Legislator Case Law & Legislation
ceda95b6-ba29-4bdc-8b46-df67b93777ca AI generated

ceda95b6-ba29-4bdc-8b46-df67b93777ca · Panevėžio apygardos teismas

Case Number ceda95b6-ba29-4bdc-8b46-df67b93777ca
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – VSDFV Utenos skyrius) apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimo

Legislator headnote

AI generated

ceda95b6-ba29-4bdc-8b46-df67b93777ca · Panevėžio apygardos teismas: nustatymo tikslu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja B. V. B. B. laikotarpiu nuo 1957 m. gruodžio 20 d. iki 1971 m.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmosios instancijos teismo

teisėja                             Civilinė byla Nr. 2A - 363 - 252 - 2013

Irena Stacevičienė                                                 Teisminio

proceso Nr. 2-50-3-01463-2012-9

    Â

                                                 Procesinio sprendimo

kategorija:

 (S)

                                                       121.14;

121.21; 128.2

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – VSDFV Utenos skyrius) apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimo

civilinėje byloje Nr. 2-119-228-2013 pagal pareiÅ¡kėjos B. V. B. B. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui VSDFV Utenos skyriui

dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir n u s t a t ė:

pareiÅ¡kėja B. V. B. B. tikslu apskaičiuoti jos valstybinio socialinio pensijų draudimo staÅ¾Ä prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos tremties laikas apima laikotarpį nuo 1957 m. gruodžio 20 d. iki 1972 m. balandžio 29 d. Nurodė, kad 1948 m. gegužės 22 d. ji kartu su tėvais buvo iÅ¡tremta į SibirÄ . (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su politiniu kaliniu J. B.. Po santuokos sudarymo nuvyko gyventi pas vyrÄ Ä¯ jo bausmės atlikimo vietÄ . (duomenys neskelbtini) metais ir (duomenys neskelbtini) metais gimė dukros. 1956 m. gruodžio 20 d. jos tėvų Å¡eimai, kartu ir pareiÅ¡kėjai, buvo leista grįžti į LietuvÄ . PareiÅ¡kėjos sutuoktiniui tuo metu buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė. Kadangi ji su sutuoktiniu augino dvi dukras, todėl liko gyventi su Å¡eima. 1972 m. balandžio 29 d. LSSR Ministrų Tarybos nutarimu J. B. buvo leista gyventi Lietuvoje, todėl kartu su Å¡eima grįžo į LietuvÄ . PareiÅ¡kėjos nuomone, VSDFV Utenos skyrius į jos valstybinio socialinio pensijų draudimo staÅ¾Ä nepagrįstai ir neteisėtai įskaitė tremties laikotarpį tik nuo 1948 metų gegužės 22 d. iki 1957 m. gruodžio 20 d. Pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, jai į valstybinio socialinio pensijų draudimo staÅ¾Ä turėjo bÅ«ti įskaičiuotas tremtyje bÅ«tas laikas iki 1972 m. balandžio 29 d.

Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 20 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ patenkino iÅ¡ dalies. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo

nustatymo tikslu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja B. V. B. B. laikotarpiu nuo 1957 m. gruodžio 20 d. iki 1971 m.

gruodžio 24 d. buvo tremtyje. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja 1948-05-22 buvo iÅ¡tremta iÅ¡ Å venčionių apskrities, (duomenys neskelbtini), į tolimus Sovietų SÄ jungos rajonus. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėja susituokė su

J. B., (duomenys neskelbtini) jų šeimoje gimė duktė

A. B., (duomenys neskelbtini) gimė duktė Ž. B.. 1957-12-19 pareiškėja buvo reabilituota ir paleista iš

spec. ištrėmimo Krasnojarsko krašte N-Ingušo r., pripažinta buvusi ištrėmime nuo 1948-05-22 iki 1957-12-20 ir pripažinta nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų asmeniu, jai išduotas nukentėjusio asmens (tremtinio) pažymėjimas. Taip pat nustatė, kad pareiškėjos sutuoktinis J. B. 1941-06-16 buvo suimtas, 1943-01-02 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje, bausmę atliko Kraslage, 1956-05-10 buvo paleistas iš tremties ir pervestas į spec. tremtį, 1960-03-20 paleistas iš spec. ištrėmimo be teisės gyventi Lietuvos TSR teritorijoje, o 1972-04-29 LSSR Ministrų Tarybos nutarimu J.

B. buvo leista gyventi Lietuvoje. J. B. reabilituotas LTSR AT Prezidiumo 1989 m. liepos 28 d. įsako „Dėl asmenų, nuteistų už kai kurias veikas, reabilitavimo“. IÅ¡ VSDFV Utenos skyriaus 2008-02-04 raÅ¡to teismas nustatė, jog į pareiÅ¡kėjos pensijų staÅ¾Ä Ä¯skaitytas laikotarpis nuo 1948-05-22 iki 1957-12-20, motyvuojant tuo, kad duomenų apie tai, jog po tremties iki 1971 metų jai buvo uždrausta grįžti gyventi į LietuvÄ , nerasta. Teismas, vadovaudamasis 2007-09-28, 2008-07-16, 2012-09-12 Lietuvos ypatingojo archyvo pažymų duomenimis, pareiÅ¡kėjos 2012-09-10 praÅ¡ymo Lietuvos ypatingajam archyvui bei 2008-01-16 praÅ¡ymo VSDFV Utenos skyriui duomenimis, pareiÅ¡kėjos sutuoktinio J. B. ir pačios pareiÅ¡kėjos 2008-06-13 praÅ¡ymais LR Generalinei prokuratÅ«rai, LR Generalinės prokuratÅ«ros atsakymais, reabilitavimo pažymėjimu, darbo knygelės įraÅ¡ais, liudytojų parodymais bei pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais, sprendė, kad pareiÅ¡kėja grįžo į LietuvÄ gyventi nuo 1971 m. gruodžio 24 d.

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo VSDFV Utenos skyrius praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodo, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, neteisingai taikė LR Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo nuostatas. PareiÅ¡kėjos pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose nėra jokių duomenų, kad B. V. B. B., savo noru atvykusiai ir gyvenusiai pas tremtyje buvusį vyrÄ J. B. laikotarpiu nuo 1957-12-20 iki 1971-12-24 buvo taikomos specialios įskaitos (komendantÅ«ros) sÄ lygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje), t. y. kad ji buvo patekusi į tremtinio teisinę padėtį. Todėl pareiÅ¡kėja laikotarpiu nuo 1957-12-20 iki 1971-12-24 gali bÅ«ti pripažinta asmeniu, nurodytu LR Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., t. y. Å¡iuo laikotarpiu pripažinta tremtiniui prilygintu asmeniu. Tačiau tremtiniams prilygintiems asmenims laikotarpis, iÅ¡bÅ«tas pas iÅ¡tremtus Å¡eimos narius, kuriems uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje, į valstybinio socialinio draudimo staÅ¾Ä nėra įskaitomas.

Atsiliepimu į suinteresuoto asmens apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėja praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Taip pat praÅ¡o suinteresuotam asmeniui skirti 3 000 Lt baudÄ , iÅ¡ jų 1 500 Lt skiriant pareiÅ¡kėjai, už tai, kad apeliantas savo skunde nurodo naujas aplinkybes, kurias jis turėjo pareigÄ nurodyti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, t. y. pažeidė CPK 306 str. 2 d. įtvirtintÄ draudimÄ , kas sukelia tiesioginius nuostolius pareiÅ¡kėjai, nes valstybinio socialinio draudimo pensijos dydis tiesiogiai sietinas su Utenos rajono apylinkės teismo 2013-02-20 sprendimo įsiteisėjimu.

Apeliacinis skundas atmestinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis CPK 320 str. 1, 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo teisėtam ir pagrįstam sprendimui panaikinti. Byloje dėl nustatytų aplinkybių ginčo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas nustatytų faktinių aplinkybių nekartoja, pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Kaip matyti, apeliantas lemiamÄ reikÅ¡mę teikia teisės normų aiÅ¡kinimui, teigdamas, jog tremtiniams prilygintiems asmenims laikotarpis, iÅ¡bÅ«tas pas iÅ¡tremtus Å¡eimos narius, kuriems uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje, į valstybinio socialinio draudimo staÅ¾Ä nėra įskaitomas. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo argumentu nesutinka, taip pat laiko nepagrįstu skundo argumentÄ dėl neteisingai taikyto Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo.

Remiantis LR asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 1 d. tremtiniais pripažįstami asmenys, gimę tremtinių Å¡eimose trėmimo metu ir tremtyje, jeigu bent vienas iÅ¡ tėvų buvo tremtinys ir jeigu bent vienam iÅ¡ tėvų buvo taikomas specialios įskaitos (komendantÅ«ros) sÄ lygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje). Tuo tarpu pagal Ä®statymo 5 str.  2 d. 1 p., tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tremtinių Å¡eimos nariai, kurie nebuvo įraÅ¡yti į tremiamųjų sÄ raÅ¡us, atvykę ir nuolat gyvenę pas savo Å¡eimos narius (tėvus, įtėvius, globėjus, vaikus, įvaikius ar sutuoktinius), kuriems tuo metu buvo taikomos specialios įskaitos (komendantÅ«ros) sÄ lygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėja grįžo į LietuvÄ gyventi tik 1971 m. gruodžio 24 d., t. y. iÅ¡ esmės iki kol jos sutuoktiniui J. B. 1972-04-29 LSSR Ministrų Tarybos nutarimu buvo leista gyventi Lietuvoje. J. B. reabilituotas LTSR AT Prezidiumo 1989 m. liepos 28 d. įsako „Dėl asmenų, nuteistų už kai kurias veikas, reabilitavimo“. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, LR asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 4 d. aiÅ¡kiai reglamentuoja, jog Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse iÅ¡vardytiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinis statusas.

TÄ patvirtina ir byloje esantis B. V. B. B. nukentėjusio asmens (tremtinio) pažymėjimas (b. l. 27). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 str. 2 d. 7 p. nuostatomis, asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas iki 1995 m. sausio 1 d. buvęs reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių kalinimo ir tremties faktinis laikas. LR Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d.

Nr. 1156 nutarimo Dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo 20 punkte numatyta, kad Pensijų įstatymo 54 str. 2 d. 7 p. nurodytų asmenų faktiniu tremties laiku laikomas laikotarpis nuo asmens ištrėmimo dienos (gimusiems tremtyje – nuo gimimo dienos, savo noru nuvykusiems pas savo šeimas į tremtį – nuo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ar Vidaus reikalų ministerijos išduotame pažymėjime nurodytos datos) iki tremties pabaigos, o asmenims, kuriems pasibaigus kalinimo ar tremties laikui buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje), – iki leidimo grįžti ir gyventi Lietuvoje dienos.

Vadovaujantis byloje esančių įrodymų visuma ir minėtų įstatymų nuostatomis, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja B. V. B. B. laikotarpiu nuo 1957 m. gruodžio 20 d. iki 1971 m. gruodžio 24 d. buvo tremtyje.

PareiÅ¡kėja atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o suinteresuotam asmeniui paskirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, 50 procentų Å¡ios baudos skiriant pareiÅ¡kėjai B. V. B. B.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiÅ¡kia naudojimÄ si procesine teise ne pagal jos paskirtį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). CPK 95 str. 1 d. numatytos dvi bÅ«tinos sÄ lygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimÄ procesine teise kilti, tai yra Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčas kilęs dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo skaičiavimo. Todėl apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir tuo pagrindu pateiktas apeliacinis skundas pats savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo VSDFV Utenos skyrius apeliacinį skundÄ teismui pateikė siekdamas apginti savo interesus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tokiais veiksmais, t. y. naudodamasis bylos nagrinėjimo procese jam suteiktomis teisėmis, suinteresuotas asmuo piktnaudžiavo procesu ir kad dėl to jam turėtų bÅ«ti skiriama bauda.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Å¡iÄ bylÄ , materialinių normų nepažeidė, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai vertino surinktus įrodymus, dėl to priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Tokiu bÅ«du, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apelianto apeliacinis skundas atmestinas (CK 326 str. 1 d. 1 p).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Â

n u t a r i a :

Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                              Â

               Nijolė Danguolė Smetonienė