ceea0450-7228-45f3-bc54-e5222317cc98 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Alona Romanovienė             Civilinė byla Nr. 2A-1102-163/2016Teisėja Aldona Burbienė             (Proceso Nr. 2-33-3-00068-2014-2)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              2.5.8.4.; 3.3.1.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. rugsėjo 8 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų R.

Ž. ir I. Ž. bei ieÅ¡kovų V. K. ir D. G. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V. K. ir D. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams R. Ž. ir I. Ž. dėl nepagrįstai gautų sumų ir nuostolių priteisimo,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovai patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, jog 2012-03-07 tarp atsakovų R. Ž. ir I. Ž. bei V. K., D. G. ir R. L. buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamųjų daiktų bei žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis.

Pagal sutarties 2.1 p. atsakovai įsipareigojo su ieÅ¡kovais ir R. L. iki 2012-03-30 sudaryti atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto – stalių dirbtuvių, dirbtuvių, sandėlio, gaterinės, džiovyklos, pjuvenų bunkerio, kitų inžinerinių statinių, bei 0,5619 ha žemės sklypo, esančių Rietavo m., (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. IeÅ¡kovai ir R. L. susitarė, jog įsigys turtÄ tokiomis dalimis: R. L. – 1/2, V.

K. – 1/4 ir D. G. – 1/4, pagal sutarties 3.1 atitinkamomis dalimis sumokėjo atsakovams 22500 Lt sumÄ sutarčiai užtikrinti. 2013-02-14 tarp R. L. bei ieÅ¡kovų buvo sudaryta Teisių ir pareigų pagal 2012-03-07 sutartį perleidimo sutartis, pagal kuriÄ R. L. perleido ieÅ¡kovams visas savo teises ir pareigas, atsiradusias jam pasiraÅ¡ius 2012-03-07 preliminariÄ jÄ sutartį, lygiomis dalimis. Apie Å¡ios sutarties sudarymÄ atsakovai buvo informuoti. Sudarydamos preliminariÄ jÄ sutartį Å¡alys susitarė, jog turtas bus parduotas už 450 000 Lt, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, ieÅ¡kovai ir R.

L. sumokėjo atsakovams 22500 Lt tokiomis dalimis: R. L. sumokėjo 11250 Lt, ieÅ¡kovai po 5625 Lt, kas rodo, jog ieÅ¡kovai sutarties sÄ lygas įvykdė. Atsakovai sutartimi įsipareigojo įsigyti nuosavybės teises į žemės sklypÄ ir iki 2012-03-30 parduoti visÄ turtÄ , įskaitant žemės sklypÄ , tačiau to nepadarė, tuo pažeidė sutarties 2.1 ir 4.3 p. nuostatas. Be to, neprašė pratęsti sutarties termino ir negrÄ Å¾ino sutarčiai užtikrinti sumokėtų 22500 Lt. IeÅ¡kovai 2013-02-27 kreipėsi į atsakovus su pretenzija, kurioje nurodė, jog per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia ir atsakovams kyla pareiga grÄ Å¾inti 22500 Lt sumÄ bei, remiantis sutarties 6.1 p., sumokėti ieÅ¡kovams 22500 Lt baudÄ už prievolių nevykdymÄ , kas laikytina ieÅ¡kovų patirtais minimaliais nuostoliais.

Sutartis akivaizdžiai buvo neįgyvendinta dėl atsakovų kaltės, 22500 Lt suma kaip atsakovų įgyta be teisinio pagrindo priteistina ieÅ¡kovams. Be to, sutarties neįgyvendinus dėl atsakovų kaltės, atsakovams kyla pareiga atlyginti ieÅ¡kovams padarytus nuostolius. Po to, kai buvo pasiraÅ¡yta preliminarioji sutartis, ieÅ¡kovai sudarė 2012-03-15 preliminariÄ jÄ nekilnojamojo turto nuomos sutartį, kuria susitarė nuo 2012-04-16 iÅ¡nuomoti, kaip ieÅ¡kovai tikėjosi, iki Å¡ios datos jų nuosavybėn pereisiantį turtÄ už 3000 Lt per mėnesį.

Kadangi sutartis dėl atsakovų kaltės nebuvo sudaryta, ieÅ¡kovai nuo 2012-04-16 iki 2013-02-27 patyrė 31500 Lt žalos, t. y. tiek planuotų pajamų jie negavo už turto nuomÄ dėl atsakovų nesÄ Å¾iningų veiksmų. Prašė priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai be teisinio pagrindo gautÄ 22500 Lt sumÄ ieÅ¡kovams V. K. ir D. G. lygiomis dalimis – po 11250 Lt kiekvienam, taip pat priteisti 31500 Lt patirtų nuostolių ieÅ¡kovams lygiomis dalimis, kiekvienam po 15750 Lt, taip pat 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei solidariai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Plungės rajono apylinkės teismas 2016-03-29 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir nusprendė priteisti iÅ¡ R.

Ž. ir I. Ž. solidariai 3258,23 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme                2014-01-17 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo V. K.; priteisti iÅ¡ atsakovų R. Ž. ir I. Ž. solidariai 3258,23 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2014-01-17 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo D. G.; likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.

Priteisė iÅ¡ V. K. ir D. G. lygiomis dalimis 41,87 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų R. Ž. ir priteisė iÅ¡ V. K. ir D. G. lygiomis dalimis 41,87 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų I. Ž.. Teismas byloje nustatė, kad ieÅ¡kovai savo reikalavimus atsakovams kelia iÅ¡ 2012-03-07 sudarytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kuriÄ atsakovai įsipareigojo iki 2012-03-30 parduoti jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“Â stalių dirbtuves, dirbtuves, sandėlį, gaterinę, džiovyklÄ , pjuvenų bunkerį, kitus inžinerinius statinius bei 0,5619 ha žemės sklypÄ , esančius Rietavo m., (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovai ir R.

L. už 450000 Lt (130329 Eur) sumÄ Ä¯sipareigojo šį turtÄ nupirkti, ieÅ¡kovai ir D. L., patvirtindami savo ketinimÄ pirkti minėtÄ turtÄ , perdavė atsakovams 22500 Lt (6516,45 Eur). Tokios sutarties sÄ lygos atitinka CK 6.165 str. įtvirtintÄ preliminariosios sutarties sampratÄ . 2013-02-14 Teisių ir pareigų pagal 2012-03-07 sutartį perleidimo sutartimi R. L. perleido ieÅ¡kovams savo teises ir pareigas, atsiradusias jam pasiraÅ¡ius 2012-03-07 preliminariÄ jÄ sutartį, lygiomis dalimis. Byloje taip pat nustatyta, kad iki sutartyje nurodyto termino, t. y. 2012-03-30, Å¡alių sutarta pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ieÅ¡kovai 2013-02-27 kreipėsi į atsakovus su pretenzija, kurioje nurodė, jog per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigė.

Teismas iÅ¡ byloje pateiktų Å¡alių paaiÅ¡kinimų padarė iÅ¡vadÄ , jog aplinkybė dėl pastato įtraukimo į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä tiek ieÅ¡kovams, tiek atsakovams paaiÅ¡kėjo rengiant preliminariosios sutarties projektÄ ir toks punktas buvo įtrauktas į sutartį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtino, kad Å¡alių sudarytos preliminariosios sutarties objektas yra įtrauktas į KultÅ«ros vertybių registrÄ . Å ių aplinkybių, kurios nepriklauso nuo sutarties Å¡alių valios ir veiksmų, buvimas sukelia preliminariosios sutarties Å¡alims 2.10 p. Å¡alių susitarimu numatytas pasekmes – sutartis yra nutraukiama ir nesukelia Å¡alims jokių teisių ir pareigų, iÅ¡skyrus ketinamo parduoti turto savininkų pareigÄ grÄ Å¾inti Å¡ios sutarties 3.1 p. nurodytÄ iÅ¡ bÅ«simųjų pirkėjų gautÄ sumÄ .

Nesudarius pirkimo–pardavimo sutarties, atsakovai netenka teisinio pagrindo disponuoti Å¡iais pinigais ir jie turi bÅ«ti grÄ Å¾inami ieÅ¡kovams kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas taip pat pasisakė dėl atsakovų argumento, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieÅ¡kovų kaltės, bei nustatė, kad atsakovai pagal preliminariosios sutarties 4.3 p. įsipareigojo iki sutarties 2.1 p. nurodyto termino pabaigos (2012-03-30) įsigyti nuosavybės teisę į žemės sklypÄ ir įregistruoti savo nuosavybės teisę į sklypÄ vieÅ¡ame registre.

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog atsakovai Å¡ios sutartyje numatytos sÄ lygos nevykdė, žemė yra valstybės nuosavybė. Vien ta aplinkybė, jog 2012-04-11 atsakovas R. Ž. sumokėjo 1/2 dalį žemės sklypo kainos, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog atsakovai tinkamai įvykdė preliminariojoje sutartyje numatytÄ Ä¯sipareigojimÄ . Taigi teismas, įvertinęs įrodymų visetÄ , nusprendė, kad tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovai nebuvo pakankamai aktyvÅ«s siekdami sudaryti pagrindinę sutartį, nesikreipė į notarÄ , nesiuntė oficialaus praneÅ¡imo vienas kitam dėl sutarties sudarymo, neparengė pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties.

IeÅ¡kovų ieÅ¡kinys dėl sumokėtos sumos grÄ Å¾inimo galėtų bÅ«ti atmestas tik atsakovams įrodžius, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ir jam taikytina civilinė atsakomybė netesybų forma. Todėl, pripažinus, jog abi Å¡alys nepakankamai bendradarbiavo, ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų turi bÅ«ti priteisti sumokėti 22500 Lt (6516,45 Eur). Dėl ieÅ¡kovų reikalavimo atlyginti nuostolius pagal sudarytÄ 2012-03-15 preliminariÄ jÄ nekilnojamojo turto nuomos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovai susitarė nuo 2012-04-16 iÅ¡nuomoti, kaip ieÅ¡kovai tikėjosi, jų nuosavybėn pereisiantį turtÄ už 3000 Lt per mėnesį UAB „Rampini“, pirkimo–pardavimo sutarties nesudarius, ieÅ¡kovai nuo 2012-04-16 iki 2013-02-27 negavo 31500 Lt pajamų už turto nuomÄ , pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog sudarant preliminariÄ jÄ sutartį, Å¡alims paaiÅ¡kėjo kliÅ«tis dėl galimybių Å¡iÄ sutartį įgyvendinti – sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ieÅ¡kovai vis vien sudarė preliminariÄ jÄ nuomos sutartį, o tai rodo, jog patys ieÅ¡kovai nebuvo pakankamai atidÅ«s ir atsakingi ir galėjo bei turėjo numatyti galimus padarinius, jei nebÅ«tų sudaryta pagrindinė sutartis.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, taip pat į konstatuotÄ abiejų Å¡alių kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai nėra atsakingi už ieÅ¡kovų nuostolių dėl negautų pajamų už pastatų nuomÄ atlyginimÄ .Atsakovai R. Ž. ir I. Ž. pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ â€“ panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2016-03-29 sprendimo dalį, kuria nuspręsta ieÅ¡kinį tenkinti, ir ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantai nurodo, kad Å¡alys dar prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį sužinojo, kad siekiamas parduoti žemės sklypas yra įtrauktas į nekilnojamųjų vertybių teritorijos apsaugos zonÄ , ir ieÅ¡kovai prisiėmė pareigÄ ieÅ¡koti galimybių statyti žemės sklype prekybos centrÄ , t. y. ieÅ¡kovai prisiėmė rizikÄ dėl preliminariosios sutarties sudarymo. Taigi formalus sutarties tekstas iÅ¡ tiesų ne visiÅ¡kai atspindėjo Å¡alių suderintÄ valiÄ , todėl 2.10 punkto sÄ lyga jau sudarymo metu buvo žinoma.

Taigi Å¡i aplinkybė, kad 2012-03-07 preliminariosios sutarties 2.10 punktÄ , įskaitant jame nurodytÄ sÄ lygÄ , jog ketinamo parduoti turto savininkai tokiu atveju privalo grÄ Å¾inti Å¡ios sutarties 3.1 punkte nurodytÄ sumÄ ne vėliau kaip per vienÄ dienÄ nuo Å¡ios sutarties nutraukimo dėl Å¡iame punkte nurodytų pagrindų, daro niekinę (CK 1.68 str. 1 d.) ir teismas turėjo tai pripažinti ex officio. Todėl Å¡ioje byloje buvo bÅ«tina nustatyti esminę pagrindinės sutarties nesudarymo priežastį, o jÄ nustačius, taikyti sutartyje numatytas netesybas.

Neteisinga teigti, kad bÅ«tent dėl atsakovų kaltės nebuvo pasiraÅ¡yta pirkimo–pardavimo sutartis, kad atsakovai vengė bendradarbiauti su ieÅ¡kovais, nes atsakovai dar derybų metu norėdami ir siekdami parduoti sklypÄ bei įrodyti savo ketinimų rimtumÄ (konkrečiai atsakovas R. Ž.) sumokėjo pusę sklypo kainos – 12650 Lt (3663,70 Eur) Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos. Dėl atsakovų nenoro bendradarbiauti, nutraukus derybas, kita sumos dalis iki Å¡iol liko nesumokėta.

Taigi, dar iki sutarties sudarymo atsakovai jau turėjo įgiję teisę pirkti valstybinės žemės sklypÄ ir netrukus po sutarties pasiraÅ¡ymo sumokėjo dalį Å¡ios sumos. Pažymima, kad, pagal sutarties 6.2 punktÄ , jeigu bÅ«simieji pirkėjai atsisakys Å¡ioje sutartyje aptartomis sÄ lygomis sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, tai ketinamo parduoti turto savininkų reikalavimu Å¡i sutartis nutraukiama, o Å¡ios sutarties 3.1 punkte nurodyta 22500 Lt (6516,45 Eur) suma pasilieka ketinamo parduoti turto savininkams kaip bÅ«simųjų pirkėjų mokėtina bauda už bÅ«simųjų pirkėjų prievolių pagal Å¡iÄ sutartį neįvykdymÄ , o bÅ«simieji pirkėjai neturi teisės reikalauti, kad ketinamo parduoti turto savininkai grÄ Å¾intų nurodytÄ 22500 Lt (6516,45 Eur) sumÄ .

IeÅ¡kovai V. K. ir D. G. pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atmesto ieÅ¡kovų reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovų naudai 9123,03 Eur nuostolių; priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 9123,03 Eur nuostolių ieÅ¡kovams lygiomis dalimis, t. y. po 4561,52 Eur kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų už prisiimtų prievolių pagal 2012-03-07 sudarytÄ preliminariÄ jÄ sutartį nevykdymÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovų naudai 5 procentus palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovai nedėjo pakankamai pastangų įgyvendinti preliminariÄ jÄ sutartį, kadangi iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas nevykdė preliminariosios sutarties 4.3 punkte numatyto sÄ lygos, kuri įpareigojo atsakovÄ iki pagrindinės sutarties sudarymo momento įsigyti nuosavybės teisę į preliminariosios sutarties 2.3.1 punkte nurodytÄ Å¾emės sklypÄ , kuris tuo metu priklausė Lietuvos Respublikai.

Taip pat ieÅ¡kovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo pasireiÅ¡kė pastariesiems nebÅ«nant pakankamai aktyviems siekiant sudaryti pagrindinę sutartį (nesikreipiant į notarÄ , nesiunčiant oficialaus praneÅ¡imo atsakovams dėl sutarties sudarymo, neparengiant pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties ir t. t.). Pažymėtina, jog remiantis preliminariosios sutarties 4.7 punktu bÅ«tent ketinamo parduoti turto savininkai, t. y. atsakovai, privalėjo iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos savo lėšomis gauti ir sutartį tvirtinsiančiam notarui pateikti visus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (teisės aktus) sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus, tarp jų ir patvirtinančius žemės nuosavybę.

IeÅ¡kovai sÄ Å¾iningai vykdė preliminariÄ ja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, sumokėjo atsakovams preliminariosios sutarties 3.1 punkte numatytÄ avansÄ , tokiu bÅ«du ne tik patvirtindami savo ketinimus įsigyti iÅ¡ atsakovų parduodamus nekilnojamo turto objektus, bet ir suteikdami atsakovams beveik visas bÅ«tinas finansines lėšas, kad pastarieji galėtų iÅ¡pirkti iÅ¡ valstybės preliminariosios sutarties 2.3.1 punkte nurodytÄ Å¾emės sklypÄ ir tokiu bÅ«du tinkamai įvykdyti preliminariÄ ja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kurių tinkamas įvykdymas yra neatsiejamai susijęs su galimybe iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino (2012-03-30) sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį.

Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , netinkamai taikė įstatymo nuostatas, apibrėžiančias asmens kaltę, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir priimdamas ginčijamÄ sprendimo dalį visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo abipusę Å¡alių kaltę dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo. IeÅ¡kovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo ieÅ¡kovams priteisti nuostolius – negautas pajamas (31 500,00 Lt), kadangi bÅ«tent dėl atsakovų kaltės, t. y. netinkamų preliminariÄ ja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, ketinamo iÅ¡nuomoti turto ieÅ¡kovai ne tik negalėjo numatytu laiku įsigyti iÅ¡ atsakovų, bet ir remiantis preliminariosios nekilnojamojo turto nuomos sutarties sÄ lygomis numatytu laiku (2012-04-16) iÅ¡nuomoti tretiesiems asmenims ir iÅ¡ Å¡ios veiklos gauti iÅ¡ anksto numatytų pajamų, todėl, ieÅ¡kovų nuomone, akivaizdžiai egzistuoja visi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatyti negautų pajamų priteisimui bÅ«tini kriterijai.

Taigi vienintelė kliÅ«tis, trukdžiusi sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, buvo tai, jog žemės sklypas, kuriame esančius nekilnojamojo turto objektus ieÅ¡kovai ketino įsigyti iÅ¡ atsakovų, iki Å¡iol tebepriklauso Lietuvos Respublikai, o ne atsakovams.Atsakovai pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dėl Å¡alių kaltės ir neįvykusio sandorio atsakovai nurodo, kad jie buvo rÅ«pestingi ir apdairÅ«s tiek, kiek tai buvo bÅ«tina, siekiant apsaugoti save ir savo turtinius interesus, nepatiriant papildomai žalos.

Atsakovai dar derybų metu norėdami ir siekdami parduoti sklypÄ bei įrodyti savo ketinimų rimtumÄ (konkrečiai atsakovas R. Ž.) sumokėjo pusę sklypo kainos – 12650 Lt (3663,70 Eur) Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos. Be to, Å¡alys buvo žodžiu suderinusios tikrÄ jÄ valiÄ dėl preliminariosios sutarties sudarymo, atsakovai pasirašė sutartį, pasitikėdami ieÅ¡kovais. Tai, kad formalus sutarties tekstas iÅ¡ tikrųjų nevisiÅ¡kai tiksliai atspindėjo Å¡alių suderintÄ valiÄ , patvirtina ir tai, kad į sutartį buvo įtraukta 2.10 punkte minima sutarties sudarymo metu buvusi ir žinoma sÄ lyga (CK 1.68 str. 1 d.).

Pagrindinė priežastis, dėl kurios ieÅ¡kovai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, yra sklypo priklausymas nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijos apsaugos zonai bei sklype esanti kultÅ«ros vertybė. Atsakovai nesutinka su ieÅ¡kovų reikalavimu dėl negautų pajamų už žemės sklypo nuomÄ priteisimo, kadangi preliminarioji nekilnojamojo turto nuomos sutartis yra galbÅ«t sudaryta fiktyviai. Be to, ieÅ¡kovai, sudarydami nuomos sutartį, veikė savo verslo rizika ir prisiėmė įsipareigojimus prieÅ¡ trečiuosius asmenis nebÅ«dami turto savininkais, todėl apskritai žalos atlyginimas nėra atsakovų atsakomybė ir toks reikalavimas, atsižvelgiant į suformuotÄ teismų praktikÄ , laikytinas nepagrįstu.IeÅ¡kovai pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovų naudai jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PrieÅ¡ingai, nei savo apeliaciniame skunde teigia atsakovai, parengtÄ pirminę preliminariÄ jÄ sutartį notaras atsisakė patvirtinti ne todėl, kad sklypas buvo įtrauktas į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijos apsaugos zonÄ ir ieÅ¡kovams dėl to vėliau galėjo kilti problemų dėl neva ketinamo jame statyti prekybos centro, o todėl, kad notarui neturint tikslių duomenų apie tai, ar sklypas yra priskirtas prie privatizuotinos žemės, kilo pagristų abejonių, ar Å¡is sklypas apskritai gali bÅ«ti atsakovų privatizuotas, o vėliau parduotas ieÅ¡kovams.

Dėl 2012-03-07 preliminariosios sutarties 2.10 punkto pripažinimo niekiniu ieÅ¡kovai nurodo, kad ieÅ¡kovams nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos aplinkybės, nurodytos preliminariosios sutarties 2.10 punkte, todėl Å¡is sutarties punktas, remiantis LR CK 1.68 str. 1 d., negali bÅ«ti pripažintas niekiniu. IÅ¡ notaro gautų duomenų ieÅ¡kovams paaiÅ¡kėjo tik aplinkybė, jog sklypas 2008-07-04 apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. Pl.Ž-1257 yra įtrauktas i nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijÄ ir (ar) jos apsaugos zonÄ , t. y. iÅ¡ įraÅ¡o Nekilnojamojo turto registre, nesurenkant papildomų duomenų, iÅ¡ viso nebuvo aiÅ¡ku, kokio pobÅ«džio tai nekilnojamoji kultÅ«ros vertybė, ar sklypas yra dalis teritorijos, kuri yra kultÅ«ros vertybė, pvz., dalis istorijos, archeologijos draustinio ar pan., ar pačiame sklype yra kultÅ«ros vertybė, o sklypas priskirtas Å¡ios vertybės apsaugos zonai.

Å ias aplinkybes labai aiÅ¡kiai įrodo lakoniÅ¡kas įraÅ¡as Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e, iÅ¡ kurio nebuvo įmanoma nustatyti minėtų aplinkybių. Dėl pareigos panaikinti sklypo naudojimui taikomus apribojimus ieÅ¡kovai nurodo, kad ieÅ¡kovams tapo žinoma tik aplinkybė, jog remiantis 2008-07-04 apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. Pl.Z-1257 sklypas, kurį ketina įsigyti ieÅ¡kovai, yra įtrauktas į nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijos apsaugos zonÄ , todėl iÅ¡ Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovai niekaip negalėjo sužinoti preliminariosios sutarties 2.10 punkte nurodytų aplinkybių.

Tokiu atveju, atsižvelgiant į visa tai, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, tampa akivaizdu, jog nežinodami minėtų aplinkybių ieÅ¡kovai niekaip negalėjo pateikti atsakovams pasiraÅ¡yti tikrosios Å¡alių valios neatitinkančios preliminariosios sutarties, patys sumokėti atsakovams 22 500 Lt, o po to patyrę dideles iÅ¡laidas preliminariosios sutarties užtikrinimui, siekė nesÄ Å¾iningai pasipelnyti iÅ¡ atsakovų. Dėl ieÅ¡kovų kaltės dėl neįvykusio sandorio ieÅ¡kovai nurodo, kad atsakovai preliminariosios sutarties 4.3 punktu įsipareigojo iki pagrindinės sutarties sudarymo momento, t. y. iki 2012-03-30, įsigyti nuosavybės teise preliminariosios sutarties 2.3.1 punkte nurodytÄ Å¾emės sklypÄ , kuris tuo metu priklausė Lietuvos Respublikai, tačiau Å¡io savo įsipareigojimo taip ir neįvykdė, todėl atsakovų teiginiai, jog pastarieji sumokėdami pusę sklypo kainos 12 650 Lt siekė įrodyti savo ketinimų rimtumÄ , apskritai turėtų bÅ«ti laikomi niekiniais, nes atsakovai neturėjo įrodinėti savo ketinimų rimtumo, o turėjo vykdyti preliminariÄ ja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

             Apeliaciniai skundai atmestini. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimÄ apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.).

Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 str. nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl preliminariosios sutarties nevykdymo, avanso grÄ Å¾inimo ir nuostolių – negautų pajamų priteisimo. IeÅ¡kovai pateikė ieÅ¡kinį su reikalavimu priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai be teisinio pagrindo gautÄ 22 500 Lt sumÄ ieÅ¡kovams lygiomis dalimis – po                11 250 Lt kiekvienam, taip pat priteisti 31 500 Lt patirtų nuostolių ieÅ¡kovams lygiomis dalimis, kiekvienam po 15 750 Lt, priteisti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei solidariai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2012-03-07 tarp atsakovų bei ieÅ¡kovų buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamųjų daiktų bei žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis.

Iki sutartyje nurodyto termino – 2012-03-30 Å¡alių pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ieÅ¡kovai kreipėsi į atsakovus su pretenzija įvykdyti preliminariojoje sutartyje nurodytus įsipareigojimus. Atsakovai su pretenzija nesutiko. IeÅ¡kovai pateikė ieÅ¡kinį. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu – pateikė apeliacinius skundus. Dėl preliminariosios sutarties sudarymo, Å¡alių tikrosios valios ir sutarties nevykdymo Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad Å¡alys dar prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamos sutartį sužinojo, kad siekiamas parduoti žemės sklypas yra įtrauktas į nekilnojamųjų vertybių teritorijos apsaugos zonÄ , ir ieÅ¡kovai prisiėmė pareigÄ ieÅ¡koti galimybių statyti žemės sklype prekybos centrÄ , t. y. ieÅ¡kovai prisiėmė rizikÄ dėl preliminariosios sutarties sudarymo.

Taigi formalus sutarties tekstas iÅ¡ tiesų ne visiÅ¡kai atspindėjo Å¡alių suderintÄ valiÄ , todėl 2.10 punkto sÄ lyga jau sudarymo metu buvo žinoma. Taigi Å¡i aplinkybė, kad 2012-03-07 preliminariosios sutarties 2.10 punktÄ , įskaitant jame nurodytÄ sÄ lygÄ , jog ketinamo parduoti turto savininkai tokiu atveju privalo grÄ Å¾inti Å¡ios sutarties 3.1 punkte nurodytÄ sumÄ ne vėliau kaip per vienÄ dienÄ nuo Å¡ios sutarties nutraukimo dėl Å¡iame punkte nurodytų pagrindų, daro niekinę (CK 1.68 str. 1 d.) ir teismas turėjo tai pripažinti ex officio.

Todėl Å¡ioje byloje buvo bÅ«tina nustatyti esminę pagrindinės sutarties nesudarymo priežastį, o jÄ nustačius, taikyti sutartyje numatytas netesybas.IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovai nevykdė preliminariosios sutarties 4.3 punkte numatytos sÄ lygos, kuri įpareigojo atsakovÄ iki pagrindinės sutarties sudarymo momento įsigyti nuosavybės teisę į preliminariosios sutarties 2.3.1 punkte nurodytÄ Å¾emės sklypÄ , kuris tuo metu priklausė Lietuvos Respublikai. Taip pat preliminarios sutarties 4.7 punktu bÅ«tent ketinamo parduoti turto savininkai, t. y. atsakovai, privalėjo iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos savo lėšomis gauti ir sutartį tvirtinsiančiam notarui pateikti visus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (teisės aktus) sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus, tarp jų ir patvirtinančius žemės nuosavybę.Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintÄ preliminariosios sutarties sampratÄ iÅ¡skirtini tokie Å¡ios sutarties bruožai:

1) aiÅ¡kus Å¡alių susitarimas ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį;

2) aptariami bÅ«simos pagrindinės sutarties dalykas ir esminės pagrindinės sutarties sÄ lygos;

3) nurodomas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis;

4) susitarimas įforminamas raÅ¡tu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Å . v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; kt.). Taigi, preliminarioji sutartis yra organizacinė, jos objektas yra bÅ«sima pagrindinė sutartis, o pagrindinės sutarties objektas yra turtinė vertybė, dėl kurios Å¡alys sudaro sutartį. Preliminarioji sutartis įprastai Å¡alims nesukuria teisės teismo tvarka reikalauti, kad kita Å¡alis sudarytų pagrindinę sutartį, t. y. per sutartyje nustatytÄ terminÄ nesudarius pagrindinės sutarties, pasibaigia Å¡alių sutartiniai santykiai dėl sutartyje sulygto daikto pirkimo ir pardavimo.

Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį civilinė atsakomybė kyla preliminariosios sutarties Å¡aliai, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties Å¡alies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formÄ , reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).

Sutarties Å¡alims nesutariant dėl sudarytos sutarties turinio, ji aiÅ¡kinama pagal bendrÄ sias sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo bei sisteminio sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo principais. AiÅ¡kinant sutartį, turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji jos Å¡alių ketinimai (valia) sutarties sudarymo metu, atskleidžiami įvertinant sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybų dėl sutarties sudarymo pobÅ«dį, Å¡alių elgesį ir aplinkybes po sutarties sudarymo, jÄ vykdant, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Å iaulių miesto savivaldybės administracija v.

UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. BUAB „Atkirtos bÅ«stas“, kt., bylos Nr. 3K-3-134/2014).Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje pateiktos 2012-03-07 preliminariosios sutarties teksto matyti, kad ieÅ¡kovai ir atsakovai sutarė iki 2012-03-30 sudaryti ketinamo parduoti turto pirkimo–pardavimo sutartį. Å is susitarimas įformintas raÅ¡tu. Å alys sutartyje susitarė dėl sutarties objekto, turto savininkų teisių ir pareigų, bÅ«simųjų pirkėjų teisių ir pareigų bei Å¡alių atsakomybės. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, preliminariosios sutarties 2.10 p. numato, jog Å¡alys besÄ lygiÅ¡kai susitaria, kad jeigu iki sutarties 2.1 p. nurodyto termino (2013-03-30) paaiÅ¡kėja, kad bet kuris iÅ¡ pastatų ar bet kurio iÅ¡ pastatų dalis yra laikomi (laikytini) nekilnojamÄ ja kultÅ«ros vertybe ir dėl to bet kurio iÅ¡ pastatų ar bet kurio iÅ¡ pastatų dalies visiÅ¡kas nugriovimas nėra galimas, arba jeigu paaiÅ¡kėja, kad sklypas yra bet kokios nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės teritorijoje, Å¡i sutartis yra nutraukiama ir nesukelia Å¡alims jokių teisių ir pareigų, iÅ¡skyrus ketinamo parduoti turto savininkų pareigÄ grÄ Å¾inti Å¡ios sutarties 3.1 p. nurodytÄ iÅ¡ bÅ«simųjų pirkėjų gautÄ sumÄ .

Ketinamo parduoti turto savininkai tokiu atveju privalo grÄ Å¾inti Å¡ios sutarties 3.1 p. nurodytÄ sumÄ ne vėliau kaip 1 dienÄ nuo Å¡ios sutarties nutraukimo dėl Å¡iame punkte nurodytų priežasčių. Tačiau atsakovai nurodo, kad formalusis sutarties tekstas, t. y. preliminariosios sutarties 2.10 p., neatitinka tikrosios Å¡alių valios, kadangi jau prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamos Å¡iÄ sutartį, Å¡alys jau turėjo žinių, kad ketinamas parduoti ir pirkti turtas yra nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės teritorijoje.

Su tokia iÅ¡reikÅ¡ta atsakovų – apeliantų pozicija sutikti negalima, kadangi iÅ¡ Å¡alių pateiktų paaiÅ¡kinimų matyti, kad abi Å¡alys suvokė, jog siekiant parduoti ir įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ , preliminariosios sutarties sudarymo metu, tiek Nekilnojamojo turto registre, tiek notaro pateiktuose nekilnojamojo turto dokumentuose buvo matyti įraÅ¡as, jog sklypas, dėl kurios pirkimo ir pardavimo preliminariai tarėsi Å¡alys, yra nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijoje, tačiau tuo pačiu pirkėjai patvirtino, jog tikėjosi ir dėjo pastangas iÅ¡siaiÅ¡kinti detales dėl tikslaus sklypo, kaip valstybės saugomos kultÅ«ros vertybės, statuso ir tikėjosi ateityje sudaryti sutartį nepaisant to, kad ketinamas pirkti objektas yra saugoma kultÅ«ros vertybė.

Taigi įvertinus Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nors abi Å¡alys ir žinojo, jog preliminariosios sutarties objektas yra valstybės saugoma kultÅ«ros vertybė, tačiau sÄ moningai, laisva valia įtraukė minėtÄ 2.10 preliminariosios sutarties punktÄ su aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tu ketinimu iÅ¡siaiÅ¡kinti detales dėl perkamo ir parduodamo žemės sklypo, tolesniu ketinimu toje teritorijoje vykdyti statybas ar tiesiog ketinimu pakeisti sklypo statusÄ ateityje turint tikslÄ naudoti sklypÄ pagal bÅ«simo pirkėjo ketinimus.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo pripažinti sutarties sÄ lygÄ (preliminarios sutarties 2.10 p.) niekine ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento.Abi Å¡alys apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad abi sutarties Å¡alys yra kaltos dėl neįvykdytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties. Su tokia iÅ¡reikÅ¡ta apeliantų pozicija sutikti negalima. Analizuojant ieÅ¡kovų elgesį preliminariosios sutarties vykdymo metu, atkreiptinas dėmesys, kad preliminariosios sutarties 5.3 punktas numato, kad bÅ«simieji pirkėjai iki pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos privalo savo lėšomis gauti ir sutartį tvirtinsiančiam notarui pateikti visus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (teisės aktus) pagrindinei turto pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus, t. y. sutarties tekstas patvirtina ieÅ¡kovų ir atsakovų parodymus, kad ieÅ¡kovai turėjo siekį pakeisti žemės sklypo, saugomo kaip kultÅ«ros vertybės, statusÄ ar iÅ¡siaiÅ¡kinę kitas detales apie ketinamÄ pirkti žemės sklypÄ , įsigiję žemės sklypÄ vykdyti numatytas statybas.

Å ių dokumentų ieÅ¡kovė iki preliminariojoje sutartyje numatyto termino nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovai taip pat iki galo neįvykdė preliminariosios sutarties sÄ lygų, t. y. 4.3 sutarties punkto, numatančio, kad ketinamo parduoti turto savininkai patvirtina, kad sklypas preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ priklauso Lietuvos Respublikai, kad ketinamo parduoti turto savininkai turi teisę nupirkti Å¡ios sutarties 2.3 punkte nurodytÄ valstybės žemės sklypÄ .

Ketinamo parduoti turto savininkai įsipareigoja ir privalo iki preliminariosios sutarties 2.1 punkte nurodyto termino pabaigos įgyti nuosavybės teisę į sklypÄ ir įregistruoti savo nuosavybės teisę į sklypÄ vieÅ¡ajame registre. Å ios sutarties nuostatos atsakovai neįvykdė iki Å¡ios dienos, o vien ta aplinkybė, jog 2012-04-11 atsakovas R. Ž. sumokėjo 1/2 dalį žemės sklypo kainos, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog atsakovai tinkamai įvykdė preliminariojoje sutartyje numatytÄ Ä¯sipareigojimÄ .

Be to, pažymėtina, jog sutarties 4.7 p. numatė, jog bÅ«tent ketinamo parduoti turto savininkai privalo iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos savo lėšomis gauti ir sutartį tvirtinsiančiam notarui pateikti visus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (teisės aktus) sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus, tarp jų ir patvirtinančius žemės nuosavybę, ko atsakovai nepadarė. Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vada, kad atsakovai nesudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, nes realiai neturėdami nuosavybės teisės į preliminariojoje sutartyje nurodytÄ Å¾emės sklypÄ (jis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai), negalėjo jo perleisti ieÅ¡kovams.

Taigi teisėjų kolegija sutinka su bylÄ nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad preliminariosios sutarties objekto pirkimo–pardavimo sutartis negalėjo bÅ«ti sudaryta dėl to, kad atsakovai neturi nuosavybės teisių į žemės sklypÄ , kuris yra valstybės saugomas kultÅ«ros objektas. Ä®vertinus sutarties sÄ lygų visetÄ , atmestinas atsakovų argumentas, kad sutarties 2.10 punktas turi bÅ«ti pripažintas niekiniu, kadangi iÅ¡ tiesų neatitinka tikrosios Å¡alių valios, tačiau įvertinus Å¡alių parodymus bei kitas sutarties sÄ lygas, matyti, kad abi Å¡alys susitarė bendradarbiauti siekdamos įgyvendinti preliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau abi sutarties Å¡alys nedėjo pakankamai pastangų atlikti savo pareigas.

Taigi pagal kasacinio teismo praktikÄ tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi bÅ«ti grÄ Å¾inami arba priteisiami ieÅ¡kovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Å . v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Obelynė“ v.

M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-534/2011; kt.). Todėl, pripažinus, jog abi Å¡alys nepakankamai bendradarbiavo, ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų turi bÅ«ti priteisti sumokėti 6516,45 Eur (22500 Lt).Dėl nuostolių priteisimoIeÅ¡kovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo ieÅ¡kovams priteisti nuostolių – negautų pajamų (31 500,00 Lt), kadangi bÅ«tent dėl atsakovų kaltės, t. y. netinkamų preliminariÄ ja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, ketinamo iÅ¡nuomoti turto ieÅ¡kovai ne tik negalėjo numatytu laiku įsigyti iÅ¡ atsakovų, bet ir remdamiesi preliminariosios nekilnojamojo turto nuomos sutarties sÄ lygomis numatytu laiku (2012-04-16) iÅ¡nuomoti tretiesiems asmenims ir iÅ¡ Å¡ios veiklos gauti iÅ¡ anksto numatytų pajamų.Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais (kai derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi ikisutartinių santykių Å¡alis savo elgesiu sukuria kitai Å¡aliai pagrįstÄ pasitikėjimÄ ir įsitikinimÄ , kad sutartis tikrai bus sudaryta) gali bÅ«ti pagrindas spręsti ne tik dėl tiesioginių iÅ¡laidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar iÅ¡laidomis, priteisimo nukentėjusiai sÄ Å¾iningai preliminariosios sutarties Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V.

Å . v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; kt.). Svarbu pažymėti, kad sÄ Å¾iningos preliminariosios sutarties Å¡alies praradimai dėl prarastos galimybės nėra preziumuojami. Dėl to asmuo, teigiantis patyręs tokius praradimus, remiantis rungimosi principu (CPK 12 straipsnis), turi juos įrodyti (CPK 178 straipsnis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių Å¡alies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastÄ galimybę, esminę reikÅ¡mę turėtų Å¡alies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sÄ Å¾iningumo požiÅ«riu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi Å¡alis savo elgesiu sukÅ«rė kitai Å¡aliai pagrįstÄ pasitikėjimÄ ir įsitikinimÄ , kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesÄ Å¾ininga Å¡alis, privalėtų atlyginti kitai Å¡aliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimÄ â€“ ne tik derybų metu turėtas iÅ¡laidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę.

Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimus padarinius, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad kai nukentėjusi dėl pagrindinės sutarties nesudarymo preliminariosios sutarties Å¡alis savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos Å¡alies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali bÅ«ti sumažinta arba ji gali bÅ«ti visiÅ¡kai atleista nuo Å¡ios nuostolių dalies atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013).Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimÄ dėl nuostolių – negautų pajamų atlyginimo, įvertinus abiejų Å¡alių elgesį vykdant preliminariÄ jÄ sutartį, konstatuota jų abiejų kaltė dėl sutarties neįvykdymo, t. y. jau sudarant preliminariÄ jÄ sutartį, Å¡alims paaiÅ¡kėjo kliÅ«tis Å¡iÄ sutartį įgyvendinti – sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, tai patvirtina į preliminariÄ jÄ sutartį Å¡alių įtrauktas 2.10 punktas.

Ä®vertinus Å¡iÄ aplinkybę, ieÅ¡kovų veiksmai – sudarius preliminariÄ jÄ sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo, po savaitės laiko sudaryti planuojamo įsigyti turto nuomos sutartį, leidžia daryti prielaidÄ , kad ieÅ¡kovai nebuvo pakankamai atidÅ«s, rÅ«pestingi ir galėjo bei turėjo numatyti galimus padarinius, jei nebÅ«tų sudaryta pagrindinė sutartis. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, taip pat į konstatuotÄ abiejų Å¡alių kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovai nėra atsakingi už ieÅ¡kovų nuostolių dėl negautų pajamų už pastatų nuomÄ atlyginimÄ .

Pažymėtina, kad atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųCPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ . Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.Abi Å¡alys pateikė praÅ¡ymus priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau įvertinus tai, kad abiejų Å¡alių apeliaciniai skundai atmestini, nėra pagrindo pasisakyti dėl apeliantų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl abi Å¡alys paliktinos prie savo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :              palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė             Alona Romanovienė Kolegijos teisėjai             Albina Pupeikienė              ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius