ceebf92a-bc1b-4ef6-a94f-c391cf7ff355 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinės bylos Nr. e2A-966-567/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21527-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.3.1.11 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič, Neringos Å vedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1388-466/2021 pagal ieÅ¡kovės UAB „Jurisdictus“ ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir A.

P. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Jurisdictus“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama: 1.1. priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 1 134 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 25,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; 1.2. priteisti iÅ¡ atsakovo A.

P. 1 668 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 38,11 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 8 d. tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo sudaryta sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo. 2019 m. birželio 23 d. policijos pareigÅ«nas surašė transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktÄ , pagal kurį atsakovui A.

P. priklausanti transporto priemonė Chrysler NEON buvo priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę. Automobilis A. P. nuosavybės teise priklausė iki 2019 m. spalio 22 d., nes tada įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje, kuriuo automobilis buvo konfiskuotas valstybės naudai. Policija leido savininkui automobilį atsiimti 2019 m. birželio 25 d., tačiau automobilis nebuvo atsiimtas iki ieškinio surašymo 2020 m. liepos 29 d., t. y. 400 saugojimų parų.

IeÅ¡kiniu praÅ¡oma atlyginti saugojimÄ iÅ¡laidas iki 2020 m. sausio 11 d., t. y. tik už 200 parų. Atsakovas privalo sumokėti 1 668 Eur sumÄ , kuriÄ sudaro 2 Eur nuvežimo mokestis, 1 666 Eur – saugojimo mokestis (119 dienų x 14 Eur). Valstybei automobilis priklausė 81 dienÄ , todėl valstybė privalo atlyginti 1 134 Eur sumÄ . 2019 m. rugsėjo 10 d. tarp UAB „Sauda“ ir UAB „Jurisdictus“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovus (CK 6.263 str., 6.270 str.;

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str., 33 str.).

2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės UAB „Jurisdictus“ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama sprendimÄ byloje priimti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad su ieÅ¡kinio reikalavimais sutinka.

3. Atsakovas A. P. nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 12 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai: 4.1. priteisti iÅ¡ atsakovo A.o P. 1 668 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1 668 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 38,11 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovės UAB „Jurisdictus“ naudai; 4.2. priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 1 134 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1 134 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 25,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovės UAB „Jurisdictus“ naudai.

5. Teismas nustatė, kad UAB „Sauda“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sudarytoje sutartyje nurodyti įkainiai už transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ â€“ už transporto priemonės nuvežimÄ iÅ¡ priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas 2 Eur mokestis, o už vienos paros saugojimÄ â€“ 14 Eur mokestis. Už transporto priemonės Chrysler NEON, (duomenys neskelbtini), saugojimo laikÄ nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus raÅ¡to dėl automobilio grÄ Å¾inimo, kuriuo leista transporto priemonę atsiimti 2019 m. birželio 25 d. iki ieÅ¡kinio suraÅ¡ymo 2020 m. liepos 29 d. susidarė 400 saugojimų parų, tačiau ieÅ¡kovė pageidavo užmokesčio tik už automobilio saugojimÄ 200 parų.

Nurodytu laikotarpiu automobilis atsakovui A. P. priklausė 119 parų, todėl atsakovas liko skolingas 1 668 Eur (2 Eur nuvežimo mokestis, 119 saugojimo dienų x 14 Eur saugojimo mokestis). Atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, automobilis nuosavybėn perėjo 2019 m. spalio 22 d., todėl atsakovės įsiskolinimas už 81 saugojimo dienÄ sudarė 1 134 Eur. 2018 m. spalio 2 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB „Sauda“ perleido ieÅ¡kovei UAB „Jurisdictus“ reikalavimo teises, o ieÅ¡kovė 2019 m. rugsėjo 10 d. reikalavimo teisės perleidimo patvirtinimo ir su juo susijusių dokumentų priėmimo–perdavimo aktu perėmė teisę reikalauti iÅ¡ transporto priemonės savininkų iÅ¡laidų už transporto priemonės transportavimÄ ir saugojimÄ atlyginimo.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimai yra pagrįsti, todėl priteisė reikalaujamas sumas iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovės naudai (CK 6.38 str.; Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodė, kad suklydo, pripažindama ieÅ¡kinį, nes ieÅ¡kovės nurodytas 14 Eur automobilio saugojimo paros įkainis yra neproporcingai didelis ir neadekvatus. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad analogiÅ¡kais atvejais teismai privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019), tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ios pareigos neatliko. 2019 m. rugpjūčio 23 d. tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „Sauda“ vieÅ¡ojo konkurso bÅ«du buvo sudaryta transporto priemonių saugojimo paslaugų sutartis, kurioje nustatytas 4,11 Eur su PVM už vienÄ parÄ lengvojo automobilio saugojimo įkainis.

Tokį tarifÄ taiko UAB „Sauda“, teikdama mokėjimo dokumentus dėl konfiskuotų transporto priemonių saugojimo, kai tokias transporto priemones po perėmimo į apskaitÄ perduoda saugoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Akivaizdu, kad, galiojant UAB „Sauda“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sudarytai sutarčiai, UAB „Sauda“ ir UAB „Jurisdictus“ sudarytoje reikalavimo perleidimo sutartyje sulygtas 14 Eur transporto priemonės įkainis už parÄ negali bÅ«ti taikomas.

Vadinasi, ieÅ¡kovei UAB „Jurisdictus“ už automobilio saugojimÄ nuo 2019 m. spalio 22 d., t. y. kai automobilis perėjo valstybės nuosavybėn, gali bÅ«ti skaičiuojamas tik 4,11 Eur saugojimo mokestis už vienÄ dienÄ . Akivaizdu, kad teismas ginÄÄ iÅ¡sprendė neteisingai, nors byla yra susijusi su vieÅ¡uoju interesu (CK 6.161 str.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 5 p.).

7. IeÅ¡kovė UAB „Jurisdictus“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama jį atmesti. Nurodė, kad apeliantė yra nesÄ Å¾ininga, nes iÅ¡ pradžių ieÅ¡kinį pripažino visiÅ¡kai, tačiau apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės siekia priteistų sumų sumažinimo, nors reikalavimo dėl sprendimo pakeitimo nereiÅ¡kia. Kadangi atsakovė pirmosios instancijos teisme neginčijo ieÅ¡kovės reikalavimų, todėl teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva vertinti automobilio saugojimo įkainių ir priteistinų sumų dydžių.

Apeliantės nurodyta kasacinio teismo praktika nagrinėjamu atveju netaikytina, nes nurodytoje byloje, priešingai nei šioje, buvo kilęs ginčas dėl įkainių dydžio. Aplinkybė, kad tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir tarp UAB „Sauda“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sudarytose sutartyse yra taikomi skirtingi automobilių saugojimo įkainiai, nereiškia, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, nes nurodytos sutartys nėra analogiškos: ginčui aktuali sutartis yra priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų sutartis, o apeliantės nurodyta sutartis yra transporto priemonių saugojimo paslaugų sutartis, skiriasi saugotojo prisiimamos rizikos, papildomų darbų apimtys ir pan.

Apeliantės su apeliaciniu skundu pateikta sutartis, kuri visiÅ¡kai nėra susijusi su ginčo dalyku, su mažesniais įkainiais buvo sudaryta 2019 m., todėl akivaizdu, jog apeliantė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Apeliantė neįrodė, kad tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus apskrities policijos komisariato sudarytoje priverstinio nuvežimo ir saugojimo sutartyje nurodyti rinkos kainos neatitinkantys įkainiai. Su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ teikiami įrodymai (sutartys) patvirtina, kad ieÅ¡kovės taikomi įkainiai atitinka rinkos įkainius.

Apeliantės logika yra ydinga, nes apeliantė siekia sumokėti už automobilio saugojimÄ mažiau nei kitas atsakovas, nors atsakovų atsakomybės apimtis už automobilio neatsiėmimÄ yra vienoda. Å ioje byloje nėra vieÅ¡ojo intereso, nes valstybinės institucijos dalyvavimas civilinėje byloje nereiÅ¡kia vieÅ¡ojo intereso (CPK 12 str., 178 str.).

8. Atsakovas A. P. nepateikė atsiliepimo į atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

10. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė 2019 m. rugpjūčio 23 d. tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „Sauda“ sudarytos valstybei perduoto kilnojamojo turto saugojimo atviroje aikÅ¡telėje paslaugos teikimo Vilniaus apskrityje paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, 2 PVM sÄ skaitas–faktÅ«ras. Atsakovė įrodinėja, kad nurodyti nauji įrodymai patvirtina jos pozicijÄ dėl ieÅ¡kovės taikomų pernelyg didelių automobilio saugojimo aikÅ¡telėje įkainių.

IeÅ¡kovė su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė 2019 m. gruodžio–2020 m. gruodžio mėn. Å¡alių atstovų susiraÅ¡inėjimÄ dėl atsiskaitymo už automobilio saugojimÄ , 2017 m. balandžio 26 d. tarp Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda“ sudarytÄ priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį, 2018 m. birželio 26 d. tarp Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Z. B. IÄ® sudarytÄ paslaugų teikimo sutartį, 2018 m. birželio 26 d. tarp Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir M.

J. sudarytÄ paslaugų teikimo sutartį, 2018 m. spalio 29 d. tarp Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „KeleriÅ¡kių metalistas“ sudarytÄ paslaugų teikimo sutartį, 2020 m. birželio 5 d. tarp Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Tomadas“ sudarytÄ transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį. IeÅ¡kovė įrodinėja, kad nauji įrodymai paneigia atsakovės pateiktus naujus įrodymus dėl automobilio saugojimo aikÅ¡telėje įkainių.

11. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis yra, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 str. 1 d.). Å io apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas bÅ«tų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotÄ procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Siekiant paÅ¡alinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡is draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumÄ bei apibrėžtumÄ , nes, užkirsdamas keliÄ remtis tokiais įrodymais, kurie nefigÅ«ravo pirmosios instancijos teisme, paÅ¡alina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukÅ«rimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra iÅ¡skyręs kriterijus, pagal kuriuos turi bÅ«ti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės ir ieÅ¡kovės pateiktuose įrodymuose nenurodyta naujų aplinkybių, kurios neegzistavo bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu. Pagal CPK 179 str. 3 d. teismas turi pareigÄ atsižvelgti į kasacinio teismo plėtojamÄ teismų praktikÄ , todėl nėra pagrindo priimti apeliantės ir ieÅ¡kovės pateiktų naujų įrodymų, nes nurodyti įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apelianto apeliacinį skundÄ iÅ¡nagrinėjimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės ir ieÅ¡kovės pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti, nes jais grindžiamos aplinkybės ir motyvai, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).

14. Bylos esmė yra ieškovės reikalavimai dėl skolos priteisimo iš buvusio priverstinai nuvežto automobilio savininko ir dabartinės savininkės (apeliantės) už išlaidas, susijusias su automobilio nuvežimu, saugojimu.

15. Pagal CK 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena Å¡alis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos Å¡alies (davėjo) perduotÄ kilnojamÄ jį daiktÄ ir grÄ Å¾inti jį iÅ¡saugotÄ , o davėjas – sumokėti atlyginimÄ , jeigu tai įtvirtinta sutartyje.

16. Priverstinai nuvežama transporto priemonė paprastai yra saugoma pasaugos sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu. Å ios pasaugos sutarties ypatybė yra ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne jÄ sudariusiai Å¡aliai (arba ne tik jÄ sudariusiai Å¡aliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų), o transporto priemonės savininkui ir valdytojui. Å i pareiga atsiranda specialios vieÅ¡osios teisės normos pagrindu:

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Pasaugos sutarties dėl priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo ir įstatymo pagrindu atsiranda ne tik saugotojo ir teisiniai santykiai, bet ir transporto priemonės savininko ir valdytojo bei saugotojo teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas (CPK 13 str.) reiÅ¡kia, kad Å¡alys, suformuluodamos materialinio teisinio pobÅ«džio reikalavimus ir jų pagrindÄ , nustato teisminio nagrinėjimo objektÄ ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigÄ teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , nustatyti subjektinės teisės pažeidimÄ ir jÄ ginti (CPK 2 str.), privalo, neperžengdamas Å¡alių pareikÅ¡tų reikalavimų nustatytų ribų, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti ir įvertinti konkrečios bylos faktines aplinkybes, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiÅ¡kusio materialinio teisinio pobÅ«džio reikalavimÄ asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir ar Å¡alies pasirinktu teisiniu bÅ«du jie gintini.

18. Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 str.). Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palÅ«kanas, vaisius ir kiti atvejai) (CPK 312 str.). Apeliacinis skundas taip pat negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).

19. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK yra įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013).

Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

20. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl bÅ«tent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas atlieka tik pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkcijÄ . Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams ir atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas ieškovės UAB „Jurisdictus“ ieškinys, kurį ieškovė patikslino 2020 m. gruodžio 10 d. Ieškovė prašė:

1) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 1 134 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir 25,50 Eur bylinėjimosi išlaidų;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo A. P. 1 668 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 38,11 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. 2020 m. gruodžio 16 d. atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikė atsiliepimÄ , kuriame visiÅ¡kai pripažino jos atžvilgiu ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ ir įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovei priteistÄ sumÄ .

Pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 4 d. nutartimi nutarė civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Jurisdictus“ ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir A. P. dėl skolos priteisimo, skirti nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka 2021 m. sausio 12 d, praneÅ¡ti byloje dalyvaujantiems asmenims apie bylos nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu 2021 m. sausio 12 d. nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai:

2) priteisti iÅ¡ atsakovo A. P.aid 1 668 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1 668 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 38,11 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovės UAB „Jurisdictus“ naudai;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 1 134 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1 134 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 25,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovės UAB „Jurisdictus“ naudai.

22. Apeliaciniame skundė apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva neįvertino ieÅ¡kovės taikytų įkainių už automobilio saugojimÄ , todėl iÅ¡ atsakovės priteisė nepagrįstai didelę sumÄ . Su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus, kuriais siekia paneigti ieÅ¡kovės taikytų automobilio saugojimo įkainius, o ieÅ¡kovė pateikė kitus įrodymus, siekdama paneigti apeliantės argumentus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė, apeliaciniu skundu praÅ¡ydama panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , iÅ¡ esmės nurodo naujÄ aplinkybę, kuri nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teisme ir atitinkamai pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybės negalėjo iÅ¡tirti ir įvertinti.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės apeliaciniame skunde nurodytai naujai aplinkybei dėl taikyto automobilio saugojimo įkainio ir atitinkamai įsiskolinimo sumos taikytinas CPK 306 str. 2 d. nustatytas draudimas, numatantis, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kovės taikytais automobilio saugojimo įkainiais (CPK 312 str.). Pažymėtina, kad apeliantė savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo pakeitė, teikdama apeliacinį skundÄ .

25. Byloje pateikta 2018 m. gegužės 8 d. tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sudaryta priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo sutartis, kuri yra ieškovės ieškinio reikalavimų pagrindas, nėra nuginčyta, o joje nurodyti įkainiai nėra pripažinti neteisėtais, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo jais abejoti. Darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, nes precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016).

Apeliantė nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019, nes nurodytos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa, t. y. kasacinio teismo byloje saugojimo paslaugų įkainiai dėl priverstinai nuvežto automobilio saugojimo buvo ginčijami dar pirmosios instancijos teisme, bet ne apeliacinės instancijos teisme, kaip nagrinėjamu atveju. Akivaizdu, kad apeliantės nurodyta teismų praktika nėra taikoma nagrinėjamai bylai, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iai bylai precedento reikÅ¡mę turi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010, kurioje nurodyta, jog kelių eismo taisykles pažeidęs asmuo ar automobilio savininkas turi žinoti, kad automobilis yra priverstinai nuvežtas ir kur jis yra saugomas. Tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, už saugojimÄ priteistinos sumos dydžiui gali turėti reikÅ¡mės tiek pareigÅ«nų, priėmusių sprendimÄ priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė automobilio, už kurio saugojimÄ ieÅ¡kovė prašė priteisti skolÄ , savininke tapo dar 2019 m. spalio 22 d., t. y. daugiau kaip prieÅ¡ metus iki ginčijamo teismo sprendimo priėmimo. Akivaizdu, kad skolos dydį lėmė iÅ¡ esmės pačios apeliantės neveikimas, todėl apeliantės argumentai dėl vieÅ¡ojo intereso Å¡ioje byloje egzistavimo vertintini kritiÅ¡kai.

28. Apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CK 1.5 str., 6.830 str.; CPK 178 str., 185 str., 301 str., 306 str., 312 str., 314 str.).

29. Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Apeliantė neįgijo pareigos atlyginti ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, nes byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys jų dydį (CPK 93 str.). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, nutaria: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos RÅ«ta Burdulienė Jadvyga Mardosevič Neringa Å vedienė