prie (duomenys neskelbtini) esančios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, prie dviejų devynaukščių namų.

Tokius pačius atsakymus E. B. pateikė ir atsakydamas į prokuroro klausimus, kas atskleidžia duotų parodymų nuoseklumÄ bei teisingumÄ . Nuteistasis merginos, iÅ¡lipusios iÅ¡ automobilio, toliau nebelydėjo, todėl duodamas parodymus, negalėjo tiksliai nurodyti, kur vėliau mergina nuėjo. 4.10. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes.

Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai iÅ¡vadai apie asmens kaltumÄ . Å ių reikalavimų skundžiamas nuosprendis neatitinka. Be to, priimant skundžiamÄ nuosprendį, apylinkės teismas pažeidė ir nekaltumo prezumpcijos principÄ , iÅ¡ kurio kyla imperatyvas, jog visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Visa tai sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ nuosprendį ar nutartį, bei sÄ lygojo netinkamÄ BK 235 straipsnio 1 dalies E. B. atžvilgiu taikymÄ .

5. Apeliaciniame skunde nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleistos N. A. M. gynėjas advokatas Ričardas GirdziuÅ¡as praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria N. A. M. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir pagal laidavimÄ perduota dukters atsakomybei, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 5.1. Skunde advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas N. A. M. veiksmus, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , t. y.

BK 235 straipsnio 1 dalį. Bylos medžiaga liudija, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo iÅ¡ tiesų pasakė tai, kas prieÅ¡taravo objektyviai nustatytoms aplinkybėms, tačiau jos pareiÅ¡kimas teisme, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo apklausta, neįrodo, jog ji įvykdė nusikaltimÄ . Liudytojas paprastai apklausiamas apie jam žinomus kitų asmenų veiksmus, kitas nustatant tiesÄ byloje svarbias aplinkybes, parodymų dalyko nesudaro duomenys apie tikėtinÄ kaltininko dalyvavimÄ darant nusikalstamas veikas.

Dėl to pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti yra melagingi parodymai apie esmines aplinkybes, reikÅ¡mingas nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu melagingi parodymai apie kitas, bylai mažiau svarbias aplinkybes, negali bÅ«ti pagrindas traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, t. y. melagingais parodymais laikytini liudytojo, įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , apklausos metu duoti tikrovės neatitinkantys parodymai dėl nusikalstamo įvykio ar su juo susijusių aplinkybių, dėl asmens, padariusio nusikaltimÄ . 5.2.

Gynėjo vertinimu, sprendžiant iÅ¡ 2018 m. lapkričio 29 d. liudytojo apklausos protokolo, N. A. M. tyrėjai A. P. papasakojo apie sÅ«naus bÅ«dÄ , jo bendravimÄ su S. B., bendrÄ alkoholinių gėrimų bei narkotikų vartojimÄ , taip pat ji padarė prielaidÄ , kad M. M. gal ir galėjo taip pasielgti, nes jis su S. B. pykdavosi, vienas kitam nenusileisdavo, nors jai nežinoma, kad jis bÅ«tų skriaudęs S. B.. 5.3. Kauno apylinkės teismo teisėja R. P. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1823-1091/2019 pripažino M.

M. kaltu įvykdžius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji S. B. nebuvo M. M. Å¡eimos narys. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-634/2020 nukentėjusiosios skundÄ atmetė, o gynėjo – patenkino iÅ¡ dalies, Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria M. M. buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, panaikino ir priėmė naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 5.4.

Palyginus baudžiamojoje byloje Nr. 1-1823-1091/2019 tirtas aplinkybes su tuo, apie kÄ ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė N. A. M., darosi aiÅ¡ku, jog liudytoja 2018 m. lapkričio 28-29 dienomis nebuvo bute (duomenys neskelbtini), todėl jai nebuvo žinomos nei S. B. sužalojimo aplinkybės, nei kas tai padarė, jai nieko nebuvo žinoma ir apie disponavimÄ narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis. Tyrėjos A. P. užraÅ¡yti liudytojos parodymai buvo itin abstraktÅ«s ir bendro pobÅ«džio. Liudytoja nepapasakojo visiÅ¡kai nieko apie esmines byloje tirtų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes bei apie kaltininko veiksmus.

Tai veda link iÅ¡vados, jog N. A. M. pareiÅ¡kimas teisiamajame posėdyje, kad ikiteisminio tyrimo metu ji apskritai nebuvo apklausta, negalėjo padaryti jokios neigiamos įtakos teismo darbui, baudžiamajam procesui ir tiesos nustatymui M. M. byloje, Å¡iuo pasakymu nebuvo siekiama tyčia suklaidinti teismÄ , kad Å¡is priimtų M. M. palankų sprendimÄ . Tokiu pasakymu nebuvo pažeistas vienas iÅ¡ BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties elementų – objektas. 5.5. Apelianto teigimu, apie tai, jog N. A.

M. veikoje nebuvo nusikaltimo sudėties požymių, galima spręsti ir iÅ¡ to, kad nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismai savo procesiniuose sprendimuose net neužsiminė apie Å¡ios liudytojos parodymus. Tai reiÅ¡kia, jog jie visiÅ¡kai nebuvo svarbÅ«s ar reikÅ¡mingi, nustatant tiesÄ bei priimant sprendimus. Be to, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį netaikoma, kai liudytojas objektyviosios tikrovės neatitinkančius parodymus duoda dėl to, jog pamirÅ¡o įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir dėl to klydo.

Duodama parodymus savo sÅ«naus baudžiamojoje byloje, N. A. M. iÅ¡ esmės papasakojo tÄ patį, kas užfiksuota jos apklausos protokole. Žinoma, teisiamajame posėdyje jos parodymai buvo abstraktesni, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, ji nieko negalėjo papasakoti apie esmines M. M. bylos aplinkybes. Advokato nuomone, prieÅ¡ darant iÅ¡vadÄ , kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo melavo, reikėjo atkreipti dėmesį į itin garbingÄ pastarosios amžių. Baudžiamojoje byloje yra medicininis dokumentas, patvirtinantis, jog nuo 2019 m. yra stebimas N. A.

M. atminties sutrikimas. Dėl to nieko keisto, kad duodama 2019 m. rugpjūčio 22 d. parodymus apylinkės teisme ji paprasčiausiai pamirÅ¡o faktÄ , jog 2018 m. lapkričio 29 d. jÄ apklausė tyrėja A. P.. Prie to, kad jos atmintis negrįžo net ir po to, kai jai buvo parodytas apklausos protokolas, prisidėjo ir aplinkybė, jog protokolas buvo suraÅ¡ytas tyrėjos ranka. RankraÅ¡tinis protokolo tekstas pagal raÅ¡ysenÄ iÅ¡ pirmo žvilgsnio nelabai skiriasi nuo po juo esančio prieraÅ¡o rankraščio.

Dėl to liudytojai galėjo pasirodyti, kad ir prieraÅ¡Ä parašė ne ji, taip pat ne ji ir pasirašė. 5.6. IÅ¡ liudytojo 2018 m. lapkričio 29 d. apklausos protokolo matyti, kad tÄ dienÄ Ä¯ N. A. M. namus iÅ¡ pradžių atvyko policijos darbuotojai, po to – greitosios medicinos pagalbos medikai, dar vėliau – tyrėja A. P., kuri ir surašė apklausos protokolÄ . Tokiomis aplinkybėmis liudytoja galėjo paprasčiausiai susipainioti. Maža to, nederėtų atmesti ir galimybės, jog žinia apie tai, kad jos sÅ«nus galimai padarė nusikalstamÄ veikÄ , sukėlė motinai stresÄ .

Neigiamų emocijų visuma galėjo nulemti, jog N. A. M. iÅ¡ tiesų susipainiojo ir teisme negalėjo papasakoti to, kas buvo iÅ¡ tikrųjų. Akivaizdu, kad liudytoja ne melavo, bet sÄ Å¾iningai klydo pareikÅ¡dama, jog ji ikiteisminio tyrimo metu nedavė jokių parodymų. Tuo tarpu, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, privalu nustatyti tiesioginės tyčios požymius jo elgesyje, t. y. bÅ«tina konstatuoti, kad liudytojas ne tik supranta savo procesinę padėtį ir žino teisinę pareigÄ padėti vykdyti teisingumÄ bei duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus, kÄ patvirtina savo paraÅ¡u teisme, tačiau tuo pačiu suvokia, jog duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija bÅ«tų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei panaudota byloje, jog teismas negalėtų priimti tikrÄ sias aplinkybes atitinkančio sprendimo.

Ä®vertinus N. A. M. parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei jos pasakojimÄ pirmosios instancijos teisme, matyti, kad ji neturėjo tyčios sutrukdyti teisingumo nustatymui, todėl jos veikoje nebuvo tiesioginės tyčios požymių.

6. Apeliaciniame skunde nuteistoji S. B. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 6.1. Skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus. BK 235 straipsnio 4 dalis numato, kad nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimÄ , jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieÅ¡ apklausÄ nebuvo su Å¡ia teise supažindintas.

Å i įstatymo nuostata yra įtvirtinta siekiant įgyvendinti asmenų Konstitucinę teisę atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ save, savo Å¡eimos narius ar artimus giminaičius. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ versti duoti parodymus prieÅ¡ save, savo Å¡eimos narius ir artimuosius giminaičius, yra nurodęs, jog fizinis asmuo gali atsisakyti duoti parodymus, kuriais remiantis jis pats, jo Å¡eimos narys ar artimas giminaitis galėtų bÅ«ti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, taip pat kitokion teisinėn atsakomybėn, jeigu galima sankcija pagal savo pobÅ«dį ir dydį (griežtumÄ ) prilygtų kriminalinei bausmei (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d., 2013 m. balandžio 12 d. nutarimai). 6.2.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-1823-1091/2019 teisme S. B. tvirtino, kad ji su M. M. oficialiai yra sugyventiniai tik dėl to, kad ji galėtų M. M. lankyti įkalinimo įstaigose, todėl S. B., jÄ apklausiant teisme, nebuvo supažindinta su teise numatyta BPK 82 straipsnio 2 dalyje, kadangi ji nėra Å¡eimos narys. Taigi, prieÅ¡ duodant parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 1-1823-1091/2019, kurie kaltinamajame akte įvardinti kaip melagingi, ji nebuvo supažindinta su teise, numatyta BPK 82 straipsnio 2 dalyje.

Tuo metu, kai davė parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 1-1823-1091/2019, ji buvo laikoma M. M. sugyventine, kadangi pastarajam buvo inkriminuota nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojanti aplinkybė – nesunkus sveikatos sutrikdymas Å¡eimos nariui. Tik iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-1823-1091/2019, teismas nuosprendyje konstatavo, kad M. M. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas buvo inkriminuotas nepagrįstai. Vien aplinkybė, kad M. M. nepagrįstai inkriminuota aplinkybė – nesunkus sveikatos sutrikdymas Å¡eimos nariui, buvo paÅ¡alinta, nereiÅ¡kia, kad prieÅ¡ jos parodymų davimÄ teisme, ji neturėjo bÅ«ti supažindinta su teise, numatyta BPK 82 straipsnio 2 dalyje. 6.3.

Apeliantė atkreipia dėmesį, kad ir ikiteisminiame tyrime ji tinkamai nebuvo supažindinta su teise, numatyta BPK 82 straipsnio 2 dalyje. 2018 m. gruodžio 4 d. buvo priimtas nutarimas pripažinti jÄ nukentėjusiÄ ja ir iÅ¡aiÅ¡kinta, kad privalo duoti parodymus bei atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas. Po Å¡io nutarimo paskelbimo, tÄ pačiÄ dienÄ ji buvo apklausta ir kaip liudytoja. 2018 m. gruodžio 19 d. liudytojo papildomos apklausos metu su minėta teise jos ne tik, kad nesupažindino, bet protokole net nurodė, kad ji įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį.

Visais Å¡iais atvejais ji buvo apklausiama kaip M. M. Å¡eimos narys, nes ir praneÅ¡imas apie įtarimÄ jam 2018 m. lapkričio 30 d. buvo įteiktas dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose. Be to, pagal kaltinamojo akto turinį, kuriame apraÅ¡yta jai inkriminuota nusikalstama veika, nurodyta, kad ji melagingai parodė, jog jÄ sumušė nepažįstama mergina, nors jÄ sumušė M. M.. Baudžiamoji teisė nenumato atsakomybės už sumuÅ¡imÄ , tačiau numato atsakomybę už žmogaus sužalojimÄ ar susargdinimÄ (BK 138 straipsnis).

Kaltinamajame akte nėra nurodyta, kad M. M. jai padarė nesunkų sveikatos?sutrikdymÄ , t. y. sužalojimus, kurie nurodyti 2018 m. gruodžio 18 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G374/2018 (02). 6.4. Nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, neatsižvelgė, kad 2019 m. liepos 10 d. teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad tÄ naktį su M. M. turėjo lytinių santykių. Jiems patinka grubus seksas, kai Å¡iek tiek prismaugia, stipriai užduoda. Užduodavo kur praÅ¡ydavo, taip pat į veidÄ , žymės gal ir likdavo, priklausomai kiek stipriai praÅ¡ydavo.

Taigi, vertinant jos parodymus, kuriuos ji davė 2019 m. liepos 10 d. teisiamojo posėdžio metu, jie nėra melagini, nes juose nurodė, kad M. M. jai sudavė, prismaugė, tačiau tai buvo padaryta jai sutinkant. Tokie veiksmai gali būti laikomi kaip sumušimas, kas nurodyta kaltinamajame akte. 6.5. Teismų praktikoje pasisakyta, kad asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, sudėtiniai aspektai yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas (veikos kvalifikavimas).

Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas, ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai, Å¡is procesinis dokumentas turi bÅ«ti suraÅ¡ytas tiksliai ir iÅ¡samiai, tačiau to negalima pasakyti apie kaltinamÄ jį aktÄ Å¡ioje byloje. Apibendrinant galima teigti, kad kaltinamajam aktui neatitinkant BPK 219 straipsnio 3 dalies reikalavimų, jam esant nekonkrečiam, apraÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ vartojant ne teisės aktuose nurodytas sÄ vokas (sumušė), buvo pažeistos jos teisės į gynybÄ .

7. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo E. B., nuteistosios S. B. ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleistos N. A. M. gynėjai advokatai prašė jų ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė visus Å¡iuos skundus atmesti kaip nepagrįstus. Nuteistosios S. B. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato Simono SlapÅ¡insko apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleistos N. A. M. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o apeliacinis skundas tenkinamas.

8. Patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės buvo iÅ¡nagrinėtos nepažeidžiant rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) ir nesuvaržant įstatymų garantuotų gynybos teisių (BPK 22 straipsnio 3 dalis), apylinkės teismas tinkamai iÅ¡analizavo byloje esančius įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl S. B. bei E. B. kaltės, jiems davus melagingus parodymus, tačiau netinkamai įvertino N. A. M. duotus parodymus bei jų įtakÄ galutinio procesinio sprendimo priėmimui, dėl ko jos kaltės klausimas buvo iÅ¡spręstas neteisingai.

9. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingÄ skundÄ , pareiÅ¡kimÄ , praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba bÅ«damas ekspertu ar specialistu pateikė melagingÄ iÅ¡vadÄ ar paaiÅ¡kinimÄ , arba bÅ«damas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai iÅ¡vertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, t. y. atsakomybei kilti pakanka bet kurio alternatyvaus veiksmo nustatymo. Å iuo atveju apeliantams yra inkriminuotas melagingų parodymų davimas, juos apklausiant kaip liudytojus baudžiamojoje byloje Nr. 1-1823-1091/2019.

10. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimÄ , nustatyti tiesÄ baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimÄ ir baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ neteisinga kryptimi ir bÅ«ti viena esminių prielaidų priimti nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nuosprendį ar kitÄ baigiamÄ jį teismo sprendimÄ . Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos veikla ir iÅ¡ esmės teismo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-566-895/2015).

BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neatitinka tikrovės, ji iÅ¡kraipoma arba neigiami realÅ«s egzistuojantys faktai ir nurodomi iÅ¡galvoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-586/2013). Asmenų parodymai baudžiamajame procese (ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme) yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalykÄ , t. y. apie nusikaltimo įvykį, kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes. Taigi, pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti yra melagingi parodymai apie esmines aplinkybes, reikÅ¡mingas tiriamoje ar nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-222/2020).

BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas – yra padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimÄ , kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigÄ padėti vykdyti teisingumÄ ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Kaltininko tiesioginė tyčia pasireiÅ¡kia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija bÅ«tų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305-788/2015).

11. Å iame kontekste pažymėtina, kad kaip liudytojas gali bÅ«ti Å¡aukiamas kiekvienas asmuo (iÅ¡skyrus nurodytus BPK 79 straipsnyje), apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti turinčių aplinkybių (BPK 78 straipsnis). Liudytojo pareiga – Å¡aukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , prokurorÄ ir į teismÄ bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie bylos aplinkybes (BPK 83 straipsnio 1 dalis). PrieÅ¡ apklausiant, liudytojas, iÅ¡aiÅ¡kinus jo teises ir pareigas, įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ (BPK 183 straipsnio 1 dalis, 277 straipsnio 1 dalis).

BK 235 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimÄ , jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieÅ¡ apklausÄ nebuvo su Å¡ia teise supažindintas. Dėl nuteistosios S. B. apeliacinio skundo 12. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2020 m. balandžio 7 d., M. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ dėl to, kad jis 2018 m. lapkričio 29 d. ryte, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sudavė S. B. daugybę smÅ«gių rankų kumščiais į įvairias kÅ«no vietas, taip pat spardė jÄ kojomis į įvairias kÅ«no vietas, griebdamas už plaukų, per prievartÄ parklupdė ant žemės, metė į jÄ alaus skardinę, iÅ¡pildamas alų jai ant galvos.

Tokiais itin žiauriais fiziniais veiksmais, žalodamas, padarė S. B. poodines kraujosruvas veide, akių vokuose ir taip nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ , dėl Å¡ių M. M. atliktų smurtinio pobÅ«džio veiksmų S. B. buvo sutrikdyta psichikos sveikata ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

13. Taigi, įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra konstatuota, jog S. B. sveikatÄ sutrikdė bÅ«tent M. M.. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu apeliantai S. B. ir E. B. yra pripažinti kaltais iÅ¡ esmės dėl tos pačios melagingos versijos pirmosios instancijos teisme pateikimo, siekiant padėti M. M. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, t. y. S. B. 2019 m. liepos 10 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu melagingai aiÅ¡kino, kad jÄ sumušė nepažįstama mergina, o E. B. 2019 m. spalio 2 d. teisiamojo posėdžio metu melagingai nurodė, kad bÅ«tent jis Å¡iÄ nepažįstamÄ merginÄ M. M. praÅ¡ymu nakties metu atvežė į pastarojo nuomojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir paryčiais tÄ pačiÄ merginÄ iÅ¡vežė į namus.

14. Pagrindinis (esminis) S. B. apeliacinio skundo argumentas, kodėl ji negali atsakyti už melagingų parodymų davimÄ , yra tai, kad ji, prieÅ¡ duodama parodymus baudžiamojoje byloje Nr. 1-1823-1091/2019, nebuvo supažindinta su teise, numatyta BPK 82 straipsnio 2 dalyje, t. y. apeliantės vertinimu, ji, kaip M. M. Å¡eimos narė (sugyventinė), turėjo teisę neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, tačiau Å¡ia teise jai pasinaudoti neleista. Pažymėta ir tai, kad su minėta teise ji nepagrįstai nebuvo supažindinta ir ikiteisminio tyrimo metu – 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2018 m. gruodžio 19 d. apklausų metu, nors M.

M. praneÅ¡imas apie įtarimÄ 2018 m. lapkričio 30 d. buvo įteiktas dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose, t. y. įtariant jį nesunkiai sutrikdžius savo Å¡eimos nario sveikatÄ . Å iuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., 29–32 b. l.) nurodyta, kad apie įvykį pranešė nukentėjusiosios motina V. B.. SmurtÄ patyrusio asmens dėl jo fizinės bÅ«klės nebuvo galimybės apklausti, S. B. iÅ¡sivežė greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, o bute kartu su ja buvęs M.

M. buvo sulaikytas aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimui. Å iame tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad S. B. ir M. M. yra sugyventiniai, tai užfiksuota, atsižvelgiant į N. A. M. nurodytas aplinkybes apie jo sÅ«naus ir nukentėjusiosios bendrÄ gyvenimÄ apie dvejus metus laiko.

15. Esant aptartai pirminei informacijai, S. B., įvertinus jos sveikatos bÅ«klę, pirmÄ kartÄ kaip liudytoja buvo apklausta 2018 m. gruodžio 4 d. PrieÅ¡ Å¡iÄ apklausÄ jai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos liudytojo turimos teisės, pareigos bei atsakomybė. Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolas (1 t., 37 b. l.) patvirtina, kad S. B. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta ir teisė, numatyta BPK 82 straipsnio 2 dalyje, taigi, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, Å¡ios apklausos metu ji galėjo neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus.

Vis dėlto, S. B. bendradarbiavo su tyrimÄ atliekančiais pareigÅ«nais ir davė iÅ¡samius parodymus, be kita ko, ir apie savo santykius (ryšį) su M. M.. Å ios apklausos metu ji nurodė, kad su M. M. bendravo kaip su savo antrÄ ja puse, likdavo pas jį nakvoti, tačiau bendro Å¡eimos Å«kio nevedė. 2018 m. vasarÄ ji susitvarkė dokumentus, kurie liudija, kad ji ir M. M. oficialiai yra sugyventiniai, tačiau tai buvo padaryta tik tam, kad ji galėtų jį lankyti kalėjime (1 t., 38–42 b. l.). Liudytojo papildomos apklausos protokolas (1 t., 43–44 b. l.) patvirtina, kad S. B. jos turimos teisės ir pareigos pakartotinai iÅ¡aiÅ¡kintos nebuvo, tačiau buvo priminta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimÄ , kas atitinka BPK 183 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Ä®vardydama savo santykius su įtariamuoju, ji nurodė „draugiÅ¡ki“, tačiau savęs, kaip M. M. sugyventinės, neidentifikavo. Taigi, abiejų apklausų ikiteisminio tyrimo metu S. B. turėjo galimybę neduoti parodymų apie savo Å¡eimos narį (sugyventinį), tačiau ji sÄ moningai rinkosi duoti parodymus ir atsakyti į visus jai užduodamus klausimus, kadangi realiai savęs M. M. sugyventine nelaikė. 16. 2019 m. liepos 10 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, jog kaltinamasis nėra jos Å¡eimos narys ar artimas giminaitis, todėl ji teisėjos buvo įspėta dėl atsakomybės už atsisakymÄ ar vengimÄ duoti parodymus pagal BK 163 straipsnį ir už melagingų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnį (1 t., 71 b. l.).

Å ios apklausos metu S. B. nurodė, kad M. M. jos nemušė. Ä®vykio dienÄ kaltinamojo draugas E. T. su drauge J. K. paėmė jÄ iÅ¡ tėvų namų ir atvežė į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame jau buvo M. M.. Tuomet pastarieji iÅ¡važiavo, o M. M. nuėjo miegoti. Netrukus ji iÅ¡girdo beldimÄ Ä¯ duris, atvyko dar vienas M. M. draugas su panele, kurios ji nepažįsta. Å i pradėjo reikÅ¡ti jai pretenzijas, kÄ ji veikia su Å¡ios vaikinu, tuomet suveikė moteriÅ¡kas pavydas ir kilo konfliktas.

Ji su Å¡ia mergina susimušė, paskui Å¡iÄ merginÄ iÅ¡sivežė, o ji nuėjo miegoti. Å ie S. B. parodymai buvo paneigti liudytojų V. B., I. G., L. P. bei J. K. parodymais. Nors Å¡ios moterys tiesiogiai smurtinių veiksmų nematė, tačiau jos iÅ¡ karto po įvykio ar praėjus neilgam laiko tarpui nuo Å¡io įvykio bendravo su nukentėjusiÄ ja ir pastaroji joms aiÅ¡kiai įvardijo, kad smurtÄ jos atžvilgiu naudojo M. M.. Šį asmenį S. B. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Kodėl teisminio nagrinėjimo metu pakeitė savo parodymus, nukentėjusioji motyvuotai paaiÅ¡kinti nesugebėjo ir bandė įteigti teismui, jog neadekvačiai suvokė situacijÄ , nes buvo paveikta psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vis dėlto, ir Å¡i versija buvo paneigta apklausus gydytojÄ psichiatrę K. D., nukentėjusiosios pirminę apklausÄ ligoninėje atlikusiÄ tyrėjÄ E. Č. bei Å¡ioje apklausoje dalyvavusį tyrėjÄ M. Č..

17. Liudytoja K. D. parodė, kad tik atvežta į priėmimo skyrių S. B. buvo iÅ¡sigandusi, verksminga, aiÅ¡kino, jog buvo sumuÅ¡ta draugo. Tuo metu, kai tyrėjai atvyko atlikti jos apklausÄ , ji jau buvo adekvati ir pajėgi bendrauti su pareigÅ«nais, Å«minės reakcijos į stresÄ buvo nuslÅ«gusios. Nukentėjusiajai buvo atlikti psichologiniai tyrimai, įvertintas jos mÄ stymas, kuris jokių problemų nekėlė, todėl pareigÅ«nams buvo leista atlikti apklausÄ . Liudytoja E. Č. apklausos metu nepastebėjo, kad nukentėjusioji bÅ«tų paveikta stiprių vaistų ir nesiorientuotų aplinkoje.

Parodymai buvo duoti laisva valia, S. B. pati viskÄ pasakojo, tik paklausus, ar anksčiau nėra patyrusi smurto, stengėsi nutylėti ir į šį klausimÄ neatsakyti. Jautėsi, kad ji Å¡iek tiek bijo kalbėti apie M. M.. Liudytojas M. Č. patvirtino kolegės E. Č. teiginius apie tai, kad nukentėjusiÄ jÄ gydytoja leido apklausti, kaip galinčiÄ duoti teisingus bei iÅ¡samius parodymus. Pokalbio metu jis suprato, kad S. B. bijo M. M., jautėsi, kad ji yra sugniuždyta. Nukentėjusioji norėjo viskÄ papasakoti, bet buvo įbauginta, jautėsi, kad tam tikrus momentus stengiasi nutylėti.

Aptarti parodymai patvirtina, kad S. B. pirminius parodymus davė savanoriÅ¡kai, neleistinas spaudimas jai nebuvo daromas, taip pat jos aplinkos suvokimui bei įvykių eigos atgaminimui neturėjo įtakos jokie medikamentai. Apklausa vyko praėjus keturioms paroms nuo patirto fizinio smurto, visÄ Å¡Ä¯ laikÄ ji buvo prižiÅ«rima medikų, pastarieji stebėjo jos emocijas ir matė, kad Å¡ios jau nurimusios, todėl esama sveikatos bÅ«klė jai netrukdė bendrauti su pareigÅ«nais ir duoti parodymus.

18. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad S. B. nesugebėjo apibÅ«dinti, kaip atrodė jÄ neva sumuÅ¡usi nepažįstama mergina. Taip pat ji negalėjo tiksliai įvardyti, kada maždaug Å¡i mergina atvyko (teigė, jog gal apie 3 val. nakties), kuriuo metu M. M. Å¡iÄ galėjo pasikviesti į butÄ (ji nematė ir negirdėjo, kaip M. M. tarėsi dėl Å¡ios merginos atvežimo), be to, dėl Å¡ios merginos atliktų veiksmų parodymai yra itin prieÅ¡taringi. IÅ¡ pradžių S. B. nurodė, kad vos jai atidarius buto duris, mergina pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas dėl M.

M., kas iÅ¡augo į smurtu pasibaigusį konfliktÄ . Vėliau tos pačios apklausos metu S. B. nurodė, kad su Å¡ia mergina kartu vartojo alkoholį, kada tai vyko – prieÅ¡ fizinio smurto jos atžvilgiu naudojimÄ ar po – įvardyti negalėjo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nedidelėje patalpoje – bute – vykstant žodiniam konfliktui ir grumtynėms tarp neblaivių asmenų, paprastai yra sukeliamas nemažas triukÅ¡mas, tačiau Å¡iuo atveju teigta, jog M. M. nieko negirdėjo, nes miegojo kitame kambaryje, todėl sukonfliktavusių merginų neiÅ¡skyrė.

Vis dėlto, S. B. apklausos metu nurodė ir tai, kad iÅ¡vykus nepažįstamai merginai ji su M. M. dar galimai užsiėmė grubiu seksu, vadinasi, duomenų, kad jis buvo giliai įmigęs S. B. nurodomo konflikto metu – nėra. Taigi tokie nuteistosios parodymai yra akivaizdžiai nelogiÅ¡ki ir vertinami kritiÅ¡kai. Jau minėta, kad M. M. dėl smurto prieÅ¡ S. B. yra nuteistas įsiteisėjusiu nuosprendžiu, kuriame, be kita ko, yra iÅ¡samiai aptarta bei paneigta ir versija apie nepažįstamos merginos atvykimÄ bei smurtavimÄ S. B. atžvilgiu.

19. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog S. B. 2019 m. liepos 10 d. teisiamojo posėdžio metu davė melagingus parodymus, bÅ«dama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. Noras padėti draugui iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės Å¡iuo atveju buvo stipresnis nei turimų procesinių pareigų sÄ Å¾iningas vykdymas. S. B. aiÅ¡kiai suvokė, jog sako netiesÄ , t. y. ji bandė suklaidinti teismÄ , kad Å¡is priimtų M. M. palankų sprendimÄ ir tokiu bÅ«du nebÅ«tų įvykdytas teisingumas.

Todėl apeliantės iÅ¡teisinimui pagrindo nėra. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu M. M. buvo inkriminuota aplinkybė, jog Å¡is nesunkiai sutrikdė savo Å¡eimos nario sveikatÄ , o teisminio bylos nagrinėjimo metu minėta aplinkybė nepasitvirtino, nekeičia fakto, jog S. B. davė melagingus parodymus. Å iame nuosprendyje jau minėta, kad prieÅ¡ apklausÄ teisme, nukentėjusioji aiÅ¡kiai įvardijo, kad kaltinamasis nėra jos Å¡eimos narys ar artimas giminaitis, kartu įvertinus S. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie jos ir M.

M. santykius (sugyventinių statusÄ gavo tik tam, kad galėtų vaikščioti pas jį į įkalinimo įstaigÄ pasimatymų metu), pirmosios instancijos teismo teisėja neturėjo jokio pagrindo supažindinti jÄ su teise, numatyta BPK 82 straipsnio 2 dalyje.

20. Apeliaciniame skunde S. B. nurodo ir tai, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes apraÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ buvo vartotos teisės aktuose nenumatytos sÄ vokos („sumušė“), kas pažeidė jos teisę į gynybÄ . Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, apraÅ¡oma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tÄ veikÄ .

Taigi, kaltinamasis aktas turi bÅ«ti informatyvus, t. y. jame, be jo turinio elementų, nurodytų BPK 219 straipsnio 1, 2, 6, 7, 8 punktuose, kuriuos taip pat reikia tiksliai nurodyti, svarbiausia yra aiÅ¡kiai apraÅ¡yti veikÄ , kurios padarymu yra kaltinama; nurodyti visus duomenis, leidžiančius daryti iÅ¡vadÄ , kad tÄ veikÄ galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas jos padarymu įtariamas asmuo; tiksliai kvalifikuoti veikÄ , aiÅ¡kiai nurodant, kokia BK norma už padarytÄ veikÄ nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę (BPK 219 straipsnio 3, 4, 5 punktai).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, visų Å¡ių reikalavimų buvo laikytasi, esminių procesinių trÅ«kumų nenustatyta. S. B. paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigÄ , ji su bylos medžiaga susipažinti nepageidavo, jokių, praÅ¡ymų, pastabų neiÅ¡reiÅ¡kė (2 t., 119 b. l.), t. y. nenurodė, kad jai yra nesuprantamas kaltinimas ir tai varžo jos gynybos teises. Dėl jai inkriminuotame kaltinime vartojamos sÄ vokos „sumušė“ pažymėtina, kad tai yra jos pačios 2019 m. liepos 10 d. vykusios apklausos metu pavartotas žodis, kuomet S. B. aiÅ¡kino, kad jÄ sumušė nepažįstama mergina, todėl Å¡i tiksli frazė buvo perkelta ir į kaltinimÄ pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojui ar nukentėjusiajam duodant parodymus, iÅ¡ jų nėra reikalaujama, kad bÅ«tų vartojamos teisinės sÄ vokos (padarė nežymų ar nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir pan.), parodymai yra duodami Å¡nekamÄ ja, buitine kalba, o teisinį parodymų vertinimÄ atlieka bei dėl veikos kvalifikavimo pagrįstumo sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas. Å iuo atveju S. B. kalbant apie nepažįstamos merginos sumuÅ¡imÄ , buvo aiÅ¡kiai suprantama, kad yra pasakojama apie patirtÄ fizinį smurtÄ .

Kadangi Å¡is teiginys bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino, todėl tiksli iÅ¡sakyto teiginio formuluotė buvo perkelta į jai inkriminuotÄ kaltinimÄ dėl melagingų parodymų davimo, kas visiÅ¡kai atitinka reikalavimus, keliamus kaltinimo formulavimui. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl nekonkretaus, neaiÅ¡kaus kaltinimo atmetami kaip nepagrįsti.

22. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad S. B. pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir jai tinkamai individualizuota paskirta bausmė, t. y. nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių. Å eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausmė (tiek Å¡ios bausmės rÅ«Å¡is, tiek jos dydis) yra proporcinga ir adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistosios asmenybės charakteristikai. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl apeliantės nuteisimo paliekamas galioti nepakeistas.

Dėl nuteistojo E. B. ir jo advokato Simono Slapšinsko apeliacinio skundo 23. Apeliantų teigimu, nuteistasis E. B. nesiekė duoti melagingų parodymų, o apie įvykio aplinkybes jis pateikė tik savo asmeninius spėjimus, t. y. darė prielaidas, kas galėjo įvykti 2019 m. lapkričio 29 d. naktį (paryčiais), kai buvo sumušta S. B., kadangi (duomenys neskelbtini), esančio buto viduje jis įvykio metu nebuvo ir jokių konfliktų bei fizinio smurto naudojimo momento nematė. Šiems teiginiams teisėjų kolegija pritaria tik iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su E. B. aiÅ¡kinimu, jog incidento metu jis įvykio vietoje nebuvo ir tiesiogiai smurtinių veiksmų S. B. atžvilgiu nematė, todėl nežino, kas konkrečiai įvyko. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta įrodyta aplinkybę, kad apeliantas sakė netiesÄ , nurodydamas, jog M. M. praÅ¡ymu, apie 1 val. nakties, nuvežė nepažįstamÄ merginÄ Ä¯ nuomojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir maždaug apie 4–5 val. ryte Å¡iÄ merginÄ iÅ¡ minėto buto iÅ¡vežė.

Å i versija buvo sÄ moningai pateikta teisiamojo posėdžio metu, siekiant suklaidinti teismÄ , kad M. M. iÅ¡vengtų baudžiamosios atsakomybės.

24. Nors apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kodėl E. B. galėjo norėti duoti melagingus parodymus, jei M. M. nėra netgi jo draugas, o tik pažįstamas, tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad motyvas bei tikslas nėra BK 235 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos būtinieji požymiai. E. B. aiškiai nurodė, kad nors jį ir M. M. nesieja artima draugystė, tačiau jo tėvas yra labai geras M. M. draugas, todėl jei pastarajam reikėdavo kokios nors pagalbos, jis negalėdavo atsisakyti ir nepadėti.

M. M. praÅ¡ymu jis taip pat buvo padėjęs susirasti nuomai butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu, Å¡iÄ aplinkybę galėtų patvirtinti buto savininkas D. J., tačiau pastarasis nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme. MinėtÄ asmenį atsisakyta apklausti kaip liudytojÄ ir apeliacinės instancijos teisme, nes buto nuomos aplinkybės (kas surado, iÅ¡nuomojo, mokėjo nuomos mokestį ir pan.) nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. E. B. nėra kaltinamas davęs melagingus parodymus apie tai, kad padėjo M.

M. ir S. B. iÅ¡sinuomoti butÄ Kaune.

25. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes jame be Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1823-1091/2019 ir Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-634/2020, bei Å¡iose bylose paties E. B., M. M., S. B. ir N. A. M. duotų parodymų, nėra atlikta jokių kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų, galinčių paneigti ar patvirtinti pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ .

Apeliantų teigimu, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar E. B. iÅ¡ tiesų 2018 m. lapkričio 29 d. naktį vežė nepažįstamÄ merginÄ Ä¯ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), reikėjo patikrinti M. M. ir E. B. mobiliųjų telefonų duomenis (praleistus/priimtus skambučius), nustatyti E. B. mobiliojo telefono buvimo vietÄ Ä¯vykio metu, taip pat iÅ¡sireikalauti gatvių, kuriomis vyko E. B., vaizdo kamerų įraÅ¡us bei atlikti kitus veiksmus, kurie galėtų padėti identifikuoti merginos asmenybę, tačiau visa tai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo padaryta.

26. Dėl Å¡ių skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojas E. B. buvo iÅ¡kviestas į teismÄ gynybos praÅ¡ymu, t. y. šį asmenį teisiamojo posėdžio metu įvardijo kaltinamasis M. M. ir iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ jį apklausti teisme. Šį praÅ¡ymÄ palaikė ir kaltinamojo gynėjas Ričardas GirdziuÅ¡as, nurodydamas, kad sprendžiant iÅ¡ nukentėjusiosios S. B. ir M. M. teisme duotų parodymų, tai galėtų bÅ«ti tas pats asmuo, kuris galimai atvežė į butÄ merginÄ , kuri galimai konfliktavo su nukentėjusiÄ ja (1 t., 100–101 b. l.).

M. M. ir jo gynėjo praÅ¡ymas buvo tenkintas ir tokiu bÅ«du į 2019 m. spalio 2 d. vykusį teisiamÄ jį posėdį buvo kviestas liudytojas E. B.. Ikiteisminio tyrimo metu nei S. B., nei M. M. net neužsiminė apie tai, kad iÅ¡važiavus E. T. ir J. K., kurie atvežė į butÄ S. B., po kiek laiko atvyko E. B., kuris atvežė dar vienÄ merginÄ , kurios jokių anketinių duomenų nesugebėjo įvardyti nei E. B., nei S. B., nei pats M. M., kurio praÅ¡ymu neva Å¡i mergina ir buvo atvežta. Kadangi naujoji versija apie nepažįstamos merginos atvežimÄ Ä¯ butÄ bei Å¡ios sukeltÄ smurtu pasibaigusį konfliktÄ atsirado tik teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl nebuvo objektyvios galimybės ikiteisminio tyrimo metu atlikti apeliaciniame skunde nurodytus neva trÅ«kstamus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Liudytojas E. B. parodymus davė praėjus beveik metams laiko nuo byloje nagrinėtų įvykių, todėl patikrinti jo mobiliojo telefono duomenis ar gatvių vaizdo kamerų įraÅ¡us nebebuvo prasmės, kadangi reikÅ¡minga informacija po tiek laiko neabejotinai yra neiÅ¡saugota. Vis dėlto, tai nereiÅ¡kia, kad E. B. parodymų apie neva vežtÄ nepažįstamÄ merginÄ melagingumo negali pagrįsti kiti byloje surinkti įrodymai.

27. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad paties E. B. parodymai stokoja konkretumo, informatyvumo bei logiškumo. Antra, jie tam tikrais aspektais nesutampa su S. B. teisme duotais parodymais, kas patvirtina, jog iš anksto buvo sugalvota ir aptarta M. M. gynybinė versija, siekiant šiam padėti išvengti teistumo, tačiau neaptartos visos melagingos versijos detalės, kas akivaizdžiai atsiskleidė išsamios E. B. apklausos teisme metu (atsakydamas į daugelį klausimų, liudytojas mėtėsi, prieštaravo pats sau bei negalėjo įvardyti jokių konkretesnių įvykio, apie kurį duoda parodymus, aplinkybių).

IÅ¡ pradžių teisiamojo posėdžio metu E. B. aiÅ¡kino, kad M. M. paskambino ir paprašė, įvardydamas konkrečiÄ vietovę, paimti iÅ¡ ten kažkokiÄ merginÄ ir atvežti pas jį į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Jis praÅ¡ymÄ Ä¯vykdė. M. M. skambučio jis sulaukė apie vidurnaktį, o merginÄ Ä¯ butÄ atvežė apie 1 val. nakties ar Å¡iek tiek vėliau. Pats iÅ¡važiavo namo. Po to, apie 4-5 val. ryto ta pati mergina jam paskambino ir paprašė parvežti į namus. Kadangi E. B. nenurodė, iÅ¡ kur nepažįstama mergina turėjo jo mobiliojo telefono numerį, Å¡is klausimas jam buvo užduotas apklausos metu.

Supratęs savo pasakojimo nelogiÅ¡kumÄ , E. B. papildė savo parodymus, teigdamas, jog M. M. neva nurodė ne tik vietovę, iÅ¡ kurios reikės paimti merginÄ , tačiau ir pastarosios mobilaus telefono numerį, kuriuo jis paskambino, prieÅ¡ atvažiuodamas į nurodytÄ vietÄ . Tokiu bÅ«du Å¡i mergina turėjo jo telefono numerį ir galėjo juo paskambinti, praÅ¡ydama jÄ parvežti į namus.

28. Atkreiptinas dėmesys, kad E. B. visiÅ¡kai nesugebėjo apibÅ«dinti du kartus automobiliu vežtos merginos, t. y. negalėjo įvardyti nei Å¡ios merginos iÅ¡vaizdos (kÅ«no sudėjimo, Å«gio, plaukų spalvos, dėvėtų drabužių ir pan.), nei apytikrio amžiaus. AnalogiÅ¡kai apibÅ«dinti į butÄ atvežtos merginos nesugebėjo ir S. B.. E. B. teigimu, su Å¡ia moterimi nei važiuodamas pirmyn, nei atgal jis nebendravo, nes tarp jo ir M. M. yra susitarimas, kad jis nesidomėtų pastarojo moterimis.

Atvažiavęs pasiimti iÅ¡ buto merginos, jis kažkokių didelių Å¡ios iÅ¡vaizdos pokyčių nepastebėjo, nebent tai, kad ji buvo dar labiau susivėlusi. Mergina greitai iÅ¡bėgo iÅ¡ buto, buvo nerami, tačiau pokalbis tarp jų nevyko. E. B. nepasiteiravo, kodėl taip greitai yra iÅ¡vykstama, tiesiog parvežė jÄ Ä¯ tÄ pačiÄ vietÄ , iÅ¡ kurios ir buvo paėmęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pasakojimas stokoja logiÅ¡kumo. Net jei pats E. B. ir nesidomėjo, kas vyko (duomenys neskelbtini) esančiame bute pastarÄ sias kelias valandas, kol jo nebuvo, tačiau po rimto, smurtu (grumtynėmis) pasibaigusio konflikto, neblaivi ir įsiaudrinusi moteris neabejotinai bÅ«tų emocionaliai ar bent jau fragmentiÅ¡kai papasakojusi savo įvykių versijÄ .

29. Pažymėtina ir tai, kad, E. B. teigimu, S. B. nebuvo nustebusi nepažįstamos moters atvežimu, nes tai buvo įprastas dalykas, M. M. turėjo daug merginų ir tai nieko nestebino, todėl jis, įvykdęs praÅ¡ymÄ , ramiai iÅ¡važiavo. Tuo tarpu S. B. teigė, kad Å¡i nežinoma moteris, vos jai atidarius duris, pradėjo ant jos rėkti, reikÅ¡ti pretenzijas ir konfliktuoti, vadinasi, žodinio konflikto pradžiÄ turėjo girdėti ir E. B., nes jis neliko automobilyje, o palydėjo merginÄ iki buto durų, tačiau pastarasis Å¡ios aplinkybės (dėl žodinio konflikto pradžios) nenurodė. Be to, S. B. aiÅ¡kino, jog E. B. su mergina atvažiavo apie 3 val. nakties, o Å¡is teigė, jog atvyko apie 1 val. nakties. Taigi, parodymai dėl atvažiavimo laiko taip pat skiriasi.

30. Atkreiptinas dėmesys, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytos merginos tapatybės nepadėjo atskleisti ir M. M.. Pastarasis buvo apklaustas ir apeliacinės instancijos teisme (3 t., 121–122 b. l.), tačiau jis net nebuvo įsitikinęs, kad iÅ¡ tiesų prašė E. B. atvežti kažkokiÄ merginÄ , juo labiau, negalėjo pasakyti apie kokiÄ konkrečiai moterį yra kalbama. M. M. nuomone, jis greičiausiai prašė atvežti merginÄ , tačiau tuo metu buvo girtas, todėl visų aplinkybių neatsimena.

Taip pat M. M. patvirtino, kad po 2018 m. lapkričio 29 d. įvykio E. B. buvo atvykęs pas jį į pasimatymÄ tardymo izoliatoriuje. Å io pasimatymo metu vyko pokalbis ir apie tÄ naktį, kai buvo sumuÅ¡ta S. B., tačiau konkrečiai kas buvo kalbėta, jis neprisiminė. E. B. taip pat patvirtino, kad buvo susitikęs su M. M. tardymo izoliatoriuje, kalbėjosi apie Å¡iam pareikÅ¡tus įtarimus, t. y. kad jie yra nepagrįsti, tačiau M. M. neprašė jo duoti konkrečių parodymų teisme, į teisiamÄ jį posėdį jis atvyko, nes gavo teismo Å¡aukimÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu jis į policijos įstaigÄ nesikreipė ir apie jam žinomas 2018 m. lapkričio 29 d. nakties aplinkybes niekam nepasakojo, nes studijavo politikos mokslus ir nenorėjo problemų. Pažymėtina ir tai, kad S. B. nepažįstamÄ merginÄ atvežusį M. M. draugÄ Ä¯vardijo tik „A.“, t. y. pilno Å¡io asmens vardo ir pavardės nežinojo, o minėtos nepažįstamos merginos vardÄ nurodė „lyg ir I.“, tuo tarpu M. M., praėjus beveik metams laiko po įvykio, staiga prisiminė, jog „A.“ tai yra E. B., o kas yra „I.“, neprisiminė.

Å ie padriki ir neriÅ¡lÅ«s „prisiminimai“ patvirtina, kad versija apie nepažįstamos merginos atvežimÄ Ä¯ butÄ yra iÅ¡galvota.

31. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog E. B. žinojo, kad jokios merginos 2018 m. lapkričio 29 d. naktį į (duomenys neskelbtini), esantį butÄ nevežė (nei į šį butÄ , nei iÅ¡ jo), todėl kategoriÅ¡kai taip teigdamas, jis, kaip liudytojas, turėdamas pareigÄ sakyti tiesÄ davė melagingus parodymus ir tokiu bÅ«du tyčia siekė suklaidinti teismÄ . Å i kaltinimo dalis pasitvirtino, todėl apelianto iÅ¡teisinimui pagrindo nėra. Vis dėlto, kaltinimo dalis, kurioje nurodoma, kad E. B. paliudijo, jog „žino, kad Å¡i nepažįstama mergina susimušė su S. B.“, nepasitvirtino.

Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo teiginiams, jog E. B. apklausos teisme metu iÅ¡sakė tik savo nuomonę apie tai, kad įvykio metu galėjo susimuÅ¡ti M. M. merginos, tačiau tvirtinimo ar teigimo dėl minėtos aplinkybės nebuvo. Perklausius E. B. 2019 m. spalio 2 d. vykusios apklausos garso įraÅ¡Ä , matyti, kad, atsakydamas į teisėjos jam užduodamus klausimus, jis vartojo frazes: „manau“, „galėjo bÅ«ti“, „kažkur skaičiau, girdėjau“. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog net ir teisėja, formuluodama klausimus liudytojui, vartojo frazę „ar jÅ«s manote, kad...“, t. y. teisėja teiravosi E. B. nuomonės, todėl pastarasis jÄ ir įvardijo – pateikė savo asmeninį spėjimÄ , prielaidÄ , kuri negali bÅ«ti vertinama kaip žinojimas.

Be to, sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad apie S. B. sumuÅ¡imÄ rašė didžiausi Å¡alies interneto portalai – (duomenys neskelbtini) ir kt. Nors publikuotų straipsnių tekstuose versija apie dviejų merginų sukonfliktavimÄ (susimuÅ¡imÄ ) dėl M. M. nebuvo iÅ¡kelta, tačiau visi straipsniai buvo gausiai komentuojami minėtų svetainių lankytojų, todėl neatmestina galimybė, kad E. B. galėjo Å¡iÄ versijÄ perskaityti ir vieÅ¡ai prieinamoje erdvėje.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistasis buvo kategoriÅ¡kas tik teigdamas apie nepažįstamos merginos vežimÄ Ä¯ butÄ bei iÅ¡ jo, tuo tarpu aiÅ¡kindamas, kas galėjo įvykti Å¡iame bute jis pateikė savo asmeninę nuomonę. Net ir suvokdamas, kad jokios merginos nevežė, todėl pastaroji tikrai negalėjo sukonfliktuoti su S. B., E. B. negalėjo bÅ«ti užtikrintas, kad įvykio metu be S. B. ir M. M. bute nebuvo jokių kitų asmenų, nes 2018 m. lapkričio 29 d. naktį jis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iÅ¡ viso nesilankė ir minėtu adresu nevažiavo.

Todėl internete galimai pasiskaitęs apie bute vykusį vakarojimÄ , jis galėjo susidaryti įspÅ«dį, jog susimušė kas nors iÅ¡ dalyvavusių asmenų. Kadangi E. B. net kelis kartus apklausos teisme metu pakartojo, jog aplinkybės dėl merginų susimuÅ¡imo neteigia, nes to nežino, bet kelia tokiÄ prielaidÄ , todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad jis sÄ moningai klaidino teismÄ . Prielaidos, spėjimai ir tikimybės neturi įrodomosios galios, todėl jo iÅ¡sakyta nuomonė, kuriai netaikomas tiesos kriterijus, negali bÅ«ti pripažinta melagingu liudijimu.

Todėl iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies šalintina įrodyta pripažinta aplinkybė, jog E. B. melagingai nurodė, kad „žino, jog ši nepažįstama mergina susimušė su S. B.“, kaip nepasitvirtinusi ir neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių.

33. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažintu įrodyto kaltinimo apimtį Å¡iek tiek sumažina, tačiau keisti E. B. paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies ar dydžio pagrindo nėra. Nuteistajam yra paskirta Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri yra adekvati ir proporcinga tiek jo atliktiems neteisėtiems veiksmams, tiek ir jo asmenybės charakteristikai. Bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54, 61 straipsniuose, nėra pažeistos. Dėl nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleistos N. A.

M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinio skundo 34. Advokatas skunde neneigia, kad jo ginamoji 2019 m. rugpjūčio 22 d. teisiamojo posėdžio metu iš tiesų pasakė tai, kas prieštarauja objektyviai nustatytoms aplinkybėms, tačiau prašo įvertinti ir tai, kad N. A. M. išsakyti teiginiai apie tai, jog ikiteisminio tyrimo metu ji tyrėjos nebuvo apklausta ir ant apklausos protokolo yra ne jos parašas, nėra susiję su esminėmis aplinkybėmis, reikšmingomis nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1823-1091/2019.

N. A. M. duoti parodymai buvo abstraktūs ir bendro pobūdžio, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai, priimdami procesinius sprendimus, jais nesivadovavo, taigi, jokios įtakos sprendimų priėmimui jie neturėjo.

35. Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame procese parodymai yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalykÄ , t. y. nusikalstamos veikos padarymo laikÄ , vietÄ , bÅ«dÄ , kitas aplinkybes; kaltinamojo kaltumÄ ; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobÅ«džiui ir laipsniui; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybes, jų tarpusavio santykius ir kitas bylai svarbias aplinkybes. SÄ voka „melagingas“ reiÅ¡kia visiÅ¡kÄ ar dalinį tikrovės neatitikimÄ , sÄ moningÄ jos iÅ¡kraipymÄ arba neigimÄ realių egzistuojančių ir jų vietoje iÅ¡galvotų faktų nurodymÄ .

Å io nusikaltimo sudėtis yra formali ir baigtumo momentÄ lemia bylos proceso stadija, kurioje duodami melagingi parodymai. 36. 2018 m. lapkričio 29 d. liudytojo apklausos protokolas (1 t., 60–61 b. l.) patvirtina, kad N. A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta apie jai žinomas aplinkybes dėl jos sÅ«naus M. M. ir jo draugės S. B. tarpusavio santykių. N. A. M. nurodė, kad žinia, jog M. M. galėjo smurtauti prieÅ¡ S. B. jÄ sujaudino, be to, prieÅ¡ apklausÄ pas jÄ namuose jau lankėsi policijos pareigÅ«nai, vėliau ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie ieÅ¡kojo S. B., tačiau ji pasakė, kad pastarosios, taip pat ir jos sÅ«naus namuose nėra.

Apklausos metu liudytoja nurodė, kiek maždaug laiko M. M. palaiko santykius (draugauja) su S. B., taip pat abstrakčiai teigė, kad tarp jų bÅ«davo įvairių pykčių, nes jos sÅ«nus yra karÅ¡takoÅ¡is, Å«maus bÅ«do, be to, jie abu vartodavo alkoholinius gėrimus bei narkotines medžiagas. Pažymėtina, kad visÄ N. A. M. parodymų tekstÄ savo ranka užrašė apklausÄ atlikusi tyrėja A. P., o liudytoja savo raÅ¡ysena nurodė, kad protokolÄ perskaitė, iÅ¡ jos žodžių yra suraÅ¡yta teisingai, taip pat parašė savo vardÄ , pavardę ir pasirašė.

37. Teisme N. A. M. apie jai žinomas aplinkybes buvo apklausta 2019 m. rugpjūčio 22 d., t. y. praėjus beveik deÅ¡imčiai mėnesių nuo jos ikiteisminio tyrimo metu vykdytos apklausos. Liudytojai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatyta procesinė teisė, tačiau ji sutiko duoti parodymus apie savo Å¡eimos narį, todėl buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . IÅ¡ pradžių N. A. M. nurodė, jog tikrai neprisimena, kad buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu.

Prisimena tik tiek, kad buvo atvažiavusi greitoji, o policijos pareigÅ«nų nebuvo. Teisėjai balsu perskaičius liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei parodžius apklausos protokolÄ , ji neigė, kad tai jos raÅ¡ysena, aiÅ¡kino, kad ji taip gražiai neraÅ¡o, taip pat neatpažino ir savo paraÅ¡o. Taigi, N. A. M. neigė realiai egzistuojantį faktÄ â€“ savo pačios apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu, tačiau vietoje Å¡io fakto ji nenurodė jokių kitų, iÅ¡galvotų faktų, kurie bÅ«tų trukdę nustatyti byloje tiesÄ ar pakreipti baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ neteisinga kryptimi.

N. A. M. apklausiama teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad S. B. yra jo sÅ«naus draugė, jie buvo įregistravę sugyventinių statusÄ , kad M. M. bÅ«tų galima lankyti įkalinimo įstaigoje pasimatymų metu. Taigi, liudytojos parodymai yra iÅ¡imtinai susiję tik su kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiais, tuo tarpu apie M. M. inkriminuotas nusikalstamas veikas ji nieko nurodyti negalėjo, nes įvykio vietoje nebuvo ir apie naktį iÅ¡ 2018 m. lapkričio 28 d. į 2018 m. lapkričio 29 d. vykusius konfliktus bei naudotÄ smurtÄ nieko nežinojo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad N. A. M. parodymų dalis apie jo sūnaus ir S. B. tarpusavio santykius buvo teisinga, nes tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pripažino, kad pastaroji realiai nebuvo M. M. sugyventinė, o tik draugė. Būtent tai aiškino ir N. A. M., t. y. kad nukentėjusioji tai atvažiuodavo, tai išvažiuodavo, tačiau bendro šeimos ūkio kartu su jos sūnumi nevedė, nes M. M. turėjo daug merginų.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su advokato skundo teiginiais, kad N. A. M. galėjo ir sÄ Å¾iningai suklysti teigdama, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta ir apklausos protokole yra ne jos paraÅ¡as. Tokia iÅ¡vada yra galima, įvertinus aplinkybę, jog nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleisto asmens amžius yra pakankamai garbus – apklausos teisme metu jai buvo 79 metai, be to, N. A. M. turi sveikatos problemų (byloje esanti medicininė pažyma (2 t., 177 b. l.) liudija, kad jai nuo 2019 m. fiksuojamas atminties sutrikimas, yra skirtas medikamentinis gydymas, kuris tęsiamas iki Å¡iol), tai, kad motinos atmintis yra prasta, paliudijo ir jos dukra O.

S. teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (3 t., 19 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad ir pati N. A. M., apklausta įtariamÄ ja, nurodė, jog apklausos teisme metu buvo labai susijaudinusi, ne viskÄ prisimena, ko jos teisėja klausė, vis dėlto, pamena, jog teisėja perskaitė jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ji dėl jaudulio parodė, kad jų nedavė ir kad paraÅ¡as ant protokolo yra ne jos (2 t., 102 b. l.). Kadangi, jau minėta, tyrėja visÄ parodymų tekstÄ užrašė savo ranka, o N. A.

M. parašė tik vienÄ sakinį ir pasirašė, todėl trumpai žvilgtelėjusi į apklausos protokolÄ , ji galėjo ir neidentifikuoti savo paraÅ¡o, juo labiau, kad 2018 m. lapkričio 29 d. pas jÄ lankėsi policijos pareigÅ«nai, paskui greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir galiausiai apklausÄ atlikusi tyrėja. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmieji atvykę policijos pareigÅ«nai neatliko N. A. M., kaip liudytojos, apklausos, o tik teiravosi, ar namuose nėra jos sÅ«naus ir pastarojo draugės. To paties teiravosi ir vėliau atvykusios greitosios medicinos pagalbos darbuotojai.

Tuo tarpu apklausÄ atliko dar vėliau, bet tÄ pačiÄ dienÄ atvykusi tyrėja A. P., todėl N. A. M. galėjo sÄ Å¾iningai klysti manydama, jog tiesiog pakartotinai suteikia policijos pareigÅ«nams juos dominančiÄ informacijÄ , o ne duoda oficialius parodymus jau pradėtame ir vykdomame ikiteisminiame tyrime. Dėl Å¡ios priežasties ji galėjo susimaiÅ¡yti bei pasimesti ir apklausos teisme metu, teigdama, jog parodymų ikiteisminio tyrimo metu nedavė.

39. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Suprasdamas veikos pavojingumÄ , kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija bÅ«tų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.

Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvÅ«s (vidiniai-psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, vietÄ , laikÄ , padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal kitas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas N. A. M. tiesioginės tyčios nenustatė, nes ji nedėjo jokių pastangų, kad bylÄ nagrinėjančio teismo darbas – siekis nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje – bÅ«tų sutrikdytas. Nors, jau minėta, savo paraÅ¡o ant apklausos protokolo ji neatpažino ir sÄ Å¾iningai galvojo, jog tokių parodymų nedavė, tačiau duodama parodymus teisme, ji nurodė teisingas aplinkybes apie jos sÅ«naus M. M. ir S. B. tarpusavio santykius, todėl jokios reikÅ¡mingos bylai aplinkybės nebuvo iÅ¡galvotos ar iÅ¡kraipytos.

Vėliau, po apklausos teisme, nuslÅ«gus stresui ir įtampai, N. A. M. prisiminė, jog vis tik buvo apklausiama ir ikiteisminio tyrimo metu, tÄ ji patvirtino ir pareiÅ¡kus jai praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ dėl melagingų parodymų davimo.

40. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei tai, kad visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog N. A. M. veiksmuose (iÅ¡sakytuose teiginiuose) nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Jos 2019 m. rugpjūčio 22 d. vykusios apklausos metu neteisingai nurodyta aplinkybė nebuvo susijusi su nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymu, be to, dėl garbaus amžiaus, prastos atminties bei jaudulio ji galėjo ir sÄ Å¾iningai klysti.

Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis yra keistina, priimant apeliantės atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu, 329 straipsnio 3 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : nuteistosios S. B. apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato Simono SlapÅ¡insko apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleistos N. A.

M. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl N. A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kuriuo N. A. M. iÅ¡teisinti iÅ¡ kaltinimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies E. B. įrodyta pripažintÄ aplinkybę, kad jis, duodamas parodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, jog žino, kad nepažįstama mergina bute susimušė su S. B.. KitÄ 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Daiva Jankauskienė