2020-03-18 Nr. AB-5785-3-62-3-00941-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-491-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00941-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. kovo mėnesį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo pakeisti medikamentai ir paskirtas gydymas, tačiau grįžęs į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN), laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. gegužės 3 d., paskirtų ir kitokių palaikančių imunitetą vaistų negavo. Tokiu būdu buvo nutrauktas gydymas. Pareiškėjas raštu kreipėsi į Alytaus PN, prašydamas išsiaiškinti, kodėl jam neduodami gydytojų paskirti vaistai ir tą patį vakarą vaistų išdavimas buvo atnaujintas. Medicinos darbuotojai sąmoningai, žinodami apie pasekmes, nutraukus gydymą gyvybiškai svarbiais medikamentais, sutrikdė pareiškėjo sveikatą, paveikė jį emociškai bei psichologiškai, dėl to jam teko patirti dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, buvo dvasiškai palaužtas, atsirado nemiga, buvo pažeista konstitucinė teisė į orumą. Pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN gydytoją psichiatrą ir į Psichologinę tarnybą dėl psichologinės pusiausvyros atstatymo. Iš Alytaus PN gavo atsiprašymą, kuris nesprendžia problemos. Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) Alytaus PN veiksmų neskundė. Alytaus PN atsiliepime nurodytas argumentas, jog vaistai brangūs ir yra padidėjęs jų poreikis, neturi teisinio pagrindo, nes teisės aktai reglamentuoja, kad įkalinimo įstaigose turi būti saugi sveikatai aplinka.

2. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

3. Atsakovo atstovas nurodė, kad pasikeitus (duomenys neskelbtini) gydymo metodikai vaisto (duomenys neskelbtini) poreikis padidėjo iki trijų kartų lyginant su ankstesniais metais. Padidėjus minėto vaisto paskyrimo kiekiams, jų buvo užsakinėjama daugiau. 2018 m. vasario mėnesį buvo užsakytos 6 dėžutės, kurių užteko, balandžio 4 d. užsakytos 9 dėžutės, bet mėnesio eigoje, pastebėjus, kad vaisto pritrūks, užsakyta papildomai. Užsakymo metu tiekėjas vaisto neturėjo. Į Alytaus PN vaistas pristatytas gegužės 2 d. Pareiškėjas buvo informuotas, kad sutrikęs vaisto tiekimas Lietuvoje ir Alytaus PN neturės šio vaisto, todėl turėjo kreiptis į gydytoją dėl vaisto pakeitimo kitu. Pareiškėjui buvo paskirti du vaistai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), antrąjį vaistą jis gavo nenutrūkstamai. Sveikatos priežiūros paslaugų netinkamas suteikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, todėl tokio pobūdžio ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepagrindžia ir konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis ir kaip konkrečiai yra paskaičiuotas.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 80 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl to, kad jo neaprūpino gydytojo skirtais vaistais, atliekant bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. gegužės 3 d.

6. Teismas konstatavo, kad Alytaus PN netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti pastarojo funkcijoms įgyvendinti būtinas sąlygas, dėl ko pareiškėjas tam tikrą laikotarpį (nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. gegužės 3 d.) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Teismas priėjo prie išvados, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, ko nebūtų atsitikę, jei jis Alytaus PN būtų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

7. Teismas, pripažinęs, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę, mastą, intensyvumą, pobūdį, įvertinęs tai, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų apie jam kilusius negrįžtamus ar sunkius sveikatos sutrikimus dėl nustatyto teisių pažeidimo ar kitas sunkias neigiamas pasekmes, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, numatančią, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus (žr., pvz., LVAT 2018 m. sauso 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-464-520-2018), teismas konstatavo, kad 80,00 Eur dydžio atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams

III. 8. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje priteista pareiškėjui 80 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimo. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygojantys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

10. Atsakovas paaiškina, kad Kalėjimų departamentui adresuotų skundų dėl galimai netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų netinkamas išnagrinėjimas yra atmestinas, nes tokius skundus turi tirti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė. Atsakovas taip pat pažymi, kad pareiškėjas buvo informuotas, jog sutrikęs vaisto (duomenys neskelbtini) tiekimas Lietuvoje, ir kad Alytaus PN neturės šio vaisto. Pareiškėjas turėjo kreiptis į gydytoją, kad vaistas (duomenys neskelbtini) būtų pakeistas kitu vaistu, todėl pripažino, jog teisė į laikymo sąlygas nustatytas Lietuvos Respublikos galiojančių teisės aktų buvo pažeista būtų pakankama satisfakcija.

11. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

12. Pareiškėjas nurodo, kad teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir atsakovo argumentus, pateiktus įrodymus, priimtą sprendimą išsamiai pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priimtas teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas ir teisingas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjo teigimu, patirtos neišduodant jam paskirto vaisto, atlyginimo.

14. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimo pagrindus. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo teismui turinio, jis prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, neturtinę žalą ir kildino ją iš institucijos neteisėtų veiksmų, neišduodant pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. paskirto vaisto, o ne dėl to, kad atsakovas padarė jo sveikatai žalą. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjo skundą šioje byloje turi tirti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija ir pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės skundžiamame sprendime nepasisakė, atmetami kaip nepagrįsti.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

17. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Vaistų ir vaistinių medžiagų įsigijimo, laikymo, išdavimo vartoti Kalėjimų departamentui pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. gegužės 3 d., nustatė Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 patvirtintas Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas, galiojęs nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. liepos 11 d. (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 4 punktą įstaigos, planuodamos joms skirtas lėšas ir rengdamos asignavimų sąmatą, šioje sąmatoje numato lėšas vaistiniams preparatams ir medicinos prekėms įsigyti. Lėšos turi būti planuojamos taip, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir asmenims, esantiems laisvėje. Vaistiniai preparatai išduodami vartoti atsižvelgiant į vaistinio preparato serijos galiojimo terminą – pirmiausia išduodama anksčiausiai pagaminta ir turinti trumpiausią galiojimo terminą vaisto serija (Aprašo 16 p.). Vaistinių preparatų atsargos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių vaistų poreikis, o Sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimų vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio (Aprašo 19 p.). Pagal Aprašo 20 punktą vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a). Pagal šį teisinį reguliavimą Kalėjimų departamentui pavaldi laisvės atėmimo vietų įstaiga Alytaus PN yra atsakinga už pataisos įstaigoje kalinamų nuteistųjų, turinčių sveikatos problemų, aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas, žinodamas tas aplinkybes, jog Sveikatos apsaugos ministerija praplėtė asmenų, užsikrėtusių (duomenys neskelbtini) gydymo metodiką bei matydamas keletą mėnesių šio vaisto poreikio padidėjimą ir žinodamas bei turėdamas savo įstaigoje sergančiųjų nuteistųjų sąrašus ir paskirtą gydymą, turėjo iš anksto numatyti ir turėti vaisto atsargų, kaip nustato Aprašo nuostatos. Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, be kita ko, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad Alytaus PN netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas, dėl ko pareiškėjas tam tikrą laikotarpį (nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. gegužės 3 d.) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Taigi, atsakovo neteisėti veiksmai byloje įrodyti.

19. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su neturtinės žalos atlyginimu, teismas pažymi, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje.

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, vertina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, ko nebūtų atsitikę, jei jis Alytaus PN būtų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimo intensyvumą, į pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, į ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista suma laikytina adekvačia kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

22. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys