Legislator Case Law & Legislation
ceecd7fa-7e91-4233-85e3-9a7c69415a7c AI generated

ceecd7fa-7e91-4233-85e3-9a7c69415a7c · Kauno apygardos teismas

Case Number ceecd7fa-7e91-4233-85e3-9a7c69415a7c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

turi būti išsiaiškintas servituto nustatymo faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės, nulėmusios servituto būtinybę; turi būti išsiaiškinta, ar egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas servituto būtinumo išnykimas;

Legislator headnote

AI generated

ceecd7fa-7e91-4233-85e3-9a7c69415a7c · Kauno apygardos teismas: Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad servitutinio kelio bÅ«tinumas yra iÅ¡nykęs ir atsakovai L. ir R. S. turi realiÄ galimybę patekti į savo sklypÄ per (duomenys neskelbtini). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. IeÅ¡kovas V. T. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti 2019 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo V. T. ieÅ¡kinį dėl servituto panaikinimo tenkinti, bei iÅ¡ atsakovų priteisti visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-1755-264/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02420-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

T. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7105-1087/2019 pagal ieÅ¡kovo V. T. ieÅ¡kinį atsakovams L. S., R. S., sodininkų bendrijai „Piliuona“ dėl kelio servituto panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, A. P., sodininkų bendrija ,,Saulėtekis“, Kauno marių regioninio parko direkcija. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. T. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė panaikinti kelio servitutÄ jam nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – servitutinis kelias), nustatytÄ 1991 m. liepos 23 d. Kauno rajono teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-164/91 ir įregistruotÄ 1998 m. rugsėjo 15 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo– pardavimo sutarties Nr. R-P52/98-0004 bei 2009 m. kovo 26 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr. 02-05-2920 dėl kadastro duomenų patikslinimo pagrindu (1 t., e. b. l. 5–8).

Nurodė, kad jam nėra aiÅ¡ku, kokiu tikslu nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis) t. y. ar dėl atsakovų sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų, ar dėl atsakovės sodininkų bendrijos „Piliuona“ interesų ir koks yra Å¡ių atsakovų bÅ«tinumas naudotis ieÅ¡kovo sklypu. Atsakovai ilgÄ laikÄ nesinaudoja servitutiniu keliu, nes iki savo žemės sklypo gali patekti per valstybei priklausantį laisvÄ Å¾emės sklypÄ , tai nurodė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius savo 2018 m. liepos 4 d. raÅ¡te.

Be to, iš Nacionalinės žemės tarnybos pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos iki laisvos valstybinės žemės, kuri netrukdomai ribojasi su atsakovų žemės sklypu, yra kelias, todėl juo atsakovai gali netrukdomai patekti iki savo žemės sklypo. Kiti sodininkų bendrijos „Piliuona“ nariai niekada nesinaudojo minėtu servitutu.

2. Atsakovai L. S. ir R. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti (e. b. l. 31–32). Teigė, jog atsakovai sodo namÄ adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 2009 m. balandžio 3 d. Kelio servitutas vieÅ¡pataujančiam atsakovų sklypui įregistruotas dar prieÅ¡ įsigyjant atsakovams sodo namelį su sklypu iÅ¡ buvusių savininkų. Nuo pat sodo įsigijimo dienos atsakovai į savo sklypÄ patenka per vienintelį įmanomÄ servitutinį keliÄ , jokio kito kelio patekti į sklypÄ nėra. Tarp (duomenys neskelbtini) pabaigos ir atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos yra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, kuris patenka į Kauno Marių regioninio parkÄ , be to, atsakovų sklypas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu yra ant aukÅ¡to skardžio, todėl net nėra fizinių galimybių į jį patekti ieÅ¡kovo siÅ«lomu bÅ«du.

3. Atsakovė sodininkų bendrija „Piliuona“ savo atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko (1 t., e. b. l. 68–70). Nurodė, kad atsakovai L. ir R. S. į savo sklypÄ gali privažiuoti tik per vienintelį keliÄ , t. y. per ieÅ¡kovo sklypÄ einantį servitutinį keliÄ ir jokiais kitais ieÅ¡kovo nurodytais keliais prie atsakovų sklypo privažiuoti neįmanoma, kadangi sklypÄ supa griova, statÅ«s Å¡laitai, dalis atsakovų sklypo patenka į Kauno marių regioninio parko teritorijÄ , kuriai taikomi specialÅ«s paveldosaugos reikalavimai.

4. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovų pusėje, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (1 t., e. b. l. 45–49). Nurodė, kad prie atsakovų L. ir R. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo galima patekti tik servitutiniu keliu, kadangi sklypas iÅ¡ kitos pusės ribojasi su sodininkų bendrijos „Piliuona“ bendro naudojimo teritorija, iÅ¡ rytinės pusės – su valstybine žeme, o kitose pusėse stovi kaimynų namai. Per minėtas žemės teritorijas sukurti pravažiavimÄ iki atsakovų žemės sklypo neįmanoma dėl topografinių savybių (auga medžiai, yra Å¡laitas, taip pat nustatyta saugoma teritorija – Piliuonos botaninis-zoologinis draustinis).

5. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovų pusėje, Kauno marių regioninio parko direkcija, atsiliepimu nesutiko su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o jį atmesti (1 t., e. b. l. 171–172). Nurodė, kad ieÅ¡kovui priklausantis žemės sklypas ir servitutinis kelias nepatenka į Kauno marių regioninį parkÄ , dalis sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra Kauno marių regioninio parko Piliuonos botaniniame-zoologiniame draustinyje, kaip ir visa likusi Kauno marių pakrantė.

Kauno marių regioninis parkas turi Europos Bendrijos svarbos saugomos teritorijos statusÄ . Direkcijos žiniomis, ties ginčo sklypais kelio, einančio Kauno marių regioninio parko pakrante, niekada nėra buvę ir direkcija jokių pritarimų kelio įrengimui nėra davusi, nes kelio įrengimas prieÅ¡tarautų draustinio tikslams ir Kauno marių regioninio parko specialiųjų planų nuostatoms. PaaiÅ¡kino, kad ginčo teritorijoje (duomenys neskelbtini) baigiasi dar iki saugomos teritorijos ribos, todėl nustatytas kelio servitutas yra teisingas ir nepažeidžiantis saugomos teritorijos ribų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį dėl kelio servituto panaikinimo atmetė.

7. Teismas vertino, jog ieÅ¡kovo siÅ«lomas variantas, kaip atsakovai galėtų patekti į jiems priklausantį žemės sklypÄ , t.y. atsiradus (duomenys neskelbtini), atsakovai gali pateikti į jiems priklausantį žemės sklypÄ nusileidę (duomenys neskelbtini), pasukus į (duomenys neskelbtini), kuri susijungia su (duomenys neskelbtini), tuomet keliolika metrų pavažiuoti valstybine žeme, nėra tinkamas ir įgyvendinamas Å¡iuo metu, nes (duomenys neskelbtini) baigiasi dar iki atsakovams L. ir R. S. priklausančio sklypo. Be to, iÅ¡ Kauno marių pusės atsakovų L. ir R. S. sklypÄ supa griova, auga medžiai.

8. Teismas nustatė, kad dalis atsakovams L. ir R. S. priklausančio sklypo bei (duomenys neskelbtini) patenka į Kauno marių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 829 (toliau – nutarimas). Å io nutarimo Nr. 829 papunkčiu 2.7. nustatytas Piliuonos botaninio-zoologinio draustinio tikslas – iÅ¡saugoti Nemuno slėnio žemutinės terasos teritorijÄ , kurioje gausu užliejamų pievų, įvairaus dydžio pelkių, ir retas paukščių rūšis. Atsižvelgus į tai, ieÅ¡kovo atstovo argumentus, kad Kauno marių regioninio parko direkcijos pozicija dėl kelio įrengimo negalimumo prieÅ¡taringa, nes (duomenys neskelbtini) taip pat yra kelias, patenkanti į apsaugos zonÄ , teismas atmetė kaip nepagrįstus.

9. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad servitutinio kelio bÅ«tinumas yra iÅ¡nykęs ir atsakovai L. ir R. S. turi realiÄ galimybę patekti į savo sklypÄ per (duomenys neskelbtini). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. IeÅ¡kovas V. T. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti 2019 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo V. T. ieÅ¡kinį dėl servituto panaikinimo tenkinti, bei iÅ¡ atsakovų priteisti visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino ar per valstybinės žemės sklypÄ skiriantį (duomenys neskelbtini) kelio pabaigÄ ir atsakovų žemės sklypÄ galima faktiÅ¡kai patekti prie atsakovo žemės sklypo. 10.2. Teismas netyrė ir nesiaiÅ¡kino ar medžiai, kurie supa atsakovų sklypÄ yra kertami (pvz. vaismedžiai) ar tai nėra tiesiog krÅ«mynai, taip pat nesiaiÅ¡kino ar atsakovų žemės sklypas baigiasi virÅ¡uje griovos ar apačioje, nors į tai posėdžio metu dėmesį atkreipė ieÅ¡kovo atstovas.

Teismas nesiaiÅ¡kino koks yra griovos aukÅ¡tis ir ar tai kliudytų atsakovams patekti prie savo žemės sklypo, nors žinojo, kad atsakovai norėdami patekti prie savo sklypo ir dabar turi įveikti ypatingai statų Å¡laitÄ (duomenys neskelbtini), o tai patvirtino patys atsakovai. Teismo minima griova yra mažesniais Å¡laitais ir mažesnio statumo nei dabartinė (duomenys neskelbtini), į Å¡iÄ aplinkybę dėmesį atkreipė ir ieÅ¡kovas, tačiau teismas detaliai Å¡ių aplinkybių nenagrinėjo. 10.3.

Teismas sprendime nepagrindė to, kad nėra atsiradusi reali galimybė patekti prie vieÅ¡pataujančio daikto - atsakovų žemės sklypo. Teismas nemotyvavo, kodėl minėtos aplinkybės (griova, medžiai) kliudytų patekti prie atsakovų žemės sklypo. 10.4. Teismas vadovavosi tik atsakovų ir liudytojo E. R. parodymais, nors nei vienas iÅ¡ Å¡ių asmenų nėra specialistas ar ekspertas, galintis vertinti vietovės faktinę situacijÄ , sklypo ribas, Å¡laito statumÄ , grunto sudėtį, matomų augalų rūšis, taip pat tai, ar Å¡ios aplinkybės kliudo patekti prie atsakovų žemės sklypo. 10.5.

Teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp byloje nurodytų aplinkybių bei bylos Å¡alių paaiÅ¡kinimų, nesiÅ«lė atsakovui pateikti papildomų įrodymų (pvz. praÅ¡yti ekspertizės ir pan.), siekiant paneigti esamÄ galimybę patekti prie sklypo kitu keliu, todėl esamus nepaneigtus įrodymus turėjo vertinti kaip pakankamus ieÅ¡kinio reikalavimui pagrįsti. 10.6. Esant abejonėms ar valstybinės žemės sklypas gali bÅ«ti naudojamas kaip kelias dėl to, kad jis patenka į regioninio parko teritorijÄ , teismas turėjo tai iÅ¡tirti ir sprendimÄ motyvuoti nurodydamas konkrečias teisės normas draudžiančias naudoti tÄ Å¾emės sklypo dalį kaip keliÄ . 10.7.

Teismas neįvertino to, kad ir dabar atsakovai norėdami patekti į savo žemės sklypÄ turi pervažiuoti valstybinį žemės sklypÄ , kuriame nėra įregistruotas joks kelias. 10.8. Byloje nebuvo įrodyta, kad:

a) nėra galimybės patekti prie atsakovų sklypo ieškovo nurodytu būdu;

b) patekimui realiai trukdytų susiformavęs kraštovaizdis;

c) patekimÄ draudžia teisės aktai.

11. Atsakovai L. S. ir R. S. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas bei skirti apeliantui 2 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie argumentai: 11.1. Apeliantas visiÅ¡kai nebendravęs su atsakovais ginčo klausimu, kreipėsi į teismÄ dėl servituto panaikinimo priverstinai teismo sprendimu ir tik ieÅ¡kinyje atskleidė tokį savo reikalavimÄ pagrindžiančias aplinkybes.

Apeliantas bet kokiomis priemonėmis, nediskutuodamas su atsakovais, siekia iÅ¡skirtinai sau palankaus sprendimo. Apeliantas nemėgino siekti bendro susitarimo, nesiekė kompromiso, o iÅ¡ karto kreipėsi su atitinkamais reikalavimais į teismÄ . Toks apelianto elgesys vertinamas kaip sÄ Å¾iningumo principo pažeidimas. 11.2. Apeliantas teigdamas, kad faktinės aplinkybės atsakovų atžvilgiu pasikeitė, nesÄ Å¾iningai bandė suklaidinti teismÄ . 11.3. Apelianto siÅ«lomas patekimo bÅ«das iki atsakovų sklypo ribos per sodininkų bendrijos sklypo „Piliuona“ keliÄ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei „laisvÄ valstybinį žemės sklypÄ â€œ yra negalimas, nes apelianto nurodomas „laisvas valstybinis žemės sklypas“ yra saugomoje teritorijoje - Kauno marių regioninio parko Piliuonos botaniniame zoologiniame draustinyje. 11.4.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma galimybė patekti į atsakovų sklypÄ per (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadangi kaip matyti iÅ¡ pateikiamo žemėlapio, (duomenys neskelbtini) neveda iki atsakovų sklypo ribos. 11.5. Apeliantas elgiasi nesÄ Å¾iningai, nes apeliacinis skundas yra reiÅ¡kiamas visiÅ¡kai neatsižvelgiant į tai, jog faktinės aplinkybės, kuomet servitutas buvo nustatomas, iki Å¡ios dienos visiÅ¡kai nepasikeitė atsakovų atžvilgiu.

12. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-7105-1087/2019, palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie argumentai: 13.1. Apelianto žemės sklype nustatyto kelio servituto panaikinimas nėra galimas konstatavus, jog iÅ¡nyko jo bÅ«tinumas ir vieÅ¡pataujantysis daiktas galės bÅ«ti tinkamai naudojamas pagal paskirtį ir be nustatyto kelio servituto, nes kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte panaikinimas reikÅ¡tų, kad atsakovai praranda galimybę naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu. 13.2.

Apeliantas, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis ir privalėjo nurodydamas konkrečias faktines aplinkybes, pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų, kad atsakovams nustatytas servitutas nėra reikalingas ir jie gali laisvai be jokių kliūčių prie savo sklypo privažiuoti (duomenys neskelbtini). Tačiau apeliantas tiek ieÅ¡kinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad yra galimybė vieÅ¡pataujantį daiktÄ tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto. 13.3.

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados. Apeliacinis skundas atmestinas.

13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1dalis, 263 straipsnio 1dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3dalys).

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

15. Byloje kilo ginčas dėl nustatyto servituto pasibaigimo išnykus jo būtinumui.

16. Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų ir aplinkybių visumÄ , vadovavosi tik atsakovų bei liudytojo E. R. paaiÅ¡kinimais, neatsižvelgė į ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, dėl ko padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė servituto panaikinimo bÅ«tinumo ir esant realiai galimybei naudotis atsakovų sklypu kitu bÅ«du, todėl nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinį 17. Servitutas, be kitų pagrindų, baigiasi, iÅ¡nykus servituto bÅ«tinumui (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 4.135 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad servituto panaikinimo galimybė, kai iÅ¡nyksta servituto bÅ«tinumas, siejama su tuo, kad turi iÅ¡ esmės pasikeisti konkrečios Å¡alių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010;).

18. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-695/2019 išaiškinta, kad bylų dėl servituto panaikinimo išnykus būtinumui atvejais turi būti ištirta ir įvertinta, ar įvyko esminis faktinių aplinkybių, buvusių servituto nustatymo momentu ir nulėmusių servituto būtinybę, pasikeitimas, o šis klausimas spręstinas taip:

1) turi būti išsiaiškintas servituto nustatymo faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės, nulėmusios servituto būtinybę;

2) turi būti išsiaiškinta, ar egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas servituto būtinumo išnykimas;

3) turi būti įvertinta, ar faktinių aplinkybių pasikeitimas, jeigu jis ir įvyko, yra esminis, t. y. ar viešpataujantysis daiktas iš tikrųjų gali būti naudojamas pagal paskirtį be tarnaujančiojo daikto. Teisėjų kolegija papildomai nurodė, jog esminio tokių aplinkybių pasikeitimo įrodinėjimo našta tenka asmeniui, reikalaujančiam servituto panaikinimo (CPK 12 ir 178 straipsniai) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-695/2019).

19. IeÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu reikalavo panaikinti jo žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (tarnaujančiam daiktui), nustatytÄ servitutÄ , suteikiantį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiams (atsakovams) R. S. ir L. S. teisę naudotis keliu 41 kv. m., nurodydamas, kad atsiradus (duomenys neskelbtini), atsakovai gali patekti į jiems priklausantį žemės sklypÄ nusileidę (duomenys neskelbtini), pasukus į (duomenys neskelbtini), kuri susijungia su (duomenys neskelbtini), tuomet keliolika metrų pavažiuoti valstybine žeme.

20. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad be nustatyto kelio servituto, atsakovai neturi galimybės patekti į jiems priklausantį žemės sklypÄ ieÅ¡kovo siÅ«lomu bÅ«du, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė servitutinio kelio bÅ«tinumo iÅ¡nykimo aplinkybių. IeÅ¡kovas su tokiu sprendimu nesutinka.

21. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, įtvirtintÄ CPK 178 straipsnyje, nagrinėjamoje byloje bÅ«tent ieÅ¡kovui, reikalaujančiam servituto panaikinimo, tenka įrodinėjimo naÅ¡ta ir pareiga įrodyti tokias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas servituto bÅ«tinumo iÅ¡nykimas (CPK 12 ir 178 straipsniai).

22. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ (CPK 177 str. 4d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.).

23. Å iame kontekste teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad ieÅ¡kovas nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, teikiančių pagrindÄ konstatuoti, kad jo nurodytos faktinės aplinkybės (t.y. atsiradus (duomenys neskelbtini), atsakovai gali patekti į jiems priklausantį žemės sklypÄ nusileidę (duomenys neskelbtini), pasukus į (duomenys neskelbtini), kuri susijungia su (duomenys neskelbtini), tuomet keliolika metrų pavažiuoti valstybine žeme) yra esminis pasikeitimas.

24. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieÅ¡kovo siÅ«lomas variantas nėra tinkamas ir įgyvendinamas, nes byloje esantys duomenys (planas, fotonuotraukos) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) baigiasi dar iki atsakovams L. ir R. S. priklausančio sklypo (1 t., e. b. l. 24), kad iÅ¡ Kauno marių pusės atsakovų L. ir R. S. sklypÄ supa griova, auga medžiai (1 t., e. b. l. 58, 94–95). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti byloje apklausto liudytojo E. R. paaiÅ¡kinimais, kuris patvirtino, kad atsakovai L. ir R. S. prie savo sklypo privažiuoja iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kitos galimybės patekti į sklypÄ nėra.

25. Nors apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad teismas netyrė ir nesiaiÅ¡kino ar medžiai, kurie supa atsakovų sklypÄ yra kertami (pvz. vaismedžiai), ar atsakovų žemės sklypas baigiasi virÅ¡uje griovos ar apačioje, koks yra griovos aukÅ¡tis, tačiau Å¡ie argumentai teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikÅ¡mingi ir nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad atsakovams L. ir R. S. priklausančio žemės sklypo dalis patenka į Kauno marių regioninį parkÄ , (duomenys neskelbtini) pasibaigia ties valstybinės žemės sklypo riba, per kurį nėra kelio iki atsakovų sklypo ribos.

Apelianto procesiniuose dokumentuose nurodomas „laisvas valstybinis žemės sklypas“ yra saugomoje teritorijoje – Kauno marių regioninio parko Piliuonos botaniniame zoologiniame draustinyje, kurio tikslas, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 829 2.7. papunktyje, – iÅ¡saugoti Nemuno slėnio žemutinės terasos teritorijÄ , kurioje gausu užliejamų pievų, įvairaus dydžio pelkių, ir retas paukščių rūšis. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į trečiojo asmens Kauno marių regioninio parko direkcijos iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ dėl kelio įrengimo negalimumo ieÅ¡kovo nurodytu bÅ«du.

26. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasiÅ«lyti atsakovui pateikti papildomus įrodymus (pvz. praÅ¡yti ekspertizės ir pan.), siekiant paneigti esamÄ galimybę patekti prie atsakovų sklypo kitu keliu. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principų (CPK) 12, 13, 17 straipsniai). Dispozityvumo principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. IeÅ¡kovas byloje buvo atstovaujamas advokato, todėl savo nuožiÅ«ra pasirinko kokius teikti praÅ¡ymus, įrodymus byloje. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde taip pat jokio praÅ¡ymo dėl papildomų įrodymų pateikimo, ekspertizės skyrimo nepateikė.

27. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, plačiau dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų nepasisakoma, nes teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ neperžengdama apeliacinio skundo ribų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apeliančių argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1dalies 1punktas). Dėl apelianto piktnaudžiavimo procesu bei baudos skyrimo 29.

Atsakovų L. S. ir R. S. atsiliepime į apeliacinį skunde praÅ¡oma apeliantui paskirti 2000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu, kurios 50 procentų turėtų bÅ«ti skirta atsakovų naudai. Atsakovai argumentuojama tuo, kad apelianto nesÄ Å¾iningas elgesys pasireiÅ¡kia tuo, jog apeliacinis skundas yra reiÅ¡kiamas visiÅ¡kai neatsižvelgiant į tai, jog faktinės aplinkybės, kuomet servitutas buvo nustatomas, iki Å¡ios dienos visiÅ¡kai nepasikeitė atsakovų atžvilgiu. Nors bÅ«tent faktinių aplinkybių pasikeitimo įrodymas turėtų bÅ«ti esminė ieÅ¡kinio dalis.

Be to, kaip minėta pirmos instancijos metu, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ visiÅ¡kai nediskutavęs ir nesitaręs su atsakovais, nors ikiteisminį servituto panaikinimo arba nustatymo procesÄ numato galiojantys teisės aktai. Visa Å¡i aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas pateiktu apeliaciniu skundu siekia ne konkretaus sprendimo, bet kažkokių kitų, su servituto panaikinimu visiÅ¡kai nesusijusių tikslų. kurios 50 procentų turėtų bÅ«ti skirta atsakovų naudai.

30. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos sÄ lygos: dalyvaujančio byloje asmens nesÄ Å¾iningumas pareiÅ¡kiant nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, teikiant nepagrįstÄ skundÄ ar kitÄ procesinį dokumentÄ arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Ä®statyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

Atsakovų nurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai negali bÅ«ti vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinami kaip akivaizdaus apelianto V. T. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis įrodymai, todėl praÅ¡ymas apeliantui skirti baudÄ netenkinamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 31. Å aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ kitos Å¡alies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Netenkinus apeliacinio skundo, ieÅ¡kovas neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ .

Atsakovai L. S. ir R. S. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti jų turėtas 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, pateikė tai patvirtinančius raÅ¡ytinius įrodymus. Å ios iÅ¡laidos yra pagrįstos ir nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos atsakovei L. S., kuri 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas sumokėjo advokatui (e.b.l. 65-66).

32. Apeliacinėje instancijoje valstybė patyrė 10,92 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Netenkinus apeliacinio skundo, valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiamos 10, 92 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str., 92 str., 96 str.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ apelianto V. T. 500 Eur (penkių Å¡imtų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovei L. S.. Priteisti iÅ¡ apelianto V. T. valstybei 10, 92 Eur (deÅ¡imt eurų 92 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas (jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660). Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Aušra Baubienė Virginija Gudynienė Virginija Lozoraitytė