cedc4df9-51f7-4e24-945e-2bfb855ca253 · Kauno apygardos teismas

Byla Nr. ATP-698-81/2013 Proceso Nr. 4-19-3-00174-2013-5 Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1  (S)  KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko  rajono policijos komisariato (toliau-Institucija) apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarimo I.

A. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir n u s t a t ė : I. A. 2013 m. kovo 12 d., buvo suraÅ¡ytas patikslintas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2012 m. rugpjūčio 7 d., 10 val. 46 min., Dariaus ir Girėno bei VydÅ«no gatvių sankryžoje, Jurbarko mieste, vairuodama transporto priemonę Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukdama į kairę degant žaliam Å¡viesoforo signalui, nepraleido prieÅ¡ais tiesiai, važiavusios kitos transporto priemonės ir su ja susidÅ«rė bei pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos į Å¡alia esančiÄ stovėjimo aikÅ¡telę.

Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Šiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –LR ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarimu pripažinta, kad I. A. pažeidimų numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nepadarė ir byla nutraukta. Teismas nurodė, kad I. A. iš eismo įvykio vietos pasitraukė ne siekdama išvengti administracinės atsakomybės, o tik todėl, kad tuoj po įvykio taip sutarė su kitu eismo įvykio dalyviu, ir toli nuo eismo įvykio vietos nenuvažiavo, o sustojo pildyti deklaracijos netoliese buvusioje automobilių stovėjimo aikštelėje.

Kadangi pildant eismo įvykio deklaracijÄ , tarp eismo įvykio dalyvių kilo nesutarimas, todėl buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai. Esant tokioms aplinkybėms teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad I. A. administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nepadarė. Dėl LR ATPK 127 str. 2 d. teismas nustatė, kad byloje esantys tarnybiniai praneÅ¡imai, fotolentelės, kitÄ dienÄ darytas I. A. vaizdo įraÅ¡as tik patvirtina autoįvykio faktÄ , tačiau nesuteikia pagrindo daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent I.

A. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti automobiliai. Apklausti liudytojai autoįvykio nematė, pakartojo I. A. arba G. T. parodymus. Tiksli eismo įvykio vieta nebuvo nustatyta, schema nesudaryta. Sankryža, kurioje įvyko autoįvykis filmuojama, tačiau įraÅ¡as neiÅ¡liko arba nebuvo daromas ir teismui nepateiktas. Esant tokioms teismas nusprendė, kad I. A. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. Institucija nesutikdama su nutarimu, jį skundžia Kauno apygardos teismui ir skunde praÅ¡o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarimÄ panaikinti kaip nepagrįstÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ .

Skunde teigiama, kad I. A. vairuodama automobilį Jurbarko mieste, Dariaus ir Girėno bei VydÅ«no gatvių reguliuojamoje sankryžoje, degant žaliam Å¡viesoforo signalui, sukdama į kairę, privalėjo vadovautis KET 161 punktu, t.y. privalėjo duoti keliÄ transporto priemonei, važiuojančiai lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai arba į deÅ¡inę, ko ji nepadarė ir dėl ko įvyko eismo įvykis. Taip pat nesilaikė KET 231, 232 punktų reikalavimų ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Institucija nesutinka su teismo argumentais, kad nors iÅ¡ bylos medžiagos ir nustatyta, kad aukščiau minėtoje vietoje įvyko eismo įvykis, tačiau byloje esantys tarnybiniai praneÅ¡imai, fotolentelės, liudytojų, eismo dalyvių parodymai nesuteikia pagrindo daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent I. A. sukėlė eismo įvykį. Apeliantas tvirtina, kad bÅ«tent dėl to, jog su eismo įvykiu susiję dalyviai nevykdė KET reikalavimų, buvo apsunkintas tyrimas. Teismas nutarime klaidingai nurodė, kad buvo apgadinta galinė I.

A. vairuojamo automobilio dalis, o buvo apgadinta deÅ¡inė Å¡oninė-galinė Å¡io automobilio dalis. Institucija mano, kad Å¡i detalė turi esminės įtakos sprendžiant kaltės klausimÄ . Teismas nutarime kaip priežastį, kuri trukdė nustatyti Å¡io eismo įvykio kaltininkÄ nurodė tai, kad nebuvo nubraižyta eismo įvykio schema. Apeliantas nurodo, kad tai padaryti sutrukdė abu eismo dalyviai, kurie prieÅ¡ patraukdami savo transporto priemones neįvykdė KET 231.1, 231.2, 232 punktų reikalavimų, t.y, deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti.

O atvykus policijos pareigÅ«nams pateikti jÄ jiems. Policijos pareigÅ«nai atvykę į įvykio vietÄ , rado automobilius patrauktus iÅ¡ įvykio vietos, sankryžoje jokių įvykio žymių nepastebėjo: nebuvo nei stabdymo, nei Å¡ukių, nei kitų požymių leidžiančių nustatyti tiksliÄ Ä¯vykio vietÄ . Nei vienas įvykio dalyvis nenurodė tikslios įvykio vietos, tiesioginių įvykio liudininkų nebuvo. Apeliantas mano, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas klaidingai vertino byloje surinktus įrodymus, eismo dalyvių parodymus ir paliko neiÅ¡spręstÄ klausimÄ dėl kaltininko nustatymo.  Atsiliepime į apeliacinį skundÄ I.

A. teigia, kad Institucijos apeliacinis skundas įrodo jos siekį bet kokia kaina jÄ nubausti, remiantis tik prielaidomis ir vidiniais įsitikinimais. I. A. nepripažįsta savo kaltės ir mano, kad dėl įvykusio eismo įvykio kaltas kito automobilio, t. y. Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. T.. Nurodo, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad jis vairuodamas chuliganiÅ¡kai, kirto iÅ¡tisinę linijÄ ir rėžėsi į jos vairuojamÄ automobilį Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) I.

A. tvirtina, kad darė manevrÄ Ä¯ kairę degant žaliam Å¡viesoforo signalui ir įsitikinus, kad nėra kliÅ«ties iÅ¡ deÅ¡inės, kad prieÅ¡ais jÄ stovėję du automobiliai taip pat suko į karę, todėl jos manevras buvo lygiagretus jiems. Audi 100 vairuotojas, chuliganiÅ¡kai apvažiavęs minėtus du automobilius, rėžėsi į jos automobilį jai jau bebaigiant manevrÄ . Buvo apgadintas jos automobilio deÅ¡inės pusės galas (bamperis, tiltas, ratas durelės, sparnas). Mano, kad Audi 100 vairuotojas negalėjo apvažiuoti kitų automobilių, sukančių į kairę, nes vienos krypties eismo juostoje taip negalima elgtis, jis turėjo palaukti eilės savo manevrui atlikti, kad jis neturėjo pirmumo teisės važiuoti, o turėjo leisti jai baigti manevrÄ .

Po įvykio Audi 100 vairuotojas pripažino savo kaltę ir pasiÅ«lė nekviečiant policijos pildyti eismo įvykio deklaracijÄ bei patraukti maÅ¡inas iÅ¡ į gretimai esančiÄ aikÅ¡telę, kad nebÅ«tų trukdoma eismui. Todėl automobilių patraukimas negali bÅ«ti traktuojamas kaip pabėgimas iÅ¡ įvykio vietos. I. A. teigia, kad pareigÅ«nai sÄ moningai stengiasi jÄ nubausti, nesiaiÅ¡kindami kas kaltas, kad yra įtakojami G. T. motinos Z. T.. I. A. nesutinka su skundo argumentais, kad jos pateiktoje vaizdinėje medžiagoje užfiksuoti eismo įvykio elementai susiję su kitÄ dienÄ Ä¯vykusiu eismo įvykiu.

I. A. praÅ¡o apeliacinį skundÄ vertinti kritiÅ¡kai, o G. T. pripažinti kaltu ir patraukti administracinėn atsakomybėn. AukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad Institucijos apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo klausimas, siekiant pagrįsti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus teisės pažeidimus. LR ATPK 127 str. 2 d. numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusi kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).

Institucija savo skunde praÅ¡o dėl Å¡ios veikos padarymo kalta pripažinti I. A.. I. A. nepripažįsta savo kaltės, mano, kad kaltas kitas eismo įvykio dalyvis – G. T.. Ä®vertinant abiejų eismo dalyvių elgesį eismo įvykyje, reikia pasakyti, kad KET 161 punktas sako, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai arba į deÅ¡inę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti ir lenkiančioms transporto priemonėms.

I. A. paaiÅ¡kino, kad degant žaliam Å¡viesoforo signalui suko į kairę, ji buvo įsitikinus, kad nėra kliÅ«ties iÅ¡ deÅ¡inės, kad prieÅ¡ais jÄ stovėję du automobiliai taip pat suko į kairę, todėl jos manevras buvo lygiagretus jiems. Kadangi prieÅ¡ais stovėjo du automobiliai, ji galėjo ir visai nematyti už jų esančio trečio, G. T. automobilio ir negalėjo numatyti, kad G. T. apvažiuos prieÅ¡ jį esančius automobilius ir važiuos prieÅ¡inga kryptimi tiesiai. G. T. paaiÅ¡kino, kad jis apvažiavo prieÅ¡ jį stovėjusius ir kairėn sukančius automobilius iÅ¡ deÅ¡inės ir važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui tiesiai, todėl turėjo pirmumo teisę prieÅ¡ I.

A. ir eismo taisyklių nepažeidė. KET 142 punktas leidžia atlikti tokį manevrÄ , jame pasakyta, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posÅ«kio signalÄ ir yra persirikiavęs posÅ«kiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančiÄ transporto priemonę iÅ¡ deÅ¡inės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostÄ . Å iuo atveju vairuotojas eismo taisyklių nepažeidė. Tačiau Kelių eismo taisyklės įpareigoja kelių eismo dalyvius savo elgesį grįsti savitarpio pagalba ir atsargumu.

Eismo dalyviai turi naudotis ne tik jiems suteiktomis pirmumo teisėmis atlikti manevrÄ , bet laikytis saugumo, atsargumo ir pagarbos kitiems eismo dalyviams principo. Kaip galima spręsti iÅ¡ dalyvių parodymų ir byloje esančių fotolentelių, I. A. automobiliui Nissan Almera buvo apgadinta deÅ¡inė Å¡oninė-galinė dalis. IÅ¡ sugadinimo lokalizacijos galima spręsti, kad vairuotoja jau buvo bebaigiantį savo manevrÄ , kai į jÄ trenkėsi G. T. automobilis. KET 9 punktas reikalauja, kad eismo dalyviai laikytųsi visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siektų iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažintų imdamiesi visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

Vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis darytina iÅ¡vada, kad, nors faktiÅ¡kai pagal KET taisykles G. T. ir turėjo pirmumÄ , tačiau jis turėjo atsižvelgti ir į susidariusiÄ situacijÄ sankryžoje, pasirinkti saugų važiavimo bÅ«dÄ ir leisti I. A. baigti pradėtÄ manevrÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms negalima kategoriÅ¡kai teigti, kad tik I. A. veiksmai buvo pagrindinė techninė eismo įvykio priežastis. Taigi , kaip nustatyta LR ATPK 257 straipsnyje, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne atskirais įrodymais.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Duomenų, dėl kurių tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d nutartis administracinėje byloje Nr. 575-237/2011). Pažymėtina, jog tik teismas sprendžia, pakanka ar ne surinktų duomenų nustatyti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Pirmosios  instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nėra surinkta tiek duomenų, kad jie leistų neginčijamai daryti iÅ¡vadÄ , kad I. A. kalta dėl sukelto eismo įvykio, ir kad ji turi bÅ«ti nubausta už pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 127 str. 2 d. Byloje esančios fotolentelės, tarnybiniai praneÅ¡imai, bylos dalyvių paaiÅ¡kinimai tik patvirtina eismo įvykio faktÄ , kad įvykyje dalyvavo bÅ«tent tie asmenys, kad jo metu buvo apgadinti bÅ«tent nurodyti automobiliai, nes dėl Å¡io fakto ginčas nekyla.

Policijos pareigÅ«nai Å¡ioje byloje neatliko visų bÅ«tinų eismo įvykiui užfiksuoti veiksmų, kurie leistų neginčijamai patvirtinti I. A. kaltę. Policijos pareigÅ«nų motyvavimas, kad nubraižyti įvykio schemos, atlikti kitų bÅ«tinų įvykio vietos apžiÅ«ros užfiksavimo veiksmų negalėjo, nes automobiliai buvo patraukti iÅ¡ įvykio vietos, o įvykio dalyviai negalėjo nurodyti tikslios įvykio vietos, o apytiksliai nurodytoje vietoje nesimatė jokių eismo įvykio požymių, neatleidžia nuo pareigos atlikti kuo iÅ¡samesnį įvykio vietos tyrimÄ .

Konstatuojama, kad byloje surinkti duomenys nesuteikia pagrindo daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent I. A. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti automobiliai. IÅ¡ bylos duomenų negalima neginčijamai nuspręsti, kuris eismo įvykio dalyvis yra kaltas dėl autoįvykio. Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veikimu – tyčia.

Asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn pagal Å¡iÄ normÄ , bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio mėn. 21 d. nutartis byloje Nr. N575-2184/2011). IÅ¡tyrus visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), darytina iÅ¡vada, kad I. A. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė ne siekdama iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, o tik todėl, kad tuoj po įvykio sutarė su kitu eismo įvykio dalyviu, kad, vadovaujantis KET 232 punktu, pildys eismo įvykio deklaracijÄ , todėl, nenorėdami trukdyti eismo judrioje, Å¡viesoforo reguliuojamojoje sankryžoje, pasitraukė į netoliese buvusiÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę.

Pasitraukusi iÅ¡ eismo įvykio vietos, ji negalėjo numatyti, kad kitas eismo įvykio dalyvis pakeis savo nuomonę dėl eismo įvykio ir atsisakys pasiraÅ¡yti deklaracijÄ , todėl iÅ¡ karto po įvykio I. A. neturėjo pareigos kviesti policijos pareigÅ«nų. Tik jau pasitraukus iÅ¡ įvykio vietos ir kilus nesutarimų dėl kaltės, buvo atsisakyta pildyti deklaracija ir buvo iÅ¡kviesta policija. Esant tokioms aplinkybėms I. A. veiksmai negali bÅ«ti vertinami, kaip tyčinis pasitraukimas iÅ¡ įvykio vietos, todėl daroma iÅ¡vada, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas nebuvo padarytas.

Taigi, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d nutartis administracinėje byloje Nr. 575-237/2011). AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių I.

A. kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ I. A. atžvilgiu nutraukė, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). AukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas teisingai taikė teisės normas, iÅ¡samiai ir tinkamai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas n u t a r i a: Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti;  Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarimÄ palikti galioti nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .  Teisėja                                                                                                         Regina Cemnolonskienė