Legislator Case Law & Legislation
ceeb89f6-3ef5-454b-96ad-459ae1ce4656 AI generated

ceeb89f6-3ef5-454b-96ad-459ae1ce4656 · Regionų administracinis teismas

Case Number ceeb89f6-3ef5-454b-96ad-459ae1ce4656
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I1-4863-422/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01208-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 2 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Henrikai Milevskei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. D. (S. D.), atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. D. (S. D.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

ceeb89f6-3ef5-454b-96ad-459ae1ce4656 · Regionų administracinis teismas: Darytina iÅ¡vada, kad Marijampolės PN Å¡iuo aspektu teisės aktų nepažeidė. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu jam nebuvo taikomos jokios psichologinės programos. BVK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis, kurie to pageidauja, gali bÅ«ti sudaromos sÄ lygos užsiimti individualia darbine, kÅ«rybine ar kitokia veikla. Å i veikla leidžiama laisvu nuo darbo pataisos įstaigoje metu.

Keywords

AI generated
insurance coverage of psychotherapy loss of financial support changed financial circumstances improved psychiatric condition reduction of helplessness allowance medical expenses
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I1-4863-422/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01208-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 2 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Henrikai Milevskei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. D. (S. D.), atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. D. (S. D.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas S. D. su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN), priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Marijampolės pataisos namuose. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN 2018 m. birželio 6 d. už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus buvo perkeltas į drausmės grupę, 20 bÅ«rį.

Nurodė, kad buvo uždarytas kameroje ir turėjo tik vienÄ galimybę iÅ¡eiti pasivaikščioti 2 valandas per dienÄ . PareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta galimybė mokytis, dalyvauti psichologinių programų veikloje. Nurodė, kad kreipėsi į Marijampolės PN administracijÄ , tačiau administracija jam atsakė, kad programos jam nepriklauso. AtsakymÄ apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), tačiau jam buvo atsakyta, jog turi kreiptis į Marijampolės PN.

Atkreipė dėmesį, kad jam taip ir nebuvo pasiÅ«lyta jokia veikla pagal psichologines programas. Skunde tvirtino, kad 2018 m. vasaros viduryje iÅ¡ 20 bÅ«rio 3 kameros kratos metu buvo paimtas kaip techniÅ¡kai netvarkingas radijo imtuvas. Nurodė, kad laukė 3 mėnesius, kol jam iÅ¡duos kitÄ ar tÄ patį radijo imtuvÄ . Ne kartÄ apie tai priminė bÅ«rio virÅ¡ininkui ir Marijampolės PN direktoriui. Teigė, kad po pusės metų parašė skundÄ Marijampolės PN direktoriui ir gavo atsakymÄ , kad suremontuotas radijo imtuvas jam buvo iÅ¡duotas, tačiau radijo imtuvas nebuvo iÅ¡duotas.

AtsakymÄ apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau gavo tokį pat atsakymÄ . Problema buvo iÅ¡spręsta tik tuomet, kai jis buvo perkeltas į kitÄ kamerÄ 2019 m. vasario mėnesį. Nurodė, kad nebuvo poilsio kambario. Tvirtino, kad dėl tokių sÄ lygų pablogėjo sveikata, atsirado nemiga ir nerimas. Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 17–21). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 5 d. atliko bausmę 20 bÅ«ryje (drausmės grupėje).

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Marijampolės PN administracijÄ iÅ¡reikÅ¡damas nepasitenkinimÄ dėl to, jog nebuvo pasiÅ«lyta dalyvauti jokioje psichologinių programų veikloje ar užsiėmimuose. 2018 m. gruodžio 4 d. pareiÅ¡kėjui buvo atsakyta, jog tuo metu, kai pareiÅ¡kėjas atliko bausmę drausmės grupėje, buvo vykdoma socialinės reabilitacijos programa – relaksacija. Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas dėl individualių psichologinių konsultacijų nesikreipė.

Marijampolės PN atsiliepime teigė, kad per atliktas kratas 2018 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais radijo imtuvas nebuvo paimtas. PareiÅ¡kėjui į skundÄ buvo atsakyta, kad drausmės grupėje labai dažnai gadinami radijo imtuvai. Radijo imtuvai taisomi arba iÅ¡duodami nauji. Skundžiamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui į kamerÄ buvo iÅ¡duotas suremontuotas radijo imtuvas. Atsakovės atstovo įsitikinimu, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, todėl deliktinė atsakomybė nekyla.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė kalėdamas Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 6 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad pasivaikščioti buvo vedamas tik 2 valandas per dienÄ . Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; per keturis mėnesius gauti vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ ; gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; du kartus per mėnesį paskambinti telefonu; kasdien pasivaikščioti dvi valandas.

Darytina iÅ¡vada, kad Marijampolės PN Å¡iuo aspektu teisės aktų nepažeidė. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu jam nebuvo taikomos jokios psichologinės programos. BVK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis, kurie to pageidauja, gali bÅ«ti sudaromos sÄ lygos užsiimti individualia darbine, kÅ«rybine ar kitokia veikla. Å i veikla leidžiama laisvu nuo darbo pataisos įstaigoje metu.

IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. lapkričio 21 d. su skundu kreipėsi į Marijampolės PN direktorių, kad jam nebuvo pasiÅ«lyta dalyvauti užsiėmimuose, psichologinėje programoje (b. l. 33). Atsakovės atstovas 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2019 m. sausio 8 d. pareiÅ¡kėjui raÅ¡tuose atsakė, jog Å¡iuo metu vykdoma socialinės reabilitacijos programa – relaksacija. Minėta programa vedama pagal kamerų paskirstymÄ kalendorinių metų ketvirčiais ir pareiÅ¡kus norÄ joje dalyvauti (b. l. 34, 38).

Byloje pateikta Marijampolės pataisos namų I Resocializacijos skyriaus psichologės 2020 m. birželio 16 d. pažyma Nr. 55/04-374 patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo konsultuotas psichologo vienÄ kartÄ dėl badavimo. PareiÅ¡kėjas daugiau į psichologus kreipęsis nebuvo (b. l. 28). Byloje nesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje – relaksacijoje bei atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į psichologÄ kreipėsi tik vienÄ kartÄ , teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti Marijampolės PN neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ).

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad 2018 m. vasaros viduryje per kratÄ iÅ¡ 20 bÅ«rio 3-ios kameros buvo paimtas radijo imtuvas ir tris mėnesius laukė, kol iÅ¡duos kitÄ arba tÄ patį radijo imtuvÄ . Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.11 punktÄ , kamerose įrengiamas radijo taÅ¡kas ir prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema.

Byloje esantis tarnybinis praneÅ¡imas patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. kratos metu iÅ¡ 20 bÅ«rio 3-ios kameros buvo rasta ir paimta medicininis Å¡virkÅ¡tas, savadarbis elektrinis vandens Å¡ildytuvas, užgalÄ sta metalinė plokÅ¡telė, apie 1 m ilgio elektros laidas, savadarbis atsuktuvas, įvairių radiotechnikos detalių (b. l. 30). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 2018 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais 3-ia kamera buvo tikrinta ne kartÄ , tačiau neleistinų daiktų nerasta, iÅ¡skyrus 2018 m. rugpjūčio 28 d.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. lapkričio 16 d. su skundu kreipėsi į Marijampolės PN direktorių nurodydamas, kad kameroje nėra radijo imtuvo, kuris prieÅ¡ 4 mėnesius buvo paimtas per kratÄ (b. l. 31). 2018 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tu Nr. 20/07-2019 Marijampolės PN pareiÅ¡kėjui atsakė, jog nuteistieji, bausmę atliekantys drausmės grupėje, dažnai gadina radijo imtuvus. Taip pat nurodė, kad Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjui yra iÅ¡duotas suremontuotas radijo imtuvas (b. l. 32).

PareiÅ¡kėjas 2018 m. gruodžio 12 d. apskundė 2018 m. gruodžio 10 d. Marijampolės PN atsakymÄ Kalėjimų departamentui (b. l. 35–36). Kalėjimų departamento 2018 m. gruodžio 19 d. raÅ¡te Nr. 1S-4162, adresuotame Marijampolės pataisos namams, buvo nurodytas įpareigojimas kamerÄ aprÅ«pinti radijo taÅ¡ku pagal teisės normas (b. l. 37). Kalėjimų departamento 2019 m. sausio 14 d. raÅ¡te nurodyta, kad Marijampolės pataisos namai iÅ¡davė suremontuotÄ radijo imtuvÄ (b. l. 39). Teismo posėdžio metu apklausti kaip liudytojai S. M. ir K.

U., kurie bausmę atliko kartu su pareiÅ¡kėju 3-ioje kameroje, nurodė, kad nuo 2018 m. vasaros vidurio 20 bÅ«rio 3-ios kameros nuteistieji nebuvo aprÅ«pinti radijo imtuvu. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, t. y. pareiÅ¡kėjo skundus, liudytojų parodymus, atsakovės atstovo atsakymus, atsižvelgdamas į Kalėjimo departamento 2018 m. gruodžio 19 d. raÅ¡te Nr. 1S-4162 iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ dėl pareiÅ¡kėjo aprÅ«pinimo radijo imtuvu, daro iÅ¡vadÄ , kad 3-ia kamera ginčo laikotarpiu neatitiko Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punkto reikalavimų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo įrengtas poilsio kambarys. Pažymėtina, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato, kad drausmės grupėje turi būti įrengtas poilsio kambarys, todėl šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjas prašė priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė papildomÄ diskomfortÄ , nepatogumų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, sukrėtimų, kančiÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , skausmÄ , reputacijos pablogėjimÄ . Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatytų pažeidimų galimai pareiÅ¡kėjui sukeltus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, kurie galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Vis dėlto teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Ä®vertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, byloje esančiÄ 2020 m. birželio 16 d. Sveikatos priežiÅ«ros administratoriaus pažymÄ , kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė (b. l. 29), nesant kitų duomenų apie Å¡io pažeidimo pareiÅ¡kėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį.

PareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų neatitiktis teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo S. D. (S. D.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista S. D. (S. D.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas Marijampolės pataisos namuose. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Janina Vitunskienė