cee9e3f6-9db2-4f39-b222-08b245ffce95 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-1177-516/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00774-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės bankrutavusios tikrosios Å«kinės bendrijos „Energija“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria tenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Villa Monis“ ieÅ¡kinį atsakovams bankrutavusiai tikrajai Å«kinei bendrijai „Energija“, M.

A., antstoliui R. V., AS Reverta dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – V. D., n u s t a t ė : Ginčo esmė Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Villa Monis“ pateikė ieškinį, kuriame prašė:

1) pripažinti negaliojančiu 2017 m. spalio 16 d. ieÅ¡kovės sutikimÄ dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), pardavimo atsakovui M. A.;

2) pripažinti negaliojančiu 2017 m. gruodžio 15 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ , kuriuo žemės sklypas parduotas atsakovui M. A.;

3) pripažinti negaliojančia ieÅ¡kovės ir atsakovės tikrosios Å«kinės bendrijos (toliau – TŪB) „Energija“ 2015 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – pirkimo–pardavimo sutartis); taikyti restitucijÄ â€“ įpareigoti atsakovÄ M. A. grÄ Å¾inti žemės sklypÄ atsakovei bankrutavusiai tikrajai Å«kinei bendrijai (toliau – BTŪB) „Energija“, o atsakovę AS Reverta – grÄ Å¾inti atsakovui M. A. 1 553 Eur.IeÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo Å¡ioje civilinėje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui M.

A. sudaryti sandorius, susijusius su žemės sklypo pirkimu–pardavimu, dovanojimu, nuoma, įkeitimu ar kitokiu turto teisinės padėties keitimu ir iki sprendimo byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei BTŪB „Energija“ priverstine tvarka įgyvendinti savo teises, kylančias iš pirkimo–pardavimo sutarties, įskaitant, bet neapsiribojant, priverstiniu išieškojimu iš UAB „Villa Monis“ šios sutarties pagrindu. Pažymėjo, kad pareikštas ieškinys yra prima facie pagrįstas.

Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti nukreiptos ne tik į bÅ«simu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimÄ , bet ir į laikinÄ ginčo situacijos teisinį sureguliavimÄ . Taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė BTŪB „Energija“ atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus, keliančius grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, nes:

1) pareiškė reikalavimus dėl žemės sklypo kainos ir baudos sumokėjimo;

2) prisidėjo prie bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Villa Monis“ ir apskundė nutartį, kuria teismas atsisakė kelti bankroto bylÄ UAB „Villa Monis“;

3) pateikė ieÅ¡kinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino: iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo uždraudė atsakovui M. A. sudaryti sandorius, susijusius su žemės sklypo pirkimu–pardavimu, dovanojimu, nuoma, įkeitimu ar kitokiu turto teisinės padėties keitimu; iki sprendimo byloje įsiteisėjimo uždraudė atsakovei BTŪB „Energija“ priverstine tvarka įgyvendinti savo teises, kylančias iÅ¡ pirkimo–pardavimo sutarties įskaitant, bet neapsiribojant, priverstiniu iÅ¡ieÅ¡kojimu iÅ¡ UAB „Villa Monis“ Å¡ios sutarties pagrindu.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimai atitinka ieÅ¡kinyje dėstomų argumentų pobÅ«dį, yra pridėti ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstė savo pozicijÄ tiek dėl atsakovų nesÄ Å¾iningų veiksmų, pažeistų ieÅ¡kovės teisių, todėl ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės reikalavimų patenkinimas susijęs su nuosavybės teisių į turtÄ perėjimu, todėl kilus ginčui dėl turto, iÅ¡kyla bÅ«tinybė užtikrinti, jog turtas nebÅ«tų perleistas kitiems asmenims, nes tai apsunkintų bÅ«simo ieÅ¡kovei galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ ar padarytų jį neįmanomu.

IeÅ¡kovės pateikti duomenys apie BTŪB „Energija“ atliktus veiksmus – BTŪB „Energija“ praÅ¡ymas dėl kreditoriaus įtraukimo į civilinę bylÄ Nr. eB2-2501-450/2018, ieÅ¡kinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais                 ab initio ir atskirasis skundas byloje Nr. eB2-2501-450/2018 patvirtina grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, todėl ieÅ¡kovė atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , kaip sÄ lygÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teismo vertinimu, pagrindė.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė BTŪB „Energija“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra prima facie nepagrįstas. Ginčo sutartis sudaryta notarine tvarka, ieÅ¡kovė turėjo laiko susipažinti su sutartimi ir priimti sprendimÄ dėl jos sudarymo.

IeÅ¡kovės argumentai dėl apgaulės yra deklaratyvÅ«s, nes apgaulės faktas nėra įrodinėjamas jokiais įrodymais. IeÅ¡kovė yra verslininkė, todėl turėjo bÅ«ti atidi ir rÅ«pestinga, t. y. galėjo nustatyti žemės sklypo vertę savarankiÅ¡kai, pasidomėti taikomais turto apsunkinimais ir kt. Žemės sklypas nėra mažavertis – jo vertė yra didesnė nei rinkos vertė, nes vienintelis kelias patekti į kitiems asmenims priklausančiÄ nuosavybę driekiasi bÅ«tent per žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovė du metus nekėlė klausimo dėl sutarties teisėtumo, o iÅ¡kėlė jį tik tada, kai buvo pradėtas spręsti klausimas dėl bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo.Skundžiamoje nutartyje tik pakartoti ieÅ¡kovės argumentai dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo, kurie yra deklaratyvÅ«s ir nepagrindžia, kaip atsakovės procesiniai veiksmai kitose bylose kelia grėsmę ieÅ¡kovei galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymui Å¡ioje byloje. Neatsižvelgta į tai, kad Å¡ios civilinės bylos iÅ¡kėlimas buvo vienas iÅ¡ ieÅ¡kovės argumentų, kodėl ieÅ¡kovei neturėtų bÅ«ti keliama bankroto byla.Atsiliepime į atsakovės atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Villa Monis“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:IeÅ¡kinys yra prima facie pagrįstas. IeÅ¡kinio nepagrįstumÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje galima konstatuoti ir tuo pagrindu atsisakyti taikyti ieÅ¡kinį užtikrinančias priemones tik esant akivaizdiems, jau Å¡ioje stadijoje aiÅ¡kiai nustatomiems, pagrindams netenkinti ieÅ¡kinio, kaip antai, netinkamo civilinių teisių gynimo bÅ«do pasirinkimas, teismo sprendimo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties reikalavimo egzistavimas ar pan., t. y. nereikalaujantiems iÅ¡samaus ieÅ¡kinio argumentų ir įrodymų vertinimo bei analizės iÅ¡ esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-982-516/2015).

IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentas negali bÅ«ti laikomas nei paneigiančiu, nei patvirtinančiu bÅ«tinybę byloje taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.Atsakovė yra nesÄ Å¾ininga, nes inicijavo konkrečius teisminius procesus, kurių rezultatas visiÅ¡kai eliminuotų galimybę realiai apginti pažeistas ieÅ¡kovės teises tuo atveju, jei nagrinėjamoje byloje bÅ«tų priimtas ieÅ¡kovei palankus teismo sprendimas, nes iki to laiko gali nebelikti subjekto, kurio atžvilgiu bÅ«tų galima pritaikyti sprendimo vykdymo atgręžimo institutÄ .

Teismask o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, tenkinus ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei BTŪB „Energija“, teisėtumo ir pagrįstumo.Dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų pridėjimo prie bylosVadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Teismas, be kita ko, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).Apeliantė pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus: 2017 m. gegužės 31 d. turto vertinimo ataskaitos Nr. AGV17/15 iÅ¡traukas; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-902-370/2018; 2018 m. balandžio 25 d. ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl papildomų įrodymų civilinėje byloje Nr. e2-902-370/2018.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pagrįstumas ir teisėtumas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus, konstatuoja, kad dalį jų (teismo nutartį ir Å¡alies praÅ¡ymus, pateiktus kitoje byloje) gali patikrinti ir pats (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 2017 m. gegužės 31 d. turto vertinimo ataskaitos                    Nr. AGV17/15 iÅ¡traukos nėra tiesiogiai susijusios su ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo klausimu, dėl kurio bus pasisakyta toliau Å¡ioje nutartyje, nes Å¡iuo įrodymu jau siekiama atskirsti į ieÅ¡kinio argumentus ir nurodytas aplinkybes, o tai sietina su ginčo esme ir bylos nagrinėjimu iÅ¡ esmės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad raÅ¡ytinių įrodymų, susijusių su ginčo esme, pridėjimo prie bylos klausimÄ sprendžia pirmosios instancijos teismas, o pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai nėra tiesiogiai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimu, atsisako Å¡iuos raÅ¡ytinius įrodymus pridėti prie bylos (CPK 180, 314 straipsniai).Dėl laikinųjų apsaugos priemoniųPagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos Å¡ios sÄ lygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbÅ«t ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Å ios sÄ lygos yra kumuliacinės. Tai reiÅ¡kia, kad jeigu bent viena iÅ¡ sÄ lygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali bÅ«ti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytÄ praktikÄ ).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo – neturi pagrindo su jais sutikti.

Apeliantė atskirajame skunde iÅ¡ esmės dėsto argumentus, kurie yra susiję su ginčo esme. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ buvo pasisakyta, kad tikėtino ieÅ¡kinio pagrindimo sÄ voka reiÅ¡kia, jog, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius praÅ¡omų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodinėja aplinkybės, kad ieÅ¡kovės pateikto ieÅ¡kinio forma ir turinys neatitinka įstatyme keliamų reikalavimų.

Savo ruožtu atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl žemės sklypo vertės, notarinės sandorio formos ir kt., ieÅ¡kinio prima facie nepagrįstumÄ sieja su tokiu ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų iÅ¡tyrimo ir įvertinimo mastu, kuris bÅ«dingas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės stadijai, todėl Å¡ie argumentai negali bÅ«ti nagrinėjami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, nes yra ginčo iÅ¡ esmės nagrinėjimo dalykas. Taigi, Å¡iuo metu, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo pripažinti, kad procesas pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ir (ar) ieÅ¡kinys akivaizdžiai negalėtų bÅ«ti tenkintas.

Kaip jau buvo minėta, preliminariai vertinant ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neturi iÅ¡samiai pasisakyti dėl ginčo esmės, nes faktinės bylos aplinkybės, Å¡alių pozicija ginčo klausimu ir jai pagrįsti pateikti įrodymai bus visapusiÅ¡kai įvertinti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėjant iÅ¡ esmės.Sprendžiant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikoje yra pasisakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017).Asmens nesÄ Å¾iningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl Å¡io iÅ¡imtinio ir itin antrosios ginčo Å¡alies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo praÅ¡antis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016;

                 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai akcentuoja, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina jos nesÄ Å¾iningumo, o pirmosios instancijos teismas šį klausimÄ iÅ¡nagrinėjo pavirÅ¡utiniÅ¡kai. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės praÅ¡ymo ir pirmosios instancijos teismo argumentų, atsakovės nesÄ Å¾iningumas buvo konstatuotas tik atsižvelgus į jos inicijuotas kitas bylas, tarp jų – dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei.

Å ios aplinkybės, kaip teisingai pastebi apeliantė, neturi jokio ryÅ¡io su jos nesÄ Å¾iningumo klausimu. Kartu su ieÅ¡kiniu nėra pateikta jokių kitų, ginčo dalykÄ nesudarančių įrodymų apie tai, kad atsakovė gali bÅ«ti nesÄ Å¾ininga. IeÅ¡kinio reikalavimai yra pagrįsti iÅ¡ esmės vien paaiÅ¡kinimais, kurie Å¡ioje proceso stadijoje atsakovės nesÄ Å¾iningumo nepatvirtina, o praÅ¡ytų taikyti ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobÅ«dis rodo, kad siekiama ne iÅ¡saugoti konkretų turtÄ , o suspenduoti atsakovės teises reikÅ¡ti reikalavimus pagal Å¡iuo metu nenuginčytÄ sutartį.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs Å¡iÄ aplinkybę, taip pat atsižvelgia ir į apeliantės pastebėjimus dėl ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momento ir reikÅ¡mės, kad atsakovės reikalavimo teisė, kylanti iÅ¡ ginčo sutarties, yra itin aktuali ieÅ¡kovei sprendžiant bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo klausimÄ . Tai ne tik apeliantės nuomonė, bet tokios pozicijos laikėsi ir bankroto bylÄ nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje                             Nr. e2-902-370/2018, 29–31 punktus).

Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės nesÄ Å¾iningumo faktas Å¡ioje byloje neįrodytas, todėl nėra antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos.Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad neegzistuoja viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (grėsmė galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikinama, o ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovei BTŪB „Energija“ atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties dalį, kuria atsakovei bankrutavusiai tikrajai Å«kinei bendrijai „Energija“ (juridinio asmens kodas 120202619) taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovei bankrutavusiai tikrajai Å«kinei bendrijai „Energija“ atmesti.

Teisėja                          Rasa Gudžiūnienė