cee49afd-635b-4bca-9f34-c2b7ee5b331c · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr. e1-1210-423/2017                                                                                                               Proceso Nr. 3-62-3-00239-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 20.5; 55.1.1. (S)                         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                    2017 m. balandžio 20 d.                                                               Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei,dalyvaujant pareiškėjui E. A. ir atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui A.

G. , vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. A. skundÄ dėl kompensacijos už neiÅ¡duotÄ tarnybinę uniformÄ priteisimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas E. A. skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kompensacijÄ už neiÅ¡duotÄ tarnybinę uniformÄ ir jos dalis nuo 2011-11-31 iki 2015-10-13. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis nuo 2011-12-01 iki 2015-10-13 dirbo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiuoju tyrėju.

Atsakovo pareiga aprÅ«pinti pareiÅ¡kėjÄ tarnybine uniforma nebuvo tinkamai įgyvendinta. Kadangi nebuvo iÅ¡duota tarnybinė uniforma ir jos dalys, pareiÅ¡kėjas įgijo teisę į 30 procentų neiÅ¡duotų tarnybinės uniformos dalių ekonominės vertės dydžio žalos atlyginimÄ . Mano, kad atsakovas turi už savalaikiai neiÅ¡duotas tarnybinės uniformos dalis atlyginti žalÄ , kurios piniginė iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Už laiku neiÅ¡duotas tarnybines uniformas pareigÅ«nams atlygintinos žalos dydis teismuose neturi bÅ«ti plačiau įrodinėjamas.

Visu tarnybos laikotarpiu jis dėvėjo asmeninius rÅ«bus ir avalynę, kuriÄ atnaujindavo rÅ«bams ir avalinei susidėvėjus ar suplyÅ¡us. Neabejoja, kad jo patirtos iÅ¡laidos buvo ne mažesnės negu tarnybinės uniformos vertė, tačiau į bylÄ pateikti tikslius duomenis yra sudėtinga dėl objektyvių priežasčių - praėjo didelis laiko tarpas ir tokių dokumentų nekaupė. Be to, jis, kaip statutinis pareigÅ«nas, tarnybos metu turėjo teisėtų lÅ«kesčių gauti įstatyme nustatytas garantijas, tad galėjo tokių įrodymų (rÅ«bų ir avalynės įsigijimo dokumentų) ir nerinkti.

Taigi, atsakovas pažeidė Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigÅ«nų tarnybinės uniformos dėvėjimo, apskaitos ir finansinių normų nustatymo tvarkos apraÅ¡o nuostatas. Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad už neiÅ¡duotas tarnybines uniformas ar jų dalis mokėti piniginę kompensacijÄ nėra pagrindo, kadangi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) pareigÅ«nų veiklÄ reglamentuojančiame specialiame Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatyme nėra imperatyvių nuostatų, įpareigojančių FNTT pareigÅ«nus tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas, dėvėti tarnybinę uniformÄ .

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdydamas tarnybines pareigas, FNTT pareigÅ«nas privalo prisistatyti ir pateikti tarnybinį pažymėjimÄ , todėl FNTT nebuvo ir nėra įsigijusi tarnybinių uniformų, skirtų pareigÅ«nų – skyrių vyriausiųjų tyrėjų aprÅ«pinimui, bei jos Å¡iems pareigÅ«nams nebuvo ir nėra iÅ¡duodamos. Nors FNTT direktorius 2004-12-30 įsakymu Nr. 94V patvirtino FNTT pareigÅ«nų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisykles bei jų dėvėjimo normas, tačiau atsižvelgiant į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo specialias nuostatas, nurodytas 12 straipsnio 3 dalyje, FNTT pareigÅ«nams tarnybinės uniformos funkcijų vykdymui nebuvo iÅ¡duodamos, atitinkamai nebuvo ir Å¡iuo metu nėra nustatytos tarnybinės uniformos finansinės normos bei piniginių kompensacijų vietoj tarnybinės uniformos mokėjimo tvarka.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kad jam nustatytų funkcijų vykdymui FNTT buvo privaloma tarnybinė uniforma. Taip pat nepateikė patirtÄ Å¾alÄ (iÅ¡laidas), dėvint civilinius drabužius tarnybos laikotarpiu FNTT, patvirtinančių įrodymų. Prašė skundÄ atmesti.Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo FNTT pareigÅ«nui už neiÅ¡duotas tarnybinės uniformos dalis laikotarpiu nuo 2011-11-31 iki 2015-10-13.Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko tarnybÄ FNTT Kauno apygardos valdyboje Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje vyriausiojo tyrėjo pareigose.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigÅ«no turėti nuostoliai dėl uniformos neiÅ¡davimo laiku turėtų bÅ«ti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutÄ (LVAT 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, kt.).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidomis savo lėšomis įsigyjant aprangÄ ir avalynę, kurias jis dėvėjo vietoj neiÅ¡duotų tarnybinės uniformos dalių. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Taigi, vieÅ¡oji atsakomybė dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų tiek neturtinės, tiek turtinės žalos atveju atsiranda esant trims civilinės atsakomybės sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui <...>. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .

Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų <...> (LVAT A-391-492/2015).Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju praÅ¡oma priteisti turtinės žalos atlyginimÄ , todėl turi bÅ«ti vertinama, ar yra visos nurodytos sÄ lygos vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2011-12-01 iki 2015-10-13 dirbo FNTT Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiuoju tyrėju.

FNTT 2014-09-25 buvo gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas, kuriuo buvo praÅ¡oma iÅ¡duoti jam tarnybinę uniformÄ . 2014-10-02 FNTT priėmė sprendimÄ Nr. 25/17-1-3012, kad neturi galimybės iÅ¡duoti tarnybinę uniformÄ , nes tam tikslui nėra skirta valstybės biudžeto asignavimų. FNTT pareigÅ«nų veiklÄ reglamentuojančiame specialiame Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatyme nėra imperatyvių nuostatų, įpareigojančių FNTT pareigÅ«nus tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas, dėvėti tarnybinę uniformÄ .

Atsakovas nurodo, kad pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, vykdydamas tarnybines pareigas, tarnybos pareigÅ«nas privalo prisistatyti ir pateikti tarnybinį pažymėjimÄ , todėl FNTT nebuvo ir nėra (taip pat ir ginčo laikotarpiu) iÅ¡duotos tarnybinės uniformos, skirtos aukÅ¡tesniosios grandies pareigÅ«nų – skyrių vyriausiųjų tyrėjų aprÅ«pinimui.Vidaus sistemos pareigÅ«nų socialines garantijas, be kita ko, ir susijusias su tarnybinių uniformų iÅ¡davimu, reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas.

Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigÅ«nai valstybės lėšomis aprÅ«pinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareigÅ«nų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžius tvirtina Vyriausybė; pareigÅ«nų tarnybinės uniformos iÅ¡davimo, dėvėjimo ir grÄ Å¾inimo tvarkÄ nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad FNTT pareigÅ«nai nuo Å¡io Ä®statymo įsigaliojimo dėvi policijos pareigÅ«nų uniformas su skiriamaisiais ženklais tol, kol Vyriausybė ar jos įgaliota institucija patvirtina FNTT pareigÅ«nų tarnybinę uniformÄ bei skiriamuosius ženklus.

FNTT pareigÅ«nų tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų apraÅ¡ymas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-14 nutarimu Nr. 748. FNTT direktorius 2004-12-30 įsakymu Nr. 94V patvirtino FNTT pareigÅ«nų tarnybinės uniformos dėvėjimo, iÅ¡davimo ir grÄ Å¾inimo taisykles ir dėvėjimo normas. 2015-03-10 FNTT direktorius įsakymu Nr. V-66 patvirtino FNTT pareigÅ«nų tarnybinės uniformos dėvėjimo, apskaitos ir finansinių normų nustatymo tvarkos apraÅ¡Ä , pareigÅ«nų pirminio aprengimo tarnybine uniforma finansines normas ir pareigÅ«nų perrengimo tarnybine uniforma skaičiuotinas metines finansines normas.PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio normomis, kurios reglamentuoja vidaus reikalų sistemos pareigÅ«nų aprÅ«pinimÄ uniformomis.

LVAT, aiÅ¡kindamas minėtÄ normÄ , konstatavo, kad tokiu bÅ«du įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali bÅ«ti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigÄ nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. PrieÅ¡ingas nei įstatymo nustatytas pareigÅ«nų aprÅ«pinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (LVAT 2010-06-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011-03-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011).

Å ios nuostatos turi bÅ«ti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprÅ«pinti pareigÅ«nus tarnybinėmis uniformomis (LVAT 2009-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas).Aptariama LVAT praktika buvo suformuota administracinėse bylose, kuriose buvo sprendžiami ginčai dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigÅ«nams atlygintinos žalos, kuriÄ jie patyrė negaudami tarnybinių uniformų, kurias turėjo dėvėti tarnybos metu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad žalos atlyginimo bylose dėl policijos pareigūnams laiku nesuteiktų tarnybinių uniformų susiklosčiusi faktinė situacija ir teisinis reglamentavimas nėra identiški, todėl bylos, nustačius reikšmingus pareigūnų padėties skirtumus, gali būti sprendžiamos nevienodai. Nurodytose bylose tarnybinės uniformos policijos pareigūnams buvo išduotos, tačiau nebuvo pakeistos naujomis teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais, taip pat nebuvo išmokėta teisės aktuose nustatyto dydžio piniginė kompensacija.

Nuostolių dydžio klausimas minėtose bylose buvo sprendžiamas atsižvelgiant į tarnybinės uniformos vertę ir neiÅ¡mokėtos piniginės kompensacijos už neiÅ¡duotas tarnybinės uniformos dalis dydį.Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 17 straipsnio „Policijos statuso įgijimas“ 2 dalis įvirtina, kad policijos pareigÅ«no statusÄ Ä¯rodo tarnybinis pažymėjimas, speciali apranga (uniforma) arba specialus tarnybinis ženklas, taigi teisinis reglamentavimas pareigÅ«no statuso patvirtinimÄ , be kitų aplinkybių, siedamas ir su specialios aprangos dėvėjimu, nulemia uniformos suteikimo privalomÄ pobÅ«dį. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad vykdydamas tarnybines pareigas, FNTT pareigÅ«nas privalo prisistatyti ir pateikti pažymėjimÄ , pareigÅ«nų statuso patvirtinimo nesieja su uniformos dėvėjimu. Taigi, FNTT tiek pirminės, tiek vidurinės, tiek aukÅ¡tesniosios grandies pareigÅ«nams tarnybinės uniformos funkcijų vykdymui nebuvo bÅ«tinos, skyrių vyriausiems tyrėjams niekada nebuvo iÅ¡duodamos, atitinkamai nebuvo ir Å¡iuo metu nėra nustatytos tarnybinės uniformos finansinės normos bei piniginių kompensacijų vietoj tarnybinės uniformos mokėjimo tvarka.Remiantis LVAT praktika, bylose dėl valstybės institucijų ar pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos žalÄ (nuostolius) privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas, todėl bÅ«tent jis turi pareigÄ Ä¯rodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius konkrečius įrodymus, jog nurodyta žala kilo bÅ«tent dėl neteisėtais pripažintų vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų (2007-02-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A4-180/2007, 2011-11-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-3063/2011).

Kaip jau buvo minėta, pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, t. y. įrodyti aplinkybes, patvirtinančias realios žalos atsiradimo faktÄ , tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo įrodyti patirtų nuostolių dydį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas neprivalėjo dėvėti tarnybos metu specialios aprangos, jos nedėvėjo, uniforma jam pagal užimamas pareigas (skyriaus vyriausiojo tyrėjo) niekada nebuvo iÅ¡duota, todėl laikytina, kad nagrinėjamo ginčo atveju neįrodytas realiai patirtos žalos faktas.

Nenustačius pastarosios aplinkybės, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų žalos atlyginimo sÄ lygų sudedamųjų elementų, nėra pagrindo priteisti reikalaujamÄ Å¾alos atlyginimÄ (LVAT 2015-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1849-492/2015).Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, turėdamas pareigÄ Ä¯rodyti patirtos žalos faktÄ , nuostolių dydį, nepateikė jokių žalos atsiradimo faktÄ patvirtinančių duomenų, paskaičiavimų, nenurodė jokių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nustatyti nuostolių dydį, todėl darytina iÅ¡vada, kad žala, kaip viena iÅ¡ privalomų atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra įrodyta.

Neįrodžius vienos iÅ¡ privalomųjų atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų pareiÅ¡kėjo skundas negali bÅ«ti patenkintas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas (ABTÄ® 56 str.).Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja n u s p r e n d ž i a: SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .   Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                        Asta Urbonienė