ceeb89f6-3ef5-454b-96ad-459ae1ce4656 · Regionų administracinis teismas
Legislator summary
AI generated?AdministracinÄ byla Nr. I1-4863-422/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01208-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 2 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisÄja Janina VitunskienÄ, sekretoriaujant Henrikai Milevskei, nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui S. D. (S. D.), atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos MarijampolÄs pataisos namų, atstovui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo S. D. (S. D.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai MarijampolÄs pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generatedceeb89f6-3ef5-454b-96ad-459ae1ce4656 · Regionų administracinis teismas: Darytina iÅ¡vada, kad MarijampolÄs PN Å¡iuo aspektu teisÄs aktų nepažeidÄ. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad ginÄo laikotarpiu jam nebuvo taikomos jokios psichologinÄs programos. BVK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliekanÄius pataisos įstaigose drausmÄs grupÄs laikymo sÄ lygomis, kurie to pageidauja, gali bÅ«ti sudaromos sÄ lygos užsiimti individualia darbine, kÅ«rybine ar kitokia veikla. Å i veikla leidžiama laisvu nuo darbo pataisos įstaigoje metu.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
?AdministracinÄ byla Nr. I1-4863-422/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01208-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 2 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisÄja Janina VitunskienÄ, sekretoriaujant Henrikai Milevskei, nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui S. D. (S. D.), atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos MarijampolÄs pataisos namų, atstovui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo S. D. (S. D.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai MarijampolÄs pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas nustatÄ: PareiÅ¡kÄjas S. D. su skundu (b. l. 1â3) kreipÄsi į teismÄ ir praÅ¡Ä iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos MarijampolÄs pataisos namų (toliau â ir atsakovÄs atstovas, ir MarijampolÄs PN), priteisti 8 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ dÄl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis MarijampolÄs pataisos namuose. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad MarijampolÄs PN 2018 m. birželio 6 d. už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus buvo perkeltas į drausmÄs grupÄ, 20 bÅ«rį.
NurodÄ, kad buvo uždarytas kameroje ir turÄjo tik vienÄ galimybÄ iÅ¡eiti pasivaikÅ¡Äioti 2 valandas per dienÄ . PareiÅ¡kÄjui nebuvo suteikta galimybÄ mokytis, dalyvauti psichologinių programų veikloje. NurodÄ, kad kreipÄsi į MarijampolÄs PN administracijÄ , taÄiau administracija jam atsakÄ, kad programos jam nepriklauso. AtsakymÄ apskundÄ KalÄjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau â ir KalÄjimų departamentas), taÄiau jam buvo atsakyta, jog turi kreiptis į MarijampolÄs PN.
AtkreipÄ dÄmesį, kad jam taip ir nebuvo pasiÅ«lyta jokia veikla pagal psichologines programas. Skunde tvirtino, kad 2018 m. vasaros viduryje iÅ¡ 20 bÅ«rio 3 kameros kratos metu buvo paimtas kaip techniÅ¡kai netvarkingas radijo imtuvas. NurodÄ, kad laukÄ 3 mÄnesius, kol jam iÅ¡duos kitÄ ar tÄ patį radijo imtuvÄ . Ne kartÄ apie tai priminÄ bÅ«rio virÅ¡ininkui ir MarijampolÄs PN direktoriui. TeigÄ, kad po pusÄs metų paraÅ¡Ä skundÄ MarijampolÄs PN direktoriui ir gavo atsakymÄ , kad suremontuotas radijo imtuvas jam buvo iÅ¡duotas, taÄiau radijo imtuvas nebuvo iÅ¡duotas.
AtsakymÄ apskundÄ KalÄjimų departamentui, taÄiau gavo tokį pat atsakymÄ . Problema buvo iÅ¡sprÄsta tik tuomet, kai jis buvo perkeltas į kitÄ kamerÄ 2019 m. vasario mÄnesį. NurodÄ, kad nebuvo poilsio kambario. Tvirtino, kad dÄl tokių sÄ lygų pablogÄjo sveikata, atsirado nemiga ir nerimas. AtsakovÄs atstovas MarijampolÄs pataisos namai atsiliepimu praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 17â21). NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 5 d. atliko bausmÄ 20 bÅ«ryje (drausmÄs grupÄje).
AtkreipÄ dÄmesį, kad pareiÅ¡kÄjas 2018 m. lapkriÄio 22 d. kreipÄsi į MarijampolÄs PN administracijÄ iÅ¡reikÅ¡damas nepasitenkinimÄ dÄl to, jog nebuvo pasiÅ«lyta dalyvauti jokioje psichologinių programų veikloje ar užsiÄmimuose. 2018 m. gruodžio 4 d. pareiÅ¡kÄjui buvo atsakyta, jog tuo metu, kai pareiÅ¡kÄjas atliko bausmÄ drausmÄs grupÄje, buvo vykdoma socialinÄs reabilitacijos programa â relaksacija. AtsakovÄs atstovas nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl individualių psichologinių konsultacijų nesikreipÄ.
MarijampolÄs PN atsiliepime teigÄ, kad per atliktas kratas 2018 m. birželio, liepos, rugpjÅ«Äio mÄnesiais radijo imtuvas nebuvo paimtas. PareiÅ¡kÄjui į skundÄ buvo atsakyta, kad drausmÄs grupÄje labai dažnai gadinami radijo imtuvai. Radijo imtuvai taisomi arba iÅ¡duodami nauji. Skundžiamu laikotarpiu pareiÅ¡kÄjui į kamerÄ buvo iÅ¡duotas suremontuotas radijo imtuvas. AtsakovÄs atstovo įsitikinimu, MarijampolÄs PN veikÄ tinkamai, nepažeisdami jokių teisÄs aktų reikalavimų, todÄl deliktinÄ atsakomybÄ nekyla.
Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Å ioje byloje ginÄas kilÄs dÄl Lietuvos valstybÄs pareigos atlyginti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kÄjo teigimu, jis patyrÄ kalÄdamas MarijampolÄs PN teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 6 d. (toliau â ir ginÄo laikotarpis). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisÄtais valstybÄs ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.
Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.246 straipsnis). TurtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos KalÄjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis â vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ). Å is atsakomybÄs subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus, kadangi valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs): valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad pasivaikÅ¡Äioti buvo vedamas tik 2 valandas per dienÄ . Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau â ir BVK) 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad drausmÄs grupei priskirti nuteistieji turi teisÄ apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvÄje; per keturis mÄnesius gauti vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ ; gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; du kartus per mÄnesį paskambinti telefonu; kasdien pasivaikÅ¡Äioti dvi valandas.
Darytina iÅ¡vada, kad MarijampolÄs PN Å¡iuo aspektu teisÄs aktų nepažeidÄ. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad ginÄo laikotarpiu jam nebuvo taikomos jokios psichologinÄs programos. BVK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliekanÄius pataisos įstaigose drausmÄs grupÄs laikymo sÄ lygomis, kurie to pageidauja, gali bÅ«ti sudaromos sÄ lygos užsiimti individualia darbine, kÅ«rybine ar kitokia veikla. Å i veikla leidžiama laisvu nuo darbo pataisos įstaigoje metu.
IÅ¡ byloje esanÄių dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kÄjas 2018 m. lapkriÄio 21 d. su skundu kreipÄsi į MarijampolÄs PN direktorių, kad jam nebuvo pasiÅ«lyta dalyvauti užsiÄmimuose, psichologinÄje programoje (b. l. 33). AtsakovÄs atstovas 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2019 m. sausio 8 d. pareiÅ¡kÄjui raÅ¡tuose atsakÄ, jog Å¡iuo metu vykdoma socialinÄs reabilitacijos programa â relaksacija. MinÄta programa vedama pagal kamerų paskirstymÄ kalendorinių metų ketvirÄiais ir pareiÅ¡kus norÄ joje dalyvauti (b. l. 34, 38).
Byloje pateikta MarijampolÄs pataisos namų I Resocializacijos skyriaus psichologÄs 2020 m. birželio 16 d. pažyma Nr. 55/04-374 patvirtina, kad ginÄo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas buvo konsultuotas psichologo vienÄ kartÄ dÄl badavimo. PareiÅ¡kÄjas daugiau į psichologus kreipÄsis nebuvo (b. l. 28). Byloje nesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kÄjas iÅ¡reiÅ¡kÄ norÄ dalyvauti socialinÄs reabilitacijos programoje â relaksacijoje bei atsižvelgiant į tai, kad ginÄo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas į psichologÄ kreipÄsi tik vienÄ kartÄ , teismo vertinimu, nÄra pagrindo konstatuoti MarijampolÄs PN neteisÄtus veiksmus (neveikimÄ ).
PareiÅ¡kÄjas tvirtino, kad 2018 m. vasaros viduryje per kratÄ iÅ¡ 20 bÅ«rio 3-ios kameros buvo paimtas radijo imtuvas ir tris mÄnesius laukÄ, kol iÅ¡duos kitÄ arba tÄ patį radijo imtuvÄ . Pagal KalÄjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau â Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄs) 16.11 punktÄ , kamerose įrengiamas radijo taÅ¡kas ir prižiÅ«rÄtojo iÅ¡kvietimo sistema.
Byloje esantis tarnybinis praneÅ¡imas patvirtina, kad 2018 m. rugpjÅ«Äio 28 d. kratos metu iÅ¡ 20 bÅ«rio 3-ios kameros buvo rasta ir paimta medicininis Å¡virkÅ¡tas, savadarbis elektrinis vandens Å¡ildytuvas, užgalÄ sta metalinÄ plokÅ¡telÄ, apie 1 m ilgio elektros laidas, savadarbis atsuktuvas, įvairių radiotechnikos detalių (b. l. 30). AtsakovÄs atstovas atsiliepime nurodÄ, kad 2018 m. birželio, liepos, rugpjÅ«Äio mÄnesiais 3-ia kamera buvo tikrinta ne kartÄ , taÄiau neleistinų daiktų nerasta, iÅ¡skyrus 2018 m. rugpjÅ«Äio 28 d.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas 2018 m. lapkriÄio 16 d. su skundu kreipÄsi į MarijampolÄs PN direktorių nurodydamas, kad kameroje nÄra radijo imtuvo, kuris prieÅ¡ 4 mÄnesius buvo paimtas per kratÄ (b. l. 31). 2018 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tu Nr. 20/07-2019 MarijampolÄs PN pareiÅ¡kÄjui atsakÄ, jog nuteistieji, bausmÄ atliekantys drausmÄs grupÄje, dažnai gadina radijo imtuvus. Taip pat nurodÄ, kad Å¡iuo metu pareiÅ¡kÄjui yra iÅ¡duotas suremontuotas radijo imtuvas (b. l. 32).
PareiÅ¡kÄjas 2018 m. gruodžio 12 d. apskundÄ 2018 m. gruodžio 10 d. MarijampolÄs PN atsakymÄ KalÄjimų departamentui (b. l. 35â36). KalÄjimų departamento 2018 m. gruodžio 19 d. raÅ¡te Nr. 1S-4162, adresuotame MarijampolÄs pataisos namams, buvo nurodytas įpareigojimas kamerÄ aprÅ«pinti radijo taÅ¡ku pagal teisÄs normas (b. l. 37). KalÄjimų departamento 2019 m. sausio 14 d. raÅ¡te nurodyta, kad MarijampolÄs pataisos namai iÅ¡davÄ suremontuotÄ radijo imtuvÄ (b. l. 39). Teismo posÄdžio metu apklausti kaip liudytojai S. M. ir K.
U., kurie bausmÄ atliko kartu su pareiÅ¡kÄju 3-ioje kameroje, nurodÄ, kad nuo 2018 m. vasaros vidurio 20 bÅ«rio 3-ios kameros nuteistieji nebuvo aprÅ«pinti radijo imtuvu. Teismas, įvertinÄs byloje esanÄius įrodymus, t. y. pareiÅ¡kÄjo skundus, liudytojų parodymus, atsakovÄs atstovo atsakymus, atsižvelgdamas į KalÄjimo departamento 2018 m. gruodžio 19 d. raÅ¡te Nr. 1S-4162 iÅ¡dÄstytÄ pozicijÄ dÄl pareiÅ¡kÄjo aprÅ«pinimo radijo imtuvu, daro iÅ¡vadÄ , kad 3-ia kamera ginÄo laikotarpiu neatitiko Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punkto reikalavimų.
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad nebuvo įrengtas poilsio kambarys. PažymÄtina, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄs nenumato, kad drausmÄs grupÄje turi bÅ«ti įrengtas poilsio kambarys, todÄl Å¡ie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡Ä priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinÄ Å¾ala â tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrÄ papildomÄ diskomfortÄ , nepatogumų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, sukrÄtimų, kanÄiÄ , emocinÄ depresijÄ , pažeminimÄ , skausmÄ , reputacijos pablogÄjimÄ . PažymÄtina, kad byloje nÄra objektyvių duomenų apie nustatytų pažeidimų galimai pareiÅ¡kÄjui sukeltus fizinÄs ar psichinÄs sveikatos sutrikimus, kurie galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .
Vis dÄlto teismui nekyla abejonių, kad dÄl byloje nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kÄjas patyrÄ tam tikrų nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , t. y. patyrÄ neturtinÄ (moralinÄ) žalÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavÄs, jog teisÄs pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L.
L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisÄs pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinÄs žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinÄ teisÄ, priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais. NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).
Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinÄje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Ä®vertinÄs byloje nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, byloje esanÄiÄ 2020 m. birželio 16 d. Sveikatos priežiÅ«ros administratoriaus pažymÄ , kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipÄ (b. l. 29), nesant kitų duomenų apie Å¡io pažeidimo pareiÅ¡kÄjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas sprendžia, kad nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kÄjui dÄl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmÄs, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį.
PareiÅ¡kÄjo laikymo sÄ lygų neatitiktis teisÄs aktų reikalavimams galÄjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , taÄiau nesudaro pakankamo pagrindo sprÄsti dÄl neturtinÄs žalos, vertintinos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kÄjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo atveju pats teisÄs pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todÄl neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo S. D. (S. D.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista S. D. (S. D.) teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas MarijampolÄs pataisos namuose. ReikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.
TeisÄja Janina VitunskienÄ