cedbd763-b5d7-48dc-896d-4e49523a0a54 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?N U T A R I M A S NuoraÅ¡as Administracinė byla Nr. A8-2555-486/2018 Proceso Nr. 4-68-3-01984-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija (S) 9.46; 21.9.10. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2018 m. spalio 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant A. R., administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui G. B., Institucijos, suraÅ¡iusios protokolÄ , atstovei A. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje G. B., gim. suraÅ¡ytas adminitracinio nusižengimo protokolas pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį.

Teismas. n u s t a t ė : G. B. bÅ«damas UAB vadovu, per nustatytÄ laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2015, 2016, 2017 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABÄ®) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 „D. J. asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015-12-09 nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau ir – nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose.

Å iais savo veiksmais G. B. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje. Institucijos, suraÅ¡iusios protokolÄ , VÄ® Registrų centro atstovė A. R. paaiÅ¡kino, kad G. B. yra vienas iÅ¡ akcininkų. Pagal ABÄ® straipsnio 37 str. 6 d., kai vadovas iÅ¡renkamas, atÅ¡aukiamas arba atleidžiamas, turi bÅ«ti praneÅ¡ta per 5 dienas juridinių asmenų registrui. Å ie duomenys nebuvo pateikti. Kaip mato iÅ¡ juridinių asmenų registro, mato, kad G. B. vis dar yra vadovas, ne visi reikalavimai buvo tinkamai įvykdyti.

Tiek pagal ABÄ® įstatymÄ , tiek pagal CK, tiek pagal LAT, bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimÄ ir valdymo organÄ â€“ bendrovės vadovÄ . Lietuvos A. T. vienoje iÅ¡ savo nutarčių yra akcentavęs, kad tai yra imperatyvi įstatymo norma, nes nesant nurodyto organo, juridinis asmuo negalėtų įgyti civilinių teisių, jų pareigų ir jų įgyvendinti. Kaip suprantama, joks kitas vadovas, atleidus G. B., nebuvo paskirtas. Negali bÅ«ti tokia situacija, kad bendrovė lieka be vadovo, tiek pagal teisės aktus, tiek pagal teismų praktikÄ .

G. B. pateikė duomenis, kad jis buvo atleistas, o kad kitas vadovas būtų paskirtas nėra. Jis yra vienas iš akcininkų, negalima tokia sitaucija, kad įmonė būtų be vadovo. Finansinės ataskaitos šiai dienai yra pateiktos, tai akivaizdu, kad tie klausimai nesukėlė sunkumų, tokių ataskaitų teikimas galėjo būti užtikrintas ir anksčiau. Jis turėjo žinoti ir išmanyti reikalavimus, keliamus vadovui, ir juos vykdyti ir nepalikti tokios neapibirėžtos situacijos. Su tuo bendrovės veiklos sustabdymu, yra teisinis niuansas teisinėje sistemoje.

Reglamentuota tokio dalyko nėra. Todėl, taikomos bendros nuostatos, tiek veiklos vykdymo metu, tiek sustabdžius.Tai, kad juridinis asmuo nevykdo veiklos, kaip numatyta Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-28 nutartyje administracinėje nusižengimo byloje Nr.2-64-557/2018, neatleidžia nuo pareigos teikti minėtas ataskaitas. Tai iÅ¡ emės kol asmuo registruotas juridnių asmenų registre, tas ataskaitas reikia teikti. IÅ¡imčių, kada galima neteikti ataskaitų, nėra. VMI tik priima sprendimÄ atleisti nuo deklaracijų teikimo, o kad juridnių asmenų registrui ataskaitų neteikti, tokio dalyko nėra, nes tie dokumentai vieÅ¡i.

Palaiko administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, taip pat teismo posėdžiu metu nurodytas aplinkybes. PraÅ¡o pripažinti G. B. kaltu, padarius nusižengimÄ , numatytÄ LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. O nuobaudÄ paskirti teismo nuožiÅ«ra, Institucijos požiÅ«riu G. B. nurodytos aplinkybės neatleidžia nuo atsakomybės, bet gali bÅ«ti vertinamos bÅ«tent individualizuojant, parenkant jam nuobaudÄ . Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. B. paaiÅ¡kino, kad savo kaltę pripažįsta.

Nurodė, kad jis pats kaip fizinis asmuo buvo atleistas iÅ¡ pareigų, įsivaizdavo kad jokių funkcijų, kaip vadovas neatlieka. Sodrai apie tai pranešė ir jo pozicija tokia, kad jis nedirba toje įmonėje, jis tÄ veiklÄ nutraukė. Kadangi visur dabar yra tas vieno langelio principas, tai jeigu VMI perdavė duomenis, o ji suriÅ¡ta su kitomis įstaigomis, tai jis savo pareigÄ atliko, jis taip įsivaizdavo tÄ situacijÄ . Su buhalterine įmone paslaugos buvo nutrauktos, o kai atnaujino veiklÄ â€“ sudarė kitÄ sutartį su buhalterine įmone ir paprašė buhalterės, kad padarytų tas ataskaitas.

Jeigu teismas nuspręs, kad tai jo klaida, praÅ¡o atsižvelgti, kad dirba mokytoju, atlyginimas nedidelis, todėl praÅ¡o skirti minimaliÄ baudÄ . Sutinka, kad jeigu akcininkų sprendimas yra, kad jei jis paskirtas, tai turėtų bÅ«ti ir atleistas, bet jis pats asmeniÅ¡kai neteikė tos informacijos Registrų centrui, o tÄ darė buhalterė. Jis net nežinojo apie, kad tokia prievolė yra – teikti Registrų centrui ataskaitas. Ä®rodymų vertinimas, teismo iÅ¡vados. LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims be kita ko už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio praneÅ¡imo (konsoliduotojo metinio praneÅ¡imo), veiklos ataskaitų, auditoriaus iÅ¡vados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimÄ Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

IÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad G. B. bÅ«damas UAB „Indruva“ vadovu padarė jam inkrimuojamÄ administracinį nusižengimÄ . Be G. B. visiÅ¡ko prisipažinimo jo kaltę įrodo iÅ¡tirti duomenys: jam suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas (b.l. 2), Valstybinės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinis iÅ¡raÅ¡as (b.l. 3-5), jo raÅ¡ytinias paaiÅ¡kinimas byloje (b.l. 6), kita bylos raÅ¡ytinė medžiaga.

Akcentuotina, kas G. B. neneigia, kad padarė jam inkriminuotÄ pažeidimÄ , tačiau nurodo, kad reikiamų ataskaitų Registrų centrui laiku nepateikė dėl to, kad bendrovė jau nuo 2014 metų nevykdė jokios Å«kinės ar finansinės veiklos, neturėjo pajamų ir pelno, dėl sunkios finansinės padėties neturėjo galimybių pasisamdyti buhalterio sutvarkyti visus finansinius dokumentus. Be to, akcentavo, kad jis pats kaip fizinis asmuo buvo atleistas iÅ¡ pareigų 2014-12-31, įsivaizdavo kad jokių funkcijų, kaip vadovas neatlieka.

Manė, kad informavus SodrÄ , VMI veikia vieno langelio principas ir daugiau duomenų niekur teikti nereikia. Tačiau teismas pažymi, kad bÅ«tent bendrovės direktorius, bÅ«damas rÅ«pestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bÅ«tų organizuojama tinkamai. Nagrinėjamu atveju, bendrovės direktoriaus (vadovo) veiksmai vertintini kaip neatitinkantys pakankamo atidumo, rÅ«pestingumo standartų, o jo teiginiai apie tai, kad dokumentų nepateikė dėl neapdairumo, nežinodamas kad to reikia, vadovo atsakomybės neÅ¡alina.

Akcentuotina, kad adminsitracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo nurodė, kad akcininkų susirinkimo sprendimu nuo 2014-12-26 jis buvo atleistas nuo 2014-12-31 nuo įmonės direktoriaus pareigių, tačiau pabrėžtina jog pagal ABĮ straipsnio 37 str. 6 d., kai vadovas išrenkamas, atšaukiamas arba atleidžiamas, turi būti pranešta per 5 dienas juridinių asmenų registrui, o šie duomenys nebuvo pateikti. Dėl aukščiau išdėstyto, akivaizdu, jog jis iki galo neįvykdė įstatyminės prievolės. G.

B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, nes jis, bÅ«damas bendrovės vadovu, įstatymo nustatytu laiku nepateikė bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui, todėl jis baustinas. Dėl nuobaudos skyrimo. LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už Å¡io nusižengimo padarymÄ gali bÅ«ti skiriama bauda nuo 200 eurų iki 3000 eurų. G. B. atsakomybę lengvina, kad jis pripažino kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (LR ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos A. T. atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A.

T. nutartis Nr.2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013). LR ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Kadangi tai iÅ¡imtis iÅ¡ bendros taisyklės, Å¡velnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje gali bÅ«ti skiriama tik ypatingais, iÅ¡skirtiniais atvejais, esant aplinkybių, ypatingai teigiamai charakterizuojančių pažeidėjo asmenybę ar rodančių ypatingai maÅ¾Ä padaryto nusižengimo pavojingumÄ , visumai. Todėl individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas turi bÅ«ti iÅ¡samiai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Skiriant nuobaudÄ G. B. atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į sunkinančių nebuvimÄ , į tai, kad jis tokį nusižengimÄ padarė pirmÄ kartÄ . G. B. nuoÅ¡irdžiai manė, kad informavus VMI apie jo atleidimÄ nuo 2014-12-31 daugiau jis neturi jokių prievolių Registro centrui. Be to, Å¡iai dienai pažeidimas yra paÅ¡alintas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais G.

B. skirtina nuobauda – bauda, Tačiau jos dydis nustatytinas mažesnis nei minimalus numatytas sankcijoje (LR ANK 34 straipsnio 5 dalis) - 50 eurų. Teismas vertina, kad bÅ«tent tokia nuobauda yra adekvati ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui bei G. B. asmenybei, o pritaikius bÅ«tent tokiÄ nuobaudÄ , bus pasiekti LR ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Vadovaudamasis LR ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 223 straipsnio 2 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas, n u t a r i a: G.

B., gim. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti jam 50 (penkiasdeÅ¡imties) eurų dydžio baudÄ . Nutarimas per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, kad:

1) paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke DNB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), „D.

B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Nordea B. F. Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti įmokos kodÄ 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ ROIK:18090563182. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (LR (duomenys neskelbtini) str. 1-2 d.);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d.). Teisėjas (parašas) Nuorašas tikras: Teisėjas J. J.