2024-07-10 Nr. AB-10562-3-61-3-01272-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-309-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01272-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.3; 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus 2022 m. sausio 28 d. privalomąjį nurodymą Nr. (21.3)-PN-81 (toliau – ir Privalomasis nurodymas); 2) panaikinti Departamento 2022 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (3.0)- AD5-3414 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad kartu su žmona 2021 m. liepos 1 d. nusipirko dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) bei su juo besiribojantį kitos paskirties žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu. Sklype yra nustatyta naudojimosi juo tvarka, pagal kurią Sklypas padalintas į tam tikras dalis, pareiškėjui suteikta teisė naudotis Sklypo „A“, „D“ ir „Z“ dalimis. Atitinkamose Sklypo vietose yra tvoros, kurias 2005 m. įrengė Sklypo bendrasavininkai.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad sudarant Sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pareiškėjui buvo perduoti buvusiems savininkams kompetentingų valstybės institucijų išduoti dokumentai, kuriais leista apriboti pašalinių asmenų lankymąsi pareiškėjui priklausančiose Sklypo „A“ ir „D“ dalyse. Tačiau po Sklypo įsigijimo pareiškėjui buvo nurodyta pašalinti Sklype esančias tvoras. Pareiškėjas gera valia pašalino Sklypo „D“ dalyje esančią tvorą bei informavo apie tai Vilniaus miškų kontrolės skyriaus pareigūnus. Tačiau buvo nurodyta pašalinti tvorą ir Sklypo „A“ dalyje, su nurodymu pareiškėjas nesutiko ir tvoros nepašalino.

4. Pareiškėjas nurodė, kad jam nesutikus pašalinti tvoros Sklypo „A“ dalyje, Departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas 2022 m. sausio 28 d. privalomuoju nurodymu Nr. (21.3)-PN-81 nurodė pareiškėjui iki 2022 m. vasario 24 d. pašalinti tvoras ir jos fragmentus iš Sklypo „A“ dalies.

5. Pareiškėjas teigė, kad Privalomasis nurodymas buvo priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant esminius procedūrinius reikalavimus patikrinimui, nesilaikyta Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. AD1-378 (toliau – ir Taisyklės) reikalavimų. Privalomas nurodymas išduotas remiantis duomenimis, užfiksuotais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjas Privalomąjį nurodymą apskundė Departamentui, kuris jį paliko galioti.

6. Atsakovo Sprendime klaidingai nurodoma, jog privalomojo nurodymo išdavimui taikomos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nuostatos, o ne Taisyklės. Pareiškėjas teigė, kad patikrinimo procedūroms taikytinos Taisyklių nuostatos, kurios numato konkrečius patikrinimo pradėjimo pagrindus bei jo atlikimo tvarką.

7. Pareiškėjas teigė, kad jis negali būti laikomas administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu administracinio nusižengimo teisenoje, nes 2020 m. dar nebuvo Sklypo naudotoju. Administracinio nusižengimo teisena negali būti tęsiama ir turi būti nutraukta ANK 591 straipsnio 7 punkto pagrindu, pasibaigus ANK 39 straipsnyje numatytam 2 metų administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

8. Pareiškėjo nuomone, Privalomajame nurodyme nepagrįstai spręsta, jog Sklypo „A“ dalyje esanti tvora riboja fizinių asmenų lankymąsi privačiame miške ir pažeidžia Miškų įstatymo (toliau – ir MĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat nepagrįstai nurodyta, jog 2001 m. leidimas negali būti laikomas leidžiančiu apriboti fizinių asmenų lankymąsi tvora. 2001 m. leidimas yra teisėtai išduotas pagal jo išdavimo metu galiojusį teisės aktą, jis nelaikytinas netekusiu galios ar neturinčiu teisinės reikšmės, tvora teisėtai įrengta šio leidimo pagrindu, be to, leidimas nenumato konkrečių priemonių, kuriomis turi būti apribojamas fizinių asmenų lankymasis privačiame miške, nei leidimo išdavimo metu galioję, nei dabar galiojantys teisės aktai nedraudžia naudoti tvorą apriboti fizinių asmenų lankymąsi privačiame miške.

9. Pareiškėjas teigė, kad 2001 m. išduotas leidimas negali būti laikomas negaliojančiu ar neturinčiu teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl Sklypo „A“ dalyje esančios tvoros teisėtumo, nes buvo išduotas kompetentingos institucijos remiantis tuo metu galiojusiu reglamentavimu. Tvorą įrengė buvęs Sklypo savininkas. Taigi tvoros įrengimo metu teisėtais laikyti veiksmai negali būti savaime laikomi neteisėtais šiuo metu dėl to, kad pasikeitė reglamentavimas. Priešingu atveju būtų paneigtas įstatymo negaliojimo atgal bei teisėtų lūkesčių apsaugos principai.

10. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

11. Atsakovas nurodė, kad atlikus patikrinimą buvo nustatyta, jog aplink Sklypą ir jo viduje yra įrengtos metalinio tinklo tvoros, taip pat miškų ūkio paskirties žemėje pastatyti statiniai. Dėl to buvo pradėta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 261 straipsnio 1 dalyje teisena, kuri nėra užbaigta. Atlikus Sklypo apžiūrą buvo nustatyta, kad jo išoriniu perimetru yra aptverta tvora, tvoros pastatytos ir Sklypo viduje, dalijančios Sklypą į dalis. Taip pat buvo pradėtas tyrimas dėl ribojamo asmenų patekimo į mišką. Pareiškėjas buvo informuotas, kad iki 2021 m. lapkričio 30 d. privalo pašalinti iš miško žemės tvorą ir jos fragmentus arba pateikti jos teisėtumą patvirtinančius įrodymus. Atlikus pakartotinę Sklypo apžiūrą buvo nustatyta, kad tvoros ir jos fragmentai nėra pilnai pašalinti, dėl to pareiškėjui nustatytas naujas terminas pašalinti likusią tvoros ir fragmentų dalį. Pareiškėjas informuotas, kad neatlikus nurodytų pareigūnų nurodymų, bus duotas privalomasis nurodymas.

12. Atsakovas paaiškino, kad 2022 m. sausio 19 d. atlikus pakartotinę Sklypo apžiūrą buvo nustatyta, jog tvoros ir jų fragmentai nepašalinti, dėl to pareiškėjui buvo duotas Privalomasis nurodymas iki 2022 m. vasario 24 d. pašalinti tvoras ir jų fragmentus iš Sklypo „A“ dalies. Pareiškėjas, nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu, su skundu kreipėsi į Departamentą, kuris Sprendimu Privalomojo nurodymo dalį pakeitė ir nustatė jo įvykdymo datą iki 2022 m. balandžio 24 d.

13. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad Privalomasis nurodymas duotas pažeidžiant procedūrinius reikalavimus. Teigė, kad Privalomas nurodymas buvo duotas vykdant ne ūkio subjekto veiklos patikrinimą, o įstatymo nustatytas miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolės funkcijas, taip pat atliekant administracinio nusižengimo tyrimą pagal ANK nustatytas taisykles, tikslu išvengti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo.

14. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl pagrindo pareiškėjui apriboti pašalinių asmenų lankymąsi sklypo „A“ dalyje, nes buvusiam sklypo bendraturčiui buvo išduotas leidimas miško sklypo dalyje statyti tvorą, kadangi ranka padarytas įrašas „Vadovaujantis LR Aplinkos apsaugos ministerijos ir LR Miškų ūkio ministerijos 1996 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 176/240 „Dėl lankymosi miške taisyklių patvirtinimo“ miško savininkas turi teisę apriboti lankytis piliečiams jo miško valdoje arčiau kaip 100 m nuo savininko sodybos“ nėra laikytinas leidimu statyti tvorą.

15. Atsakovas teigė, kad Departamentas Sprendime pagrįstai sprendė, jog duodant Privalomąjį nurodymą nebuvo jokio savivaldybės vykdomosios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka priimto sprendimo apriboti fizinių asmenų lankymąsi miško sklype, atsižvelgiant į tai, kad galiojantys teisės aktai nenumato apribojimo asmenims lankytis privačiuose miškuose, esančiuose iki 100 m atstumu nuo miško savininko sodybos (apribojimai lankytis privačiuose miškuose gali būti nustatomi tik dėl svarbių priežasčių, pastatant informacinius ženklus), tai pat, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A27(1)-2385 buvo pripažintas netekusiu galios Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. A27(1)-1477 „Dėl fizinių asmenų lankymosi apribojimo E. R. ir V. R. priklausančioje miško žemėje“, nesant reikšmingų aplinkybių, nurodytų MĮ 8 straipsnio 2 dalyje.

16. Atsakovas pažymėjo, kad MĮ 2 straipsnio 20 dalyje nurodytas statinių, kurie gali būti statomi miškų ūkio paskirties žemėje, sąrašas yra baigtinis. Šiuo atveju tvora pastatyta Sklype, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, todėl jame tokio pobūdžio statinių, kaip tvora ar jos fragmentai, statyba ir (ar) jų buvimas negalimi.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

18. Teismas nustatė, kad atlikti patikrinimą dėl privačios valdos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos taikymo atitikties teisės aktų reikalavimams 2020 m. birželio 5 d. pavedė ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 261 str. (Žemės naudojimo reikalavimų pažeidimas) 1 d., teiseną pradėjo Valstybinė miškų tarnyba, kuri, 2021 m. liepos 1 d. pasikeitus apsaugos kontrolės funkcijas reguliuojantiems teisės aktams, perdavė bylą Departamentui, kuris tęsė tyrimą, administracinio nusižengimo teisena neužbaigta.

19. Valstybinio žemės kadastro duomenų registro Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 m. kovo 7 d. padarytas VAAI Vilniaus teritorinio miškų kontrolės padalinio viršininko V. M. įrašas „Vadovaujantis LR Aplinkos apsaugos ministerijos ir LR Miškų ūkio ministerijos 1996 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 176/240 „Dėl lankymosi miške taisyklių patvirtinimo“ miško savininkas turi teisę apriboti lankytis piliečiams jo miško valdoje arčiau kaip 100 m nuo savininko sodybos“.

20. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 21 d. priimtas įsakymas Nr. A27(1)-1477 „Dėl fizinių asmenų lankymosi apribojimo E. R. ir V. R. priklausančioje miško žemėje“, kuriuo nustatyta, jog apribojamams fizinių asmenų lankymasis ūkinių miškų sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), E. R. ir V. R. priklausančioje 1,7270 ha „D“ dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), nepažeidžiant trečiųjų asmenų nuosavybės bei teisės naudotis sklypui nustatytais servitutais, taip pat nesudarant kliūčių eismui, dėl svarbių priežasčių (miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, saugumas), siekiant išsaugoti žemės sklype esančius miško išteklius. Taip pat pavesta žemės sklypo naudotojams įrengti informacinius ženklus dėl apriboto fizinių asmenų lankymosi žemės sklypo teritorijoje.

21. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kartu su R. M. 2021 m. liepos 1 d. sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (perdavimo-priėmimo aktas įformintas 2021 m. rugpjūčio 4 d.) įsigijo kitos paskirties žemės sklypą su pastatu-gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir miškų ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

22. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2020 m. liepos 22 d. raštu Nr. A33(1)-5234 informavo Valstybinę miškų tarnybą, jog neturi duomenų apie statybos leidimo išdavimą statyti statinius ir įrengti tvorą Sklype.

23. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinime atsakovui nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 1 d. nusipirko namų valdos sklypą ir miškų paskirties sklypą, kurie aptverti tvoromis, leidimai išduoti 1997 m. sausio 10 d. ir 2017 m. birželio 21 d.

24. Teismas nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A27(1)-2385 buvo pripažintas netekusiu galios Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. A27(1)-1477 „Dėl fizinių asmenų lankymosi apribojimo E. R. ir V. R. priklausančioje miško žemėje“. Įsakyme nurodyta, jog 2021 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnams atlikus patikrinimą sklype (buvęs kad. Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu Nr. ((duomenys neskelbtini)), nustatyta, jog buvo netinkamai vykdomos naikinamo įsakymo sąlygos, t. y. nebuvo nustatyta nė vieno informacinio ženklo dėl apriboto fizinių asmenų lankymosi žemės sklypo teritorijoje, miško žemės sklypas aptvertas tvora, sklype nėra nustatyta saugotinų želdynų, neišskirti specializuoto ūkio plotai, nenustatyti saugomi objektai ar kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, nurodytos MĮ 8 straipsnio 2 dalyje. Apie šio įsakymo priėmimą Departamentas buvo informuotas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. A33(1)-8128 „Dėl informacijos pateikimo“.

25. 2021 m. rugsėjo 29 d. atlikus Sklypo teritorijos apžiūra ir matavimus (apie numatomą patikrinimą sklypo bendraturčiai buvo informuoti 2021 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (21.3)-AD5-17657), nustatyta, kad sklypo išoriniu perimetru yra aptverta tvora, tvoros pastatytos ir sklypo viduje, dalijančios sklypą į dalis, bendras miško žemėje neteisėtai pastatytų tvorų ilgis – 1 798,9 m. Tuo pagrindu 2021 m. spalio 12 d. apžiūros akte Nr. (21.3)-TVR-5860 nurodoma, kad pradėtas tyrimas dėl ribojamo asmenų patekimo į mišką. Todėl, pareiškėjas 2021 m. spalio 20 d. raštu Nr. (21.3)-AD5-20622 buvo informuotas, kad iki 2021 m. lapkričio 30 d. privalo pašalinti iš miško žemės tvorą ir jos fragmentus (kurių bendras ilgis – 839,85 m) arba pateikti jos teisėtumą patvirtinančius įrodymus.

26. 2021 m. gruodžio 1 d. atlikus pakartotinę sklypo apžiūrą nustatyta, kad tvoros ir jos fragmentai nėra pilnai pašalinti (2021 m. gruodžio 2 d. apžiūros aktas Nr. (21.3)-TVR-7000). Todėl 2021 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. (21.3)-AD5-23978 pareiškėjui nustatytas naujas terminas iki 2022 m. sausio 1 d. pašalinti likusią tvoros ir fragmentų dalį (383,35 m.), pareiškėjas informuotas, kad neatlikus pareigūnų nurodymų bus duotas privalomasis nurodymas. Taip pat pareiškėjas 2022 m. sausio 4 d. elektroniniu laišku informuotas, kad bus išduotas privalomasis nurodymas per 1 mėnesį pašalinti tvoras ir jų fragmentus iš miško žemės sklypo ir pasiūlyta iki 2022 m. sausio 6 d. pateikti rašytinius paaiškinimus, dokumentus, kitą informaciją, pagrindžiančią nustatomą privalomojo nurodymo terminą. Taip pat 2022 m. sausio 19 d. atlikus pakartotinę sklypo apžiūrą (pareiškėjas informuotas 2022 m. sausio 10 d. el. Laišku, 2022 m. vasario 2 d. apžiūros aktas Nr. (21.3)-TVR-548), buvo nustatyta, kad tvoros ir jos fragmentai nėra pašalinti.

27. Teismas nurodė, kad 2022 m. sausio 28 d. pareiškėjui buvo duotas skundžiamas Privalomasis nurodymas, kuriame nurodoma iki 2022 m. vasario 24 d. pašalinti tvoras ir jos fragmentus iš privataus miško žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) „A“ dalies ir apie tai informuoti privalomąjį nurodymą davusį pareigūną (Privalomasis nurodymas išsiųstas 2022 m. sausio 31 d. elektroniniu paštu pareiškėjui, kuris jo gavimą patvirtino tą pačią dieną).

28. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Sprendimu Privalomojo nurodymo dalį pakeitė ir nustatė, jog jį privaloma įvykdyti iki 2022 m. balandžio 24 d. įskaitytinai.

29. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau – ir AAVKĮ) 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 2 dalies, 3 straipsnio, 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto, MĮ 8 straipsnio, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 14 dalies, Taisyklių bei Lankymosi miške taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-849, 8 ir 9 punktų nuostatomis.

30. Apibendrinęs nurodytą reglamentavimą, teismas vertino, kad asmenys miškuose gali laisvai lankytis, negalima apriboti asmenų lankymasi įvairiomis priemonėmis, taip pat ir pastatant tvorą, asmenų lankymasis miškuose miško valdytoto teikimu gali būti apribotas dėl svarbių priežasčių (didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.), ribas nurodant miško valdytojo, savininko ar naudotojo pastatytais informaciniais ženklais.

31. Teismas pažymėjo, kad Privalomas nurodymas, kaip individualus administracinis aktas, turi būti pagrįstas, turi atitikti AAVKĮ, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo reikalavimus, jame turi būti aiškiai ir išsamiai nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės.

32. Teismas nurodė, kad Privalomasis nurodymas surašytas AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu dėl tvoros pašalinimo, nes yra iškilusi grėsmė, jog bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.

33. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad Privalomajame nurodyme atsakovas nepagrįstai sprendė, jog Sklypo „A“ dalyje esanti tvora pažeidžia MĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, neatsižvelgė į tai, kad teisinį pagrindą riboti asmenų lankymąsi pastatant tvorą suteikia 2001 m. leidimas, nurodė, jog iš 2001 m. kovo 7 d. Valstybinio žemės kadastro duomenų registro Nr. (duomenys neskelbtini) dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kv.) padaryto VAAI Vilniaus teritorinio miškų kontrolės padalinio viršininko V. M. įrašo matyti, kad vadovaujantis Aplinkos apsaugos ministerijos ir Miškų ūkio ministerijos 1996 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 176/240 „Dėl lankymosi miške taisyklių patvirtinimo“ miško savininkas turi teisę apriboti lankytis piliečiams jo miško valdoje arčiau kaip 100 m nuo savininko sodybos (toliau – ir Įrašas). Tačiau byloje apskritai nėra duomenų apie leidimą statyti tvorą, taip pat Įraše nėra aptariamas leidimas apriboti asmenų lankymąsi pastatant tvorą.

34. Todėl įrašo padarymo metu galiojusio MĮ (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2001 m. balandžio 25 d.) 9 straipsnis nustatė, kad piliečiai turi teisę laisvai lankytis miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus. Jie gali rinkti vaistažoles, vaisius, riešutauti, uogauti ir grybauti, laikyti bites aviliuose ir bitidėse, laikydamiesi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo bei poįstatyminių aktų. Išimtį sudaro privatūs miškai iki 100 m atstumu apie miško savininkų sodybas ir miškai, kuriuose tai apribota kitų įstatymų. Rajonų ir miestų savivaldybės miškų urėdijų ir valstybinių parkų teikimu, o miestų miškuose – be šio teikimo, kai yra svarbių priežasčių (didelis gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.), gali visuose miškuose uždrausti ar apriboti piliečių lankymąsi bei vaistažolių, grybų, uogų ir kitų miško produktų rinkimą. <...> Uždraustų ar apribotų lankyti miškų ribas rodo miško valdytojo, savininko ar naudotojo pastatyti informaciniai ženklai“. Lankymosi miške taisyklės, patvirtintos Aplinkos apsaugos ministerijos ir miškų ūkio ministerijos 1996 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 176/240 „Dėl Lankymosi miške taisyklių patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 1996 m. gruodžio 14 d. iki 2001 m. liepos 9 d.), nustatė, jog piliečiai turi teisę lankytis visuose miškuose, išskyrus privačius miškus, esančius iki 100 m atstumu nuo miško savininko sodybos, bei miškus, kuriuose tai apribota kitais teisės aktais. <...> Vietos savivaldos institucijos, miškų urėdijų, valstybinių parkų administracijų, aplinkos apsaugos regionų departamentų, aplinkos apsaugos rajonų (miestų) agentūrų (inspekcijų) teikimu, o miestų miškuose – be šio teikimo, miško gaisrams kilti palankiu laikotarpiu, saugotinų gyvūnų veisimosi metu ir dėl kitų svarbių priežasčių gali laikinai uždrausti ar apriboti piliečių lankymąsi miške. Apie lankymosi miške uždraudimą ar apribojimą (išskyrus lankymąsi, kur vyksta medienos ruošos darbai) bei jų galiojimo laiką skelbiama informacija spaudoje ar per radiją (televiziją). Prie įvažiavimo į mišką pastatomi informaciniai ženklai.

35. Teismas, įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, sprendė, kad Įrašas, net ir tuo atveju, jei jis nėra netekęs galios, nesuteikia Sklypo naudotojui leidimo statyti tvorą asmenų lankymosi ribojimo tikslu. Pažymėjo, kad 2020 m. liepos 22 d. ir 2021 m. rugsėjo 17 d. raštais Vilniaus rajono savivaldybės administracija informavo Valstybinę miškų tarnybą, jog neturi duomenų apie statybos leidimo išdavimą statyti statinius ir įrengti tvoras Sklype. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A27(1)-1477 „Dėl fizinių asmenų lankymosi apribojimo E. R. ir V. R. priklausančioje miško žemėje“ buvo nustatytas apribojimas asmenims lankytis Sklypo „D“ dalyje dėl svarbių priežasčių (miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, saugumas), siekiant išsaugoti žemės sklype esančius miško išteklius, pavesta žemės sklypo naudotojams įrengti informacinius ženklus dėl apriboto lankymosi, tačiau įsakymas pripažintas netekusiu galios 2021 m. rugsėjo 17 d., nesant aplinkybių, nurodytų MĮ 8 straipsnio 2 dalyje. Todėl pareiškėjo teiginys, kad 2001 m. leidimas jam suteikia teisę statyti tvorą siekiant riboti asmenų lankymąsi sklype, yra nepagrįstas.

36. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Privalomasis nurodymas išduotas pažeidžiant esminius procedūrinius reikalavimus, nesilaikant Taisyklių reikalavimų. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas klaidingai aiškina teisės normas, nepagrįstai mano, jog pareiškėjo patikrinimui privalėjo būti taikomi Taisyklių reikalavimai (dėl patikrinimo pagrindo, atlikimo tvarkos), nes pareiškėjas nėra ūkio subjektas, kaip apibrėžta AAVKĮ ir VAĮ. Šiuo konkrečiu atveju ginčijamas Privalomasis nurodymas surašytas vykdant administracinių nusižengimų teiseną pareiškėjo, kaip žemės sklypo naudotojo, atžvilgiu dėl galimo pažeidimo, nurodyto ANK 261 straipsnio (Žemės naudojimo reikalavimų pažeidimas) 1 dalyje, t. y. dėl pažeidimo, nesusijusio su ūkinės veiklos vykdymu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, jog atsakovas padarė esminius procedūrinių reikalavimų pažeidimus patikrinimo metu, ir kad tuo pagrindu turėtų būti naikinamas Privalomasis nurodymas.

37. Teismas tais pačiais argumentais atmetė pareiškėjo argumentus, kad Sprendime nepagrįstai nurodyta, jog 2001 m. leidimas negali būti laikomas leidžiančiu apriboti fizinių asmenų lankymąsi tvora.

38. Vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su jo būsimu patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK, teismas pažymėjo, kad jie negali būti nagrinėjami administraciniame teisme, nes visi administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimai priimti administracinio nusižengimo teisenos metu yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Be to, administracinio nusižengimo teisena nėra užbaigta.

39. Teismas vertino, kad ginčijami Privalomasis nurodymas ir Sprendimas atitinka individualiems aktams keliamus reikalavimus, juose pateikta situacijos analizė yra išsami, motyvuota ir detali, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti.

III. 40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

41. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino bei pažeidė ginčo atveju taikytinus teisės aktus, priėjo prie viena kitai prieštaraujančių ir kartu klaidingų išvadų dėl ginčo esmės.

42. Teismas netinkamai taikė AAVKĮ 2 straipsnio 8 dalies ir VAĮ 2 straipsnio 14 dalies nuostatas ir klaidingai vertino, kad pareiškėjas nėra laikytinas ūkio subjektu bei pareiškėjo atžvilgiu netaikytinos Taisyklių nuostatos. Taip pat teismas nepagrįstai nesivadovavo Taisyklių 45 punktu, pažeidė VAĮ 10 straipsnio 1 dalį.

43. Akcentuoja, kad patikrinimą atlikusių asmenų įgaliojimai patikrinimo metų buvo pasibaigę prieš daugiau kaip 1,5 metų, dėl to Privalomasis nurodymas yra savaime nepagrįstas. Be to, Privalomasis nurodymas yra priimtas ANK pagrindu, nors ANK nenumato Privalomojo nurodymo kaip administracinių nusižengimų teisenoje galimos priemonės.

44. Pareiškėjas teigia, kad Privalomieji nurodymai yra išduodami laikantis Taisyklėse nustatytų procedūrų ir reikalavimų – būtent – Taisyklėse nustatyta tvarka atlikus pareiškėjo, kaip ūkio subjekto, patikrinimą. Pareiškėjas remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I3-1387-281/2020 pateiktais išaiškinimais sprendžiant analogišką ginčą būtent dėl Departamento struktūrinio padalinio išduoto privalomojo nurodymo neteisėtumo.

45. Pirmosios instancijos teismui padarius klaidingas ir prieštaringas išvadas dėl pareiškėjo tariamo nebuvimo ūkio subjektu AAVKĮ 2 straipsnio 8 dalies ir VAĮ 2 straipsnio 14 dalies prasme bei dėl Taisyklių netaikymo, byla buvo išspręsta neteisingai, kadangi Privalomasis nurodymas apskritai nebuvo vertinamas Taisyklių atžvilgiu ir tai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti.

46. Pareiškėjas akcentuoja, kad patikrinimą, šiuo atveju neplaninį, kurio pagrindu vėliau buvo surašytas Privalomasis nurodymas, galėjo atlikti tik konkretūs Taisyklėse nustatyta tvarka įgalioti asmenys. Todėl teismas turėjo vertinti, kokie asmenys atliko patikrinimą, ar jie buvo įgalioti Taisyklėse nustatyta tvarka tokį patikrinimą atlikti. Pareiškėjas pažymi, kad pareiškėjo patikrinimą atlikusių asmenų įgaliojimai patikrinimo metu buvo pasibaigę jau daugiau kaip 1,5 metų (pavedime atlikti patikrinimą nurodyta patikrinimą pradėti 2020 m. birželio 15 d. ir baigti 2020 m. birželio 29 d., o patikrinimo aktas surašytas 2021 m. spalio 12 d.), todėl jį atlikę asmenys net neturėjo įgaliojimų apskritai atlikti patikrinimą. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, jų nevertino ir netyrė.

47. Pareiškėjas pažymi, kad Privalomajam nurodymui savo esme esant individualiu administraciniu aktu, kurio (ne)teisėtumo klausimas yra priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui, jo teisėtumas negali būti grindžiamas teiginiais, susijusiais su administracinio nusižengimo teisena, kuomet pastarosios (ne)teisėtumo klausimai priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Priešingu atveju Privalomojo nurodymo apskundimas administraciniam teismui ir jo (ne)teisėtumo vertinimas administraciniame teisme paprasčiausiai netektų prasmės. Taigi teismas pažeidė VAĮ 10 straipsnio 2 dalį.

48. Pareiškėjas apibendrindamas teigia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, o pareiškėjo skundas patenkintas.

49. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

50. Atsakovas atsiliepimą grindžia aplinkybėmis, nurodytomis pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir išsamiai ištyrus visus byloje esančius įrodymus, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti.

51. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad jis šiuo atveju AAVKĮ ir VAĮ prasme laikytinas ūkio subjektu ir jo atžvilgiu taikytinos Taisyklių nuostatos. Konkrečiu atveju aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai skundžiamą Privalomąjį nurodymą išdavė ne atlikdami planinį ar neplaninį ūkio subjekto ūkinės veiklos patikrinimą, o būtent vykdydami miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę (AAVKĮ 3 str. 2 p., MĮ 5 str. 41 d. 1 p.), kurios metu buvo pradėta administracinių nusižengimų teisena dėl galimo teisės pažeidimo. Ši teisena vykdoma vadovaujantis ne pareiškėjo nurodytomis Taisyklėmis, o ANK nustatyta tvarka. Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus 2020 m. birželio 5 d. pavedimas atlikti patikrinimą Nr. P-MŪPS-20-12 buvo duotas vadovaujantis MĮ 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Departamento pareigūnai tęsė Valstybinės miškų tarnybos pradėtus ir nebaigtus administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus perduotoje jiems administracinio nusižengimo tyrimo byloje (ROIK: 21136578032), ir po to, kai pareiškėjui du kartus buvo geranoriškai pasiūlyta pašalinti teisės pažeidimą (iš jo naudojamos miško sklypo dalies likusią tvorą ir jos fragmentus), ir per nustatytus terminus to nepadarius, buvo duotas Privalomasis nurodymas. Privalomasis nurodymas duotas AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir nesiimama reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti.

52. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta praktika, kuria jis remiasi, nėra aktuali, nes skiriasi ginčo dalykas ir faktinės aplinkybės, todėl nėra jokio pagrindo ja vadovautis.

53. Atsakovas kaip nepagrįstus vertina ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl neva procedūrinių pažeidimų. Akcentuoja, kad skundžiamas Privalomasis nurodymas buvo duotas vykdant ne ūkio subjekto veiklos patikrinimą, o įstatymo nustatytas miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolės funkcijas, taip pat atliekant administracinio nusižengimo tyrimą pagal ANK nustatytas taisykles, tikslu išvengti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo, todėl pareiškėjo argumentai dėl procedūrinių reikalavimų, nustatytų Taisyklėse, pažeidimų yra nepagrįsti. Taip pat nepagrįstas argumentas, kad pažeista VAĮ 10 straipsnio 2 dalis, kadangi AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę šio Įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims. Skundžiamas Privalomasis nurodymas, kaip minėta, yra duotas vykdant miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę, kurios metu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai nustatė MĮ 8 straipsnio 1 dalies ir poįstatyminių teisės aktų pažeidimą, t. y. AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu atveju. Taisyklės, kurių nuostatomis pareiškėjas remiasi, nebuvo ir negalėjo būti taikomos, nes pareiškėjas šiuo atžvilgiu nėra ūkio subjektas, todėl teigti, kad Privalomasis nurodymas buvo duotas pažeidžiant VAĮ 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 54. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus Privalomojo nurodymo, kuriuo pareiškėjas įpareigotas pašalinti tvoras ir jų fragmentus iš miško sklypo „A“ dalies, ir Departamento Sprendimo, kuriuo Privalomojo nurodymo dalis pakeista nustatant terminą įvykdyti Privalomąjį nurodymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

55. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad tiek Privalomasis nurodymas, tiek ir Sprendimas yra priimti teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų procedūrų, atitinka VAĮ nustatytus administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl juos naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

56. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino bei pažeidė ginčo atveju taikytinus teisės aktus, priėjo prie viena kitai prieštaraujančių ir kartu klaidingų išvadų dėl ginčo esmės, todėl sprendimas turi būti panaikintas, o pareiškėjo skundas patenkintas.

57. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Privalomas nurodymas surašytas pareiškėjui. Iš bylos medžiagos matyti, jog Sklypo „A“ dalies savininkas taip pat yra ir V. M. (pareiškėjo sutuoktinė), ką aiškiai nurodo ir pirmosios instancijos teismas (žr. nutarties 21 p.).

58. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

59. Vadovaujantis ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punktu, sprendimo negaliojimo pagrindas yra, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.

60. Pirmiau paminėta faktinė aplinkybė (žr. nutarties 57 p. ), t. y. Sklypo priklausomybė keliems bendraturčiams suponuoja, kad vienu ar kitu būdu: tiek skundą atmetus, tiek skundą patenkinus, išsprendus ginčą šioje byloje teismo sprendimas turės tiesioginę įtaką ir V. M. teisėms ir/ar pareigoms, todėl šioje byloje ji turėjo būti įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu (ABTĮ 46 str. 1 d.). Tokia aplinkybė suponuoja išvadą, kad gautas patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimas negalioja ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, todėl administracinė byla turėtų būti nagrinėjama iš naujo.

61. Neišsprendus ginčo iš esmės nėra spręstinas ir teismo išlaidų atlyginimo klausimas (ABTĮ 41 str.; žr. nutarties 40 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius