2025-02-12 Nr. AB-2803-3-61-3-02533-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-706-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02533-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Pagirių bendruomenės „Medeina“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę administracinėje byloje pagal pareiškėjo Pagirių bendruomenės „Medeina“, atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Homanit Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Pagirių bendruomenės „Medeina“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Homanit Lietuva“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Pagirių bendruomenė „Medeina“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendruomenė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. (30.1)-A4E-5679 „Dėl UAB „Homanit Lietuva“ medžio plaušo plokščių gamyklos statybos ir eksploatacijos (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai“ (toliau – ir Sprendimas) ir perduoti atsakovui klausimą dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) ataskaitos nagrinėti iš naujo.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą klausimą dėl PAV ataskaitos nagrinėti iš naujo, priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai 1 413,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytus motyvus, kuriais atmesti Bendruomenės argumentai, jog PAV ataskaitoje nebuvo įvertintas / buvo netinkamai įvertintas MUF dervos naudojimas, katalizatoriaus naudojimas bei cheminių tyrimų vykdymas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Homanit Lietuva“ (toliau – ir PŪV vykdytojas) laboratorijoje; 2) panaikinti Sprendimą šiais papildomais pagrindais, t. y., kad: PAV ataskaitoje nebuvo įvertintas MUF dervos naudojimas; PAV ataskaitoje buvo netinkamai įvertintas katalizatoriaus naudojimas; PAV ataskaitoje nebuvo įvertintas reagentų, reikalingų cheminiams produkcijos tyrimams atlikti, naudojimas; 3) pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį dėl išlaidų paskirstymo ir priteisti Bendruomenei iš atsakovo 5 632,50 Eur išlaidų, susijusių su procesu pirmosios instancijos teisme, bei 22,50 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Homanit Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. sausio 31 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą. Pareiškėjas šį prašymą motyvuoja tuo, kad Bendruomenė skunde prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindė reikalavimo pagrįstumą, tai parodo ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atsakovo Sprendimas buvo panaikintas. Šiuo metu situacija yra iš esmės pasikeitusi, kadangi PŪV vykdytojo gamykla jau yra pastatyta, joje vykdomi paleidimo darbai, be to, iš gamyklos bus išmetama dar daugiau teršalų nei buvo nurodyta PAV ataskaitoje. PŪV vykdytojas 2024 m. gruodžio 19 d. viešai paskelbė savo interneto tinklalapyje, kad jam buvo išduotas gamyklos statybos užbaigimo aktas, taigi gamyklos statusas iš „planuojama“ pasikeitė į „užbaigta“. Nors atsakovas 2025 m. sausio 17 d. priėmė atrankos išvadą, jog UAB „Homanit Lietuva“ planuojamai ūkinei veiklai – medžio plaušo plokščių gamyklos dviejų oro taršos šaltinių veiklos principų tikslinimui (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, tačiau atrankos išvada patvirtina tiek PŪV vykdytojo veiksmus, siekiant paleisti gamyklą, tiek ir aplinkybę, kad bus didinama tarša lyginant su ta, kuri buvo atskleista PAV ataskaitoje. Pagal pateiktus duomenis tokia tarša padidėtų net 30 procentų, todėl tai nebūtų simbolinis pokytis, toks padidėjimas darys akivaizdžią įtaką šalia gamyklos (oro taršos šaltinių) gyvenantiems žmonėms, gimnazijoje besimokantiems moksleiviams ir t. t. Galimos žalos atsiradimą gamyklos eksploatavimo metu patvirtina ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas Sprendimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai yra susiję būtent su pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių naudojimu.

Be to, Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-19353-764/2024 taikė reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdė Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 1-421 „Dėl Vilniaus miesto Pagirinių požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projekto patvirtinimo“ galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas, ši nutartis yra įsiteisėjusi. Pagal minėtoje byloje surinktus duomenis, Pagirių vandenvietės apsaugos zonos mažinimas buvo iniciuotas išimtinai siekiant patenkinti PŪV vykdytojo interesus. Aptartos aplinkybės dėl paminėtos bylos netiesiogiai pagrindžia nuoseklią Bendruomenės poziciją, kad pastatyta gamykla veiks ne taip, kaip buvo aprašyta PAV ataskaitoje, kadangi jos veikloje bus naudojamos pavojingos cheminės medžiagos ir mišiniai (priešingu atveju nebūtų jokio poreikio mažinti Pagirių vandenvietės apsaugos zoną). Todėl labai tikėtina, jog, nesustabdžius Sprendimo galiojimo ir PŪV vykdytojui tęsiant gamyklos eksploatavimą (iš pradžių bandomuoju, o vėliau ir visu pajėgumu) gali būti padaryta neatitaisoma žala požeminio vandens (Pagirių vandenvietės šiaurinio bloko) ištekliams. Tokiu būdu būtų pažeisti ne tik Bendruomenės narių interesai, bet ir viešasis interesas, kuris reikalauja, kad tiek Bendruomenės nariai, tiek ir visi kiti asmenys gautų vandenį iš neužterštos vandenvietės, o pati vandenvietė būtų tinkamai apsaugota nuo taršos. Gamykla, kaip taršos šaltinis, terš ir aplinkos orą formaldehidais ir kitomis taršiomis medžiagomis, tai taip pat darys tiesioginį poveikį Bendruomenės narių sveikatai ir gyvenimo kokybei. Prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje byloje būtų proporcingas, užtikrintų efektyvią esamos faktinės situacijos apsaugą bei neleistų apsunkinti teismo sprendimo įgyvendinimo.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepagrindė ir net nebandė pagrįsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies taikymo reikalavimų, t. y. tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo ir neįrodė, kad nesiėmus užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant ABTĮ 70 straipsnio nuostatas. Teigia, kad UAB „Homanit Lietuva“ medžio plaušo plokščių gamyklos statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimas yra apeliacinės bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą pareiškėjo argumentai šiuo aspektu negali būti vertinami. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ūkinė veikla dar nėra realiai vykdoma, todėl atmestini pareiškėjo teiginiai dėl daromo neigiamo poveikio aplinkai.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neįrodė, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai apie galimą neatitaisomą žalą aplinkai ir žmonių sveikatai negali būti pakankamu faktiniu ir teisiniu pagrindu prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos ar neigiamų pasekmių kilimą, o prielaidos, jog jis galbūt patirs tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Taigi, pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo motyvuojamas iš esmės tik galimu jo interesų pažeidimu. Tenkinus prašymą, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus ir neproporcingas, neatitiktų šalių interesų pusiausvyros bei viešojo intereso.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Homanit Lietuva“ pateikė nuomonę dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kurioje nurodo, kad šiuo atveju neegzistuoja ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų visetas, kuris yra būtinas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų ir neįrodė, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, juo labiau – kad tokia žala yra reali. Todėl pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Teigia, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, jog Bendrovė užbaigė gamyklos statybos darbus, formuoja komandą (įskaitant paskelbė kokybės kontrolieriaus-laboranto paiešką) bei ruošiasi paleisti gamyklą ir kt., nepavirtina ir juo labiau neįrodo, jog dėl šių Bendrovės veiksmų gali būti padaryta reali neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjo įvardijamiems elementams – požeminio vandens ištekliams ir Bendruomenės narių sveikatai bei gyvenimo kokybei. Taip pat ir Bendrovės kokybės kontrolieriaus-laboranto darbo skelbimas neįrodo, kad Bendrovė laboratorijoje neišvengiamai naudos ir pavojingas chemines medžiagas. Iš paties darbo skelbimo teksto, kurį į bylą pateikė pareiškėjas, yra aiškiai suprantama, jog kokybės kontrolierius-laborantas yra ieškomas darbui Bendrovės laboratorijoje, kuri atliks fizikinių, o ne cheminių, parametrų tyrimus. Fizikinių parametrų tyrimų atlikimui išvis nėra reikalingos jokios pavojingos cheminės medžiagos ar mišiniai. Pastarųjų tyrimų atlikimui skirta laboratorija yra numatyta PAV ataskaitoje ir buvo įvertina Agentūros, priimant 2022 m. gegužės 13 d. Sprendimą. Taigi, visi pareiškėjo teiginiai apie Bendrovės laboratorijoje neišvengiamą pavojingų cheminių medžiagų naudojimą nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Bendrovė pažymi, kad pareiškėjas apie konkrečią žalą, kuri kiltų laikinai nesustabdžius Agentūros 2022 m. gegužės 13 d. Sprendimo galiojimo, apie šios žalos dydį ar žalos atitaisymo sudėtingumą arba neįmanomumą, t. y. sąlygas, kurias privaloma įrodyti, siekiant taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nepateikia absoliučiai jokių konkrečių argumentų ir įrodymų, o apsiriboja tik pasvarstymais ir spėliojimais, tačiau tai nesudaro pagrindo prašymą tenkinti.

Be to, įvairiose Lietuvos vietose esančiose II grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos (toliau – ir VAZ) 3a juostos teritorijose, t. y. tokiose pačiose teritorijose, kokioje pastatyta Bendrovės gamykla, veikia daugybė įmonių, užsiimančių pačiomis įvairiausiomis ūkinėmis veiklomis. Taigi pareiškėjos nuogąstavimai, jog gamykla ir jos eksploatavimas per se (savaime) kelia požeminio vandens ištekliams žalos grėsmę (juolab, didelės ir neatitaisomos arba sudėtingai atitaisomos) yra niekuo nepagrįsti.

Bendrovė atkreipia dėmesį, kad dauguma aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra susijusios su ginčo sprendimu iš esmės, o ne su prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu.

Bendrovė nurodo, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, apskritai nenurodo, kaip gali pasunkėti būsimo teismo sprendimo įvykdymas, jei nebus pritaikytos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog tokios aplinkybės šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja.

Bendrovė dėl Agentūros 2025 m. sausio 17 d. atrankos išvados nurodo, kad pareiškėjo teiginiai apie tai, jog taršos „<...> padidėjimas darys akivaizdžią įtaką šalia gamyklos (oro taršos šaltinių) gyvenantiems žmonėms, gimnazijoje besimokantiems moksleiviams ir t.t.“, yra niekuo nepagrįsta ir neteisinga prielaida apie kito administracinio akto, kuris nėra šio ginčo dalykas (t. y. Agentūros 2025 m. sausio 17 d. atrankos išvados) spėjamas pasekmes ateityje. Be to, atrankos išvada patvirtina kardinaliai priešingas išvadas nei bando pristatyti pareiškėjas, nes, kaip yra nusprendusi Agentūra ir yra nurodyta atrankos išvadoje - planuojami dviejų oro taršos šaltinių veiklos principų patikslinimai gamykloje nedarys reikšmingo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, t. y. jokios žalos, ypač didelės, neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos nebus.

Bendrovė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas Agentūros 2022 m. gegužės 13 d. sprendimas, kaip galimos žalos atsiradimo gamyklos eksploatavimo metu įrodymo, ir pareiškėjo argumentų šiuo aspektu, teigia, kad pareiškėjo teiginiai yra klaidinantys ir iškraipantys tikrovę. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Agentūros 2022 m. gegužės 13 d. Sprendimas naikintinas tik dėl to, jog tinkamai nebuvo įvertintas degalų tiekimas ir buvimas planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje, t. y. kad PAV ataskaitoje privalėjo, bet nebuvo įvertintas degalų tiekimo į PŪV teritoriją (krautuvų užpildymo kuru tikslais) ir degalų buvimo PŪV teritorijoje (krautuvų bakuose) poveikis aplinkai. Visi kiti pareiškėjo argumentai (t. y. dėl oro taršos (kietųjų dalelių, formaldehido, LOJ, modeliavimo ir kt.) vertinimo, dėl dervų, bioskruberio katalizatoriaus ir kitų pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių neišvengiamo naudojimo, laboratorijos ir kt.) nesudarė pagrindo panaikinti Agentūros sprendimą. Taigi teismo sprendimas galimos žalos atsiradimo gamyklos eksploatavimo metu, kaip teigia pareiškėjas, nepatvirtina, juolab jis nėra įsiteisėjęs.

Dėl teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI3-4875-764/2025 Bendrovė atkreipia dėmesį, kad ši byla su nagrinėjama byla nesusijusi. Todėl pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Bendrovė nėra įtraukta į minėtos bylos nagrinėjimą, todėl negali atsikirsti į pareiškėjo prašymą. Be to, sprendimas minėtoje administracinėje byloje, taip pat ir administracinėje byloje Nr. eA-70-520/2023, kurioje Bendrovė nedalyvavo, neturi jokios įtakos Bendrovės planuojamai ūkinei veiklai, dėl kurios poveikio aplinkai buvo priimtas Agentūros 2022 m. gegužės 13 d. sprendimas ir dėl kurios kilo šis ginčas.

Bendrovė akcentuoja, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas butų nesuderinamas su teisėtų interesų pusiausvyros ir proporcingumo bei ekonomiškumo principais – nepagrįstai sukeltų didelę žalą Bendrovei ir pakenktų valstybės interesams. Bendrovė neužsiima jokia kita ūkine komercine veikla ir iš jos pajamų negauna. Ji veikia su tikslu įgyvendinti valstybei svarbiu pripažintą projektą – pastatyti ir pradėti eksploatuoti medžio plaušo plokščių gamyklą. Sustabdžius projekto įgyvendinimą 1 metų ar ilgesniam laikotarpiui, t. y. kol būtų išnagrinėta ši byla, Bendrovė visą šį laikotarpį patirtų esminius nuostolius, susijusius su darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimu, darbuotojų prastovomis, Bendrovės patalpų išlaikymu ir kt. Be to, Bendrovei tektų neigiamos finansinės pasekmės dėl stambaus investicinio projekto sutartyje, taip pat ilgalaikėse pirkimo ir kitose su projekto įgyvendinimu susijusiose komercinėse sutartyse numatytų terminų ir kitų Bendrovės įsipareigojimų nesilaikymo.

Apibendrindama Bendrovė teigia, kadangi pareiškėjas neįrodė ir net nesistengė įrodyti, kad nesiėmus pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, galėtų būti padaryta reali žala ir kad ji galėtų būti didelė bei neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje būtų akivaizdžiai neteisingas ir nepagrįstas, neproporcingas pasekmių, kurios grėstų Bendrovei, aspektu. Be to, jų pritaikymas, dėl aukščiau nurodytų priežasčių, neabejotinai pakenktų ir valstybės (viešajam) interesui dėl valstybei svarbaus projekto neįgyvendinimo ir (ar) Vokietijos investuotojų pasitraukimo iš Lietuvos. Tuo tarpu netenkinant pareiškėjo prašymo, nei pareiškėjui, nei kam nors kitam reali žala, ypač didelė bei neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma, nebūtų padaryta, ir būsimas teismo sprendimas, net, jei jis būtų palankus pareiškėjui, galėtų būti įvykdytas. Taigi, Bendrovės nuomone, pareiškėjas nepagrindė, kad neegzistuoja ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visetas, kuris yra būtinas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui, todėl prašymas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pareiškėjo Pagirių bendruomenės „Medeina“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Agentūros 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. (30.1)-A4E-5679 „Dėl UAB „Homanit Lietuva“ medžio plaušo plokščių gamyklos statybos ir eksploatacijos (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai“ galiojimą.

Pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tuo, kad reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas ir nesiėmus užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pateiktose nuomonėse dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodo, kad pareiškėjas tikėtinai nepagrindė, jog nesiėmus užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl pareiškėjo prašymas turi būti atmestas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018; 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui.

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymo argumentus, pagrindžiančius reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, įvertinusi administracinėje byloje nagrinėti priimtą reikalavimą ir byloje esančius duomenis, sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas prašyme teigia, kad Bendruomenė savo skunde teismui išdėstė išsamius faktinius ir teisinius argumentus, grindžiamus tiek teisės aktų analize, tiek teismų praktika, su skundu pateikti išsamūs įrodymai skundui pagrįsti, skunde išdėstyti argumentai yra susiję su pareikštu reikalavimu, neišeina už jo ribų, todėl Bendruomenės skunde išdėstyti argumentai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo prasme sudaro pakankamą pagrindą manyti Bendruomenės reikalavimą esant tikėtinai pagrįstą. Šios sąlygos egzistavimą pagrindžia ir priimtas teismo sprendimas, kuriuo Agentūros Sprendimas buvo panaikintas. Taigi teismo sprendimas papildomai patvirtina, kad Bendruomenės byloje pareikštas reikalavimas yra prima facie pagrįstas.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodytų pareiškėjo argumentų, pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų matyti, jog Agentūros Sprendimas panaikintas tik dėt to, kad tinkamai nebuvo įvertintas degalų tiekimas ir buvimas PŪV teritorijoje, o kiti pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą, t. y. teismas juos vertino kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai sąvoką, apibrėžtą Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje (jame turi būti kompleksiškai įvertinta PŪV atitiktis teisės aktams), be kita ko, nurodė, kad šiuo atveju nėra galimybės naikinti tik dalį Sprendimo. Todėl panaikino visą Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti PAV ataskaitą ir priimti sprendimą.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėju ir laikyti, kad yra tenkinama pirmoji reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlyga.

Vertindama, ar egzistuoja antroji reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlyga, t. y. nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjas prašyme teigia, jog situacija iš esmės yra pasikeitusi, kadangi PŪV vykdytojo gamykla jau pastatyta, vykdomi paleidimo darbai, iš gamyklos bus išmetama dar daugiau teršalų nei buvo nurodyta PAV ataskaitoje (pareiškėjo teigimu tarša padidėtų net 30 procentų), gamyklos laboratorijoje bus naudojamos ir pavojingos cheminės medžiagos. Pareiškėjas, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-4875-764/2025, kurioje prokuroras jau antrą kartą kreipėsi dėl viešojo intereso gynimo, kadangi antrą kartą buvo siekiama neteisėtai sumažinti Pagirių vandenvietės apsaugos zoną taip, jog į jos 3a sektorių nebepakliūtų PŪV vykdytojo pastatyta gamykla. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi taikė reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdė Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 1-421 „Dėl Vilniaus miesto Pagirinių požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projekto patvirtinimo“ galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas. Ši nutartis yra įsiteisėjusi.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo pateikti duomenys nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Nors pareiškėjas nurodo, kad oro taršos padidėjimas bei pavojingos cheminės medžiagos kelia tiesioginį pavojų požeminio vandens ištekliams, dėl to žala neišvengiamai kils, ir šiuos argumentus grindžia pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau, kaip jau buvo minėta, Agentūros Sprendimas panaikintas tik dėl to, jog tinkamai nebuvo įvertintas degalų tiekimas ir buvimas PŪV teritorijoje. Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai, kuriais jis rėmėsi prašydamas panaikinti Agentūros Sprendimą, taip pat ir susiję su taršos padidėjimu, Pagirių požeminio vandens vandenvietės apsaugos zona, teismo buvo pripažinti nepagrįstais.

Pareiškėjas prašyme nurodyti argumentai, dėl kurių prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjo prašymo patirtų Bendruomenė, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Kaip pateiktoje nuomonėje nurodo Bendrovė, ruošiantis eksploatuoti gamyklą (t. y. atliekant testavimo – bandymų darbus ir kt.) bei pradėjus ją pilnai eksploatuoti, Bendrovė į aplinkos orą gali ir galės išmesti tik tokius teršalus ir jų kiekius, kurie pagal poveikio aplinkai vertinimo dokumentus yra įtvirtinti Bendrovei išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime (toliau – ir TIPK), t. y. šiame leidime yra nustatytos veiklos vykdymo (gamyklos eksploatavimo) sąlygos. Taip pat TIPK leidime nustatyta, kad Bendrovė negali ir negalės naudoti cheminių medžiagų ar mišinių, kurie klasifikuojami kaip pavojingi.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai nepagrindžia, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės šiuo atveju galėtų būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.

Pareiškėjo argumentai, jog Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-4875-764/2025 dėl Pagirių vandenvietės apsaugos zonos neteisėto sumažinimo, taip pat nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eA-70-520/2023, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo šioje byloje, kadangi minėtos bylos nėra susijusios. Be to, Bendrovė Regionų administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje nedalyvauja.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai dėl Agentūros 2025 m. sausio 17 d. atrankos išvados, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytų aplinkybių, nes ji nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių yra nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgus į Bendrovės nuomonėje nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų nesuderinamas su teisėtų interesų pusiausvyros ir proporcingumo principais ir sukeltų didelę žalą Bendrovei.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, jog nesustabdžius Sprendimo galiojimo, tai sukels neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 4 punktu, 137 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Pagirių bendruomenės „Medeina“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė