Legislator Case Law & Legislation
ceef1c9c-aecc-4fc6-b9b2-922f9f03eefe AI generated

ceef1c9c-aecc-4fc6-b9b2-922f9f03eefe · Kauno apygardos teismas

Case Number ceef1c9c-aecc-4fc6-b9b2-922f9f03eefe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

E. M. konstatuota sumušimas, padarytas viršijant kaklo fiziologines lenkimo ribas. Krūtinės sumušimas, padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir saugos diržas ar kitas kietas bukas daiktas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl kaklo sumušimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi E. M. sveikata šiuo atveju buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Legislator headnote

AI generated

ceef1c9c-aecc-4fc6-b9b2-922f9f03eefe · Kauno apygardos teismas: ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas atmestinas.BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Å¡io kodekso 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-319/2015Proceso Nr. 1-20-1-00003-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9 (S)                                                         KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2015 m. kovo 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Algerdo Urbšio ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nuteistajam G.

G. ir jo gynėjui advokatui Vygaudui Moliui, nukentėjusiajam E. M., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. teismo nuosprendžio, kuriuo     G. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 1 d. ir paskirta 15 MGL, t. y. 1950,00 dydžio bauda. Priteista iÅ¡ civilinio atsakovo AAS ”Gjensidige Baltic” nukentėjusiajam E. M. 159,77 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 2000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : G. G. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir nuteistas už tai, kad jis, 2013-01-03 apie 17.10 val., vairuodamas automobilį „Fiat Marea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, Savanorių prospekte, važiuodamas nuo P. L. g. link Žukausko g., ties namu Nr. 349, pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė reikiamo atstumo, atsitrenkė į priekyje jo, ta pačia kryptimi važiavusį ir sustojusį automobilį „Škoda Oktavia“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ E. M.. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio „Škoda Oktavia“ vairuotojas E. M., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nuteistasis G. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o byloje atnaujinti įrodymų tyrimÄ byloje, skirti kompleksinę teismo medicinos - eismo įvykio ekspertizę, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-11-14 nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Apeliantas nurodo, kad sutinka su teismo nuosprendžio dalimi, jog pažeidė KET nustatytus reikalavimus ir jų neginčija, tačiau nesutinka su tuo, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam E. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.Apeliantas teigia, kad BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti bÅ«tina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nurodant konkretų KET punktÄ , įstatyme numatytų padarinių kilimÄ ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

Teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį visiÅ¡kai nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų bei nukentėjusioje ir kaltinamojo parodymų, priežastinio ryÅ¡io tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių, nepasisakė dėl specialistės, suraÅ¡iusios iÅ¡vadÄ duotų parodymų. Teismas nevertino prieÅ¡taravimų tarp ekspertės ir kaltinamojo parodymų, atsisakė byloje skirti kompleksinę teismo medicinos - eismo įvykio ekspertizę, kuriÄ atlikus bÅ«tų neginčitinai nustatyta, ar nukentėjusiajam E. M. eismo įvykio metu galėjo bÅ«ti padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tokiu bÅ«du pažeidė įrodymų vertinimÄ ir priėmė neteisingÄ nuosprendį.

Specialistė Marija Kolcovaitė, suraÅ¡iusi specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G648/13(02), kurioje E. M. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, apklausos metu teisme parodė, kad ekspertizė atlikta tik iÅ¡ jai pateiktų medicininių dokumentų, todėl norint nustatyti aplinkybę ar sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti bÅ«tent eismo įvykio metu ir ar E. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas galėjo bÅ«ti nustatytas bÅ«tent dėl eismo įvykių metu padarytų sužalojimų, byloje reikėtų skirti kompleksinę autotechninę ekspertizę, kadangi tam reikalingos specialios žinios, todėl ji negalinti atsakyti į užduotus klausimus.

IÅ¡ byloje pateiktos 2013-03-08 specialisto iÅ¡vados Nr. G648/13(02) matyti, kad jokių konkrečių sužalojimų iÅ¡skyrus kaklo skausmÄ nukentėjusiajam nebuvo nustatyta, todėl byloje buvo praÅ¡oma skirti kompleksinę teismo medicinos - eismo įvykio ekspertizę, kuri nustatytų, ar nukentėjusiajam E. M. eismo įvykio metu galėjo bÅ«ti padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ir kurios iÅ¡vados bÅ«tų pagrindinis ir neginčytinas įrodymas, patvirtinantis BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviojo požymio buvimÄ .

Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, kurių 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sveikatos sutrikdymo faktÄ ir mastÄ nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi Å¡iuo teisės aktu. Kilus abejonių dėl teismo medicinos ekspertų pateiktų specialistų iÅ¡vadų ar ekspertizės aktų pagrįstumo, teismai turėtų tiesiogiai remtis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis ir spręsti dėl naujų specialiųjų žinių poreikio (kasacinė byla Nr. 2K-114/2008). TokiÄ praktikÄ iliustruoja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-44/2008.Apeliantas teigia, kad teismas jį pripažino kaltu pagal BK 281 str. 1 d. nesiedamas kelių eismo taisyklių pažeidimo su kilusiais padariniais, o neesant priežastinio ryÅ¡io tarp kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių baudžiamoji atsakomybė negalima.

Å ios aplinkybės, jo įsitikinimu, leidžia daryti pagristas iÅ¡vadas, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas pažeidžiant jo teisę į gynybÄ , neobjektyviai iÅ¡tyrus įrodymus, netinkamai juos vertinant, nepaÅ¡alinus esminių prieÅ¡taravimų, nenustačius priežastinio ryÅ¡io dėl kilusių padarinių ir tokių teismo iÅ¡vadų negalima vertinti nuosekliomis, o abejonėmis negalima grįsti nuosprendžio. Teismo pareiga tinkamai įvertinti įrodymus, o jų nepakankant - imtis priemonių prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti ir/ar priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G.

G. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas atmestinas.BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Å¡io kodekso 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, atlikusi įrodymų tyrimÄ ir paÅ¡alinusi visus prieÅ¡taravimus ir abejones dėl įrodymų pakankamumo bei patikimumo, sutinka su nuosprendį priėmusio teismo iÅ¡vadomis, jog G.

G. kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , pilnai įrodyta byloje surinktais duomenimis. Skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vados yra pagrįstos patikimais įrodymais, įvertinant jų tarpusavio ryšį ir visumÄ . Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino ne taip, kaip norėtų nuteistasis, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir (ar) nepagrįstas ir nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.Pagal BK 281 str. 1 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Vadinasi, BK 281 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties bÅ«tinas požymis – nurodyti padariniai.Nuteistasis G. G. skunde neginčija faktinių bylos aplinkybių t.y. tai neneigia, kad jis pažeidė kaltinime nurodytus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, tačiau jis nesutinka su jo veiksmų vertinimu dėl nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mÄ sto, kaip nusikalstamos veikos numatytos BK 281 str. 1 d. Atsižvelgdama į skundo motyvus, apeliacinės instancijos teismo kolegija bylÄ patikrina tik Å¡iais aspektais t.y. tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, tačiau vertindama ir tai, ar yra byloje esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, turėjusių neigiamos įtakos nuteistajam.

Nukentėjusysis E. M. parodė, kad autoįvykio metu, kai į jo vairuojamo automobilio galÄ atsitrenkė G. G. vairuojamas automobilis, jis pajuto smÅ«gį, buvo sutraumuotas kaklas, padarytus sužalojimus gydėsi, tačiau kaklo skausmus jaučia iki Å¡iol. Nuteistasis G. G. kaltu dėl autoįvykio prisipažino, tačiau dėl nuketėjusiajam padarytų sužalojimų – ne, nes mano, kad konstatuoti sužalojimai buvo padaryti ne autoįvykio metu. Savo samprotavimus jis grindžia tuo, kad po įvykio nukentėjęs pasakė, kad jaučiasi blogai, skauda krÅ«tinę.

Ekspertų iÅ¡vadoje minimi 10, 12 slankstelių kairės pusės trauma, tačiau jo nuomone, kadangi saugos diržas per juosmenį, nuo kairio peties į deÅ¡inę juosmens pusę, tai kairės pusės sužalojimai įvykio metu negalėjo atsirasti. Todėl jis daro iÅ¡vadÄ , kad jei trauma gauta ne įvykio metu kairiajame Å¡one, gal ir kaklo trauma buvo padaryta anksčiau. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, jame tik nurodyta, kad specialisto iÅ¡vada Nr. G648/13(02) E. M. konstatuota kaklo ir krÅ«tinės sumuÅ¡imas ir dėl kaklo sumuÅ¡imo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau nebuvo analizuojami duomenys, patvirtinantys priežastinio ryÅ¡io tarp kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių buvimÄ , kÄ pagal apeliantui inkriminuojamÄ veikÄ yra bÅ«tina įrodyti, nes prieÅ¡ingu atveju baudžiamoji atsakomybė negalima.Specialistė Marija Kolcovaitė, suraÅ¡iusi specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G648/13(02), apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad ekspertizė atlikta tik iÅ¡ jai pateiktų medicininių dokumentų, todėl norint nustatyti aplinkybę ar sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti bÅ«tent eismo įvykio metu ir ar E. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas galėjo bÅ«ti nustatytas bÅ«tent dėl eismo įvykių metu padarytų sužalojimų, byloje reikėtų skirti kompleksinę autotechninę ekspertizę, kadangi tam reikalingos specialios žinios, todėl ji negalinti atsakyti į užduotus klausimus.

Ä®vertinusi tokias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių pakankamai neiÅ¡tyrė ir prieÅ¡taravimai nebuvo paÅ¡alinti, todėl skyrė kompleksinę teismo medicinos – eismo įvykio ekspertizę mitėtiems prieÅ¡taravimams ir neaiÅ¡kumams paÅ¡alinti.Taigi, teisėjų kolegija, priimdama sprendimÄ vertina tiek pirmosios instancijos teismo suriktus ir įvertinus duomenis, tiek ir aukÅ¡tesniojo teismo atlikto įrodymų tyrimo metu surinktus įrodymus.Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-930(14), iÅ¡vadoje, atsakant į užduotus klausimus, nurodyta, kad automobilių „Fiat Marea", valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Škoda Octavia", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) susidÅ«rimo mechanizmas buvo toks: automobilis „Fiat Marea" priekinės dalies kairiÄ ja puse, tikėtina, ne mažesniu nei 20 km/h atsitrenkė į „Škoda Oktavia" užpakalinės dalies, tikėtina, deÅ¡iniÄ jÄ pusę, dėl to „Škoda Oktavia" buvo nublokÅ¡tas į priekį (iÅ¡vadÄ pasirašė ekspertė L. Lazarenko). Dėl smÅ«gio į automobilio „Škoda Octavia" užpakalinę dalį, vairuotojo E. M. kÅ«nas iÅ¡ pradžių buvo bloÅ¡kiamas atgal ir galva galėjo bÅ«ti atloÅ¡ta atgal, po to (botago kirčio principas) staigiai nulenkta į priekį.

Fleksijos ar ekstenzijos momentas, nukreiptas į sagitalinę plokÅ¡tumÄ , gali pažeisti audinius. Momentas, nukreiptas į frontalinę plokÅ¡tumÄ , gali sukelti botago kirčio principo Å¡oninę fleksijÄ , kuri taip pat pažeidžia audinius. KrÅ«tinės sumuÅ¡imas padarytas kontaktuojant su plokščiu ar buku objektu. Konstatuoti kaklo ir krÅ«tinės sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti prisisegus saugos dirÅ¾Ä , ar jo neprisisegus (iÅ¡vadÄ pasirašė ekspertės L. Lazarenko ir M. Kolcovaitė).

Å i iÅ¡vada paneigia apelianto versijÄ , kad ekspertų iÅ¡vadoje konstatuota 10, 12 slankstelių kairės pusės trauma įvykio metu negalėjo atsirasti, nes saugos diržas eina per juosmenį nuo kairio peties į deÅ¡inę juosmens pusę.VTMT ekspertizės akto Nr. KMPG 24/14(02) iÅ¡vadoje į ekspertams pateiktus klausimus atsakyta:

1. E. M. konstatuota sumušimas, padarytas viršijant kaklo fiziologines lenkimo ribas. Krūtinės sumušimas, padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir saugos diržas ar kitas kietas bukas daiktas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl kaklo sumušimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi E. M. sveikata šiuo atveju buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

2. Iki eismo įvykio 2013-01-03 E. M. nenustatyta jokia liga, galėjusi įtakoti ilgesnį kaip 10 dienų sveikatos sutrikimo laikotarpį. Nustatyti buvę susirgimai jokios klinikinės įtakos sveikatos sutrikdymo masto nustatymui neturi. Kaklinės stuburo dalies skoliozė šiuo atveju kaip galimas sveikatos sutrikimo trukmę įtakojantis veiksnys atmetama, kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose jokių nusiskundimų kaklo skausmais laikotarpyje nuo 2007 metų iki šios traumos dienos nerasta.

3. Kaklo sumušimas nustatytas pagal objektyvius gydytojo įrašus.

4. Tarptautiniame ligų klasifikatoriuje TLK-10-AM (Australijos modifikacija) rasta diagnozė cervikalgija (kaklo skausmas), užšifruota kodu M54.2. Ji reiÅ¡kia kaklo skausmÄ iÅ¡skyrus cervikalgijÄ dėl tarpslankstelinių diskų ligos. Å iuo Å¡ifru galėjo bÅ«ti užšifruotas ir gydytojų diagnozuotas potrauminis kaklo skausmas.

5. Baudžiamojoje byloje rasti įklijuoti praneÅ¡imai apie iÅ¡duotÄ nedarbingumo pažymėjimÄ 2013-01-04, 01-09 ir 01-16 dienas, kuriuose pažymėta, kad nedarbingumo priežastis yra „Nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į (iÅ¡) darbÄ (-o). TLK 10-am ligos kodas nenurodytas.

6. Nuo 2012-08-22 nėra jokių įrašų apie galimÄ susirgimÄ galėjusį įtakoti po traumos iÅ¡sivysčiusį ilgesnį kaip 10 dienų sveikatos sutrikdymo laikotarpį. Nėra jokių objektyvių klinikinių duomenų apie kokios nors ligos paÅ«mėjimÄ , galėjusį įtakoti ilgesnį kaip 10 dienų sveikatos sutrikdymo laikotarpį. Nustatyti buvę susirgimai jokios klinikinės įtakos sveikatos sutrikdymo masto nustatymui neturi. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios iÅ¡samios specialisto duotos iÅ¡vados, nukentėjusiajam E. M. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo nustatytas dėl kaklo sumuÅ¡imo ir pagal pateiktus duomenis, konstatuota, kad iki eismo įvykio t.y. 2013-01-03, E. M. nebuvo nustatyta jokia kita liga ar sužalojimas, galėję įtakoti ilgesnį kaip 10 dienų sveikatos sutrikimo laikotarpį.

Taigi, šie objektyvūs duomenys taip pat paneigė G. G. abejonę, kad kaklo trauma E. M. galėjo būti padaryta ne eismo įvykio metu, o anksčiau. Kolegija neturi objektyvaus pagrindo abejoti tiek ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis, tiek ir jame padaryta išvada, kad E. M. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas būtent tiriamo eismo įvykio metu. Šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad G. G. veiksmuose yra nustatyti visi BK 281 str. 1 d. numatyti sudėties požymiai, nes jis, vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus, dėl ko nukentėjusiajam E. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. priežastinis ryšys tarp padaryto KET pažeidimo ir kilusių padarinių yra nustatytas faktiniais duomenimis.

Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, bausmė paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., paskirta bausmė individualizuota tinkamai, ieškinys dėl neturtinės žalos dydžio priteistas vadovaujantis teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, tad keisti ar naikinti teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Nuteistojo G. G. apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis įsiteisėja paskelbimo dienÄ . Kolegijos pirmininkas teisėjas                                                                Rimas Å virinas Teisėjai                                                                                                                     Algerdas UrbÅ¡ys                     Gytis Večerskas