cedd802a-493d-41ab-bf05-e35dd4dc819c · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-24-569/2020 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00680-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.2.; 2.5.4.7.2.; 2.5.9.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 7 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

L. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-244-588/2019 pagal ieÅ¡kovo G. L. ieÅ¡kinį atsakovei D. K., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas G. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei D. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Teismo prašė pripažinti nebegaliojančiu (duomenys neskelbtini) sudarytÄ A.

L. ir D. K. L. testamentÄ , patvirtintÄ (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai A. L. ir D. K. L. sudarė bendrÄ sutuoktinių testamentÄ , kuriuo nusprendė: A. L. priklausantį turtÄ jo mirties dienÄ palikti D. K. L.; D. K. L. jos mirties dienÄ priklausantį turtÄ palikti A. L.; mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, turtÄ paveldi jų duktė D. K.. D. K. L. mirė (duomenys neskelbtini) sudarė asmeninį testamentÄ , kuriuo savo mirties atveju visÄ savo turtÄ paliko sÅ«nui G. L.. A. L. mirė (duomenys neskelbtini).

3. IeÅ¡kovas nurodė, jog kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su pareiÅ¡kimu dėl A. L. palikimo priėmimo; dėl tėvo A. L. palikimo priėmimo pareiÅ¡kimÄ pateikė ir atsakovė D. K., kuri pretenduoja į palikimÄ pagal bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ . IeÅ¡kovo įsitikinimu, atsakovė pretenduoja į tėvo palikimÄ pagal bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ neteisėtai, kadangi bendrasis sutuoktinių testamentas neatspindi tikrosios palikėjo A. L. valios, nes paskutinė, galutinai suformuota A. L. valia dėl jo turto disponavimo po jo mirties buvo iÅ¡reikÅ¡ta asmeniniu testamentu.

4. IeÅ¡kovo vertinimu, bendrasis sutuoktiniu testamentas yra negaliojantis, nes buvo vieno iÅ¡ sutuoktinių atÅ¡auktas, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.46 straipsnio 1 dalis, todėl A. L. paveldėjimo byla turėtų bÅ«ti vedama pagal asmenini testamentÄ .

5. A. D. K. atsiliepime prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad A. L. asmeninis testamentas yra prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja, kadangi buvo sudarytas nepanaikinus bendrojo sutuoktinių testamento, todėl paveldėjimo byla turi bÅ«ti vedama pagal bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu ieÅ¡kovo G. L. ieÅ¡kinys buvo atmestas; iÅ¡ ieÅ¡kovo priteista atsakovės D. K. naudai 1413 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

7. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui įstatymo reikalavimus atitinkančio testatoriaus A. L. bendrojo sutuoktinių testamento atÅ¡aukimo, kuris bÅ«tų aiÅ¡kus ir pagal bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo tvarkÄ , patvirtintas notaro. Teismas pažymėjo, jog A. L. sudarytas asmeninis testamentas negali bÅ«ti laikomas bendrojo sutuoktinių testamento atÅ¡aukimu, kadangi jame nėra jokio įraÅ¡o apie bendrojo sutuoktinių testamento atÅ¡aukimÄ , todėl testatoriaus A. L. sudarytam asmeniniam testamentui yra taikoma CK 5.46 straipsnio 2 dalies nuostata, kad sutuoktinio sudaryti testamentai, neatÅ¡aukus bendrojo sutuoktinių testamento, negalioja.

8. Teismas nurodė, kad testatorius A. L. asmeninį testamentÄ sudarė pas notarÄ , jo sutuoktinei dar esant gyvai, todėl turėjo įstatyminę galimybę tinkamai įforminti bendrojo sutuoktinių testamento atÅ¡aukimÄ ir tik tuomet sudaryti asmeninį testamentÄ ; po sutuoktinės mirties jis priėmė palikimÄ pagal bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , tokiu veiksmu pripažindamas jį ir patvirtindamas jo tikrumÄ , teisėtumÄ ir teisingÄ testatorių valiÄ . Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė ginčijamo testamento negaliojimo ir nuginčijimo teisinių ir faktinių pagrindų, todėl ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kaip neįrodytÄ ir nepagrįstÄ , atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ esmė 9. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas (apeliantas) praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 9.1. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog A. L. įstatyme nustatyta tvarka atÅ¡aukė bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , tačiau su tokia teismo iÅ¡vada sutikti negalima.

Pasikeitus valiai, kuri buvo iÅ¡reikÅ¡ta bendrajame sutuoktinių testamente, A. L. surašė asmeninį testamentÄ , kuriuo atsisakė senosios savo valios, iÅ¡reikÅ¡tos bendrajame sutuoktinių testamente, ir iÅ¡reiÅ¡kė savo naujai susiformavusiÄ valiÄ â€“ turtÄ po mirties palikti ieÅ¡kovui. SuraÅ¡ydamas asmeninį testamentÄ ir iÅ¡reiÅ¡kęs kitokiÄ valiÄ , nei buvo nurodyta bendrajame sutuoktinių testamente, A. L. atÅ¡aukė bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ . A. L. po bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo pakeitė savo valiÄ ir ankstesnės valios atÅ¡aukimÄ /pasikeitimÄ Ä¯formino asmeniniu testamentu, kuris buvo patvirtintas notaro. 9.2.

Teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti notaro, tvirtinusio asmeninį A. L. testamentÄ , parodymus, kurie buvo suraÅ¡yti raÅ¡tu, neatvykus liudytojui į teismÄ ir davus priesaikÄ sakyti tiesÄ . Jei notaras bÅ«tų tikrai iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jei A. L. neatÅ¡auks bendrojo sutuoktinių testamento, jo asmeninis testamentas negalios, jei bÅ«tų nurodęs, kad tokia forma, kokia A. L. atÅ¡aukia bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , yra netinkama, tai A. L. bÅ«tų paprašęs notaro, kad viskas bÅ«tų sutvarkoma taip, kad bendrasis testamentas bÅ«tų atÅ¡auktas taip, kaip reikalaujama, arba nebÅ«tų sudaręs asmeninio testamento. 9.3.

Bendrasis sutuoktinių testamentas neatspindi tikrosios palikėjo A. L. valios, kadangi paskutinė, galutinai suformuota, A. L. valia dėl jo turto disponavimo po jo mirties buvo iÅ¡reikÅ¡ta asmeniniu testamentu. Teismas sprendime A. L. tikrosios valios, kam palikti savo turtÄ po mirties, neanalizavo ir nevertino, formaliai pritaikydamas įstatymo normas ir nesigilindamas į pačiÄ paveldėjimo esmę – asmens paskutinę valiÄ . Atsakovė veikė prieÅ¡ tėvo interesus, todėl, jei teismas bÅ«tų tinkamai iÅ¡analizavęs ir įvertinęs pateiktus dokumentus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, bÅ«tų nustatęs logiÅ¡kÄ ir paaiÅ¡kinamÄ priežastį, kodėl A.

L., kaip testatoriaus, valia pasikeitė. Å ioje byloje, esant konfliktui tarp dviejų A. L. testamentų, teismas privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuris konkretus testamentas iÅ¡reiÅ¡kia tikrÄ jÄ ir paskutinę testatoriaus A. L. valiÄ . 9.4. IeÅ¡kovo nuomone, byloje esančiais įrodymais jis įrodė, kad paskutinė valia buvo iÅ¡reikÅ¡ta asmeniniu testamentu, kurio sudarymas turėtų bÅ«ti laikomas ir bendrojo testamento atÅ¡aukimu. BÅ«tent dėl to A. L. paveldėjimo byla turėtų bÅ«ti vedama, vadovaujantis asmeniniu testamentu, kadangi prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų neįgyvendinta jau mirusio asmens valia, o jo turtÄ paveldėtų prieÅ¡ tėvo interesus veikusi duktė, ko A.

L. nebūtų norėjęs ir kam būtų prieštaravęs.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė D. K. praÅ¡o:

1) ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ;

2) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 10.1. A. L. valios pasikeitimas (jei toks ir bÅ«tų) negalėjo turėti įtakos bendrojo sutuoktinių testamento galiojimui, nes nei vienas iÅ¡ sutuoktinių įstatymų nustatyta tvarka bendrojo sutuoktinių testamento neatÅ¡aukė. 10.2. A. L. iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ priimti palikimÄ pagal bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , jo valios iÅ¡raiÅ¡kÄ patvirtina į bylÄ pateikti įrodymai.

Priimdamas sutuoktinės palikimÄ , A. L. senosios savo valios (iÅ¡reikÅ¡tos bendrajame sutuoktinių testamente) neatsisakė. Jeigu jis iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų pakeitęs savo valiÄ , sutuoktinės palikimÄ bÅ«tų priėmęs pagal įstatymÄ , bet ne pagal bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ . PrieÅ¡ingu atveju, priėmus palikimÄ pagal bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , tačiau atsisakius įgyvendinti bendrajame sutuoktinių testamente iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ , bÅ«tų paneigta bendrojo sutuoktinių testamento esmė – įgyvendinti bendrÄ sutuoktinių valiÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl faktinių bylos aplinkybių 12. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas A. L. ir D. K. L. bendrasis sutuoktinių testamentas, pagal kurį sutuoktiniai vienas kitam palieka savo turtÄ po jų mirties, o pagal 3 testamento punktÄ testatoriai susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, turtÄ paveldi jų duktė D.

K.. (duomenys neskelbtini) A. L. sudarė asmeninį testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ paliko ieÅ¡kovui. D. K. L. mirė (duomenys neskelbtini), A. L. mirė (duomenys neskelbtini).

13. Nustatyta, kad A. L. pagal bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ po D. K. L. mirties buvo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės ir nuosavybės liudijimai. Po A. L. mirties dėl paveldėjimo kreipėsi jo vaikai – G. L. pagal (duomenys neskelbtini) A. L. asmeninį testamentÄ ; D. K. pagal (duomenys neskelbtini) bendrÄ jį sutuoktinių A. L. ir D. K. L. testamentÄ . Dėl ginčo esmės 14. CK 5.43 straipsnyje apibrėžta bendrojo sutuoktinių testamento samprata – bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitÄ paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visÄ mirusiojo turtÄ (iÅ¡ jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis, iÅ¡skyrus privalomÄ jÄ palikimo dalį (Å¡io kodekso 5.20 straipsnis).

Bendruoju sutuoktinių testamentu gali bÅ«ti paskirtas įpėdinis, kuris paveldės turtÄ mirus pergyvenusiam sutuoktiniui (CK 5.45 straipsnio 2 dalis). Taigi bendrojo sutuoktinių testamento institutu siekiama ne tik užtikrinti kiekvienam sutuoktiniui teisę po sutuoktinio mirties paveldėti visÄ santuokinį turtÄ , bet ir sudaryti galimybę abiem sutuoktiniams esant gyviems nuspręsti dėl bendrai santuokoje įgyto turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų sutuoktinių mirties.

15. Remiantis CK 5.46 straipsnio 2 dalies nuostata, sutuoktinio sudaryti testamentai, neatÅ¡aukus bendrojo sutuoktinių testamento, negalioja. Mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti bendrojo testamento. Jis turi teisę atsisakyti priimti palikimÄ . Tokiu atveju mirusiojo sutuoktinio turtÄ paveldi jo įpėdiniai pagal įstatymÄ , o pergyvenęs sutuoktinis įgyja teisę savo nuožiÅ«ra sudaryti naujÄ testamentÄ . Pergyvenusiam sutuoktiniui atsisakius priimti palikimÄ , bendruoju testamentu paskirtas įpėdinis, kuris turėjo paveldėti po pergyvenusio sutuoktinio mirties, netenka teisės paveldėti pagal bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ (CK 5.49 straipsnio 1, 3 dalys).

16. Sutuoktinis, atsisakęs palikimo, netenka teisės į mirusiojo sutuoktinio turtÄ , įskaitant ir dalį, įeinančiÄ Ä¯ bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, tačiau įgyja teisę spręsti, kaip po jo paties mirties turėtų bÅ«ti paskirstytas jam priklausantis turtas. Pergyvenusio sutuoktinio, nepasinaudojusio teise atsisakyti mirusio sutuoktinio turto po Å¡io mirties, sudaryti nauji testamentai, kaip jau minėta, neturi galios. Taigi pergyvenusiam sutuoktiniui, kuris priėmė palikimÄ pagal bendrÄ jį testamentÄ , mirusio sutuoktinio valia dėl tolesnio paveldėjimo, iÅ¡reikÅ¡ta bendrajame testamente, yra privaloma ir pergyvenęs sutuoktinis bendrajame testamente iÅ¡reikÅ¡tos abiejų valios keisti neturi teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2014).

17. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas A. L. ir D. K. L. bendrasis sutuoktinių testamentas, pagal kurį sutuoktiniai vienas kitam palieka savo turtÄ po jų mirties, o pagal 3 testamento punktÄ â€“ mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, turtÄ paveldi jų duktė D. K.. D. K. L. mirė (duomenys neskelbtini); A. L. pagal bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ po D. K. L. mirties buvo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės ir nuosavybės liudijimai, t. y. A. L. (pergyvenęs sutuoktinis) palikimÄ pagal sutuoktinių bendrÄ jį testamentÄ priėmė, turtÄ paveldėjo. (duomenys neskelbtini) A. L. sudarė asmeninį testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ paliko ieÅ¡kovui.

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas CK normas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) sudarytas bendrasis sutuoktinių testamentas įstatymo nustatyta tvarka, kaip tai numatyta CK 5.46 straipsnio 1 dalyje, nebuvo atÅ¡auktas. Teismui nebuvo pateiktas įstatymo reikalavimus atitinkančio testatoriaus A. L. bendrojo sutuoktinių testamento atÅ¡aukimas, kuris bÅ«tų aiÅ¡kus ir pagal bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo tvarkÄ , patvirtintas notaro. Darytina iÅ¡vada, kad (duomenys neskelbtini) bendrasis sutuoktinių testamentas, jo neatÅ¡aukus CK 5.46 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, laikytinas galiojančiu ir sutuoktinių valia dėl tolesnio paveldėjimo, iÅ¡reikÅ¡ta bendrajame testamente, yra privaloma.

IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai apie tai, kad atsakovė veikė prieÅ¡ tėvo interesus, todėl A. L. pakeitė savo valiÄ dėl įpėdinio, nesant atÅ¡auktam bendrajam sutuoktinių testamentui, neturi teisinės reikmės. Å iuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad testatoriaus A. L. 2011 m. sausio 5 d. sudarytas asmeninis testamentas negali bÅ«ti laikomas bendrojo sutuoktinių testamento atÅ¡aukimu, nes jame nėra jokio įraÅ¡o apie bendrojo sutuoktinių testamento atÅ¡aukimÄ .

19. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad jei A. L. asmeninį testamentÄ tvirtinęs notaras bÅ«tų tikrai iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jei A. L. neatÅ¡auks bendrojo sutuoktinių testamento, jo asmeninis testamentas negalios, jeigu bÅ«tų nurodęs, kad tokia forma, kokia A. L. atÅ¡aukia bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , yra netinkama, tai A. L. bÅ«tų paprašęs notaro, kad viskas bÅ«tų sutvarkoma taip, kad bendrasis testamentas bÅ«tų atÅ¡auktas taip, kaip reikalauja įstatymas, arba nebÅ«tų sudaręs asmeninio testamento. Dėl Å¡ių priežasčių, ieÅ¡kovo nuomone, notaro, tvirtinusio asmeninį A. L. testamentÄ , parodymai (kurie buvo suraÅ¡yti raÅ¡tu, o nepateikus atvykus į teismÄ ir davus priesaikÄ sakyti tiesÄ ) turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 191 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytojÄ teismo posėdyje, bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raÅ¡tu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Å alių iniciatyva liudytojas gali bÅ«ti kviečiamas į papildomÄ apklausÄ teisme, kai tai bÅ«tina siekiant detaliau nustatyti bylos aplinkybes. PrieÅ¡ duodamas parodymus, liudytojas pasiraÅ¡o Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatytÄ priesaikos tekstÄ ir yra pasiraÅ¡ytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . RaÅ¡ytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina.

21. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad notaras M. S., tvirtinęs asmeninį A. L. testamentÄ , 2019 m. gegužės 14 d. teismo posėdyje dalyvauti negalėjo, kadangi buvo iÅ¡vykęs į Tarptautinės notariato sÄ jungos Notarų tarptautinio bendradarbiavimo komisijos ir Tarptautinės notariato sÄ jungos Generalinės tarybos posėdžius. Teismui buvo pateiktas CPK 191 straipsnio 4 dalyje numatytas priesaikos tekstas, pasiraÅ¡ytas įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ bei raÅ¡ytiniai parodymai, patvirtinti 2019 m. gegužės 6 d. Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarės A. K. atstovo D. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad notaro M. S. duoti parodymai atitinka CPK nuostatas (CPK 192 straipsnio 8 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai jais vadovavosi. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nepateikė pagrįstų argumentų, kurie leistų daryti prielaidas apie duotų parodymų nepatikimumÄ ; praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje apklausti notarÄ nereiÅ¡kė.

23. Kaip jau minėta, bendruoju testamentu yra iÅ¡reiÅ¡kiama bendra sutuoktinių valia dėl jų turto tvarkymo, todėl atÅ¡aukti bendrÄ sutuoktinių testamentÄ , taip pat jį pakeisti galima tik tokiomis pačiomis sÄ lygomis ir tvarka, kaip ir jį sudaryti. Jei pasikeičia kurio nors iÅ¡ sutuoktinių valia ir iki palikimo atsiradimo jis atÅ¡aukia savo valios iÅ¡reiÅ¡kimÄ , tokiu atveju netenka galios ir kito sutuoktinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas, nes nėra bendros sutuoktinių valios (CK 5.46 straipsnio 1 dalis). Mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti bendrojo testamento, nes tokiu atveju jis keistų ir mirusio sutuoktinio valiÄ jam nesant gyvam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. „Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1“).

24. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad A. L. pagal bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ po D. K. L. mirties buvo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės ir nuosavybės liudijimai (palikimo priėmimo faktas Testamentų registre įregistruotas (duomenys neskelbtini). Konstatuotina, kad A. L. (pergyvenęs sutuoktinis) palikimÄ pagal sutuoktinių bendrÄ jį testamentÄ priėmė, turtÄ paveldėjo. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinės instancijos teismas, pergyvenusio sutuoktinio, nepasinaudojusio teise atsisakyti mirusio sutuoktinio turto po Å¡io mirties, sudaryti nauji testamentai neturi galios.

Taigi pergyvenusiam sutuoktiniui, kuris priėmė palikimÄ pagal bendrÄ jį testamentÄ , mirusio sutuoktinio valia dėl tolesnio paveldėjimo, iÅ¡reikÅ¡ta bendrajame testamente, yra privaloma ir pergyvenęs sutuoktinis bendrajame testamente iÅ¡reikÅ¡tos abiejų valios keisti neturi teisės. Tai reiÅ¡kia, kad pergyvenęs sutuoktinis gali disponuoti paveldėtu turtu, tačiau negali sudaryti naujo asmeninio testamento, kuris paneigtų bendrajame testamente esančiÄ abiejų sutuoktinių valiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d.

„Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1“). Nagrinėjamu atveju darytina iÅ¡vada, kad A. L. (duomenys neskelbtini) sudarytam asmeniniam testamentui (galiojant bendrajam sutuoktinių testamentui ir jo neatÅ¡aukus) taikoma CK 5.46 straipsnio 2 dalies nuostata – sutuoktinio sudaryti testamentai, neatÅ¡aukus bendrojo sutuoktinių testamento, negalioja. A. L. (pergyvenęs sutuoktinis) teise atsisakyti mirusios sutuoktinės turto po Å¡ios mirties nepasinaudojo, palikimÄ priėmė pagal bendrÄ jį testamentÄ , todėl neturi teisės keisti bendrajame testamente iÅ¡reikÅ¡tos abiejų sutuoktinių valios.

25. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybės, kad testatorius A. L. įstatymo nustatyta tvarka atÅ¡aukė bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , todėl (duomenys neskelbtini) sudarytas A. L. ir D. K. L. bendrasis sutuoktinių testamentas laikytinas galiojančiu; ieÅ¡kovas neįrodė ginčijamo testamento negaliojimo ir nuginčijimo teisinių ir faktinių pagrindų, todėl jo ieÅ¡kinio reikalavimas pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai.

Dėl bylos procesinės baigties 26. Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ procesinį sprendimÄ . Ä®vertinusi aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 27. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

28. Teisėjų kolegijai nutarus, kad ieÅ¡kovo G. L. apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl atsakovės D. K. patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teismui buvo pateikta 2019 m. liepos 31 d. PVM sÄ skaita – faktÅ«ra už teisines paslaugas, kurios suma 897,41 Eur; 2019 m. rugpjūčio 6 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis apie 956 Eur sumokėjimÄ už teisines paslaugas.

29. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, atsakovės pateikto procesinio dokumento (atsiliepimo į apeliacinį skundÄ ) turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis yra pagrįstas, nevirÅ¡ija rekomendacijose nustatytÄ galimÄ Å¡ių iÅ¡laidų dydį, todėl atsakovės D.

K. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (897,41 Eur) priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo G. L. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : IeÅ¡kovo G. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 897,41 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt septynis eurus 41 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Lina Muchtarovienė Birutė Simonaitienė Vilija Valantienė