2015-10-28 Nr. AB-20918-3-61-3-05252-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-119-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05252-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. Z. (S. Z.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. Z. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 40 000 Lt (11 584,8 Eur) neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo S. Z. skundą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas S. Z. 2015 m. balandžio 27 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) padavė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau tekste –ir LVAT) 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi, nustatęs, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą keturiolikos dienų apeliacinio skundo padavimo terminą, o prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nepareiškė, atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Pareiškėjas S. Z. 2015 m. birželio 1 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, nurodęs, kad teismas nepagrįstai šio termino pradžią skaičiavo nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nors, jo manymu, terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuotinas nuo sprendimo įteikimo dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Pareiškėjas S. Z. 2015 m. rugpjūčio 10 d. (išsiuntimo spaudas ant voko) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo panaikinimo. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė ir prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkino bei atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą ir jį kartu su priedais grąžino pareiškėjui.

II. Pareiškėjas S. Z. 2015 m. rugsėjo 29 d. (išsiuntimo spaudas ant voko) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo panaikinimo. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė ir prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas 2015 m. balandžio 10 d., tačiau teismo sprendimo nuorašas jam buvo įteiktas 2015 m. balandžio 21 d., pažeidžiant ABTĮ 93 straipsnį. Pareiškėjas paaiškina, jog 2015 m. balandžio 24 d. buvo penktadienis, korespondencija įkalinimo įstaigoje surenkama dienos metu, nenurodant tikslaus laiko, savaitgalį pašto skyriai nedirba.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos. Akcentuotina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (pvz., LVAT 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Pastebėtina, jog ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota (pvz., LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012).

Iš nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjo skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. balandžio 10 d., todėl atsižvelgiant į ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies nuostatas, terminas paduoti apeliacinį skundą dėl šio sprendimo baigėsi 2015 m. balandžio 24 dieną. Pareiškėjas apeliacinį skundą LVAT pateikė 2015 m. balandžio 27 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko), t. y. praleidęs įstatymo nustatytą keturiolikos dienų apskundimo terminą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas (jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas), skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pastebėtina, jog ABTĮ nenumato konkrečiai, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (pvz., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006; AS6-247/2006; AS6-208/2006).

Kaip minėta, administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas apie 2015 m. balandžio 9 d. vyksiantį Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, t. y. apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 73 str. 3 d.), tačiau jis nepageidavo dalyvauti teismo posėdyje (II t., b. l. 6–9), taip pat nedalyvavo skelbiant teismo sprendimą. ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjui nedalyvaujant. Teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2015 m. balandžio 10 dienai. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas laikantis ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų terminų, t. y. 2015 m. balandžio 10 d. (II t., b. l. 190, 191) ir pareiškėjui įteiktas 2015 m. balandžio 21 d. (II t., b. l. 194, 195), t. y. dar nepasibaigus jo apskundimo terminui. Pažymėtina, kad minėtame sprendime buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Apeliacinį skundą pareiškėjas paruošė ir išsiuntė 2015 m. balandžio 27 d., t. y. per 6 dienas nuo įteikimo, apeliacinio skundo padavimo terminą praleidęs 4 dienomis.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aplinkybė, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo teismo sprendimą gauna jau prasidėjus apeliacinio skundo padavimo terminui, nors ir sutrumpino laiką apeliacinio skundo parengimui bei padavimui, vis dėlto pati savaime negali būti pagrindas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, nes net ir sutrumpėjus apeliacinio skundo padavimo termino laikui, kurį pareiškėjas galėjo išnaudoti apeliacinio skundo parengimui ir padavimui, pareiškėjui vis tiek dar buvo likę pakankamai laiko, kad būtų galima suspėti parengti ir paduoti apeliacinį skundą įstatymo nustatytu terminu (pvz., LVAT 2013 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-41/2013).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį, kurioje nagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo parengimas nebuvo sudėtingas (apeliacinio skundo apimtis – du puslapiai, apeliaciniame skunde iš esmės tik nurodytas pareiškėjo nesutikimas su teismo argumentais, priteistos žalos dydžiu, pakartoti pirminiame skunde išdėstyti argumentai), ir darė išvadą, kad laiko tarpas nuo 2015 m. balandžio 21 d. iki 2015 m. balandžio 24 d. (t. y. paskutinės apeliacinio skundo pateikimo termino dienos) buvo pakankamas apeliacinio skundo parengimui ir išsiuntimui.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo nuorašą pareiškėjas gavo likus pakankamai laiko iki nustatyto apeliacinio skundo padavimo teismui termino pabaigos, todėl jo nurodytos aplinkybės, susijusios su pašto korespondencijos surinkimu įkalinimo įstaigoje, nelaikytinos svarbiomis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo būtinybę.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Minėta, kad skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Nors pareiškėjui pirmosios instancijos teismo sprendimą gavus 2015 m. balandžio 21 d. terminas apeliaciniam skundui paruošti sutrumpėjo, tačiau pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą ir įkalinimo įstaigoje korespondencijos surinkimo tvarką, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus, suplanuoti savo veiklą ir parengti bei išsiųsti apeliacinį skundą nepraleisdamas termino. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių, sukliudžiusių jam apeliacinį skundą pateikti iki 2015 m. balandžio 24 dienos.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas netinkamai skaičiavo apeliacinio skundo padavimo terminą ir nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių, kurios lėmė ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą, taip pat nenurodė aplinkybių, kurios gali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. Z. (S. Z.) prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo S. Z. (S. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius