2022-04-06 Nr. AB-8367-3-61-3-04829-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1813-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04829-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. Y. Z. A., R. I. H. A., S. M. Y. A., A. M. Y. A., M. M. Y. A. ir R. M. Y. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. Y. Z. A., R. I. H. A., S. M. Y. A., A. M. Y. A., M. M. Y. A. ir R. M. Y. A.skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjai M. Y. Z. A., R. I. H. A., S. M. Y. A., A. M. Y. A., M. M. Y. A. ir R. M. Y. A. (toliau – ir prieglobsčio prašytojai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 21M37580 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 6K-2052 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Skunde pareiškėjai nurodė:

3. M. Y. Z. A. paaiškino, kad jis yra arabų tautybės (duomenys neskelbtini) pilietis, atvyko su žmona ir keturiais vaikais. Gyveno (duomenys neskelbtini), žmonos tėvų name, kuriame slapstėsi. Iš kilmės valstybės išvyko todėl, kad kilmės valstybė nesuteikė apsaugos jam ir jo šeimai. Bijo, kad (duomenys neskelbtini) ginkluota grupuotė, kuriai vadovauja žiaurumu pagarsėjęs (duomenys neskelbtini), nužudys jį ir abu jo sūnus. Ši grupuotė jau nužudė jo pusbrolį ir pusbrolio sūnų (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini). Jie buvo nužudyti už tai, kad dirbo (duomenys neskelbtini). Jų kūnai (duomenys neskelbtini) buvo palikti prie sienos po (duomenys neskelbtini) paveikslu. (duomenys neskelbtini) atliko tyrimą ir suėmė tai padariusius asmenis. Prieglobsčio prašytoją paprašė teisme būti liudytoju.

4. Iš karto po teismo prieglobsčio prašytojui ir jo šeimai pradėjo grasinti (duomenys neskelbtini) grupuotė, buvo sunaikintas jo butas. 2015 m. (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojas su sūnumi S. M. Y. A. kreipėsi su prieglobsčio prašymu. 2016 m. gavo neigiamą atsakymą. Sprendimą apskundė teismui ir iki 2018 m. gyveno (duomenys neskelbtini). 2018 m. žmona iš (duomenys neskelbtini) jam pranešė, kad (duomenys neskelbtini) grupuotė mokykloje pradėjo grasinti sūnui (duomenys neskelbtini), todėl 2018 m. grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) ir pakeitė gyvenamąją vietą. Pasikartojus grasinimams, nutarė pabėgti iš (duomenys neskelbtini). Dirbo valstybės tarnautoju (buvo sunkvežimio pervežančio geriamo vandens cisterną vairuotojas). Pareiškėjo sesuo, išsigandusi dėl pusbrolio nužudymo, 2015 metais pabėgo į (duomenys neskelbtini). Ten dirbo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dėl jos pusbrolio nužudymo ir grėsmės pasiūlė jai su vyru išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), kuriose sesuo su vyru gyvena šiuo metu.

5. Prieglobsčio prašytojas teigia, kad nenori grįžti į kilmės šalį, nes jį ir jo šeimą gali nužudyti. Departamentas neįvertino, kad, remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) išvadomis apie bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) egzistuoja beatodairiškas smurtas. Be to, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, asmeniui kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai, taikant vadinamąją „slankiojančią skalę“. EPPB išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, tokiais asmenimis laikomi asmenys, bendradarbiaujantys su Vakarų ginkluotosiomis pajėgomis, organizacijomis ar įmonėmis, moterys ir vaikai. Pareiškėjai net pagal kelis profilius priklauso rizikos grupei, todėl pareiškėjų šeimos atveju egzistuoja akivaizdi individuali grėsmė, atsakovas iš tai visiškai neatsižvelgė.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė:

8. Pareiškėjai savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jiems kilmės valstybėje grasino grupuotė (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjas M. Y. Z. A. buvo liudytojas, kai ši grupuotė (duomenys neskelbtini) nužudė jo pusbrolį ir pusbrolio sūnų dėl to, kad jie dirbo (duomenys neskelbtini).

9. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo, jog neturi duomenų, kad pareiškėjų buvimas keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

10. Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjų prieglobsčio prašymą ir priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Nustatyta, kad pareiškėjų pasakojimas, kuriuo grindžiamas jų prieglobsčio prašymas, nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis, pasižymėjo esminiais trūkumais ir nebuvo suderinamas su kilmės valstybės informacija. Tyrimo metu neidentifikuotos aplinkybės, sudarančios prielaidą spręsti, kad pareiškėjams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų). Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas sprendė, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

11. Pareiškėjai nenurodė kitų jiems kylančių grėsmių kilmės valstybėje, tos pačios aplinkybės buvo vertintos ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Taip pat nustatyta, kad beatodairiškas smurtas nei vienoje iš (duomenys neskelbtini) provincijų nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmenų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

12. Departamentas nesutinka su pareiškėjų skunde nurodytais teiginiais, kad jie nurodė konkrečias faktines aplinkybes, dėl kurių negali grįžti į kilmės valstybę, nes gresia pavojus jų sveikatai ir gyvybei. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų pasakojimas apie priežastis, lėmusias jų išvykimą iš kilmės valstybės, buvo nedetalus ir prieštaringas, grindžiamas prielaidomis ir bendro pobūdžio teiginiais, vengiant detalių ir išsamių atsakymų į patikslinančius klausimus, nepatvirtintas jokiais rašytiniais ar kitais įrodymais. Apie tariamai patirtus grasinimus pareiškėjai pasakojo bendrais bruožais (keliais sakiniais), nenurodė konkrečių grasinimo datų, vietų, aplinkybių, kokiu būdu pasireiškė grasinimai.

13. Be to, atsižvelgiant į pareiškėjų teiginius, buvo surinkta kilmės valstybės informacija ir buvo nustatyta, kad grupuotė (duomenys neskelbtini), tariamai grasinusi pareiškėjams, buvo įkurta 2003 m. (duomenys neskelbtini) dvasininko (duomenys neskelbtini) ir buvo išformuota (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgų susidorojimo, o (duomenys neskelbtini) atkurta pavadinimu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis surinkta kilmės valstybės informacija, pareiškėjų baimė dėl (duomenys neskelbtini) grupuotės grasinimų yra mažai tikėtina, kadangi šios grupuotės taikiniai yra (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) įkurti objektai (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) grupuotės taikiniais būtų pavieniai (duomenys neskelbtini) piliečiai. Atsižvelgiant į tai, nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjų pasakojimas nepagrindžia jų baimės patirti persekiojimą.

14. Departamentas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog Departamentas neįvertino, kad pareiškėjų gyvenamojoje vietovėje egzistuoja beatodairiškas smurtas, o pareiškėjams kylanti grėsmė kilmės valstybėje turėjo būti vertinama pagal „slankiojančią skalę“, nes jie suvokiami kaip bendradarbiaujantys su Vakarų ginkluotosiomis pajėgomis, organizacijomis ar įmonėmis, yra moterys ir vaikai. Nagrinėjant pareiškėjų prieglobsčio prašymą, buvo įvertinta pareiškėjų individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Tyrimo metu nenustatytos individualaus pobūdžio aplinkybės, kurios leistų pagrįstai spręsti, kad pareiškėjai ateityje susidurs su netinkamu elgesiu. Vien tai, jog dalis pareiškėjų yra nepilnamečiai, o pareiškėja R. I. H. A. yra moteris, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad jie priskirtini padidintos rizikos asmenų profiliams. Pareiškėjai gyvena šeimoje (nei vienas iš pareiškėjų nėra nelydimi nepilnamečiai ar vienišos moterys), tyrimo metu nenustatytos jokios individualios aplinkybės, kurios leistų vertinti, kad pareiškėjams kyla padidinta persekiojimo grėsmė. Pareiškėjai yra darbingo amžiaus asmenys, nebuvo nustatyta, kad jie būtų dirbę ar kitaip susiję su (duomenys neskelbtini) įkurtais objektais (duomenys neskelbtini) teritorijoje.

15. Pareiškėjai skunde nurodo, kad jie nesutinka su ginčijamo Sprendimo dalimi, kuria pareiškėjai išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir nustatytas draudimas pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką bei kitas Šengeno erdvės valstybes. Pareiškėjai neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jų prašymą suteikti prieglobstį, nenustatyta reali rizika, suponuojanti tarptautinės apsaugos poreikį. Pareiškėjai taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą arba sąlygų, susijusių su jų buvimo reguliavimu, laikymąsi. Nors pareiškėjai iš savo kilmės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjų veiksmai neapibūdina jų elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jie būtų siekę kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmę.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, pakeisdamas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, nustatydamas 3 (trejus) metų nuo išsiuntimo dienos terminą, ir perspėjimo dėl draudimo atvykti įvedimo į C.SIS II terminą, nustatydamas į 2 (dvejus) metų nuo išsiuntimo dienos terminą.

17. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punktu, Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punktu, Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 7 straipsnio 4 dalimi, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagrindinė byloje nustatyta pareiškėjų atvykimo priežastis, dėl kurios jie išvyko iš savo šalies, pareiškėjų teigimu, yra grupuotės (duomenys neskelbtini) grasinimai nužudyti dėl to, kad pareiškėjas M. Y. Z. A. liudijo teisme, kai minėta grupuotė (duomenys neskelbtini) m. nužudė jo pusbrolį ir pusbrolio sūnų, kurie dirbo (duomenys neskelbtini). Iki 2015 metų grasinimų susilaukė pareiškėjas M. Y. Z. A. ir jo sūnus S. M. Y. A., 2018 metais – nepilnametis sūnus A. M. Y. A.. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, kad Departamentas pakankamai išsamiai įvertino pareiškėjų kilmės valstybės bendrą saugumo situaciją, taip pat grupuotės (duomenys neskelbtini) ir kitų grupuočių, ypač tų, kurias įkūrė įtakingas dvasininkas (duomenys neskelbtini), keliamą grėsmę ir jų veiklą.

19. Teismas, vertindamas pareiškėjų prašyme dėl prieglobsčio suteikimo nurodytas priežastis, pažymėjo, kad pareiškėjų (suaugusių asmenų) M. Y. Z. A., R. I. H. A. ir S. M. Y. A. pasakojimai apklausų metu buvo neišsamūs ir stokojantys detalių. Pareiškėjai savo pasakojimuose nenurodė konkrečių datų, vietų, ar kitų reikšmingų aplinkybių, susijusių su tariamai patirtais grasinimais. Nuo to laiko, kai pareiškėjas M. Y. Z. A. galbūt patyrė grasinimus, praėjo ilgas laiko tarpas (pirmi grasinimai buvo 2009 metais). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad buvo sunaikintas jo namas, tačiau nekonkretizavo, kada tai įvyko. Pareiškėja R. I. H. A. nurodė, kad buvo grasinta jos sūnui A., tačiau negalėjo tiksliai nurodyti datos, kada tai įvyko, tik įvardijo, jog tai buvo 2017 ar 2018 metais. Pareiškėjas S. M. Y. A. apklausos metu nurodė, kad buvo grasinta visai šeimai, tačiau, tęsdamas pasakojimą paaiškino, jog buvo grasinta tik tėvui ir jaunesniam broliui. Tiek pareiškėja R. I. H. A., tiek ir pareiškėjas S. M. Y. A. akcentavo, kad ieško saugumo.

20. Atsižvelgęs į pareiškėjų pasakojimus apklausų metu, teismas darė išvadą, kad jų pasakojimai nedetalūs, grindžiami prielaidomis ir bendro pobūdžio teiginiais. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai nurodė, jog jiems grasino grupuotė (duomenys neskelbtini), tačiau, pagal kilmės valstybės informaciją, 2003 metais šią grupuotę įkūrė dvasininkas (duomenys neskelbtini) buvo išformuota 2008 metais. Tuo tarpu pareiškėjai (suaugę asmenys) teigia, kad grasinimai prasidėjo tik 2009 metais. 2014 metais (duomenys neskelbtini) buvo įkurta kita grupuotė pavadinimu (duomenys neskelbtini), tačiau Departamentas nustatė, kad pareiškėjų baimė dėl (duomenys neskelbtini) grupuotės grasinimų yra mažai tikėtina, kadangi šios grupuotės taikiniai yra (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) įkurti objektai (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) grupuotės taikiniais būtų pavieniai (duomenys neskelbtini) piliečiai. Taip pat teismas sutiko su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad nėra jokių duomenų, jog patys pareiškėjai būtų dirbę ar kitaip būtų susiję su (duomenys neskelbtini) įkurtais objektais (duomenys neskelbtini) teritorijoje.

21. Teismas pažymėjo, kad byloje iš esmės nėra ginčijamos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo M. Y. Z. A. pusbrolio ir pusbrolio sūnaus nužudymu, bei tai, jog jis (pareiškėjas) buvo liudytojas minėtų nužudymų bylose. Tačiau tai savaime nesudaro pagrindo spręsti palankiai pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio jiems suteikimo. Ginčo esmės nekeičia ir tai, jei būtų laikoma, kad pareiškėjas M. Y. Z. A. ir jo sūnūs dėl minėtų pareiškėjo liudijimų susilaukė grasinimų iš kaltinamųjų asmenų. Pabėgėlio statusas gali būti suteikiamas ne dėl kiekvieno grasinimo ar persekiojimo, o tik dėl tokio, kuris yra susijęs su „konvencinėmis“ priežastimis, t. y. dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėjo galbūt patirti grasinimai nėra susiję su „konvencinėmis“ priežastimis, jie iš esmės susiję su liudijimu prieš kaltinamuosius asmenis baudžiamojoje byloje. Teismas darė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo pareiškėjams taikyti tarptautinę apsaugą.

22. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjų kilmės valstybė atsisakytų juos ginti ar apsaugoti nuo neteisėtų grasinimų ir persekiojimo. Migracijos departamento pateikti dokumentai iš esmės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) imasi tirti ir sėkmingai tiria tokio pobūdžio (t. y. smurtinius) nusikaltimus, nepaisant to, kad jie buvo padaryti pareiškėjų nurodytų grupuočių asmenų, pats pareiškėjas nurodė, kad dėl minėtų nužudymų buvo nuteisti devyni asmenys. Pareiškėjai net nebandė kreiptis į atitinkamas (duomenys neskelbtini) institucijas dėl patirtų grasinimų. Pareiškėjų atstovės pateikti dokumentai nepatvirtina pareiškėjų nurodytų patirtų grasinimų. Be to, tai susiję su senais įvykiais, vykusiais 2007–2010 metais, ir tiesiogiai neliečiančiais pareiškėjų šeimos (nėra jokio pagrindo teigti, kad suaugęs pusbrolis ir jo sūnus yra pareiškėjų šeimos nariai).

23. Paaiškinimuose nurodyta, kad, (duomenys neskelbtini) prasidėjus karui ir (duomenys neskelbtini) įvedus į šalį kariuomenės kontingentą, pareiškėjas M. Y. Z. A. ir jo šeimos nariai (sesuo, pusbrolis ir sūnėnas) bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) struktūromis ir dirbo jų naudai. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pats pareiškėjas būtų dirbęs (duomenys neskelbtini) struktūroms ir jų naudai. Priešingai, pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) policijoje. Darbas (duomenys neskelbtini) policijoje nesusijęs su darbu (duomenys neskelbtini) struktūroms ar jų naudai. Nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėjo suaugęs pusbrolis ir sūnus yra pareiškėjo šeimos nariai. Tai, kad pareiškėjo sesuo dirbo (duomenys neskelbtini) humanitarinėje organizacijoje, vėliau dėl to gavo leidimą nuolat gyventi (duomenys neskelbtini), neturi jokios įtakos sprendžiant dėl pareiškėjų prašymo dėl prieglobsčio jiems suteikimo.

24. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas M. Y. Z. A. ir jo sūnus S. M. Y. A. 2015 metais prašė prieglobsčio (duomenys neskelbtini) dėl nurodytų priežasčių, tačiau jų prašymas nebuvo patenkintas. Teismas vertino, jog tai patvirtina, kad ir šiuo metu nėra pagrindo suteikti prieglobstį pareiškėjams iš esmės dėl tų pačių priežasčių. Teismas nenustatė jokių individualių grėsmių, nustatytų Įstatyme, kurios lemtų tarptautinės apsaugos poreikį pareiškėjams.

25. Papildomos apsaugos suteikimą pareiškėjai iš esmės grindė tais pačiais argumentais, kaip ir prašymą suteikti pabėgėlio statusą, nenurodė kitų aplinkybių, jos nebuvo nustatytos. Tos pačios aplinkybės buvo vertinamos ir dėl papildomos apsaugos suteikimo. Pirmosios instancijos teismas sutiko Migracijos departamento išvada, kad nėra pagrindo pareiškėjams suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

26. Pirmosios instancijos teismas nesutiko ir atmetė pareiškėjų teiginius, kad jų skundas Komisijoje turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes teisinis reglamentavimas neįpareigoja Komisijos visais atvejais organizuoti žodinio skundo nagrinėjimo. Šiuo atveju pareiškėjų skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjų skundo nagrinėjimas būtų reikalingas. Tokių aplinkybių neįvardijo ir patys pareiškėjai.

27. Pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik tada, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Teismas vertino, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas, tikėtina, jog, atsisakius suteikti prieglobstį, vengdami grąžinimo į kilmės valstybę, jie gali pasislėpti. Be to, pareiškėjai niekada nėra turėję leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje bei neturi artimų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, Lietuvos Respublikoje buvo tik jų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų buvimas šalyje buvo įvertintas kaip siekis ne legaliai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. prieglobsčio Lietuvoje gavimas, o tikslas sutrikdyti grąžinimo į kilmės valstybę procesą. Dėl to teismas vertino, jog Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata buvo taikyta pagrįstai ir pareiškėjai pagrįstai išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.

28. Migracijos departamentas nustatė maksimalų draudimo atvykti terminą. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad pritaikytas maksimalus 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcinga priemonė padarytam pažeidimui. Teismas pakeitė terminą ir nustatė, jog pareiškėjams uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

29. Teismas taip pat konstatavo, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pakeisti šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 30. Pareiškėjai M. Y. Z. A., R. I. H. A., S. M. Y. A., A. M. Y. A., M. M. Y. A. ir R. M. Y. A. apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą bei Komisijos sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prieglobsčio prašymą.

31. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodo:

32. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, kurios, pareiškėjų manymu, patvirtina grėsmės jų gyvybei egzistavimą jų kilmės šalyje: 1) pareiškėjo M. Y. Z. A. dalyvavimą liudytoju baudžiamajame procese dėl giminaičių (pusbrolio ir jo sūnaus) nužudymo (juos nužudė teroristinė grupuotė (duomenys neskelbtini)); 2) pareiškėjo M. Y. Z. A. darbą statutiniu pareigūnu koalicinėje (duomenys neskelbtini) vyriausybės policijoje.

33. Dėl M. Y. Z. A. giminaičių (bylos nagrinėjimo metu jie pareiškėjo atstovės buvo įvardinti šeimos nariais, remiantis ne LR BK 38 str. įtvirtinta sąvoka, o atsižvelgiant į arabų šalyse susiklosčiusius įpročius ir tautos mentalitetą) nužudymo ir su tuo susijusiu pareiškėjo persekiojimu teroristų grupuotės (duomenys neskelbtini) teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai iš baudžiamojo proceso bylos.

34. Pareiškėjas, dalyvavęs liudytoju baudžiamajame procese prieš teroristus, kurie nužudė jo giminaičius, sulaukė tiesioginių grasinimų, taip pat buvo grasinama susidoroti su jo sūnumi S. M. Y. A., o 2018 metais – su jaunesniuoju sūnumi A. M. Y. A.. Sulaukus grasinimų susidoroti, pareiškėjas buvo priverstas slėptis, pakeitė gyvenamąją vietą, vėliau pabėgo į (duomenys neskelbtini), iš kurios grįžo savo noru 2018 metais, kadangi teroristai ėmė grasinti nužudyti jo jaunesnįjį sūnų A.

35. Kitos aplinkybės, kurios, pareiškėjo M. Y. Z. A. nuomone, kelia grėsmę jam bei jo šeimos narių gyvybei (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo profesionali veikla. Iki 2009 metų, kai buvo pradėtas baudžiamasis procesas dėl pareiškėjo pusbrolio ir jo sūnaus nužudymo, kuriame pareiškėjas dalyvavo liudytoju, pareiškėjas dirbo policininku. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo teismui posėdžio metu pateiktas policininko pažymėjimas, taip pat teismui kartu su kitais rašytiniais įrodymais pateiktas kvalifikacijos kėlimo pažymėjimas.

36. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo M. Y. Z. A. darbu statutiniu pareigūnu, ir nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pats pareiškėjas būtų dirbęs (duomenys neskelbtini) struktūroms ir jų naudai. Pažymėtina, kad teismui pateiktas pareiškėjo M. Y. Z. A. kvalifikacijos kėlimo pažymėjimas, įformintas ant firminio blanko, kuriame pavaizduoti abejų šalių, t. y. (duomenys neskelbtini) valstybinės vėliavos, tai visiškai atitinka koalicinės (duomenys neskelbtini) administracijos įsteigtos ir kontroliuojamos šalies policijos sampratą. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pareiškėjas netarnavo (duomenys neskelbtini) struktūroms, pripažintinas neatitinkančiu tikrovės.

37. Po pusbrolio ir sūnėno nužudymo (duomenys neskelbtini) metais dėl (duomenys neskelbtini) grupuotės grasinimų, pareiškėjas M. Y. Z. A. buvo priverstas palikti policininko darbą, kadangi to reikalavo teroristai iš (duomenys neskelbtini) grupuotės. Pareiškėjas M. Y. Z. A. taip pat paaiškino teismui, kad dėl grasinimų susidoroti jo sesuo taip pat buvo priversta bėgti į (duomenys neskelbtini), kur dirbo (duomenys neskelbtini) humanitarinėje organizacijoje, vėliau už tai gavo leidimą nuolat gyventi (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys dokumentai.

38. Pareiškėjo M. Y. Z. A. pusbrolio ir sūnėno nužudymo aplinkybės, sesers bendradarbiavimas su (duomenys neskelbtini) humanitarinėmis struktūromis ir paties pareiškėjo darbas (duomenys neskelbtini) policijoje patvirtina tai, kad ir ateityje egzistuoja reali grėsmė pareiškėjo ir jo šeimos narių gyvybei jų kilmės šalyje.

39. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

40. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

41. Pareiškėjai savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jiems kilmės valstybėje grasino grupuotė (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjas M. Y. Z. A. buvo liudytojas, kai ši grupuotė (duomenys neskelbtini) m. nužudė jo pusbrolį ir pusbrolio sūnų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų pasakojimas apie priežastis, lėmusias jų išvykimą iš kilmės valstybės, buvo nedetalus ir prieštaringas, grindžiamas prielaidomis ir bendro pobūdžio teiginiais, vengiant detalių ir išsamių atsakymų į patikslinančius klausimus, nepatvirtintas jokiais rašytiniais ar kitais įrodymais. Apie tariamai patirtus grasinimus pareiškėjai pasakojo bendrais bruožais (keliais sakiniais), nenurodė konkrečių grasinimo datų, vietų, aplinkybių, kokiu būdu pasireiškė grasinimai. Be to, atsižvelgiant į pareiškėjų teiginius, buvo surinkta kilmės valstybės informacija ir buvo nustatyta, kad grupuotė (duomenys neskelbtini), tariamai grasinusi pareiškėjams, buvo įkurta 2003 m. (duomenys neskelbtini) dvasininko (duomenys neskelbtini) ir buvo išformuota 2008 m. po (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgų susidorojimo, o 2014 m. atkurta pavadinimu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis surinkta kilmės valstybės informacija, pareiškėjų baimė dėl (duomenys neskelbtini) grupuotės grasinimų yra mažai tikėtina, kadangi šios grupuotės taikiniai yra (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) įkurti objektai (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) grupuotės taikiniais būtų pavieniai (duomenys neskelbtini) piliečiai. Nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjų pasakojimas nepagrindė jų baimės patirti persekiojimą.

42. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pats pareiškėjas būtų dirbęs (duomenys neskelbtini) struktūroms ir jų naudai. Pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) policijoje, šis darbas niekaip nesusijęs su darbu (duomenys neskelbtini) struktūroms ar jų naudai (kvalifikacijos kėlimo pažymėjimas neįrodo, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini)). Tai, kad pareiškėjo sesuo dirbo (duomenys neskelbtini) humanitarinėje organizacijoje, vėliau dėl to gavo leidimą nuolat gyventi (duomenys neskelbtini), neturi jokios įtakos sprendžiant pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio jiems suteikimo.

43. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjams kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjams kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjai skunde nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 21M37580 ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 6K-2052 pagrįstumo ir teisėtumo.

45. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjų galbūt patirti grasinimai nėra susiję su „konvencinėmis“ priežastimis, jie iš esmės susiję su liudijimu prieš kaltinamuosius asmenis baudžiamojoje byloje, todėl nėra pagrindo suteikti pareiškėjams pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį. Be to, kadangi pareiškėjai papildomos apsaugos suteikimą iš esmės grindė tais pačiais argumentais kaip ir prašymą suteikti pabėgėlio statusą, nenurodė kitų aplinkybių, tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, teismas vertino tas pačias aplinkybes spręsdamas klausimą dėl papildomos apsaugos ir nustatė, jog nėra pagrindo pareiškėjams suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

46. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes, kurios, pareiškėjų manymu, patvirtina grėsmės jų gyvybei egzistavimą jų kilmės šalyje: 1) pareiškėjo M. Y. Z. A. dalyvavimą liudytoju baudžiamajame procese dėl giminaičių (pusbrolio ir jo sūnaus) nužudymo (duomenys neskelbtini) teroristinės grupuotės; 2) pareiškėjo M. Y. Z. A. darbą statutiniu pareigūnu koalicinėje (duomenys neskelbtini) vyriausybės policijoje.

47. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

48. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) 86 ir 87 straipsniuose.

49. Pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį, pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Taigi pabėgėlio statusas gali būti suteikiamas tik tuo atveju, jeigu prieglobsčio prašytojui kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių.

50. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjų prieglobsčio prašymas yra grindžiamas baime dėl grasinimų, kurie galėtų kilti dėl pareiškėjo M. Y. Z. A. liudijimo teisme prieš ginkluotą grupuotę (duomenys neskelbtini), kuri, pareiškėjo M. Y. Z. A. teigimu, (duomenys neskelbtini) m. nužudė jo pusbrolį, bei darbo policijos pareigūnu.

51. Migracijos departamentas nustatė, jog nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog asmenims jų gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) – gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, dėl to prieglobsčio prašytojai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir asmenims nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas su šiuo vertinimu sutiko, pažymėjo, jog net tuo atveju, jei būtų laikoma, kad pareiškėjui M. Y. Z. A. (ir jo sūnūs) dėl minėtų jo, kaip liudytojo, veiksmų iš grasino grupuotės nariai, nekeičia ginčo esmės, nes pabėgėlio statusas gali būti suteikiamas ne dėl kiekvieno grasinimo ar persekiojimo, o tik dėl tokio, kuris yra susijęs su „konvencinėmis“ priežastimis, o nagrinėjamu atveju tokios priežastys nenustatytos.

52. Teisėjų kolegija pažymi, jog pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje gali būti suteikiamas, jei asmeniui kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl išimtinai Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų „konvencinių“ priežasčių. Kaip nurodyta, pareiškėjai negrindžia prieglobsčio prašymo šiomis priežastimis, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad prieglobsčio prašytojai atitinka kriterijus pabėgėlio statusui suteikti. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes (pareiškėjo M. Y. Z. A. liudijimo faktą bei tarnavimą statutiniu pareigūnu).

53. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

54. Byloje nustatyta, jog pareiškėjai grindžia jiems kylančią subjektyvią baimę galimu (duomenys neskelbtini) grupuotės persekiojimu ir grasinimu nužudyti dėl pareiškėjo M. Y. Z. A. liudijimo teisme, minėtai grupuotei nužudžius pareiškėjo pusbrolį ir pusbrolio sūnų dėl jų bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini) administracija. Pareiškėjas M. Y. Z. A. nurodė, kad dirbo valstybės tarnautoju (buvo sunkvežimio, pervežančio geriamo vandens cisterną, vairuotojas), statutiniu pareigūnu – policininku koalicinėje (duomenys neskelbtini) vyriausybėje. Pareiškėjai teigė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui M. Y. Z. A. ir jo sūnums gali grėsti didelė žala (mirties bausmė ar egzekucija, kankinimas, nežmoniškas ar žeminamas elgesys arba baudimas kilmės šalyje, rimta ir asmeninė, kylanti dėl nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu).

55. Kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtinta „visiškai pagrįstos baimės“ samprata apima ne vien baimę kaip dvasinę būseną ir subjektyvią būklę, tačiau ir objektyvų baimės pobūdį, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Todėl „visiškai pagrįstos baimės“ sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3587-1062/2021).

56. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, prieglobsčio bylose turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimui (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). Vertinant objektyvųjį pareiškėjui kylančios baimės pobūdį ir pagrindą suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus, būtina atsižvelgti į byloje nustatytus duomenis, grindžiančius realią riziką, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų kankinimo ar mirties bausmės grėsmė.

57. Vertindama objektyvųjį kylančios baimės pobūdį, teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatymo 87 straipsnyje nurodytų veiksmų vykdytoju gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo tokių veiksmų, kaip tai yra apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje.

58. Siekiant įrodyti visiškai pagrįstą baimę dėl nevalstybinių subjektų galimų veiksmų, būtina konstatuoti, jog valstybė ar valstybiniai subjektai negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos. Byloje surinkta informacija rodo, jog (duomenys neskelbtini) institucijos imasi tirti ir sėkmingai tiria panašaus pobūdžio smurtinius nusikaltimus, nepaisant to, kad jie buvo padaryti pareiškėjų nurodytų grupuočių asmenų. Migracijos departamentas nustatė, jog pats pareiškėjas teigė, kad dėl minėtų nužudymų buvo surasti ir nuteisti devyni asmenys, tačiau dėl patirtų grasinimų patys pareiškėjai nebandė kreiptis į atitinkamas (duomenys neskelbtini) institucijas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Migracijos departamento surinkta informacija, prieglobsčio prašytojai nepateikė priešingų duomenų. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašytojams (duomenys neskelbtini) negalėjo garantuoti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos.

59. Priimdamas Sprendimą, Migracijos departamentas pažymėjo, jog pareiškėjų pasakojimas apie priežastis, lėmusias jų išvykimą iš kilmės valstybės, buvo nedetalus ir prieštaringas, grindžiamas prielaidomis ir bendro pobūdžio teiginiais, vengiant detalių ir išsamių atsakymų į patikslinančius klausimus, nepatvirtintas jokiais rašytiniais ar kitais įrodymais. Apie tariamai patirtus grasinimus pareiškėjai pasakojo bendrais bruožais (keliais sakiniais), nenurodė konkrečių grasinimo datų, vietų, aplinkybių, kokiu būdu pasireiškė grasinimai. Be to, atsižvelgiant į pareiškėjų teiginius, buvo surinkta kilmės valstybės informacija ir buvo nustatyta, kad grupuotė (duomenys neskelbtini), tariamai grasinusi pareiškėjams, buvo įkurta 2003 m. (duomenys neskelbtini) dvasininko (duomenys neskelbtini) ir buvo išformuota 2008 m. po (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgų susidorojimo, o 2014 m. atkurta pavadinimu (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjų baimė dėl (duomenys neskelbtini) grupuotės grasinimų yra mažai tikėtina, kadangi šios grupuotės taikiniai yra (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) įkurti objektai (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) grupuotės taikiniais būtų pavieniai (duomenys neskelbtini) piliečiai. Be to, nustatyta, kad beatodairiškas smurtas nei vienoje iš (duomenys neskelbtini) provincijų nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmenų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. 2015 m. pareiškėjai kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini), tačiau prieglobstis jiems nebuvo suteiktas.

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad prieglobsčio prašytojai galėjo reikalauti ir tikėtis apsaugos kilmės valstybėje, nes pagal surinktą medžiagą darytina išvada, jog panašaus pobūdžio situacijose (duomenys neskelbtini) teisėsauga gali garantuoti veiksmingą ir ilgalaikio pobūdžio apsaugą, tačiau jie dėl to nesikreipė į kilmės valstybės kompetentingas institucijas. Nors pareiškėjas M. Y. Z. A. galbūt dirbo statutiniu pareigūnu ir liudijo teisme, šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šios aplinkybės per se (savaime) nereiškia, jog asmeniui kils veiksmai, nurodyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjams kiltų reali rizika patirti visiškai pagrįstą baimę patirti didelę žalą. Remiantis pareiškėjo M. Y. Z. A. pasakojimu, pirmuosius grasinimus jie patyrė (duomenys neskelbtini) m. po pusbrolio ir pusbrolio sūnaus nužudymo ir liudijimo teisme. Nuo šių įvykių jau praėjo daugiau kaip dešimt metų. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas M. Y. Z. A. su vienu iš sūnų buvo 2015 m. išvykęs iš kilmės valstybės ir vėl grįžo 2018 m., susirado darbą, kurį dirbo iki išvykimo į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja R. I. H. A. nurodė, kad apskritai nėra patyrusi jokių grasinimų ir persekiojimų, tai ji patvirtino ir teismo posėdyje.

61. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad nebuvo net priežasčių, kurias būtų galima vertinti, ar jos sudaro pagrindą taikyti pareiškėjams tarptautinę apsaugą. Pirmosios instancijos teismas vertino ir aplinkybes, susijusias su pareiškėjų vaikais. Pasakojimai apie dviem vaikams išsakytus grasinimus yra visiškai abstraktūs ir bendri, o teismo posėdžio metu pilnametis sūnus S. M. Y. A. nenurodė, kad jam buvo grasinama. Atsižvelgdama į visas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjams objektyviai kyla reali didelė žalos rizika ir kad jiems nebus užtikrinta veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo prieglobsčio prašytojams suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

62. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei duomenų įvedimo į C.SIS II sistemą terminų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms nurodytais aspektais, todėl šias Sprendimo dalis palieka nepakeistas.

63. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, jog Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog šiuo atveju nėra objektyviojo veiksnio, pagrindžiančio realią didelės žalos realią riziką pareiškėjų atžvilgiu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjų M. Y. Z. A., R. I. H. A., S. M. Y. A., A. M. Y. A., M. M. Y. A. ir R. M. Y. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virginija Volskienė