cef80a1a-e4c9-467e-9108-33e9fa7e2336 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-40-484/2012Proceso Nr. 3-61-3-00142-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S) S P R E N D I MA SLietuvos Respublikos vardu2012 m. sausio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, sekretoriaujant Vidai Verikienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. B. skundÄ atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                                      n u s t a t ė :

         pareiÅ¡kėjas R. B. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o jo naudai solidariai iÅ¡ atsakovų priteisti 385,06 Lt darbo užmokesčio nepriemokÄ (b.l.1-4).         PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) Patrulių rinktinės Raitojoje kuopoje. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯ valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumÄ nebebuvo įskaitomas priedas už tarnybos staÅ¾Ä bei nebuvo įskaitomas pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas, tačiau nuostata, kad bendras dydis negali virÅ¡yti 70 proc. pareiginės algos, iÅ¡liko.

Taikant šį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėjui nuo 2007-03-01 iki 2008-12-31 nebuvo iÅ¡mokėta 385,06 Lt priemokų ir priedų. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>, konstituciniam teisinės valstybės principui“.

         PareiÅ¡kėjo teigimu, Å¡iame ginče galimas ir civilinės atsakomybės valstybei taikymas. Pagal Konstitucijos 5 straipsnį valstybės valdžiÄ vykdo Seimas, taigi, neteisėti Seimo veiksmai (neveikimas) pripažintini Lietuvos valstybės veiksmais, o taikant Civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalį, Å¡ioje byloje dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamu atsakovu gali bÅ«ti laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės. Seimas, kaip valstybės institucija, galėjo ir privalėjo suvokti, kad neturi teisės be svarbių priežasčių įstatymu apriboti nuosavybės teisės į darbo užmokestį.

Dėl valstybės veiksmų pareiškėjas negavo dalies savo darbo užmokesčio, tai reiškia, kad neatsargūs valstybės veiksmai tiesiogiai nulėmė tai, kad pareiškėjas patyrė nuostolių, kurių dydis lygus jo negautoms pajamoms. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos valstybei taikytina civilinė atsakomybė, o iš kitos pusės dėl neteisėtų valstybės veiksmų pareiškėjui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis, todėl abu atsakovai, pareiškėjo manymu, turėtų atsakyti solidariai.

Atsižvelgiant į tai, kad teisinė situacija nėra aiÅ¡ki, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti praÅ¡omas sumas iÅ¡ tinkamo atsakovo.           Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Vilniaus AVPK) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 24-26, 36-37). PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus AVPK yra netinkamas valstybės atstovas Å¡ioje byloje. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas žalÄ sieja su Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, šį aktÄ priėmė Seimas, o 2009-12-11 nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ prieÅ¡taraujančia Konstitucijai.

Vilniaus AVPK nėra įgaliotas atstovauti Lietuvos valstybę dėl Seimo priimtų įstatymų teisėtumo bei iš jų galimai kylančios žalos pareiškėjui. Pažymėtina, kad šioje byloje nesutampa Vilniaus AVPK ir kito atsakovo Lietuvos valstybės interesai, todėl Vilniaus AVPK negali atstovauti Lietuvos valstybei. Tai, kad tokio pobūdžio bylose Lietuvos valstybės atstovu turi būti Vyriausybė ar jos įgaliotas asmuo patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-23 nutartis adm. byloje Nr. A756-1285/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-P-187/2007.         Teigia, kad Vilniaus AVPK, apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius vadovavosi galiojančiais teisės aktais.

Ä®statymas ar kitas teisės aktas yra laikomu teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu. PrieÅ¡taraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento. Vilniaus AVPK nepažeidė minėtų teisės aktų, taikydamas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant į tai, nėra CK 6.271 str. nustatytų civilinės atsakomybės pagrindų.

          Be to, atkreipė dėmesį į tai, jog valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį. Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime nurodė, kad nepalankių padarinių, kilusių dėl teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai, pasekmių likvidavimas yra įstatymų leidėjo konstitucinė priedermė. Sprendimas, kuris buvo priimtas vadovaujantis įstatymu ar kitu teisės aktu, vėliau Konstitucinio Teismo pripažintu prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymams, yra teisėtas ir pagrįstas, ir negali būti dėl šios priežasties naikinamas.

Jeigu Konstitucinis Teismas dėl jo kompetencijai priklausančio teisės akto atitikimo Konstitucijai arba įstatymams pradėtÄ teisenÄ nutraukia dėl to, kad ginčijamas teisės aktas panaikintas, tai toks aktas, atsižvelgiant į materialinės teisės normos galiojimo laike principÄ , gali bÅ«ti taikomas (Teismų praktika, 1997-07-02, Nr. 7).          Vilniaus AVPK skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Policijos departamentas 2010-01-07 raÅ¡tu Nr. 5-S-93 informavo, kad „tol, kol nebus priimti specialÅ«s teisės aktai ir skirtos tikslinės lėšos, policijos įstaigos neturi pagrindo mokėti policijos pareigÅ«nams priklausančių iÅ¡mokų“, todėl minėtų iÅ¡mokų priteisimo atveju policijos įstaiga Å¡ias sumas dengtų iÅ¡ darbo užmokesčio fondo lėšų, dėl ko susidarytų dar didesnis lėšų trÅ«kumas.

Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 32 str., 70 proc. ribojimo atveju lėšos bÅ«tų sugrÄ Å¾intos į biudžetÄ , todėl mano, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo iÅ¡ Vilniaus AVPK, turėtų iÅ¡spręsti klausimÄ dėl įpareigojimo Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, skirti tam reikalingus asignavimus.         Vilniaus AVPK pareiÅ¡kėjui atlyginimÄ nagrinėjamu laikotarpiu mokėjo iÅ¡ tų lėšų, kurias skyrė valstybės įgaliotos institucijos, todėl neiÅ¡mokėta dalis turi bÅ«ti priteista tik iÅ¡ Lietuvos valstybės, tokia pozicija iÅ¡reikÅ¡ta ir LVAT 2010-01-19 nutartyje adm. byloje Nr. A-143-61-10.

Vilniaus AVPK, bÅ«damas asignavimų valdytojas, įpareigojamas naudoti jam skirtus biudžeto asignavimus pagal nustatytÄ paskirtį, tuo tarpu biudžeto formavimas priklauso Vyriausybės kompetencijai, todėl atsakovo nuomone, vienintelis tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Pažymėjo, kad Vilniaus AVPK sutinka su pareiÅ¡kėjo reikalaujama priteisti suma.         Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 20-21, 45-46).

Paaiškino, kad įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Pagal Konstitucijos 107 str., Konstitucinio teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai nukreipiama tik į ateitį (LVAT 2003-06-27 nutartis adm. byloje Nr. A5-264/2003). Todėl pareiškėjui darbo užmokesčio nepriemoka gali būti priteista tik tuo atveju, jeigu atsakovas, mokėdamas darbo užmokestį, ir toliau taikytų nuostatas, pripažintas prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Kol nustatyta tvarka nėra nustatyta ir pripažinta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 70 proc. pareiginės algos, prieštarauja Konstitucijai, šios nuostatos yra teisėtos ir todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus AVPK neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Taip pat, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, nėra ir CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų.           Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko.

Apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka.              Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.              Dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo              Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2007-2008 metais dirbo Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės Raitojoje kuopoje (b. l. 58-59).            Vilniaus AVPK suvestinių atsiskaitymo lapelių duomenimis nustatyta, kad Vilniaus AVPK dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbÄ laikotarpiu nuo 2007 metų kovo mėnesio iki 2008 metų rugsėjo mėnesio pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėjo dalies darbo užmokesčio (b. l. 29-30, 31-32).Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis VTÄ® 4 straipsnio 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.VTÄ® (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 23 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos.VTÄ® 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) nustatytas valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas – priedų ir priemokų suma negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.VTÄ® (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau-tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . VTÄ® 25 straipsnio 7 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. VTÄ® 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal VTÄ® 26 straipsnio 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 261, 431, straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo, priimto 2008-12-09, 6 straipsniu (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija) buvo pakeistas ir papildytas VTÄ® 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos darbo užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu. Statuto 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.           PareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto darbo užmokesčio priedų ir priemokų dydžio ribojimo, dėl kurio jis negavo viso jam priklausančio darbo užmokesčio už darbÄ nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2008 metų gruodžio 31 d.

           Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ Â vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.           Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai.

Taip pat konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.             Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbÄ turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu bÅ«tų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų vykdomos paisant Å¡io įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto apmokėjimo už darbÄ apribojimo.                         Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

              Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas į tarnybÄ priimtas Vilniaus AVPK virÅ¡ininko įsakymu. Vilniaus AVPK, kaip darbdaviui, kilo pareiga teisingai apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui už jo atliktÄ darbÄ . Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo motyvais, Vilniaus AVPK įstaigos darbÄ privalėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu bÅ«tų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų vykdomos paisant VTÄ® 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto apmokėjimo už darbÄ apribojimo.

Tačiau nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad pareiÅ¡kėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam 2007-2008 metais nebuvo sumokėtas visas pagal įstatymÄ priklausantis darbo užmokestis.              Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, yra pagrįstas.            Pagal Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (a.b.

Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, suteikia teisę pareiÅ¡kėjui teisme reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto apribojimo taikymo. Atitinkamai teisingu atlyginimu už darbÄ , kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855, 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo iÅ¡mokėta, sumokėjimas.

Teismui nevykdant iÅ¡ Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2006-08-08 sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc Å¡alinti Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo spragas ir nepriteisiant pareiÅ¡kėjui teisingo atlyginimo už faktiÅ¡kai atliktÄ darbÄ , įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikomas. Tačiau tai nebÅ«tų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, šiuo konstituciniu imperatyvu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis); kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių; kad nebūtų pažeistos asmens teisės; kad asmuo, kuriam būtų taikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (Konstitucinio Teismo 2011-05-11 nutarimas).

                       Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiÅ¡kėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ numatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiÅ¡kėjo teisės į neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimÄ . Jeigu asmuo kreipiasi į teismÄ Ä¯statymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad bÅ«tų atsižvelgiama ir į vėliau priimtÄ Konstitucinio Teismo nutarimÄ dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (a.b.

Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu (DK 27 str. 2 d.). DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maksimalus bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iÅ¡ darbo teisinių santykių, yra treji metai, jei darbo įstatymai nenustato sutrumpintų ieÅ¡kinio senaties terminų atskiriems reikalavimams. IeÅ¡kinio senatis tai laiko tarpas per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.).

Atitinkamais atvejais Å¡is terminas apibrėžia laiko tarpÄ , per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iÅ¡ Konstitucijos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo DK 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis 3 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui dienos (žr. LVAT 2011-11-14 nutartį a.b. Nr. A575-1839/2011).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, susidariusio laikotarpiu nuo 2007 metų kovo mėnesio iki 2008 metų gruodžio mėnesio dėl priedų ir priemokų sumai taikomo70 procentų pareiginės algos ribojimo.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2010-01-25, t. y. nepraleisdamas valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytino Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų senaties termino, todėl turi teisę į dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymo neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimÄ už laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2010 m. sausio mėn.            Vilniaus AVPK suvestinių atsiskaitymų lapelių duomenimis nustatyta, kad atsakovas dėl priedų ir priemokų sumai taikyto pareiginės algos ribojimo už darbÄ 2007 m. kovo mėn. pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėjo 41,32 Lt, balandžio mėn. – 162,55 Lt, birželio mėn. – 8,18 Lt, rugpjūčio mėn. 11,47 Lt, rugsėjo mėn. 75,60 Lt; 2008 metų kovo mėn. - 8,99 Lt, rugsėjo mėn.- 76,95 Lt (b. l. 29-30, 31-32).

IÅ¡ viso pareiÅ¡kėjui už nurodytÄ laikotarpį neiÅ¡mokėta 385,06 Lt. Ginčo dėl pateiktuose atlyginimų suvestiniuose lapeliuose užfiksuotų duomenų nėra. BÅ«tent Å¡i suma ir priteistina pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Vilniaus AVPK. Kaip jau buvo minėta, už netinkamÄ darbo organizavimÄ ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį. PareiÅ¡kėjo ir atsakovės Lietuvos valstybės, iÅ¡ kurios jis praÅ¡o solidariai priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , jokie darbo teisiniai santykiai nesiejo.

Valstybė nebuvo atsakinga už pareiÅ¡kėjo darbo organizavimÄ . Lietuvos valstybė neturėjo pareigos laikotarpiu nuo 2007-03-01 ir 2008-12-31 pareiÅ¡kėjui priskaičiuoti ir mokėti darbo užmokestį. Todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės yra nepagrįstas ir atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Dėl atsakovo Vilniaus AVPK teiginio, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl darbo užmokesčio priteisimo iÅ¡ Vilniaus AVPK, turėtų iÅ¡spręsti ir klausimÄ dėl įpareigojimo Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, skirti tam reikalingus asignavimus pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ioje administracinėje byloje pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl negautos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.

Tokio reikalavimo dalykas yra konkrečių piniginių sumų priteisimas iÅ¡ subjekto (institucijos), nesumokėjusio darbo užmokesčio. Reikalavimo įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės, skirti asignavimus darbo užmokesčio nepriemokai iÅ¡mokėti, pareiÅ¡kėjas nereiÅ¡kia. Todėl asignavimų valdytojo ir Lietuvos valstybės santykiai dėl biudžeto lėšų skyrimo Å¡ioje byloje nenagrinėjami.           Dėl deliktinės atsakomybės taikymo           Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytÄ Å¾alÄ Ä¯tvirtinta CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį bÅ«tinoji darbo užmokesčio nepriemokos pripažinimo atlygintina žala sÄ lyga yra pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo faktas, o pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį neteisėtais valstybės institucijų ir pareigÅ«nų aktais laikoma Å¡ių subjektų neteisėta veika - jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Pažymėtina, jog Vilniaus AVPK, apskaičiuodamas ir išmokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį, vadovavosi tuo laikotarpiu galiojusios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, dėl ko pareiškėjui 2007-2008 metais buvo neišmokėta darbo užmokesčio dalis. Pareiškėjui priklausantis darbo užmokestis buvo ribojamas įstatymo nuostatomis. Kadangi Vilniaus AVPK veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl Lietuvos valstybės atsakomybė šiuo atveju neatsiranda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo  85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ė:            R. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato R. B. naudai 385,06 (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis litus, 6 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.            Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                        Ina Kirkutienė