2026-03-10 Nr. AB-5290-3-62-3-01164-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-102-602/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01164-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Alauša“ ir akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ (nuo 2025 m. gegužės 5 d. – akcinė bendrovė „Artea“) (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, akcinė bendrovė „Via Lietuva“, R. R.) dėl žemės sklypo ir jame esančio nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams bei atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtą turtą nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėjas, Susisiekimo ministerija) kreipėsi į teismą, prašydamas leisti įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alauša“ (toliau – ir atsakovas) nuosavybės teise valdomą žemės sklypą bei jame esančius UAB „Alauša“ nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus valstybės vardu ir nustatyti, kad UAB „Alauša“ atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-809-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ paimtą 1,2553 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), ir kitus turtinius netekimus dydis yra 228 292 Eur, iš jų: Žemės sklypo vertė – 4 4187 Eur; Nekilnojamojo turto (Kitų inžinerinių statinių – aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; Nuotekų šalinimo tinklų – drenažo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nuotekų šalinimo tinklų – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nuotekų šalinimo tinklų – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nuotekų šalinimo tinklų – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kitų inžinerinių statinių – stendo degalų rūšims ir kainoms nurodyti, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 135 524 Eur; kitų patiriamų turtinių netekimų vertė – 48 581 Eur.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-380 „Dėl „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ pripažino „Via Baltica“ transporto koridoriaus projektą, ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Susisiekimo ministeriją. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1177 patvirtino Magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo specialųjį planą ir pagal šį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 2-8423 informavo žemės sklypo savininką UAB „Alauša“ apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jo nuosavybės teise valdomo 4,6450 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kalvarijos sav. teritorijoje, dalies (su jame esančiais statiniais ir įrenginiais) atžvilgiu, taip pat rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą. AB „Via Lietuva“ 2020 m. liepos 31 d. raštais Nr. (6.9)2-4197 ir (6.9)2-4196 informavo UAB „Alauša“ ir akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „Šiaulių bankas“ apie visuomenės supažindinimą su šiuo projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų. Atsakovas buvo informuotas apie nepriklausomo turto vertintojo atliktą visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą.

3. Pagal Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 20-07-1004-2, turto savininkui priklausančio 4,6450 ha bendro ploto kitos paskirties (komercinės paskirties objektų teritorijos) žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1,2553 ha dydžio dalies, projektinis Nr. 310-2, ir jame esančių kitų inžinerinių statinių rinkos vertė ir kiti patiriami turtiniai netekimai / nuostoliai 2020 m. birželio 2 d. yra 228 292 Eur.

4. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1P-337-(1.17 E.) patvirtino projektą. Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjas 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 20SK-2582-(14.20.110 E.) pertvarkė žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu į du žemės sklypus, projekto Nr. 310-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir projekto Nr. 310-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos žymos apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliamos į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 310-2.

5. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2021 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-809-(1.18.): 1) paėmė visuomenės poreikiams UAB „Alauša“ nuosavybės teise valdomą 1,2553 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas); 2) nutraukė 1995 m. lapkričio 6 d. žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp žemės sklypo savininkės ir A. R. komercinės firmos; 3) nustatė, kad nuostolių dėl Žemės sklypo ir jame esančio nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams pagal Vertinimo ataskaitą dydis – 290 148,00 Eur, iš jų: a) UAB „Alauša“ už Žemės sklypą, nekilnojamąjį turtą (Kitus inžinerinius statinius – aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nuotekų šalinimo tinklus – drenažo tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nuotekų šalinimo tinklus – lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nuotekų šalinimo tinklus – lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nuotekų šalinimo tinklus – lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kitus inžinerinius statinius – stendą degalų rūšims ir kainoms nurodyti, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus turtinius netekimus atlyginama – 228 292,00 Eur, iš jų: Žemės sklypo vertė – 44 187 Eur; nekilnojamojo turto vertė – 135 524 Eur; kitų patiriamų turtinių netekimų vertė – 48 581 Eur; b) R. R. už nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą (Maitinimo paskirties pastatą – barą-kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus patiriamus netekimus atlyginama 61 856 Eur, iš jų: nekilnojamojo turto (Maitinimo paskirties pastato – baro-kavinės) vertė 50 271 Eur; c) kitų turtinių netekimų vertė – 11 585 Eur; 4) Išsikėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo terminas 3 mėnesiai, skaičiuojant nuo atlyginimo sumos pervedimo į žemės sklypo ir pastato savininkės nurodytas sąskaitas dienos.

6. Atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo UAB „Alauša“ nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą nustatytas UAB „Inreal“ 2020 m. liepos 29 d. Turto vertinimo ataskaitos Nr. 20-07-1004-2 pagrindu.

7. 2022 m. birželio 12 d. ekspertizės akte Nr. A/SKR 722 (toliau – ir Ekspertizės aktas Nr. 1) lyginamųjų objektų parinkimas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (tolia – ir Žemės paėmimo įstatymas) 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų dėl rinkos vertės nustatymo. Ekspertizės akte lyginamuoju objektu Nr. 1 nurodomas sklypas nėra tinkamas palyginimui, kadangi tai vienintelis sandoris už tokią didelę kainą, kuris turėjo būti iš karto atmestas. Palyginamieji objektai Nr. 1-3 yra netinkami ir parinkti nekorektiškai dėl sklypų charakteristikų ir veiklos juose galimybių. Visi sklypai – tiek paimamas sklypas, tiek palyginamieji sklypai, yra prie magistralinio kelio bei jų rinkos vertė turi būti nustatinėjama pagal buvusią paskirtį ir būdą. Vertinamasis sklypas yra prie valstybės sienos, smarkiai nutolęs nuo didesnių gyvenviečių, aplinkui nėra komunikacijų. Paimamas visuomenės poreikiams sklypas ir palyginamieji objektai Nr. 1-3 pagal jų panaudojimo būdą yra skirtingi. Žemės sklypo vystymo galimybės, t. y. panaudojimas komercinės paskirties objektų teritorijai, yra visiškai kitos ir iš tolo neprilygta palyginamųjų objektų charakteristikoms bei panaudojimo galimybėms. Žemės sklypas yra Bendruoju planu suplanuotame infrastruktūros koridoriuje, suplanuotame magistraliniame kelyje, o tai reiškia, kad jokios galimybės panaudoti visuomenės poreikiams paimamą Žemės sklypą tokioms galimybėms, kurias turi palyginamieji objektai Nr. 1-3 (pvz. degalinės statybai), nėra. Palyginamųjų objektų vertė ekspertizės akte siejama su galimybe naudoti šiuos sklypus geriausiai paskirčiai galint šiuos palyginamuosius objektus užstatyti (pvz. degalinės statiniais), tačiau paimamo Žemės sklypo vietoje degalinės statybos galimybė jau yra įgyvendinta ir ši degalinė lieka atsakovui nuosavybės teise po žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros užbaigimo.

8. Ekspertizės akte Nr. 1 nurodytas nuostolių dydis yra nepagrįstas. Nuostolių atlyginimo galimybė Žemės paėmimo įstatyme nenumatyta, be to jų priteisimas prieštarautų suformuotai teismų praktikai. Iš ekspertizės akto neįmanoma suprasti, kokiais išeitiniais duomenimis remiantis buvo apskaičiuotas kitų nuostolių dydis. Atsakovas nėra pateikęs nei vieno dokumento, patvirtinančio Žemės sklypo sutvarkymo darbų atlikimo realumą. Šiuo atveju atsakovui turi būti kompensuota tik už paimtą Žemės sklypą remiantis 2017 m. rugpjūčio 25 d. sutikimu Nr. 263, nes atsakovas sutiko, kad pagal statinio projektą „Nuovažų nuo A5 kelio 95 km įrengimas į degalinės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“ įrengtos nuovažos būtų panaikintos neatlyginant jų įrengimo išlaidų. Atsakovas įsipareigojo sklype, kuriame įrengiamos nuovažos, neįrengti daugiau kitų įrenginių ir statinių, o jei statiniai ar įrenginiai būtų įrengti, įsipareigojo iškelti juos savo lėšomis, nereikalaudamas atlyginti įrengimo ir iškėlimo išlaidų.

9. Atsakovas UAB „Alauša“ atsiliepime nesutiko su pareiškėjo siūloma atlyginimo už turto paėmimą ir patirtus nuostolius suma. Turto vertinimo ataskaitoje nustatyta paimamo Žemės sklypo vertė yra nepagrįstai maža.

10. Atsakovo teigimu, pareiškėjo siūlomas nustatyti atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą turtą pagal UAB „Inreal“ 2020 m. liepos 29 d. turto vertinimo ataskaitą yra ženkliai mažesnis nei atsakovo praradimai. Turto vertinimo ataskaitoje nesilaikyta Turto ir verslo vertinimo metodikos 57 ir 58.1 punktų reikalavimų, t. y. buvo pasirinkti neanalogiškų / nepanašių žemės sklypų sandoriai ir visuomenės poreikiams paimto Žemės sklypo vertė nustatyta nepagrįstai maža. Lyginamuoju metodu nustatant Žemės sklypo vertę palyginimui pasirinktų sklypų lokacija pagrindinių kelių atžvilgiu, transporto srautai ir privažiavimo prie šių objektų sąlygos UAB „Inreal“ turto vertinimo ataskaitoje nėra įvertintos. Taip pat Turto vertinimo ataskaitoje neatskleistos ir neįvertintos aplinkybės dėl patekimo į palyginimui atrinktus sklypus. Lyginamojo objekto sklypo Nr. 1 naudojimo būdas buvo nenustatytas, todėl sandorio sudarymo metu jokia savarankiškai funkcionuojančių statinių statyba tokiame sklype nebuvo galima. Toks sklypas negali būti laikomas panašiu į vertintą Žemės sklypą, kuriam nustatytas komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo būdas. Lyginamojo objekto Nr. 1 ir lyginamojo objekto Nr. 2 dydis buvo 8-10 kartų mažesnis už visuomenės poreikiams paimto Žemės sklypo.

11. Teismo ekspertas S. R. Ekspertizės akte Nr. 1 nustatė paimto Žemės sklypo vertę – 224 800 Eur. Ši vertė yra teisinga, pagrįsta ir tokio dydžio atlyginimas turėtų būti priteistas UAB „Alauša“. Pareiškėjas nepagrįstai kritikuoja Ekspertizės aktą Nr. 1 ir nurodo, kad paimtame Žemės sklype negalima degalinės statyba. Pareiškėjas vadovaujasi paėmimo metu negaliojusia Kalvarijos rajono savivaldybės bendrojo plano redakcija, o pagal galiojančią šio akto redakciją, degalinių statyba yra leidžiama. Ekspertas S. R. atliko išsamią analizę ir parinko panašius žemės sklypus į paimtą visuomenės poreikiams Žemės sklypą. Palyginimui atrinkti žemės sklypai pasižymi panašiomis panaudojimo galimybėmis dėl buvimo prie magistralinio kelio A5 (du palyginamieji sklypai) arba prie kito pagrindinio kelio, generuojančio mažesnį transporto srautą, tačiau dėl buvimo urbanizuotoje aplinkoje kompensuojančio tai potencialiais klientais iš aplinkinių pastatų (vienas palyginamasis sklypas). Visi šie objektai turi artimus tiesioginius patekimus į pagrindinius kelius, o jų plotai yra artimi paimto Žemės sklypo plotui. Palyginimui atrinktų žemės sklypų naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijų, atitinka paimto Žemės sklypo naudojimo būdą. Ekspertizės akte Nr. 1 yra atliktos palyginamųjų objektų kainų pataisos, atsižvelgiant į pirkimo-pardavimo sandorio laiką, sklypų plotų skirtumus, apsaugos zonų dydžius, sklypų formas.

12. Turto vertinimo ataskaitoje neįvertinta ženkli dalis atsakovo realiai patirtų išlaidų įrengiant statinius, pritaikant paimtą Žemės sklypą degalinės komplekso veiklai. Atsakovui už paimtą aikštelę priteistina 106 800 Eur suma, kaip ir nurodyta Ekspertizės akte Nr. 1. Byloje esančiais įrodymais – statinio projektu, statybos darbų žurnalu, geologiniais tyrimais, sutartimis, darbų atlikimo aktais, sąskaitomis ir kt., yra pagrįsta, kad iš paimto Žemės sklypo degalinės statybos metu buvo būtina iškasti apie 12 595 kub. m netinkamo / durpingo grunto ir atvežti analogišką kiekį tinkamo grunto aikštelės (su privažiavimo keliais) sankasai įrengti ir šie darbai buvo realiai atlikti. Ekspertizės akte Nr. 1 yra tinkamai įvertinta paimto Žemės sklypo sutvarkymo darbų vertė ir pagrįstai nustatyta nuostolių suma – 323 800 Eur.

13. Atsakovas patyrė nurodytas išlaidas, atlikdamas degalinės statybos darbus paimtame Žemės sklype (tai pripažįsta ir ekspertas), todėl jos turėtų būti kompensuotos, kaip ir kitos atsakovo išlaidos. Aplinkybė, ar elektros kabelius reikės, ar nereikės perkelti rekonstruojant magistralinį kelią, nėra lemianti teisę į kompensaciją. Net jeigu eksperto prielaida pasitvirtins, t. y. elektros tinklų iškelti nereikės, tai reikš, kad valstybė pasinaudos atsakovo veiklos rezultatais paimtame Žemės sklype. Todėl atsakovui pritiestina 50 557 Eur nuostolių suma.

14. Pareiškėjas jau vykstant bylos nagrinėjimui pateikė prašymą nebepriteisti atsakovui atlyginimo už paimtus statinius ir už kitus patirtus nuostolius. Atsakovas, siekdamas užtikrinti degalinės konkurencingumą po magistralinio kelio rekonstrukcijos ir išvengti ginčų, 2020 m. rugsėjo 17 d. memorandumu sutiko neatlygintinai papildomai perduoti valstybei net 3 ha ploto žemės sklypą šalia degalinės, kad būtų įrengta lygiavertę nuovaža į degalinę. Lietuvos valstybei atsakovo neatlygintinai perduotos žemės plotas yra 3 ha, t. y. daugiau negu dvigubai viršija visuomenės poreikiams paimto Žemės sklypo plotą ir atitinkamai jo vertė galėtų būti tiek pat kartų didesnė. Tačiau nežiūrint to, pareiškėjas aktyviai siekia išvengti Žemės paėmimo įstatyme nustatytos pareigos teisingai atlyginti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo turtą klaidindami teismą dėl neva atsakovo pateikto atsisakymo.

15. Atsakovui UAB „Alauša“ už visuomenės poreikiams paimtą turtą ir kitus nuostolius atlygintina iš viso 762 857 Eur, kuriuos sudaro: Žemės sklypo vertė – 224 800 Eur, aikštelės vertė – 106 800 Eur, kiti nuostoliai – iš viso 431 257 Eur (žemės sklypo sutvarkymo darbai – 323 800 Eur, vejos įrengimas – 8 900 Eur, elektros įvado įrengimas – 2 400 Eur, lauko apšvietimo, vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas – 11 800 Eur, lauko ryšių, nutiestų per visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą į operatorinės pastatą įrengimas – 32 300 Eur, stiebų perkėlimas – 800 Eur, medžių vertė – 700 Eur, orinių elektros perdavimo linijų iškėlimo ir vietoj jų požeminių kabelių linijų įrengimo vertė – 50 557 Eur).

16. Atsakovas AB Šiaulių bankas (nuo 2025 m. gegužės 5 d. – AB „Artea“) atsiliepime su pareiškėjo reikalavimais sutiko iš dalies.

17. AB Šiaulių bankas ir UAB „Alauša“ 2017 m. gruodžio 18 d. sudarė kredito sutartį Nr. KS-2017-497-11, kuria UAB „Alauša“ buvo suteiktas 1 700 000 Eur kreditas, kurio dalis buvo skirta degalinės statybos finansavimui. Šios kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui hipotekos sutartimi buvo įkeistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) bei visi jame esantys degalinės kompleksą sudarantys statiniai. Tas pats turtas antra eile yra įkeistas ir už kitą UAB „Alauša“ kreditą. Visuomenės poreikiams paimant dalį UAB „Alauša“ priklausančio žemės sklypo ir jame esančius statinius, atitinkamai sumažėja bankui liekančių užtikrinimo priemonių vertė. Kadangi visuomenės poreikiams paimamas bankui įkeistas turtas, bankas turi teisę reikalauti, kad aktu nustatytas atlyginimas būtų pervestas į banko nurodytą sąskaitą ir nukreipti gautą sumą UAB „Alauša“ suteiktų kreditų, užtikrintų šio turto įkeitimu, grąžinimui prieš terminą. Nuo nustatytos kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamo turto dydžio priklauso ir banko kredito rizikos lygis. Netekdamas dalies užstato, bankas yra suinteresuotas, kad už paimamą turtą būtų sumokėta teisingo dydžio kompensacija ir banko kredito rizika nedidėtų. Įvertinus UAB „Alauša“ atliktų investicijų dydį, matyti, kad nustatytas atlyginimas už turto paėmimą ir kitus patirtus nuostolius neatitinka UAB „Alauša“ praradimų. Pagal statybos eksperto atliktą vertinimą, Žemės sklype atliktų statybos darbų rinkos vertė yra 531 209,93 Eur, t. y. akivaizdžiai didesnė, nei įvertinta UAB „Inreal“ Turto vertinimo ataskaitoje. Bankas, kaip hipotekos kreditorius, yra suinteresuotas, jog už visuomenės poreikiams paimamą turtą būtų nustatytas teisingas ir to turto vertę atitinkantis atlyginimas.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra įvykdęs visas Žemės paėmimo įstatymo sąlygas, pareiškimas pagrįstas, o Turto vertinimo ataskaita yra galiojanti, todėl pareiškimas tenkintinas.

II. 19. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo Susisiekimo ministerijos pareiškimą tenkino iš dalies – nustatė, kad atsakovui UAB „Alauša“ atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą dydis yra 135 828 Eur, atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtų kitų inžinerinių statinių dydis yra 106 800 Eur. Atsakovui UAB „Alauša“ atlyginimo už kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis yra 273 581 Eur. Atsakovo UAB „Alauša“ prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies – priteisė atsakovo UAB „Alauša“ naudai iš pareiškėjo 23 173,12 Eur teismo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Įpareigojo pareiškėją į Regionų administracinio teismo depozitinę sąskaitą per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pervesti 450 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

20. Teismas nustatė šias aplinkybes:

20.1. Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-380 pripažino „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą, kurio sudedamoji dalis magistralinis kelias Nr. A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Susisiekimo ministeriją. Vienas iš Projekto ruožų yra magistralinis kelias A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai nuo 56,83 km iki 97,06 km.

20.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1177 patvirtino magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo specialųjį planą ir pagal šį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą atsakovo nuosavybės teise valdomo 4,6450 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kalvarijos sav. teritorijoje, dalies (su joje esančiais statiniais ir įrenginiais) atžvilgiu.

20.3. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2021 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-809-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ paimtą 1,2553 ha žemės sklypą, 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1P-337-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje projekto patvirtinimo“ patvirtino projektą. Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjas 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 20SK-2582-(14.20.110 E.) pertvarkė žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu į 2 (du) žemės sklypus, kurių projektinis Nr. 310-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir projektinis Nr. 310-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Taip pat šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos žymos apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliamos į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 310-2.

20.4. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2021 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-809-(1.18.): 1) paėmė visuomenės poreikiams UAB „Alauša“ nuosavybės teise valdomą 1,2553 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini); 2) nutraukė 1995 m. lapkričio 6 d. privačios žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp žemės sklypo savininkės ir A. R. komercinės firmos; 3) nustatė, kad nuostolių dėl žemės sklypo ir jame esančio nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams pagal vertinimo ataskaitą dydis – 290 148,00 Eur, iš jų: 3.1.) UAB „Alauša“ už žemės sklypą, nekilnojamąjį turtą (kitus inžinerinius statinius – aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklus – drenažo tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklus – lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklus – lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklus – lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – stendą degalų rūšims ir kainoms nurodyti, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus turtinius netekimus atlyginama – 228 292,00 Eur, iš jų: žemės sklypo vertė – 44187 Eur; nekilnojamojo turto vertė – 135 524 Eur; kitų patiriamų turtinių netekimų vertė – 48 581 Eur; 3.2.) R. R. už nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą (maitinimo paskirties pastatą – barą-kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus patiriamus netekimus atlyginama 61 856 Eur, iš jų: nekilnojamojo turto (maitinimo paskirties pastato – baro-kavinės) vertė 50 271 Eur; 3.3.) kitų turtinių netekimų vertė – 11 585 Eur; 4) išsikėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo terminas 3 mėnesiai, skaičiuojant nuo atlyginimo sumos pervedimo į žemės sklypo ir pastato savininkės nurodytas sąskaitas dienos.

20.5. Regionų administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 17 d. akto Nr. ŽVP-809-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2021 m. gegužės 24 d. akto Nr. ŽVP-816-(1.18.) „Dėl NŽT direktoriaus 2021 m. kovo 17 d. akto Nr. ŽVP-809-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ pakeitimo“ teisėtumą.

20.6. Regionų administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi taip pat leido: 1) įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą UAB „Alauša“ nuosavybės teise valdomą 1,2553 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu; 2) įregistruoti UAB „Alauša“ nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus – Kitus inžinerinius statinius – aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklus – drenažo tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklus – lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklus – lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklus – lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – stendą degalų rūšims ir kainoms nurodyti, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius visuomenės poreikiams paimame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), valstybės vardu; 3) įregistruoti R.

R. nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį daiktą – maitinimo paskirties pastatą – barą-kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį visuomenės poreikiams paimame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) valstybės vardu. Teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi taip pat leido:

1) panaikinti Nekilnojamojo turto registre juridinius faktus apie 1,2553 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), hipoteką, įregistruotus 2017 m. gruodžio 19 d. Hipotekos registro pranešimo apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gruodžio 23 d. Hipotekos registro pranešimo apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu;

2) panaikinti Nekilnojamojo turto registre juridinį faktą apie 1995 m. lapkričio 6 d. nuomos sutartį Nr. N51/95-0001, sudarytą su A. R. komercine firma, dėl 1,2553 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomos;

3) panaikinti Nekilnojamojo turto registre juridinį faktą apie statinio – kito inžinerinio statinio – aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipoteką, įregistruotą 2019 m. gruodžio 23 d. Hipotekos registro pranešimo apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2019 m. spalio 2 d. Hipotekos registro pranešimo apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu;

4) panaikinti Nekilnojamojo turto registre juridinius faktus apie statinių – nuotekų šalinimo tinklų – drenažo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklų – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklų – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklų – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – stendo degalų rūšims ir kainoms nurodyti, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipoteką, įregistruotus 2019 m. gruodžio 23 d. Hipotekos registro pranešimo apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. spalio 2 d. Hipotekos registro pranešimo apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu;

5) pradėti 1,2553 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esančius nekilnojamuosius daiktus (kitus inžinerinius statinius – aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; nuotekų šalinimo tinklus – drenažo tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nuotekų šalinimo tinklus – lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklus – lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nuotekų šalinimo tinklus – lietaus nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – stendą degalų rūšims ir kainoms nurodyti, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), maitinimo paskirties pastatą – barą-kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudoti visuomenės poreikiams – magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti.

20.7. Teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi patvirtino tarp pareiškėjo Susisiekimo ministerijos, atsakovo UAB „Alauša“ ir trečiojo suinteresuoto asmens AB „Via Lietuva“ 2024 m. balandžio 15 d. sudarytą taikos sutartį ir administracinės bylos dalį dėl nekilnojamojo turto objektų – nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių – stendo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams bei atlyginimo dydžio už juos nustatymo, nutraukė. Šia nutartimi buvo patvirtintas šalių susitarimas, pagal kurį UAB „Alauša“ atsisakė reikalavimų pareiškėjui dėl nuotekų šalinimo tinklų ir stendo vertės ir kitų patirtų nuostolių dėl nuotekų šalinimo tinklų ir stendo paėmimo visuomenės poreikiams, įskaitant jų pertvarkymą, demontavimą ir / ar iškėlimą iš Žemės sklypo, atlyginimo.

20.8. Nurodytos nutartys (2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartis ir 2024 m. balandžio 18 d. nutartis) įsiteisėjo, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas tik dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą turtą, dėl kurio kilęs ginčas, t. y. dėl: 1) paimto Žemės sklypo; 2) inžinerinio statinio – aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aikštelė) vertės; 3) kitų turtinių nuostolių (Žemės sklypo pagerinimo, elektros įvado, lauko apšvietimo ir vaizdo stebėjimo kamerų, lauko ryšių, teritorijos (pėsčiųjų takų, vejos, medžių) įrengimo, vėliavų stiebų iškėlimo) susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams.

20.9. Pagal pareiškėjo pateiktą UAB „Inreal“ Turto vertinimo ataskaitą, vertinamo visuomenės poreikiams paimamo Žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuota lyginamuoju metodu, yra 44 187 Eur, Aikštelės vertė, apskaičiuota išlaidų (kaštų) metodu, yra 104 852 Eur; kitų turtinių netekimų (elektros įvado – 1894 Eur, lauko apšvietimo ir vaizdo stebėjimo kamerų – 8742 Eur, lauko ryšių – 25461 Eur, teritorijos (pėsčiųjų takų – 5982 Eur, vejos – 5357 Eur, medžių – 696 Eur) įrengimas, vėliavų stiebų iškėlimas – 442 Eur) vertė – 48 581 Eur.

20.10. Atsakovui nesutinkant su Turto vertinimo ataskaitoje nustatyta visuomenės poreikiams paimto turto verte buvo paskirta rinkos vertės ir nuostolių nustatymo ekspertizė ir gautas Teismo ekspertizės aktas Nr. 1, kuriame pateiktos išvados, kad paimamo Žemės sklypo rinkos vertė – 224 800 Eur; Aikštelės vertė – 106 800 Eur; kiti nuostoliai (žemės sklypo sutvarkymo darbai (durpingo grunto iškasimas, išvežimas, smėlio atvežimas, išlyginimas ir sutankinimas) – 323 800 Eur; vejos įrengimas – 8 900 Eur; elektros įvado įrengimas – 2 400 Eur; lauko apšvietimo, vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas – 11 800 Eur; lauko ryšių įrengimas – 32 300 Eur; vėliavų stiebų perkėlimas – 800 Eur; medžių vertė – 700 Eur) – 380 700 Eur.

20.11. Šalims prašant, 2022 m. spalio 4 d. buvo skirta pakartotinė nekilnojamojo turto rinkos vertės ir nuostolių nustatymo ekspertizė ir gautas Teismo ekspertizės aktas Nr. 23/03-037 (toliau – Teismo ekspertizės aktas Nr. 2), kuriame pateiktos išvados, kad paimamo Žemės sklypo rinkos vertė – 105 000 Eur, Aikštelės vertė – 85 500 Eur, kiti nuostoliai (Žemės sklypo pagerinimai – 225 000 Eur, medžiai, veja – 6 053 Eur, vėliavų stiebai – 920 Eur) sudaro 231 973 Eur.

21. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Žemės sklypas valstybei perėjo Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 17 d. akto pagrindu ir vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų, įpareigojančių teisingai atlyginti už žemę pinigais pagal rinkos vertę, konstatavo, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė turi būti nustatoma pagal jo rinkos vertę 2021 m. kovo 17 d., kai atsakovas neteko nuosavybės teisės į paimamą Žemės sklypą.

22. Teismas paimamo Žemės sklypo rinkos vertei nustatyti vadovavosi Teismo ekspertizės akte Nr. 1 nurodytomis lyginamųjų objektų Nr. 1 ir Nr. 3 bei Teismo ekspertizės akte Nr. 2 lyginamojo objekto Nr. 2 rinkos vertėmis ir vertinamojo žemės sklypo vertę nustatė kaip lyginamųjų objektų vidurkį, t. y. 135 828 Eur (1386,20 Eur +1488,93 Eur + 371 Eur = 3 246,13 Eur; 3246,13 Eur /3 = 1082,04 Eur už vieną arą. Vertinamo Žemės sklypo vertė: 1082,04 Eur x 125,53 a = 135 828 Eur).

23. Teismas sprendė, kad šiuo atveju yra tikslinga vadovautis Teismo ekspertizės akte Nr. 1 nurodyta Aikštelės verte, nes Aikštelės rinkos vertė nustatyta jos paėmimo visuomenės poreikiams dienai, t. y. 2021 m. kovo 17 d. Aikštelės atkuriamosios vertės nustatymui buvo taikomas Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynas (NTK 2021), skirtas statinių bei jų dalių kainos apskaičiavimams pagal išlaidų (kaštų) metodą ir taikomas, siekiant nustatyti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, statinių atkūrimo kaštus. Atsižvelgęs į tai, kad Teismo ekspertizės akte Nr. 1 vertinamojo nekilnojamojo turto – Aikštelės rinkos vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, 2021 m. kovo 17 d. sudarė 106 800 Eur, teismas ja vadovavosi.

24. Atsižvelgęs į tai, kad kitų turtinių netekimų (dėl elektros įvado, lauko apšvietimo ir vaizdo stebėjimo kamerų, lauko ryšių, vėliavų stiebų iškėlimo) vertė buvo apskaičiuota išlaidų (kaštų) metodu pagal atsakovo pateiktas sąmatas, teismas jomis vadovavosi ir atmetė Teismo ekspertizės akte Nr. 1 (Teismo ekspertizės akte Nr. 2 vertė dėl šių turtinių netekimų, išskyrus vėliavų stiebų iškėlimą, nenustatyta) nustatytas vertes dėl šių objektų, nes jos buvo apskaičiuotos taikant UAB „Sistela“ sukurtą Sąmatų skaičiavimo programą „Sąmata“, todėl yra mažiau tikslios.

25. Teismas nesivadovavo Teismo ekspertizės akte Nr. 1 paskaičiuota vejos atkūrimo verte, nes neaišku, kuo vadovaujantis buvo paskaičiuota, jog reikia atkurti 3 573 kv. m ploto vejos, kai pagal Turto vertinimo ataskaitą ir Teismo ekspertizės akte Nr. 2 nustatyta, jog reikia atkurti 2 160 kv. m ploto veją. Dėl šių priežasčių teismas pripažino, kad patirti turtiniai nuostoliai dėl vejos įrengimo yra 5 357 Eur, kaip ir yra nurodyta Turto vertinimo ataskaitoje bei Teismo ekspertizės akte Nr. 2. Teismas taip pat vadovavosi Turto vertinimo ataskaitoje nustatyta pėsčiųjų takų įrengimo verte (5 989 Eur), nes abiejose Teismo ekspertizės aktuose ji nenurodyta.

26. Teismas pripažino, kad kiti atsakovo UAB „Alauša“ turtiniai nuostoliai (dėl elektros įvado, lauko apšvietimo ir vaizdo stebėjimo kamerų, lauko ryšių, teritorijos (pėsčiųjų takų, vejos, medžių) įrengimo, vėliavų stiebų iškėlimo) sudaro 48 581 Eur.

27. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje ginčo dėl to, jog paimtame Žemės sklype buvo atlikti pagerinimai (sutvarkymo darbai), iš esmės nėra, pripažino, kad UAB „Alauša“ dėl Žemės sklypo sutvarkymo patyrė nuostolių, kurie turėtų būti atlyginti.

28. Vadovaudamasis pripažino, kad paimtame Žemės sklype buvo atlikti šie pagerinimai (sutvarkymo darbai): grunto kasimo, durpių išvežimo, gruntinio smėlio atvežimo, išlyginimo ir sutankinimo darbai, skirti paimto žemės sklypo pagerinimui.

29. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Teismo ekspertizės akte 2 nuostolių dydis dėl paimto visuomenės poreikiams Žemės sklypo, atsiradęs dėl sklypo sutvarkymo, paskaičiuotas išlaidų (kaštų) metodu pagal atsakovo pateiktą dokumentaciją (tarp jų ir pagal pateiktą UAB „Alauša“ realiai patirtų išlaidų suvestinę), atmetė Teismo ekspertizės akte Nr. 1 nustatytą nuostolių sumą, nes ji buvo apskaičiuota išimtinai taikant UAB „Sistela“ sukurtą Sąmatų skaičiavimo programą „Sąmata“, neatsižvelgiant į realiai patirtus UAB „Alauša“ nuostolius sutvarkant paimtą Žemės sklypą. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad Teismo ekspertizės akte Nr. 1 yra padaryta klaidų skaičiuojant nuostolių dydį dėl Žemės sklypo sutvarkymo darbų.

30. Teismas konstatavo, kad kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis yra 273 581 Eur (48 581 Eur + 225 000 Eur = 273 581 Eur).

III. 31. Pareiškėjas Susisiekimo ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kurioje teismas nustatė, kad atsakovui UAB „Alauša“: atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,2553 ha Žemės sklypą dydis yra 135 828 Eur; atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtų kitų inžinerinių statinių – (Aikštelės) dydis yra 106 800 Eur; atlyginimo už kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis yra 273 581 Eur, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nustatyti, kad atsakovui UAB „Alauša“ atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,2553 ha Žemės sklypą dydis yra 105 000 Eur (pagal Teismo ekspertizės aktą Nr. 2); atsakovui UAB „Alauša“ atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtų kitų inžinerinių statinių – (Aikštelės) dydis yra 85 500 Eur (pagal Teismo ekspertizės aktą Nr. 2); atsakovui UAB „Alauša“ atlyginimo už kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis yra 48 581 Eur. Panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kurioje teismas priteisė atsakovui UAB „Alauša“ 23 173,12 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių teismo išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, paskirstant proceso šalių bylinėjimosi išlaidas pagal šiame apeliaciniame skunde nurodytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Likusią Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

32. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

33. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

33.1. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra tęstinio pobūdžio ir pagal Žemės paėmimo įstatyme nustatytą tvarką visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita rengiama iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo, todėl ir ataskaitoje nurodyta turto vertė yra nustatyta iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo. Šiuo atveju Turto vertinimo ataskaita parengta ir joje turto vertė nustatyta 2020 m. birželio 2 d., o Žemės sklypas visuomenės poreikiams paimtas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 17 d. aktu. Turto vertinimo ataskaita yra vienas iš įrodymų, vertinamų nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Todėl vien dėl teismo nurodytos priežasties nevertinti Turto vertinimo ataskaitos kartu su kitais bylos įrodymais nebuvo pagrindo. Pats teismas priimdamas sprendimą rėmėsi Turto vertinimo ataskaitoje nustatyta kitų netekimų (elektros įvado, lauko apšvietimo ir vaizdo stebėjimo kamerų, lauko ryšių, teritorijos (pėsčiųjų takų, vejos, medžių) įrengimas, vėliavų stiebų iškėlimas) verte. Turto vertinimo ataskaitoje nustatyta Žemės sklypo rinkos vertė yra mažesnė nei nustatyta ekspertizės aktuose, taip pat joje nenustatyti nuostoliai dėl paimto visuomenės poreikiams Žemės sklypo sutvarkymo (pagerinimo), todėl šie duomenys turėjo būti vertinami kartu su kitais visuomenės poreikiams paimamo turto vertę ir nuostolių dydį patvirtinančiais bylos įrodymais.

33.2. Nustatydamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą dydį teismas nesivadovavo nei Teismo ekspertizės akto Nr. 1, nei Teismo ekspertizės akto Nr. 2 išvadomis, bet pats apskaičiavo Žemės sklypo rinkos vertę, remdamasis šių ekspertizės aktų duomenimis. Teismo atliktas Žemės sklypo rinkos vertės nustatymas nelaikytinas teisingu ir pagrįstu, kadangi vertinimas iškreipia ekspertizės, kaip specialų žinių reikalaujančio tyrimo, rezultatus.

33.3. Teismo ekspertizės akto Nr. 1 išvados dalis dėl Žemės sklypo vertės prieštarauja Žemės paėmimo įstatymui, kadangi palyginamieji objektai yra parinkti pažeidžiant įstatymu nustatytą reguliavimą. Eksperto parinkti palyginamieji objektai yra netinkami ir parinkti nekorektiškai dėl sklypų charakteristikų ir veiklos juose galimybių. Teismo ekspertizės aktas Nr. 1 sudarytas pažeidžiant kriterijus, reikšmingus teisingam atlyginimui už visuomenės poreikiams paimamą turtą nustatyti, todėl galima teigti, kad jame nurodyta tiek turto vertė, tiek kitų nuostolių dydis yra apskaičiuoti neteisingai ir jais negalima remtis nustatant tikrąją visuomenės poreikiams paimamo turto vertę. Laikant, kad dalis ekspertizės duomenų nėra patikimi, turėtų būti laikoma, kad visa ekspertizė yra nepatikima ir ja neturėtų būti vadovaujamasi.

33.4. Nustatant atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą dydį šioje byloje, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų nesiremti Turto vertinimo ataskaita, turi būti vadovaujamasi Teismo ekspertizės akto Nr. 2 išvadomis, o ne išvedamas skirtingų ekspertų atrinktų skirtingų lyginamųjų objektų vidurkis.

33.5. Aplinkybė, kad Teismo ekspertizės akte Nr. 1 Aikštelės vertė nustatyta 2021 m. kovo 17 d., nepatvirtina, kad būtent šiame akte nustatyta verte ir turi būti vadovaujamasi, nes Teismo ekspertizės akte Nr. 2 Aikštelės vertė taip pat nustatyta šiai 2021 m. kovo 17 d. – paėmimo visuomenės poreikiams metu.

33.6. Aikštelės rinkos vertės nustatymas teisingai įvertintas Teismo ekspertizės akte Nr. 2, kuriame nurodyta, kad Aikštelės rinkos vertė – 85 500 Eur, todėl vadovaujantis aplinkybėmis apie Teismo ekspertizės akto Nr. 1 išvadų nepatikimumą, atlyginimo dydis turi būti nustatytas pagal Teismo ekspertizės aktą Nr. 2. Priešingas nurodytų faktinių aplinkybių aiškinimas yra nelogiškas, nes įvertinant, kad pirminės teismo ekspertizės aktas yra neteisingas (ką iš esmės konstatuoja ir teismas), jei teismas nesivadovauja pakartotinės ekspertizės akto duomenimis, tuomet ginčo atveju pareiškėjo pareiškimas turėjo būti tenkinamas visa apimtimi, o ne iš dalies, ir atlyginimo dydis nustatytas pagal kartu su pareiškimu pateiktą Turto vertinimo ataskaitą.

33.7. Atlyginimo dydį dėl kitų turtinių netekimų – elektros įvado, lauko apšvietimo ir vaizdo stebėjimo kamerų, lauko ryšių, teritorijos (pėsčiųjų takų, vejos, medžių), vėliavų stiebų iškėlimo – teismas nustatė remdamasis Turto vertinimo ataskaitoje nustatyta verte – 48 581 Eur. Pareiškėjas pareiškimu ir prašė nustatyti tokį atlyginimo dydį už šiuos netekimus, todėl su šia teismo sprendimo dalimi sutinka ir jos neginčija.

33.8. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovui kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo pagerinimu, atlyginimą. Teismas nevertino pareiškėjo argumentų, kad šių nuostolių dydis yra nepagrįstas, tokių nuostolių atlyginimo galimybė Žemės paėmimo įstatyme nenumatyta ir jų priteisimas prieštarauja suformuotai teismų praktikai bei paties atsakovo sudarytiems su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Lietuvos automobilių kelių direkcija (dabar – AB „Via Lietuva“) sandoriams ir sąlygoms, kurias atsakingi viešojo administravimo subjektai nustatė atsakovui, šiam siekiant suprojektuoti ir pastatyti Pradiniame žemės sklype degalinę, ir su kuriomis atsakovas sutiko.

33.9. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad Žemės sklypo pagerinimo darbai –

grunto kasimas ir vežimas – buvo atliktas būtent toje žemės sklypo dalyje, kuri yra paimta visuomenės poreikiams, o ne atsakovui likusioje sklypo dalyje.

33.10. Teismo ekspertizės akte Nr. 2 išvada dėl nuostolių, susijusių su Žemės sklypo pagerinimu, yra tik teorinė ir hipotetinė, nes faktiškai jokių duomenų, patvirtinančių konkrečioje sklypo dalyje atliktų darbų ir jiems patirtų išlaidų faktą, į bylą nėra pateikta. Pareiškėjo įsitikinimu, tokiu būdu apskaičiuoti nuostoliai neatitinka realumo kriterijaus ir pagal Žemės paėmimo įstatymą negali būti priteisiami.

33.11. Teismo ekspertizės akte Nr. 2 nurodytos aplinkybės apie atliktų darbų realumą ir jų kiekius yra paimti tik iš atsakovo procesiniuose ir kartu su jais pateiktuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, kurių realumas nėra pagrįstas įrodymų leistinumo reikalavimus atitinkančiais dokumentais, tačiau tokie faktai ekspertizės akte savarankiškai nebuvo tirti ir tėra prielaida, dėl ko ir nuostolių pagrindimas tokiomis aplinkybėmis neatitinka Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio reikalavimų ir tokie nuostoliai negali būti priteisiami.

33.12. Atsakovas jokio grunto iš visuomenės poreikiams paimamos žemės sklypo dalies nevežė, nes šioje dalyje, išskyrus į sklypą patenkančias įvažas (1333 kv.m ploto Aikštelę), jokie statybos darbai nenumatyti. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepasisakė ir abejonių atliktų darbų ginčo sklype realumu nepašalino.

33.13. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo į bylą pateiktų įrodymų, kurie, pareiškėjo nuomone, patvirtina nesant ne tik teisinio pagrindo atlyginti atsakovui Teismo ekspertizės akte Nr. 2 nurodomus kitus nuostolius, bet ir Teismo ekspertizės akte Nr. 2 nurodomus nuostolius, kuriuos sudaro paimame Žemės sklype esančių statinių (Aikštelės) vertė.

33.14. Atsakovui be pagrindo buvo priteista 225 000 Eur nuostolių suma už Žemės sklypo pagerinimo darbus ir teismo nepagrįstai liko nevertinti argumentai, susiję su atsakovo prisiimta prievolė neatlygintinai iškelti visus statinius iš ginčo Žemės sklypo.

33.15. Buvo tenkinti 61,72 proc. atsakovo reikalavimų. Todėl šiuo atveju turėtų būti taikomas 0,6172 koeficientas priteistinoms išlaidoms skaičiuoti ir atitinkamai pirmosios instancijos teismo paskaičiuotas bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 14 302,45 Eur (23 173,12x0,6172). Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas patenkintų pareiškėjo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti perskirstytos atitinkamai pagal patenkintų (atmestų) reikalavimų proporciją.

33.16. Teismas nepagrįstai priteisė išlaidų atlyginimą už L. U. ekspertizės akto parengimą ir už į bylą pateiktą UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengtą Nekilnojamojo turto (žemė sklypo) vertinimo ataskaitą Nr. 2107/03, kadangi nei minimu aktu, nei ataskaita nustatant atsakovui priteistino atlyginimo ir nuostolių dydį nebuvo vadovautasi, tuo labiau, kad ir išlaidos už minimo ekspertizės akto parengimą yra neprotingai didelės – 10 624,19 Eur. Byloje atliktų teismo ekspertizių išlaidos yra kelis kartus mažesnės – pirminės 3 000 Eur, pakartotinės 2 860 Eur, todėl tokio dydžio išlaidos (10 624, 19 Eur) neatitinka būtinumo ir pagrįstumo kriterijaus.

33.17. Apskaičiuojant atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, išlaidos už L. U. ekspertizės akto ir UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ Nekilnojamojo turto (žemė sklypo) vertinimo ataskaitos Nr. 2107/03 parengimą į bendrą išlaidų sumą neturėtų būti įtrauktos ir atsakovui priteistos.

34. Atsakovas UAB „Alauša“ apeliaciniame skunde prašo iš dalies pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą: nustatyti, kad atsakovui UAB „Alauša“ atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,2553 ha Žemės sklypą dydis yra 224 800 Eur; nustatyti, kad atsakovui UAB „Alauša“ atlyginimo už kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis yra 422 938 Eur; likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsakovas taip pat prašo iš pareiškėjo UAB „Alauša“ naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

35. Atsakovas UAB „Alauša“ apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

35.1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 61 straipsnio 4 dalį ir nepagrįstai nustatydamas Žemės sklypo vertę pašalino iš lyginamųjų objektų imties Teismo ekspertizės akte Nr. 1 palyginamąjį objektą Nr. 2.

35.2. Teismas nepagrįstai nustatydamas Žemės sklypo vertę laikė Teismo ekspertizės akto Nr. 2 palyginamąjį objektą Nr. 2 panašiu (labiau panašiu), nei Teismo ekspertizės akto Nr. 1 palyginamąjį objektą Nr. 2 (ar net Teismo ekspertizės akto Nr. 2 palyginamąjį objektą Nr. 3). Tai sąlygojo nepagrįstą Žemės sklypo vertės sumažinimą. Teisės aktų reikalavimus atitinkanti Žemės sklypo vertė yra tinkamai nustatyta Teismo ekspertizės akte Nr. 1 ir ji yra 224 800 Eur.

35.3. Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir nepagrįstai nepasisakė dėl atsakovo patirtų nuostolių – 50 557 Eur dėl orinių elektros linijų pertvarkymo į požemines ir nepagrįstai nepriteisė šios sumos atsakovui. Nurodytoji suma turėtų būti įtraukta į atlyginimo už kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydį.

35.4. Teismas nepagrįstai atmetė Teismo ekspertizės akte Nr. 1 nustatytus nuostolius, tuo pažeisdamas teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principą, nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Priteistas atlyginimo dydis nėra lygiavertis Žemės sklypo sutvarkymo kaštams, jis yra mažesnis, nei vidutiniai / įprasti šių darbų kaštai, apskaičiuoti Teismo ekspertizės akte Nr. 1. Atsakovas laikosi pozicijos, kad atsakovo atlyginimas už nuostolius, patirtus Žemės sklype atliekant jo pagerinimo (sutvarkymo) darbus – grunto kasimo, durpių išvežimo, gruntinio smėlio atvežimo, išlyginimo ir sutankinimo darbai, turėtų būti priteista Teismo ekspertizės akte Nr. 1 nurodyta suma – 323 800 Eur.

35.5. Atsakovui už kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis turi būti padidintas ir sudaryti 422 938 Eur (323 800 Eur + 50 557 Eur + 48 581 Eur = 422 938 Eur).

36. Pareiškėjas Susisiekimo ministerija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

37. Susisiekimo ministeriją atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

37.1. Teismas sprendime padarė teisingas išvadas dėl Teismo ekspertizės akto Nr. 1 nepatikimumo, t. y. sprendė, kad lyginamuoju objektu Nr. 2 pasirinktas žemės sklypas nepagrįstai eksperto buvo prilygintas panašiu į vertinamą objektą, nes jis paimtas ne iš verčių zonos, kurioje yra paimamas Žemės sklypas ir net ne iš gretimų šiai zonai verčių zonų, o paimtas iš Marijampolės miesto verčių zonos, be to, jo dydis yra daugiau nei du kartus mažesnis už vertinamą Žemės sklypą, taip pat, kad jo gretimybės yra ženkliai geresnės nei vertinamo Žemės sklypo, nes jis yra pačiame Marijampolės mieste, kai tuo tarpu vertinamas Žemės sklypas yra prie valstybės sienos, smarkiai nutolęs nuo didesnių gyvenviečių, aplinkui nėra komunikacijų. Teismas priėjo teisingos išvados, kad Teismo ekspertizės akte Nr. 1, pažeidžiant Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 58.1 ir 58.2 papunkčių nuostatas, nepagrįstai buvo padaryta išvada, jog lyginamasis objektas Nr. 2 savo vieta gyvenamųjų teritorijų, rekreacinių objektų, susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir kitų infrastruktūros objektų atžvilgiu atitinka vertinamąjį žemės sklypą. Todėl atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

37.2. Kitų nuostolių, netekimų – elektros įvado, lauko apšvietimo ir vaizdo stebėjimo kamerų, lauko ryšių, teritorijos (pėsčiųjų takų, vejos, medžių), vėliavų stiebų iškėlimo – dydį pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis Turto vertinimo ataskaitoje nustatyta verte – 48 581 Eur bei atmetė Teismo ekspertizės akte Nr. 1 (Teismo ekspertizės akte Nr. 2 vertė dėl šių turtinių netekimų, išskyrus vėliavų stiebų iškėlimą, nenustatyta) nustatytas vertes dėl šių objektų, nes jos buvo apskaičiuotos taikant UAB „Sistela“ sukurtą Sąmatų skaičiavimo programą „Sąmata“, todėl yra mažiau tikslios. Tokie argumentai yra visiškai teisingi ir atsakovas apeliaciniame skunde jų nepaneigė.

37.3. Elektros tinklai yra įrengti (pertvarkyti) degalinės pastatui, o ne visuomenės poreikiams paimam sklypui, kuriame bus tiesiamas „Via Baltica“ kelias. Be to, toks elektros linijų pertvarkymas, jei jis realiai buvo atliktas (pareiškėjo nuomone, šios aplinkybės byloje visiškai neįrodytos), yra sietinas taip pat su degalinės pastato statyba ir jo eksploatavimu, o ne su visuomenės poreikiams paimamu Žemės sklypu. Degalinės pastatas visuomenės poreikiams nepaimamas ir atsakovas išlaiko visą vertę, susijusią su šio pastato valdymu bei naudojimosi juo, kur elektros tinklai yra būtina sąlyga degalinės pastato eksploatavimui. Todėl nesuprantama, kokiu pagrindu pareiškėjas turėtų atlyginti atsakovui išlaidas, kurios yra susijusios su atsakovo vykdoma veikla žemės sklypo dalyje, kuri visuomenės poreikiams nėra paimama.

37.4. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad Žemės sklypo pagerinimo darbai – grunto kasimas ir vežimas – buvo atliktas būtent toje Žemės sklypo dalyje, kuri yra paimta visuomenės poreikiams, o ne atsakovui likusioje sklypo dalyje, kurioje buvo atlikti degalinės statybos darbai ir pastatyta sunkiasvorio transporto priemonių stovėjimo (poilsio) aikštelė.

37.5. Sprendžiant dėl Žemės sklypo pagerinimo nuostolių būtinumo ir realumo taip pat turėtų būti ypač atsižvelgiama į tai, kad atsakovas 2018 metais statydamas degalinę žinojo ir galėjo žinoti, kad ateityje dalis šio sklypo bus paimta visuomenės poreikiams dėl kelio rekonstrukcijos.

38. UAB „Alauša“ atsiliepime į Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

39. UAB „Alauša“ atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

39.1. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Inreal“ Žemės sklypo vertę nustatė 2020 m. birželio 2 d., o Žemės sklypas visuomenės poreikiams buvo paimtas ženkliai vėliau – 2021 m. kovo 17 d. (po 9 mėnesių), atlyginimo atsakovui vertė turi būti nustatoma vadovaujantis Teismo ekspertizių išvadomis, kuriose Žemės sklypo vertė yra nustatyta jo paėmimo visuomenės poreikiams datai.

39.2. Nėra pagrindo teigti, kad teismas neturėjo pakankamai žinių Žemės sklypo vertinimui atlikti ar pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas įsigilino į Teismo ekspertizės aktų turinį ir pritaikęs teisingumo, protingumo ir logiškumo įrodymų vertinimo kriterijus, vadovaudamasis Teismo ekspertizės aktuose pateiktais duomenis ir šių duomenų nekeisdamas (teismas savarankiškai nenustatinėjo lyginamųjų objektų vertės, nepasirinko lyginamaisiais objektais ekspertų nenurodytų objektų ir kt.), padarė atitinkamas išvadas dėl Žemės sklypo vertės. Teismas turėjo teisę ir pareigą įvertinti, kuria ekspertizių dalimi vadovautis priimant sprendimą. Teismas nepažeidė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotos taisyklės, kad „eksperto išvada, jos pagrįstumo aspektu, gali būti paneigta taip pat naudojant specialias žinias“.

39.3. Nors pareiškėjas akcentuoja teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartį, kuria buvo suabejota Teismo ekspertizės aktu Nr. 1 ir paskirta pakartotina ekspertizė (jos rezultatas – Teismo ekspertizės aktas Nr. 2), ši nutartis nėra procesinis dokumentas, kuriuo byla išspręsta iš esmės, todėl teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, įskaitant ir gautus po šios nutarties (pvz. ekspertų apklausos metu, šalių rašytiniuose paaiškinimuose ir kt.), galėjo ir pagrįstai pakeitė savo vertinimą.

39.4. Atsižvelgiant į tai, kad Aikštelės rinkos vertė turėjo būti nustatyta jos paėmimo visuomenės poreikiams dienai – 2021 m. kovo 17 d., pagrįsta laikyti, kad jos vertė tiksliausiai nustatyta pagal 2021 metų UAB „Sistela“ normatyvus, kaip tai padarytą Teismo ekspertizės akte Nr. 1, o ne pagal dvejais metais senesnius 2019 metų UAB „Sistela“ normatyvus.

39.5. Dėl kitų nuostolių, susijusių su sklypo paėmimu visuomenės poreikiams į bylą yra pateikti įrodymai – degalinės projektas, statybos darbų žurnalai, darbų atlikimo aktai, sutartys, sąskaitos faktūros, patvirtinantys, kad medžiagos buvo įsigytos, darbai buvo atlikti ir už juos atsakovas atsiskaitė, t. y. atsakovo patirtos išlaidos / nuostoliai yra realūs.

39.6. Atsakovas mano, kad teismas pagrįstai nepasisakė ir nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų, kurie neva patvirtina ne tik teisinio pagrindo atlyginti atsakovui Teismo ekspertizės akte Nr. 2 nurodomus kitus nuostolius nebuvimą, bet ir Teismo ekspertizės akte Nr. 2 nurodomus nuostolius, kuriuos sudaro Aikštelės vertė, nes i) jie pateikti ir prijungti prie bylos pažeidžiant ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį; ii) jie neįrodo pareiškėjo pozicijos pagrįstumo.

39.7. Teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui klausimą. Atmestinas ir pareiškėjo teiginys dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui nepriteisimo už L. U. ekspertizės akto parengimą ir už į bylą pateiktą UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengtą Nekilnojamojo turto (žemė sklypo) vertinimo ataskaitą Nr. 2107/03. Tai, kad teismas sprendime tiesiogiai jų nenurodė, nesąlygojo išvados, kad šie įrodymai nebuvo vertinti sprendžiant bylą. L. U. ekspertizės aktą vertino ir teismo paskirti ekspertai bei sutiko su jo išvadomis. Pareiškėjo kritika dėl L. U. ekspertizės akto kainos yra subjektyvi pastarojo nuomonė. Ekspertizės aktas parengtas specialiųjų žinių reikalaujančioje srityje, jį parengti reikėjo ypač greitai (ekspertizės rangos sutartis pasirašyta 2021 m. sausio 26 d., aktas atsakovui įteiktas 2021 m. kovo 23 d.; t. y. tyrimas atliktas mažiau, nei per 2 mėnesius). Šios aplinkybės lėmė santykinai didesnę kainą, lyginant su Teismo ekspertizėmis, kurias ekspertai galėjo ir rengė ženkliai ilgesniais terminais.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Via Lietuva“ sutinka su pareiškėjo Ministerijos apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais, teisiniu ir faktiniu vertinimu, todėl vadovaudamasis ABTĮ 135 straipsnio 1 dalimi, pareiškia, kad prisideda prie pareiškėjo apeliacinio skundo dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo ir teismo prašo tenkinti jį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą turtą, t. y. dėl: 1) paimto Žemės sklypo; 2) inžinerinio statinio – Aikštelės vertės; 3) kitų turtinių nuostolių (Žemės sklypo pagerinimo, elektros įvado, lauko apšvietimo ir vaizdo stebėjimo kamerų, lauko ryšių, teritorijos (pėsčiųjų takų, vejos, medžių) įrengimo, vėliavų stiebų iškėlimo) susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams.

42. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1177 patvirtino magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstravimo specialųjį planą ir pagal šį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą dėl atsakovo nuosavybės teise valdomo 4,6450 ha dydžio žemės sklypo, esančio Kalvarijos sav. teritorijoje, dalies (su joje esančiais statiniais ir įrenginiais).

43. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2021 m. kovo 17 d. aktu: 1) paėmė visuomenės poreikiams UAB „Alauša“ nuosavybės teise valdomą 1,2553 ha Žemės sklypą; 2) nutraukė 1995 m. lapkričio 6 d. žemės nuomos sutartį; 3) nustatė, kad nuostolių dėl Žemės sklypo ir jame esančio nekilnojamojo turto paėmimo visuomenės poreikiams pagal Vertinimo ataskaitą dydis – 290 148,00 Eur.

44. Regionų administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 17 d. akto (kartu su 2021 m. gegužės 24 d. pakeitimu) teisėtumą.

45. Teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi patvirtino tarp pareiškėjo Susisiekimo ministerijos, atsakovo UAB „Alauša“ ir trečiojo suinteresuoto asmens AB „Via Lietuva“ 2024 m. balandžio 15 d. sudarytą taikos sutartį ir administracinės bylos dalį dėl nekilnojamojo turto objektų – nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių – stendo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams bei atlyginimo dydžio už juos nustatymo, nutraukė.

46. Nurodytos nutartys (2021 m. rugpjūčio 31 d. ir 2024 m. balandžio 18 d.) įsiteisėjo, todėl skundžiamame teismo sprendime ir šiame apeliaciniame procese sprendžiamas klausimas tik dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą turtą, dėl kurio kilęs ir liko neišspręstas ginčas, t. y. dėl: 1) paimto Žemės sklypo vertės; 2) inžinerinio statinio – Aikštelės, vertės; 3) kitų turtinių nuostolių (Žemės sklypo pagerinimo, elektros įvado, lauko apšvietimo ir vaizdo stebėjimo kamerų, lauko ryšių, teritorijos (pėsčiųjų takų, vejos, medžių) įrengimo, vėliavų stiebų iškėlimo) susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams.

47. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą prašė nustatyti, kad UAB „Alauša“ atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą ir kitus turtinius netekimus dydis yra: Žemės sklypo vertė – 44 187 Eur; Aikštelės vertė – 104 852 Eur; kitų patiriamų turtinių netekimų vertė – 48 581 Eur. Vertės nustatytos pagal pareiškėjo pateiktą UAB „Inreal“ 2020 m. liepos 29 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą (Vertinimo ataskaita).

48. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo pareiškimą ir nustatė, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą dydis yra 135 828 Eur, atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtų kitų inžinerinių statinių – Aikštelę, dydis yra 106 800 Eur. Atsakovui UAB „Alauša“ atlyginimo už kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis yra 273 581 Eur.

49. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą įvertinęs byloje paskirtų nekilnojamojo turto rinkos vertės ir nuostolių nustatymo ekspertizių išvadas – 2022 m. birželio 12 d. Teismo ekspertizės aktą Nr. 1 (pagal kurį Žemės sklypo vertė – 224 800 Eur, Aikštelės vertė – 106 800 Eur, kiti nuostoliai– 380 700 Eur) ir 2023 m. gegužės 24 d. Teismo ekspertizės aktą Nr. 2 (pagal kurį Žemės sklypo vertė –105 000 Eur, Aikštelės vertė – 85 500 Eur, kiti nuostoliai – 231 973 Eur).

50. Pareiškėjas Susisiekimo ministerija apeliaciniame skunde prašo nustatyti, kad atsakovui UAB „Alauša“ atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,2553 ha Žemės sklypą dydis yra 105 000 Eur (pagal Teismo ekspertizės aktą Nr. 2); atsakovui UAB „Alauša“ atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtų kitų inžinerinių statinių (Aikštelės) dydis yra 85 500 Eur (pagal Teismo ekspertizės aktą Nr. 2); atsakovui UAB „Alauša“ atlyginimo už kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis yra 48 581 Eur. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo dalimi, kurioje atsakovui UAB „Alauša“ priteista 23 173,12 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių teismo išlaidų suma.

51. Atsakovas UAB „Alauša“ apeliaciniame skunde prašo iš dalies pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą ir nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,2553 ha Žemės sklypą dydis yra 224 800 Eur, atlyginimo už kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis yra 422 938 Eur; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

52. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

V.

53. Atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo turto apskaičiavimo ir vertinimo tvarką nustato Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio (straipsnio redakcija galiojusi iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 1 ir 2 dalys. Paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos (1 d.).

Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę.

Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį (2 d.).

Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą (3 d.).

54. Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus). Teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).

55. EŽTT jurisprudencijoje yra konstatuota, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimas (Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 str.) turi nustatyti teisingą bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrą. Turi egzistuoti pagrįstas naudojamų priemonių ir priemone (kurią taikant atimamas asmens turtas) siekiamo tikslo proporcingumo ryšys (žr., pvz., 2012 m. spalio 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Vistinš ir Perepjolkins prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01, 108 p.; 2006 m. kovo 29 d.

Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Scordino prieš Italiją (Nr. 1), peticijos Nr. 36813/97, 93 p.). Kompensavimo sąlygos yra reikšmingos vertinant, ar skundžiama priemonė užtikrino reikiamą teisingą pusiausvyrą ir visų pirma – ar neuždėjo pareiškėjams neproporcingos naštos. EŽTT yra pripažinęs, kad turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jo verte, paprastai lemia neproporcingą apribojimą. Daugeliu teisėto nusavinimo atvejų, tokių kaip žemės paėmimas keliams tiesti ar kitais viešojo intereso tikslais, tik visos kompensacijos sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su turto verte (žr., pvz., 2002 m. lapkričio 28 d.

Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Former King of Greece ir kiti prieš Graikiją, peticijos Nr. 25701/94, 78 p.; mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 1999 m. kovo 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Papachelas prieš Graikiją, peticijos Nr. 31423/96, 48 p.; 2003 m. liepos 10 d. sprendimo byloje Efstathiou ir Michailidis & Co. Motel Amerika prieš Graikiją, peticijos Nr. 55794/00, 26 p.). Tais atvejais, kai asmens turtas buvo nusavintas, turi būti nustatyta procedūra, užtikrinanti visa apimantį ekspropriacijos padarinių įvertinimą, įskaitant kompensacijos sumos, derančios su nusavinto turto verte, priteisimą, asmenų, turinčių teisę į kompensaciją, nustatymą ir bet kokių kitų su nusavinimu susijusių klausimų išsprendimą.

Kompensacijos suma paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Guiso-Gallisay prieš Italiją, peticijos Nr. 58858/00, 94–95 p.; pirmiau minėto sprendimo Vistiņš ir Perepjolkins, 111 p.). Vis dėlto Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis negarantuoja teisės į visišką kompensaciją visais atvejais (žr., pvz., 2004 m. birželio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Broniowski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 31443/96, 182 p.; pirmiau minėto sprendimo Vistiņš ir Perepjolkins, 112 p.), visiškos kompensacijos stoka gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais (žr., pvz., pirmiau minėto sprendimo Former King of Greece ir kiti, 89 p.).

Teisėti viešojo intereso tikslai, pavyzdžiui, kurių siekiama ekonomikos reformos priemonėmis ar priemonėmis, skirtomis didesniam socialiniam teisingumui pasiekti, gali pateisinti mažesnės negu rinkos vertės kompensavimą (žr., pvz., 1986 m. vasario 21 d. sprendimo byloje James ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 8793/79, 54 p.); tokiais atvejais kompensacija nebūtinai turi atspindėti visą nusavinamo turto vertę. Iš EŽTT praktikos taip pat matyti, kad pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį pateisinamą ne visos paimamo turto vertės kompensavimą (vis dėlto disproporcija negali būti pernelyg didelė) gali nulemti įvairios aplinkybės, pavyzdžiui, turto pobūdis (neįmanoma objektyviai nustatyti tikrosios turto vertės dėl valstybei priklausančių išimtinių pirkimo teisių ir pan.), asmens investicijų, susijusių su paimamu turtu, nebuvimas ir kt. (žr., pvz., cituotą sprendimą byloje Vistiņš ir Perepjolkins).

56. Tai suponuoja, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei ir tik tokio atlyginimo sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su paimamo turto verte, kuri (vertė) paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną (žr., pvz., LVAT 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020).

57. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio nuostatas, pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (įsigaliojus atitinkamam Vyriausybės nutarimui), asmuo nuosavybės teisių į paimamą žemės sklypą nepraranda, yra tik ribojama jo teisė disponuoti šiuo žemės sklypu (asmuo netenka teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytą žemės sklypą, jis taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti)). Nuosavybės teisė į žemės sklypą pasibaigia, kai šis sklypas pereina valstybės nuosavybėn. Pažymėtina, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra tęstinio pobūdžio ir nuo šios procedūros pradžios iki žemės sklypo perėjimo iš asmens nuosavybės valstybės nuosavybėn gali praeiti žymus laiko tarpas, kuris gali daryti įtaką žemės sklypo rinkos vertei tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme (žr., pvz., LVAT 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020). Nurodytoje LVAT praktikoje akcentuojama, kad tuo atveju jeigu nuo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios iki jo perėjimo valstybei praėjo reikšmingai ilgas laikas ir nustatomi esminiai žemės sklypo vertės pokyčiai, didėjimo linkme, atlyginimas pagal procedūros pradžioje paskaičiuotą vertę neatitinka nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų (teisingo atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę), kildinamo iš Konstitucijos, Konvencijos bei Žemės paėmimo įstatymo.

58. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisingo atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę, taip pat numatytas kitokio pobūdžio realiai patirtų nuostolių atlyginimas (sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir t. t.), kurių sąrašas nėra baigtinis, nes nustatyta, kad pinigais atlyginami ir visi kiti savininko <...> nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo <...> paėmimo visuomenės poreikiams. Šios įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos detalizuojamos jo 2 dalyje, nurodant atlygintinų nuostolių rūšis, jų atlyginimą pinigais rinkos kainomis, 3 dalyje įtvirtintas turto vertės ir atlygintinų nuostolių apskaičiavimo būdas. Minėtos atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą ir su tuo susijusius nuostolius normos turi būti aiškinamos sistemiškai, tai reiškia, vadovaujantis teisingo atlyginimo principu, nustatant atlyginimo būdą pinigais rinkos kainomis, atlyginant realiai patirtus nuostolius, kurie turi būti apskaičiuojami įstatyme nustatytu būdu, bei atsižvelgiant į tai, kad įstatymo leidėjas neįtvirtino baigtinio atlygintinų nuostolių sąrašo. Taigi kiekvienu atveju sprendžiant asmens, kurio žemės sklypas (jo dalis) buvo Žemės paėmimo įstatyme nustatytais pagrindais paimtas visuomenės poreikiams, jo reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius pagrįstumas turi būti vertinamas individualiai, taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020, 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1312-552/2021 ir kt.).

VI. 59. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą prašė nustatyti, kad UAB „Alauša“ atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą dydis yra 44 187 Eur.

60. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo pareiškimą ir nustatė, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą dydis yra 135 828 Eur.

61. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą įvertinęs byloje paskirtų nekilnojamojo turto rinkos vertės ir nuostolių nustatymo ekspertizių išvadas – 2022 m. birželio 12 d. Teismo ekspertizės aktą Nr. 1 (pagal kurį Žemės sklypo vertė – 224 800 Eur) ir 2023 m. gegužės 24 d. Teismo ekspertizės aktą Nr. 2 (pagal kurį Žemės sklypo vertė –105 000 Eur).

62. Pareiškėjas Susisiekimo ministerija apeliaciniame skunde prašo nustatyti, kad atsakovui UAB „Alauša“ atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,2553 ha Žemės sklypą dydis yra 105 000 Eur (pagal Teismo ekspertizės aktą Nr. 2). Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą dydį nesivadovavo teismo ekspertizės aktų išvadomis, o pats apskaičiavo Žemės sklypo rinkos vertę. Teismo ekspertizės akto Nr. 1 išvados dalis dėl Žemės sklypo vertės prieštarauja Žemės paėmimo įstatymui.

63. Atsakovas UAB „Alauša“ apeliaciniame skunde prašo iš dalies pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą ir nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,2553 ha Žemės sklypą dydis yra 224 800 Eur. Atsakovas teigia, kad teismas nustatydamas Žemės sklypo vertę nepagrįstai pašalino iš lyginamųjų objektų imties Teismo ekspertizės akte Nr. 1 palyginamąjį objektą Nr. 2 ir nustatydamas Žemės sklypo vertę nepagrįstai laikė Teismo ekspertizės akto Nr. 2 palyginamąjį objektą Nr. 2 panašiu (labiau panašiu), nei Teismo ekspertizės akto Nr. 1 palyginamąjį objektą Nr. 2 (ar net Teismo ekspertizės akto Nr. 2 palyginamąjį objektą Nr. 3). Tai sąlygojo nepagrįstą Žemės sklypo vertės sumažinimą.

64. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vertinimo ataskaitoje paimamo sklypo rinkos vertė nustatyta 2020 m. birželio 2 d., o žemės sklypas valstybei perėjo Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 17 d. akto pagrindu. Taigi, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų, įpareigojančių teisingai atlyginti už žemę pinigais pagal rinkos vertę, paimamo žemės sklypo rinkos vertė turi būti nustatoma pagal jo rinkos vertę 2021 m. kovo 17 d., kai atsakovas neteko nuosavybės teisės į paimamą sklypą (Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalis, 6 straipsnio 3 dalis, 13 straipsnio 2 dalis, Civilinio kodekso 4.93 straipsnio 4 dalis bei 4.100 straipsnis).

65. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad Vertinimo ataskaita dėl žemės sklypo vertės vadovautis nėra tikslinga, vertino Teismo ekspertizės aktą Nr. 1 ir Nr. 2. Teismas akcentavo, kad abi ekspertizes atliko ir teismo ekspertizės aktus surašė į ekspertų sąrašą įtraukti ekspertai, turintys būtinas Nekilnojamo turto vertintojo ir Verslo vertintojo kvalifikacijas, abu naudojo tą patį turto vertinimo metodą – lyginamąjį metodą, vadovaudamiesi Metodika, abu ekspertai paimamo sklypo rinktos vertę nustatė tai datai, kuri sutampa su atsakovo nuosavybės pasibaigimo data.

66. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėjas prašė vadovautis Vertinimo ataskaita, o atsakovas Teismo ekspertizės aktu Nr. 1, nes, jo nuomone, Teismo ekspertizės akte Nr. 2 lyginamajam metodui buvo parinkti neanalogiškų žemės sklypų sandoriai. Atsižvelgiant į tai, kad šalys iš esmės nesutarė dėl palyginimui parinktų žemės sklypų, teismas vertino ar tinkamai vertinamam Žemės sklypui buvo parinkti lyginamieji objektai.

67. Teismas įvertino, jog Teismo ekspertizės akte Nr. 1 nepagrįstai buvo padaryta išvada, jog lyginamasis objektas Nr. 2 savo vieta gyvenamųjų teritorijų, rekreacinių objektų, susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir kitų infrastruktūros objektų atžvilgiu atitinka vertinamąjį žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, teismas paimamo žemės sklypo rinkos vertei nustatyti vadovavosi Teismo ekspertizės akte Nr. 1 nurodytomis lyginamųjų objektų Nr. 1 ir Nr. 3 bei Teismo ekspertizės akte Nr. 2 lyginamojo objekto Nr. 2 rinkos vertėmis ir vertinamojo žemės sklypo vertę nustatė kaip lyginamųjų objektų vidurkį, t. y. 135 828 Eur (1386,20 Eur +1488,93 Eur + 371 Eur = 3 246,13 Eur; 3246,13 Eur /3 = 1082,04 Eur už vieną arą. Vertinamo žemės sklypo vertė: 1082,04 Eur x 125,53 a = 135 828 Eur).

68. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms ir išsamiems motyvams, kuriais remiantis padaryta ši išvada.

69. Teismo vertinimas, ar tinkamai vertinamam Žemės sklypui buvo parinkti lyginamieji objektai buvo pagrįstas teisės normomis, kurias akcentavo teismas – Metodikos 58.1. ir 58.2 punktus. Šiose Metodikos normose taikant lyginamąjį metodą nurodomas vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, įvertinimas. Teismas vertino byloje atliktų ekspertizių aktus taikydamas Metodikos nuostatas dėl analogiško arba panašaus turto lyginimo bei Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, kurioje akcentuojamas būtinumas atsižvelgti į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančius žemės sklypus (jų kainų pokytį). Kaip ir nurodoma, Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje paimamo visuomenės poreikiams turto vertė apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertės apskaičiuojamas taikant Metodiką negali būti vykdomas neatsižvelgiant į tikslą teisingai atlyginti už žemę pinigais pagal rinkos vertę, kaip tai įtvirtinta Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje. Taigi Metodika nagrinėjamu atveju buvo tinkamai taikoma atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos kontekstą ir pagrindines šį atvejį reglamentuojančias normas – Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnį, įtvirtinantį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą ir turto vertinimo tvarką.

70. Teismas tinkamai vertino byloje paskirtų ekspertizių išvadas, iš dalies su jomis nesutikdamas, šis nesutikimas buvo išsamiai motyvuojamas. Teismo nesutikimo su ekspertų išvadomis motyvai buvo pagrįsti minėtomis teisės normomis, nekvestionuojant išvadų, reikalaujančių specialių žinių. Todėl teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 61 straipsnio, reglamentuojančio ekspertų išvadų vertinimą, kaip ir nepažeidė kitų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių taisyklių.

VII. 71. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą prašė nustatyti, kad UAB „Alauša“ atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Aikštelę dydis yra 104 852 Eur.

72. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Aikštelę dydis yra 106 800 Eur.

73. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą įvertinęs byloje paskirtų nekilnojamojo turto rinkos vertės ir nuostolių nustatymo ekspertizių išvadas –Teismo ekspertizės aktą Nr. 1 (pagal kurį Aikštelės vertė – 106 800 Eur) ir Teismo ekspertizės aktą Nr. 2 (pagal kurį Aikštelės vertė – 85 500 Eur). Vertinimo ataskaitoje Aikštelės vertė buvo nurodyta 104 852 Eur.

74. Pareiškėjas Susisiekimo ministerija apeliaciniame skunde prašo nustatyti, kad atsakovui UAB „Alauša“ atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtų kitų inžinerinių statinių – (Aikštelės) dydis yra 85 500 Eur (pagal Teismo ekspertizės aktą Nr. 2). Pareiškėjas akcentuoja, kad aplinkybė, jog Teismo ekspertizės akte Nr. 1 Aikštelės vertė nustatyta 2021 m. kovo 17 d., nepatvirtina, kad būtent šiame akte nustatyta verte ir turi būti vadovaujamasi, nes Teismo ekspertizės akte Nr. 2 Aikštelės vertė taip pat nustatyta šiai 2021 m. kovo 17 d. – paėmimo visuomenės poreikiams metu. Aikštelės rinkos vertės nustatymas teisingai įvertintas Teismo ekspertizės akte Nr. 2, kuriame nurodyta, kad Aikštelės rinkos vertė – 85 500 Eur, todėl vadovaujantis aplinkybėmis apie Teismo ekspertizės akto Nr. 1 išvadų nepatikimumą, atlyginimo dydis turi būti nustatytas pagal Teismo ekspertizės aktą Nr. 2. Priešingas nurodytų faktinių aplinkybių aiškinimas yra nelogiškas.

75. Atsakovas UAB „Alauša“ atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad Aikštelės rinkos vertė turėjo būti nustatyta jos paėmimo visuomenės poreikiams dienai – 2021 m. kovo 17 d., pagrįsta laikyti, kad jos vertė tiksliausiai nustatyta pagal 2021 metų UAB „Sistela“ normatyvus, kaip tai padaryta Teismo ekspertizės akte Nr. 1, o ne pagal dvejais metais senesnius 2019 metų UAB „Sistela“ normatyvus.

76. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad Vertinimo ataskaitoje Aikštelės rinkos vertė (104 852 Eur), nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, pagal UAB „Sistela“ 2020 metų Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainyną. Teismo ekspertizės akte Nr. 1 nurodyta, kad Aikštelės vertė – 106 800 Eur, kuri nustatyta pagal 2021 metų UAB „Sistela“ normatyvus. Teismo ekspertizės akte Nr. 2 nurodyta, kad Aikštelės vertė – 85 500 Eur, kuri nustatyta pagal 2019 metų UAB „Sistela“ normatyvus.

77. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad Vertinimo ataskaitoje bei Teismo ekspertizės akte Nr. 1 nurodyta Aikštelės vertė iš esmės nesiskiria. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Teismo ekspertizės akte Nr. 1 vertinamos Aikštelės rinkos vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, 2021 m. kovo 17 d., todėl ja vadovavosi.

78. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems motyvams. Pirmosios instancijos teismas nustatė Aikštelės vertę pagal tiksliausius laiko požiūriu faktinius duomenis (UAB „Sistela“ normatyvus), vertė nustatyta pagal rinkos vertę 2021 m. kovo 17 d., kai atsakovas neteko nuosavybės teisės į paimamą turtą (kaip yra suformuota taisyklė minėtoje teismų praktikoje), taigi teismo nustatyta paimamo turto – Aikštelės, vertė atitinka Žemės paėmimo įstatyme nustatytus kriterijus (Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalis, 13 straipsnis). Teismas vertindamas įrodymus proceso teisės normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo keisti šios sprendimo dalies apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

VIII. 79. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą prašė nustatyti, kad UAB „Alauša“ kitų patiriamų turtinių netekimų vertė yra 48 581 Eur.

80. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui UAB „Alauša“ atlyginimo už kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis yra 273 581 Eur.

81. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą įvertinęs byloje paskirtų nekilnojamojo turto rinkos vertės ir nuostolių nustatymo ekspertizių išvadas –Teismo ekspertizės aktą Nr. 1 (pagal kurį kiti nuostoliai– 380 700 Eur) ir Teismo ekspertizės aktą Nr. 2 (pagal kurį kiti nuostoliai – 231 973 Eur).

82. Pareiškėjas Susisiekimo ministerija apeliaciniame skunde prašo nustatyti, kad atsakovui UAB „Alauša“ atlyginimo už kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis yra 48 581 Eur. Pareiškėjas akcentavo, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovui kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo pagerinimu, atlyginimą, nevertindamas, kad tokių nuostolių atlyginimo galimybė Žemės paėmimo įstatyme nenumatyta ir jų priteisimas prieštarauja suformuotai teismų praktikai bei paties atsakovo su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Lietuvos automobilių kelių direkcija (dabar – AB „Via Lietuva“) sudarytiems sandoriams ir sąlygoms, kurias atsakingi viešojo administravimo subjektai nustatė atsakovui, šiam siekiant suprojektuoti ir pastatyti Pradiniame žemės sklype degalinę, ir su kuriomis atsakovas sutiko. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad Žemės sklypo pagerinimo darbai – grunto kasimas ir vežimas – buvo atlikti būtent toje žemės sklypo dalyje, kuri yra paimta visuomenės poreikiams, o ne atsakovui likusioje sklypo dalyje.

83. Atsakovas UAB „Alauša“ apeliaciniame skunde prašo iš dalies pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą ir nustatyti, kad kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis yra 422 938 Eur. Atsakovas akcentavo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir nepagrįstai nepasisakė dėl atsakovo patirtų nuostolių – 50 557 Eur dėl orinių elektros linijų pertvarkymo į požemines ir nepagrįstai nepriteisė šios sumos atsakovui. Atsakovas laikosi pozicijos, kad atlyginant už nuostolius, patirtus Žemės sklype atliekant jo pagerinimo (sutvarkymo) darbus – grunto kasimo, durpių išvežimo ir kt., turėtų būti priteista Teismo ekspertizės akte Nr. 1 nurodyta suma – 323 800 Eur. Atsakovui už kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis turi būti padidintas ir sudaryti 422 938 Eur.

84. Byloje ginčas kilęs dėl kitų (be minėtų 48 581 Eur) UAB „Alauša“ patirtų nuostolių, atsiradusių dėl paimto visuomenės poreikiams Žemės sklypo, sutvarkymo (pagerinimo), kurie nenurodyti Vertinimo ataskaitoje.

85. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje ginčo dėl to, jog paimtame Žemės sklype buvo atlikti pagerinimai (sutvarkymo darbai), nėra, pripažino, kad UAB „Alauša“ dėl sklypo sutvarkymo patyrė nuostolių, kurie turėtų būti atlyginti.

86. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančia informacija, šalių paaiškinimais, geologinių tyrinėjimų ataskaita bei turto savininko pateikta dokumentacija, pripažino, kad paimtame Žemės sklype buvo atlikti šie pagerinimai (sutvarkymo darbai): grunto kasimo, durpių išvežimo, gruntinio smėlio atvežimo, išlyginimo ir sutankinimo darbai, skirti paimto Žemės sklypo pagerinimui.

87. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Teismo ekspertizės akte Nr. 2 nuostolių dydis dėl paimto visuomenės poreikiams Žemės sklypo, atsiradęs dėl sklypo sutvarkymo, paskaičiuotas išlaidų (kaštų) metodu pagal atsakovo pateiktą dokumentaciją (tarp jų ir pagal pateiktą UAB „Alauša“ realiai patirtų išlaidų suvestinę), sprendė, kad neturi pagrindo juo nesivadovauti, todėl atmetė Teismo ekspertizės akte Nr. 1 nustatytą nuostolių sumą, nes ji buvo apskaičiuota išimtinai taikant UAB „Sistela“ sukurtą Sąmatų skaičiavimo programą „Sąmata“, neatsižvelgiant į realiai patirtus UAB „Alauša“ nuostolius sutvarkant paimtą Žemės sklypą, todėl yra mažiau tiksli. Be to, buvo atsižvelgiama ir į tai, kad Teismo ekspertizės akte Nr. 1 yra padaryta klaidų skaičiuojant nuostolių dydį dėl žemės sklypo sutvarkymo darbų. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, kad kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis yra 273 581 Eur (48 581 Eur + 225 000 Eur = 273 581 Eur).

88. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydžio padaryta įvertinus ekspertizės aktus bei ekspertų atlikusių šias ekspertizes paaiškinimus, nurodžius išsamius tokio vertinimo motyvus. Teismas, įvertinęs ekspertų išvadas, kitus byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl nesutikti su teismo išvadomis nėra pagrindo.

89. Pareiškėjas neteisingai akcentuoja, kad kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo pagerinimu, atlyginimo galimybė Žemės paėmimo įstatyme nenumatyta ir jų priteisimas prieštarauja suformuotai teismų praktikai.

90. Šios nutarties 57, 58 punktuose nurodyta teismų praktika, kuria remiantis nuostolių atlyginimas, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams turi nepažeisti nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų (teisingo atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę), kildinamo iš Konstitucijos, Konvencijos bei Žemės paėmimo įstatymo. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisingo atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę, taip pat numatytas kitokio pobūdžio realiai patirtų nuostolių atlyginimas (sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir t. t.), kurių sąrašas nėra baigtinis, nes nustatyta, kad pinigais atlyginami ir visi kiti savininko <...> nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo <...> paėmimo visuomenės poreikiams.

91. Teismo nustatyta kitų nuostolių vertė atitinka Žemės paėmimo įstatyme nustatytus kriterijus (Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalis, 13 straipsnis) ir minėtoje teismų praktikoje suformuotus kriterijus.

92. Pareiškėjas neteisingai akcentuoja, kad teismo nustatyta kitų nuostolių vertė prieštarauja paties atsakovo su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Lietuvos automobilių kelių direkcija (dabar – AB „Via Lietuva“) sudarytiems sandoriams ir sąlygoms, kurias atsakingi viešojo administravimo subjektai nustatė atsakovui, šiam siekiant suprojektuoti ir pastatyti Pradiniame žemės sklype degalinę, ir su kuriomis atsakovas sutiko.

93. Šiame kontekste akcentuotina, kad atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai akcentuoja, kad šios aplinkybės nebuvo nurodytos pareiškėjo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, šios aplinkybės (kartu su pareiškėjo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui teiktais įrodymais) buvo nurodytos viename iš pareiškėjo rašytinių paaiškinimų. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neprašė ir remiantis proceso koncentracijos principu (tam tikri procesiniai veiksmai gali būti atlikti tik iki tam tikros proceso stadijos) byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl skundo patikslinimo (dalyko ar pagrindo keitimo) (ABTĮ 11, 50 straipsniai). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino šių aplinkybių, kurios negali būti vertinamos ir apeliacinėje instancijoje, kurioje nagrinėjimo ribos negali būti platesnės negu byla išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, nes apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

94. Nepagrįstas yra atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepasisakė dėl atsakovo patirtų nuostolių – 50 557 Eur dėl orinių elektros linijų pertvarkymo į požemines ir nepagrįstai nepriteisė šios sumos atsakovui.

95. Šiuo aspektu sutiktina su pareiškėjo motyvais, kad elektros linijų pertvarkymas, jei jis realiai buvo atliktas (pareiškėjo nuomone, šios aplinkybės byloje visiškai neįrodytos), yra sietinas taip pat su degalinės pastato statyba ir jo eksploatavimu, o ne su visuomenės poreikiams paimamu Žemės sklypu. Degalinės pastatas visuomenės poreikiams nepaimamas ir atsakovas išlaiko visą vertę, susijusią su šio pastato valdymu bei naudojimosi juo, kur elektros tinklai yra būtina sąlyga degalinės pastato eksploatavimui.

96. Šiuo aspektu akcentuotina, kad Teismo ekspertizės akte Nr. 1 ir Teismo ekspertizės akte Nr. 2 minėtos išlaidos nepriskirtos prie kitų atsakovo patirtų nuostolių. Pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtos žemės ir kitą turtą, būtent dėl turto vertės ir kitų patirtų išlaidų dydžio, negu yra nurodyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, teismas sprendime nustatė atsiskaitymo už paimamą turtą sąlygas (Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Teismo ekspertizės aktuose ekspertams padarius išvadas, kad minėtos išlaidos nepriskirtos prie kitų atsakovo patirtų nuostolių, teismas neturėjo faktinio pagrindo nustatyti atsiskaitymo už paimamą turtą atitinkamos sąlygos.

IX. 97. Pareiškėjas nesutinka su Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo dalimi, kurioje atsakovui UAB „Alauša“ priteista 23 173,12 Eur (prašymas priteisti 33 922,14 Eur tenkintas iš dalies) su bylos nagrinėjimu susijusių teismo išlaidų suma. Pareiškėjo vertinimu, byloje buvo tenkinti 61,72 proc. atsakovo reikalavimų, todėl atitinkamai pirmosios instancijos teismo paskaičiuotas bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 14 302,45 Eur. Teismas nepagrįstai priteisė išlaidų atlyginimą už L. U. ekspertizės akto parengimą ir už į bylą pateiktą UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengtą Nekilnojamojo turto (žemė sklypo) vertinimo ataskaitą Nr. 2107/03, kadangi nei minimu aktu, nei ataskaita byloje nebuvo vadovautasi, be to, išlaidos už minimo ekspertizės akto parengimą yra neprotingai didelės, lyginant su byloje atliktų teismo ekspertizių išlaidomis, neatitinka būtinumo ir pagrįstumo kriterijaus.

98. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovo naudai atstovavimo išlaidas, rėmėsi ABTĮ 40 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 02 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis. Šių teisės aktų taikymas sprendžiant klausimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo yra neatsiejamas su konkrečiu vertinimu dėl teisme išnagrinėtos bylos pobūdžio ir joje būtinų ir pagrįstų priteisti išlaidų, kurios turi atitikti teisingumo bei protingumo principus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimą lemia byloje sprendžiamo ginčo ir teisinių santykių, iš kurių jis kyla, specifika ir Žemės paėmimo įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas. Teismas akcentavo, kad atsakovui įrodžius, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nustatytas atlyginimo už paimamą žemę dydis yra neteisingas ir per mažas, teismo sprendimas yra priimamas atsakovo naudai ir jis turi teisę taip pat ir į bylinėjimosi išlaidų, patirtų įrodinėjant pareiškėjo klaidingai nustatytą atlyginimo dydį, visišką atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas akcentavo bylos pobūdį kaip ji yra apibrėžta Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, 13 straipsnyje.

99. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadai atlyginti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 02 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose įtvirtintas atstovavimo išlaidas. Dėl reikalavimų tenkinimo proporcijos pažymėtina, kad į teismą kreipėsi pareiškėjas, ne atsakovas, teismas sprendė klausimą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtos žemės ir kitą turtą, būtent dėl turto vertės ir kitų patirtų išlaidų dydžio, negu yra nurodyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, teismas sprendime nustatė atsiskaitymo už paimamą turtą sąlygas (Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalis).

100. Nepagrįsti yra pareiškėjo nesutikimo motyvai su išlaidomis už L. U. ekspertizės akto parengimą ir už į bylą pateiktą UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengtą Nekilnojamojo turto (žemė sklypo) vertinimo ataskaitą Nr. 2107/03, kadangi nei minimu aktu, nei ataskaita byloje nebuvo vadovautasi. Šiuos dokumentus teikė į bylą atsakovas, siekdamas paneigti Vertinimo ataskaitą (kurią galima buvo neigti tik ekspertų išvadomis) ir šioje ataskaitoje, atsakovo nuomone, nepagrįstai mažą nurodytą paimamo visuomenės poreikiams turto vertę. Pateikus į bylą pagrįstus duomenis, leidžiančius abejoti Vertinimo ataskaita, byloje buvo paskirtos dvi ekspertizės. Taigi nepagrįsti argumentai, kad šios išlaidos nebuvo byloje būtinos. Atsakovas pateikė į bylą šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, todėl pareiškėjo subjektyvus nesutikimas su išlaidų dydžiu, nelaikytinas pagrįstu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ apeliacinius skundus atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan