Legislator Case Law & Legislation
cee5e1a5-201c-429d-bb5b-cf31a3b564f8 AI generated

cee5e1a5-201c-429d-bb5b-cf31a3b564f8 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number cee5e1a5-201c-429d-bb5b-cf31a3b564f8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr.1-27-174/2014Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00590-2005-6Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.3.2.6.; 1.2.3.2.9.; 1.2.14.3.2.2.; .2.22.3.;2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.4. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N DI SL I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U 2014 m. vasario 20 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,teisėjų Reginos BertaÅ¡ienės, Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,gynėjui advokatui Vaclovui JanuÅ¡auskui,teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T.

Legislator headnote

AI generated

cee5e1a5-201c-429d-bb5b-cf31a3b564f8 · Klaipėdos apygardos teismas: Galvoja, kad tai buvo Å¡autuvas, nors to nematė. T. M. pasakė M., kad Å¡is perÅ¡autų jam kojas, o jie paraÅ¡ys tarnybinį praneÅ¡imÄ , kad jis norėjo pabėgti. Jis pasakė, kad niekur neis. Tada jie keletÄ kartų jam sudavė ir įmetė į automobilį. Parvežė į policijÄ ir vėl darė jam spaudimÄ . Paėmė iÅ¡ spintelės nuotraukas, kur buvo tikrai sužaloti žmonės, jie buvo nužudyti, ir jo klausė, ar jis juos pažįsta. Jis pasakė, kad nepažįsta, buvo Å¡oko bÅ«senos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr.1-27-174/2014Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00590-2005-6Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.3.2.6.; 1.2.3.2.9.; 1.2.14.3.2.2.; .2.22.3.;2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.4. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N DI SL I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U 2014 m. vasario 20 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,teisėjų Reginos BertaÅ¡ienės, Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,gynėjui advokatui Vaclovui JanuÅ¡auskui,teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbo Didžiojoje Britanijoje, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2002-03-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė konfiskuojant turto už 200 litų, pritaikius LR BK 471 str., paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 m.; 2005-07-18 Å ilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 2 d., paskirta bausmė –30 parų areÅ¡tas, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., 180 str. 2 d., 254 str. 2 d.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: kaltinamasis T.

D. buvo kaltinamas tuo, kad 2005 m. liepos 7 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini), prie 21 namo itin žiauriai iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė M. K., panaudojęs specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ , pagrobė svetimÄ turtÄ ir panaudojęs fizinį smurtÄ pagrobė Å¡aunamÄ jį ginklÄ , bÅ«tent: beisbolo lazda ir kumščiais tyčia ne mažiau kaip dvideÅ¡imt penkis kartus smogė M. K. į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam M. K. poodines kraujosruvas deÅ¡iniame momenyje, deÅ¡inės pusės virÅ¡utiniame akies voke, kairėje speninėje ataugoje ir kairės pusės sprando – kaklo riboje, pailgos juostos formos kraujosruvÄ kaktos deÅ¡inėje, kraujosruvas abiejuose dilbiuose, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, poodines kraujosruvas deÅ¡iniame petyje, kraujosruvas juosmens deÅ¡inėje pusėje, ant kairiojo sėdmens, abiejų klubų, deÅ¡inės Å¡launies, krÅ«tinės lÄ stos priekinio pavirÅ¡iaus deÅ¡inėje pusėje, odos nubrozdinimus deÅ¡iniajame klube ir deÅ¡inės kojos kelio iÅ¡oriniuose pavirÅ¡iuose, kraujosruvÄ ir nubrozdinimus nosies nugarėlėje, masyviÄ kraujosruvÄ deÅ¡inės pėdos-čiurnos iÅ¡oriniuose pavirÅ¡iuose, keturias muÅ¡tines žaizdas galvos pakauÅ¡inėje dalyje.

Dėl smÅ«gių į galvos pakauÅ¡inę dalį lūžo kaukolės skliauto ir pamato kaulai, progresuojant traumos komplikacijai iÅ¡sivystė smegenų koma, brinko smegenys ir įstrigo kaukolės didžiojoje angoje, dėl to 2005-07-10 M. K. ligoninėje mirė. Taip pavartodamas fizinį smurtÄ ir tokiu bÅ«du atėmęs galimybę M. K. prieÅ¡intis iÅ¡ pastarojo pagrobė jam priklausančius: 5000 Lt vertės auksinę grandinėlę, 1500 Lt vertės auksinį laikrodį, 1500 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSagem“, 100 Lt vertės automobilio „Mercedes-Benz“ raktelius bei Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ dujinį pistoletÄ .

IÅ¡ viso pagrobė M. K. priklausančio turto už 8100 Lt.Kaltinamasis T. D. dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2005 m. liepos 7 d. jis buvo (duomenys neskelbtini) miesto Å¡ventėje. IÅ¡ tų asmenų, su kuriais jis ten buvo, gali įvardyti tik Å ., bet jų buvo ir daugiau, tačiau jų dabar nepamena. Å ventės metu alkoholio jis negėrė, tiesiog vaikščiojo ir mėgavosi koncertu. Vėliau iÅ¡vyko namo, o kas galėtų tai patvirtinti, nežino, nes gyvena pas mamÄ ir į namus sugrįžo apie 2 valandÄ , o gal ir anksčiau, tiksliai pasakyti negali.

Mama tuo metu jau miegojo. Su M. K. jis buvo pažįstamas. Susipažino diskotekoje, kuri vyko netoli (duomenys neskelbtini) miestelio. Toje diskotekoje sutiko M. K., kuris yra jo antros kartos pusbrolis, ir kartu su juo buvo M. K.. S. pažinojo nuo mokyklos laikų, buvo pažįstami nuo Å¡eÅ¡tos klasės. IÅ¡ M. K. jis pirko automobilį „Mercedes-Benz“. Automobilis po kelių mėnesių sugedo ir visÄ laikÄ stovėjo prie namų, jis juo nevažinėjo. VienÄ dienÄ jam paskambino K. ir pasiÅ«lė susitikti.

Susitikus paklausė, ar jis negalėtų jam paskolinti tos maÅ¡inos ratų, jeigu dabar neplanuoja su ja važinėti. Pažadėjo grÄ Å¾inti, kai jis susitvarkys automobilį. Jis pagalvojo, kad jeigu Å¡is yra K. draugas, o K. yra jo giminaitis, tai problemų dėl automobilio ratų grÄ Å¾inimo neturėtų bÅ«ti. Ratus savo automobiliu jis paėmė iÅ¡ M. K., nes Å¡is jam atvežė paprastus ratus, o jo pasiėmė. Vėliau su tuo „Mercedes“ automobiliu jis važinėjosi, nes jį susitvarkė.

Tačiau ratų K. jam negrÄ Å¾ino. Kai Å¡iam paskambino, jis trumpai ir aiÅ¡kiai pasakė: „užmirÅ¡k tuos ratus“. Po to su juo aiÅ¡kintis nebandė, nes tai buvo beviltiÅ¡ka. Prie jo namų nuvažiavęs nebuvo. Kiek jam yra žinoma, tiek K., tiek K. užsiiminėdavo nelegalia veika. Jie turėjo ryÅ¡ių su nusikalstamu pasauliu. Dabar K. ir K. brolis yra nuteisti, o jei bÅ«tų gyvas S. ir K., tai ir jie bÅ«tų buvę nuteisti. Kad jie užsiiminėjo nelegalia veikla, buvo aiÅ¡ku todėl, kad jie gyveno ne pagal pajamas, nes daiktai pas juos buvo brangÅ«s, o jie patys niekur nedirbo.

Su K. jis dažnai nebendravo. Yra buvę, kad K. su K. buvo (duomenys neskelbtini), važiuodami prie jo sustojo ir klausinėjo apie kontrabandÄ . Pas juos yra pasienio ruožas ir klesti kontrabanda, todėl jie ir domėjosi. Su juo susitikdavo labai retai. IÅ¡ viso per tÄ laikÄ , kai susipažino su K. iki jo nužudymo, jį buvo sutikęs ne daugiau kaip 3–4 kartus.Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai buvo melagingi. Jis buvo priverstas save apkalbėti. 2006 metais jis iÅ¡vyko į užsienį, o 2007 metais sugrįžus į LietuvÄ , jį (duomenys neskelbtini) naktį sustabdė policijos pareigÅ«nai.

Su savimi jis neturėjo automobilio vairuotojo teisių ir maÅ¡ina buvo nedrausta. PareigÅ«nai per Tauragės policijos komisariatÄ nustatinėjo jo asmenybę. Jį nubaudė ir paleido. Ryte, apie pusę 8 ryto, į duris paskambino (duomenys neskelbtini) policijos pareigÅ«nai ir jį sulaikė apklausai. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatÄ , maždaug už 20 minučių pasirodė pareigÅ«nai. VienÄ iÅ¡ pareigÅ«nų jis pažino. Tai buvo Ž. M.. Atvykę pareigÅ«nai budėtojo paklausė, ar sulaikytasis yra D., o paskui priėję uždėjo jam antrankius ir įsodino į automobilį.

Važiuojant į Tauragę jis klausė, kas vyksta, kur jį veža, bet buvo pasakyta, kad nuvykus į komisariatÄ bus iÅ¡siaiÅ¡kinta. Vežant pareigÅ«nai jo klausinėjo, kaip jam sekasi, ar pažįsta K.. Atsakė, kad teko su juo susitikti. Klausė apie jo nužudymÄ , tada jis pasakė, kad nieko apie tai nežino. Jo klausė, ar pirko iÅ¡ jo automobilį, ar skolino ratus. Atsakius, kad taip, pasakė: „motyvas yra, taigi prisipažink“. Prasidėjo žaidimas „geras policininkas“, „blogas policininkas“.

„Geras policininkas“ iÅ¡eina, „blogas policininkas“ daro jam psichologinį spaudimÄ . Jie vežėsi jį į įvykio vietÄ . Kadangi nukentėjusieji ir nužudytasis gyveno netoli miÅ¡ko, jie jį nusivežė į miÅ¡kÄ . Jis žinojo, kur gyvena K., nes iÅ¡ jo pirko automobilį ir ten buvo. Nusivežę į miÅ¡kelį jie vėl pradėjo psichologinį spaudimÄ . Atrakino antrankius ir pasakė, kad jis gali eiti, yra laisvas. Jis pasimetė, nes iÅ¡girdo, kaip užtaiso Å¡autuvÄ .

Galvoja, kad tai buvo Å¡autuvas, nors to nematė. T. M. pasakė M., kad Å¡is perÅ¡autų jam kojas, o jie paraÅ¡ys tarnybinį praneÅ¡imÄ , kad jis norėjo pabėgti. Jis pasakė, kad niekur neis. Tada jie keletÄ kartų jam sudavė ir įmetė į automobilį. Parvežė į policijÄ ir vėl darė jam spaudimÄ . Paėmė iÅ¡ spintelės nuotraukas, kur buvo tikrai sužaloti žmonės, jie buvo nužudyti, ir jo klausė, ar jis juos pažįsta. Jis pasakė, kad nepažįsta, buvo Å¡oko bÅ«senos.

Tada jam pasakė, kÄ jis turi raÅ¡yti, sakė, kad K. buvo nusikaltėlis ir jam nieko nebus, nes jis nuo jo gynėsi. Liepė raÅ¡yti, kad jis važiavo pasiimti savo daiktų, K. iÅ¡sitraukė pistoletÄ , o jis gynėsi, nes bijojo, kad nuÅ¡aus. O jie viskÄ pateiks kaip savigynÄ ir jo niekas už tai nenuteis. Blogiausiu atveju gaus lygtinę laisvės atėmimo bausmę. Jam pasakius, kad nepasiraÅ¡ys, buvo sakoma, kad bus daromas spec. etapas į KlaipėdÄ , o ten tai jau jis viskÄ papasakos, kÄ reikės. GÄ sdino, kad uždarys seserį ir mamÄ pas nuteistus kalinius tam, kad nustatytų jų asmenybes ar kažkÄ panaÅ¡aus.

Jis buvo labai iÅ¡sigandęs. Nežinojo, kaip elgtis. Jis tiesiog sutiko su ONTT pareigÅ«nų parengta versija.Parodymų patikrinimo vietoje parodė tÄ , kÄ jam papasakojo pareigÅ«nai. Pavaizdavo pareigÅ«nų sukurtÄ versijÄ . Lazda, kuriÄ parodė, buvo iÅ¡ jo sandėliuko. Tai yra ta pati lazda, kuri buvo paimta ekspertizei. Jis sakė, kad tai K. lazda, bet ji pas jį sandėliuke buvo jau seniai. TÄ lazdÄ pareigÅ«nams parodė tada, kai jie buvo sandėliuke. Jo pareigÅ«nai paklausė, ar jis turi kokiÄ nors beisbolo lazdÄ , ar kÄ nors panaÅ¡aus į strypÄ .

Jis atsakė, kad kÄ nors suras. Jam grįžus iÅ¡ užsienio, jis buvo sulaikytas 14 parų dėl Å¡ios bylos. Teisme jis buvo apklausiamas ir tik gali pakartoti, kad buvo Å¡oko bÅ«senos, nes pareigÅ«nai buvo pasakę, kad jeigu jis pasakys, kaip su juo elgiamasi, jie tikrai jį iÅ¡ po žemės iÅ¡kas. Po to, kai jis buvo paleistas, susirado darbÄ , trečiadieniais važiuodavo į (duomenys neskelbtini) registruotis. Dvejus metus vyko ikiteisminis tyrimas ir jis visÄ tÄ laikÄ dirbo ir važiuodavo atsižymėti į (duomenys neskelbtini).

Vėliau jis buvo atleistas iÅ¡ darbo. Darbo biržos buvo pasiustas į KlaipėdÄ mokytis dirbti suvirintoju. Po Kalėdų gavo teismo nutartį, kad byla nutraukta ir kardomoji priemonė panaikinta. Grįžo į KlaipėdÄ , baigė mokslus, ieÅ¡kojo darbo, bet nieko neradęs nusprendė vykti į užsienį.NuoÅ¡irdų prisipažinimÄ parašė jis. Jį parašė pas ONTT pareigÅ«nus kabinete. PrieÅ¡ tai buvo sulaikytas apie 8 valandÄ ryto (duomenys neskelbtini) policijos pareigÅ«nų, kurie jį pristatė į policijos komisariatÄ .

NuoÅ¡irdų prisipažinimÄ parašė tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo sulaikytas, apklaustas buvo taip pat tÄ pačiÄ dienÄ . Apklausiant buvo daromas vaizdo įraÅ¡as.Su Å . į Policijos komisariatÄ jie buvo pristatyti skirtingu metu. Jis jau buvo „apdirbtas“ psichologiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai bei pasirašęs nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ . Vėliau bylos eigoje buvo surastas Å . kaip liudytojas. Jis taip pat buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) policijos ir perduotas Tauragės ONTT pareigÅ«nams ir pristatytas į Tauragę duoti parodymus.

Å . jis pažinojo, nes gyveno tame pačiame mieste, jų namai buvo Å¡alia. Jie bendraudavo. Kur Å . yra Å¡iuo metu, nežino. Å . taip pat buvo daromas spaudimas, nes jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandos. Todėl tie patys organizuoto nusikalstamumo tyrimo pareigÅ«nai darė spaudimÄ , kad jis duotų tokius parodymus, kokie yra byloje. Žino, kad Å . buvo sulaikytas, tačiau tiksliai negali pasakyti, kada jis buvo nuteistas. PrieÅ¡ teismÄ jis ir davė tokius parodymus.Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis T.

D. parodė, kad M. K. pažinojo. Jis iÅ¡ M. K. pirko automobilį „Mercedes-Benz 230“. Po kurio laiko automobilis sugedo, todėl juo nebevažinėjo. 2005 m. vasario–kovo mėnesį M. K. papraÅ¡ius, jis nuo nusipirkto automobilio jam paskolino ratus su lietais ratlankiais. Po poros mėnesių jis paskambinęs telefonu paprašė M. K. grÄ Å¾inti jam paskolintus ratus. M. K. jį iÅ¡keikė ir pasakė, kad jam jokių ratų negrÄ Å¾ins. 2005-07-06, apie 22-23 val., jis savo automobiliu „Audi 90“ atvažiavo į M.

K. kiemÄ (adreso negali pasakyti, tik gali parodyti, kur jis gyvena). Atvykęs į kiemÄ , pamatė, kad M. K. automobilio kieme nėra, todėl iÅ¡važiavo ir važinėjosi po (duomenys neskelbtini) miestÄ . Liepos 7 d., apie 2 val., jis vėl atvyko į tÄ patį kiemÄ ir pamatė, kad kieme stovi M. K. automobilis su įjungtais Å¡viesos žibintais. Kai jis pradėjo eiti link M. K. automobilio, Å¡is, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, pradėjo jį keikti visokiais žodžiais ir ėjo link jo. Tada jis iÅ¡ automobilio pasiėmė beisbolo lazdÄ ir ėjo link M.

K.. Kai priėjo netoli M. K., Å¡is iÅ¡ kažkur iÅ¡sitraukė pistoletÄ , jo manymu, kovinį, ir tada jis, iÅ¡sigandęs, kad gali bÅ«ti nuÅ¡autas, smogė turėta lazda M. K. per rankÄ , kurioje jis laikė ginklÄ . Nuo smÅ«gio ginklas iÅ¡ rankos neiÅ¡krito, todėl per rankÄ sudavė antrÄ kartÄ . Nuo antro suduoto smÅ«gio M. K. ginklÄ iÅ¡metė iÅ¡ rankų. Tada abu susikibo ir vienas kitam smÅ«giavo į įvairias kÅ«no vietas, buvo du kartus nugriuvę ant žemės, vėl kėlėsi ir toliau mušėsi.

Vėliau jis pamatė, kad M. K. rankose laiko lazdÄ , todėl ir jis pasiėmė savo beisbolo lazdÄ . Lazdomis vienas kitam trenkė smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas. Jis galėjo M. K. suduoti 3–5 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas. Pats gavo vienÄ smÅ«gį į Å¡onÄ . M. K. nuo smÅ«gių nugriuvo, ir tada jis nuo žemės paėmė M. K. turėtÄ ginklÄ , lazdÄ , pasiėmė savo lazdÄ ir, sėdęs į automobilį, nuvažiavo namo į (duomenys neskelbtini). Kai grįžo į namus, jo niekas nematė, nes tuo metu nuomojosi butÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje ir gyveno vienas.

Važiuodamas namo, užsuko į miÅ¡kelį ir iÅ¡metė savo beisbolo lazdÄ , ginklÄ vėliau apžiÅ«rėjęs pamatė, kad jis yra dujinis ir po kiek laiko atidavė V. S., kuris vėliau nusiÅ¡ovė. M. K. lazdÄ laikė namuose. Po kiek laiko sužinojo, kad yra laidojamas M. K.. Suprato, kad M. K. mirė nuo jo sumuÅ¡imo. Pats bijojo eiti į policijÄ ir duoti parodymus, todėl 2005 m. lapkričio mėnesį iÅ¡vyko dirbti į užsienį. Apie įvykį niekam nieko nepasakojo (t. 2, b. l. 73–74).Papildomos apklausos metu 2007-01-18, dalyvaujant gynėjui, įtariamasis T.

D. paaiškino apie ratų mainus su M. K., apie tai, kas apie tuos mainus žinojo, bei kad muštynių metu buvo pats sužalotas, tačiau dėl to į medikus nesikreipė ( t. 2, b. l. 75, t. 4, b. l. 62).2007-01-19 įtariamojo apklausos metu teisme įtariamasis T. D. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (t. 2, b. l. 82–88).2007-07-12 papildomos apklausos metu įtariamasis T. D. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir teigė, kad muštynės truko apie 20 minučių (t. 2, b. l. 93–94).2007-01-10 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu, dalyvaujant gynėjui K.

S., įtariamasis patvirtino apklausos metu savo duotus parodymus, parodė, kur yra laikoma metalinė lazda, kuriÄ jis parsivežė namo po įvykusių muÅ¡tynių (t. 2, b. l. 76–80).2009-05-06 įtariamojo papildomos apklausos metu įtariamasis T. D. paneigė visus savo ankstesnius parodymus ir teigė, jog M. K. jis nenužudė (t. 2, b. l. 140–141,142; t. 3, b. l. 88).Nukentėjusioji D. T. parodė, kad nužudytasis yra jos brolis. Jie kartu negyveno, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jai paskambino mama, kad brolis sumuÅ¡tas ir paguldytas į ligoninę.

Tada ji važiavo į (duomenys neskelbtini). Jai važiuojant M. jau buvo vežamas į Klaipėdos ligoninę. Ji nuvažiavo pas mamÄ , buvo atvažiavę tardytojai, bet tuo metu jie jos neapklausė, nes ji iÅ¡važiavo pas brolį į ligoninę. Brolis jau buvo komos bÅ«senos, o kai brolis dar buvo geros bÅ«klės, jai su juo neteko bendrauti. Vėliau paklausus daktarų, kokia jo bÅ«klė, jie pasakė, kad reikia ruoÅ¡tis blogiausiam, nes yra labai dideli sumuÅ¡imai. Ji žino, kad po brolio sumuÅ¡imo jam duris atidarė mama ir jis buvo prie durų. Jis pasakė paskutinius žodžius:

„mama, aš mirsiu“. Mama klausė, kas tai padarė, bet jis nieko neatsakė. Mama tuo metu buvo namuose, viskas vyko naktį, bet ji nieko negirdėjo, nes viskas vyko ne prie mamos miegamojo langų, todėl ji negirdėjo jokio triukšmo, tik skambutį į duris. Ji tiksliai negali pasakyti, ar skambino jis, nes jis sėdėjo ant suoliuko prie durų. Mama nežino, ar jis ar kažkas kitas paskambino į duris. Nežino, ar brolis su kuo nors pykosi, nes kartu negyveno. Skolų, kiek jai yra žinoma, jis taip pat neturėjo.

Jis niekada nesikreipė pagalbos dėl pinigų. Su broliu jie bendraudavo telefonu ir kai ji atvažiuodavo pas mamÄ . Tuo metu brolis dar buvo jaunas ir mokėsi (duomenys neskelbtini), bet vėliau metė mokslus ir jį iÅ¡laikė tėvai, nes jis buvo visai jaunas. Jam buvo 22 metai. Ji nežino, kad jis bÅ«tų vertęsis kokia nelegalia veikla. Ji yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį. Tas civilinis ieÅ¡kinys yra bendras. IÅ¡ viso praÅ¡o priteisti neturtinės žalos 150 tÅ«kstančių, tai yra kiekvienas praÅ¡o priteisti po 50 tÅ«kstančių neturtinės žalos, o turtinė žala turi bÅ«ti priteista mamai.

Brolį palaidojo jie visi kartu ir tas iÅ¡laidas padengė ji. PraÅ¡o, kad jai bÅ«tų priteista pagrobtų daiktų vertė. Grandinėlę jis visada neÅ¡iodavo, telefonÄ taip pat. Dingęs ir laikrodis.Grandinėlės vertė yra 5000 litų. Ta grandinėlė buvo ant rankos ir ji buvo stora. Yra pateiktos nuotraukos. Laikrodį jie įvertino 1500 litų. Taip pat yra dingęs mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Sagem“, kurį įvertino 1500 litų. Telefonas buvo naujas. Tokie telefonai buvo tik pasirodę rinkoje.

Taip pat dingo automobilio rakteliai, nes jo maÅ¡ina stovėjo kieme, o raktelių nebuvo ir jie jų nerado. Taip pat dingo dujinis pistoletas. Jos pareikÅ¡tame civiliniame ieÅ¡kinyje turtinė žala pareikÅ¡ta už laidojimo iÅ¡laidas. Laidojimo paslaugos buvo suteiktos P. įmonėje „(duomenys neskelbtini“. Sumokėjo 1314 litus, už antkapį 6980 litų. Paminklas pastatytas. Tame pačiame kape yra palaidotas ir tėtis. Laidojimo paÅ¡alpÄ iÅ¡ valstybės gavo. Å i suma iÅ¡ laidojimo iÅ¡laidų yra iÅ¡minusuota.

Nežino, kodėl brolis neÅ¡iojosi pistoletÄ . Automobilis „Mercedes“ buvo kažkokio jo draugo, jis broliui nepriklausė. Savo automobilio jis neturėjo. Po nužudymo su mama ir seserimi svarstė, kas tai galėjo padaryti. Kiek jai yra žinoma, brolis buvo su K., o daugiau jo draugų nepažįsta, bet tikrai žino, kad jis bendravo su K.. Kodėl Å¡is žmogus atsidÅ«rė kaltinamųjų suole, nežino. Mato jį pirmÄ kartÄ . Sesuo B. yra pasakojusi, kad kažkoks konfliktas buvo kilęs dėl padangų ar ratų, nes kažkas paėmė ne tuos ratus.

Su kuo konfliktavo, ji nesakė. Žinojo, kad brolis važinėdavo į užsienį ir parvarydavo automobilius bei juos pardavinėdavo. Su kuo važinėdavo ir kaip važinėdavo, nežino. Taip pat nežino, kokie įrankiai buvo pas brolį ar pas tėvus. Jokių metalinių lazdų ten nėra mačiusi.Šeimoje buvo kalbama apie tai, kokiu įrankiu buvo nužudytas brolis. Buvo kalbama, kad jis buvo nužudytas beisbolo lazda ir kažkokiu geležiniu strypu. Tokios kalbos atsirado tada, kai buvo padaryta brolio ekspertizė ir medicinos ekspertas jiems pasakė, kaip jis buvo mušamas ir kiek kartų.

Taip pat sakė, kad turėjo muÅ¡ti du arba trys asmenys, o ne vienas. PaaiÅ¡kino, kad tai buvo daroma su beisbolo lazda ir panaÅ¡iu į geležinį strypÄ daiktu.Nukentėjusioji A. B. parodė, kad žuvusysis yra jos brolis. Ji su broliu artimai bendravo. Apie įvykį žino tiek, kad kai buvo brolio laidotuvės, buvo daug jo draugų ir vienas prasitarė, kad brolį nužudė keletas asmenų. Buvo paminėti V. S., T. D. ir dar vienas asmuo, kurio dabar neprisimena. Kad jų buvo keletas, ji sprendžia iÅ¡ to, kad tÄ vakarÄ , kai jį sumušė, ir jam paskambinus į duris mama jas atidarė, o brolis Å¡aukė:

„mama, žiÅ«rėk jie iÅ¡ manęs viskÄ atėmė“. IÅ¡ jo pasakymo yra aiÅ¡ku, kad jį sumušė ir atėmė daiktus ne vienas asmuo. Jis buvo apiplėštas, nes buvo paimti maÅ¡inos rakteliai, buvo paimta auksinė grandinėlė, telefonas. Negalvoja, kad jis pats parėjo iki durų. Tikriausiai, kad jį atvilko, pasodino ant suoliuko, paskambino į duris ir pabėgo. Apie tai, kad brolį mušė keliese, jai pasakė A. B.. Jis pasakojo, kad su broliu buvo susitikęs (duomenys neskelbtini), pilyje.

Tada kaip tik buvo M. karÅ«navimo iÅ¡vakarės ir jis pakvietė brolį kur nors pasėdėti. Brolis atsisakė, nes neturėjo nuotaikos. Sakė, kad jis telefonu paskambino D. ir Å¡is jam grasino. Po brolio mirties pablogėjo jos sveikata, teko kreiptis į gydytojus, ilgÄ laikÄ negalėjo užmigti, gėrė raminamuosius vaistus. Ir dabar juos geria. Visa jų Å¡eima sukrėsta. Civilinį ieÅ¡kinį palaiko.Liudytoja E. J. parodė, kad dirbo Tauragės AVPK ONTS tyrėja. Tyrė bylÄ dėl K. nužudymo.

Žino tiek, kad apklausinėjo žmones, bet juos apklausinėjo ne nuo bylos tyrimo pradžios ir ne iki pabaigos. Buvo atliekamas procesinis veiksmas – supažindinimas su byla. Tuo metu su ja buvo supažindintas įtariamasis T. D. ir jo metu jis pasakė, kad atsisako savo parodymų ir kad nebeprisipažįsta įvykdęs nusikaltimÄ . Vėliau, kiek ji pamena, byla jam buvo nutraukta. Tiksliai dabar neprisimena. Apklausiant asmenis ji jokio psichologinio spaudimo nevartojo.Kodėl buvo nutraukta bylÄ , reikėtų klausti prokuroro, nes ji buvo įsitikinusi, kad bus suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas ir kad byla pasieks teismÄ .

D. pasakojo viskÄ taip, kaip yra užraÅ¡yta apklausos protokole. Jo nereikėjo versti duoti parodymus. ViskÄ , kÄ jis pasakojo, ji užrašė. NuoÅ¡irdų prisipažinimÄ D. parašė tada, kai tos bylos dar ji neturėjo. Jeigu byloje yra protokolas, kad ji apklausė Å . kaip liudytojÄ , tai reiÅ¡kia, kad ji jį ir apklausė. Neprisimena, kaip Å . atsirado toje byloje, ar jis pats atėjo duoti parodymus ar buvo kviečiamas. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus, nes tada įvykius prisiminė geriau.

Ji patikėjo tuo, kÄ pasakojo D., ir buvo įsitikinusi, kad įrodymų Å¡ioje byloje užteko.Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja E. J. parodė, kad minėtoje baudžiamojoje byloje apklausė R. Å . kaip liudytojÄ . Pastarasis parodymus davė savo valia, niekieno neverčiamas. ProtokolÄ perskaitė ir pasirašė. R. Å . apklausos metu jokie kiti pareigÅ«nai nedalyvavo (t. 3, b. l. 151).Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas R. Å ., kurio parodymai buvo pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad jis pažinojo M.

K. ir T. D.. Su M. K. jie buvo draugai, nes kartu gabendavo kontrabandÄ . T. D. jo kaimynas, su juo taip pat draugavo. Žino, kad su jais taip pat artimai bendravo ir S., kurio vardo nežino, tik žino, kad jis nusiÅ¡ovė. Iki M. K. sumuÅ¡imo konfliktas vyko tarp T. D. ir M. K. dėl kažkokių ratų. TÄ vakarÄ , kiek žino iÅ¡ kalbų, S. „šoko su peiliu ant M. K.“. K. buvo sužalotas, nes jam S.s įdÅ«rė peiliu. S. daugiau sutardavo su T. D.. Dėl ko jam įdÅ«rė peiliu, jis nežino, žino tik tiek, kad jie kažko nepasidalijo.

Po kiek laiko jie susitaikė, nes S. „nusileido“. Po kiek laiko T. D. jo prašydavo nuvežti į (duomenys neskelbtini) užsiregistruoti policijoje. Jam paklausus dėl ko, T. D. pasakė, kad nužudė M. K.. Apie įvykį T. D. nieko konkrečiai nepasakojo. Jis žino, kad M. K. apgavo T. D. ir jam neatvežė kažkokių ratų ir neatidavė pinigų. Po įvykio jis matė T. D., jam buvo kraujosruva po akimi, tačiau stipriai sumuštas nebuvo (t. 1, b. l. 147–148).2011-07-13 apklausos metu Tauragės rajono apylinkės teisme liudytojas R.

Å . paneigė savo duotus parodymus (t. 3, b. l. 148–150).Liudytojas Ž. M. parodė, kad tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate organizuoto nusikalstamumo tyrimo poskyryje. Šiuo metu dirba tame pačiame skyriuje. Tiriant šį nusikaltimÄ , buvo gauta opertyvinė informacija, kad kilus konfliktui dėl padangų, kaltinamasis padarė šį nusikaltimÄ . Å i operatyvinė informacija buvo gauta operatyviniais metodais. Ar K. tuo metu užsiėmė kokia nors nelegalia veikla, apie tai konkrečios informacijos neturėjo.

Kai buvo gauta tokia informacija, jie pradėjo domėtis jo asmenybe. T. D. tuo metu jokios sankcijos nebuvo taikomos. Negali atsakyti į klausimÄ , kodėl tokiÄ informacijÄ suteikęs asmuo byloje nebuvo apklaustas kaip įslaptintas liudytojas. GalbÅ«t todėl, kad atliekant procesinius veiksmus, nebuvo bÅ«tinumo to daryti, nes D. prisipažino padaręs nusikaltimÄ . Matėsi, kad jis tuo metu gailėjosi ir, kiek jam yra žinoma, jis tik vėliau pakeitė savo parodymus. Jis su kolegomis T. D. parvežė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ pirmÄ jÄ apklausÄ , kai jis nuoÅ¡irdžiai prisipažino.

Kur jis rašė nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ , neprisimena, tačiau jeigu rašė, tai pas juos kabinete. Detalių nepamena. Kai jį parvežė, tyrėja buvo užsiėmusi, todėl jis laukė pas juos. Jis pasakė T. D., kad yra duomenų, jog jis padarė šį nusikaltimÄ . Å is pradėjo verkti ir klausė, kas jam už tai gresia. Jie jam pasakė, kad tai spręs teismas. Tada jis jiems pradėjo pasakoti visas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Å io pokalbio jie nefiksavo, nematė bÅ«tinybės to daryti, kadangi jis vėliau buvo nuvestas apklausai ir apklaustas.

Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus, tada įvykį prisiminė geriau. Vėliau Å¡ia byla nebesidomėjo, bet žino, kad ji buvo nutraukta. Jis dalyvavo ieÅ¡kant nusikaltimo įrankių. Buvo ieÅ¡koma beisbolo lazda. Parodymų patikrinimo vietoje metu buvo rasta metalinė lazda. JÄ parodė kaltinamasis.Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas Ž. M. parodė, kad jis tyrė nusikalstamÄ veikÄ dėl M. K. nužudymo. Pagal gautÄ operatyvinę informacijÄ , kad šį nusikaltimÄ Ä¯vykdė T.

D., su kažkuriuo pareigÅ«nu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) parsivežė įtariamÄ jį į (duomenys neskelbtini) PK. T. D. pats prisipažino nužudęs M. K., dėl to labai gailėjosi, klausė, kas jam už tai bus. Jokio spaudimo jam dėl prisipažinimo nedarė (t. 2, b. l. 147–148). Akistatos su T. D. metu jis patvirtino savo parodymus (t. 3, b. l. 89–91).Specialistas V. Armonas parodė, kad dėl klausimo, ar apžiÅ«rėjus žuvusįjį galima nustatyti, ar jį mušė daugiau nei vienas asmuo ir daugiau nei su vienu įrankiu, bei kalbant apie medicininius požymius, tai sužalojimų rūšys ir jų padarymo mechanizmai yra iÅ¡dėstyti akto iÅ¡vadose ir pagal tuos požymius, kurie buvo fiksuoti žmogaus tyrimo metu, yra nurodyta, kur kokie sužalojimai ir kokiais dalykais veikiant buvo padaryti.

Vienoje vietoje paminėta, kad sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas pailgos formos cilindrinį pavirÅ¡ių turinčiais daiktais. Kitur paminėta Å¡iurkÅ¡ti plokÅ¡tuma, kitur tiesiog bukas pavirÅ¡ius. Tai yra kiek buvo galima pasisakyti apie traumavusį daiktÄ konkrečioje kÅ«no pavirÅ¡iaus vietoje, jie yra nurodyti, bei kiek buvo galima, apie tas savybes maksimaliai buvo pasisakyta. Nėra taip, kad visi sužalojimai padaryti pailgos formos cilindriniais daiktais, todėl į klausimÄ , ar galima pasakyti, kad skirtingais daiktais, galima teigti, kad sužalojimai, užsifiksavę pavirÅ¡iuje, nurodo bendros muÅ¡tinės priklausomybes, bet skirtingo pobÅ«džio traumavusiais daiktais.

Tai iÅ¡dėstyta iÅ¡vadose 4 punkto visuose papunkčiuose. Dėl žalojusių asmenų skaičiaus, tai teismo medicininiu požiÅ«riu, nėra objektyvių duomenų, leidžiančių duoti objektyviÄ , motyvuotÄ medicininę ekspertinę iÅ¡vadÄ , kad žalojo ne vienas asmuo. Tiesa, 6 iÅ¡vadoje yra paminėta, kad sužalojimai yra padaryti skirtingose pusėse ir įvairiuose pavirÅ¡iuose ir tyrimo atlikimo metu, jis tai pažymėjo, tikėdamasis teisėsaugos dėmesio, kad reikėtų dirbti ir ta linkme, kad pagalvotų apie asmenų keitimosi padėtį, tai yra apie ne vienÄ Ä¯vykyje dalyvavusį asmenį.

Deja, vien tik iÅ¡ Å¡ių dalykų nepakanka duoti ekspertinės iÅ¡vados. Tai yra tik prielaida. Negali pasakyti, iÅ¡ ko buvo pagamintas įrankis, bet pagal savybes, tai yra cilindrinį pavirÅ¡ių, galėjo bÅ«ti beisbolo lazda, nes yra cilindrinio pavirÅ¡iaus ir atitinka tÄ kategorijÄ , kokio pobÅ«džio žaizdos buvo rastos tiriant mirusįjį. IÅ¡vadose yra nurodyta, kad asmuo pasyviai gynėsi. Jis jautė skausmÄ , nuo kurio pasyviai bandė gintis.Liudytoja G. Å . parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta, nes tyrė bylÄ .

BylÄ savo žinion priėmė, kai ji jau buvo pradėta, bet nepamena, kiek laiko buvo praėję nuo bylos pradžios ir ar jai bylÄ tiriant buvo atlikta pirmoji įtariamojo apklausa. Apklausė įtariamÄ jį ir susipažino su ta medžiaga, kuriÄ turėjo. Kiek pamena, nebuvo rastas nusikaltimo įrankis, tai yra lazda. Susipažinus su Teismo medicinos eksperto iÅ¡vada buvo kilusi mintis, kad tai galėjo padaryti ne vienas žmogus, bet tuo metu įtariamųjų daugiau nebuvo. Kokie veiksmai buvo atliekami byloje, dabar nepamena, bet visi duomenys yra byloje.

Buvo vykdomos apklausos, parodymų patikrinimas, buvo papildomos liudytojų apklausos. Parodymų patikrinimo vietoje metu, kiek pamena, su įtariamuoju nuvažiavo į jo namus ir jis pats parodė sandėliuke esančiÄ metalinę lazdÄ . Po apklausos buvo įvykio vietoje ir vėliau važiavo ieÅ¡koti įrankio. Buvo minčių, kad galėjo dalyvauti keletas asmenų, nes buvo labai daug sužalojimų, nuo kurių nukentėjusysis mirė. Galėjo bÅ«ti ir dviese, ir trise. PrieÅ¡ kaltinamÄ jį, kiek pamena, nebuvo naudojamas joks psichologinis ar fizinis smurtas.

Jis pats atėjo, nebuvo kviečiamas. IÅ¡ karto buvo pakviestas advokatas. Ar buvo daromas vaizdo įraÅ¡as, nepamena. IÅ¡ jos bylÄ tirti perėmė kita tyrėja dėl to, kad ji išėjo iÅ¡ darbo ir jÄ perdavė. IÅ¡ darbo ji išėjo 2007 metų vasario mėnesį. Jai dirbant kaltinamasis dar nebuvo atsisakęs savo parodymų. Prisipažinimui D. atvedė kriminalistai, jie jai paskambino ir pasakė, kad yra žmogus, kuris nori duoti parodymus. Tada ji iÅ¡sikvietė advokatÄ ir vykdė apklausÄ .

Kiek laiko su juo dirbo kriminalistai iki atvedant pas jÄ , nežino, nes jai tiesiog paskambino į kabinetÄ ir pasakė, kad yra žmogus, kuris nori duoti parodymus. Ji jo pati į apklausÄ nekvietė. Jis viskÄ papasakojo taip, kad po to buvo galima sėsti ir važiuoti į įvykio vietÄ .Liudytojas S. K. parodė, kad kaltinamasis yra jo giminaitis, antros eilės pusbrolis. Su juo Å¡iek tiek bendraudavo. Su nužudytuoju buvo draugai apie 10 metų. Apie įvykį jis nieko nežino. TÄ dienÄ , kiek pamena, jie buvo kartu.

KÄ veikė, nepamena. Kad jis mirė, sužinojo iÅ¡ ryto. Paskutinį kartÄ , kai matėsi, iÅ¡siskyrė vėlai vakare, o kada susitiko, nepamena. Kur tÄ paskutinę dienÄ buvo, nepamena.. Pamena paskutinį momentÄ , kai jį matė. Jie kalbėjosi prie jo namų. Tai buvo vėlus vakaras, o po to, kai iÅ¡siskyrė, jis turėjo eiti namo. Jis sėdo į savo maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. Kai iÅ¡siskyrė su K., jau buvo tamsu, todėl ir sako, kad buvo vėlus metas. Nepamena, ar K. buvo tada iÅ¡gėręs, bet girtas tikrai nebuvo, atrodė normaliai.

Jis gali tiktai manyti, kad T. D. sumušė K., nes jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kažkur buvo girdėjęs, kad T. D. jį sumušė. Kas konkrečiai tÄ pasakė, dabar negali pasakyti. Nežino, dėl ko kilo konfliktas. Su T. D. jis nesipyko, tiesiog žino, kad jis jo giminaitis. Neturi tikslo jį apkalbėti. Kai važinėjosi su K., prie jų buvo priėjęs B.. Jis tikrai negrasino, nes jie buvo draugai. Kodėl jį paminėjo, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus.

Tada įvykius prisiminė geriau.Liudytojas D. M. parodė, kad 2005 metais dirbo Tauragės apskrities VPK kriminalinėje policijoje. KaltinamÄ jį Å¡iek tiek pamena, nes įvykių yra buvę daug ir todėl yra tekę Å¡iek tiek jį matyti. Kiek pamena, buvo nužudymo byla ir jis buvo sulaikytas bei įtariamas vieno jauno vaikinuko nužudymu. Aplinkybių tiksliai nepamena, nes jau yra praėję nemažai laiko. Jam teko dalyvauti keliuose procesiniuose veiksmuose, bet kokiuose, tiksliai nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus, tada įvykį prisiminė geriau.

Jokio psichologinio spaudimo jie niekam niekada nėra darę, o jeigu jam kildavo abejonės dėl to, kad asmuo gali save apkalbėti, apie tai jis pranešdavo prokurorui.Iš 2005-07-07 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta vieta, kur buvo sumuštas M. K. (t.1, b. l. 12–18). Įvykio vietos apžiūros metu paimta cigaretė „Marlboro“.Iš 2010-05-27 specialisto išvados Nr. 140-(5813)-IS1-4046 nustatyta, kad ant tyrimui pateiktos cigaretės žmogaus kraujo bei biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta (t. 3, b. l. 41–42).

NuorÅ«ka saugoma Tauragės AVPK (t. 3, b. l. 43).IÅ¡ 2007-06-29 specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(11759)-IS1-4814 nustatyta, kad ant tyrimui pateiktos cigaretės, paimtos 2005-07-07 apžiÅ«rint įvykio vietÄ , žmogaus kraujo nerasta (t. 1, b. l. 28–29).IÅ¡ 2005-07-12 specialisto iÅ¡vados Nr. M 624 05(03) nustatyta, kad dėl suduotų smÅ«gių į galvos pakauÅ¡inę dalį lūžo kaukolės skliauto ir pamato kaulai, progresuojant traumos komplikacijai iÅ¡sivystė smegenų koma, brinko smegenys ir įstrigo kaukolės didžiojoje angoje, dėl to 2005-07-10 M.

K. ligoninėje mirė (t. 1, b. l. 22–26).IÅ¡ 2005-07-15 specialisto iÅ¡vados Nr. T-A 2117/05(03) nustatyta, kad M. K. kraujyje rasta 3,85 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 27).Byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma neleidžia teismui daryti iÅ¡vados, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. IÅ¡ esmės kaltinimas grindžiamas tik kaltinamojo T. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis ikiteisminio tyrimo metu paneigė. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis savo kaltę kategoriÅ¡kai neigė teigdamas, kad buvo priverstas paraÅ¡yti prisipažinimÄ ir todėl davė tokius parodymus.

Jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Vien kaltinamojo prisipažinimas, netgi jeigu jis vėliau ir nebÅ«tų paneigtas, jeigu Å¡io prisipažinimo nepatvirtina objektyvÅ«s įrodymai, neleidžia teismui priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Å iuo atveju yra tik kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kaip jis sumušė M. K.. Å ie jo parodymai teismui kelia abejonių. Kaltinamojo tuo metu papasakota versija yra nelogiÅ¡ka.

Neįtikinama, kad kaltinamasis pamatęs, jog M. K. rankoje laikydamas ginklÄ eina prie jo, o jis tada pasiėmęs beisbolo lazdÄ iÅ¡ automobilio, prieina ir ja porÄ kartų suduoda per rankÄ . Abejonių Å¡ios versijos tikrumu kelia ir 2005-07-12 specialisto iÅ¡vada Nr. M 624 05(03), iÅ¡ kurios matyti, kad M. K. buvo padaryti daugybiniai kÅ«no sužalojimai ir dviem skirtingais daiktais. Kaltinamasis tuo metu teigė, kad metalinį strypÄ turėjo M. K. ir jie abu pradėjo muÅ¡tis. Tačiau neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du M.

K. rankoje jis atsirado, nes jis, T. D. teigimu, rankoje turėjo ginklÄ . Ir neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du kaltinamasis galėjo padaryti K. sužalojimus ir beisbolo lazda, ir metaline lazda. Ekspertas teigė, kad sužalojimai buvo padaryti skirtingo pobÅ«džio traumavusiais daiktais. Taip pat ekspertizės akte nurodyta, kad sužalojimai yra padaryti skirtingose pusėse ir įvairiuose pavirÅ¡iuose bei kad M. K. pasyviai gynėsi. Ekspertui kilo abejonė, kad M. K. buvo sumuÅ¡tas vieno asmens. Tokia pati abejonė kilo ir liudytojai G.

Å ., kuri tyrė Å¡iÄ bylÄ . Todėl keistai skamba jos paaiÅ¡kinimas, jog kadangi daugiau įtariamųjų nebuvo, o T. D. prisipažino, todėl niekas Å¡iuo klausimu daugiau ir nesiaiÅ¡kino. Liudytojas Ž. M. teigė, kad apie tai, jog kaltinamasis nužudė M. K., buvo gauta operatyvinė informacija. Tačiau negalėjo motyvuotai paaiÅ¡kinti, kodėl tÄ informacijÄ suteikęs asmuo nebuvo apklaustas kaip įslaptintas liudytojas. Jis paaiÅ¡kino taip pat, kaip ir G. Å .: „T. D. prisipažino, tai matyt to ir nebereikėjo“.

Jokių objektyvių įrodymų, siejančių kaltinamÄ jį su Å¡iuo nužudymu, nėra. Beisbolo lazda nebuvo surasta. Jeigu ji priklausė kaltinamajam, kuris prisipažino nužudęs, tai bÅ«tų akivaizdu, kad jis bÅ«tų parodęs, kur Å¡iÄ lazdÄ paslėpė. Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamojo savo namuose parodyta metalinė lazda, kuriÄ jis neva parsivežė namo po to, kai buvo sumuÅ¡tas M. K., taip pat neįrodo, kad iÅ¡ tiesų su Å¡ia lazda M. K. ir buvo sumuÅ¡tas, nes jokių nusikaltimo pėdsakų ant jos surasta nebuvo.

VisiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl T. D. parsivežė M. K. priklausantį metalinį strypÄ Ä¯ namus, o beisbolo lazdÄ iÅ¡metė. Juk akivaizdu, kad neprotinga bÅ«tų buvę namuose laikyti nusikaltimo padarymo įrankį ir dar tÄ , kuris priklausė M. K.. Nukentėjusioji A. B. taip pat teigė, jog po įvykio jai mama pasakojo, kad sÅ«nus pasakė, kad jie iÅ¡ jo viskÄ atėmė. Buvo įvardyta, kad tai padarė ne vienas asmuo, o „jie“. Ikiteisminis tyrimas T. D. buvo nutrauktas. Tačiau po keleto metų jam prisipažinus visi procesiniai veiksmai buvo atlikti labai skubotai.

Be paties T. D. prisipažinimo, jokių objektyvių įrodymų nebuvo surinkta nei ikiteisminio tyrimo metu, prieÅ¡ jį nutraukiant, nei po jo atnaujinimo. Nebuvo surasti pagrobti daiktai. Nebuvo surastas ir Å¡aunamasis ginklas. Nebuvo aiÅ¡kintasi dėl kilusių abejonių, kad nužudymÄ galėjo padaryti ne vienas, o keletas asmenų. Esant tokioms abejonėms dėl kaltinamojo kaltės ir nesant jo kaltę patvirtinančių objektyvių įrodymų, kad kaltinamasis padarė nužudymÄ , plėšimÄ panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ , bei kad pagrobė Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kaltinamasis T.

D. pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. 9 p. 180 str. 2 d., 254 str. 2 d. iÅ¡teisintinas neįrodžius, kad jis dalyvavo Å¡ių nusikalstamų veikų padaryme.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 301, BK 302 str., BK 303 str. 5 d. 2 p., n u s p r e n d ž i a: T. D. pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. 9 p., BK 180 str. 2 d., BK 254 str. 2 d. iÅ¡teisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo Å¡ių nusikalstamų veikų padaryme.KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ panaikinti. Paleisti kaltinamÄ jį iÅ¡ suėmimo nedelsiant teismo posėdžių salėje.Nukentėjusiųjų S. K., A.

B., D. T., J. Å . (mirusio) pareikÅ¡tÄ 222 579 Lt civilinį ieÅ¡kinį T. D. dėl žalos atlyginimo ir Valstybinės ligonių kasos prie SAM 5418,90 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl gydymo iÅ¡laidų T. D. atmesti.Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                 Violeta Miliuvienė Kolegijos teisėjai                                                                 Regina BertaÅ¡ienė Savinijus Katauskas