cee28d03-dd17-45db-a31d-ef7e93b4e919 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudž (S) V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei- Liobienei, kaltinamiesiems R. U., A. T. (A. T.), nukentėjusiesiems G. E. L., M. B., prokurorei Vitai Gedvilienei, vieÅ¡uose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. U., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikos piliečio asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, nesusituokęs, teistas, ir A.

T., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikos piliečio asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 284 straipsnyje. Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės 2017 m. gruodžio 26 d. apie 04.50 val. vieÅ¡oje vietoje- prie fontano Å¡alia pastato, esančio Vokiečių g. 18, Vilniuje, R.

U., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,80 promilės girtumas), dėl menkavertės dingsties kumščiu sudavė M. B. ne mažiau kaip du smÅ«gius į veido sritį, nuo ko M. B. nukrito ant žemės, tokiais veiksmais padarė M. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kairės akies vokų poodine kraujosruva su minkÅ¡tųjų audinių patinimu ir kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, deÅ¡inio kelio odos nubrozdinimu su minkÅ¡tųjų audinių patinimu ir paraudimu, po ko, bandydamas smÅ«giuoti M.

B., smogė kumščiu G. E. L. į pakaušį, tokiu bÅ«du sukeldamas G. E. L. fizinį skausmÄ , po ko, veikdamas kartu su apsvaigusiu nuo alkoholio A. T. (nustatytas 1,05 promilių girtumas), spyrė ne mažiau kaip deÅ¡imt smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas ant žemės nukritusiam D. Å ., tokiais veiksmais padarydami D. Å . nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimais: deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, kaktos deÅ¡inėje, deÅ¡iniame skruoste, kairio kelio priekiniame pavirÅ¡iuje, nubrozdinimu lÅ«pos gleivinėje, poodine kraujosruva kairio kelio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inės čiurnos sumuÅ¡imu, pasireiÅ¡kusiu minkÅ¡tųjų audinių patinimu.

II. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai Teisiamojo posėdžio metu R. U. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltę jis pripažįsta, iÅ¡skyrus tai, kad jis sudavė smÅ«gius G. E. L.. Jis sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio vakarÄ jis buvo Vilniuje naktiniame klube. Su draugais P. ir D. išėjęs iÅ¡ klubo praeivių jis paprašė cigaretės. Praeiviams davus jam vienÄ cigaretę jis paprašė dar vienos cigaretės. Tada prie jo priėjo jam cigaretę davusio žmogaus draugas ir įžūliai jam cigaretę davusiam žmogui pasakė „kam tu duodi tas cigaretes“.

Tarp jo ir minėto įžūlaus žmogaus kilo konfliktas, kurio metu jis sudavė smūgį į veido sritį minėtam įžūliam žmogui. Pastarajam nukritus, prieš tai cigaretę jam davęs žmogus trenkė jam. Tada A. T. puolė jį ginti, suduodamas smūgį jam cigaretę davusiam žmogui į veido sritį. Po muštynių jis ir A. T. nuėjo. Tada kažkuris iš nukentėjusiųjų priėjo ir iš už nugaros trenkė jam, po ko jis su A. T. minėtus jaunuolius pasivijo. Kažkuris iš nukentėjusiųjų bėgdamas nukrito.

Tada jis ir A. T. nukritusiam jaunuoliui sudavė apie aÅ¡tuonis smÅ«gius kojomis į nugaros sritį bei kojas. Merginai jis nesudavė, galbÅ«t vykstant susistumdymui pastarÄ jÄ kažkas netyčia pastÅ«mė ar užkabino. Nukentėjusioji mergina buvo prie nukentėjusiųjų vaikinų. Kai jis ir A. T. sudavinėjo smÅ«gius minėtiems jaunuoliams, merginos nebuvo. Suduodamas smÅ«gius jis girdėjo merginÄ sakant „baikit“. Mergina priėjo, kai jis nukentėjusiajam sudavė pirmÄ smÅ«gį. Mergina juos skyrė žodžiais.

Mergina stovėjo vieno ar dviejų metrų atstumu nuo jų. IÅ¡ visos kompanijos jis vienintelis yra Å¡viesiaplaukis. Dėl savo veiksmų jis gailisi- dėl menkaverčio konflikto tokių veiksmų neturėjo įvykti. Jis buvo iÅ¡gėręs alkoholio, neadekvatus. Jei jis bÅ«tų buvęs blaivus, taip nebÅ«tų pasielgęs. Jis niekur nedirba, jam padeda tėvai, jis Å¡oka. Civilinio ieÅ¡kinio jis nepripažįsta. Jis galėtų atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, patyrusiam sunkesnius kÅ«no sužalojimus ir dėl to negalėjusiam dirbti.

M. B. patirta neturtinė žala yra per didelė. Jis nesutinka atlyginti žalÄ G. E. L., kadangi Å¡i nenukentėjo. Be to, jis taip pat nukentėjo, bet dėl sumuÅ¡tos lÅ«pos į medikus jis nesikreipė, nes jis manė, kad sumuÅ¡imas greitai praeis. Ikiteisminio tyrimo metu R. U. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad 2017 m. gruodžio 25 d. vakare su draugais D. M., A. T. ir P. M. jis atvyko į Vokiečių gatvėje, Vilniuje, esantį klubÄ â€žMojo lounge“, kur jis gėrė alkoholinius gėrimus. 2017 m. gruodžio 26 d. apie 03.30 val. išėjęs iÅ¡ klubo jis pamatė jaunuolį, kuris rÅ«kė cigaretę.

Priėjęs prie jaunuolio pastarojo jis paprašė cigaretės. Jaunuolis davė jam cigaretę. Kartu su minėtu jaunuoliu buvo pastarojo draugas ir mergina. Su jaunuoliais ir mergina jis pradėjo kalbėtis, vėliau tarp jų kilo žodinis konfliktas, po ko jis su draugais pradėjo muÅ¡ti abu jaunuolius. Jis ir jo draugai merginos nemušė. Jis galėjo muÅ¡tynių metu merginÄ užgauti. Jis labai gailisi, kad kartu su savo draugais be priežasties sumušė jaunuolius. Jis norėtų jaunuolių atsipraÅ¡yti ir atlyginti Å¡iems padarytÄ Å¾alÄ ir susitaikyti.

Jis pažada nedaryti nusikalstamų veikų. P. M. muÅ¡tynėse nedalyvavo, besimuÅ¡ančius tik skyrė (T. 2, b. l. 20, 22). Teisiamojo posėdžio metu A. T. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dienÄ jis su R., P. ir D. buvo klube. Apie 4 val. nakties jie išėjo iÅ¡ klubo. Jis buvo iÅ¡gėręs alkoholio. Jis negirdėjo ir nematė pokalbio apie cigaretes. Prie klubo įvyko incidentas, tačiau jis nematė, kaip konfliktas prasidėjo.

Jis matė, kad puola jo draugÄ . Jis buvo penkių metrų atstumu nuo R., kai pamatė, kad vyksta muÅ¡tynės. Jis nematė, kuris pirmas sudavė. Jis nematė, ar buvo nukritusių žmonių. Priėjęs jis įsivėlė į konfliktÄ , po ko pradėjo muÅ¡tis. Jis prisimena, kad jis spardė gulintį nukentėjusįjį, jis spyrė gal 3-4 kartus. Nukentėjusįjį jis spardė kartu su R.. Merginai jis nesudavė. Jis nematė, kas merginai galėjo suduoti. Jis mušė tik gulintį nukentėjusįjį.

Jis nepamena, kad bÅ«tų trenkęs kitam žmogui. Jis merginÄ matė, Å¡i stovėjo 3-5 metrų atstumu nuo jų. Jis neatsimena, kokie buvo merginos veiksmai. Jis dirba (duomenys neskelbtini). Jis teistas ir baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau jis sumokėjo ne visas jam skirtas baudas. Jis po truputį moka antstoliams. Jis turi tris mažamečius vaikus. Su žmona jis iÅ¡situokęs, jis privalo mokėti vaikams iÅ¡laikymÄ . Jis galėtų sumokėti baudÄ , jei baudos mokėjimas bÅ«tų iÅ¡dėstytas ilgesniam laikotarpiui.

Civilinius ieÅ¡kinius turtinės žalos dalyje jis pripažįsta. Jis galėtų sumokėti po 100 eurų neturtinės žalos kiekvienam nukentėjusiajam. Teisiamojo posėdžio metu paskelbus iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ antstolių informacinės sistemos registro (T. 2, b. l. 112-150), A. T. parodė, kad jis yra nesumokėjęs apie 5 000 eurų baudų. Nuosprendžiu skirtÄ baudÄ jis moka. Paskutiniu nuosprendžiu jam skirta bauda sumokėta iÅ¡ dalies, iÅ¡ jo atlyginimo atskaito antstoliai. Teisiamojo posėdžio metu paskelbus A.

T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 2, b. l. 9), A. T. parodė, kad jis iÅ¡ pareigÅ«no žodžių suprato, kad konfliktas kilo dėl cigaretės. Jis matė, kaip kažkas trenkė R. Kaip jis supranta, R. trenkė ne tas žmogus, kuris davė Å¡iam cigaretę. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai suraÅ¡yti teisingai, iÅ¡skyrus tai, kad jis neatsimena konflikto pradžios. Jis viskÄ atsimena miglotai. Jis nori nuoÅ¡irdžiai atsipraÅ¡yti nukentėjusiųjų. Ikiteisminio tyrimo metu A. T. parodė, kad 2017 m. gruodžio 25 d. vakare su draugais D.

M., R. U. ir P. M. jis nuvyko į Vokiečių gatvėje, Vilniuje, esantį klubÄ â€žMojo lounge“, kuriame jie gėrė alkoholinius gėrimus. 2017 m. gruodžio 26 d. apie 03.30 val. išėjęs iÅ¡ klubo jis pamatė jaunuolį, kuris rÅ«kė cigaretę. Jaunuolis buvo su draugu bei mergina. R. U. paprašė jaunuolio cigaretės. Jaunuolis davė R. U. cigaretę. Po to tarp R. U. ir minėtų jaunuolių kilo žodinis konfliktas, kurio metu vienas iÅ¡ jaunuolių, bet ne tas kuris davė R. U. cigaretę, sudavė R.

U. vienÄ kartÄ ranka į veido sritį. Po to tarp jaunuolio ir R. U. įvyko muÅ¡tynės. Jis prisimena, kad jis ir R. tikrai mušėsi su minėtais jaunuoliais. MuÅ¡tynių metu jis girdėjo, kaip P. M. ragino baigti muÅ¡tynes. Jis negali nurodyti, ar muÅ¡tynėse dalyvavo D.. MuÅ¡tynės vyko su vaikinais. Jis negali nurodyti, kokiu bÅ«du nukentėjo ten buvusi mergina- jis merginos nemušė, nestumdė. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų. Jis norėtų atsipraÅ¡yti nukentėjusiųjų bei atlyginti Å¡iems padarytÄ Å¾alÄ (T. 2, b. l. 9, 11).

Teisiamojo posėdžio metu M. B. parodė, kad įvykis įvyko seniai, bet jis kai kuriuos įvykio momentus gerai atsimena. Jis su D. ir G. ėjo iÅ¡ vieno naktinio baro į kitÄ barÄ , esantį Vokiečių gatvėje, Vilniuje. Vidury Vokiečių gatvės kažkur netoli fontanų jis pastebėjo, kad D. nuo jo ir G. atsilieka. Pamatęs, kaip D. bendrauja su 3-4 jaunuoliais ir dalina Å¡iems cigaretes, jis priėjo prie D., pastarÄ jį apsikabino ir pasakė „gal einam pas draugus, draugai laukia“. Jis tiksliai neatsimena, kÄ jis D. pasakė.

Tada asmuo, kuriam D. davė cigaretes, piktai įsiterpė į jo ir D. pokalbį ir liepė duoti daugiau cigarečių, sakė jam, kad jis neaiÅ¡kintų. Žodinis konfliktas kilo bÅ«tent tada, kai jis kartu su G. priėjo prie D..G. visÄ laikÄ buvo Å¡alia jų. Vykstant žodiniam konfliktui G. žodžiu skyrė juos, sakydama „nesimuÅ¡kit“. Tada jis gavo smÅ«gį iÅ¡ Å¡viesiaplaukio vaikino. Po smÅ«gio jis suklupo ir pamatė, kad Å¡alia muÅ¡a D.. Jis ir D. gavo ne po vienÄ ir ne po du smÅ«gius.

Pagrindinis konfliktas buvo su šviesiaplaukiu vaikinu, pastarasis jam sudavė mažiausiai penkis smūgius į veido sritį. Jis nematė, ar kas nors mušė G.. D. mušė šviesiaplaukis vaikinas, kitų vaikinų jis nelabai atsimena. D. mušė stovintį, taip pat gulintį spardė kojomis. Vėliau jaunuoliai nueidinėjo, bet jis buvo G. paprašęs, kad ši iškviestų policijos pareigūnus. Nenorėdamas, kad jaunuoliai pabėgtų, pastaruosius jis pašaukė, bet jaunuolių iš už nugaros jis nemušė.

PaÅ¡aukti jaunuoliai vėl agresyviai Å¡oko ant D. ir jo bei vėl smÅ«giavo. Å viesiaplaukis vaikinas jam sudavė į veido sritį, Å¡viesiaplaukis buvo agresyviausias. Vienas vaikinas iÅ¡ jaunuolių kompanijos bandė savo draugus raminti. Å io įvykio metu sudužo jo telefonas, kurį jis laikė kiÅ¡enėje, o gal striukėje, kuriÄ jis davė G.. Jis net nežinojo, kad buvo pametęs telefonÄ , kol policijos pareigÅ«nas jam telefonÄ atnešė. Tuo metu, kai Å¡viesiaplaukis jaunuolis sudavė jam į veido sritį G. stovėjo tarp jo ir minėto jaunuolio, taigi pastarasis galėjo G. užkabinti.

Teismo posėdžių salėje esantis P. M. panaÅ¡us į jaunuolį, kuris buvo prie jo priėjęs ir sakė „viskas baikit, skirstomės“: pastarÄ jį jis atpažįsta pagal Å«gį, kÅ«no sudėjimÄ . Kiek jis pamena, P. M. buvo be akinių ir vilkėjo tamsia stiuke. Jam padaryta turtinė žala pasireiÅ¡kė telefono sudaužymu, vairuotojo pažymėjimo sulaužymu, marÅ¡kinių suplėšymu. Taip pat jis patyrė ir moralinę žalÄ , nes po sužeidimo jis negalėjo dirbti ir rodytis vieÅ¡umoje, jam padaryta 1 000 eurų dydžio moralinė žala.

Telefono taisymas jam kainavo apie 50 eurų, suplėšytus marÅ¡kinius jis įvertina 20 eurų, naujas vairuotojo pažymėjimas kainavo 15 eurų. Kaltinamieji jam atlygino 150 eurų. Jis praÅ¡o priteisti 50 eurų turtinės ir 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ . Teisiamojo posėdžio metu paskelbus M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 50), M. B. parodė, kad jo parodymai yra teisingi. G. jam papasakojo gavusi smÅ«gį, bet jis pats to momento nematė. Ikiteisminio tyrimo metu M.

B. parodė, kad 2017 m. gruodžio 26 d. apie 03.30 val. jis kartu su draugais D. ir G. išėjo iš klubo „Solento“ ir ėjo Vokiečių gatve, Vilniuje, link Vilniaus gatvės. Prie jo ir jo draugų priėjo 4-5 nepažįstamų jaunuolių kompanija, kurie D. paprašė cigaretės. D. sustojo ir padavė kelias cigaretes. Paėjęs tolėliau jis pasakė, kad D. nestovėtų su jaunuoliais ir eitų kartu. Jis priėjo prie minėtų jaunuolių, o mergina liko toliau stovėti. Jis paėmė D. už rankos ir pasakė eiti kartu.

Jaunuolių kompanija dar prašė cigarečių, jaunuoliai liko nepatenkinti, kad jis su D. iÅ¡eina. Jaunuoliai pradėjo keiktis necenzÅ«riniais žodžiais. Žodinio konflikto metu apie 20 metų amžiaus jaunuolis Å¡viesiais trumpais plaukais, apie 186 cm Å«gio, kelis kartus smÅ«giavo į jo pusę. Pirmu smÅ«giu minėtas jaunuolis pataikė jam į veido sritį. Jis ir D. atsitraukė. Vienas iÅ¡ jaunuolių atitraukė minėtÄ agresyvų Å¡viesų plaukų jaunuolį. Jis su D. nuėjo savo keliais, o minėtų jaunuolių kompanija vėl priėjo prie jo ir D. bei pradėjo prie D. kabinėtis, po ko du asmenys pradėjo D. spardyti.

Vienas iÅ¡ smurtautojų buvo minėtas Å¡viesus jaunuolis, kitas- žemesnis, apie 180 cm Å«gio tamsių trumpų plaukų jaunuolis. Jis paliko savo striukę ir mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ draugei, o pats priėjo ginti D.. Tada prie jo priėjo vienas iÅ¡ jaunuolių, kuris bandė jį raminti. G. stovint tarp jo ir minėtų jaunuolių kompanijos jaunuolis Å¡viesiais plaukais prasibrovė per G. ir trenkė jam kumščiu į veido sritį. Jam iÅ¡ nosies pasipylė kraujas, todėl jis paprašė G. iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus.

Po minutės atvyko policijos pareigÅ«nai. Jaunuolių kompanija buvo paėjusi keliasdeÅ¡imt metrų nuo jo. Jis parodė policijos pareigÅ«nams jaunuolius. Jį mušę jaunuoliai buvo sulaikyti. Jis nematė, kur buvo D. ir G.. Jis žinojo, kad Å¡ie yra Å¡alia. BÅ«damas policijos komisariate jis sužinojo, kad jo telefonas buvo paimtas iÅ¡ kitų asmenų. TelefonÄ su sudaužytu ekranu ir be silikoninės nugarėlės jam padavė policijos pareigÅ«nas. Jis nežino, pas kÄ tiksliai buvo rastas jo telefonas ir kaip telefonas atsidÅ«rė pas kitÄ asmenį.

Paskutinį kartÄ telefonÄ jis padavė G.. Konflikto metu jį mušė Å¡viesus jaunuolis ir tamsių plaukų putlesnių žandų jaunuolis. Vaikinas, kuris jo nemušė, o tik ramino, buvo apie 20 metų amžiaus, tamsesnių plaukų, galėjo vilkėti striukę, buvo žemesnis už jį, apie 180 cm Å«gio, vidutinio kÅ«no sudėjimo. Jis nematė, kas mušė D.. Jį muÅ¡usius jaunuolius jis galėtų atpažinti. MuÅ¡tynių metu buvo apgadintas jo mobiliojo ryÅ¡io telefonas „iPhone 6“- sudužo telefono ekranas, kurio taisymas kainuoja 165 eurus.

Jis nematė, kuris iÅ¡ vaikinų sudaužė telefonÄ , pastarasis galėjo bÅ«ti sudaužytas tada, kai buvo nukritęs ant žemės, kai jis buvo muÅ¡amas. Dėl sumuÅ¡imų jis kreipėsi į „Baltijos-Amerikos klinikÄ â€œ, kur jam buvo skirtas nedarbingumas nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. sausio 8 d. MuÅ¡tynių metu buvo per pusę sulaužytas jo vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pakeitimas kainuoja 15 eurų, suplėšyti jo marÅ¡kiniai, kurių vertė 20 eurų.

Po Å¡io įvykio savo mobiliojo ryÅ¡io telefono ekranÄ jis pakeitė į neoriginalų ekranÄ . Telefono ekrano keitimo, marÅ¡kinių įsigijimo čekio jis neturi (T. 1, b. l. 50, 55-57). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu M. B. atpažino R. U. kaip asmenį, apie kurį jis davė parodymus, kaip apie agresyviausiÄ iÅ¡ visos kompanijos, iÅ¡ visų sudavusių jam daugiausiai smÅ«gių (T. 1, b. l. 58-59). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu M. B. atpažino D. M., apie kurį jis davė parodymus, kaip apie asmenį, kuris jo nemušė (T. 1, b. l. 62-63).

Teisiamojo posėdžio metu G. E. L. parodė, kad nagrinėjamo įvykio naktį ji su M. ir D. ėjo iÅ¡ vieno naktinio klubo į kitÄ . Ji su M. ėjo dviese, o vėliau pastebėjo, kad D. nuo jų atsilikęs. M. nuėjo prie D., ji girdėjo, kaip M. D. sakė „einam toliau“. Ji neatsimena, kÄ konkrečiai kalbėjo kaltinamieji, bet girdėjosi agresyvus tonas. Ji priėjo ir žiÅ«rėdama į kaltinamuosius pasakė „kam tos muÅ¡tynės“. Kaltinamųjų jos žodžiai nesustabdė ir prasidėjo muÅ¡tynės. SmÅ«gį ji gavo muÅ¡tynių pradžioje ir tikrai vienas iÅ¡ kaltinamųjų draugų matė smÅ«gį.

SmÅ«gis buvo duslus ir jai pasipylė aÅ¡aros. Tada vienas iÅ¡ kaltinamųjų draugų priėjo prie jos ir klausė, ar viskas gerai. Ji gavo smÅ«gį į pakaušį. Tuo metu ji stovėjo tarp draugų ir tarp kaltinamųjų. Buvo momentas, kai Å¡viesiaplaukis kaltinamasis agresyviai nusiteikęs stovėjo pusės metro atstumu prieÅ¡ais jÄ ir kažkoks Å¡viesiaplaukio kaltinamojo draugas šį ramino sakydamas „ko tu lendi prie panelės“. Kaltinamasis tuo metu jai jokio fizinio smÅ«gio nesudavė, bet buvo nusiteikęs agresyviai.

Ji pati nematė, kas jai sudavė smÅ«gį. Tuo metu, kai viskas vyko, agresyviausiai buvo nusiteikęs Å¡viesiaplaukis vaikinas. Ji mano, kad bÅ«tent Å¡viesiaplaukis kaltinamasis galėjo jai suduoti, nes jis tuo metu mosikavo rankomis. MuÅ¡tynėms įsibėgėjus M. buvo nukritęs, pastarÄ jį spardė du žmonės- Å¡viesiaplaukis vaikinas, kito ji neatsimena. Ji matė, kai Å¡viesiaplaukis vaikinas sudavė ranka į veido sritį M., po ko pastarasis sukniubo. Ji iÅ¡sigando. Ji matė, kai spardė M., bet tai buvo vėliau- Vokiečių gatvės viduryje.

Ji nematė, kaip mušė D.. M. jai padavė striukę ir telefonÄ . Kai spardė M., ji bandė prieiti, bet kaltinamųjų draugai jai sakė ten neiti. Ji ėjo artyn prie besimuÅ¡ančiųjų, jÄ kažkas pastÅ«mė, ji nukrito ir greičiausiai tada pametė telefonÄ . Å viesiaplaukio vaikino parodymai, esÄ kai jis M. sudavė pirmÄ smÅ«gį M. jam davė atgal, yra neteisingi, nes M. iÅ¡ karto suklupo ir negalėjo smÅ«giuoti atgal. Teisiamojo posėdžio metu paskelbus G. E. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1 b. l. 29, 34, 36 ),G.

E. L. parodė, kad nagrinėjamo įvykio vakarÄ ji buvo klube, kur linksminosi, Å¡oko, gėrė alkoholį. Ji neatsimena, kokius alkoholinius gėrimus ji gėrė, ji iÅ¡gėrė daugiau kaip vienÄ bokalÄ alkoholio. Å iuo metu ji tiksliai neatsimena įvykio. Ji neatsimena, kas tiksliai jai sudavė smÅ«gį. Tuo metu ji buvo streso bÅ«senoje, taip pat veikė ir iÅ¡gertas alkoholis. Ji patvirtina parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu. Ji mano, kad jai sudavė Å¡viesiaplaukis vaikinas, nes Å¡is tuo metu mojavo rankomis ir ji nematė kito žmogaus, kuris galėjo jai suduoti.

Kiti vaikinai tuo metu stovėjo ramiai. Paties smūgio ji nematė. Ji spėja, kad jai sudavė agresyviausias vaikinas, o tuo metu agresyviausias buvo šviesiaplaukis vaikinas. Ji palaiko civilinį ieškinį. Po šio įvykio jai buvo sutrikęs miegas, išsivystė baimė. Ikiteisminio tyrimo metu G. E. L. parodė, kad 2017 m. gruodžio 26 d. apie 03.30 val. ji su draugais M. B. ir D. Š. išėjo iš klubo „Salento“ ir ėjo link Trakų gatvės. Prie jų iš kairės pusės priėjo nepažįstamų penkių jaunuolių kompanija.

Vienas iÅ¡ jaunuolių paprašė pavaiÅ¡inti cigarete. Ji nesustojo ir nuėjo į priekį, o jos draugai sustojo ir D. pavaiÅ¡ino jaunuolį cigarete. Paėjusi apie 15 metrų ji atsisuko pažiÅ«rėti, kur yra atsilikę jos draugai, ir pamatė, kad nepažįstamų jaunuolių kompanija stovi prie jos draugų. Jaunuolių kompanija buvo agresyviai nusiteikusi. Tarp minėtų jaunuolių stovėjo D., o M. priėjęs prie D. Å¡iam sakė eiti toliau. Ji priėjo Å¡alia ir girdėjo tarp D. ir minėtų jaunuolių vykstantį žodinį konfliktÄ .

Ji atsistojo tarp draugų ir nepažįstamo vaikino, apie 20-23 metų amžiaus, apie 190 cm Å«gio, smulkaus kÅ«no sudėjimo, kaulėto veido, trumpų Å¡viesių plaukų, vilkinčio Å¡viesius marÅ¡kinius. Ji bandė paaiÅ¡kinti, kad vaikinai apsiramintų, tačiau minėtas vaikinas per jÄ prasibrovė ir pradėjo muÅ¡ti jos draugus. Ji nematė kuriam- D. ar M. pirmam smÅ«giavo. Prie minėto vaikino pribėgo kiti kompanijoje buvę jaunuoliai, kurie pradėjo muÅ¡ti D. ir M.. Pamačiusi muÅ¡tynes ji atsitraukė tolėliau.

Atsitraukusi ji pamatė, kad M. guli susirietęs ant Å¡aligatvio ir laikosi už galvos, o prie jo buvo du ar trys jaunuoliai, kurie M. spardė. D. ji nematė. Pribėgusi prie jaunuolių ji pastebėjo, kad M. muÅ¡a Å¡viesus jaunuolis. PastarÄ jį ji ranka atstÅ«mė nuo M., tuomet jaunuolis jai kumščiu vienÄ kartÄ trenkė į pakauÅ¡io sritį. Po smÅ«gio jai pradėjo trÅ«kti oro, ji juto didelį skausmÄ . Ji apsiverkė ir nieko daugiau nematė. Prie jos priėjo jaunuolis iÅ¡ minėtos kompanijos ir bandė jÄ raminti.

Kiti vaikinai laikė agresyvų Å¡viesių plaukų jaunuolį, kuris toliau užgauliojo jÄ . Ji nepastebėjo, kur tuo metu buvo D.. Jaunuoliai nubėgo Vokiečių gatve. Ji priėjo prie gulinčio M., Å¡io veidas buvo kruvinas, marÅ¡kiniai suplėšyti, striukė iki pusės numauta. M. jai padavė savo striukę ir mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , sakydamas, jog eina pas D., kadangi nepažįstami jaunuoliai nusivijo D.. M. paprašė jos iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus. M. nubėgo pas D., o ji- M. iÅ¡ paskos.

M. pribėgus prie minėtos kompanijos nepažįstami jaunuoliai priėjo prie M.. Ji atsistojo tarp M. ir minėtos kompanijos. Kažkas stovėjęs iÅ¡ už nugaros jÄ pastÅ«mė, po ko ji nugriuvo ant važiuojamosios kelio dalies. Rankoje ji laikė M. telefonÄ ir striukę. Po kurio laiko atsipeikėjusi ji pamatė į jÄ važiuojantį taksi automobilį. Ji ranka parodė, kad automobilis sustotų. Automobilis jÄ apvažiavo. Atsikėlusi ji pakėlė Å¡alia gulinčiÄ M. striukę. M. mobiliojo ryÅ¡io telefono Å¡alia jos nebuvo.

ApžiÅ«rėjusi aplinkÄ ji nieko nepastebėjo. Ji savo telefonu paskambino M.. Atsiliepė nepažįstamas jaunuolis, kuris pasakė radęs telefonÄ . Ji paaiÅ¡kino, kad ji yra Vokiečių gatvėje ir prašė telefonÄ gražinti, tačiau jaunuolis nieko jai nepasakęs baigė pokalbį. Ji paskambino dar du kartus, tačiau skambutis buvo atmestas arba linija užimta. Ji paskambino pagalbos telefonu, tačiau dėl sukelto streso ji nesugebėjo kalbėti. Privažiavo automobilis, kuriame buvo nepažįstami jaunuoliai, kurie paklausė, ar viskas gerai.

Ji verkė ir nesugebėjo Å¡nekėti. Jai paskambino policijos pareigÅ«nai, bet ji nesugebėjo nieko pasakyti. Prie jos priėjo nepažįstamas jaunuolis, kuris pradėjo klausinėti, ar jai viskas gerai. Neužilgo ji pastebėjo policijos pareigÅ«nų automobilį, prie kurio stovėjo M. ir D.. Ji M. paaiÅ¡kino praradusi jo telefonÄ . M. paaiÅ¡kino, kad policijos pareigÅ«nai telefonÄ rado. Ji matė, kad jaunuoliai, kurie dalyvavo muÅ¡tynėse, buvo policijos pareigÅ«nų automobilyje. Ji suprato, kad po jos kritimo ant kelio praėjo daugiau laiko.

Ji nežino, ar ji buvo praradusi sÄ monę. Nukritusi ant kelių ji suplėšė kelnes, ant kelių liko nubrozdinimai. Policijos komisariate jÄ apžiÅ«rėjo medikai. Nuo teismo medicininės ekspertizės ji atsisakė, kadangi žymių sužalojimų ji nepatyrė. Ji galėtų atpažinti asmenis, muÅ¡usius jÄ ir draugus. Ji reiÅ¡kia pretenzijas visiems vaikinams, kurie sukėlė muÅ¡tynes ir sumušė jos draugus. Å viesiaplaukis vaikinas trenkė jai į galvos sritį, taip pat mušė M.

B. ir D. Å .. Kiti vaikinai, kurie buvo kompanijoje su Å¡viesiaplaukiu vaikinu, mušė M. B. ir D. Å .. Kai ji buvo pargriauta vieno iÅ¡ muÅ¡tynių dalyvių, jai suplyÅ¡o 25 eurų vertės kelnės. Ä®vykio dienÄ pamačiusi, kad aukÅ¡to Å«gio randuoto veido Å¡viesių plaukų vaikinas užpuolė M. B., ji tarp pastarojo ir minėto jaunuolio atsistojo. Ji stovėjo Å¡onu, t. y. ne veidu arba nugara į vienÄ arba kitÄ vaikinÄ , vaikinai jai atsidÅ«rė iÅ¡ Å¡onų. Å viesaus vaikino draugai buvo Å¡alia Å¡io ir pastarÄ jį laikė, o kai ji ir M. pradėjo nueidinėti nuo Å¡viesaus vaikino, ji pasisuko į šį nugara.

Å viesus vaikinas laikomas draugų mosikavo rankomis ir bandė trenkti M. ir bemojuodamas rankomis smogė jai į pakaušį (T. 1, b. l. 29, 34-36). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu G. E. L. atpažino R. U. kaip asmenį, apie kurį ji davė parodymus, kuris buvo agresyviausias, kuris mušė jos draugÄ M. B. ir kuris trenkė jai į galvos sritį (T. 1, b. l. 37-38). Teisiamojo posėdžio metu J. D. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos Mobilios kuopos Pirmojo bÅ«rio vyriausiuoju patruliu.

Teismo posėdžių salėje sėdintys kaltinamieji jam matyti, tačiau jis neatsimena, kokiomis aplinkybėmis jis Å¡iuos matė. Teisiamojo posėdžio metu paskelbus J. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 114-115), J. D. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Kaip jis supranta, telefonas iÅ¡krito muÅ¡tynių metu. Žmogus, kuris jam padavė telefonÄ , paaiÅ¡kino telefonÄ radęs nukritusį. Teisiamojo posėdžio metu paskelbus J. D. tarnybinį praneÅ¡imÄ (T. 1, b. l. 20), J.

D. parodė, kad atvykus į įvykio vietÄ buvo sulaikyti asmenys, kurie pateikė dokumentus, taip ir buvo nustatyta, kad mobilų telefonÄ pateikė D. M.. Jis negalėtų nurodyti Å¡viesių plaukų vaikino, kuris buvo kruvinais krumpliais. Ikiteisminio tyrimo metu J. D. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos Mobilios kuopos Pirmojo bÅ«rio vyriausiuoju patruliu. 2017 m. gruodžio 26 d. patruliavimo metu buvo gautas praneÅ¡imas, kad Vokiečių gatvėje, Vilniuje, prie fontano muÅ¡asi 7-8 žmonės. Važiuodamas Vokiečių- Vilniaus gatvių sankryžoje jis pastebėjo kruvinÄ vaikinÄ , kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai buvo M.

B.. Jam sustojus prie jo pribėgo minėtas vaikinas, kuris paaiÅ¡kino, kad bÅ«nant su draugais, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo-G. E. L. ir D. Å ., Vokiečių gatvėje prie fontano priėjo vaikinai, kurie paprašė cigarečių, po ko minėti vaikinai užpuolė D. Å . ir M. B. bei Å¡iuos sumušė. Vienas iÅ¡ vaikinų trenkė G. E. L. į galvÄ . Vaikinai nuėjo Vilniaus gatve. Važiuodamas Vilniaus gatve jis pastebėjo keturis vaikinus, kurie atitiko M. B. nurodytus požymius. Jis sustojo prie minėtų vaikinų.

Vieno iÅ¡ vaikino, kurio plaukai buvo Å¡viesÅ«s, krumpliai buvo kruvini. Vienas iÅ¡ keturių vaikinų rankose turėjo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Minėtas vaikinas paprašė jį gražinti telefonÄ â€žiPhone6“ nukentėjusiesiems. Vaikinas paaiÅ¡kino, kad telefonas iÅ¡krito iÅ¡ kažkurio iÅ¡ nukentėjusiųjų muÅ¡tynių metu. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad mobiliojo ryÅ¡io telefonas priklauso M. B.. Sulaikius vaikinus prie jų priėjo nukentėję asmenys ir atpažino užpuolikus.

Jis mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ grÄ Å¾ino M. B.. Visi keturi vaikinai buvo neblaivÅ«s, nuo pastarųjų sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba neriÅ¡li. Jaunuoliai keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, bet jo ir kolegų akivaizdoje vaikinai elgėsi neagresyviai. Vaikinai buvo pristatyti į policijos komisariatÄ (T. 1, b. l. 114-115). Teisiamojo posėdžio metu Å . Č. parodė, kad nagrinėjamo įvykio naktį išėjęs į laukÄ jis pamatė, kad muÅ¡asi 5-7 vaikinai. Vaikinai garsiai rėkavo, judėjo nuo Vokiečių gatvės link Salomėjos Neries mokyklos.

Jis paskambino policijai. Prie įvykio vietos jis nesiartino, nes neatrodė saugu. Po to jis išvažiavo namo. Merginų jis nematė. Įvykio metu nuo jo iki besimušančiųjų buvo apie 60-70 metrų atstumas. Jis negalėtų atpažinti nei vieno asmens, nes buvo gana toli nuo besimušančiųjų. Lauke buvo tamsu, gelsvai švietė gatvės žibintai. Tuo metu važiuojančių automobilių gatvėje nebuvo. Jis nepastebėjo, kad aplink būtų dar pašalinių asmenų. Ikiteisminio tyrimo metu Š.

Č. parodė, kad 2017 m. gruodžio 26 d. apie 05.00 val. jis važiavo Vokiečių gatve, Vilniuje, link AB „SEB“ bankomato. Sustojęs automobilių stovėjimo aikštelėje jis pastebėjo, kad prie fontano mušasi vaikinų kompanija. Jis nematė, kaip prasidėjo muštynės, jis tik matė ir girdėjo, kad vyksta konfliktas, žmonės šūkavo, stumdėsi. Jis nepažįsta nei vieno žmogaus iš kompanijoje buvusių asmenų. Pamatęs muštynes jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu.

Tvarkydamas savo reikalus jis matė, kad muÅ¡tynės persikėlė nuo fontano link restorano „Pizza Jazz“. Policijos pareigÅ«nų jis nelaukė ir iÅ¡važiavo iÅ¡ Vokiečių gatvės. BÅ«damas Pylimo gatvėje jis pastebėjo policijos pareigÅ«nų ekipaÅ¾Ä , kuris galėjo važiuoti į įvykio vietÄ (T. 1, b. l. 126). Teisiamojo posėdžio metu P. M. parodė, kad įvykio vakarÄ jis, A., R., D. ir R. draugė buvo viename Vilniaus naktiniame klube. Pabuvę klube jie skirstėsi namo.

Jis su D. išėjo, A., R. ir pastarojo draugė liko prie naktinio klubo durų parÅ«kyti. Pastariesiems jis sakė greičiau eiti. Jis su D. ėjo link automobilio. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Jis nematė, kas ten įvyko, kas mušėsi. Ä®vykio vakarÄ jis buvo iÅ¡gėręs alkoholio. Ä®vykio metu jis buvo su kontaktiniais lęšiais, vilkėjo Å¡viesius mėlynus džinsus ir striukę. Teisiamojo posėdžio metu paskelbus P. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 110-112), P. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi.

Teisiamojo posėdžio metu paskelbus D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 141), P. M. parodė, kad D. galėjo skirti besimuÅ¡ančius. Jis nematė, kad D. bÅ«tų kažkÄ skyręs. Å iuo metu D. yra Anglijoje. Ikiteisminio tyrimo metu P. M. parodė, kad 2017 m. gruodžio 25 d. apie 22.00 val. su draugais A. T., D. M. ir R. U. jis atvyko į naktinį klubÄ â€žMojo lounge“, esantį Vilniaus miesto senamiestyje. Klube jis gėrė alkoholinius gėrimus. 2017 m. gruodžio 26 d. apie 05.00 val. jis su D.

M. išėjo į laukÄ ir ruošėsi vykti namo. A. T. ir R. U. į laukÄ buvo išėję anksčiau. Jam ir D. M. išėjus į laukÄ kieme buvo daug žmonių, kadangi naktinis klubas jau užsidarinėjo. Jis kieme priėjo prie rÅ«kančių asmenų. D. M. ir A. T. jis pasakė, kad vyksta namo, ir nuėjo link automobilio. Jis nematė, kur ir tarp ko vyko muÅ¡tynės, kadangi jis su D. M. išėjo iÅ¡ naktinio klubo kiemo. Iki automobilio reikėjo nueiti nemaÅ¾Ä atstumÄ . Jis su D. M. ėjo priekyje, o vėliau juos pasivijo ir A.

T. su R. U.. Maždaug po minutės prie jų privažiavo policijos pareigÅ«nai, kurie jį, A. T. ir D. M. sulaikė ir pristatė į policijos komisariatÄ (T. 1, b. l. 110-112). Ikiteisminio tyrimo metu D. M. parodė, kad 2017 m. gruodžio 2 d. vakare su draugais R. U., A. T. ir P. M. jis nuvyko į Vokiečių gatvėje esantį klubÄ â€žMojo lounge“, kuriame jie gėrė alkoholinius gėrimus. 2017 m. gruodžio 26 d. apie 03.30 val. jis išėjo iÅ¡ klubo. BÅ«damas prie klubo jis pamatė, kad kažkas muÅ¡asi.

Jis negali nurodyti, kas mušėsi, nes jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, t.y. jis nežino, ar muštynėse dalyvavo R. U., A. T. ir P. M.. Jis tiktai skyrė besimušančius asmenis. Po to jį ir jo draugus sulaikė policijos pareigūnai. Jis pamena, kad kažkokia mergina, vardu G., rodydama į jį policijos pareigūnams sakė, jog jis nieko nemušė (T. 1, b. l. 141). Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. parodė, kad 2017 m. gruodžio 26 d. apie 03.30 val. su draugais M. B. ir G. E. L. jis ėjo iš klubo „Salento“ link klubo „Mojito nights“.

Vokiečių gatvėje prie fontano jis matė stovinčių 4-5 asmenų kompanijÄ . Kai jis buvo netoli minėtos kompanijos, vaikinai paÅ¡aukė jį ir jo draugus bei paprašė pavaiÅ¡inti cigaretėmis. Negalvodamas, kad gali atsitikti kažkas blogo, jis priėjo prie vaikinų ir pavaiÅ¡ino Å¡iuos cigarete. Tarp jo ir vaikinų užsimezgė pokalbis. M. ir G. tuo metu stovėjo nuoÅ¡alyje. Tada M. paprašė jo eiti, bet vaikinai dar kartÄ paprašė cigaretės. Jis Å¡iems davė dar vienÄ cigaretę.

Tada prasidėjo muÅ¡tynės. Jis neatsimena, kam smogė pirmam- ar jam, ar M.. Jis pamena, kad jam smogė vaikinas Å¡viesiais plaukais. Jis neatsimena, į kuriÄ kÅ«no vietÄ jam smogė. Å viesių plaukų vaikinas jį pargriovė ant žemės. Jis atsikėlė ir pradėjo bėgti. Du žmonės iÅ¡ vaikinų kompanijos ramino Å¡viesių plaukų vaikinÄ . Jį pradėjo vytis du ar trys vaikinai iÅ¡ minėtos kompanijos. Vienas iÅ¡ vaikinų (jis nematė, kuris) smogė jam į kojas, po ko jis nukrito ir vaikinai pradėjo jį spardyti.

Jam gulinčiam buvo smogta mažiausiai 10 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas- Å¡onus, kojas, galvÄ , rankas. Vaikinams nustojus jį muÅ¡ti jis pagulėjo kelias minutes ir atsikėlė. Jis pamatė, kad vaikinai pasiÅ¡alino. Atsikėlęs jis ėjo link G. ir M.. Jis pamatė, kad policijos pareigÅ«nai sodina vaikinus, kurie jį sumušė, į tarnybinį automobilį. Jis asmeniÅ¡kai nematė, ar kažkuris iÅ¡ vaikinų smogė G.. Jis matė, kad vaikinai mušė M., tačiau jis negali pasakyti, kurie vaikinai mušė M..

MuÅ¡tynių iniciatorius buvo vaikinas Å¡viesiais plaukais, pastarasis elgėsi agresyviausiai. Dėl to, kad buvo sumuÅ¡tas, jis negalėjo dalyvauti darbo pokalbyje, kuris turėjo įvykti 2018 m. sausio 3 d., ir dėl to jis prarado galimÄ darbo vietÄ . Jis buvo sumuÅ¡tas, sunkiai galėjo pajudėti, jautė stiprų fizinį skausmÄ . Jis reiÅ¡kia pretenzijas visiems vaikinams, kurie sukėlė muÅ¡tynes bei dalyvavo muÅ¡tynėse (T. 1, b. l. 75-76, 79). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu D.

Å . atpažino R. U. kaip asmenį, apie kurį jis davė parodymus, kaip agresyviausiÄ vaikinÄ , provokavusį muÅ¡tynes, jam sudavusį daugiausiai smÅ«gių (T. 1, b. l. 84-85). Ikiteisminio tyrimo metu A. N. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiuoju patruliu. 2017 m. gruodžio 26 d. patruliavimo metu buvo gautas praneÅ¡imas, kad Vokiečių gatvėje, Vilniuje, prie fontano muÅ¡asi jaunuolių kompanija. Važiuodamas Trakų gatve prie Vokiečių- Vilniaus gatvių sankryžos jis pastebėjo vaikinÄ , kurio veidas buvo kruvinas.

Pastarasis mojavo ranka ir nurodė į kelis einančius asmenis. Jei jis neklysta, buvo keturi asmenys. Vėliau paaiškėjo, kad kruvinas vaikinas yra M. B.. Jis su kolegomis iš karto privažiavo prie keturių vaikinų. Priėjo M. B., vėliau priėjo mergina- kaip vėliau paaiškėjo-G. E. L., su kitu vaikinu. M. B. ir pastarojo draugai paaiškino, kad einant prie fontano Vokiečių gatvėje nepažįstamų vaikinų kompanija paprašė cigaretės. Vaikinas davė dvi cigaretes, po ko nepažįstamų žmonių kompanija sukėlė muštynes, kurių metu buvo sumuštas M.

B., D. Å . beiG. E. L. buvo trenkta į galvos sritį bei Å¡i buvo pargriauta ant žemės. Vienas iÅ¡ vaikinų kompanijos, į kuriuos nurodė nukentėjusieji, iÅ¡tiesė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žiPhone6“ ir pasakė „perduok“. Vaikinas jam nesakė, kam perduoti telefonÄ . Telefono ekranas buvo sudaužytas. Vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų vaikinų pasakė, kad telefonas priklauso jam- minėtam nukentėjusiam vaikinui, todėl telefonas buvo grÄ Å¾intas minėtam vaikinui. Keturi vaikinai ir nukentėjusieji buvo pristatyti į policijos komisariatÄ (T. 1, b. l. 117-118).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiasis patrulis A. T. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, analogiškus J. D. parodymams (T. 1, b. l. 120-121). Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėja. 2017 m. gruodžio 26 d. buvo gautas pranešimas, kad Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate laukia pranešėjai, kurie buvo sumušti.

Atvykus komisariatÄ Ä¯ jÄ kreipėsi mergina ir vaikinas, kurie pranešė buvę sumuÅ¡ti nepažįstamų jaunuolių. Taip pat buvo sumuÅ¡tas minėtų vaikino ir merginos draugas, kuris tuo metu iÅ¡ policijos komisariato buvo iÅ¡vykęs. Ji apklausė nukentėjusiuosius. Ä® policijos komisariatÄ taip pat buvo pristatyti keturi vaikinai, kurie sumušė nukentėjusiuosius. Vienas iÅ¡ jų buvo D. M.. Ant pastarojo drabužių- džinsinių kelnių bei marÅ¡kinėlių buvo raudonos spalvos dėmės, krumpliai sudraskyti.

Ant R. U. kelnių buvo raudonos spalvos dėmės, pastarojo krumpliai buvo paraudonavę. A. T. krumpliai buvo paraudonavę. Ant P. M. rankų nebuvo jokių smurto žymių, pastarojo drabužiai neturėjo raudonų dėmių. P. M. atitiko nukentėjusiųjų apibÅ«dinimÄ kaip vaikino, kuris ramino draugus ir nukentėjusiÄ jÄ merginÄ . Pastarasis nesielgė agresyviai, buvo ramus (T. 1, b. l. 123-124). Ikiteisminio tyrimo metu apžiÅ«rėjus M. B. pateiktus marÅ¡kinėlius, nustatyta, kad iÅ¡plėšta skylė prie kaklo.

Ikiteisminio tyrimo metu apžiÅ«rėjus M. B. pateiktÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žiPhone6S“, nustatyta, kad ant ekrano matosi didesni bei mažesni skilimai (T. 1, b. l. 64-66). Specialistas, apžiÅ«rėjęs M. B. kÅ«nÄ , nustatė kairės akies vokų poodinę kraujosruvÄ su minkÅ¡tųjų audinių patinimu ir kraujosruvÄ kairės akies obuolio junginėje, deÅ¡inio kelio odos nubrozdinimus su minkÅ¡tųjų audinių patinimu ir paraudimu. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kietu buku daiktu (daiktais) 2017 m. gruodžio 26 d.

Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, iš kurių mažiausiai vienas į kairės akies sritį ir mažiausiai vienas į dešinio kelio sritį. Nustatytas dešinio kelio odos nubrozdinimas su minkštųjų audinių patinimu ir paraudimu galėjo būti padarytas nugriuvus ir dešinio kelio sritimi kontaktavus su kietu paviršiumi. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamojo ranka.

Nustatytų sužalojimų vietose individualÅ«s požymiai, pagal kuriuos galima bÅ«tų nustatyti žalojusį daiktÄ (daiktus), neužsifiksavo (T. 1, b. l. 70). Specialistas, apžiÅ«rėjęs D. Å . kÅ«nÄ , nustatė odos nubrozdinimus- deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, kaktos deÅ¡inėje, deÅ¡iniame skruoste, kairio kelio priekiniame pavirÅ¡iuje, nubrozdinimÄ lÅ«pos gleivinėje, poodinę kraujosruva kairio kelio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inės čiurnos sumuÅ¡imÄ pasireiÅ¡kusį minkÅ¡tųjų audinių patinimu.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kietu buku daiktu (daiktais) 2017 m. gruodžio 26 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iÅ¡ jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai nėra bÅ«dingi vienkartiniam griuvimui. Sužalojimai nėra bÅ«dingi savęs žalojimui. Nustatytose kÅ«no sužalojimuose požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektÄ , neužsifiksavo (T. 1, b. l. 90-91). Ikiteisminio tyrimo metu apžiÅ«rėjus Bendrojo pagalbos centro pateiktÄ garso įraÅ¡Ä nustatyta, kad garso įraÅ¡e užfiksuotas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir pranešėjo Å .

Č.. Pokalbio metu Š. Č. pranešė, kad Vokiečių gatvės viduryje prie fontano vyksta muštynės, mušasi 7-8 asmenys, kurie gali būti apsvaigę nuo alkoholio. Kompanija sklaidosi pakelėje (T. 1, b. l. 130-132). Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 26 d. 05.20 val. R. U. iškvepiamame ore nustatyta 0,80 promilės alkoholio (T. 2, b. l. 46). Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 26 d. 05.30 val. A. T. iškvepiamame ore nustatyta 1,05 promilės alkoholio (T. 2, b. l. 80).

Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus duomenis teismas pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu tiek R. U., tiek ir A. T. prisipažino viešoje vietoje, veikdami kartu, mušę D. Š.. Pažymėtina ir tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu R. U. prisipažino viešoje vietoje mušęs M. B., taigi teismas detaliau šių aplinkybių neanalizuoja, nurodydamas, kad šiuos R. U. ir A. T. parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- nukentėjusiųjų M.

B.,G.s E. L. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuriuos patvirtina jų pačių ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, taip pat nukentėjusiojo D. Å ., liudytojų P. M., J. D., A. N., A. T., V. K., Å . Č., D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialistų iÅ¡vados, apžiÅ«ros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolai, alkotesterio Å¡aknelės- kurie yra gauti teisėtais bÅ«dais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais.

Pagrindo netikėti Å¡iais įrodymais nėra, jie yra neprieÅ¡taringi, papildo vieni kitus. Å ių įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad R. U. ir A. T. vieÅ¡oje vietoje, veikdami kartu, mušė D. Å ., kuriam padarė sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius sveikatÄ , taip pat R. U. vieÅ¡oje vietoje mušė M. B., kuriam padarė sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius sveikatÄ . Visgi teismas pažymi, kad R. U. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė konflikto metu sudavęs smÅ«gį G.

E. L.. Teismas pažymi neturintis pagrindo abejoti, kad nagrinėjamo įvykio metu G. E. L. buvo suduotas smÅ«gis į pakaušį: viena vertus, Å¡ias aplinkybes G. E. L. papasakojo iÅ¡ karto po nagrinėjamo įvykio į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams, kita vertus tai, kad G. E. L. nagrinėjamo įvykio metu buvo padarytas fizinis poveikis, patvirtina ir jos bÅ«klė iÅ¡ karto po nagrinėjamo įvykio: įvykio metu dėl patirto streso jÄ reikėjo raminti, skambindama telefonu ji dėl patirto streso negalėjo bendrauti, taigi teismas laiko nustatyta aplinkybę, kad nagrinėjamo įvykio metu G.

E. L. buvo suduotas vienas smÅ«gis į pakaušį. Spręsdamas, kokiomis aplinkybėmis ir kas sudavė G. E. L. minėtÄ smÅ«gį į pakaušį, teismas įvertina tiek nukentėjusiųjų, tiek ir kaltinamųjų parodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad konflikto iniciatoriumi buvo R. U., kuris nagrinėjamo įvykio metu buvo agresyviausiai nusiteikęs, sužalojo ne vienÄ asmenį. Kaip parodė G. E. L., smÅ«gį į pakaušį ji pajuto įsiterpusi tarp konfliktuojančių jaunuolių. Nors paties smÅ«gio ji nematė, tačiau pajutusi smÅ«gį ji iÅ¡ karto atsisuko į smÅ«giavimo pusę ir pamatė rankomis besimosikuojantį R.

U., kiti kartu su pastaruoju buvę jaunuoliai tuo metu laikė R. U., taigi teismas turi pagrindo teigti nustatęs, kad smÅ«gį į pakaušį G. E. L. sudavė R. U.. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teisiÅ¡kai nėra svarbu, ar minėtÄ smÅ«gį R. U. sudavė tyčia, ar neatsargiai: bet kuriuo atveju R. U., smÅ«giuodamas M. B., suvokė, kad jis gali pataikyti tarp jo ir M. B. stovinčiai ir juos iÅ¡skirti besistengiančiai G. E. L.. Pažymėtina ir tai, kad R. U. kaltinamas padaręs ne nusikalstamÄ veikÄ Å¾mogaus sveikatai, o pažeidęs vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ (BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika).

Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus teismas pažymi, jog baudžiamojo proceso metu surinktų įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad 2017 m. gruodžio 26 d. apie 04.50 val. vieÅ¡oje vietoje- prie fontano Å¡alia pastato, esančio Vokiečių g. 18, Vilniuje, R. U., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl menkavertės dingsties kumščiu sudavė M. B. ne mažiau kaip du smÅ«gius į veido sritį, nuo ko M. B. nukrito ant žemės, tokiais veiksmais padarė M. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , po ko, bandydamas smÅ«giuoti M.

B., smogė kumščiu G. E. L. į pakaušį, tokiu bÅ«du sukeldamas G. E. L. fizinį skausmÄ , po ko, veikdamas kartu su apsvaigusiu nuo alkoholio A. T., spyrė ne mažiau kaip deÅ¡imt smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas ant žemės nukritusiam D. Å ., tokiais veiksmais padarydami D. Å . nežymų sveikatos sutrikdymÄ . III. Veikos kvalifikavimo motyvai Å iai bylai nagrinėti reikÅ¡mingos teisės normos: BK 284 straipsnis. Tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

R. U. ir A. T. savo veiksmais, t. y. vieÅ¡oje vietoje be aiÅ¡kios priežasties sumuÅ¡dami žmones, demonstravo nepagarbÄ aplinkai, sukeldami nesaugumo jausmÄ aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , taigi R. U. ir A. T. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. IV. Bausmių skyrimo motyvai Å iai bylai nagrinėti reikÅ¡mingos teisės normos: BK 27 straipsnio 1 dalis.

1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai.

1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

1) veikÄ padarė bendrininkų grupė. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ pobÅ«dį ir laipsnį, gali nepripažinti Å¡ios aplinkybės atsakomybę sunkinančia;

9) veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, jeigu Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui;

13) veikÄ padarė recidyvistas. BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalys.

1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę. Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti.

3. Kai bausmės visiÅ¡kai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos Å¡velnesnės bausmės.

9. Pagal Å¡io straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Å iuo atveju į bausmės laikÄ Ä¯skaitoma bausmė, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtÄ bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtÄ bausmę įskaitomas pagal Å¡io kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vienÄ kardomojo kalinimo (suėmimo) dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo ar areÅ¡to parai, dviejų MGL dydžio baudai, Å¡eÅ¡ioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms. Spręsdamas dėl R. U. skirtinos bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. U. prisipažino padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas laikytina R.

U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. R. U. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, R. U. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje. R. U. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas teistas, savo nusikalstamais veiksmais R. U. trims asmenims padarė žalos. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad R. U. administracinėmis nuobaudomis nebaustas, jis niekur nedirba.

Teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. U. skyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismÄ nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su R. U. elgesio korekcija bei Å¡ių įpareigojimų vykdymo kontrole: už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymÄ R. U. skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant R. U. visÄ bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant R. U. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, per keturis mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

R. U. nuo 2017 m. gruodžio 26 d. 05.05 val. iki 2017 m. gruodžio 27 d. 10.51 val., t. y. dvi paras buvo laikinai sulaikytas (T. 2, b. l. 17, 18), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis R. U. laikinai sulaikytam iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į jam skirtinÄ bausmę, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms. Spręsdamas dėl A. T. skirtinos bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

A. T. prisipažino padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas laikytina A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. A. T. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje. A. T. nusikalstamÄ veikÄ padarė jau bÅ«damas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ (Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A.

T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje; Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje), taigi, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, A. T. yra recidyvistas, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas įvertina ir tai, kad A. T. dirba, jis baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau pastarųjų jis nevykdo, savo nusikalstamais veiksmais A.

T. vienam asmeniui padarė žalos. Teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. T. skyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismÄ nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su A. T. elgesio korekcija bei Å¡ių įpareigojimų vykdymo kontrole: už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymÄ A. T. skirtina devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant A. T. visÄ bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant A. T. bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 06 val., neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbÄ , o šį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu A. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam skirta galutinė 50 MGL, t.y. 1 883 eurų bauda, taigi Å¡iuo nuosprendžiu A. T. skirtina bausmė bendrintina su Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu A. T. skirta bausme jas visiÅ¡kai sudedant ir A. T. skirtina galutinė subendrinta bausmė- devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant A.

T. visÄ bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant A. T. bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 06 val., neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbÄ , o šį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir 1 883 eurų dydžio bauda. A. T. nuo 2017 m. gruodžio 26 d. 05.05 val. iki 2017 m. gruodžio 27 d. 10.50 val., t. y. dvi paras buvo laikinai sulaikytas (T. 2, b. l. 6, 7), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis A.

T. laikinai sulaikytam iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į jam skirtinÄ bausmę, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms. Taip pat į A. T. skirtinÄ bausmę įskaitytina Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu A. T. skirtos bausmės atlikta dalis. V. Civiliniai ieÅ¡kiniai Å iai bylai reikÅ¡mingos teisės normos: Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 109 straipsnis. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Kai civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį. BPK 115 straipsnio 1 dalis.

1. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieÅ¡kinį, teismas gali nesilaikyti ieÅ¡kinio ribų, jeigu ieÅ¡kinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Å io baudžiamojo proceso metu M. B. pareiÅ¡kė 1 200 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl R. U. nusikalstamais veiksmais jam padarytos 200 eurų turtinės žalos ir 1 000 eurų neturtinės žalos (T. 1, b. l. 67, 68),G.

E. L. pareiškė 725 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl R. U. nusikalstamais veiksmais jai padarytos 25 eurų turtinės žalos ir 700 eurų neturtinės žalos (T. 1, b. l. 43, 44), D. Š. pareiškė 1 000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl R. U. ir A. T. nusikalstamais veiksmais jam padarytos neturtinės žalos (T. 1, b. l. 86, 87), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 206,96 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl R. U. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (T. 1, b. l. 93-99).

Vertindamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta priede prie civilinio ieškinio (T. 1, b. l. 95-97), dėl 2017 m. įvykusio įvykio metu patirtų sužalojimų nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. sausio 5 d. M. B. buvo laikinai nedarbingas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (9.2) VPA-SP1-11182 M. B. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. sausio 5 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 206, 96 eurų ligos išmoka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.279 straipsnio 4 dalyje nustatyta to paties straipsnio 1 dalies iÅ¡imtinė taisyklė, reglamentuojanti atvejus, kai keli asmenys atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus. Ä®rodžius, kad žala atsirado bÅ«tent dėl vieno iÅ¡ tų asmenų veiksmų, atsako tik tas asmuo, o kitiems asmenims atsakomybė neatsiranda. Tada bÅ«tina nustatyti, kad tarp jų veiksmų ir žalos nėra priežastinio ryÅ¡io, o toks ryÅ¡ys sieja žalÄ ir kito asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 2K-151/2006).

Teismas pažymi nustatęs, kad M. B. sumušė R. U., taigi bÅ«tent R. U. yra atsakingas už savo nusikalstamais veiksmais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai padarytÄ Å¾alÄ , kilusiÄ dėl laikino M. B. nedarbingumo. Å ios žalos baudžiamojo proceso metu R. U. neatlygino, dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 206,96 eurų dydžio civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai ir iÅ¡ R. U. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai priteistina 206,96 eurų.

Vertindamas M. B. civilinį ieškinį dėl jam padarytos 200 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimo teismas pažymi nustatęs, kad nagrinėjamo įvykio metu R. U. smogė M. B. ne mažiau kaip du smūgius, po ko M. B. nukrito, po ko iškrito M. B. mobiliojo ryšio telefonas, kuris apsidaužė, taip pat šio įvykio metu buvo sulaužytas M. B. vairuotojo pažymėjimas ir suplėšyti M. B. 20 eurų vertės marškiniai. Teisiamojo posėdžio metu M. B. parodė, kad telefono taisymas jam kainavo apie 50 eurų, suplėšytus marškinius jis įvertina 20 eurų, naujas vairuotojo pažymėjimas kainavo 15 eurų.

Kaltinamieji jam sumokėjo 150 eurų, tokiu būdu atlygindami dalį jam padarytos žalos. Pažymėtina, kad M. B. buvo padaryta ne 200 eurų dydžio, bet 85 eurų dydžio turtinė žala, kuri baudžiamojo proceso metu buvo atlyginta, taigi M. B. civilinis ieškinys dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo atmestinas. Vertindamas G. E. L. civilinį ieškinį dėl jai padarytos 25 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimo teismas pažymi nustatęs, kad nagrinėjamo įvykio metu G. E. L. buvo suplėšytos kelnės, kurias G.

E. L. įvertino 25 eurais. Baudžiamojo proceso metu G. E. L. minėta turtinė žala buvo atlyginta, taigi G. E. L. civilinis ieškinys dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo atmestinas. Vertindamas M. B., G. E. L. ir D. Š. civilinius ieškinius dėl jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymi, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais.

Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų konkrečioje byloje kriterijų visumÄ nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį- teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis).

Materialios kompensacijos už moralinę žalÄ paskirtis- sudaryti materialias sÄ lygas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas- pinigai ar materialus turtas- negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K.

A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė iÅ¡raiÅ¡ka atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Be to, pagal formuojamÄ teismų praktika bÅ«tina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus, kuriais siekiama, kad esant panaÅ¡iomis faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose bÅ«tų sprendžiami vienodai. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtÄ neturtinę žalÄ siekiama ne nubausti žalÄ padariusio asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrÄ .

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra- papildoma bausme.

Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstÄ , bet ir į sukauptÄ teismų praktikÄ , kuri per tam tikrÄ laikÄ yra patikrinta ir įtvirtinta ar paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems nuo nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, priteisiama nuo 150 eurų iki 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (baudžiamosios bylos Nr. 2K-12/2012, 2K-605/2011, 2K-269/2011, 2K-484/2010, 2K-447/2010 ir kt.).

Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, tokiu laikytina ir nukentėjusiojo reikalaujama suma, iÅ¡skyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principų (civilinė byla Nr. 3K-3-529/2008). Å ioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima bÅ«tų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iÅ¡ esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, pripažįstamų atitinkančiais sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

Teismas pripažįsta, kad M. B.,G. E. L. ir D. Å . dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmÄ , pažeminimÄ , baimę ir nerimÄ dėl savo sveikatos. Be to, vertintina tai, kad smurtiniai veiksmai prieÅ¡ juos buvo panaudoti vieÅ¡oje vietoje, nusikaltimas padarytas tyčiniais veiksmais. Nors R. U. Å¡iuo metu yra nedirbantis, tačiau Å¡i aplinkybė yra tik laikino pobÅ«džio- R. U. ir A. T. yra jauno amžiaus, darbingi, be to, A. T. yra dirbantis, tad jų turtinė padėtis didelės įtakos žalos dydžio nustatymui neturi.

Teismas įvertina ir tai, kad R. U. ir A. T. nusikalstama veika nepasireiÅ¡kė brutalumu, iÅ¡ nukentėjusiųjų nebuvo tyčiojamasi, veika nesitęsė ilgÄ laikÄ . Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus M. B.,G. E. L. ir D. Å . praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos sumos mažintinos: atsižvelgiant į tai, kad specialistas M. B. ir D. Å . nustatė objektyvius kÅ«no sužalojimus, pastariesiems buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, M. B. ir D. Å . Å¡io įvykio metu patyrė fizinį skausmÄ , iÅ¡ R.

U. M. B. naudai priteistinas 500 eurų neturtinės žalos atlyginimas, iÅ¡ R. U. ir A. T. solidariai D. Å . naudai priteistinas 600 eurų neturtinės žalos atlyginimas; atsižvelgiant į tai, kad G. E. L. nebuvo nustatyta objektyvių kÅ«no sužalojimų, tačiau G. E. L. Å¡io įvykio metu patyrė fizinį skausmÄ , iÅ¡ R. U. G. E. L. naudai priteistinas 100 eurų neturtinės žalos atlyginimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti R. U. kaltu padarius, nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant R. U. visÄ bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant R. U. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, per keturis mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Ä® R. U. skirtÄ bausmę įskaityti R. U. laikinai sulaikytam iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ - dvi paras, kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas. Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Pripažinti A. T. kaltu padarius, nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant A. T. visÄ bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant A.

T. bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 06 val., neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbÄ , o šį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Å iuo nuosprendžiu A. T. skirtÄ bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu A. T. skirta bausme jas visiÅ¡kai sudedant ir A. T. skirti galutinę subendrintÄ bausmę- devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant A.

T. visÄ bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant A. T. bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 06 val., neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbÄ , o šį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir 1 883 eurų dydžio baudÄ . Ä® A. T. skirtÄ bausmę įskaityti A. T. laikinai sulaikytam iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ - dvi paras, kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas, ir Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu A.

T. skirtos bausmės atliktÄ dalį. Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ R. U. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai priteisti 206,96 eurų, pervedant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir arbo ministerijos sÄ skaitÄ Nr. LT33 7044 0600 0774 0589, AB „SEB“ banke, gavėjo pavadinimas- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM, gavėjo kodas- 191630223, įmokos kodas- 282, mokėjimo paskirtis:

žala VSDFV Vilniaus skyriui. M. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. U. M. B. naudai priteisti 500 eurų. D. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. U. ir A. T. solidariai D. Š. naudai priteisti 600 eurų. Gintarės E. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. U.G. E. L. naudai priteisti 100 eurų. Išaiškinti R. U. ir A. T., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Mindaugas Ražanskas