cee9a7cd-2002-413f-b0d8-a7158d8deb15 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-78-494/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01948-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 20.2; 24.4; 99.5; 113.1;114.4; 116.4. S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 24 d. Vilnius              Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant J.Cemnolonskai, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei K.BernadiÅ¡iÅ«tei, ieÅ¡kovui B. Ž., jo atstovei advokato padėjėjai R.MerkevičiÅ«tei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui B. Ž. dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu (b.l.1-3) prašė:

1) įpareigoti atsakovÄ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t.y. nugriauti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pietinės, rytinės ir Å¡iaurinės pusių bei Å¡io sklypo kelio apsaugos zonoje, savavaliÅ¡kai pastatytÄ atraminę sienutę ir tvoros metalinius stulpus ir sutvarkyti statybvietę;

2) teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytÄ terminÄ , ieÅ¡kovas turi teisę prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pietinės, rytinės ir Å¡iaurinės pusių bei Å¡io sklypo kelio apsaugos zonoje, savavaliÅ¡kai pastatytÄ atraminę sienutę ir tvoros metalinius stulpus nugriauti pats, reikiamas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovo.IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, neturėdamas statybÄ leidžiančio dokumento, aplink žemės sklypÄ , kadastr.

Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. pastatė atraminę sienutę ir metalinius tvoros stulpus. Atlikus patikrinimÄ minėtame žemės sklype, buvo nustatyta, kad žemės sklype vykdomi atraminės sienutės ir tvoros statybos darbai. Ginčo statiniai yra pažymėti žemės sklypo, kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. detaliojo plano pagrindinio brėžinio M 1:500 iÅ¡traukoje. Atraminė sienutė, kurios aukÅ¡tis 1,30 m – 1,0 m – 0,8 m ir, ant atraminės sienutės 1,70 m aukščio metaliniai tvoros stulpai yra pastatyti ant sklypo ribos.

Tame pačiame brėžinyje pažymėta, kad atsakovo žemės sklypui pietinėje pusėje yra nustatyta kelio apsaugos zona – 10 m nuo sklypo ribos. Statybų patikrinimo metu galiojusio LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai priedo „Nesudėtingų statinių sÄ raÅ¡as“ 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 13 eilutėje yra nurodyti atraminės sienutės techniniai parametrai, pagal kuriuos aptariamas inžinerinis statinys nuo 1 m iki 1,5 m aukščio yra priskiriamas II grupės nesudėtingiems statiniams.

Be to yra imperatyviai nustatyta, kad statant atraminę sienutę ant žemės sklypo ribos, bÅ«tina gauti gretimo žemės sklypo savininko raÅ¡ytinį sutikimÄ . Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1-2 p. p., 12 str. 1 d. 4 p., teisė bÅ«ti statytoju įgyvendinama kai asmuo žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais LR įstatymų nustatytais pagrindais ir Å¡io įstatymo nustatyta tvarka yra gavęs statybÄ Å¾aidžiantį dokumentÄ (kai jis privalomas).

Statybos įstatymo 23 str. 28 d. nurodyta, jog statyba be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama. Ä®statymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodyta, kad tais atvejais, kai Å¡ios dalies 1-4 p. p. nurodyti statybÄ leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savinimų ar valdytojų sutikimus, - Å¡ių sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytiniai sutikimai priskirtini statybÄ leidžiantiems dokumentams.

LR Kelių įstatymo 13 str. nustatyti papildomi apribojimai Å«kiniai veiklai (tame tarpe ir statybos darbams) vykdyti, t.y., kad keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama. Kelių apsaugos zonose leidžiama statyti statinius ar įrenginius laikantis Statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvÄ bei saugaus eismo reikalavimus, pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytÄ tvarkÄ ir suderintus projektus.Atsakovas pažeidė aukščiau nurodytų Ä®statymų nuostatas, todėl, dėl atsakovo vykdomų statybos darbų, ieÅ¡kovas 2010-09-20 surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-00-100920-00051, o 2010-09-29 reikalavimu Nr. REI-00-100929-00008 iÅ¡ atsakovo pareikalauta paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius iki 2011-03-29 nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ atraminę sienutę ir tvoros metalinius strypus prie (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. bei sutvarkyti statybvietę.

IeÅ¡kovo reikalavimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo 2011-04-11 aktu Nr. RE-235 nustatyta, kad reikalavimas neįvykdytas. Pažymėjo, kad Å¡iuo metu galiojančio Statybos įstatymo 28 str. 3 d. atsakovui suteikia teisę atlikti savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo procedÅ«ras, t. y. gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir po savavaliÅ¡kos statybos fakto nustatymo, tačiau toks dokumentas ieÅ¡kovui pateiktas nebuvo.IeÅ¡kovo atstovė, palaikydama ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį tenkinti bei papildomai nurodė, kad pagal atsakovo pateiktus matavimus, pietinės atraminės sienutės matavimai buvo atlikti iÅ¡ atsakovui nuosavybės teise priklausančio sklypo kur yra susidaręs sklypo Å¡laitas, nuolydis.

Susumavus atraminės sienutės aukÅ¡tį su Å¡laitu, vienoje pusėje gaunasi, kad atraminė sienutė iÅ¡ kelio pusės yra pastatyta 1,25 m aukščio, kitame taÅ¡ke – 1,13 m. akivaizdu, kad atraminė sienelė nuo kelio pusės virÅ¡ija 1 m ir yra priskirtina nesudėtingam statiniui, kuriam privalomas statybÄ leidžiantis dokumentas. Pagal dabar galiojančiÄ redakcijÄ , yra nurodyta, kad statant atraminę sienutę, jos aukÅ¡tėjimo kampas nuo gretimo sklypo ribos netyri virÅ¡yti 45 laipsnių.

Jei atraminė sienelė yra 1 m, tai atitinkamai tam, kad bÅ«tų 45 laipsnių kampas, turi bÅ«ti kita, tokia pati lygiaÅ¡onio trikampio kraÅ¡tinė 1 m, tuomet yra 45 laipsnių kampas. Jei atraminės sienelės aukÅ¡tis yra 1 m, atitinkamai turi bÅ«ti atsitraukta 1 m nuo sklypo ribos. Tiek akto suraÅ¡ymo metu, tiek pagal dabar galiojančiÄ redakcijÄ , kai yra statomi nesudėtingi statiniai, reikalavimas turėti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , neiÅ¡nyko. Atsakovo pastatytas statinys yra kelio apsaugos zonoje.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duotų 2006-04-04 sÄ lygų Nr. A617 pirmame punkte aiÅ¡kiai nurodyta, kad statybos linija turi bÅ«ti pagal detalųjį planÄ , bet ne arčiau kaip 3 m nuo privažiavimo kelio. Å iuo atveju atsakovas turėtų atitraukti atraminę sienelę, kad nepažeistų tiek detaliojo plano, tiek specialiųjų sÄ lygų. Pietinėje žemės sklypo pusėje, žemės sklypas nėra registruotas, darytina iÅ¡vada, kad tai yra valstybinė žemė, todėl turėtų bÅ«ti Nacionalinės žemės tarnybos raÅ¡ytinis sutikimas kaip žemės valdytojo.

Tokie sutikimai pagal Statybos įstatymÄ yra prilyginami statybÄ leidžiančiam dokumentui.Atsakovas B. Ž. (jo įgaliota atstovė) pateikė atsiliepimÄ (b.l. 31-37), kuriuo pareiÅ¡kė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad laikytinas nepagrįstu ieÅ¡kovo nurodytas argumentas, jog atsakovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, neturėdamas statybÄ leidžiančio dokumento, aplink žemės sklypÄ , kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., pastatė atraminę sienutę ir metalinius tvoros stulpus ir kad tokie veiksmai atitinka Statybos įstatymo pateikiamÄ savavaliÅ¡kos statybos sampratÄ .

IÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto 2010-10-14 Statybų inspekcijai atsakovo pateikto skundo priede – plane M 1:500 aiÅ¡kiai matosi, kad atraminė sienutė su metaliniais tvoros stulpais yra pastatyta atsakovui priklausančio sklypo viduje, nepažeidžiant sklypo ribų. Plane M 1:500 pažymėti atstumai: 0,02; 0,10; 0,25; 0,41; 0,63; 0,96;; 2,24; 1,58; 0,32; 0,58 metrais nurodo nesudėtingo I grupės statinio atstumÄ nuo sklypo ribos į vidinę pusę. Nagrinėjamu atveju tiek rytinėje, tiek pietinėje, tiek Å¡iaurinėje pusėse esančios tvoros statymui gretimo sklypo savininkų sutikimų nereikėjo, nes tvora buvo pastatyta ne ant sklypo ribos, bet paties sklypo viduje, neperžengiant sklypo ribų, tai patvirtina sklypo geodezinė kontrolinė nuotrauka.

Net ir laikant, kad rytinėje pusėje atraminė sienutė yra pastatyta ant sklypo ribos, atsakovas 2010-08-06 yra gavęs gretimo sklypo, unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų K. sutikimÄ dėl tvoros ir atraminės sienutės. Taip pat atsakovas yra gavęs gretimo sklypo, unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų R. sutikimÄ dėl tvoros ir atraminės sienutės. Å ie sutikimai priskirtini statybÄ leidžiantiems dokumentams. IeÅ¡kovas nepagrįstai atsakovo statomai tvorai ir atraminei sienutei taikė reikalavimus, nustatytus II grupės nesudėtingiems statiniams pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų ir laikini) statiniai‘, nes tiek tvora, tiek atraminė sienutė atitinka I grupės nesudėtingiems statiniams taikomus kriterijus, t. y.

I grupei priskirtina tvora, kurios aukštis – 1,8 m, o atraminės sienutės – 1,0 m., tuo tarpu II grupei priskirtina: tvora – daugiau nei 1,8 m iki 2,0 m. o atraminė sienutė – daugiau nei 1,0 m iki 1,5 m. Ieškovas užfiksavo tokius atraminės sienutės aukščius: šiaurinėje pusėje – 0,8 m, rytinėje – 1,0 m, pietinėje – 1,30 m. Šiuo atveju ieškovas nepagrįstai priskyrė šiaurinėje ir rytinėje pusėse esančias atramines sienutes II grupės nesudėtingiems statiniams, nes kaip matyti jų aukštis yra 1,0 m, todėl atraminės sienutės, esančios šiaurinėje ir rytinėje pusėse priskirtinos I grupės nesudėtingiems statiniams.

IeÅ¡kovas nurodė, kad pietinėje pusėje esančios atraminės sienutės aukÅ¡tis vietomis yra 1,30 m. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo 2010-09-16 faktinių duomenų patikrinimo aktas buvo suraÅ¡ytas vykdant sklype namo bei tvoros statybas, kai dar nebuvo užbaigti visi statybos darbai, sustumdyti žemės sluoksniai. Baigus statybos darbus atraminės sienutės aukÅ¡tis yra numatytas 1,0 m (kÄ patvirtina galutinės situacijos brėžinys), todėl Å¡i atraminė sienutė pagal STR 1.01.07:2002 priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams.

IeÅ¡kovas taip pat nustatė, kad metaliniai tvoros stulpai yra 1,70 m aukščio, t.y. nevirÅ¡ija leistino 1,8 m aukščio, todėl jie yra priskirtini I grupės nesudėtingiems statiniams. Todėl, remiantis STR 1.01.07:2002 12.3 p. reikalavimais, atsakovui statant sklype tvorÄ ir atraminę sienutę nereikėjo gauti specialaus statybÄ leidžiančio dokumento. Tvora ir atraminė sienutė iÅ¡ kelio pusės (pietinės sklypo pusės) buvo statoma sklypo teritorijoje, neperžengiant sklypo ribos, todėl kelio savininko sutikimo nereikėjo ir ieÅ¡kovo nurodyti argumentai dėl atsakovo pažeidimo Kelių įstatymo nuostatų, nepagrįsti.

Be to, atsakovui priklausančio sklypo reljefas yra Å¡laituotas ir atitinkamose vietose susidaro iki 256 cm reljefo nuolydis, dėl ko, saugantis grunto griuvimo ar nuÅ¡liaužimo buvo bÅ«tina statyti atraminę sienutę, kuri ir laikoma inžineriniu statiniu pagal STR 1.01.07:2002 6.5 p., saugančiu nuo griuvimo ar nuÅ¡liaužimo už jos esantį gruntÄ . IeÅ¡kinys atmestinas ir dėl to, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ nesilaikė procedÅ«rinių reikalavimų ir terminų, nustatytų STR 1.09.06:2009 „Statybos stabdymas.

SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas (2010-05-25 redakcija) ir STR 1.09.06:2010 „Statybos stabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ ( 2010-10-01 redakcija. 2010-09-20 SavavaliÅ¡kos statybos akte Nr. SSA-00-100920-00051 (toliau – Akte) nepridėti atsakovo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai. Atsakovas taip pat nebuvo tinkamai informuotas apie numatomÄ 2011-04-11 atlikti statybos patikrinimÄ , nesudaryta galimybė jame dalyvauti.

Atsakovas tik 2011-04-09 gavo ieÅ¡kovo kvietimÄ dalyvauti 2011-04-08 dienos patikrinime, dėl ko laikytina, kad ieÅ¡kovas netinkamai ir pavėluotai informavo apie patikrinimÄ ir nesudarė atsakovui galimybės dalyvauti patikrinime. Kaip matyti realus patikrinimas vyko 2011-04-11, apie kurį atsakovas nebuvo informuotas. IeÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį praleidęs Statybos Ä®statymo 28 str. 6 d. ir STR 1.09.06:2010 (2010-10-01 redakcija) 49.2 p. nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ , todėl Å¡iuo atveju taikytina ieÅ¡kinio senatis.

Atsakovui buvo nustatytas terminas savavaliÅ¡kos statybos padarinius iki 2011-03-29, todėl konstatavus, kad Å¡is reikalavimas neįvykdytas, ieÅ¡kovas privalėjo pateikti ieÅ¡kinį teismui per mėnesį nuo Å¡io termino pabaigos, t.y. iki 2011-04-29. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kinys teismui yra pateiktas 2011 metų liepos pradžioje, pats ieÅ¡kinys datuojamas 2011-07-08. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Be to, ieÅ¡kovas pažeidė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos virÅ¡ininko 2010-05-17 įsakymu Nr. 1V-84 patvirtintÄ Asmenų praÅ¡ymų, skundų (praneÅ¡imų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo taisyklių 30 p., 45,5 p. reikalavimus, todėl ir Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys yra atmestinas.Atsakovas, palaikydamas atsiliepime nurodytus argumentus, prašė ieÅ¡kinį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Papildomai nurodė, kad tvorÄ pradėjo statyti 2010 metų balandžio, gegužės mėnesį, iÅ¡ atsakovo inspektorius pareikalavo nutraukti darbus, po to atsakovas buvo gavęs žodinį sutikimÄ tęsti darbus. 2010 metais iÅ¡ atsakovo buvo pareikalauta sustabdyti statybas, buvo suraÅ¡ytas statybų patikrinimo aktas, pareikalauta viskÄ nugriauti. Ä® atsakovo raÅ¡tus ieÅ¡kovo darbuotojai nereaguodavo. Akto suraÅ¡ymo metu nedalyvavo, jį gavo paÅ¡tu, akto neskundė. Nemano, kad statant tvorÄ pietinėje sklypo pusėje kelio zonoje, turi turėti statybos leidimÄ , nes tai nesudėtingas statinys.Atsakovo atstovė prašė ieÅ¡kinį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį, savo argumentus dėl ieÅ¡kinio iÅ¡dėstė raÅ¡ytinėje baigiamojoje kalboje (prie protokolo), bei nurodė, kad ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, teismas, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 7 d., suteiktų galimybę atsakovui parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybos leidimÄ .Å alys – ieÅ¡kovas ir atsakovas, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalyje dėl reikalavimų:

1) įpareigoti atsakovÄ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t.y. nugriauti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), rytinės ir Å¡iaurinės pusių bei Å¡io sklypo kelio apsaugos zonoje, savavaliÅ¡kai pastatytÄ atraminę sienutę ir tvoros metalinius stulpus ir sutvarkyti statybvietę;

2) teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytÄ terminÄ , ieÅ¡kovas turi teisę prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), rytinės ir Å¡iaurinės pusių bei Å¡io sklypo kelio apsaugos zonoje, savavaliÅ¡kai pastatytÄ atraminę sienutę ir tvoros metalinius stulpus nugriauti pats, reikiamas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovo, sudarė 2012-03-05 raÅ¡ytinę taikos sutartį (b.l.154-155), kuri 2012-03-29 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi (b.l.156-158) buvo patvirtinta ir aukščiau nurodytų reikalavimų dalyje byla buvo nutraukta.Todėl byloje nagrinėjamas tarp Å¡alių iÅ¡likęs ginčas - ginčas dėl atsakovo pastatytos žemės sklype atraminės sienutės ir tvoros, atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, kad.

Nr. (duomenys neskelbtini), pietinėje pusėje.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Kaip nustatyta bylos medžiaga, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-09-16 Faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FAK-537 (b.l.4-5), konstatuota, kad patikrinus atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (b.l.15-16, 18-20), esančių atraminės sienutės ir tvoros, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., statybÄ , darbai pagal detalųjį planÄ yra vykdomi kelio apsaugos zonoje; suderinto projekto ir leidimo sienutės ir tvoros įrengimui statytojas nepateikė; pagal esamÄ situacijÄ , darbai vykdomi savavaliÅ¡kai; padaryta iÅ¡vada, jog atraminės sienutės ir tvoros įrengimo darbus nurodytame žemės sklype vykdyti yra draudžiama. 2010-09-20 atsakovui (jam nedalyvaujant) buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. SSA-00-100920-00051 (b.l.6-8), dėl (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. esančių pastatytų gelžbetoninės atraminės sienutės ir tvoros metalinių stulpų, savavaliÅ¡kos statybos, nurodant, kad tai yra nauja statyba, statiniai priskirti II grupės nesudėtiniams statiniams; statybos leidimo nėra; konstatuota, jog pažeista LR Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patv. specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų II d., kelių apsaugos zonos nuostatos ir statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadas, leidžiantis statyti tik ažūrinę tvorÄ be cokolio (atraminės sienutės).

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2010-09-29 reikalavimu Nr. REI-00-100929-00008 (b.l.9), įpareigojo atsakovÄ B. Ž. iki 2011-03-29 savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t.y., nugriauti atramines sienutes ir tvoros metalinius stulpus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. bei įvykdžius šį reikalavimÄ , sutvarkyti statybvietę ir informuoti apie reikalavimo įvykdymÄ . 2011-04-11 suraÅ¡ytas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Reikalavimo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. RE-235 (b.l.

10) apie tai, kad atsakovas neįvykdė ieškovo reikalavimo nugriauti atraminę sienutę ir tvoros metalinius stulpus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., bei nufotografuota atraminė sienutė ir tvoros metaliniai stulpai (b.l.11-14).Atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., detaliajame plane (b.l.15-16) nurodytos atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos, pažymėtos gatvės raudonosios linijos, kelio apsaugos zona 10 m nuo sklypo ribos;  detaliojo plano pagrindinio brėžinio M 1:500 ištraukoje (b.l.17), ieškovo darbuotojas ant atsakovo žemės sklypo ribos pažymėjo atraminę sienutę, kurios aukštis 1,30 m – 1,0 m – 0,8 m, ant atraminės sienutės esančius 1,70 m aukščio metalinius tvoros stulpus, pastatytus ant žemės sklypo ribos.

Tame pačiame brėžinyje pažymėta, kad atsakovo žemės sklypui pietinėje pusėje yra nustatyta kelio apsaugos zona – 10 m nuo sklypo ribos. 2006-04-04 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio Å«kio ir teritorijų planavimo skyrius iÅ¡davė atsakovui specialiÄ sias projektavimo sÄ lygas statinio, gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., architektÅ«rai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti (b.l.49-50), kurių 6 p. nurodyta, ažūrinė cokolio tvora – iki 1,8 m. 2007-06-21 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio Å«kio ir teritorijų planavimo skyrius iÅ¡davė atsakovui statybos leidimÄ Nr. 0620 gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., statybai (51-52).Dėl ginčo statinių – atraminės sienutės ir tvoros, esančių pietinėje žemės sklypo pusėje– statybos teisėtumo turi bÅ«ti sprendžiama pagal statybos teisinius santykius ir statinių reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius Å¡ių statinių statybos metu.

Kaip nustatyta byloje, ginčo dėl to tarp šalių neiškilo, ginčo atraminės sienutės ir tvoros pietinėje pusėje statyba buvo vykdoma 2010 metų gegužės-birželio mėn., savavališkos statybos faktas ieškovo konstatuotas 2010 m. rugsėjo mėn. Tuo metu galiojusio Statybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 str. 6 p. nustatė, kad nesudėtingas statinys – tai paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.

Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai; pagal 71 p., savavaliÅ¡ka statinio statyba – statinio (jo dalies) statyba be Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai Å¡is dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimÄ pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimÄ (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytÄ privalomÄ jį dokumentÄ ), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukÅ¡tis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultÅ«ros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.

Pagal Ä®statymo (toliau – Ä®statymo) 23 str., 1 d. 1 p., statybos leidimas statinio statybai privalomas, iÅ¡skyrus: nesudėtingų statinių statybÄ . Nesudėtingų statinių sÄ raÅ¡Ä tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija; Ä®statymo 23 str. 1 d. 5 p. nustatyta, jog statybÄ leidžiančiu dokumentu yra gretimų žemės sklypų savinimų ar valdytojų raÅ¡ytiniai sutikimai. Pagal ginčo objektų statybos metu galiojusio (patvirtinto 2002-04-16 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 184 „Dėl Statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai‘ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai‘ patvirtinimo“) nesudėtingų statinių I grupei priskiriami tame tarpe – atraminė siena 1 m aukščio bei tvora su metaliniais stulpais ne aukÅ¡tesnė kaip 1,8 m.

Pagal STR 1.01.07:2002 Nesudėtingi (tarp jų ir laikini) statiniai 1 priedÄ , inžineriniai statiniai – tvora ir atraminė sienutė, atsižvelgiant į jų techninius parametrus, t.y. aukÅ¡tį skirstomi į I ir II grupės nesudėtingus statinius: I grupei priskiriama tvora, kurios aukÅ¡tis yra 1,8 m, II grupei – kurios aukÅ¡tis yra didesnis nei 1,8 m ir iki 2,0 m; tuo tarpu atraminė sienutė priskiriama I grupei, jeigu yra 1,0 m aukščio, II grupei priskiriama atraminė sienutė, jeigu jos aukÅ¡tis yra didesnis nei 1,0 m ir iki 1,5 m aukščio.

Taip pat nurodoma, kad * bet kokia tvora ant sklypo ribos gali bÅ«ti statoma, tik turint gretimo sklypo savininko sutikimÄ ; be gretimo sklypo sutikimo prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos) tvoras galima statyti:

3) statytojo sklypo pietinėje pusėje (tarp (>) 135° ir (<) 225°) – tvoros tipas nereglamentuojamas; jei atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos, bÅ«tina gauti kaimyninio sklypo savininko raÅ¡ytinį sutikimÄ . Neturint tokio sutikimo, atraminę sienutę galima statyti savo sklype:

1) prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos) – sklypo pietinėje pusėje (tarp (>) 135° ir (<) 225°). LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-649 „Dėl LR Aplinkos ministro 2010-07-26 įsakymo Nr. D1-649 „Dėl Statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai‘ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai‘ patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeistas ir papildytas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai‘ 6.15 p., pagal kurį atraminė sienutė – inžinerinis statinys, saugantis nuo griuvimo ar nuÅ¡liaužimo už jos esantį gruntÄ ; taip pat 1 priedo 2 lentelės pastaba iÅ¡dėstyta sekančiai: jei atraminė sienutė statoma ant žemės sklypo ribos, bÅ«tina gauti gretimo žemės sklypo savininko raÅ¡ytinį sutikimÄ .

Neturint tokio sutikimo, atraminę sienutę galima statyti savo žemės sklype, tačiau atraminės sienutės paaukÅ¡tėjimo kampas neturi virÅ¡yti 45°. Šį kampÄ sudaro 2 statmenos sklypų ribai linijos, prasidedančios bet kuriame žemės sklypų ribos žemės pavirÅ¡iaus taÅ¡ke, kurių viena yra horizontali, o kita nubrėžta iki atraminės sienutės virÅ¡utinės dalies; taip pat papildytos 1 priedo bendrosios pastabos 1 ir 2 lentelėms 6 p., pagal kurį Å¡io priedo 1 ir 2 lentelėse nurodyti objektai laikomo nesudėtingais statiniais tik tais atvejais, jei jie atitinka Statybos įstatyme nustatytÄ statinio apibrėžtį.

Pagal Kelių įstatymo (2008-12-01 iki 2011-11-21 galiojusi redakcija) 2 str. 3 d., kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui; to paties 2 str. 4 d. ir 10 d. atitinkamai apibrėžta, kad kelio apsaugos zona – tai abipus kelio nustatyto pločio žemės juosta, kurioje ribojama Å«kinė veikla, kelio savininkas – valstybė, savivaldybės, juridinis ar fizinis asmuo, kuriam kelias priklauso nuosavybės teise. Kelių įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, jog keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumÄ , socialinę ir ekonominę jų reikÅ¡mę, skirstomi į valstybinės reikÅ¡mės ir vietinės reikÅ¡mės kelius; to paties 3 str. 3 d. apibrėžta, kad vietinės reikÅ¡mės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į:

1) vieÅ¡uosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamÄ sias vietoves, sÄ vartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultÅ«ros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikÅ¡mės keliams;

2) vidaus kelius. Tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams).Pagal Kelių įstatymo 4 str., 1 -3 d. d., keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, juridiniams ar fiziniams asmenims; valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei.

Juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės ar jos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos; vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Pagal Kelių įstatymo 12 str. 1 d. 4 p., siekiant sudaryti saugias eismo sÄ lygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona.

Jos plotis pagal kelio reikšmę yra – vietinės reikšmės kelių – po 10 metrų; to paties 12 str. 2 d. nustatyta, kad kelio apsaugos zonas miestuose, kaimo gyvenamosiose vietovėse įstatymų nustatyta tvarka gali tikslinti Teritorijų planavimo įstatyme numatyti planavimo organizatoriai, turintys teisę tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius, detaliuosius, specialiuosius planus). Kelių įstatymo 13 str.1 d. įtvirtinta, jog keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama.

Technines eismo reguliavimo priemones suderinusios su policija įrengia kelius prižiÅ«rinčios įmonės; to paties 13 str. 2 d. nurodyta, kad kelių apsaugos zonose leidžiama statyti statinius ar įrenginius laikantis Statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvÄ bei saugaus eismo reikalavimus, pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytÄ tvarkÄ ir suderintus projektus o 3 d. iÅ¡vardinta kokius darbus draudžiama atlikti kelių apsaugos zonose.1) statyti gyvenamuosius namus, visuomeninius ir kitus pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir keleivių aptarnavimu;2) statyti paminklinius akcentus-simbolius, įrengti karjerus, vandens telkinius, sandėliuoti medžiagas be kelio ir žemės savininko (valdytojo) leidimo.4.

Draudžiama įrengti iÅ¡orinę reklamÄ keliuose, virÅ¡ kelių, kelių juostose ir jų apsaugos zonose, iÅ¡skyrus stendus, eismo dalyvius informuojančius apie kelio bÅ«klę. IÅ¡orinę reklamÄ Ä¯rengti draudžiama gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, pabloginti matomumÄ , akinti eismo dalyvius, kelti pavojų eismo dalyviams. Taip pat draudžiama naudoti reklamÄ , imituojančiÄ kelio ženklus ir (arba) naudojančiÄ kelio ženklų simbolikÄ .Pagal LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ patvirtintų specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų II dalį „Kelių apsaugos zonos“ 5 p., kelių apsaugos zonose leidžiama: 5.1. statyti statinius ar įrenginius laikantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvÄ ir saugaus eismo reikalavimus pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytÄ tvarkÄ ir suderintus projektus; 5.2. rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiu statyti laikinus sniegÄ sulaikančius statinius; pagal 6 p., kelių apsaugos zonose draudžiama: 6.1. statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus, kurie nesusiję su transporto ir keleivių aptarnavimu; 6.2.

įrengti iÅ¡orinę reklamÄ , jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus, bloginti matomumÄ , akinti eismo dalyvius, tuo keldama pavojų eismo dalyviams; 6.3. naudoti reklamÄ , imituojančiÄ kelio ženklus; 6.4. statyti paminklinius akcentus-simbolius, įrengti karjerus, vandens telkinius, sandėliuoti medžiagas be kelio ir žemės valdytojo ar jų savininko leidimo; 6.5. vykdyti kitus darbus (iÅ¡ jų antžeminių ar požeminių inžinerinių tinklų tiesimo ar rekonstrukcijos) be kelio ir žemės valdytojo ar jų savininko leidimo.Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus bei byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas pagrįstai priskyrė atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytus ginčo objektus – atraminę sienutę ir tvorÄ , užfiksuotus ieÅ¡kovo 2010-09-20 SavavaliÅ¡kos statybos akte Nr. SSA-00-100920-00051, II grupės nesudėtingų statinių grupei bei konstatavo Å¡ių ginčo objektų savavaliÅ¡kos statybos faktÄ .

Atsakovo atraminė sienutė ir tvora su metaliniais stulpais, esanti pietinėje pusėje, buvo pastatyta ant atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos, o ne atsakovui priklausančio žemės sklypo viduje, kaip teigė atsakovas. 2010-09-20 Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-100920-00051 atsakovo įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytas (nenuginčyti ir ieškovo darbuotojų surašytas 2010-09-29 Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-100929-00008), galiojantis, todėl privalomai sukelia atsakovui teisines pasekmes.

Savavališkos statybos aktas yra administracinis teisės aktas, kuris yra galiojantis visa apimtimi tol, kol nėra nuginčytas teismine tvarka. Todėl atsakovo nurodyti argumentai dalyje, kuriais buvo grindžiamas jo nesutikimas su ieškiniu nagrinėjamojoje byloje, atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. numato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tikslūs atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų kadastriniai matavimai buvo atliekami 2008 m., o atsakovo atraminės sienutės ir tvoros ginčo dalies statyba vyko 2010 metų gegužės mėn. Tuo tarpu atsakovui priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., ribos, (su kuriomis atsakovas supažindintas) bei nustatyti žemės sklypui apribojimai, kurių atsakovas privalo laikytis, pažymėti detaliajame plane ir suderinti su atitinkamomis valstybės institucijomis, dar anksčiau – 2005 metais (Žemės įstatymo 1 str. 16-17, 19-20, 27 p. p., 21 str. 1-2 p. 11-12 p.p.).

Atsakovo argumentai jog atsakovo pateikti įrodymai (planai, schemos ir pan., b. l. 64, 105-106, 166), patvirtina, kad atraminė sienutė nesiekia 1 m, nėra pagrįsti, nes bÅ«tent atsakovo pateiktoje schemoje (b. l. 166), susumavus atraminės sienutės aukÅ¡tį su Å¡laitu, matyti, kad jos aukÅ¡tis yra vienoje vietoje 1,25 m, kitoje 1,13 m. Atsakovo nurodyti argumentai, kad nėra duomenų apie savininkÄ Å¾emės sklypo, besiribojančio su atsakovui priklausančiu žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., neturi nagrinėjamu atveju reikÅ¡mės, kadangi atsakovas neginčijo, jog pietinėje pusėje esantis atsakovui priklausantis žemės sklypas ribojasi su keliu, esančiu valstybinėje žemėje (Žemės įstatymo 5 str., 7 str. 1 d. 1 p.).Dėl atsakovo reikalavimo taikyti ieÅ¡kinio senatį.Pagal CK 1.124 str., ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal CK 1.127 str. 2 d., jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iÅ¡ tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. To paties straipsnio 5 d. nustatyta, jog, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Kaip nustatyta byloje, ieÅ¡kovui pareikalavus 2010-09-29 iÅ¡ atsakovo iki 2011-03-29 likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, Å¡ių veiksmų iki nustatyto termino atsakovas neatliko, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių likvidavimo prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ , kai pažeidimas nepaÅ¡alinamas. Todėl atsakovo ir jo atstovės praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį – atmestinas kaip nepagrįstas, nes nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas praleido Statybos Ä®statymo 6 d., STR 1.09.06:2010 49.2 p nurodytÄ terminÄ Â kreiptis į teismÄ .

Kiti atsakovo nurodyti argumentai dėl ieÅ¡kovo padarytų procedÅ«rinių pažeidimų nustatant savavaliÅ¡kos statybos faktÄ , suraÅ¡ant savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , neatsakinėjant į atsakovo raÅ¡tus, nagrinėjamu atveju neturi reikÅ¡mės, nes galėtų bÅ«ti svarstomi ir nagrinėjami administracine tvarka, atsakovui ginčijant ieÅ¡kovo neteisėtus veiksmus ir/ar ginčijant aukščiau nurodytÄ savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , kuris nebuvo ir nėra nuginčytas. Nuo 2011-01-01 įsigaliojo nauja redakcija CK 4.103 str. redakcija, Å¡io str. 1 d. nustato, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai arba ne savavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ar pan.) draudžiama.

Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai, nustato įstatymai; Å¡io str. 2 d. nustato, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismÄ ; pagal 3 d., teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių Å¡alinimo klausimÄ iÅ¡sprendžia įstatymų nustatyta tvarka.Ä®statymo (redakcija nuo 2011-12-15) 28 str. 7 d. nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytojÄ (užsakovÄ ) ar kitÄ Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytÄ asmenį savo lėšomis per nustatytÄ terminÄ :

1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir, sumokėjus Å¡io Ä®statymo 1 priede nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , iÅ¡skyrus Å¡io Ä®statymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie Å¡io statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;

4) atstatyti (atkurti) nugriautÄ kultÅ«ros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas, ir, jeigu bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę. Å io str. 8 d. nustatyta, kad teismas, spręsdamas klausimÄ , ar įpareigoti statytojÄ (užsakovÄ ) ar kitÄ Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytÄ asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavaliÅ¡ka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastÄ , savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavaliÅ¡kos statybos buvusiÄ padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sÄ Å¾iningumÄ .

Pagal Å¡io str. 9 d., priimdamas vienÄ iÅ¡ Å¡io straipsnio 7 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytÄ terminÄ teismo reikalavimas nevykdomas, savavaliÅ¡kai pastatytas statinys ar savavaliÅ¡kai pastatyta jo dalis nugriaunami, iÅ¡ardomi ar atstatomi į buvusiÄ padėtį statytojo (užsakovo) ar kito Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis; Å¡io str. 10 d. nustato, kad su savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimu susijusių procedÅ«rų atlikimo tvarkÄ nustato Aplinkos ministerija.

Pagal 11 d., statybinės medžiagos ir statybinės atliekos, likusios savavaliÅ¡kai pastatytus ar statomus statinius (jų dalis) nugriovus, iÅ¡ardžius ar atstačius į buvusiÄ padėtį (atkÅ«rus), yra statytojo (užsakovo) ar kito Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens nuosavybė.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog savavaliÅ¡kų statybų kontekste valstybės kiÅ¡imasis į nuosavybės teisę paprastai pasireiÅ¡kia neteisėto statinio nugriovimu ar įpareigojimu jį nugriauti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo laikomas atitinkančiu bendrÄ jį visuomenės interesÄ , t. y. turinčiu teisėtÄ tikslÄ , jei Å¡iomis priemonėmis siekiama atkurti teisės virÅ¡enybę (paÅ¡alinant neleistinÄ ir neteisėtÄ statinį), užtikrinti statybos normų laikymÄ si, tvarkingÄ teritorijų planavimÄ , aplinkos apsaugÄ ar net bendrosios dalinės nuosavybės sistemos funkcionavimÄ .

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimai dažniausiai (ne)konstatuojami dėl ribojimo proporcingumo aspekto pažeidimo. Nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingÄ visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrÄ , kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualiÄ ir pernelyg didelę naÅ¡tÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savavaliÅ¡kos statybos yra susijusios su teritorijų planavimo sritimi, kurioje valstybė naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis ir Teismas paprastai proporcingu laiko ribojimÄ , kuriuo siekiama atkurti vietovės padėtį, kuri bÅ«tų buvusi, jei bÅ«tų laikomasi įstatymų, ir kuris garantuotų visiÅ¡kÄ aplinkos apsaugÄ bei atgrasintų kitus asmenis nuo panaÅ¡ių pažeidimų (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ byloje Nr. 21861/03 Hamer v.

Belgija). Dėl to Teismas ypač pabrėžia aplinkosauginį interesÄ , saugomų teritorijų vientisumo užtikrinimo aspektÄ . Nors Konvencijoje nėra nuostatų, specialiai skirtų aplinkosaugai, Å¡iandienos visuomenė yra vis labiau suinteresuota saugoti aplinkÄ . CK 4.103 straipsnio normos, nustatančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, pagal suformuotÄ teismų praktikÄ turi bÅ«ti taikomos kartu su vieÅ¡osios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimÄ , bei Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis savininko teisių gynimo bei bendrosios nuosavybės įgyvendinimo teisinius santykius; teisiniai neteisėtos statybos padariniai turi bÅ«ti taikomi atsižvelgiant į interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-02-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007; 2008-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2011-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2011).

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , į teisinį ginčo santykių reglamentavimÄ , į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas dalies atraminės sienulės ir tvoros su metaliniais stulpais tvoros, esančios atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., pietinėje pusėje gyvenamojoje vietovėje nugriovimo klausimas, į tai, kad ginčas tarp Å¡alių: ieÅ¡kovo ir atsakovo dėl analogiÅ¡ko ginčo dalyko, esančio Å¡iaurinėje, rytinėje atsakovo žemės sklypo dalyje yra iÅ¡spręstas taikiai, į tai, kad teritorija, kurioje yra ginčo objektas nėra priskiriama prie saugomų teritorijų, į ginčo Å¡alių interesų derinimo, teisingumo ir protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, darytina iÅ¡vada, kad ginčo atraminės sienulės ir tvoros su metaliniais stulpais savavaliÅ¡ka statyba nesukėlė itin neigiamų pasekmių aplinkai ar visuomenės interesams, kad Å¡is ginčo objektas besÄ lygiÅ¡kai turėtų bÅ«ti nugriaunamas (CK 1.5 str.).

Todėl yra pagrindas, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p., nustatyti atsakovui pakankamai protingÄ terminÄ ir atsakovui leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ ginčo objektų statybai įteisinti, t.y. taikyti alternatyvų griovimui pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ . O neįvykdžius teismo nurodymo, atsakovui turi bÅ«ti taikomas Statybos įstatymo 28 str. 9 d. nurodymas – savavaliÅ¡kai pastatyto statinio nugriovimas.Kadangi ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos: 137,00 Lt žyminio mokesčio ir 22,33 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei, viso 159,33 Lt (CK 79, 88, 96 str.).   Vadovaudamasis LR CPK 259, 260-270 str., 273 str. 2-3 d., teismas n u s p r e n d ė :

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Ä®pareigoti atsakovÄ B. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., pietinėje pusėje, esančių statinių – atraminės sienutės ir tvoros su metaliniais stulpais - projektinę dokumentacijÄ ir gauti Å¡ių statinių statybÄ leidžiančius dokumentus. Nustatyti, kad atsakovui B.

Ž. per nustatytÄ terminÄ aukščiau nurodyto teismo sprendime įpareigojimo neįvykdžius, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (į. k. 288600210) nugriauti nurodytus statinius - atraminę sienutę ir tvorÄ su metaliniais stulpais atsakovo B. Ž. lėšomis.             Priteisti iÅ¡ atsakovo B. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 159,33 Lt (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt devyni litai 33 ct.) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Spendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .            Teisėja                                                                                                           Dalia Zeniauskaitė           Â