2024-02-07 Nr. AB-3258-3-62-3-00761-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-46-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00761-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.2.1; 14.2.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Viešojo intereso gynimo fondo, atsakovų Valstybinės miškų tarnybos ir valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Viešojo intereso gynimo fondo skundą atsakovams Valstybinei miškų tarnybai ir valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Viešojo intereso gynimo fondas (toliau – ir pareiškėjas, Fondas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2021 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. 76-21-V „Dėl VĮ Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomo Švenčionėlių regioninio padalinio administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti atsakovo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdijos (toliau – ir Urėdija) 2021 m. vasario 3 d. raštą Nr. 9.12-S(E)-21-166 „Dėl pastabų, pasiūlymų, reikalavimų Švenčionėlių vidinės miškotvarkos projektui“ (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti atsakovą Urėdiją kreiptis į instituciją, atsakingą už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, dėl reikšmingumo išvados, patvirtinančios, kad pagal Švenčionėlių regioninio padalinio administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projekto (toliau – ir Projektas) numatytos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas negali daryti poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ (toliau – ir „Natura 2000“) teritorijoms, ir šis poveikis negali būti reikšmingas, o gavus išvadą, kad poreikis bus reikšmingas, – atlikti Projekto poveikio aplinkai vertinimo procedūras; 4) įpareigoti atsakovą Urėdiją kreiptis į instituciją, atsakingą už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, dėl reikšmingumo išvados, patvirtinančios, kad pagal Projektą numatytos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas negali daryti poveikio „Natura 2000“ teritorijoms, ir šis poveikis negali būti reikšmingas, o gavus išvadą, kad poveikis bus reikšmingas, – atlikti Projekto strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūras.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Urėdija paskelbė informaciją, kuriuo visuomenė buvo kviečiama susipažinti su baigiamu rengti Urėdijos patikėjimo teise valdomu Projektu, kuris yra planas / projektas dėl planuojamos ūkinės veiklos (toliau – ir PŪV), kuriam galioja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (toliau – ir PAV įstatymas) bei suinteresuotos visuomenės teisės šiose procedūrose.

3. Pareiškėjas nurodė, jog jis nustatyta tvarka pateikė pastabas, pasiūlymus, reikalavimus, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta. Urėdija 2021 m. vasario 3 d. Raštu atsisakė priimti pareiškėjo pateiktus pasiūlymus, o Taryba 2021 m. kovo 12 d. Įsakymu Projektą patvirtino. Pareiškėjas akcentavo, jog Projektas apima į „Natura 2000“ tinklą įtrauktas teritorijas; be to, Įsakymas yra susijęs su aplinka bei žala jai.

4. Pareiškėjas tvirtino, kad Urėdija privalėjo atlikti Projekto poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) procedūras remiantis tuo, kad planuojama ūkinė veikla pagal Projektą numatoma teritorijai, į kurią patenka didelė dalis Labanoro girioje įsteigtų saugomų „Natura 2000“ teritorijų. PŪV poveikis „Natura 2000“ teritorijose saugomoms vertybėms nėra nustatytas ir įvertintas ir nėra nustatytos būtinos priemonės, kurių pagalba būtų išvengta neigiamo poveikio šiose teritorijose saugomoms vertybėms, todėl Urėdija privalėjo kreiptis į saugomų teritorijų instituciją dėl privalomos išvados dėl PŪV poveikio „Natura 2000“ teritorijai reikšmingumo, o konstatavus PŪV reikšmingą poveikį – atlikti Projekto PAV.

5. Pareiškėjas nurodė, jog Urėdija privalėjo atlikti Projekto strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau – ir SPAV) procedūras, remdamasi tuo, kad PŪV įgyvendinimas yra susijęs su „Natura 2000“ teritorijomis ar „Natura 2000“ teritorijų artima aplinka. Nesant Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos išvados, kad tokia veikla negali turėti reikšmingų pasekmių „Natura 2000“ teritorijoms ar jų artimai aplinkai, negali neigiamai paveikti „Natura 2000“ teritorijų vientisumo ar jose saugomų natūralių buveinių ar rūšių, nėra pagrindo teigti, kad toks poveikis nebus daromas ir kad nėra privaloma SPAV procedūra.

6. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog PAV įstatymo 2 priede numatytas planuojamų ūkinių veiklų, kurioms turi būti atliekama atranka dėl PAV, sąrašas, tačiau šiuo atveju Projekte nėra duomenų, kad PŪV neapimtų minėto priedo 1.7 punkte nustatytos miško ūkio veiklos, be to, nėra duomenų, kad Projektas apimtų mažesnį nei 10 kv. km plotą, todėl tiek PŪV atranka dėl PAV, tiek PŪV atranka dėl SPAV pagal PAV įstatymo 2 priedo 1.7 punktą gali būti privalomos.

7. Atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimus, pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog tiek PAV, tiek ir SPAV procedūros turi savarankišką reikšmę, todėl viena kitos nepakeičia. Kadangi Urėdija, tikėtina, privalėjo atlikti Projekto atrankos dėl PAV bei atrankos dėl SPAV procedūras, o Tarnyba, neturėdama atitinkamų duomenų, neturėjo pagrindo priimti Įsakymą, todėl neatlikus nurodytų procedūrų Projektas negalėjo būti patvirtintas, o toks jo patvirtinimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

8. Pareiškėjas pabrėžė, kad PŪV, kurios metu planuojama vykdyti pagrindinius miško kirtimus, nesuderinama su „Natura 2000“ teritorijų įsteigimo tikslais ir jų aplinkosauginės paskirties statusu. Pareiškėjo įsitikinimu, ši planuojama ūkinė veikla negali būti vykdoma nesikreipiant į atitinkamas saugomų teritorijų institucijas ir negavus planuojamos ūkinės veiklos reikšmingumo „Natura 2000“ teritorijoms išvadų. Pareiškėjas tvirtino, jog įstatymus įgyvendinantis teisinis reguliavimas šios imperatyvios prievolės nepaneigia, o vykdomos ūkinės veiklos poveikio „Natura 2000“ teritorijai reikšmingumas yra tiesiogiai susijęs su tai teritorijai nustatytomis saugomomis vertybėmis, todėl akivaizdu, jog Projektas, numatantis pagrindinius miško kirtimus „Natura 2000“ teritorijose, neišvengiamai ir objektyviai daro reikšmingą poveikį tokiai aplinkai bei jose saugomoms gamtinėms vertybėms.

9. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Tarnyba paaiškino, kad vidinės miškotvarkos projektai rengiami, tikrinami ir tvirtinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 patvirtintomis Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės).

11. Tarnyba pažymėjo, kad ji, patikrinusi Projektą pagal Taisyklių 20–21 punktuose nurodytus reikalavimus, nerado pagrindų, kodėl Projektas galėtų būti nederinamas ir taisytinas. Tarnyba yra gavusi visas išvadas iš visų institucijų, kurių išvados yra privalomos pagal teisės aktų reikalavimus, rengiant Projektą. Tarnybos įsitikinimu, pareiškėjas skunde nenurodė jokių Taisyklėse įtvirtintų specialiųjų teisės normų, dėl kurių Urėdijos parengtas Projektas negalėjo būti suderintas ir patvirtintas.

12. Tarnyba pažymėjo, kad jeigu PAV įstatymo 2 priedo 1.7 punkte PŪV būtų planuojama vykdyti „Natura 2000“ teritorijoje, tik tuomet PŪV veiklos organizatorius (užsakovas) privalėtų kreiptis į saugomų teritorijų instituciją dėl reikšmingumo nustatymo. Poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymas atliekamas vadovaujantis aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255 patvirtintu Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), kuris numato reikalavimą kreiptis dėl plano ar projekto, kuriuo numatoma veikla nepatenka nei į PAV įstatymo 1, nei į 2 priedą, įgyvendinimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tik tais atvejais, kai planu ar projektu numatoma statinių statyba. Tarnyba tvirtino, kad Projekto sprendiniams, kai šiais sprendiniais neketinama keisti žemės naudojimo, nors teritorija, kurioje vykdomi sprendiniai ir yra „Natura 2000“ teritorijoje, reikšmingumo nustatymas ir poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas ir nėra teisinio pagrindo įpareigoti ūkinės veiklos subjektus kreiptis į institucijas, atsakingas už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, dėl PŪV reikšmingumo nustatymo.

13. Tarnybos vertinimu, SPAV privaloma atlikti tuomet, kai rengiamas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, detalusis planas ar žemės valdos projektas, kuris nustato ūkinės veiklos, įrašytos į PAV įstatymo 1 ar 2 priedus, plėtojimo pagrindus ir kuris rengiamas didesniam nei 10 kv. km plotui. Tarnybos vertinimu, vidinės miškotvarkos projekto sprendiniams, kai šiais sprendiniais neketinama keisti žemės naudojimo, nors teritorija, kurioje vykdomi sprendiniai, yra „Natura 2000“ teritorijoje, reikšmingumo nustatymas ir PAV nėra privalomas; be to, vidinės miškotvarkos projektas nėra specialusis teritorijų planavimo dokumentas, skirtas konkrečiai ūkinei veiklai įgyvendinti.

14. Atsakovas Urėdija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

15. Urėdija nurodė, kad derinant vidinės miškotvarkos projektus, tikrinamas suprojektuotų ūkinių priemonių teisingumas, jų atitiktis ūkinių priemonių projektavimą ir vykdymą reglamentuojantiems teisės aktams, aplinkosauginiams reikalavimams, ūkinės veiklos apribojimams saugomose teritorijose ar paveldosaugos reikalavimams kultūros paveldo objektų ar vietovių teritorijose ir apsaugos zonose, informacija apie saugomų rūšių augavietes ir radavietes Saugomų rūšių informacinėje sistemoje. Urėdija pažymėjo, kad, vadovaujantis Taisyklių reikalavimais, ji yra gavusi visas išvadas, iš visų institucijų, kurių išvados yra privalomos, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

16. Urėdijos vertinimu, jos parengtas 2021 m. vasario 3 d. Raštas, kuriame pasisakoma dėl Projekto PAV ir SPAV procedūrų, laikytinas informacinio turinio pranešimu, pareiškėjui nesukeliančiu jokių teisių ir pareigų, kadangi galutinį sprendimą bei vertinimą dėl miškotvarkos projektų tvirtinimo bei derinimo priima Tarnyba.

17. Vadovaudamasi PAV įstatymu ir Aprašu, Urėdija teigė, kad vidinės miškotvarkos projekto sprendiniams, kai šiais sprendiniais neketinama keisti žemės naudojimo, nors teritorija, kurioje vykdomi sprendiniai ir yra „Natura 2000“ teritorijoje, reikšmingumo nustatymas ir PAV neprivalomas ir nėra teisinio pagrindo ūkinės veiklos subjektams nurodyti kreiptis į institucijas, atsakingas už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, dėl PŪV reikšmingumo nustatymo.

18. Urėdijos įsitikinimu, SPAV privaloma atlikti tuomet, kai rengiamas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, detalusis planas ar žemės valdos projektas, kuris nustato ūkinės veiklos, įrašytos į PAV įstatymo 1 ar 2 priedus, plėtojimo pagrindus ir kuris rengiamas didesniam nei 10 kv. km plotui. Urėdija nurodė, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 14 straipsnyje yra skiriami du miškotvarkos projektų tipai, iš kurių pirmasis – miškų tvarkymo schemos, o antrasis – vidinės miškotvarkos projektas. Vidinės miškotvarkos projekto sprendiniams, kai šiais sprendiniais neketinama keisti žemės naudojimo, nors teritorija kurioje vykdomi sprendiniai ir yra „Natura 2000“ teritorijoje, reikšmingumo nustatymas ir poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Be to, vidinės miškotvarkos projektas nėra specialusis teritorijų planavimo dokumentas, o skirtas konkrečiai ūkinei veiklai įgyvendinti. Naujai SPAV bus atliekamas tuomet, kai bus tikslinamos miškų tvarkymo schemos.

II. 19. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo Fondo skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Įsakymą, bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Urėdijos 2021 m. vasario 3 d. Raštą nutraukė, o kitą skundo dalį atmetė; iš Tarnybos pareiškėjui priteisė 840,63 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

20. Teismas nustatė, kad:

20.1. Urėdija 2020 m. lapkričio 12 d. paskelbė informacinį pranešimą apie rengiamą Projektą ir nurodė, kad Projekto pristatymas viešame susirinkime įvyks 2020 m. gruodžio 10 d., svarstymo metu pristatomos dešimtmečiui suprojektuotos miško ūkinės priemonės – rekreacinių, gamtosauginių priemonių planai, pagrindinių, ugdomųjų, sanitarinių miško kirtimų, miško atkūrimo ir įveisimo apimtys.

20.2. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 9 d. pateikė pastabas, pasiūlymus, reikalavimus dėl Projekto, kuriuo prašė: 1) sudaryti realias galimybes suinteresuotai visuomenei susipažinti su visos apimties Projektu; 2) atlikti Projekto PAV procedūras; 3) atlikti Projekto SPAV procedūras; 4) atlikti Projekto atrankos dėl PAV procedūras; 5) atlikti Projekto atrankos dėl SPAV procedūras; 6) patvirtinti Projektą tiktai įgyvendinus PAV ir SPAV procedūrose nustatytus vertinimo tikslus.

20.3. Urėdija 2021 m. vasario 3 d. Raštu nurodė, kad Projekto PAV ir SPAV procedūros neprivalo būti atliekamos, todėl, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, Projektas bus teikiamas Tarnybai derinti ir tvirtinti.

20.4. Urėdija 2021 m. vasario 19 d. raštu Nr. 9.12-S(E)-21-254 „Dėl vidinės miškotvarkos projektų derinimo, tvirtinimo ir registravimo“ pateikė Tarnybai derinti ir tvirtinti Urėdijos patikėjimo teise valdomų Ignalinos, Švenčionėlių ir Nemenčinės regioninių padalinių administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projektus 2021–2031 metams. Tarnybos direktorius Įsakymu patvirtino Projektą.

21. Pasisakydamas dėl PAV ir SPAV procedūrų būtinybės, teismas vadovavosi Miškų įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Taisyklių 6, 20 ir 21 punktais. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog teikdama tvirtinti Projektą Tarnybai, Urėdija pateikė įvertinti viešo svarstymo išvadas bei pasiūlymus, kaip tai numatyta Taisyklių 23 punkte.

22. Teismas nurodė, jog Tarnyba, tikrindama Projektą, be kitų Taisyklėse numatytų reikalavimų, privalo patikrinti tokio projekto atitikimą aplinkosauginiams reikalavimams.

23. Įvertinęs PAV įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnio 4 dalyje, 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, išanalizavęs Projekto Gamtosauginę dalį dėl Gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų (PAST), įvertinęs BAST ir PAST plotų santykį su bendru patikėjimo teise valdomu plotu Švenčionėlių regioninio parko padalinio dalyje, teismas darė išvadą, kad Tarnyba, vertindama Projektą, privalėjo įvertinti Projekte numatytos planuojamos ūkinės veiklos įtaką „Natura 2000“ teritorijoms.

24. Vadovaudamasis PAV įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, šio įstatymo 2 priedo 1.7 punktu, teismas konstatavo, jog Urėdija 2021 m. vasario 3 d. Rašte neteisingai nurodė, kad atranka dėl PAV turi būti atlikta, jeigu įvykdytos dvi sąlygos: 1) miškas iškertamas siekiant pakeisti žemės naudojimą, 2) iškertamas plotas ne mažesnis kaip 1 ha. Teismas pažymėjo, kad rengdama vidinį miškotvarkos projektą, Urėdija jo Gamtosauginėje dalyje nurodė, kad tam tikrose teritorijose negali būti įveisiamas miškas ar sodinami pavieniai medžiai ir krūmai, be to, Projekto įžanginėje dalyje nurodyta, kad visus iškirstus medynus projektuojama atkurti per 3 metus, priklausomai nuo naujos miško įveisimui tinkamos valstybinės žemės įsigijimo galimybės, siekiant didinti Lietuvos miškingumą, kasmet planuojama įveisti apie 2 ha miško. Teismo vertinimu, minėtu raštu Urėdija neįvertino, kad atranka dėl PAV atliekama ne tik tais atvejais, kai miškas iškertamas siekiant pakeisti žemės naudojimą, tačiau ir tuomet, kai yra planuojamas miško įveisimas.

25. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog Tarnyba, vertindama pateiktą Projektą, turėjo atsižvelgti į teisės aktuose numatytus atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo kriterijus.

26. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtinto Planų ir programų strateginių pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir SPAV aprašas) nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 17 punktą, Miškų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą, Urėdija Rašte netinkamai vadovavosi SPAV aprašo 6.1 punktu, todėl nepagrįstai sprendė, kad Projektui SPAV procedūros neprivalomos. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad ir Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

27. Spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Urėdijos 2021 m. vasario 3 d. Raštą pagrįstumo, teismas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad ne dėl kiekvieno tarpinio procedūrinio dokumento (sprendimo) gali būti teikiami skundai, t. y. turi būti įvertina, ar skundžiamais aktais užbaigiama administracinė procedūra, ar sukeliamos teisinės pasekmės.

28. Teismas konstatavo, jog Raštas, kuriuo atsisakyta atsižvelgti į pareiškėjo pateiktas pastabas, laikytinas tarpiniu procesinio pobūdžio dokumentu, kadangi Tarnyba turi pareigą patikrinti vidinės miškotvarkos projekto atitiktį įstatymuose numatytiems reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Taisyklių 23 punktu, valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektas elektronine forma su viešo svarstymo išvadomis ir pasiūlymais teikiamas tvirtinti Tarnybai, ir vertino, jog pareiškėjo pateikti pasiūlymai, nepaisant Urėdijos priimto neigiamo sprendimo, privalėjo būti dar kartą įvertinti Tarnybos. Teismo įsitikinimu, būtent šios įstaigos diskrecija buvo įvertinti, ar Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, bei imtis veiksmų, kad visos procedūros, reikalingos priimti sprendimą ir patvirtinti Projektą būtų atliktos tinkamai.

29. Atsižvelgęs į tai, kad Raštas yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas, kurį, prieš priimant atitinkamą sprendimą, turėjo įvertinti Tarnyba, teismas bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Raštą nutraukė, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

30. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimus, kuriais buvo prašoma įpareigoti Urėdiją kreiptis į institucijas, atsakingas už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, dėl reikšmingumo išvadų pateikimo ir, atsižvelgiant į šias išvadas, atlikti Projekto PAV ir SPAV procedūras. Teismas nurodė, kad jis neatlieka viešojo administravimo funkcijų, nepriima viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų sprendimų. Teismas pažymėjo, jog panaikinus Įsakymą, institucija, priimdama naują sprendimą dėl Projekto patvirtinimo, privalo įgyvendinti Miškų įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje bei Taisyklių 23 punkte numatytus reikalavimus, įvertinti ir patikrinti visas aplinkybes, reikšmingas teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti.

31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti, konstatavęs, kad buvo tenkinta ¼ pareiškėjo skundo reikalavimų, teismas priteisė pareiškėjui iš Tarnybos 840,63 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 32. Pareiškėjas VšĮ Viešojo intereso gynimo fondas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą – panaikinti sprendimo dalį, kuria bylos dalis buvo nutraukta, ir teismo sprendimo dalį, kuria atmesti skundo reikalavimai, ir pareiškėjo skundą tenkinti, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

33. Pareiškėjas detalizuoja aplinkybes, susijusias su teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtais procesiniais sprendimais, sprendžiant pareiškėjo skundo, kurį pareiškėjas tikslino, priėmimo klausimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-436-602/2021 (toliau – ir 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartis) pateiktus išaiškinimus, kuriais vadovaudamasis jis papildė savo reikalavimus ir prašė panaikinti Urėdijos 2021 m. vasario 3 d. Raštą, teismas šį reikalavimą priėmė 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi. Po šios nutarties pareiškėjas vėl 2021 m. gruodžio 1 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame suformulavo reikalavimus, be kita ko, ir dėl Rašto panaikinimo, ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus; pastarąjį patikslintą skundą teismas priėmė.

34. Pareiškėjo įsitikinimu, būtent teismo išaiškinimai suformavo teisėtą pareiškėjo lūkestį, kad atitinkami reikalavimai bus išnagrinėti teisme pasisakant iš esmės pagal 2021 m. gruodžio 1 d. patikslintame skunde bei 2022 m. kovo 28 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pateiktus teisinius motyvus. Pareiškėjas pažymi, kad reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus savo esme yra prašymas įpareigoti atlikti įstatyme nustatytą funkciją po to, kai tokio reikalavimo Urėdija nevykdė, o ne reikalavimas, kad teismas atliktų viešojo administravimo funkcijas.

35. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas jo skundo reikalavimų dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus pagal pateiktus teisinius argumentus faktiškai nenagrinėjo, todėl iš dalies priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

36. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

37. Tarnyba nurodo, kad ji sutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde ginčijama teismo sprendimo dalimi, ir teigia, kad pagrįstai bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Urėdijos 2021 m. vasario 3 d. Raštą nutraukta, kadangi tik vidinės miškotvarkos projektų rengimo tvarką nustatančių Taisyklių 21 punkte nurodytų institucijų išvados gali būti ginčijamos administraciniame teisme. Tarnybos vertinimu, teisinga teismo išvada, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų.

38. Atsakovas Urėdija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

39. Urėdija nurodo, kad teismas tinkamai ir atsižvelgdamas į administracinių teismų praktiką kvalifikavo Raštą, kuris pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių (ką savo procesiniuose dokumentuose buvo pripažinęs ir pareiškėjas), kadangi galutinis sprendimas dėl Projekto derinimo priimtas Įsakymu.

40. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

41. Tarnyba nurodo, jog teismo sprendimas dėl Įsakymo panaikinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus esamas faktines aplinkybes. Tarnybos vertinimu, teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį ir neatskleidė bylos esmės, nes iš esmės neišsiaiškino miškų ūkio, kaip vienos iš ūkio šakų, specifiškumo, taip pat vidinės miškotvarkos projekto, kaip terminuoto ir jau vykdomos miškų ūkinės veiklos planinio dokumento, pagrindinio tikslo ir kokiu tikslu jis yra rengiamas.

42. Tarnybos įsitikinimu, PAV įstatymo paskirtis reglamentuoti tik planuojamos (iki šiol dar nevykdytos) ūkinės veiklos atrankos dėl PAV vertinimo ir planuojamos (iki šiol dar nevykdytos) ūkinės veiklos PAV procesus. Šio įstatymo aiškinimas priešingai, kad įstatymas reglamentuoja jau vykdomos tos pačios ūkinės veiklos procesus – būtų absurdiškas.

43. Tarnyba akcentuoja, kad Urėdija pagal rengiamo Projekto aprėptį saugomose ir „Natura 2000“ teritorijose kreipėsi į Sirvėtos regioninio parko direkciją, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkciją dėl išvadų, kurios yra privalomos derinant vidinės miškotvarkos projektus, ir yra gavusi teigiamas išvadas. Tarnybos įsitikinimu, teismas netyrė kompetentingų institucijų pateiktų išvadų ir dėl jų visiškai nepasisakė, tad šiuo aspektu teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas.

44. Tarnyba pabrėžia, kad ji nėra Vyriausybės įgaliota institucija organizuoti „Natura 2000“ teritorijų apsaugą, o tuo pačiu Tarnybai nėra suteikta jokių kompetencijų vertinti vidinės miškotvarkos projektuose projektuojamų ūkinių priemonių atitikimą aplinkosauginiams reikalavimams ar ūkinės veiklos apribojimus „Natura 2000“ teritorijose – tokia kompetencija, atsižvelgiant į Taisyklių 21 punktą, yra suteikta saugomų teritorijų direkcijoms, kurių išvadas Urėdija gavo prieš teikdama Projektą derinti.

45. Tarnyba pažymi, kad ji neturi teisinio pagrindo kvestionuoti pateiktų direkcijų išvadų, kurios turėjo būti paremtos tiesiog objektyviais duomenimis, o pritarimas vidinės miškotvarkos projekte suplanuotoms ūkinėms priemonėms – tai nuoseklaus direkcijų teisinių funkcijų vykdymo rezultatas pagal direkcijų turimus objektyvius duomenis. Direkcijos pateikė teigiamas išvadas Projektui žinodamos, kad miško valdos, kurioms yra rengiamas vidinės miškotvarkos projektas, patenka į „Natura 2000“ teritoriją.

46. Tarnyba tvirtina, kad kol direkcijų teigiamos išvados yra galiojančios ir nenuginčytos teisės aktų nustatyta tvarka, Tarnyba, net ir pakartotinai išnagrinėjusi Projekto rengėjo Urėdijos prašymą patvirtinti Projektą, neturėtų jokio teisinio pagrindo kvestionuoti direkcijų išvadų ir priimti kitokį sprendimą. Tarnybos įsitikinimu, teismo išvada, jog Tarnyba privalėjo įvertinti Projekte numatytos planuojamos ūkinės veiklos įtaką „Natura 2000“ teritorijoms ir kad Tarnyba, vertindama Projektą, turėjo atsižvelgti į teisės aktuose numatytus atrankos dėl PAV kriterijus, neatitinka Taisyklių 21 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. kad šiame punkte nurodytos išvados privalomos vidinės miškotvarkos projekto rengėjams, derintojams ir tvirtintojams.

47. Tarnyba pažymi, kad jai nesuprantama, kodėl teismas Projekto įžanginėje dalyje pateiktą informaciją, kad visus iškirstus medynus projektuojama atkurti per 3 metus, priklausomai nuo naujos miško įveisimui tinkamos valstybinės žemės įsigijimo galimybės, siekiant didinti Lietuvos miškingumą, kasmet planuojama įveisti apie 2 ha miško, vertina kaip miško įveisimo planavimą ir projektavimą, kai net nėra aišku, ar apskritai bus įsigyta valstybinė žemė miškui veisti ir kurioje vietoje galimai bus įsigyta žemė miškui veisti. Tarnyba nurodo, kad cituotos pastraipos pavadinime kalbama apie miško atkūrimą, o apie naujų miškų įveisimo galimybes nurodoma tik deklaruojant siekiamybę.

48. Tarnyba akcentuoja, kad „miško veisimas“ ir „miško atkūrimas“ yra visiškai skirtingos teisinės sąvokos, reglamentuojančios visiškai skirtingus veiksmus. Pasisakydama dėl PAV įstatymo 2 priedo 1.7 punkto taikymo, Tarnyba tvirtina, kad teismas padarė klaidingas išvadas, nevertindamas teisės aktų, reglamentuojančių miško įveisimą, t. y. miško įveisimas valstybinėje žemėje nėra planuojamas ir projektuojamas vidinės miškotvarkos projektuose, kurie rengiami, derinami ir tvirtinami Taisyklių nustatyta tvarka.

49. Tarnybos vertinimu, teismas padarė klaidingą išvadą, kad vidinės miškotvarkos projektai iš esmės nėra susiję su „Natura 2000“ teritorijos tvarkymu bei kad vidinės miškotvarkos projektuose neprojektuojami sprendiniai, susiję su „Natura 2000“ teritorijos tvarkymu, ir tokia išvada akivaizdžiai prieštarauja Taisyklių 11.3.11. punktui, kadangi jame be, kita ko, nustatyta, jog vidinės miškotvarkos projekto projektinėje dalyje privalo būti suprojektuotos saugomų teritorijų ir „Natura 2000“ teritorijų apsaugos ir tvarkymo priemonės, suderintos su valdytoju, saugomų rūšių apsaugos ir tvarkymo priemonės, suderintos su valdytoju.

50. Tarnyba tvirtina, kad sistemiškai aiškinant nacionalinius ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktus, teigtina, jog vidinės miškotvarkos projektai yra tiesiogiai susiję su saugomų teritorijų ir „Natura 2000“ teritorijų apsauga ir tvarkymu, saugomų teritorijų direkcijos, teikdamos išvadą dėl vidinės miškotvarkos projektų, teikia išvadą kaip saugomų teritorijų ir „Natura 2000“ teritorijų valdytojos; nei Saugomų teritorijų įstatyme ir kituose teisės aktuose, nei 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos nėra jokios imperatyvios nuostatos dėl privalomo vidinės miškotvarkos projekto, kaip terminuoto ir jau vykdomos miškų ūkinės veiklos planinio dokumento, vertinimo PAV įstatyme ar SPAV apraše nustatyta tvarka.

51. Tarnybos teigimu, vidinės miškotvarkos projektų sprendiniams, kai šiais sprendiniais neketinama veisti miško ir neketinama baigti vykdyti miškų ūkio veiklos keičiant žemės naudojimo paskirtį, nors teritorija, kurioje vykdomi sprendiniai, ir yra „Natura 2000“ teritorijoje, reikšmingumo nustatymas ir PAV nėra privalomas ir nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti ūkinės veiklos subjektus kreiptis į institucijas, atsakingas už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, dėl jau nuolat vykdomos ūkinės veiklos reikšmingumo nustatymo.

52. Tarnyba pažymi, kad Projektą lydinčiuose dokumentuose nurodyta, kad Urėdija, pagal susitarimą su Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, nevykdys pagrindinių kirtimų miško sklypuose, kuriuose šiuo metu vykdomi Buveinių apsaugai svarbios teritorijos apsaugos tikslų nustatymo darbai. Šiuose sklypuose inventorizavus Europos Bendrijos svarbos buveines, miško kirtimai negalės būti vykdomi vadovaujantis kitų teisės aktų reikalavimais (pvz., Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, Saugomų teritorijų įstatymu, Bendraisiais buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276; kt.).

53. Urėdija atsiliepime į Tarnybos apeliacinį skundą prašo Tarnybos apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Įsakymas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

54. Urėdija nurodo, kad sutinka su Tarnybos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

55. Atsakovas Urėdija apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Įsakymas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

56. Urėdija, akcentuodama vidinės miškotvarkos projektų teisinę sąvoką, jų rengimą nustatantį teisinį reguliavimą, pažymi, jog Urėdija gavo visas teigiamas išvadas dėl Projekto iš visų institucijų, kurių išvados yra privalomos, o teismas neįvertino saugomų teritorijų direkcijų išvadų dėl Projekto.

57. Urėdija laikosi pozicijos, kad miškotvarkos projektas nėra planuojama ūkinė veikla – tai yra dokumentas, nustatantis pagrindus planuojamai ūkinei veiklai, todėl miškotvarkos projektui negali būti taikomos PAV įstatymo nuostatos ir negali būti atliekama atranka dėl PAV ar PAV. Urėdijos vertinimu, pagal PAV įstatymo 2 priede nustatytą reglamentavimą atranką dėl PAV ar PAV dėl miško įveisimo ar miško iškirtimo reikėtų atlikti tik tuomet, jei yra keičiamas žemės naudojimas, tačiau Projekte miško įveisimu ar miško kirtimu nenumatoma pakeisti žemės naudojimo.

58. Urėdija nesutinka su teismo išvadomis dėl jos 2021 m. vasario 3 d. Rašto neteisingumo, kadangi teismas klaidingai konstatavo, jog planuojamas miško įveisimas yra vykdomas remiantis Projektu.

59. Dėl SPAV procedūrų Urėdija nurodo, kad Projektu nenumatomos miško įveisimo ar iškirtimo veiklos, siekiant pakeisti žemės naudmenas, todėl Projektui netaikomas reikalavimas atlikti SPAV ar atranką dėl SPAV teisės aktuose nustatytais pagrindais (SPAV aprašo 6.1 ir 6.10 p.). Urėdija pažymi, kad PAV įstatyme minimas SPAV, todėl, jeigu SPAV būtų reikalingas atlikti, pavyzdžiui, vidinės miškotvarkos projekto rengimo etape, tai toks reglamentavimas jau turėjo būti inkorporuotas į Taisykles. Nesant Taisyklėse numatytos tokios prievolės, kai kiti reikalavimai, procedūros ir reikalingos gauti išvados iš kompetentingų valstybės institucijų detaliai ir aiškiai reglamentuotos šiose Taisyklėse, pagrįstai vertintina, kad Miškotvarkos projektas buvo tinkamai parengtas ir patvirtintas vadovaujantis Taisyklėmis (kaip numato ir Miškų įstatymo 14 str. 3 d.) ir nėra jokio pagrindo panaikinti Įsakymą.

60. Tarnyba atsiliepime į Urėdijos apeliacinį skundą prašo Urėdijos apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Įsakymas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

61. Tarnyba, sutikdama su Urėdijos apeliacinio skundo argumentais, atkreipia dėmesį, kad teismas, nevertindamas Projekto, kaip terminuoto, nuolat vykdomos miškų ūkinės veiklos planinio dokumento, tuo pačiu neįvertino ir to, jog sprendimu naikindamas Įsakymą, iš esmės stabdo ir Urėdijos Švenčionėlių regioninio padalinio, kuriame dirba 105 darbuotojai, veiklą. Urėdijos Švenčionėlių regioniniam padaliniui neapibrėžtą laiko tarpą nevykdant veiklos, kuri yra suplanuota Projekte, patvirtintame Įsakymu, tuo pačiu negalės būti vykdomos ir vidinės miškotvarkos projekte suprojektuotos gamtos ir kultūros paveldo objektų ir vietovių, kraštovaizdžio apsaugos priemonės, saugomų teritorijų ir „Natura 2000“ teritorijų apsaugos ir tvarkymo priemonės bei saugomų rūšių apsaugos ir tvarkymo priemonės.

62. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovų Tarnybos bei Urėdijos apeliacinius skundus prašo juos atmesti, jo (pareiškėjo) apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

63. Pareiškėjas akcentuoja, kad nėra pagrindo PAV įstatymo teisės normas, kurių esmė yra aplinkos išsaugojimas ateities kartoms, aiškinti kaip neveikiančias tam tikrai veiklai tik todėl, kad tokia veikla jau yra vykdoma. Pareiškėjo teigimu, šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateiktas apibrėžimas apima ir kitų gamtos išteklių naudojimą bei miškotvarkos projektuose numatomą veiklą, be to, jau teismų praktikoje pasisakyta, kad PAV gali būti atliekamas jau vykdomai veiklai.

64. Pareiškėjas nurodo, kad Sirvėtos regioninio parko direkcijos, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos išvados (pritarimas) Projekto sprendiniams nėra tas pat, kas poveikio reikšmingumo saugomoms vertybėms įvertinimas. Nagrinėjamu atveju PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra aiškiai išskirta prievolė atlikti PAV ne pagal ūkinės veiklos rūšį, pobūdį, mastą ar intensyvumą, bet pagal tai, kur ūkinė veikla planuojama. Šis požymis – aplinkosauginis teritorijos vertingumas, t. y. „Natura 2000“ teritorija. Taisyklių 22 punkte nustatyta pareiga gauti saugomos teritorijos direkcijos išvadą negali būti suprantama kaip saugomų teritorijų institucijų pritarimas vidinės miškotvarkos projekto sprendiniams ar pastabų neturėjimas, neištyrus tokios ūkinės veiklos galimo neigiamo poveikio. Nei pritarimas, nei pastabų neturėjimas nėra prilyginami reikšmingumo išvadai dėl poveikio „Natura 2000“ teritorijai. Pareiškėjo įsitikinimu, Urėdijos ir Tarnybos apeliacinių skundų teiginiai dėl direkcijų išvadų reikšmės nepaneigia organizatoriaus pareigos gauti išvadą dėl galimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms.

65. Pareiškėjo įsitikinimu, nesvarbu, kokiu pagrindu bus didinamas miškingumas, formaliai teismo argumentai yra pagrįsti tuo aspektu, jog Projekte numatant, kad kasmet planuojama įveisti apie 2 ha miško, tai yra susiję su miško įveisimo planavimu ir projektavimu.

66. Pareiškėjas nurodo, jog Projekto tiesioginis susiejimas su „Natura 2000“ teritorija arba jo būtinumas išplaukia iš tiesioginių aplinkosauginių tokios teritorijos projektavimo bei tvarkymo tikslų, kai paties projekto tikslas yra numatyti tokias priemones, kuriomis siekiama išsaugoti teritoriją ir joje saugomas vertybes ateities kartoms. Vidinio miškotvarkos projekto pagrindinis vyraujantis tikslas yra ūkinis miško eksploatavimas, o Tarnybos nurodytas Taisyklių 11.2.3 punktas tėra apsauginė priemonė, siekiant miškotvarkos procese nepažeisti aplinkosauginių reikalavimų. Todėl šių pagalbinių tikslų įgyvendinimas vidinės miškotvarkos projekte jokiu būdu nedaro jo tokiu projektu, kurį būtų pagrindas pripažinti tiesiogiai susijusiu su saugomų „Natura 2000“ teritorijų tvarkymu ar būtinu joms tvarkyti.

67. Pareiškėjas akcentuoja, kad visoms PAV įstatymo 2 priede įrašytoms planuojamoms veiklos rūšims privaloma atlikti atranką dėl PAV, o PŪV poveikio aplinkai vertinimas (o ne atranka) atliekamas, jeigu PŪV įgyvendinimas gali daryti poveikį „Natura 2000“ teritorijoms. Pareiškėjas pabrėžia, kad pagal PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą PŪV poveikio aplinkai vertinimas tampa imperatyvu ne veiklai, kuri įrašyta į šio įstatymo 2 priedą, o bet kokiai PŪV, kuri gali daryti poveikį „Natura 2000“ teritorijoms. Tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, atsakovai šias teisės nuostatas aiškina siaurinamai, neatsižvelgdami į teisinio reguliavimo tikslus.

68. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog nei Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktai, nei aktualios nacionalinės teisės normos nenumato išimčių ir neišskiria planuojamų ūkinių veiklų, planų ir programų, kurių įgyvendinimo „Natura 2000“ teritorijoje poveikio reikšmingumas neturėtų būti nustatomas ar vertinamas. Vadovaujantis aktualiu ES bei nacionaliniu teisiniu reguliavimu, bet kurios planuojamos ūkinės veiklos, plano ar programos, kurie planuojami įgyvendinti „Natura 2000“ teritorijoje ar jai artimoje aplinkoje, poveikio reikšmingumas privalo būti nustatomas ir įvertinamas.

69. Pareiškėjas nurodo, kad jeigu būtų pritarta Projektui, kuriame numatyti pagrindiniai kirtimai „Natura 2000“ teritorijose, neturint pagrįstų išvadų, kad PŪV nepadarys reikšmingo poveikio jose saugomoms vertybėms, būtų rizikuojama padaryti milžiniško masto žalą Lietuvos valstybės nacionaliniam turtui, kurio reikšmingumas yra pripažįstamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (47 ir 54 str.).

70. Pareiškėjo vertinimu, tik jeigu būtų neabejotinai konstatuojama, kad PŪV neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai, būtų galima spręsti, jog neprivaloma atlikti PAV.

71. Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis aktualiu reguliavimu bet kurios PŪV, plano ar programos, kurie planuojami įgyvendinti „Natura 2000“ teritorijoje ar jai artimoje aplinkoje, poveikio reikšmingumas privalo būti nustatomas ir įvertinamas, todėl atsakovų teiginiai, kad tai turi būti daroma, tik jeigu numatoma statinių statyba, yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 72. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas atsakovo Tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. 76-21-V „Dėl VĮ Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų Švenčionėlių regioninio padalinio administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projekto patvirtinimo“, nutraukta bylos dalis dėl pareiškėjo Fondo skundo reikalavimo panaikinti atsakovo Urėdijos 2021 m. vasario 3 d. raštą Nr. 9.12-S(E)-21-166 „Dėl pastabų, pasiūlymų, reikalavimų Švenčionėlių vidinės miškotvarkos projektui“, atmesti pareiškėjo skundo reikalavimai įpareigoti atsakovą Urėdiją kreiptis į instituciją, atsakingą už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, dėl reikšmingumo išvados, patvirtinančios, kad pagal Projektą numatytos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas negali daryti poveikio „Natura 2000“ teritorijoms, ir šis poveikis negali būti reikšmingas, o gavus išvadą, kad poreikis bus reikšmingas, – atlikti Projekto poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūras; įpareigoti atsakovą Urėdiją kreiptis į instituciją, atsakingą už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, dėl reikšmingumo išvados, patvirtinančios, kad pagal Projektą numatytos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas negali daryti poveikio „Natura 2000“ teritorijoms, ir šis poveikis negali būti reikšmingas, o gavus išvadą, kad poveikis bus reikšmingas, – atlikti Projekto strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) procedūras, pagrįstumas ir teisėtumas.

73. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniais skundais apskundė pareiškėjas ir atsakovai. Pareiškėjas prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria nutraukta byla dėl skundo reikalavimo panaikinti Urėdijos 2021 m. vasario 3 d. raštą Nr. 9.12-S(E)-21-166 „Dėl pastabų, pasiūlymų, reikalavimų Švenčionėlių vidinės miškotvarkos projektui“, atmesti skundo reikalavimai, ir tenkinti visus jo skundo reikalavimus. Atsakovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas Įsakymas, dėl šios dalies priimti naują sprendimą – skundo reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo atmesti.

74. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovų apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Dėl 2021 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 76-21-V pagrįstumo ir teisėtumo

75. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 9 d. Urėdijai pateikė pastabas, pasiūlymus, reikalavimus dėl Projekto ir prašė: sudaryti realias galimybes suinteresuotai visuomenei susipažinti su visos apimties Projektu; atlikti Projekto PAV ir SPAV, atrankos dėl PAV ir SPAV procedūras; patvirtinti Projektą tiktai įgyvendinus PAV ir SPAV procedūrose nustatytus vertinimo tikslus (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 4 str., Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 5 p.). Pareiškėjui 2021 m. vasario 3 d. Rašte Urėdija nurodė, kad PAV ir SPAV procedūros neprivalo būti atliekamos, todėl vadovaujantis Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. DI-406, nuostatomis, Projektas bus teikiamas Tarnybai derinti ir tvirtinti. Tarnyba Įsakymu patvirtino Projektą. Projekte nurodyta, kad Urėdijos patikėjimo teise valdomas plotas Švenčionėlių regioninio parko padalinio dalyje yra 43 993 ha, Projekto Gamtosauginėje dalyje nurodyta, kad valstybės saugomos teritorijos iš viso užima 30 484,6 ha arba 69,3 proc. bendro regioninio padalinio administruojamų miškų ploto.

76. Pirmosios instancijos teismas panaikino Įsakymą, įvertinęs „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST) ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) plotų santykį su bendru patikėjimo teise valdomu plotu Švenčionėlių regioninio parko padalinio dalyje (plotai sudaro 66,10 proc. ir 65,45 proc.), ir padaręs išvadą, jog Tarnyba, vertindama Projektą, kuris yra vidinės miškotvarkos projektas, privalėjo įvertinti Projekte numatytos planuojamos ūkinės veiklos įtaką „Natura 2000“ teritorijoms, atsižvelgti į teisės aktuose numatytus atrankos dėl PAV vertinimo kriterijus, nes atranka dėl PAV atliekama ne tik tais atvejais, kai miškas iškertamas siekiant pakeisti žemės naudojimą, tačiau ir tuomet, kai planuojamas miško įveisimas; netinkamai vadovavosi SPAV aprašo 6.1 punktu, nurodydama, jog vidinės miškotvarkos projektui SPAV procedūros neprivalomos.

77. Atsakovai Tarnyba ir Urėdija apeliaciniuose skunduose su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, jog priimant Įsakymą buvo gautos visos teigiamos išvados dėl Projekto (valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projekto) iš visų institucijų, kurių išvados yra privalomos pagal teisės aktų reikalavimus; Projektas buvo paskelbtas ir viešai apsvarstytas, gauti pasiūlymai ir pastabos, pagal teisinį reglamentavimą neturėjo būti atsižvelgta į teisės aktuose numatytus atrankos dėl PAV vertinimo kriterijus, Projektui, kuriuo nenumatomas miško įveisimo ar iškirtimo veiklos, siekiant pakeisti naudmenas, netaikomas reikalavimas atlikti SPAV ar atranką dėl SPAV SPAV aprašo 6.1 ir 10.1 punktuose nurodytais pagrindais. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, iš esmės neišsiaiškino miškų ūkio, kaip vienos iš šakų, specifiškumo, kad vidinės miškotvarkos projektų, parengtų miško valdoms, patenkančioms į „Natura 2000“ teritorijas, atitikimą saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir su šiais teisės aktais susijusių privalomų procedūrų neatlikimą privalo vertinti ne Tarnyba, o saugomų teritorijų direkcijos.

78. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovų apeliacinių skundų argumentus, pirmiausia pažymi, jog šioje byloje pareiškėjas ginčijo Įsakymą iš esmės tuo pagrindu, jog Projektas buvo patvirtintas, neatlikus atrankos dėl Projektu planuojamos ūkinės veiklos – miškų įveisimo ir kirtimo – poveikio aplinkai vertinimo (PAV ir (ar) šio dokumento strateginio pasekmių aplinkai vertinimo SPAV); neįvertinus galimo planuojamos ūkinės veiklos – pagrindinių miškų kirtimų – poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo, kaip to reikalauja PAV bei SPAV atlikimą reglamentuojantys nacionaliniai ir ES teisės aktai. Pirmosios instancijos teismas būtent ir išnagrinėjo šį pareiškėjo inicijuotą ginčą ir panaikino Įsakymą, nustatęs, jog prieš tvirtinant Projektą privalėjo būti atliktos PAV ir SPAV procedūros.

79. Nagrinėjamu atveju Įsakymu buvo patvirtintas vidinės miškotvarkos projektas (Miškų įstatymo 14 str. 1 d. (2006 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. X-599 redakcija); Miškų įstatymo 14 str. 2 d. 2 p. (2011 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-1448 redakcija)). Vidinės miškotvarkos projektai rengiami, derinami, tvirtinami, registruojami ir keičiami pagal aplinkos ministro tvirtinamas šių projektų rengimo taisykles ir jose nustatytus kriterijus (Miškų įstatymo 14 str. 3 d. (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1839 redakcija)).

80. Pagal Taisyklių (aplinkos ministro 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. D1-577 redakcija), kuriomis vadovavosi Tarnyba, priimdama Įsakymą, 6 punktą, vidinės miškotvarkos projektų sprendiniai apima miško ūkinės veiklos bei miško išteklių rodiklių analizę ir ūkinių priemonių miško ištekliams naudoti, atkurti, gerinti projektavimą. Šie sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytiems specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimams, saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir apsaugos sutartims jų galiojimo laikotarpiu (Taisyklių 7 p. (aplinkos ministro 2016 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. D1-289 redakcija)).

81. Valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektą, be kita ko, sudaro „gamtos ir kultūros paveldo objektų ir vietovių, kraštovaizdžio apsauga; saugomų teritorijų ir „Natura 2000“ teritorijų apsaugos ir tvarkymo priemonės, suderintos su valdytoju, saugomų rūšių apsaugos ir tvarkymo priemonės, suderintos su valdytoju“ (Taisyklių 11.3.11 p. (aplinkos ministro 2016 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. D1-289) redakcija)). Šios gamtotvarkos priemonės – vidinės miškotvarkos projektuose suprojektuotos specialios gamtinės aplinkos tvarkymo ir apsaugos priemonės, skirtos palankiai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, bendrijų, buveinių ir ekosistemų apsaugos būklei, jų ilgalaikiam išlikimui ir plėtrai užtikrinti (Miškų įstatymo 2 str. 4 d. (2019 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. XIII-2635 redakcija)).

82. Taisyklių 21 punkte (aplinkos ministro 2016 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. D1-289 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad „rengėjas turi kreiptis ir gauti išvadas dėl valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projekto iš savivaldybės, kai vidinės miškotvarkos projektas rengiamas savivaldybių įsteigtose saugomose teritorijose, arba iš saugomos teritorijos direkcijos, kai rengiami valdoms, esančioms saugomų teritorijų direkcijų administruojamose saugomose teritorijose ir šioms saugomoms teritorijoms nustatytose buferinės apsaugos zonose, taip pat saugomose teritorijose ir „Natura 2000“ teritorijose <...>. Išvadas teikiančios institucijos jas turi pateikti per 10 darbo dienų. Per nustatytą terminą išvadų nepateikus, laikoma, kad išvadas teikiančios institucijos pritaria parengtam vidinės miškotvarkos projektui <...>“. Šioje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad iš „Natura 2000“ teritorijas administruojančių saugomų teritorijų direkcijų tokios išvados buvo gautos.

83. Parengus miškotvarkos projektą (miško naudojimo apimtis ir išvados dėl miško išteklių rodiklių kaitos turi būti aprobuotos Miškotvarkos mokslinėje techninėje taryboje), valstybinių miškų valdytojas organizuoja valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projekto viešą svarstymą (Taisyklių 18 p.). Šis projektas kartu su Miškotvarkos mokslinės techninės tarybos nutarimu (jei reikia), vidinės miškotvarkos projekto recenzija ir viešo svarstymo išvadomis bei pasiūlymais teikiamas derinti ir tvirtinti Tarnybai (Taisyklių 20 p.). Derinant vidinės miškotvarkos projektus, tikrinamas suprojektuotų ūkinių priemonių teisingumas, jų atitiktis ūkinių priemonių projektavimą ir vykdymą reglamentuojantiems teisės aktams, aplinkosauginiams reikalavimams, ūkinės veiklos apribojimams saugomose teritorijose ar paveldosaugos reikalavimams kultūros paveldo objektų ar vietovių teritorijose ir apsaugos zonose, informacija apie saugomų rūšių augavietes ir radavietes Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (Taisyklių 20 p. (aplinkos ministro 2019 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. D1-173 redakcija)).

84. PAV procedūrų atlikimo atvejus nustato PAV įstatymas (2017 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-529 redakcija), kuriuo nacionalinėje teisėje, be kita ko, įgyvendinama 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo nuostatų, su paskutiniais pakeitimais, atliktais Direktyva 2014/52/ES (toliau – ir PAV direktyva). Be to, PAV įstatymu siekiama suderinti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso reglamentavimą ir su 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – ir Buveinių direktyva) (PAV įstatymo 1 str. 2 d. ir 3 priedo 1 d.). PAV direktyva buvo priimta, be kita ko, siekiant kodifikuoti 1985 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir Direktyva 85/337).

85. Vadovaujantis PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, „planuojamos ūkinės veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai: 1) planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (šio įstatymo 1 priedas); 2) planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo <...> metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą; 3) planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį „Natura 2000“ teritorijoms ir kai saugomų teritorijų institucija, nurodyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (toliau – saugomų teritorijų institucija), aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.“.

86. Pagal šios bylos duomenis Projektu suplanuota veikla nepatenka į veiklas, nurodytas PAV įstatymo 1 priede („Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašas“), todėl nagrinėjamu atveju yra aktualūs šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai. PAV įstatymo 3 straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog „atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas <...> turi būti atlikti iki įstatymuose įtvirtinto leidimo (statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ir kitų įstatymuose nurodytų leidimų) išdavimo. Jeigu atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas neatlikti, leidimas neišduodamas.“.

87. PAV direktyvos 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad „valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad, prieš išduodant sutikimą planuojamai veiklai, projektams, kurie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, be kita ko, dėl savo pobūdžio, masto ar vietos, bus reikalaujama sutikimo planuojamai veiklai ir poveikio aplinkai vertinimo <...>“. Šioje nuostatoje minimas sutikimas dėl planuojamos veiklos – „kompetentingos institucijos sprendimas, kuris suteikia užsakovui teisę įgyvendinti projektą“ (PAV direktyvos 1 str. 2 d. c p.).

88. SPAV atlikimą reglamentuojantis SPAV aprašas (Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1467 redakcija), priimtas, be kita ko, nacionalinėje teisėje įgyvendinant 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (toliau – ir SPAV direktyva) bei Buveinių direktyvą.

89. Pareiškėjas šioje byloje teigė, kad priimant Įsakymą buvo pažeisti SPAV aprašo 6.1 ir 6.4 punktai, nustatantys, jog SPAV privaloma atlikti, kai: „6.1. rengiamas planas ar programa, skirti <...> miškų ūkio <...> plėtrai >...>, kuris nustato ūkinės veiklos, įrašytos į [PAV] įstatymo 1 ar 2 priedus, vystymo pagrindus ir kuris rengiamas didesniam nei 10 kv. kilometrų plotui; <...> 6.4. plano ar programos įgyvendinimas susijęs su „Natura 2000“ teritorijomis ar „Natura 2000“ teritorijų artima aplinka ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba) aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad tokio plano ar programos įgyvendinimas (atskirai ar kartu su kitais planais ir programomis) gali turėti reikšmingų pasekmių „Natura 2000“ teritorijoms. „Natura 2000“ teritorijų artima aplinka – plano ar programos įgyvendinimo vietovė, tiesiogiai besiribojanti su „Natura 2000“ teritorija arba esanti netoli jos, jeigu dėl gamtinių ryšių tarp vietovių arba dėl ūkinės veiklos masto tikėtina, kad numatomas įgyvendinti planas ar programa gali neigiamai paveikti „Natura 2000“ teritorijos vientisumą ar joje saugomas natūralias buveines ar rūšis;“.

90. Kaip minėta, pareiškėjo nurodoma miškų ūkio veikla nepatenka į PAV įstatymo 1 priedą, todėl SPAV aprašo 6.1 punktas vertintinas tik tiek, kiek jis yra susijęs su šio įstatymo 2 priede nurodytomis veiklomis. Byloje neginčijama aplinkybė, kad Projektas apima didesnę nei 10 kv. km teritoriją.

91. PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (šio įstatymo 2 priedas) (PAV įstatymo 7 str. 2 d.). Šios atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos PAV (PAV įstatymo 7 str. 1 d.). Be to, PAV įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad tais atvejais, kai planuojamą ūkinę veiklą, įrašytą į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, numatoma įgyvendinti „Natura 2000“ teritorijoje ar šios teritorijos artimoje aplinkoje, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) prieš pradėdamas rengti atrankos informaciją ar jos rengimo metu aplinkos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į saugomų teritorijų instituciją dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio reikšmingumo šioms teritorijoms nustatymo. Jeigu saugomų teritorijų institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad planuojamos ūkinės veiklos, įrašytos į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (šio įstatymo 2 priedas), įgyvendinimas gali daryti poveikį „Natura 2000“ teritorijoms ir šis poveikis gali būti reikšmingas, šiai planuojamai ūkinei veiklai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas be atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo.“.

92. PAV įstatymo 2 priedo („Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas“), kuris minimas minėtose PAV įstatymo nuostatose bei SPAV aprašo 6.1 punkte, 1.7 punkte numatytos veiklos – „miško įveisimas, išskyrus plotus, kuriuose pagal savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas numatyta įveisti mišką, ar miško iškirtimas siekiant pakeisti žemės naudojimą, išskyrus atvejus, kai atkuriamos atviros Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ar rūšių buveinės (miško iškirtimas miestuose – visais atvejais, kaimo vietovėse – kai įveisiamas ar iškertamas 1 ha ar didesnis plotas)“. Pareiškėjas skunde nurodė, jog Projekte ši aplinkybė nėra vertinta, todėl nėra duomenų, kad planuojama ūkinė veikla neapimtų šiame punkte nustatytos miško ūkio veiklos. Pareiškėjo teigimu, tiek planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl PAV, tiek ir SPAV pagal PAV įstatymo 2 priedo 1.7 punktą galėjo (gali) būti privaloma.

93. Minėtu PAV įstatymo 2 priedo 1.7 punktu, be kita ko, pasinaudojant PAV direktyvos 4 straipsnio 2 dalies b punktu valstybėms narėms suteikta diskrecija, yra įgyvendinama šios direktyvos II priedo („4 straipsnyje 2 dalyje nurodyti projektai“) 1 dalies d punktas, numatantis šią veiklą – „pirminis apželdinimas mišku ir miško kirtimas siekiant pakeisti žemėnaudos rūšį“.

94. PAV direktyvoje minima formuluotė „pirminis apželdinimas mišku <...> siekiant pakeisti žemėnaudos rūšį“ loginės ir lingvistinės konstrukcijos požiūriu aiškiai implikuoja (nukreipia į) atvejį, kai miškas yra apželdinimas toje žemėje, kurioje anksčiau miško nebuvo (žemės naudojimo paskirtis nebuvo susijusi su miškų (miškininkystės) veikla). Be to, Sąjungos teisėkūros subjektų vartojamas žodis „pirminis“ aiškiai parodo, kad PAV direktyvos II priedo 1 dalies d punktas neapima inter alia iškirsto miško, kai jį iškirtus nebuvo pakeista žemėnaudos rūšis dėl atželdinimo (atkūrimo) toje pačioje žemėje (vietoje). Toks PAV direktyvos II priedo 1 dalies d punkte vartojamas sąvokos „apželdinimas mišku“ turinys neabejotinai atitinka, be kita ko, Miškų įstatyme, inter alia jo 15 straipsnyje („Miško atkūrimas ir įveisimas“) (2007 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1208 redakcija), vartojamą sąvoką „miško įveisimas“, kuri naudojama ir aptariamame PAV įstatymo 2 priedo 7.1 punkte.

95. PAV direktyvos II priedo 1 dalies d punktas ir, atitinkamai, PAV įstatymo 2 priedo 1.7 punktas neapima (iškirsto) „miško atkūrimo“, kaip jis suprantamas pagal Miškų įstatymą ir jį įgyvendinančiuosius teisės aktus. PAV direktyvos II priedo 1 dalies d punkte naudojama formuluotė „ „<...> miško kirtimas siekiant pakeisti žemėnaudos rūšį“ yra aiški ir nedviprasmiška, jos turinys akivaizdžiai atitinka Miškų įstatymo 11 straipsnyje (2011 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-1448 redakcija) numatytą miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis.

96. Apibendrinant konstatuotina, kad nėra pagrindo teigti, jog šią PAV direktyvos nuostatą įgyvendinantis PAV įstatymo 2 priedo 1.7 punktas turėtų būti aiškinamas ir kaip apimantis kitus, t. y. su miško žemės pavertimu kitomis naudmenomis nesusijusius, kirtimus.

97. Nagrinėjamu atveju, kiek tai yra susiję su miško įveisimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog buvo privaloma atlikti PAV atranką, iš esmės rėmėsi tik tuo, jog Projekto įžanginėje dalyje nurodyta, kad visus iškirstus medynus projektuojama atkurti per 3 metus, priklausomai nuo naujos miško įveisimui tinkamos valstybinės žemės įsigijimo galimybės, siekiant didinti Lietuvos miškingumą, kasmet planuojama įveisti apie 2 ha miško.

98. Taigi pirmosios instancijos teismas nenustatė (nepagrindė), kad Projektu būtų planuojamas būtent PAV įstatymo 2 priedo 1.7 punkte nurodytas miško įveisimas.

99. Atsakovai apeliacinius skundus grindžia tuo, kad „miško įveisimas“ ir „miško atkūrimas“ yra visiškai skirtingos teisinės definicijos, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog Projekte galimai yra planuojamas bei projektuojamas miško įveisimas, numatytas PAV įstatymo 2 priedo 1.7 punkte. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nėra nurodęs jokių konkrečių Projekto sprendinių šiuo klausimu. Atsakovai taip pat nurodo, kad Projektu nėra planuojami kirtimai, kuriais būtų siekiama miško žemę paversti kitomis naudmenomis (pakeisti žemės naudojimo paskirtį), o pareiškėjas nėra nurodęs jokių konkrečių Projekto sprendinių, kurie leistų objektyviai teigti kitaip. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad šie atsakovų teiginiai yra nepagrįsti. Be to, jau minėtos PAV įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo aspektu pažymėtina, kad, kaip minėta, PAV įstatymo 2 priedo 7.1 punkte numatytos veiklos apima tik kirtimus, iš esmės susijusius su inter alia Miškų įstatymo 11 straipsniu („Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis“) ir Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 (Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 924 redakcija), reguliuojamais santykiais, o ginčo vidinės miškotvarkos projektas nėra tas dokumentas, kurio pagrindu yra planuojamas ir (ar) atliekamas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis.

100. Apibendrinant aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog Projekte yra numatyta kokia nors PAV įstatymo 2 priedo 1.7 punkte nurodyta ūkinė veikla, ir konstatavo PAV įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir (ar) SPAV aprašo 6.1 punkto pažeidimus pareiškėjo nurodyta apimtimi. PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir SPAV aprašo 6.4 punkto PAV ar SPAV privaloma atlikti, be kita ko, kai planuojamos ūkinės veiklos ar plano įgyvendinimas gali daryti poveikį „Natura 2000“ teritorijoms ir kai saugomų teritorijų institucija nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas (PAV įstatymo 3 str. 1 d. 3 p., SPAV aprašo 6.4 p.).

101. Vertinant pareiškėjo argumentus, kad Įsakymas turi būti panaikintas dėl to, jog jį priimant nebuvo nustatytas Projekte planuojamų miškų kirtimų poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumas (nesikreipta į saugomų teritorijų instituciją dėl šio poveikio reikšmingumo nustatymo), pirmiausia akcentuotina, jog iš jau paminėtos PAV įstatymo 7 straipsnio 3 dalies matyti, kad į saugomų teritorijų instituciją dėl minėto poveikio reikšmingumo nustatymo turi būti kreipiamasi, be kita ko, tuo atveju, kai planuojama ūkinė veikla yra įrašyta į šio įstatymo 2 priedą. PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas eksplicitiškai neišskiria jokių konkrečių planuojamos ūkinės veiklos kategorijų.

102. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog Projektu planuojami miškų kirtimai patenka į PAV įstatymo 2 priede išvardytų veiklų sąrašą, ši veikla nėra susijusi ir su statinių statyba, nurodyta Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255, (toliau – Poveikio reikšmingumo nustatymo aprašas) 37 punkte.

103. Vertinant, ar PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas turėtų būti aiškinamas kaip apimantis tik šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytą veiklą bei Poveikio reikšmingumo nustatymo apraše minimą statinių statybą, pirmiausia primintina, kad pagal PAV direktyvos 2 straipsnio 1 dalį nereikalaujama, kad dėl bet kokio projekto, galinčio daryti reikšmingą poveikį aplinkai, būtų atliekama šioje direktyvoje numatyta vertinimo procedūra, bet reikalaujama ją atlikti tik dėl tų projektų, kurie minimi šios direktyvos 4 straipsnyje, kuris nurodo į jos I ir II prieduose išvardytus projektus. Nenustačius, kad konkreti ūkinė veikla (projektas) yra nurodyta PAV direktyvos I ar II prieduose, negalima konstatuoti, kad valstybė narė, nenumačiusi PAV atlikimo tokios veiklos (projekto) atveju, neįvykdė jai iš šios direktyvos kylančių pareigų.

104. Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad „bet kokiems planams ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems („Natura 2000“) teritorijos tvarkymui, bet galintiems ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai įvertinimas. Atsižvelgiant į poveikio teritorijai įvertinimo išvadas ir remiantis 4 dalies nuostatomis, kompetentingos nacionalinės institucijos pritaria planui ar projektui tik įsitikinusios, kad jis neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisumui ir, jei reikia, išsiaiškinusios plačiosios visuomenės nuomonę.“.

105. Pažymėtina, kad Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą nacionalinis įstatymų leidėjas integravo į PAV ir SPAV (be kita ko, Saugomų teritorijų įstatymo 241 str. 10 d. (2010 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-935 redakcija), PAV įstatymo 3 str. 1 d. 3 p., SPAV aprašo 6.4 p.).

106. Saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio 10 dalis (2010 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-935 redakcija) nustato, kad: „Planai ir projektai, neskirti arba nebūtini buveinių apsaugai svarbios teritorijos tvarkymui, bet galintys ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais ar projektais, turi būti tinkamai vertinami dėl galimo poveikio teritorijai [PAV] įstatyme ar Vyriausybės tvirtinamame Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, atsižvelgiant į teritorijos gamtosauginius tikslus. Atsižvelgdamos į poveikio teritorijai vertinimą ir šio straipsnio 11 dalies nuostatas, valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos gali pritarti planui ar projektui tik įsitikinusios, kad planas ar projektas neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisumo, ir prireikus išsiaiškinusios visuomenės nuomonę.“.

107. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylos šalių argumentus dėl Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, Saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio 10 dalyje nurodyto vertinimo atlikimo, SPAV aprašo 6.4 punkte nurodytos procedūros taikymo, tvirtinant Projektą, kuriame nustatyti miškų kirtimai, ir spręsdama, ar pagrįsta Įsakymo dalis, kuria patvirtintas Projektas tiek, kiek jame numatyti (suprojektuoti) pagrindiniai miškų kirtimai įsteigtose ir potencialiose „Natura 2000“ teritorijose bei artimoje tokių teritorijų aplinkoje (t. y. SPAV aprašo 6.4 p. nurodytose teritorijose), remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023, kurioje buvo nagrinėjamas analogiškas ginčas dėl Tarnybos patvirtinto vidinės miškotvarkos projekto pagrįstumo ir teisėtumo pagal to paties pareiškėjo skundą, suformuota praktika, aiškinant ir taikant ir šiai bylai aktualias teisės aktų nuostatas.

108. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

109. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą <....>. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante (iš anksto) žinomi teisės subjektams, inter alia (be kita ko) žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose“.

110. Paminėtos nuostatos dėl jurisprudencijos tęstinumo taikytinos ir administracinių teismų praktikos atžvilgiu. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

111. Atsižvelgus į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną dėl jurisprudencijos tęstinumo, konstatuotina, kad nagrinėjamu yra faktinis ir teisinis pagrindas vadovautis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškoje byloje suformuota praktika.

112. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi tiek nacionalinės teisės, tiek ir ES teisės normomis ir ESTT praktika, išaiškino, kad miškų kirtimų veikla turi būti laikoma kaip patenkanti į sąvokos „projektas“, kaip jis suprantamas tiek pagal PAV direktyvą, tiek, pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį, apibrėžtį; siekiant nustatyti, ar tam tikra ūkinė veikla gali būti laikoma „projektu“, kaip tai suprantama pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį, reikia išnagrinėti, ar tokia veikla gali reikšmingai paveikti saugomą teritoriją. Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje minima projekto arba plano samprata konkrečiomis kategorijomis neapsiriboja – pagrindinis veiksnys yra tai, ar jie gali turėti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijai. Todėl ir PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriuo nacionalinėje teisėje, be kita ko, siekiama užtikrinti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje valstybėms narėms nustatytų pareigų vykdymą, negali būti aiškinamas kaip apimantis tik šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatytą ar (ir) su statinių statyba susijusią planuojamą ūkinę veiklą. PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas negali būti aiškinamas kaip visais atvejais neapimantis PAV įstatymo 2 priedo 1.7 punkte nenurodytų miškų kirtimų. SPAV aprašo 6.4 punkto antrame sakinyje bei PAV įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje „Natura 2000“ teritorijos artimą aplinką („planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo vietovė, tiesiogiai besiribojanti su „Natura 2000“ teritorija arba esanti netoli nuo jos, jeigu dėl gamtinių ryšių tarp vietovių arba dėl planuojamos ūkinės veiklos masto tikėtina, kad planuojama ūkinė veikla gali neigiamai paveikti „Natura 2000“ teritorijos vientisumą ar joje saugomas natūralias buveines ar rūšis“).

113. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir SPAV aprašo 6.4 punkto, skaitomų kartu su Saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio 10 dalimi (2010 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-935 redakcija), taikymas apima projektus ir planus, kuriais atitinkama veikla planuojama ne tik pačioje „Natura 2000“ teritorijoje, bet ir (ar tik) šios saugomos teritorijos artimoje aplinkoje, kaip ji suprantama pagal minėtas nacionalines nuostatas. Aplinkybė, kad pareiškėjo nurodomi kirtimai yra planuojami vykdyti ne „Natura 2000“ teritorijose, bet už jų ribų, savaime nereiškia, kad neturi būti taikomi Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai – tai, kad projektas yra vykdomas ne „Natura 2000“ teritorijoje, bet, pavyzdžiui, šios teritorijos artimoje aplinkoje, savaime neatleidžia nuo pareigos laikytis Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų. Taip pat konstatuota, kad nesant atlikto Saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio10 dalyje (2010 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-935 redakcija) nurodyto tinkamo vertinimo, tuo atveju, kai tikrinama veikla nepatenka į PAV įstatymo 1 ir (ar) 2 priedus, be kita ko, turi būti atliekama viena iš šių procedūrų: (1) SPAV (SPAV aprašo 6.4 p. pagrindu), jei yra sprendžiama dėl „plano ar programos“, kaip jie apibrėžti Aplinkos apsaugos įstatyme, tvirtinimo; (2) PAV (PAV įstatymo 3 str. 1 d. 3 p. pagrindu), kai yra sprendžiama dėl leidimo atitinkamai veiklai įgyvendinti išdavimo.

114. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija tokio pobūdžio projektą, kaip kad yra nagrinėjamas šioje byloje, pripažino „planu“ Aplinkos apsaugos įstatymo ir SPAV aprašo nuostatų taikymo tikslais, nurodė, jog projektas atitinka „plano“ sąvoką, kaip ji apibrėžta SPAV direktyvos 2 straipsnio a punkte, išaiškino, kad kai planas apima „Natura 2000“ teritorijas ar artimą tokių teritorijų aplinką, norint atsakyti, ar reikia SPAV pagal SPAV direktyvos 3 straipsnio 2 dalies b punktą (SPAV aprašo 6.4 p.), visada būtina atlikti minėtą pasekmių reikšmingumo vertinimą, t. y. nesant šio (poveikio reikšmingumo) vertinimo, negalima konstatuoti, kad SPAV nėra privalomas, o toks vertinimas atliekamas pagal Poveikio reikšmingumo nustatymo aprašą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nesant kompetentingos saugomų teritorijų institucijos vertinimo dėl projekte numatomų miškų kirtimų poveikio reikšmingumo šioms teritorijoms (PAV įstatymo 3 str. 1 d., SPAV aprašo 6.4 p.), negalima objektyviai ir vienareikšmiškai atmesti, kad toks poveikis egzistuoja, todėl Tarnybos priimto įsakymo dalis, kuria projektas patvirtintas tiek, kiek jame yra numatyti (suprojektuoti) pagrindiniai miškų kirtimai įsteigtose ir potencialiose „Natura 2000“ teritorijose bei artimoje tokių teritorijų aplinkoje, pripažinta neteisėta ir panaikinta (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

115. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad Projektas apima „Natura 2000“ teritorijas (byloje nustatyta, kad buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST) sudaro 66,10 proc. ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) sudaro 65,45 proc. iš viso 43 993 ha ploto) ir joms gretimas teritorijas, priimant Įsakymą nebuvo gautas kompetentingos saugomų teritorijų institucijos vertinimas dėl Projekte numatomų miškų kirtimų poveikio reikšmingumo šioms teritorijoms (PAV įstatymo 3 str. 1 d. 3 p., SPAV aprašo 6.4 p.), daro išvadą, kad negalima objektyviai ir vienareikšmiškai atmesti, jog toks poveikis egzistuoja. Bylos duomenys tvirtina, kad nebuvo atliktas galimo poveikio reikšmingumo vertinimas, patvirtinantis, jog nėra jokių mokslo požiūriu pagrįstų abejonių dėl neigiamo poveikio saugomoms teritorijoms nebuvimo.

116. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą Įsakymą panaikino visa apimtimi, tačiau nagrinėjamu atveju konstatuotas SPAV aprašo 6.4 punkto pažeidimas yra susijęs tik su pareiškėjo skunde nurodyta miškų ūkio veikla – pagrindiniais miškų kirtimais, ir tik tiek, kiek ši veikla yra suplanuota įgyvendinti aptartose saugomose teritorijose. Dėl šių teritorijų akcentuotina, kad SPAV aprašo 6.4 punkte minima „Natura 2000“ teritorija turi būti aiškinama kaip apimanti ir Saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio 13 dalyje (2010 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-935 redakcija) nurodytą vietovę, kurią Vyriausybės įgaliota institucija yra įrašiusi į vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, kol bus priimtas sprendimas dėl vietovės priskyrimo Europos bendrijos svarbos teritorijoms (šiuo klausimu taip pat žr. Buveinių direktyvos 4 str. 5 d.), t. y. SPAV aprašo 6.4 punktas apima įsteigtas ir potencialias „Natura 2000“ teritorijas bei joms artimą aplinką. Be to, į šias teritorijas Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies ir atitinkamų nacionalinių taisyklių taikymo tikslais įeina ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos (Buveinių direktyvos 7 str.; Saugomų teritorijų įstatymo (2 str. 15 d., 241 str. 14 d. (2010 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-935 redakcija)). Nagrinėjamu atveju „Natura 2000“ teritorijos artima aplinka (SPAV aprašo 6.4 p.) laikytina su šia saugoma teritorija besiribojanti arba netoli jos esanti vietovė, kurioje vykdant pagrindinius miško kirtimus yra tikimybė, kad tokia veikla gali paveikti saugomos teritorijos vientisumą ar joje saugomas natūralias buveines ar rūšis.

117. Dėl nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Įsakymo panaikinimo keistina – naikintina Įsakymo dalis, kuria Projektas patvirtintas tiek, kiek jame yra numatyti (suprojektuoti) pagrindiniai miškų kirtimai įsteigtose ir potencialiose „Natura 2000“ teritorijose bei artimoje tokių teritorijų aplinkoje (t. y. SPAV aprašo 6.4 p. nurodytose teritorijose).

Dėl Urėdijos 2021 m. vasario 3 d. rašto Nr. 9.12-S(E)-21-166 panaikinimo ir įpareigojimo Urėdiją kreiptis į institucijas, atsakingas už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą

118. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundo reikalavimai panaikinti Urėdijos 2021 m. vasario 3 d. raštą Nr. 9.12-S(E)-21-166 ir įpareigoti Urėdiją kreiptis į instituciją, atsakingą už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, dėl reikšmingumo išvados, patvirtinančios, kad pagal Projektą numatytos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas negali daryti poveikio „Natura 2000“ teritorijoms, ir šis poveikis negali būti reikšmingas, o gavus išvadą, kad poreikis bus reikšmingas, – atlikti Projekto poveikio aplinkai vertinimo procedūras, į instituciją, atsakingą už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, dėl reikšmingumo išvados, patvirtinančios, kad pagal Projektą numatytos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas negali daryti poveikio „Natura 2000“ teritorijoms, ir šis poveikis negali būti reikšmingas, o gavus išvadą, kad poveikis bus reikšmingas, – atlikti Projekto strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūras.

119. Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylos dalį dėl skundo reikalavimo panaikinti Urėdijos 2021 m. vasario 3 d. Raštą, nustatęs, kad tai yra tarpinis procedūrinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės, dėl kurių tokio pobūdžio reikalavimas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, buvo išsiaiškintos ir nustatytos bylą nagrinėjant iš esmės, nustačius šiai bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas aplinkybes, išanalizavus visus vykdytos administracinės procedūros aspektus. ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirta administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

120. Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

121. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015). Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014)

122. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-178-525/2018 yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pavyzdžiui, tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialiųjų teisinių pasekmių nesukelia.

123. Apibendrinant darytina išvada, kad sprendžiant, ar tarpinis (procedūrinis) dokumentas gali būti savarankišku skundo dalyku, vertinama, ar toks dokumentas sukelia asmeniui materialiąsias pasekmes. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog tam, kad teisė į teismą būtų veiksminga, asmuo turi turėti aiškią, realią galimybę ginčyti aktą, kuriuo yra paveikiamos jo teisės (žr., pvz., 2003 m. balandžio 4 d. sprendimą byloje Nunes Dias prieš Portugaliją (pareiškimų Nr. 2672/03 ir 69829/01); 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo byloje Lupeni Greek Catholic Parish and Others prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 76943/11)).

124. Atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su Rašto priėmimu, į tai, kad Raštas buvo įvertintas priimant Įsakymą, jog panaikinta Įsakymo dalis, kuria patvirtintas Projektas tiek, kiek jame numatyti pagrindiniai miškų kirtimai įsteigtose ir potencialiose „Natura 2000“ teritorijose bei šių teritorijų artimoje aplinkoje, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl bylos dalies nutraukimo yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisės aktų ir / ar teisiškai svarbių aplinkybių, dėl kurių šis Raštas turėjo būti nagrinėjamas iš esmės ir tenkinamas reikalavimas dėl jo panaikinimo, kad Raštas sukelia teisines pasekmes. Pareiškėjas apeliuoja į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarties išaiškinimus, tačiau šioje nutartyje nesuformuluotos jokios nuostatos, kad pareiškėjo reikalavimas dėl Rašto panaikinimo privalo būti išnagrinėtas iš esmės.

125. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo kitus skundo reikalavimus dėl Urėdijos įpareigojimo atlikti konkrečius veiksmus, padaręs išvadą, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų, taip pat ir nepriima sprendimų, kurie priskirti viešojo administravimo subjektams.

126. Vertinant šios išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymėtina, kad įgyvendinant valdžių padalijimo principą administraciniai teismai, pagal jiems suteiktą kompetenciją, sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje. Šiuo aspektu akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012; kt.). Įstatymai dažniausiai nesuteikia teismui viešojo administravimo įgalinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-155/2008; kt.). Teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-603/2009; kt.).

127. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas privalėjo įpareigoti atlikti Urėdiją konkrečius veiksmus. Taip pat ir šiuo atveju Įsakymo dalies panaikinimas nesudaro faktinio ir teisinio pagrindų įpareigoti Urėdiją imtis pareiškėjo nurodomų veiksmų.

128. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro jokio pagrindo padaryti priešingas išvadas dėl minėtų jo (pareiškėjo) skundo reikalavimų išsprendimo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

129. Apibendrindama pirmiau aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, atsakovų apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas Įsakymas, nurodant, kad panaikinta Įsakymo dalis, kuria patvirtintas Projektas tiek, kiek jame (Projekte) numatyti pagrindiniai miškų kirtimai įsteigtose ir potencialiose „Natura 2000“ teritorijose bei šių teritorijų artimoje aplinkoje, kitą sprendimo dalį paliekant galioti nepakeistą.

130. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

131. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, todėl pareiškėjui nepadidintina jam pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma (840,63 Eur) bei netenkinamas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.

132. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, taip pat bylos trukmę ir jos procesinę baigtį (vertinama, kad galutinis procesinis sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023)), atsižvelgdama į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nurodytą priteistiną dydį už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjui iš atsakovų priteisia 500 Eur sumą už atstovo suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į atsakovų apeliacinius skundus parengimą).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Viešojo intereso gynimo fondo apeliacinį skundą atmesti, atsakovų Valstybinės miškų tarnybos ir valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį, kuria panaikintas Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. 76-21-V „Dėl VĮ Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų Švenčionėlių regioninio padalinio administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projekto patvirtinimo“, pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Panaikinti Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 76-21-V „Dėl VĮ Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų Švenčionėlių regioninio padalinio administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų Švenčionėlių regioninio padalinio administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projektas tiek, kiek jame (projekte) numatyti pagrindiniai miškų kirtimai įsteigtose ir potencialiose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose bei šių teritorijų artimoje aplinkoje.“.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui viešajai įstaigai Viešojo intereso gynimo fondui iš atsakovų Valstybinės miškų tarnybos ir valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė