cef17d72-b7d4-4b65-9413-e95ed255e185 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1326-1063/2018Proceso Nr. 3-61-3-04325-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 28 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. D.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl žalos atlyginimo.

             Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi su skundu (b. l. 1–5) į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 10 000 Eur žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kino, kad neturtinę žalÄ jis patyrė dėl neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. kovo 30 d. Nurodė, jog LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas 205 kameroje, kurioje langai buvo kiauri, todėl kameroje nuolatos teko Å¡alti, buvo drėgna, kampuose buvo pelėsio.

Vietoje radiatoriaus buvo vamzdis, kuris silpnai Å¡ildė. Ä® duÅ¡Ä buvo vedamas tik vienÄ kartÄ per savaitę. Kameroje Nr. 176 sienelė skirianti kamerÄ nuo tualeto buvo iÅ¡griauta. Kameroje Nr. 198 buvo blakių. Nors ir buvo vykdoma dezinfekcija, tačiau ji nebuvo veiksminga. Kameroje Nr. 218 buvo įrengtas Å¡ilumos vamzdis, kuris vos Å¡ildė, tačiau buvo drėgna. Kameroje nebuvo ventiliacijos. Kameroje Nr. 272 taip pat buvo labai Å¡alta. Kameroje Nr. 116 taip pat buvo Å¡alta, drėgna, ant lubų nebuvo tinko, matėsi plytos.

Pažymėjo, kad dėl atitinkamo ploto kamerose nesuteikimo, pareigÅ«nų netinkamo elgesio buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės į tinkamÄ kalėjimÄ , todėl patirtus nepatogumus vertino kaip padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ prašė atlyginti pinigais.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus kalėjimo, atsiliepimo (b. l. 44–49) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.             Pateikdamas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikÄ nurodė, kad tam tikru laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tenkančio ploto kameroje reikalavimas galėjo bÅ«ti pažeistas, tačiau administracija stengiasi pagal galimybes kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį.             Dėl pareiÅ¡kėjo skunde minimų prieÅ¡taravimų nurodė, kad įstaigos administracija nuolat iÅ¡ nuteistųjų reikalauja kamerose palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ , tam yra iÅ¡duodamos valymo priemonės. Nuolatos sudaromos sutartys su įmonėmis, kurios atlieka graužikų, vabzdžių naikinimo darbus.

Remontas kamerose atliekamas pagal turimus resursus ir finansus. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Vėdinimas kamerose vyksta per langus, o tai, taip pat atitinka teisės aktų reikalavimams.             Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų.

             Teismas k o n s t a t u o j a:              Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , jo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. kovo 30 d. kalinamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.              Susipažinus su pareiÅ¡kėjo skundu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė higienos sÄ lygų, kalint LukiÅ¡kių TI-K, neužtikrinimu (kamerose buvo Å¡alta, drėgna, buvo pelėsio, blakių, kamerose nebuvo ventiliacijos, į duÅ¡Ä buvo vedamas tik vienÄ kartÄ per savaitę).

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad žala jam buvo padaryta ir dėl ploto reikalavimo kamerose neužtikrinimo, pareigÅ«nų netinkamo elgesio.              Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų.

Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimÄ reguliuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis).

Taigi, valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma.             Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

             Dėl ploto reikalavimo pažeidimo              Ginčui už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. kovo 30 d. taikytini nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigalioję laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 134:2015).

HN 134:2015 kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, normoje nėra nurodytas. Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (ginčo laikotarpiu galiojanti redakcija) nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas būtent tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Minėtas įsakymas neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, plėtojama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-333-822/2017; 2017 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1394-502/2017).             Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas viso LukiÅ¡kių TI-K buvo patalpintas 511 parų.

Nustatyta, jog per šį laikotarpį, 78 paras pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas pažeidžiant įstatymu nustatytÄ minimalų (3,6 kv. m.) vienam asmeniui tenkantį kameros ploto reikalavimÄ . IÅ¡ 78 parų 12 parų pareiÅ¡kėjui teko mažiau nei 3 kv. m. kameros ploto. IÅ¡ 511 parų pareiÅ¡kėjas 50 parų kamerose buvo patalpintas vienas.              Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių dėl kamerų stygiaus pareiÅ¡kėjo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ nustatytus reikalavimus, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , aptartÄ teismų praktikÄ , iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko, iÅ¡ dalies patvirtinančius pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, bÅ«tent perpildytose kamerose, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracija pareiÅ¡kėjo kalėjimo laikotarpiu (dalyje laikotarpio) pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę dalį laikotarpio bÅ«ti kalinamam kamerose, kuriose jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y.

Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo dėstomi argumentai vertintini kaip pagrįsti iÅ¡ dalies. Minėta, jog, nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , tačiau į Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina vertinant pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį. Dėl galimybės pasinaudoti duÅ¡u HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus.

LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir buvo suteikiama galimybė asmenims vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Ä®vertinus paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K suteikdamas galimybę pareiÅ¡kėjui duÅ¡u pasinaudoti vienÄ kartÄ per savaitę, pažeidimo nepadarė. Nusiprausimo po duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę neneigė ir pareiÅ¡kėjas, tačiau tvirtino, kad vienu duÅ¡u turėjo praustis, skalbti drabužius dviese.

Å ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas jokiais įtikinamais įrodymais nepagrindė, todėl teismui nėra pagrindo Å¡iuos argumentus vertinti kaip pagrįstus. Dėl ventiliacijos HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas nustato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.LukiÅ¡kių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Dėl sanitarinio mazgo neužtikrinimo              Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitariniai mazgai atitinka šį reikalavimÄ â€“ yra atskirti nuo likusios kameros patalpos 1,5 metro aukščio pertvara. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo aspektu yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas ne tik riboja asmens privatumÄ , bet ir sukelia kitokius nemalonius iÅ¡gyvenimus (2016 m. sausio 21 d. nutartis Nr. A-257-442/2016, 2016 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. A-986-756/2016).

Taigi sutiktina su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais, kad jam naudojantis sanitariniu mazgu LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo pažeidžiamas jo privatumas.              Dėl higienos sÄ lygų gyvenamosiose kamerose              PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose Nr. 116, 218, 205, 272 buvo Å¡alta, drėgna, langai kiauri, buvo nutrupėjęs tinkas, kamerose buvo pelėsio. Kameroje Nr. 176 sienelė skirianti kamerÄ nuo tualeto buvo iÅ¡griauta, kameroje Nr. 218 buvo blakių.             HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20 C.             IÅ¡ byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 56–59, 64–121) nustatyta, kad kameroje Nr. 218, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas patikrinimo laikotarpiu (2018 m. kovo 20 d., b. l. 75), oro temperatÅ«ra, oro santykinė drėgmė, oro judėjimo greitis atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Å ioje kameroje 2017 m. kovo 21 d. atlikto patikrinimo metu pelėsio požymių nebuvo nustatyta, vizualiai buvo Å¡varu, langai atsidarė, stiklai nesudužę, nariakojų vizualiai nenustatyta. Kitų įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes (kiti į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai tvirtina apie kamerų, kurios pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nėra aktualios, bÅ«klę), jog kameros, kuriose pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas, pilnai atitiko higienos reikalavimus, atsakovės atstovas nepateikė.

             Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013).

             LukiÅ¡kių TI-K pateikė teismui Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktus kamerų, kuriose panaÅ¡iu laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiÅ¡kėjas, patikrinimų aktus, tačiau teismas neturi duomenų apie gyvenimo sÄ lygas visose pareiÅ¡kėjo kamerose jo apgyvendinimo laikotarpiu. Kita vertus, kai kurie pareiÅ¡kėjo Å¡iuo aspektu skunde iÅ¡dėstyti nusiskundimai yra vien tik bendro pobÅ«džio (buvo Å¡alta, drėgna) ir reikalavimas atsakovės atstovui paneigti abstrakčius pareiÅ¡kėjo teiginius neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.

PareiÅ¡kėjas nenurodė, kokiu bÅ«du jis nustatė, kad pvz. oro temperatÅ«ra, drėgmės rodikliai neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl nesant byloje pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, vien tik remiantis bendrais teiginiais (buvo Å¡alta, drėgna) teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad kitose pareiÅ¡kėjo kamerose oro, temperatÅ«ros normos neatitiko teisės aktų reikalavimų. IÅ¡ 2017 m. kovo 21 d. Patikrinimo akto nustatyta (b. l. 83), kad pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus patvirtintÄ â€žPasiÅ«lymų, praÅ¡ymų, pareiÅ¡kimų ir skundų pateikimo tvarkÄ â€œ laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys dėl nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų naikinimo, juos pastebėjus, turi pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ .

Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas dėl blakių su skundu bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų ir Å¡iuo aspektu. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-246-624/2015).

Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl kalėjimo sÄ lygų iÅ¡tyrimo. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotas nuostatas, įrodymų naÅ¡tos paskirstymo prasme, bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjui taip pat tenka pareiga pateikti detalų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas pateikė tik savo subjektyviÄ nuomonę ir tik bendrai nurodė, kad kamerose buvo Å¡alta, drėgna, kiauri langai, pelėsis, tačiau Å¡ių argumentų visiÅ¡kai nedetalizavo ir neindividualizavo (kaip konkrečiai netinkamos sÄ lygos kamerose pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, kokių priemonių dėl to ėmėsi pats pareiÅ¡kėjas ir pan.), todėl vien tik bendro pobÅ«džio teiginys (Å¡alta, drėgna, buvo pelėsio, neužsidarė langai) negali bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.

             Pažymėtina, kad teisme buvo gautas pareiÅ¡kėjo 2018 m. kovo 1 d. atsikirtimas į atsakovės atstovo atsiliepimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 5000 Eur. Atsikirtime pareiÅ¡kėjas nurodė papildomas aplinkybės (armatÅ«rinių kortelių iÅ¡davimas, sanitarinių mazgų įrengimas, higienos priemonių iÅ¡davimas ir pan.), kurios nebuvo nurodytos pirminiame skunde. Tačiau atkreiptina, kad pareiÅ¡kėjo atsikirtimo turinys yra iÅ¡skirtinai bendro pobÅ«džio, jame nurodytos aplinkybės neindividualizuotos ir niekaip nesusietos su pareiÅ¡kėjo pažeistomis teisėmis, t. y. pareiÅ¡kėjas nenurodė, ar kreipėsi į administracijÄ dėl inventoriaus Å¡varai palaikyti iÅ¡davimo, kas konkrečiai nebuvo iÅ¡duota; iÅ¡vardino, kokie baldai turi bÅ«ti sanitariniame mazge, taip pat nurodė, kad reikalavimų susijusių su sanitariniais mazgais nesilaikymu pažeidžia asmens teises, tačiau, kaip buvo pažeisto pareiÅ¡kėjo teisės (pvz. kokių priemonių, baldų nebuvo sanitariniame mazge) nenurodyta.

Atsikirtime bendrai apraÅ¡ytos teisės aktų nuostatos, teismų praktika ir nenurodyta, kaip atsikirtime aptarti pažeidimai pažeidė konkrečiai pareiÅ¡kėjo teises. Bendro pobÅ«džio argumentai, kaip jau minėta, negali bÅ«ti pagrindu konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtus veiksmus.              PareiÅ¡kėjas skundo argumentais praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ , į tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis padarė negrįžtamÄ poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatos bÅ«klei, o skunde teismui, bÅ«tent Å¡iuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas bei remiantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 900 Eur kompensacija pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a:              PareiÅ¡kėjo G. D. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti pareiÅ¡kėjui G. D. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 900 Eur (devynis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.             Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas                                                                                             Tomas Blinstrubis                                                                             Â