2021-09-02 Nr. AB-17511-4-39-3-00181-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3881-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00181-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

sekretoriaujant N. P.,

dalyvaujant vertėjui A. Z. (A. Z.),

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui E. P.,

užsieniečiui, prisistatančiam (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir jo atstovui advokatui R. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, ir Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2021 m. spalio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. liepos 19 d. Centro patalpose Tarnybos pareigūnas sulaikė Užsienietį. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 26 d., veikdamas didelėje asmenų grupėje, (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas, kadangi neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) priėmė šį prašymą nagrinėti iš esmės skubos tvarka, apgyvendino Užsienietį Centre. Departamentas pažymėjo, kad Užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, pasinaudodamas nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis, Lietuvoje nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, naktį kirto Lietuvos valstybės sieną, sulaikytas paaiškino, kad išvyko iš savo šalies į Europą, kur Vokietijoje gyvena jo broliai ir seserys, teikė miglotus paaiškinimus dėl savo kelionės tikslo bei dokumento praradimo aplinkybių. Šios aplinkybės, Departamento vertinimu, pagrindžia prielaidą, kad vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos Užsienietis gali pasislėpti, arba nelaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties, išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Užsienietis paaiškino, kad buvo išėjęs į turgų apsipirkti. Buvo kartu su broliu ir pusbroliu. Daugiau niekur nebuvo išėjęs, pasišalinti iš stovyklos nebandė.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai, vadovaudamiesi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1–2 punktais, 2021 m. liepos 21 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 19 d., bet ne ilgiau, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Užsienietis yra prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytojas. Jo paaiškinimai apie atvykimo į Lietuvą aplinkybes buvo migloti. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai, jo atvykimo tikslas neaiškus, Užsieniečio tapatybė nenustatyta, jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Centro pareigūnams buvo paaiškinęs, kad turi brolių ir seserų, gyvenančių Vokietijoje. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nustatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

III. 5. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 21 d. sprendimą – pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

6. Užsienietis nurodo, kad jam turėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Asmens sulaikymas gali būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi formaliomis priežastimis, kurios neleidžia daryti išvados, kad Užsienietis gali pasislėpti. Užsienietis Lietuvos Respublikoje laikėsi nustatytų tvarkų ir reikalavimų, bendradarbiavo nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą, patį prašymą pateikė iš karto, kai pamatė pareigūnus, t. y. kai tik atsirado tokia galimybė. Be to, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Savo elgesiu Užsienietis nesudarė priežasčių manyti, kad jo tikslas nėra prieglobsčio Lietuvoje gavimas. Be to, teikimą nagrinėjęs teismas nesvarstė ir nemotyvavo alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo galimybės, nors to posėdžio metu prašė Užsieniečio atstovas. Apgyvendinus Užsienietį Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, būtų užtikrinti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyti tikslai.

7. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

8. Centras nurodo, kad Užsienietis neteisėtai, ne per valstybės sienos pasienio kontrolės punktą, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir buvo sulaikytas Tarnybos pareigūnų. Prašymą suteikti prieglobstį Užsienietis pateikė praėjus 12 dienų po jo sulaikymo. Migracijos departamentas, įvertinęs Užsieniečio pirminės apklausos metu nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo Užsieniečio tikslas, kadangi jis ketino neteisėtai nuvykti į Europos Sąjungos valstybes, piktnaudžiavo migracine sistema, todėl gali pasislėpti, arba, nelaukdamas sprendimo dėl teisinės padėties, išvykti iš Lietuvos Respublikos.

9. Atvykęs į Lietuvos Respubliką Užsienietis savo tapatybę patvirtinančio dokumento bei duomenų apie jo neteistą kelionę organizavusius asmenis nenurodė, teikė miglotus paaiškinimus dėl savo kelionės į Europos Sąjungą tikslo, neteisėtos migracijos siekiu nurodė norą gyventi saugiau kartu su broliais ir seserimis Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

10. Užsienietis, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, todėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje, nėra nustatęs jo prašymo motyvų, todėl Migracijos departamento sprendimo priėmimas ir įvykdymas įmanomas tik sulaikius Užsienietį. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas sulaikyti Užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

12. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–2 punktais, tenkino Centro teikimą nustatęs, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, taip pat Užsienietis buvo sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

13. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad sulaikymas yra per griežta ir neproporcinga priemonė, nes Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su institucijomis prieglobsčio prašymo byloje, kai pamatė pareigūnus, iš karto pateikė prieglobsčio prašymą, teismas nepateikė argumentų dėl alternatyvių priemonių sulaikymui.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

15. Užsieniečio sulaikymo pagrindus įtvirtina Įstatymo 113 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, jog, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, Užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).

17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai, atsižvelgiant į individualias su pateiktu prieglobsčio prašymu susijusias aplinkybes, jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021).

18. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

19. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

20. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus faktines bylos aplinkybes ir byloje pateiktų įrodymų visumą matyti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą Užsienietį sulaikyti Užsieniečių registracijos centre. Kaip jau minėta, Užsienietis nei jo sulaikymo metu, nei vėlesnėse jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo arba bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijose nepateikė jo asmens tapatybę, pilietybę ir (arba) teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, todėl Užsieniečio tapatybė iki šiol nėra nustatyta (patvirtinta). Taigi, iš aptartų aplinkybių matyti, kad negalima daryti išvados, jog yra žinomi tikslūs Užsieniečio asmens duomenys, todėl kyla abejonių dėl jo nurodomų asmens duomenų teisingumo, todėl yra pagrindas Užsieniečiui taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktą.

21. Vertinant Užsieniečio argumentą, kad jis bendradarbiavo su atsakingomis valstybės institucijomis, pažymėtina, kad Užsienietis, neteisėtai kirsdamas valstybės sieną, nepateikė tapatybę patvirtinančio dokumento, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Užsienietis vėliau būtų teikęs informaciją kompetentingoms institucijoms, siekiant nustatyti jo tapatybę ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimu iš esmės. Šiame kontekste pažymėtina, kad tol, kol Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta ir patvirtinta, jo veiksmų negalima vertinti kaip bendradarbiavimo su kompetentingų valstybės institucijų pareigūnais. Ypač atsižvelgiant į visuotinai žinomą aplinkybę apie Lietuvos Respublikoje šiuo metu susiklosčiusią situaciją, susijusią su masine migracija iš trečiųjų šalių. Pabrėžtina, jog valstybės institucijos nagrinėjamu atveju turi atlikti veiksmus Užsieniečio tapatybei nustatyti, be kita ko, siekdamos išsiaiškinti, ar Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės institucijos turi užtikrinti šalies saugumą, piliečių gerovę ir pagrindines teises ir laisves, kartu prisidėti prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3537-1062/2021, 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3766-1062/2021). Todėl nurodytos faktinės aplinkybės ir valstybės institucijų pateiktos išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinto sulaikymo pagrindo taikymo pagrįstumą, esant 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytai aplinkybei (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais).

22. Apibendrinant konstatuotina, kad aptartos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, t. y. siekis nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę bei išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (Centro pareigūnams Užsienietis buvo paaiškinęs, kad turi brolių ir seserų, gyvenančių Vokietijoje).

23. Įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistavo objektyvi būtinybė Užsieniečiui taikyti judėjimo laisvės ribojimą, t. y. jį iki 2021 m. spalio 19 d. sulaikyti Centre.

24. Pasisakant dėl Užsieniečio apeliacinio skundo argumento, kad yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje), akcentuotina, kad Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pažymėtina, kad aplinkybių, kuriomis remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3540-525/2021).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nes, kaip konstatuota šios Nutarties 22–23 punktuose, yra pagrindas manyti, jog Užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti išvykti ir pasislėpti. Nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – nustatyti ir (ar) patikrinti jo tapatybę ir (ar) pilietybę bei išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų.

26. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsieniečio, prisistatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė