cee85d4e-68f2-493c-9377-9b4a158e35d5 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-1054-340/10

Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00180-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija: 14.4; 121.15; 121.18; 121.21

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės, kolegijos teisėjų N. Švedienės, A. Maciejevskio, sekretoriaujant

I. Ulevičiūtei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A .Suslavičiui, atsakovo (apelianto) atstovėms advokatei L. Meškauskaitei, V. Šležaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „VICTORIA GYM“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto

1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės

V. J. ieškinį atsakovui UAB „VICTORIA GYM“ dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė:

ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 10 892,70 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo, t. y. nuo 2009-07-20 iki 2009-09-16.

nurodė, kad 2008-10-09 sudarytos Darbo sutarties Nr.105 pagrindu dirbo UAB „VICTORIA GYM“. 2009-07-16 įsakymu Nr. A09/07/16 buvo

atleista iÅ¡ darbo nuo 2009-07-20. Atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ darbdavys ieÅ¡kovei neiÅ¡mokėjo 10 330,12 Lt darbo užmokesčio. Atsikaityta buvo vėliau ir per kelis kartus: 2009-08-19 buvo sumokėta 4 000 Lt, 2009-09-16 – 6 330,12 Lt.

Atsakovas atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Dėl bendrovės sunkios finansinės padėties ieÅ¡kovei buvo pasiÅ«lyta sumažinti darbo sutartyje sulygtÄ darbo užmokestį; ieÅ¡kovei nesutikus, ji buvo atleista iÅ¡ darbo pagal DK 129 str. Atsakovo generalinė direktorė V. Å ležaitė, atsižvelgdama į susiklosčiusiÄ sunkiÄ ekonominę bendrovės bÅ«klę, pasiÅ«lė ieÅ¡kovei susitarti dėl atsikaitymo tvarkos – ieÅ¡kovei iÅ¡mokėti priklausančias iÅ¡mokas per du mėnesius nuo pasiÅ«lymo. IeÅ¡kovė tokiam susitarimui neprieÅ¡taravo ir geranoriÅ¡kai sutiko. Atsakovas laikėsi susitarimu prisiimtų įsipareigojimų ir visiÅ¡kai atsiskaitė su ieÅ¡kove.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-02-03 sprendimu priteisė iš atsakovo UAB „VICTORIA GYM“ ieškovei

V. J. 10 892,70 Lt įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmokÄ vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (10 892,70 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2009-11-09) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; priteisė į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo UAB „VICTORIA GYM“ 8,96 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta nuo 2009-07-20 pagal DK 129 str.; 2009-07-16 įsakyme „Dėl atleidimo iÅ¡ darbo“ nustatyta, kad su vyr. buhaltere V. J. paskutinę darbo dienÄ turi bÅ«ti

pilnai atsiskaityta, ieškovei buvo priskaičiuota išmokėti 13 572,53 Lt įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo

įmokÄ ; 2009-08-19 ieÅ¡kovei buvo sumokėta 4 00 Lt; 2009-09-16 – 6 330,12 Lt. Taigi su ieÅ¡kove visiÅ¡kai atsiskaityta praėjus beveik dviem mėnesiams. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas žinojo, jog įmonėje vasaros laikotarpiais visuomet gaunama mažiau lėšų, bei į tai, kad ieÅ¡kovės atleidimui iÅ¡ anksto buvo ruoÅ¡iamasi, jai nesutikus dėl darbo užmokesčio sumažinimo, laiko, kad darbdavys galėjo taip suplanuoti darbuotojos atleidimÄ iÅ¡ darbo, kad su ja galėtų atsiskaityti pagal Ä®statymo reikalavimus. Be to, atsakovas, kaip verslo subjektas, turi atsakingai planuoti savo veiklÄ , daryti atidėjimus ir neperkelti verslo rizikos darbuotojams.

Dėl susitarimo atsiskaityti kitokia tvarka negu numatyta įstatyme

Ä®vertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojos parodymus, teismas atmetė atsakovo argumentus, jog buvo susitarta atsiskaityti su ieÅ¡kove per du mėnesius nuo jos atleidimo iÅ¡ darbo dienos, kaip neįrodytus. Teismas pažymėjo, kad sutarties esmė yra Å¡alių susitarimas, t. y. jų valios sutapimas, kuris paprastai pasiekiamas Å¡alims apsikeičiant oferta ir akceptu. Atsakovo klausimas, ar ieÅ¡kovė gali palaukti atsiskaitymo iki rugsėjo mėnesio, nelaikytinas oferta. Toks siÅ«lymas nėra apibrėžtas, t. y. iÅ¡ jo negalima nustatyti nei kokiomis dienomis, nei kokiomis sumomis bus sumokėtos ieÅ¡kovei priklausančios sumos. Kad ieÅ¡kovė Å¡io klausimo nelaikė oferta ir jo neakceptavo įrodo tai, kad nei atsakovas, nei liudytoja negalėjo aiÅ¡kiai nurodyti ieÅ¡kovės atsakymo. Teismas laikė, kad atsakovas (darbdavys), kaip stipresnioji darbo sutarties Å¡alis, ne susitarimo bÅ«du, o žinodama, kad ieÅ¡kovė dar bÅ«dama darbuotoja aktyviai nepasiprieÅ¡ins, nepalikdama jai kitos iÅ¡eities, primetė savo valiÄ . Tai, kad nebuvo susitarta dėl vėlesnio atsiskaitymo įrodo ir ieÅ¡kovės siųstas elektroninis laiÅ¡kas atsakovui, kuriame buvo klausiama, kada bus su ja atsiskaityta. Teismas konstatavo, jog pagal įstatymÄ bet kokie darbo apmokėjimo tvarkos pasikeitimai turi bÅ«ti įforminami raÅ¡tiÅ¡kai; sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant DK

141 str. 1 d. įtvirtintÄ normÄ , darytina iÅ¡vada, kad jei susitarimas, keičiantis įstatymÄ , dėl atsiskaitymo iki rugsėjo mėnesio dalimis ir galėjo bÅ«ti, jis turėjo bÅ«ti įformintas raÅ¡tu.

Dėl 141 straipsnio 3 dalies taikymo

Teismas konstatavo, jog atsakovo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008, visiÅ¡kai skiriasi faktinės aplinkybės, todėl Å¡ioje byloje analogija negalima. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės kaltės dėl uždelsto atsiskaitymo nėra. Ä®statyme darbdaviui numatyta sankcija sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikÄ negali bÅ«ti laikoma neprotingai didele. Kaip minėta, atsakovas privalo veikti rinkoje atsakingai, daryti atidėjimus, tinkamai planuoti savo veiklÄ . IÅ¡ į bylÄ pateiktos audito atskaitos matyti, kad bendrovė turėjo grynųjų pinigų; byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad nenutraukus darbo santykių su ieÅ¡kove iki rudens, bendrovei bÅ«tų buvusi padaryta esminė žala. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pagrindo sumažinti priskaičiuotÄ vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikÄ , nėra. Vadovaujantis

DK 141 str. 3 d., ieškovei iš atsakovo priteistina 10 892,70 Lt įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo

įmokÄ vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus m. l apylinkės teismo 2010-02-03 sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovo UAB „Victoria

Gym“ ieÅ¡kovei V. J. 10892,70 Lt įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmokÄ vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (10 892,70 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo

teisme (2009-11-09) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės V. J. ieÅ¡kinį dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstÄ atsiskaityti

laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo dienos atmesti kaip nepagrįstÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apelianto nuomone, teismas netinkamai interpretavo DK 141 str. įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ ,

taip pat pažeidė įrodymų vertinimo civilinėje byloje taisyklę, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .

Atsakovo nuomone, teismo išvados bei teisinio reguliavimo interpretavimas, jog nepakanka įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė ir atsakovas

susitarė dėl vėlesnio atsiskaitymo, be to, jei susitarimas dėl atsiskaitymo

dalimis ir galėjo būti, jis turėjo būti įformintas raštu, prieštarauja byloje esančių įrodymų

visumai, formuojamai teismų praktikai bei

darbo teisinius santykius reglamentuojančių normų aiškinimo principams. DK 141 str. l d. norma yra dispozityvi ir suteikia

darbo teisinių santykių šalims –

darbuotojui ir darbdaviui – diskrecijÄ susitarti dėl kitokios atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkos. DK

imperatyviai nenustato, kokia forma toks susitarimas turėtų būti sudaromas, o

tai reiškia, kad jis gali būti sudarytas žodžiu arba raštu, ar išreikštas konkliudentiniais veiksmais.

Pažymėtina, jog darbuotojo ir darbdavio susitarimai, kurie turi būti sudaromi

(tik) raštu, DK išvardinti, todėl teismo pateiktas DK 141 str. l d. aiškinimas, kad susitarimas turi būti sudaromas

(tik) raÅ¡tu, yra nepagrįstas ir prieÅ¡tarauja DK normų aiÅ¡kinimo principams. Teismas turėjo prioritetÄ teikti ne susitarimo formai, bet susitarimo esmei – neatsižvelgė į susitarimo sudarymo metu egzistavusias ekonomines-socialines

aplinkybes, kurios sÄ lygojo atsakovo iniciatyvÄ ieÅ¡koti konsensuso su ieÅ¡kove, taip pat į tai, kad susitarimas neprieÅ¡taravo imperatyvioms įstatymo normoms,

teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams, taip pat nepažeidė ieÅ¡kovės interesų. FaktÄ , jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo žodinis susitarimas dėl

kitokios atsiskaitymo tvarkos, patvirtina liudytojų parodymai bei pačios ieškovės elgesys, taip pat jos

santykiai su atsakovu jau sudarius susitarimÄ . Pažymi, jog teismas iÅ¡ esmės neatsižvelgė į realiai egzistavusias sÄ lygas, kurios paskatino UAB „VICTORIA

GYM“ ieškoti konsensuso su ieškove dėl

kitokios finansinio atsiskaitymo tvarkos. Apelianto teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika leidžia teigti, jog teismas, spręsdamas

dėl DK 141 str. 3 d. nustatytos sankcijos

taikymo Å¡ioje byloje, turėjo atsižvelgti į visumÄ reikÅ¡mingų aplinkybių ir įvertinti jas atitikties teisingumo, protingumo ir

sÄ Å¾iningumo principams požiÅ«riu. Tai reiÅ¡kia, jog teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybes, sÄ lygojusias susitarimo sudarymÄ , taip pat į susitarimo sÄ lygas (turinį) ir jo vykdymÄ , ieÅ¡kovės ir atsakovo elgesį ir pan., taip pat įvertinti tai, kad ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi praėjus beveik 2 mėnesiams po to, kai jai buvo iÅ¡mokėta visa suma. Toks ieÅ¡kovės elgesys kelia pagrįstas abejones, ar ieÅ¡kovė tinkamai vykdė DK 35 str. nustatytÄ pareigÄ veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, ar ieÅ¡kovė nepiktnaudžiauja teise.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-02-03 sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ apelianto visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės nuomone, skundžiamas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistu. Teismas pagrįstai konstatavo, jog jei susitarimas dėl atsiskaitymo dalimis ir galėjo bÅ«ti, jis turėjo bÅ«ti įformintas raÅ¡tu. Nurodo, jog apeliantas negali remtis darbo teisiniuose santykiuose pavaldžių liudytojų parodymais; be to apeliantas netinkamai interpretuoja liudytojų parodymus. Pažymi, jog įvertinant tai, kad ieÅ¡kovė buvo įspėta apie atleidimÄ iÅ¡ darbo prieÅ¡ 4 mėnesius, atsakomybė dėl pinigų srautų nesuplanavimo tenka apeliantui. Apeliantės minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis iÅ¡ esmės neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl teismas pagrįstai ja nesirėmė.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino dalį teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų nagrinėjamoje byloje, kas sudaro pagrindÄ iÅ¡ dalies pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacijos dalykas nagrinėjamoje byloje – DK 141 str. 3 d. aiÅ¡kinimo ir taikymo problema. Darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka; darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dienÄ privalo iÅ¡mokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (DK 141 str. 1, 2 d.). Jeigu darbdavys Å¡ios pareigos nevykdo ir uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visÄ uždelsimo laikÄ (DK 141 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje teismas pripažino, kad darbdavio finansinė padėtis buvo sunki, tačiau sunki finansinė padėtis neatleidžia darbdavio nuo įstatymo numatytos pareigos atsiskaityti su atleidžiamu darbuotojų jo atleidimo dienÄ . Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 str. 3 d. paskirtis yra dvejopa; tai įstatymo nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiÅ¡kai neatsiskaitė atleidimo dienÄ . Å i sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės

12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; ir kt.)

Sprendžiant praÅ¡omos priteisti kompensacijos dydžio proporcingumo padarytam darbuotojo teisių pažeidimui klausimÄ , pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegija sutinka, kad įmonės sunki finansinė padėtis negali pateisinti atsiskaitymo uždelsimo, tačiau nagrinėjamoje byloje bendrovės sunki finansinė padėtis sudarė darbdaviui prielaidÄ pasiÅ«lyti atleidžiamai darbuotojai sudaryti susitarimÄ dėl kitokios, nei įstatymo numatyta atsiskaitymo tvarkos – atsiskaitymo iÅ¡dėstymo 2 mėnesiams. Teisėjų kolegija nesutinka su teismo nuomone, jog atsakovas neįrodė, jog su ieÅ¡kove buvo susitarta dėl atsiskaitymo per du mėnesius nuo jos atleidimo iÅ¡ darbo; byloje yra duomenų, kad žodinis susitarimas dėl atsiskaitymo iÅ¡dėstymo byloje įrodytas.

Liudytojos K. M. ir M. A. parodė, kad toks žodinis susitarimas buvo pasiektas, tai, kad jos negalėjo nurodyti teismui visų susitarimo detalių, susitarimo sudarymo fakto nepaneigia. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad atleista iÅ¡ darbo ieÅ¡kovė nesikreipė į teismÄ dėl savo teisių gynimo, bet susiraÅ¡inėjo su darbdaviu elektroniniu paÅ¡tu dėl jai priklausančių iÅ¡mokų mokėjimo, taip pat netiesiogiai patvirtina tokio susitarimo buvimÄ (b.l. 105). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo Darbo kodekso teisės normų, reglamentuojančių reikalavimus darbo sutarties formai, vertinimu ir sutinka, kad darbdavio ir atleidžiamo iÅ¡ darbo darbuotojo susitarimas dėl kitokios, nei įstatymo numatytos atsiskaitymo tvarkos turėjo bÅ«ti įformintas raÅ¡tu.

Darbdavys, nesudaręs tokio susitarimo raÅ¡ytine forma, pažeidė darbuotojo teises gauti jam priklausančias sumas įstatymo arba kitokia darbdavio ir darbuotojo susitarimo numatyta tvarka, tačiau bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyti faktai įrodo darbdavio sÄ Å¾iningumÄ â€“ darbdavys susitarė žodžiu dėl iÅ¡mokamų sumų iÅ¡dėstymo, ir jo laikėsi: dalį ieÅ¡kovei priklausančių iÅ¡mokų (4 000 Lt) sumokėjo 2009-08-19, likusiÄ dalį (6 330,12 Lt) – 2009-09-16.

Darbuotoja pradirbo pas darbdavį 9 mėnesius, visos jai priklausančios sumos iÅ¡mokėjimas buvo uždelstas 1 mėnesį, dar vienÄ mėnesį darbdavys uždelsė iÅ¡mokėti dalį sumos; tuo tarpu ieÅ¡kinio reikalavimas dėl kompensacijos buvo patenkintas pilna apimtimi, kaip už visiÅ¡kÄ neatsiskaitymÄ . Teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kad, jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaityta visiÅ¡kai, tai vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ atitinka normos tikslus, tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo iÅ¡mokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 str. 3 d. mokėtinos iÅ¡mokos dydį sudaro neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis, iÅ¡ieÅ¡koma už uždelsimo laikÄ .

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas faktines bylos aplinkybes (dalinį atsiskaitymÄ , darbdavio veiksmų sÄ Å¾iningumÄ ) sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje DK 141 str. 3 d. nuostatos taikytinos sistemiÅ¡kai su DK 2,

35 str. įtvirtintais principais, pagal kuriuos įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principų. Dėl iÅ¡dėstyto teismo priteista kompensacija, kaip sankcija darbdaviui, vertintina kaip neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, kas sudaro pagrindÄ sumažinti priteistÄ kompensacijÄ 50 proc.

Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, dėl to dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iš apeliantės (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas n u t a r ė :

Vilniaus miesto

1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeisti – sumažinti priteistÄ iÅ¡ atsakovo UAB „VIKTORIJA GYM“ ieÅ¡kovei V. J. kompensacijÄ už atsiskaitymo uždelsimo laikÄ iki 5 446,35 Lt (penkių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių litų, 35 centų) įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmokÄ ; kitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „VIKTORIJA GYM“ 8,50 Lt (aÅ¡tuonis litus, 50 centų) paÅ¡to iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė                                                                          T.

Žukauskienė

Teisėjai                                                                                               N.

Švedienė

                                                                                                           A.

Maciejevski