cef5b5a5-0776-41fe-9ffa-848aab7f9efb · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-219/2014                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00095-2010-4                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                        1.2.14.6.;1.2.18.9.;1.2.18.12.;1.2.29.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),teisėjų: Reginos Gaudutienės, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Ugniui Vyčinui, gynėjui advokatui Valdui Falkauskui, nuteistajam J.

K.,          vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro R. B. ir nuteistojo J. K. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda.           J. K. įpareigotas paskirtÄ baudÄ sumokėti iki 2014 m. rugpjūčio 31 d.         J.

K. dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.           Procesas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „B“ civilinio ieÅ¡kinio nutrauktas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad bÅ«damas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,B“ (įmonės kodas XXXX) direktorius, ir pagal 2000 m. liepos 13 d.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (su vėlesniais pakeitimais) 37 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas, bÅ«damas atsakingas už bendrovės Å«kinės veiklos organizavimÄ ir jos tikslų įgyvendinimÄ , ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas, bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė bendrovės ,,B“ buhalterinę apskaitÄ , t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, neiÅ¡saugojo ir objekto tyrimo atlikimui nepateikė:

– UAB „B“ atskaitingo asmens L. E. 2009 m. gegužės mėnesio avanso apyskaitos;– UAB „B“ atskaitingo asmens S. Å . 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitos;– UAB „B“ atskaitingo asmens L. K. 2009 m. gegužės 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitos;– UAB „B“ atskaitingo asmens J. K. 2009 m. balandžio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitos;– buhalterinės pažymos, pagal kuriÄ UAB „B“ direktoriaus J.

K. 2009 m. sausio mėnesio avansinėje apyskaitoje užpajamuota 1 972,67 Lt,– apskaitos dokumentų, pagrindžiančių atskaitingo asmens J. K. patirtas 6 463,91 Lt iÅ¡laidas, nurodytas 2009 m. sausio mėnesio avansinėje apyskaitoje, t. y.:DataPaskirtisDokumento numerisSuma, Lt2009-01-01Kelių vinjetė165375520,002009-01-01Kelių vinjetė161441120,002009-01-14Už prekes874467372,912009-01-14Banko paslaugos8744673,002009-01-16Už prekes6 048,006 048,00IÅ¡ viso: 6 463,91        – apskaitos dokumentų, pagrindžiančių skolų padengimo operacijas, t. y. 2009 m. pirkėjų įsiskolinimo mažinimÄ UAB „B“ už 104 086,29 Lt ir UAB „B“ prekybos skolų mažinimÄ tiekėjams už 104 086,29 Lt.Todėl dėl Å¡ių pažeidimų nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės atskaitingų asmenų skolos dydžio 2009 m. gruodžio 31 dienÄ ir su kokiomis įmonėmis atsiskaitė UAB „B“, t. y. negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „B“ laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. turto ir įsipareigojimų dydžio.J.

K. buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas UAB ,,B“, (įmonės kodas XXX) direktorius, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2008 m. sausio 7 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pagamino netikrÄ dokumentÄ , t. y. 2008 m. sausio 7 d. vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutartį su European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacija) įraÅ¡ant jame tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriame nurodoma, jog UAB „B“ įsipareigoja pervesti pinigines lėšas – 2 706 649,92 Lt – European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijai) investavimo tikslams, ir šį dokumentÄ patvirtino savo paraÅ¡u bei UAB „B“ spaudu.

Taip pat, J. K. tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2008 m. sausio 7 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ Europos klestėjimo klubo korporacijos Uždarojo akcininko įstojimo paraiÅ¡kÄ 000018902, įraÅ¡ydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. kad UAB „B“ įmokėjo grynais pinigais 2 706 649,92 Lt European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijai), ir šį dokumentÄ patvirtino savo paraÅ¡u bei panaudojo pateikdamas į UAB „B“ buhalterinę apskaitÄ .

Dėl Å¡ių dokumento suklastojimo ir panaudojimo UAB „B“ buvo padaryta didelė – 2 706 649,92 Lt dydžio žala. Taip pat, J. K. buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas UAB „B“ (įmonės kodas XXXX) direktorius ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio nuostatas bÅ«damas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ , laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pažeidė 2000 m liepos 13 d.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (su vėlesniais pakeitimais) 37 straipsnio 10 dalies 1 punktÄ , bÅ«damas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , apgaulingai tvarkė bendrovės ,,B“ buhalterinę apskaitÄ , t. y. įtraukė į UAB „B“ buhalterinę apskaitÄ neįvykusiÄ Å«kinę operacijÄ â€“ direktoriaus J. K. pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ , t. y. Europos klestėjimo klubo korporacijos Uždarojo akcininko įstojimo paraiÅ¡kÄ 000018902.

Todėl dėl Å¡ių pažeidimų nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „B“ veiklos laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. turto ir įsipareigojimo dydžio.Taip pat, J. K. buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas UAB ,,B“ (įmonės kodas XXXX) direktorius, vienvaldiÅ¡kai veikiantis įmonės vardu bei atsakantis už bendrovės veiklos organizavimÄ ir jos tikslų įgyvendinimÄ , siekdamas pateisinti gautÄ kaip UAB „B“ atskaitingo asmens avansÄ , ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2008 m. sausio 7 d., (duomenys neskelbtini), į UAB „B“ buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukė netikrÄ iÅ¡laidas pateisinantį dokumentÄ , t. y. 2008 m. sausio 7 d.

Europos klestėjimo klubo korporacijos Uždarojo akcininko įstojimo paraiÅ¡kÄ 000018902, kurioje buvo įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. kad UAB „B“ grynais pinigais 2 706 649,92 Lt įmokėjo European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijai) investavimo tikslams, ir tokiu bÅ«du pasisavino jam patikėtÄ didelės vertės svetimÄ UAB „B“ priklausantį turtÄ â€“ 2 706 649,92 Lt.Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroras R. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalį pakeisti: nuosprendžio dalį, kurioje J.

K. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje J. K. pripažinti kaltu ir nuteisti:- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams;- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams;- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir J.

K. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ penkeriems metams. Bausmę atliekant pataisos namuose.Prokuroras pažymi, kad Å iaulių apygardos teismo nuosprendžio dalis, kurioje J. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisintas, yra nepagrįsta bei priimta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymas. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajų, t. y. netinkamai įvertino nuteistojo J.

K. parodymus, nevertino liudytojų V. K. (V. K.), R. M., V. R. parodymų, specialistės D. P. paaiÅ¡kinimų, kitų raÅ¡ytinių įrodymų bei tokiu bÅ«du pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.Apeliaciniame skunde pažymima, kad pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Be to, esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, jog Å¡iÄ veikÄ padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinimo turto atžvilgiu.

Å iuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iÅ¡ teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtÄ valdymÄ , t. y. faktiÅ¡kai yra pasisavinimas. Be to, svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis, disponuoti savo nuožiÅ«ra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiÅ¡kai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis jÄ Ä¯gyvendino.Prokuroras skunde teigia, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , buvo nustatyta, jog J.

K. 2006 – 2007 metais iÅ¡ UAB „B“ kasos paėmė 1 838 721,88 Lt, kurių negrÄ Å¾ino bendrovei bei buhalterijai nepateikė jų panaudojimÄ pagrindžiančių dokumentų. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad J. K. su jam patikėtu UAB „B“ turtu elgėsi kaip su nuosavu (paimtus pinigus saugojo namuose), todėl pažeidė jam (nuteistajam) suteiktus įgaliojimus, t. y. teisėtas turto valdymas perėjo į neteisėtÄ valdymÄ .Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, jog Å¡i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginiai tyčiai, t. y. kai kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (svetima teisė), neteisėtai disponuodamas Å¡iuo turtu ar šį turtÄ paimdamas, siekia turtÄ paversti savo nuosavu turtu.

Todėl sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti ir tyčios turinį (kryptingumÄ ). Å iuo atveju esminę reikÅ¡mę turi tai, kokį sumanymÄ turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtÄ bendrovės turtÄ , t. y. ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais.Prokuroro nuomone, apie tokio sumanymo buvimÄ bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala bei į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes.

Pasak apelianto, teismas turi remtis teisminio nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, patvirtinančiais kaltininko sumanymÄ bendrovės turtÄ naudoti bendrovės reikmėms. Tačiau vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniams tikslams, o bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo.Skunde prokuroras nurodo, kad J. K. teiginiai apie tai, jog iÅ¡ UAB „B“ paimti pinigai buvo kaupiami B. dvaro renovacijai, o vėliau investuoti, nėra paremti konkrečiais duomenimis ir jų negalima patikrinti procesinėmis priemonėmis.

Be to, apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai rėmėsi J. K. parodymais bei pripažino, jog J. K. UAB „B“ priklausančias lėšas realiai sumokėjo pagal 2008 m. sausio 7 d. sutartį ir 2008 m. sausio 7 d. Uždarojo akcininko įstojimo paraiÅ¡kÄ , nes Å¡ie parodymai prieÅ¡tarauja kitoms faktinėms bylos aplinkybėms (liudytojų parodymams).Atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. K. parodymų metu tvirtino, jog European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijai) organizuojami seminarai vyko 2006 metais, vieÅ¡butyje „B“, (duomenys neskelbtini).

Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog tokie seminarai nurodytame vieÅ¡butyje nevyko. Be to, nuteistasis J. K. parodymų metu teigė, kad priėmęs dokumentus iÅ¡ kompanijos European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijai), kartu su kitais dokumentais perdavė į buhalterijÄ . Tuo tarpu, liudytoja R. M. tvirtino, kad apie Europos klestėjimo klubo korporacijos Uždarojo akcininko įstojimo paraiÅ¡kÄ , pagal kuriÄ 2008 m. sausio mėnesį buvo sumokėti 2 706 649,92 Lt, nieko nežino, nes tokios paraiÅ¡kos bei tokio mokėjimo net nebuvo.

Liudytoja V. R. parodė, kad Europos klestėjimo klubo korporacijos Uždarojo akcininko įstojimo paraiškos nematė. Tuo tarpu, liudytojas V. K. parodė, kad finansinė investicija , t. y. 2 706 649,92 Lt buvo įtraukta tik 2008 metų pabaigoje, tačiau kas tai padarė, nežino.Prokuroras taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacija) nėra įregistruota bei nenustatyta jos buveinė, o investicinė sutartis buvo pasirašyta tik UAB „B“, be kitos šalies įsipareigojimų, aiškių terminų, kas atsižvelgiant į sandorio vertę, prieštarauja sveikai logikai ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Be to, 2008 m. sausio 7 d. įstojimo paraiÅ¡kÄ 000018902 pasirašęs korporacijos vardu asmuo neidentifikuotas, t. y. UAB „B“ sutartį sudarė su nežinomu asmeniu bei sumokėjo jam didelę pinigų sumÄ , tačiau dokumento, kuris patvirtinto lėšas priėmusio asmens įgaliojimus, nėra. Prokuroro nuomone, J. K. prieÅ¡ priimant sprendimÄ investuoti lėšas, pirmiausia turėjo apie tai praneÅ¡ti kreditoriams (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 6 dalis), su kuriais nebuvo atsiskaityta.

Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, prokuroras apeliaciniame skunde tvirtina, kad byloje surinkti objektyvÅ«s duomenys, prieÅ¡ingai nei konstatavo Å iaulių apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje, patvirtina, jog J. K. pasisavino didelės vertės jam patikėtÄ UAB „B“ turtÄ , t. y. 2 706 649,92 Lt, bei suklastojo ir panaudojo žinomai netikrÄ 2008 m. sausio 7 d. sutartį tarp European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijos) ir UAB „B“ bei 2008 m. sausio 7 d.

įstojimo paraiÅ¡kÄ 000018902, kurias pateikė į UAB „B“ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko UAB „B“ buvo padaryta didelė žala bei nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „B“ 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. veiklos, t. y. tokiu bÅ«du J. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje.Taip pat prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. liepos 1 d. teisiamajame posėdyje įspėjo J.

K., kad jam ikiteisminio tyrimo metu inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, gali bÅ«ti perkvalifikuojama pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Tačiau skundžiamajame nuosprendyje pažymėjo, kad galbÅ«t J. K. veikoje yra kitos nusikalstamos veikos požymių, tačiau prokuroras neprašė kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis, o Å iaulių apygardos teismas savo iniciatyva to nepadaryti negali (BPK 256 straipsnio 4 dalis).Prokuroro nuomone, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad kaltinamojo padaryta veika atitinka kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, nei nurodoma kaltinamajame akte, privalo veikÄ atitinkamai perkvalifikuoti.

Be to, pažymi, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos kvalifikavimas atspindi tik prokuroro pozicijÄ , ir bylÄ nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Todėl prokuroras nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu nenustačius J. K. veikoje nusikalstamų požymių, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, Å iaulių apygardos teismas vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 4 dalimi, turėjo pagrindÄ J. K. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 183 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 184 straipsnio 2 dalį, nes faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės iÅ¡ esmės nepasikeistų.

Nuteistasis J. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, bei priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendįApeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ netinkamai įvertino įrodymus ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamajame nuosprendyje liko neįvardinti konkretÅ«s UAB „B“ dokumentai, kurie pirmosios instancijos teismo nuomone, buvo neiÅ¡saugoti.Pažymi, kad kaltinamajame akte kaltinimai dėl BK 223 straipsnio 1 dalies buvo pareikÅ¡ti todėl, jog įstatymų nustatytÄ laikÄ nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau konkrečiai nėra įvardijama, kokie bÅ«tent teisės aktai nustato aptariamų dokumentų saugojimo laikÄ bei koks laiko terminas.

Pasak nuteistojo, toks kaltinimas yra prieÅ¡taringas ir nekonkretus, nes kvalifikuojant veikÄ pagal BK 223 straipsnio nuostatas, bÅ«tina nustatyti konkrečius teisės aktus, kurių nuostatas kaltininkas pažeidė ar jų nesilaikė. Skunde nurodo, kad pagal teismų praktikÄ , teismai turi vadovautis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymų Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ su atitinkamais pakeitimais. Nuteistasis J.

K. tvirtina, kad pateikti tyrimui dokumentų jis neprivalėjo, nes visi dokumentai buvo bankroto administratoriaus žinioje. Be to, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio nuostatas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir po jo, saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų. Apeliantas remiasi teismų praktika ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, ar kaltinamajame akte nurodytos avansinės apyskaitos ir buhalterinės pažymos gali būti laikomos apskaitos dokumentais, nes pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio nuostatas, apskaitos dokumentai gali būti laikomi tik tie dokumentai, kurie turi įstatyme nurodytus privalomus rekvizitus.

Šiuo atveju, neišsaugoti dokumentai nebuvo išsamiai ištirti (Kasacinė nutartis Nr. 2K-P-305/2009).Taip pat nuteistasis J. K. nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55, 28 punkte nurodoma, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai iš veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tiek kapitalo, tiek įsipareigojimų dydis ir struktūra yra visiškai aiški, t. y.

J. K. patirtos iÅ¡laidos – 6 463,91 Lt, skolų padengimo suma – 104 086,29 Lt, avansinėje apyskaitoje užpajamuota – 1 972,67 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė ir tinkamai neiÅ¡tyrė.Nuteistojo nuomone, neįrodžius visų nusikalstamos veikos (BK 223 straipsnis) sudėties elementų, t. y. Å¡iuo atveju nenustatytas nusikalstamos veikos objektas, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti ir nusikalstamų veiksmų faktÄ .Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų praktikÄ , jei veika ir turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iÅ¡ esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams, tai tokiu atveju veika vertinama kaip mažareikÅ¡mė (BK 37 straipsnis).

Todėl apelianto nuomone, kelių nereikÅ¡mingų, laisvos valios formos dokumentų neiÅ¡saugojimas, kuriems nekeliami specialÅ«s įstatyminiai reikalavimai, nesukėlė jokios žalos buhalterinės apskaitos tvarkai ar valstybės finansiniams interesams.Atsikirtime į Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro R. B. apeliacinį skundÄ J. K. nurodo, kad nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, nes jie nepagrįsti bei praÅ¡o skundÄ atmesti.Atsikirtime J. K. nurodo, kad prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o įvertinti tik tas aplinkybes, kurios jo (prokuroro) nuomone, pagrindžia nusikalstamų veikų padarymÄ , tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgia į kitų aplinkybių visumÄ .Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog tam tikru laiku iÅ¡ UAB „B“ kasos jis (J.

K.) buvo paėmęs 2 706 679,92 Lt ir su jais disponavo kaip su savais. Be to, praÅ¡o atkreipti dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiu Å iaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimu, kuriame buvo konstatuota, jog jo (J. K.) žinioje buvę pinigai buvo panaudoti investicijoms. Prokuroras nepagrįstai praÅ¡o perkvalifikuoti jo (J. K.) veiksmus pagal kitos nusikalstamos veikos požymius. Apeliacinio proceso metu prokuroras praÅ¡o Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros skundÄ tenkinti, o nuteistojo atmesti.

J. K. ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo skundÄ tenkinti, o prokuroro atmesti.Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, o nuteistojo J. K. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai, BPK 329 straipsnio 2 punktas). Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendis dėl J. K. iÅ¡teisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, naikinamas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir teismo iÅ¡vadų neatitikties bylos aplinkybėms (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai) ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Å iaulių apygardos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus dėl J. K. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Dėl J. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį,BK 300 straipsnio 3 dalį              Šiaulių apygardos teismas J. K. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino motyvuodamas tuo, kad jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, neva nepaneigta versija, jog 2008 m. sausio 7 d. sutartis tarp European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijos) ir UAB „B“ buvo sudaryta, o pinigai pagal Uždarojo akcininko įstojimo paraiÅ¡kÄ 000018902 buvo perduoti minėtai korporacijai investicijos tikslais.

IÅ¡ pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, kad sutartis ir paraiÅ¡ka nebuvo suklastoti, todėl buhalterinė apskaita apgaulingai nebuvo tvarkoma. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka. BK 300 straipsnio 3 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė už tikro dokumento suklastojimÄ ar disponavimÄ suklastotu dokumentu, jeigu dėl to padaryta didelė žala. Å iuo atveju yra bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ â€“ dokumento suklastojimÄ ar disponavimÄ suklastotu dokumentu, tačiau ir pavojingus padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo.

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 300 straipsnio 3 dalį bÅ«tina nustatyti ir kaltininko tyčiÄ , t. y. kad jis suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sÄ moningai, nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sÄ moningai leidžia jiems atsirasti. Tai, kad didelė žala yra bÅ«tinasis BK 300 straipsnio 3 dalyje (2006 m. sausio d. 20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) numatyto nusikaltimo požymis, kelia atitinkamus reikalavimus ir įrodinėjimo procesui.

Dokumento suklastojimui pagrįsti nepakanka nustatyti neteisingų duomenų įraÅ¡ymo į dokumentÄ fakto – bÅ«tina atskleisti kaltės turinį, nustatant tiek kaltininko psichinį santykį su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais, nustatyti, kokie buvo kaltininko tikslai ir motyvai. Dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sÄ moningas melagingų duomenų įraÅ¡ymas į tikrÄ dokumentÄ , pakeičiant dokumento turinį (Kasacinės nutartys Nr. 2K-132/2008, 2K-244/2009).

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. K. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį buvo grindžiamas tuo, kad bÅ«damas UAB ,,B“ (įmonės kodas XXX) direktorius, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2008 m. sausio 7 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pagamino netikrÄ dokumentÄ , t. y. 2008 m. sausio 7 d. vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutartį su European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacija), įraÅ¡ant jame tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriame nurodoma, jog UAB „B“ įsipareigoja pervesti pinigines lėšas – 2 706 649,92 Lt – European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijai) investavimo tikslams, ir šį dokumentÄ patvirtino savo paraÅ¡u bei UAB „B“ spaudu.

Be to, J. K., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2008 m. sausio 7 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ Europos klestėjimo klubo korporacijos Uždarojo akcininko įstojimo paraiÅ¡kÄ 000018902, įraÅ¡ydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. kad UAB „B“ įmokėjo grynais pinigais 2 706 649,92 Lt European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijai), ir šį dokumentÄ patvirtino savo paraÅ¡u bei panaudojo pateikdamas į UAB „B“ buhalterinę apskaitÄ .

Dėl Å¡ių dokumentų suklastojimo ir panaudojimo UAB „B“ buvo padaryta didelė – 2 706 649,92 Lt dydžio žala. Nuteistasis J. K. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme neprisipažino suklastojęs 2008 m. sausio 7 d. sutartį tarp European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijos) ir UAB „B“ bei 2008 m. sausio 7 d. Uždarojo akcininko įstojimo paraiÅ¡kÄ 000018902. IÅ¡ J. K. parodymų matyti, kad pagal Å¡iuos dokumentus European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijos) įmokėjo grynais 783 900 eurų investavimo tikslu, t. y. pinigus perdavė Å¡ios korporacijos atstovui, vardu A, tačiau tai patvirtinančio dokumento (kvito) neturi.

Nuteistasis J. K. taip pat pripažįsta, kad ant minėtos sutarties ir paraiÅ¡kos pasirašė, uždėjo UAB „B“ antspaudÄ , visos sÄ lygos jam buvo suprantamos.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra jokių J. K. teiginius paneigiančių įtikinamų duomenų, jog nuteistasis pagal 2008 m. sausio 7 d. sutartį su Europos klestėjimo klubo korporacija realiai sumokėjo 783 900 eurų. IÅ¡ Uždarojo akcininko įstojimo paraiÅ¡kos 000018902 matyti, kad J.

K. 783 900 eurų sumokėjo Europos klestėjimo klubo korporacijai (1 t., 158-163, 182-183 b. l.). Iš liudytojo P. P. parodymų ir Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašto matyti, kad European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijos) nėra įregistruota ir nenustatyta jos buveinė (2 t., 53 b. l.). Iš 2008 m. sausio 7 d. įstojimo paraiškos 000018902 matyti, kad asmuo, kuris pasirašė korporacijos vardu, neidentifikuotas, t. y. UAB „B“ sutartį sudarė su nežinomu asmeniu.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacija) seminarai vieÅ¡butyje „B“, (duomenys neskelbtini), nebuvo organizuojami (nevyko). IÅ¡ liudytojų R. M. ir V. R. parodymų matyti, kad jos dirbo buhalterėmis UAB „B“, tačiau apie Europos klestėjimo klubo korporacijos sutartį ar Uždarojo akcininko įstojimo paraiÅ¡kÄ nieko nežino ir jų nematė. IÅ¡ liudytojo P. P. (bankroto administratoriaus) parodymų matyti, kad European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijos) pagal J.

K. nurodytus adresus nėra registruota nei Lietuvoje, nei užsienyje. IÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų taip pat matyti, kad J. K. jam (bankroto administratoriui) pirmiau minėtÄ sutartį pateikė 2010 m. spalio mėnesį, o apmokėjimo dokumentÄ (paraiÅ¡kÄ ) vėliau, t. y. kartu su visais dokumentais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. IÅ¡ liudytojo V. K. parodymų matyti, kad UAB „D“ nebuvo pateiktas iÅ¡laidas pateisinantis dokumentas, jog UAB „B“ įmokėjo Europos klestėjimo klubo korporacijai 2 706 649,92 Lt.

Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie įrodymai patvirtina, kad European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijos) nėra, todėl nuteistojo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, t. y. iÅ¡galvotos. Bylos duomenys ir liudytojo P. P. parodymai patvirtina, kad šį netikrÄ dokumentÄ (paraiÅ¡kÄ ) J. K. perdavė (panaudojo) UAB „B“ buhalterijai, neva kaip iÅ¡laidas patvirtinantį dokumentÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau paminėti įrodymai patvirtina, kad J.

K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2008 m. sausio 7 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslÄ pateisinti UAB „B“ piniginių lėšų pasisavinimÄ , pagamino netikrÄ dokumentÄ , t. y. 2008 m. sausio 7 d. vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutartį su European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacija) įraÅ¡ant jame tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriame nurodoma, jog UAB „B“ įsipareigoja pervesti pinigines lėšas –                 2 706 649,92 Lt – European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijai) investavimo tikslams, ir šį dokumentÄ patvirtino savo paraÅ¡u bei UAB „B“ spaudu bei netikrÄ dokumentÄ â€“ Europos klestėjimo klubo korporacijos Uždarojo akcininko įstojimo paraiÅ¡kÄ 000018902, įraÅ¡ydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. kad UAB „B“ įmokėjo grynais pinigais 2 706 649,92 Lt European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijai), ir šį dokumentÄ patvirtino savo paraÅ¡u.

Pažymėtina, kad nustatant padarytos veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikÅ¡mę turi padarytos žalos dydis, kurio faktas Å¡ioje nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nepaneigė motyvuotomis iÅ¡vadomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įsiteisėjusiu Å iaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimu nustatyta, jog J. K. 2008 m. sausio 7 d. sudarė vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutartį su European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacija) ir pagal Å¡iÄ sutartį 2008 m. sausio 7 d. sumokėjo 2 706 649,92 Lt įmonei UAB „B“ priklausančių pinigų European Prosperity Club Corporation ir Å¡iÄ sumÄ priteisė iÅ¡ nuteistojo žalai (nuostoliams) atlyginti (3 t., 182-187 b. l.).

Å ioje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad J. K., kaip vadovas ir vienintelis akcininkas, veikė ne UAB „B“ interesais, bet prieÅ¡ingai – nusikalstamais veiksmais tyčia pagamino netikrÄ minėtÄ 2008 m. sausio 7 d. sutartį ir Uždarojo akcininko įstojimo paraiÅ¡kÄ , t. y. įrašė joje tikrovės neatitinkančius duomenis ir tokiu bÅ«du padarė bendrovei didelę žalÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad J. K. suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, suprato, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai padarė sÄ moningai, norėjo taip veikti ir suprato, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių norėjo.

Esant šioms aplinkybėms, tarp J. K. padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių – UAB „B“ padarytos didelės žalos – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybė, jog J. K. nežinojo, kad minėta korporacija nėra registruota, nepaneigia ir nepašalina jam baudžiamosios atsakomybės. Taip pat iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. K. buvo kaltinamas tuo, jog būdamas UAB „B“ (įmonės kodas XXX) direktorius ir pagal 2000 m liepos 13 d.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (su vėlesniais pakeitimais) 37 straipsnio 10 dalies 1 punktÄ , bÅ«damas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio nuostatas bÅ«damas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ , laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė bendrovės ,,B“ buhalterinę apskaitÄ , t. y.

įtraukė į UAB „B“ buhalterinę apskaitÄ neįvykusiÄ Å«kinę operacijÄ â€“ direktoriaus J. K. pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ , t. y. Europos klestėjimo klubo korporacijos Uždarojo akcininko įstojimo paraiÅ¡kÄ 000018902. Dėl Å¡ių pažeidimų nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „B“ veiklos laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. turto ir įsipareigojimo dydžio.            Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, J.

K. pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį iÅ¡ esmės buvo grindžiamas tuo, kad į UAB „B“ buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukė neįvykusiÄ Å«kinę operacijÄ , t. y. direktoriaus J. K. pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ â€“ Europos klestėjimo klubo korporacijos Uždarojo akcininko įstojimo paraiÅ¡kÄ 000018902, dėl ko nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „B“ veiklos laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. turto ir įsipareigojimo dydžio.IÅ¡ 2011 m. rugpjūčio 5 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 40-25-IS1-0624 matyti, kad pagal tyrimui atlikti pateiktÄ 2008 m. sausio 7 d. dokumentÄ (įstojimo paraiÅ¡kÄ ) negalima nustatyti Å«kinės operacijos turinio, t. y. nustatyti už kÄ atskaitingas asmuo J.

K. 783 000 eurų               (2 706 649,92 Lt) sumokėjo Europos klestėjimo klubo korporacijai, ir nustatyti turto pavadinimo, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „B“ 2008 metų veiklos, turto ir įsipareigojimo dydžio. Kadangi negalima iš dalies nustatyti UAB „B“ 2008 metų veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio, negalima iš dalies nustatyti UAB „B“ 2008 metais turėto nuosavo kapitalo (2 t., 167-178 b. l.). Pirmosios instancijos teisme tai patvirtino ir specialistė D.

P., kurios paaiÅ¡kinimais netikėti nėra jokio pagrindo, nes jie sutampa su liudytojų R. M., V. R., P. P., V. K. parodymais bei neprieÅ¡tarauja kitai raÅ¡ytinei bylos medžiagai.           Teisėjų kolegijos nuomone, J. K. tyčia įtraukė į UAB „B“ buhalterinę apskaitÄ neįvykusiÄ Å«kinę operacijÄ , t. y. jo pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ (Europos klestėjimo klubo korporacijos Uždarojo akcininko įstojimo paraiÅ¡kÄ 000018902), tokiu bÅ«du pažeidė 2000 m liepos 13 d.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (su vėlesniais pakeitimais) 37 straipsnio 10 dalies 1 punktÄ , 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas. Pagal Å¡ias nuostatas, J. K., kaip UAB „B“ direktorius, buvo atsakingas už įmonės apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ .

Akivaizdu, kad J. K. Å¡iuos reikalavimus pažeidė ir tokiu bÅ«du tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės ,,B“ buhalterinę apskaitÄ . Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad J. K., bÅ«damas UAB ,,B“, (įmonės kodas XXXX) direktorius, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2008 m. sausio 7 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pagamino netikrÄ dokumentÄ , t. y. 2008 m. sausio 7 d. vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutartį su European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacija) įraÅ¡ant jame tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriame nurodoma, jog UAB „B“ įsipareigoja pervesti pinigines lėšas – 2 706 649,92 Lt – European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijai) investavimo tikslams, ir šį dokumentÄ patvirtino savo paraÅ¡u bei UAB „B“ spaudu.

Taip pat, J. K. tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2008 m. sausio 7 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ Europos klestėjimo klubo korporacijos Uždarojo akcininko įstojimo paraiÅ¡kÄ 000018902, įraÅ¡ydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. kad UAB „B“ įmokėjo grynais pinigais                      2 706 649,92 Lt European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijai), ir šį dokumentÄ patvirtino savo paraÅ¡u bei panaudojo pateikdamas į UAB „B“ buhalterinę apskaitÄ .

Dėl Å¡ių dokumento suklastojimo ir panaudojimo UAB „B“ buvo padaryta didelė – 2 706 649,92 Lt dydžio žala. Taip pat, J. K., bÅ«damas UAB „B“ (įmonės kodas XXXX) direktorius ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio nuostatas bÅ«damas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ , laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pažeidė 2000 m liepos 13 d.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (su vėlesniais pakeitimais) 37 straipsnio 10 dalies 1 punktÄ , bÅ«damas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , apgaulingai tvarkė bendrovės ,,B“ buhalterinę apskaitÄ , t. y. įtraukė į UAB „B“ buhalterinę apskaitÄ neįvykusiÄ Å«kinę operacijÄ â€“ direktoriaus J. K. pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ , t. y. Europos klestėjimo klubo korporacijos Uždarojo akcininko įstojimo paraiÅ¡kÄ 000018902.

Todėl dėl Å¡ių nustatytų pažeidimų nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „B“ veiklos laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. turto ir įsipareigojimo dydžio. Dėl J. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį           Apeliacinis teismas pažymi, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiÅ¡kiančios, kad pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , atitinkančiÄ baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Å ių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybės už kaltai padarytÄ veikÄ nustatymo procesas reglamentuojamas konkrečiomis BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimÄ , kaltinamo asmens teisių užtikrinimÄ . Teisingumo vykdymas – iÅ¡imtinė teismo kompetencija (BPK 6 straipsnis). Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normose.            Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. redakcija), BPK 256 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos), 4 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos), BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 326 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus, teismo neÅ¡aliÅ¡kumo užtikrinimas – viena iÅ¡ teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo sÄ lygų, bylos turi bÅ«ti nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, o baudžiamasis procesas turi bÅ«ti toks, kad nebÅ«tų pažeistos asmens, įtariamo, kaltinamo padarius nusikalstamÄ veikÄ , konstitucinės teisės, t. y. turi bÅ«ti užtikrinta jo teisė į gynybÄ , teisė turėti advokatÄ , teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, ir kt.             Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, J.

K. pirmosios instancijos ir apeliacinio proceso metu buvo įspėtas apie galimybę perkvalifikuoti jo veiksmus į BK 184 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡is prokuroro skundo argumentas nesvarstomas, nes Apeliacinis teismas J. K. veiksmus kvalifikuoja pagal ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , todėl nuteistojo teisės į gynybÄ nebus pažeistos.              Šiaulių apygardos teismas iÅ¡teisindamas J. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nurodė, kad jis UAB „B“ priklausančias lėšas realiai sumokėjo pagal 2008 m. sausio 7 d. sutartį ir Uždarojo akcininko įstojimo paraiÅ¡kÄ , todėl tokia veika negali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kaip svetimo turto pasisavinimas, nes jis (nuteistasis) tų lėšų neužvaldė, o perleido tretiesiems asmenims.

Be to pažymėjo, kad J. K. veiksmuose galbÅ«t yra kitos nusikalstamos veikos požymių, tačiau prokuroras neprašė kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis, o teismas savo iniciatyva to padaryti negali (BK 256 straipsnio 4 dalis). Apygardos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad J. K. UAB „B“ pinigų nepasisavino, todėl pagal BK 183 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.             Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su tokia Å iaulių apygardos teismo iÅ¡vada nesutinka.

            Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymÄ bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (37 straipsnio 7 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį asmeninei naudai, ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo.

Kita vertus, bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, Å¡io turto paėmimas pats savaime dar nereiÅ¡kia, jog yra padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, t. y. bÅ«tinas turtinės žalos padarymas. Å i žala turi bÅ«ti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Be to, teismų praktikoje, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimÄ , ne kartÄ pabrėžta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas.

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal iÅ¡laidų orderį paima pinigus iÅ¡ bendrovės kasos ir juos panaudoja, tačiau nėra iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), Å¡is veiksmas gali bÅ«ti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iÅ¡Å¡vaistymas (Kasacinės nutartys 2K-108/2008, 2K-61/2009). Be to, pasisavinimu gali bÅ«ti pripažintas ir įmonės pinigų pervedimas į kitos įmonės sÄ skaitÄ pagal fiktyvius sandorius, vėliau juos paimant atgal grynaisiais pinigais ir panaudojant ne įmonės reikmėms, o kitiems tikslams.

Kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iÅ¡ tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (Kasacinės nutartys 2K-368/2008, 2K-163/2009).             Ikiteisminio tyrimo metu J. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas UAB ,,B“ (įmonės kodas XXXX) direktorius, vienvaldiÅ¡kai veikiantis įmonės vardu bei atsakantis už bendrovės veiklos organizavimÄ ir jos tikslų įgyvendinimÄ , siekdamas pateisinti gautÄ kaip UAB „B“ atskaitingo asmens avansÄ , į UAB „B“ buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukė netikrÄ iÅ¡laidas pateisinantį dokumentÄ , t. y. 2008 m. sausio 7 d.

Europos klestėjimo klubo korporacijos Uždarojo akcininko įstojimo paraiÅ¡kÄ 000018902, kurioje buvo įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. kad UAB „B“ grynais pinigais 2 706 649,92 Lt investavimo tikslais įmokėjo European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijai), ir tokiu bÅ«du pasisavino jam patikėtÄ didelės vertės svetimÄ UAB „B“ priklausantį turtÄ â€“ 2 706 649,92 Lt. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, J. K. kaltinimas dėl svetimo turto (UAB „B“) pasisavinimo buvo įrodinėjamas remiantis netikru iÅ¡laidas pateisinančiu dokumentu, t. y. 2008 m. sausio 7 d.

Europos klestėjimo klubo korporacijos Uždarojo akcininko įstojimo paraiÅ¡ka 000018902, kurioje buvo įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. kad UAB „B“ grynais pinigais 2 706 649,92 Lt, turėdama tikslÄ investuoti, įmokėjo European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijai) bei šį (suklastotÄ ) dokumentÄ Ä¯traukė į buhalterinę apskaitÄ .                          Pažymėtina, kad pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę.

Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiÅ¡kia, kad kaltininkas šį turtÄ pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiÅ¡kiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad Å¡iÄ veikÄ padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu.

Å iuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iÅ¡ teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtÄ valdymÄ , t. y. faktiÅ¡kai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiÅ¡kai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis jÄ Ä¯gyvendino.

            Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas Å¡iuo turtu (turtine teise) ar šį turtÄ paimdamas, siekia turtÄ (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita. Taigi, sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumÄ ).

Å iuo atveju esminę reikÅ¡mę turi tai, kokį sumanymÄ turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtÄ (buvusį jo žinioje) bendrovės turtÄ : ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesams. Apie tokio sumanymo buvimÄ bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Be to, svarbu nustatyti, ar kaltininkas turėjo sumanymÄ bendrovės turtÄ naudoti bendrovės reikmėms.

Kita vertus, bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, šio turto paėmimas pats savaime dar nereiškia, jog yra padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Tuo tarpu, turto iššvaistymas yra neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto perdavimas, dovanojimas, suvartojimas arba kitoks perleidimas tretiesiems asmenims.           Iš nuteistojo J.

K. parodymų matyti, kad 2 706 649,92 Lt, t. y. apie 2 000 000 Lt UAB „B“ lėšų ir beveik 800 000 Lt savo asmeninių lėšų investavo į European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacija), tikėdamasis uždirbti įmonei pinigų ir padidinti pelnÄ . Jis pagal kasos iÅ¡laidų orderius iÅ¡ įmonės sÄ skaitos iÅ¡imdavo pinigus, tokiu bÅ«du sukaupė daugiau nei 1 800 000 Lt, o kita dalis (beveik 800 000 Lt) buvo jo asmeniniai pinigai. Jis buvo UAB „B“ savininkas ir vienintelis akcininkas, todėl turėjo teisę investuoti bendrovės pinigus, kad galėtų padidinti įmonės pelnÄ .

Sutartį ir įstojimo paraiÅ¡kÄ jam pateikė Europos klestėjimo klubo korporacijos atstovas. Sutartyje buvo nurodyta, kad pasiraÅ¡o viena pusė, t. y. investuotojas, todėl jis pasirašė ir kaip įmonės vadovas uždėjo įmonės spaudÄ , pinigus perdavė korporacijos atstovui, vardu A., jo pavardės neprisimena. Tuo metu jam atrodė, kad sutartis yra tipinė, ji buvo paraÅ¡yta ant Europos klestėjimo klubo korporacijos blanko, jis tik pasirašė. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, vienas žmogus jam pasakė, kad buvo anksčiau investavęs ir jau gavo pelnÄ , matė Å¡ios korporacijos lankstinukus, todėl pasitikėjo ir daugiau informacijos apie jÄ nerinko, nesidomėjo.

         Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tokie nuteistojo J. K. parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. 2008 m. sausio 7 d. sutartis iÅ¡ tikrųjų yra suraÅ¡yta ant firminio balno, kurioje nurodyta, kad ji sudaryta tarp European Prosperty Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijos) ir UAB „B“, kuri perveda minėtai korporacijai 780 000 eurų grynais investavimo tikslams, o jÄ pasirašė nuteistasis J. K. (1 t., 182-183 b. l.). IÅ¡ 2008 m. sausio 7 d. Europos klestėjimo klubo korporacijos Uždarojo akcininko įstojimo paraiÅ¡kos 000018902 (Å¡viesokopijos) matyti, kad UAB „B“ European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijai) perveda 783 900 eurų, jÄ pasirašė nuteistasis J.

K., o asmens, priėmusio pinigus, pavardė nenurodyta, yra tik paraÅ¡as (1 t., 162-163 b. l.). IÅ¡ liudytojos R. M. (UAB „B“ buhalterės nuo 2007 m. liepos 22 d. iki 2009 m. kovo 31) parodymų matyti, kad apie Europos klestėjimo klubo korporacijos Uždarojo akcininko įstojimo paraiÅ¡kÄ , pagal kuriÄ 2008 m. sausio mėnesį buvo sumokėti 2 706 649,92 Lt, nieko nežino, nes tokios paraiÅ¡kos ir mokėjimų nebuvo. IÅ¡ liudytojos V. R. (UAB „B“ vyriausiosios buhalterės nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2008 m. liepos mėnesio) parodymų matyti, kad UAB „B“ 2 706 649,92 Lt nei banke, nei bendrovės kasoje grynaisiais pinigais nebuvo, ji nematė Europos klestėjimo klubo korporacijos Uždarojo akcininko įstojimo paraiÅ¡kos, deklaracijoje toks sandoris nebuvo užfiksuotas, o 2008 m. sausio 1 d. skola įmonei buvo daugiau kaip milijonas litų.

IÅ¡ liudytojo P. P. (UAB „B“ administratoriaus) parodymų matyti, kad iÅ¡ bendrovės buvo paimta 2 706 649,92 Lt, kurių panaudojimas nebuvo pagrįstas dokumentais, nuteistasis per tam tikrÄ laikÄ pinigus ėmė iÅ¡ UAB „B“ sÄ skaitos grynais ir laikė pas save.            IÅ¡ specialisto iÅ¡vadų ir specialistės D. P. parodymų matyti, kad 2008 m. sausio mėnesio atsiskaitytino asmens J. K. avansų apyskaitoje ir 2008 metų sausio mėnesio Didžiosios knygos 243501 sÄ skaitoje „atskaitingas asmuo J.

K.“ nuraÅ¡yta 2 706 649,92 Lt, operacijos pavadinimas tiek Didžiojoje knygoje, tiek avansinėje apyskaitoje nurodytas kaip „investicijos“, o pateisinantis dokumentas nurodytas kaip „įstojimo paraiÅ¡ka“, dokumento numeris – 000018902. Pagal įstojimo paraiÅ¡kÄ negalima nustatyti Å«kinės operacijos turinio, t. y. nustatyti, už kÄ J. K. sumoka 783 000 eurų (2 706 649,92 Lt) Europos klestėjimo klubo korporacijai, ir nustatyti turto pavadinimo. Prie paraiÅ¡kos buvo pridėta sutartis, kad UAB „B“ įsipareigoja pervesti du milijonus litų Europos klestėjimo klubo korporacijai investavimo tikslams, tačiau nėra aiÅ¡ki mokėjimo paskirtis.

Pagal sutartį lyg bÅ«tų aiÅ¡ku, kad pinigai buvo investuoti, tačiau sutartyje ekonominės prasmės nesimato, nes neaiÅ¡ku, kokiÄ naudÄ Ä¯monė gaus iÅ¡ investavimo. Specialistės nuomone, neaiÅ¡ki įstojimo paraiÅ¡ka, ar tai apmokėjimo dokumentas, ar ne, nes turėjo bÅ«ti sumokėjimo ar pinigų gavimo kvitas, nėra pinigų gavėjo duomenų, todėl neaiÅ¡ku, už kÄ ir kam pinigus sumokėjo. Tyrimui nebuvo pateikti papildomos sutarties sÄ lygos apie tai, kokios numatytos palÅ«kanos, kokia ekonominė prasmė ir kokiÄ naudÄ gavo įmonė.

Specialistės nuomone, įstojimo paraiÅ¡ka neatitinka Buhalterinės apskaitos dokumentams keliamų reikalavimų, nes dokumentas suraÅ¡ytas ne lietuvių kalba (4 t., 104-106 b. l.).            Akivaizdu, kad J. K., kaip įmonės direktorius, turėdamas aiÅ¡kiai apibrėžtus įgalinimus bei bÅ«damas materialiai atsakingas už jam patikėtÄ UAB „B“ turtÄ , su juo elgėsi netinkamai, t. y. nusikalstamai. Pažymėtina, kad po to, kai iÅ¡kilo atsakomybės klausimas dėl lėšų panaudojimo, J.

K. atsirado pareiga pateikti duomenis, pateisinančius lėšų panaudojimÄ , kurie patvirtintų, jog jos buvo panaudotos pagal paskirtį (iÅ¡imtinai bendrovės reikmėms). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies, 37 straipsnio 5, 7 dalių nuostatas bendrovių vadovai privalo paisyti bendrovės įstatų, veikti jos naudai, nepriimti akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingų sprendimų ir pan. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį asmeninei naudai, ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo.

Todėl J. K. disponuodamas jam patikėtu bendrovės turtu pažeidė bendrovės veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus ir pareigines nuostatas. Pažymėtina, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal iÅ¡laidų orderį paima pinigus iÅ¡ bendrovės kasos, juos panaudoja ir nepateikia iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), tokie veiksmai (priklausomai nuo faktinių aplinkybių) vertinami kaip įmonės turto pasisavinimas arba iÅ¡Å¡vaistymas (Kasacinės nutartys Nr. 2K-108/2008, 2K-61/2009).            Pažymėtina, kad pagal BPK 20, 90, 284 straipsnių nuostatas įrodymu gali bÅ«ti laikoma pateikta ir teismo posėdyje iÅ¡tirta specialisto iÅ¡vada.

Specialisto paaiškinimai nelaikytini savarankiška įrodymų rūšimi, jie gali būti gaunami kilus neaiškumų dėl specialisto pateiktos išvados arba kai specialisto pagalba yra reikalinga atliekant atskirus proceso veiksmus, tiriant surinktus duomenis. Teismas neturi pagrindo netikėti minėta specialisto išvada ir specialistės D. P. parodymais pirmosios instancijos teisme. Iš specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-0624 ir specialistės D. P. paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad pagal sutartį J.

K. neva investavo 2 706 649,92 Lt UAB „B“ priklausančių pinigų, tačiau ji ekonomine prasme nepagrįsta, nes neaiÅ¡ku, kokiÄ naudÄ iÅ¡ to gavo įmonė, kokios bÅ«tų gautos (arba gavo) palÅ«kanos, nėra pinigų sumokėjimo ar jų gavimo kvito (2 t., 167-199 b. l.; 4 t., 104-106 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra nuteistojo parodymus objektyviai patvirtinančių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie UAB „B“ priklausančių pinigų tikslingÄ ir efektyvų investavimÄ , t. y. jų panaudojimÄ iÅ¡imtinai įmonės reikmėms, dėl ko bendrovė gautų (ar bÅ«tų gavusi) kokiÄ nors naudÄ .

Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nuteistasis J. K. pagal minėtÄ sutartį investavo ir savo asmenines lėšas. Tokius nuteistojo parodymus neginčijami paneigia specialisto iÅ¡vada Nr. 40-25-IS1-0624 ir specialistės D. P. paaiÅ¡kinimai (2 t., 167-178 b. l.; 4 t., 182-183 b. l.). Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su specialisto iÅ¡vada, kad įstojimo paraiÅ¡ka neatitinka Buhalterinės apskaitos dokumentams keliamų reikalavimų, nėra pinigų sumokėjimo ar jų gavimo dokumentų (kvitų), nenustatyta korporacijos buveinė.

Teisėjų kolegijos nuomone, J. K. parodymai apie European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijÄ ) buvimÄ arba UAB „B“ priklausančios grynųjų pinigų didelės sumos perdavimÄ nepažįstamam asmeniui, vardu A., neatitinka realios tikrovės, protingos logikos, todėl yra iÅ¡galvoti, siekiant suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus ir teismÄ . Nuteistojo parodymai apie tai, kad minėtÄ sutartį ir paraiÅ¡kÄ jam perdavė European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijos) atstovas, neatitinka tikrovės, nes tai nepatvirtina jokie kiti objektyvÅ«s bylos duomenys.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis J. K. pirmiau paminėtomis aplinkybėmis tik manipuliuoja, siekdamas pagrįsti UAB „B“ didelės pinigų sumos (2 706 649,92 Lt) pasisavinimÄ . Pažymėtina, kad J. K. tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo (investavimo) iÅ¡imtinai įmonės reikmėms turi bÅ«ti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis ir tai nereiÅ¡kia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama nuteistajam bei tokiu bÅ«du pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012).

Taip pat pažymėtina, kad BK 183 straipsnio dispozicija nėra blanketinė, todėl kvalifikuojant kaltininko veiksmus nurodyti, kokius norminius aktus pažeidė, nereikia. Be to, esant šioms aplinkybėms, J. K. nusikalstama veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip svetimo turto iššvaistymas.         Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu UAB „B“ šioje byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 2 706 649,92 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., 95 b. l.), tačiau vėliau jo atsisakė (4 t., 100 b. l.).

Tačiau pirmosios instancijos teismas procesÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio nutraukė. Pažymėtina, kad nors Å¡ioje byloje civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas, tai nereiÅ¡kia, jog UAB „B“ žala nepadaryta. IÅ¡ įsiteisėjusio Å iaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimo matyti, kad iÅ¡ J. K. priteista 2 706 649,92 Lt žalai (nuostoliams) atlyginti bÅ«tent dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų (3 t., 182-187 b. l.). Akivaizdu, kad UAB „B“ J. K. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta reali 2 706 649,92 Lt turtinė žala.

         Teisėjų kolegija įvertinusi visas bylos aplinkybes konstatuoja, kad J. K. veikė tiesiogine tyčia: jis suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, t. y. tyčia pagamino netikrÄ Ä¯stojimo paraiÅ¡kÄ 000018902, kurioje buvo įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „B“ grynais pinigais – 2 706 649,92 Lt įmokėjo European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijai) investavimo tikslams, numatė, kad dėl tokių veiksmų gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo, t. y. tokiais veiksmais siekė pridengti svetimo turto pasisavinimÄ .

Pažymėtina, kad netikro dokumento pagaminimas ir didelės vertės svetimo turto pasisavinimas buvo iÅ¡ anksto ir gerai apgalvotas. Å ios bylos aplinkybės įrodo, kad J. K. su UAB „B“ priklausančiu turtu (pinigais) elgėsi kaip su savo nuosavu, tokiu bÅ«du tyčia pasisavino svetimÄ didelės vertės turtÄ . Tai, kad J. K. vėliau kreipėsi į teisėsaugos pareigÅ«nus dėl European Prosperty Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijos) atstovo, kurio vardas A. ir kuriam neva buvo perduoti pinigai, suradimo ar minėtos korporacijos buveinės nustatymo, nei patvirtina, nei paneigia nuteistojo veiksmus dėl svetimo turto pasisavinimo.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija įvertinusi visas bylos aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad tarp J. K. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.            Esant Å¡ioms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad J. K., bÅ«damas UAB ,,B“ (įmonės kodas XXXX) direktorius, vienvaldiÅ¡kai veikiantis įmonės vardu bei atsakantis už bendrovės veiklos organizavimÄ ir jos tikslų įgyvendinimÄ , siekdamas pateisinti gautÄ kaip UAB „B“ atskaitingo asmens avansÄ , ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2008 m. sausio 7 d., (duomenys neskelbtini), į UAB „B“ buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukė netikrÄ iÅ¡laidas pateisinantį dokumentÄ , t. y. 2008 m. sausio 7 d.

Europos klestėjimo klubo korporacijos Uždarojo akcininko įstojimo paraiÅ¡kÄ 000018902, kurioje buvo įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. kad UAB „B“ grynais pinigais 2 706 649,92 Lt įmokėjo European Prosperity Club Corporation (Europos klestėjimo klubo korporacijai) investavimo tikslams, ir tokiu bÅ«du pasisavino jam patikėtÄ didelės vertės svetimÄ UAB „B“ priklausantį turtÄ â€“ 2 706 649,92 Lt. Dėl J. K. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį(2004 m. liepos 5 d.

įstatymo Nr. X-2314 redakcija)           BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už Å¡ių alternatyvių veikų padarymÄ :

1) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymÄ , 2) aplaidų teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimÄ . Be to, padarius Å¡ias veikas arba bent vienÄ iÅ¡ jų, bÅ«tini padariniai – dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.            Pažymėtina, kad aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , netinkamas vykdymas (kai nesuraÅ¡omi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai suraÅ¡omi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.).

Kvalifikuojant veikÄ pagal šį straipsnį, bÅ«tina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitÄ .             Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos Å¡ių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas, kai jie prarandami anksčiau laiko ar dėl netinkamo saugojimo. Už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir po jo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų.            Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį (tiek pagal veikos padarymo metu galiojusiÄ , tiek pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ Ä¯statymo redakcijÄ ) už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu, Å«kio subjekto vadovas gali bÅ«ti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitÄ arba jÄ aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su Å«kio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su Å«kio subjekto vadovu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ Å«kio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai) (Kasacinė nutartis Nr. 2K-437/2012).

          Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. K., bÅ«damas UAB ,,B“ direktoriumi, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, neiÅ¡saugojo ir tyrimo atlikimui nepateikė kaltinime nurodytų dokumentų, dėl ko laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti Å¡ios bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio.          Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, konkrečiai kokius ir už kokį laikotarpį nuteistasis J.

K. neiÅ¡saugojo UAB „B“ buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y.: L. E., L. K., J. K. avanso apyskaitos dokumentų, apskaitos dokumentų, pagrindžiančių skolų padengimo operacijas, t. y. įsiskolinimo mažinimÄ ir prekybos skolų mažinimÄ tiekėjams už 104 086,29 Lt. Å ie dokumentai nurodyti specialisto iÅ¡vadose Nr. 40-25-IS1-0852 (2 t., 70-105 b. l.), Nr. 40-25-IS1-434 (4 t., 197-202 b. l.).            PrieÅ¡ingai, nuteistasis J. K. Å¡iuos duomenis interpretuoja sau naudinga linkme ir spekuliatyviai teigia, kad pagal byloje esančius apskaitos dokumentus galima nustatyti UAB „B“ vykdytos veiklos apimtį, be to, klaidingai nurodo avansinės apskaitos dokumentus ir buhalterinę pažymÄ , kaip neatitinkančius Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio nuostatų, nes neva jie neturi privalomų rekvizitų.

            Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-576 ir vėlesnės redakcijos) (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 12 straipsnyje numatyta, kad „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Ūkinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai, kurie negali bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių apskaitos dokumentais, suraÅ¡ant buhalterinę pažymÄ , kuri turi Å¡io įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus rekvizitus“. Å ioje byloje J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už konkrečių avansinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „B“ 2009 metais turto ir įsipareigojimų dydžio.

Akivaizdu, kad apeliantui inkriminuoti dokumentai, dėl ko nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti 2009 m. UAB „B“ turto ir įsipareigojimų dydžio, atitinka Buhalterinės apskaitos 13 straipsnyje keliamus reikalavimus.           IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. K. pripažino, kad UAB „B“ nebuvo nustatyta buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarka. IÅ¡ buhalterinių paslaugų teikimo sutarties matyti, kad 2009 m. birželio 18 d. UAB „D“ ir UAB „B“ sudarė sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo, tačiau ir joje nebuvo numatyta buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo ir grÄ Å¾inimo tvarka (2 t., 41-44 b. l.).

IÅ¡ nuteistojo J. K., liudytojų R. M., V. K. parodymų matyti, kad dokumentų perdavimo ir grÄ Å¾inimo tvarka nebuvo nustatyta, jie buvo perduodami be aprašų, perdavimo-priėmimo aktai nebuvo suraÅ¡omi. Pažymėtina, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnį, J. K. privalėjo nustatyti tvarkÄ , kurioje bÅ«tų numatytos priemonės, užtikrinančios dokumentų saugumÄ , tačiau to nepadarė. Akivaizdu, kad J. K. pasiraÅ¡ydamas buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, kurioje nenumatyta dokumentų perdavimo tvarka, nenustatydamas įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, savo pareigas vykdė netinkamai, nes dėl tokių jo veiksmų nebuvo iÅ¡saugoti UAB „B“ buhalterinės apskaitos dokumentai, dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „B“ 2009 metais turto ir įsipareigojimų dydžio.           Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d.

įsakyme Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ar Å«kinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sÄ skaitos faktÅ«ros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderiai, darbo užmokesčio apskaitos dokumentai, kiti buhalterinės apskaitos dokumentai“ saugomi 10 metų. Akivaizdu, kad minėtų dokumentų saugojimo terminas nusikalstamos veikos padarymo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pasibaigęs. Be to, pirmosios instancijos teismas J.

K. motyvuotai iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino aplinkybę dėl 2009 m. UAB „B“ netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo, pažeidus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me (BK 37 straipsnis).

Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau, Å¡ie požymiai (ar kai kurie iÅ¡ jų) egzistuoja tik formaliai. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nėra mažareikÅ¡miai.  J. K. padaryta nusikalstama veika (BK 223 straipsnio 1 dalis) pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ laikoma nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis).

IÅ¡ nusikaltimo sudėties požymių, kurių iÅ¡raiÅ¡ka konkrečiame nusikaltime gali bÅ«ti formali, atsiranda pagrindas šį nusikaltimÄ vertinti kaip mažareikÅ¡mį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį (BK 37 straipsnis). BÅ«tent žalos pobÅ«dis, dydis iÅ¡reiÅ¡kia nusikaltimo pavojingumÄ , t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė.

Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formÄ ir rūšį. Jeigu veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iÅ¡ esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos iÅ¡vadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikÅ¡minga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Kartu pažymėtina, kad BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja iÅ¡vadÄ , jog konstatuojant kaltininko veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių iÅ¡raiÅ¡kÄ konkrečiame nusikaltime.

Be to, atleisti asmenį, padariusį nusikaltimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pažymėtina, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika apraÅ¡yta materialiÄ ja sudėtimi, t. y. Å¡io nusikaltimo padarymui bÅ«tinas padarinių atsiradimas. J. K. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarė nusikalstamo nerÅ«pestingumo kaltės forma, t. y. dėl neatsargumo. J. K. negali bÅ«ti traukiamas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 173¹ straipsnio 1 dalį, nes Å¡io pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. jai kilti pakanka vien tik veiksmų atlikimo.

Tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „B“ turto ir įsipareigojimo dydžio, t. y. to padaryti neįmanoma dėl kilusių pasekmių. J. K. padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų didelę trukmę pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad vertinant jÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitus bendruosius teisės principus laikoma kaip nusikaltimas.

Todėl J. K. taikyti BK 37 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.                Dėl bausmės skyrimo             Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Be to, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.           Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos.

Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.           Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.             Pažymėtina, kad BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rÅ«Å¡inį pavojingumÄ priskiriamas sunkiems nusikaltimams, už kurį numatytas laisvės atėmimas iki deÅ¡imties metų (BK 11 straipsnio 5 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. charakterizuojamas patenkinamai, dirba, baustas administracine tvarka, teistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (bauda išieškota 2007 m. lapkričio 20 d.) (3 t., 84-98, 107-109 b. l.). J. K. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma (BK 15 straipsnio 2 dalis), netikro dokumento pagaminimas ir svetimas didelės vertės turto pasisavinimas buvo iš anksto ir gerai apgalvotas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Teisėjų kolegija, J. K. skirdama bausmę, atsižvelgia į tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos 2008 – 2009 metų laikotarpiu, t. y. nuo jų padarymo iki bylos išnagrinėjimo teisme praėjo ilgas laiko tarpas, todėl jos ištyrimas ir išnagrinėjimas teisme užsitęsė. Esant šioms aplinkybėms, J. K. laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatoma mažesnės, nei numatyto BK 183 straipsnio 2 dalies, BK 300 straipsnio 3 dalies, BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Teisėjų kolegijos nuomone, J. K. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį skirti kitÄ bausmės rūšį, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, nėra pagrindo, nes nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad J. K., kaip asmenybė, yra pavojingas visuomenei, todėl BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už visas nusikalstamas veikas jam paskyrus tik laisvės atėmimo bausmes.             Pažymėtina, kad J.

K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje pagal nusikalstamų veikų pobÅ«dį (kategorijas) yra artimos (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys), visos jos padarytos panaudojant pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ , todėl paskiros bausmės bendrinamos apėmimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 6 dalis). BK 223 straipsnio 1 dalyje padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl bendrinant bausmes taip pat taikomas apėmimo bÅ«das (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

                     Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktais, BPK 329 straipsnio 2 punktu,             n u s p r e n d ž i a :             Panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria J. K. iÅ¡teisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, ir priimti naujÄ nuosprendį:            J.

K. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirti laisvės atėmimÄ trejiems metams;           - pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimÄ vieneriems metams;- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams.           Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, Å¡ias bausmes ir bausmę, paskirtÄ Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo bÅ«du, ir J.

K. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ trejiems metams. Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.            Bausmės atlikimo pradžiÄ J. K. skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio vykdymo pradžios.          KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti J. K. panaikinti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.          Panaikinti J. K. įpareigojimÄ sumokėti paskirtÄ baudÄ iki 2014 m. rugpjūčio 31 d.          J.

K. apeliacinį skundÄ atmesti.          KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                  Kęstutis Jucys Teisėjai                                                                              Regina Gaudutienė                                                                               Linas Å iukÅ¡ta