ceee2a49-ffe6-421a-b1d1-6675f1cab055 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1359/2010Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. lapkričio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio KailiÅ«no ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo G. T. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2385-601/2010 pagal ieÅ¡kovo likviduojamos uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Kapitalo draudimo brokeris“ ieÅ¡kinį atsakovui G.

T. dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : ieÅ¡kovas LUADBB „Kapitalo draudimo brokeris“ 2010 m. gegužės 13 d. Kauno apygardos teismui paduotu ieÅ¡kiniu prašė priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovo G. T. , buvusio UADBB „Kapitalo draudimo brokeris“ akcininko ir direktoriaus, 66 000 Lt žalÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 4-9). Taip pat prašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir ieÅ¡kinio sumos ribose areÅ¡tuoti atsakovo pinigines lėšas.

Nurodė, kad atsakovo nekilnojamasis turtas yra įkeistas, todėl iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo be įkaito davėjo raÅ¡ytinio sutikimo negalima.Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi (b. l. 10-11) ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areÅ¡tavo atsakovo pinigines lėšas, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ teismas motyvavo tuo, kad ieÅ¡kinys yra turtinio pobÅ«džio, atsakovas – fizinis asmuo, todėl pareikÅ¡to reikalavimo suma laikytina didele.

Didelė ieÅ¡kinio suma padidina sprendimo neįvykdymo grėsmę, nes sužinojęs apie ieÅ¡kinį atsakovas gali bandyti parduoti, įkeisti, paslėpti, kitaip realizuoti (apsunkinti) turtÄ , apsunkindamas sprendimo vykdymÄ ir jo vykdymÄ padarydamas neįmanomÄ . Kadangi atsakovo nekilnojamasis turtas įkeistas, areÅ¡tuotinos atsakovo piniginės lėšos.Atsakovas G. T. atskiruoju skundu (b. l. 14-16) praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį. AtskirÄ jį skundÄ grindžia tuo, kad:1.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien didelė reikalavimo suma pati savaime nereiÅ¡kia, jog visais atvejais kyla sprendimo neįvykdymo rizika. Net ir esant didelei reikalavimo sumai, teismas turi komplektiÅ¡kai vertinti visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes. IeÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų įvertinti atsakovo finansinius pajėgumus įvykdyti teismo sprendimÄ , jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie didelę ieÅ¡kinio sumÄ atsakovui yra nepagrįsta.2.

Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-949/2008 AB „fly-LAL-Lithuanian Airlines“ v. Latvijos įmonė „Air Baltic Corporation“ pripažino, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teismas turi įvertinti ieÅ¡kinyje nurodytus teisinius ir faktinius motyvus, kurie prima facie patvirtintų ir bÅ«tų pakankami manyti, jog ieÅ¡kinys preliminariai yra tenkintinas. Atsakovo deliktinę atsakomybę ieÅ¡kovas kildina iÅ¡ atsakovo UADBB „Kapitalo draudimo brokeris“ vardu 2007 m. sausio 4 d. (18 000 Lt) ir 2008 m. lapkričio 19 d. (48 000 Lt) sudarytų sandorių, kurie esÄ juridiniam asmeniui yra ekonomiÅ¡kai nenaudingi, neprotingi, neteisingi, nesÄ Å¾iningi (CK 1.5 str.).

Kadangi ieÅ¡kovas pačių sandorių neginčija, a priori aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas, todėl nėra reikalo, užtikrinant ieÅ¡kovo turtinius interesus, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.3. Ä® areÅ¡tuotÄ sÄ skaitÄ darbdavys perveda atsakovui atlyginimÄ , kurį Å¡is naudoja savo ir savo Å¡eimos bÅ«tiniems poreikiams tenkinti, mokėti mokesčius.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalį, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ iÅ¡nagrinėjo nepranešęs atsakovui, nesant atitinkamo ieÅ¡kovo praÅ¡ymo ir pagrindo nepraneÅ¡ti atsakovui.IeÅ¡kovas LUADBB „Kapitalo draudimo brokeris“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (b. l. 19-20) skundÄ laiko nepagrįstu ir praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teigia, kad pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, jog visas atsakovo turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas, o iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ įkeisto turto galima tik turint įkaito davėjo sutikimÄ . Å i aplinkybė kelia pagrįstų abejonių atsakovo galimybėmis įvykdyti sprendimÄ , jei jis bus palankus ieÅ¡kovui. Taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė įvykdyti sprendimÄ . Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis c. b.

Nr. 2-568/2005).IeÅ¡kovas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ ieÅ¡kinio pagrįstumas nesvarstomas. IeÅ¡kinio pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimÄ dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis c. b. Nr. 2-579/2005). Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde, jei priimtas, atsiliepime į jį nurodytus motyvus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinės bylos medžiagÄ , įvertinusi skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl Å¡iuo aspektu priėmė visapusiÅ¡kai teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ panaikinti arba pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.Atskiruoju skundu apeliantas ginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ , kurio buvimo nepatvirtina ieÅ¡kovo pateikti įrodymai; ieÅ¡kinio pagrįstumÄ kaip aplinkybę, kuri yra svarbi svarstant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimÄ nepraneÅ¡us atsakovui.CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti teismo sprendimo, jei jis bÅ«tų palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ . Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada bÅ«na nukreiptas į ateitį, užtenka nustatyti, kad sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, o ne kad sprendimo vykdymas neabejotinai pasunkės ar taps neįmanomas. Teismui sprendžiant, ar bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, pirminėje civilinio proceso stadijoje (vos iÅ¡kėlus bylÄ ) ir iÅ¡ Å¡iandieninių pozicijų žvelgiant į ateitį, iÅ¡vada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo gali bÅ«ti faktinė (pvz., skolininkas sudarė preliminariÄ sutartį, įdėjo skelbimÄ dėl turto perleidimo, nuosavybės teise valdomas turtas lygus arba nežymiai virÅ¡ija skolas tretiesiems asmenims) ar tik hipotetinė (teoriÅ¡kai įmanoma).

Taigi juridinį pagrindÄ imtis laikinųjų apsaugos priemonių sudaro konkretÅ«s faktiniai duomenys arba aplinkybės (modeliuojama situacija), leidžiantys pagrįstai manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti įstatyme numatytos neigiamos pasekmės. KonkretÅ«s faktiniai duomenys nustatomi atsižvelgiant į prievolės dydį, rūšį (sutartinė/deliktinė, solidari/subsidiari/dalinė, pirminė/regresinė, pagrindinė/papildoma, (ne)tiesioginė civilinė atsakomybė);

į atsakovo statusÄ (fizinis/juridinis asmuo), jo turtinę padėtį, Å«kinę-komercinę veiklÄ ir pan. Aplinkybės (modeliuojama situacija) siejamos su atsakovo elgesiu, kuris tiesiogiai gali ir nepažeisti teisės aktų reikalavimų, bet ieÅ¡kovui gali bÅ«ti nenaudingas. Pvz., atsakovas nuosavybės teise turimu turtu (lėšomis) užtikrina savo ir/ar trečiųjų asmenų prievolių tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Tad jei kyla realus pavojus, kad ieÅ¡kovo teisės, priverstinai vykdant sprendimÄ , gali bÅ«ti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka siekiama iÅ¡laikyti atsakovo turtinę padėtį status quo.

Tai leistų tikėtis ieÅ¡kovui, jog jei ieÅ¡kinys bus patenkintas, jo naudai priimtas teismo sprendimas bus įvykdytas.Teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.) pripažįstama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas tada, kai vyksta turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė ieÅ¡kinio suma objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

IeÅ¡kinio suma yra ne vienintelė, bet viena iÅ¡ pagrindinių aplinkybių, kuri gali patvirtinti ar paneigti grėsmę, kad teismo sprendimas, jei jis bus palankus ieÅ¡kovui, gali bÅ«ti neįvykdytas ar jo vykdymas gali pasunkėti. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto motyvu, kad ieÅ¡kinio dydis turi bÅ«ti vertinamas ne absoliučiu skaičiumi, bet subjektyviai, t. y. ar konkrečiam subjektui ieÅ¡kinio suma yra didelė. Nors pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos Å¡alių taisyklę kiekviena iÅ¡ jųs turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.), bet paskirstydamas įrodinėjimo naÅ¡tÄ teismas taip pat atsižvelgia į tai, kuriai Å¡aliai paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, esant minimalioms sÄ naudoms (CPK 3 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje nr. 2-1422/2009).

Geriausiai savo turtinę padėtį žino, taigi ir gali įrodyti atsakovas. Tačiau skųsdamas žemesnės instancijos teismo nutartį apeliantas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, pvz., apie nuosavybės teise priklausantį turtÄ , jo vertę, prievolių įvykdymo užtikrinimÄ , iÅ¡rašų iÅ¡ banko sÄ skaitų, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar jo finansinė padėtis stabili ir gera, o pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma (66 000 Lt) jam nėra didelė (pirmas skundo argumentas).Kaip minėta, ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui, buvusiam juridinio asmens dalyviui ir vadovui, dėl nuostolių atlyginimo.

Nuostolių atsiradimÄ ieÅ¡kovas sieja su tuo, jog atsakovas, veikdamas ieÅ¡kovo vardu, 2007 m. sausio 4 d. ir 2008 m. lapkričio 19 d. užsakė rangos darbus UADBB „Kapitalo draudimo brokeris“ lizinguojamame objekte (bute, esančiame duomenys neskelbtini). Už rangos darbus iÅ¡ viso sumokėta 66 000 Lt (18 000 Lt + 48 000 Lt). Pasak ieÅ¡kovo, atlikti rangos darbai buvo pertekliniai, nes 2000 m. butas buvo rekonstruotas. Be to, 2008 m. atliktų rangos darbų rezultatu ieÅ¡kovas negalėjo pasinaudoti, nes atsakovas 2008 m. gruodžio 15 d. inicijavo ieÅ¡kovui bankroto bylÄ ir dabar pastarasis yra likviduojamas dėl bankroto.

Preliminariai įvertinus ieÅ¡kinyje nurodytas faktines nuostolių padarymo aplinkybes ir su tuo susijusius teisinius argumentus, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinys teoriÅ¡kai tenkintinas su sÄ lyga, kad Å¡ios faktinės aplinkybės bylos nagrinėjimo metu pasitvirtins, o atsakovas nenurodys kitų esminių bylos aplinkybių ar nepateiks svarių teisinių kontrargumentų. (antras skundo argumentas).Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad kiekvienam žmogui objektyviai bÅ«tina turėti lėšų patenkinti neatidėliotinus poreikius.

Teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-988/2009) orientuojama į tai, kad atsakovui (-ams), kurio (-ių) lėšos areÅ¡tuotos, leidžiama disponuoti 700 – 1 000 Lt/mėn. suma. Atsakovas nepateikė įrodymų apie savo Å¡eiminę padėtį, apie tai, kad į jam priklausančiÄ areÅ¡tuotÄ sÄ skaitÄ darbdavys perveda darbo užmokestį (CPK 178 str.). Todėl atsakovas turi teisę bet kuriuo proceso metu su motyvuotu ir įrodymais pagrįstu praÅ¡ymu kreiptis į pirmosios instancijos teismÄ , praÅ¡ydamas leisti pasinaudoti atitinkama pinigų suma pragyvenimui (trečias skundo argumentas).Kadangi apeliantas neginčija pritaikytos laikinųjų apsaugos priemonių rÅ«Å¡ies (CPK 145 str. 1 d. 3 p.), teisėjų kolegija tik atkreipia dėmesį, jog taikant laikinÄ sias apsaugos priemones teisinės reikÅ¡mės neturi tai, kad atsakovo nekilnojamas turtas yra apsunkintas hipoteka.

Hipoteka - skolinio įsipareigojimo įvykdymÄ užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas (CK 4.170 str. 1 d.). Nors hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus skolininko kreditorius (CK 4.192 str. 1 d.), tai nereiÅ¡kia, kad iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ hipoteka užtikrinto turto įvykdyti reikės viso hipoteka užtikrinto turto. Vadinasi, hipoteka apsunkinto (ne)kilnojamojo turto areÅ¡tas yra galimas ieÅ¡kinio užtikrinimo bÅ«das (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580/2006).

Norint areÅ¡tuoti įkeistÄ turtÄ , nereikia įkaito turėtojo sutikimo, nes CPK normos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, yra imperatyvios. Todėl apeliantas gali kreiptis į pirmosios instancijos teismÄ , praÅ¡ydamas pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį.Apelianto argumentas, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡spręstas be pateisinamų priežasčių jo apie tai neinformavus, teisingas, bet Å¡is formalus pagrindas nesudaro pagrindo naikinti nutartį (CPK 328 str).

Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi praneÅ¡ti apie tai prieÅ¡ingai Å¡aliai, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra reali grėsmė, jog toks praneÅ¡imas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ ar jų taikymÄ padarys neįgyvendinamÄ (CPK 148 str. 1 d.). Teismas kiekvienÄ kartÄ turi pagrįsti iÅ¡vadÄ , kodėl, jo manymu, klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia spręsti nepraneÅ¡us atsakovui. Pažymėtina, kad teismas areÅ¡tuoja turtÄ teisiÅ¡kai, antstolis – faktiÅ¡kai (CPK 675 str. 3 d.).

Per laiko tarpÄ nuo praneÅ¡imo apie posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki posėdžio atsakovas gali imtis veiksmų, kurie apsunkintų nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įgyvendinimÄ ar taikymÄ padarytų neįgyvendinamÄ . Svarstant klausimÄ , ar privalu informuoti atsakovÄ apie posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, reikia įvertinti, iÅ¡ kokių santykių kilo teisminis ginčas, koks yra ginčo objektas (savo savybėmis unikalus, apibrėžtas rÅ«Å¡iniais požymiais), kiek laiko praėjo nuo tariamo ieÅ¡kovo teisių pažeidimo iki bylos iÅ¡kėlimo.

Jokių teismo argumentų, kodėl klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių iÅ¡spręstas nepraneÅ¡us atsakovui, skundžiamoje nutartyje nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė formalų procesinį pažeidimÄ , tačiau jis niekaip neįtakojo atsakovo teisių, nes apeliacinės instancijos teisme jam buvo sudarytos visos sÄ lygos bÅ«ti iÅ¡klausytam (lot. audiatur et altera pars) ir teikti naujus įrodymus (CPK 314 str.) (ketvirtas skundo argumentas).Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas adekvačiai įvertino galinčias kilti pasekmes, teisingai nustatė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, todėl nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                                   Kazys KailiÅ«nas                                                                                                                                   Vytas Milius