Legislator Case Law & Legislation
ced90e20-1d8a-41ab-841f-74b143cb2be7 AI generated

ced90e20-1d8a-41ab-841f-74b143cb2be7 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Case Number ced90e20-1d8a-41ab-841f-74b143cb2be7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-210-795/2014Proceso Nr. 1-53-2-00051-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.10.5.; 1.2.14.5.1.; 2.3.6. KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 24 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei ir Rasai Legenzovaitei, dalyvaujant:Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Vidai Kaubrytei, nukentėjusiesiems R. M., D.

Legislator headnote

AI generated

ced90e20-1d8a-41ab-841f-74b143cb2be7 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas: paprašė sugrÄ Å¾inti sumokėtus pinigus. Kaltinamasis sutiko pinigus grÄ Å¾inti, paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu yra Norvegijoje, todėl pinigus grÄ Å¾ins po dviejų savaičių. Pažadėtu laiku jis pinigų nepervedė. Po to kaltinamasis vis žadėjo pinigus pervesti, tačiau iki Å¡iol to nepadarė.Nukentėjusysis V. T. parodė, kad 2011 m. jis, R. M. ir D. M. ieÅ¡kojo darbo užsienyje. R. M. ir D. M. internete paskelbė, kad ieÅ¡ko darbo statybose. Netrukus R. M. pranešė, kad surado darbÄ Norvegijoje ir, kad už įdarbinimÄ reikia sumokėti po l 200 Lt.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-210-795/2014Proceso Nr. 1-53-2-00051-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.10.5.; 1.2.14.5.1.; 2.3.6. KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 24 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei ir Rasai Legenzovaitei, dalyvaujant:Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Vidai Kaubrytei, nukentėjusiesiems R. M., D.

M. ir V. T., kaltinamajam T. K.,kaltinamojo gynėjui advokatui P. M.,teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), dirbantis užsienio valstybėje, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė :T.

K. apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ :2011 m. pradžioje, tiksli data nenustatyta, apgaule, pažadėjęs D. M., R. M. ir V. T. padėti įsidarbinti Norvegijoje, nurodęs už kiekvieno įdarbinimÄ pervesti po 1200 Lt, jiems 2011 m. kovo 8 d. pavedimu Nr. 510468 į jo nurodytÄ A. F. priklausančiÄ banko sÄ skaitÄ banke AB DnB NORD Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 3600 Lt, darbo nesurado, pinigus sunaudojo savo reikmėms ir, tokiu bÅ«du, apgaule savo naudai įgijo 1600 Lt vertės svetimÄ turtÄ - D.

M. 1200 Lt, R. M. 1200 Lt, V. T. 1200 Lt.Kaltinamasis T. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad nuo 2004 m. jis dirbo Norvegijoje pas darbdavį. 2011 m. jo darbdavys norvegas J. paprašė surasti žmones, norinčius dirbti Norvegijoje. Apie tai, kad reikalingi darbuotojai darbui Norvegijoje, jis pasakė savo pažįstamam R. I.. R. I. surado žmones, norinčius dirbti užsienyje: R. M., D. M. ir V. T.. Pastarieji pervedė T. K. po 1200 Lt, kaip depozitÄ už įdarbinimÄ Norvegijoje. Susitikęs su nukentėjusiaisiais R.

M., D. M. ir V. T. nebuvo, bendravo su R. M. telefonu. Pinigus į draugo A. F. sÄ skaitÄ nurodė pervesti, nes jo paties sÄ skaitos tuo metu buvo areÅ¡tuotos. T. K. tik tarpininkavo norvegui dėl nukentėjusiųjų įdarbinimo, pats nukentėjusiesiems darbo neieÅ¡kojo ir jokios įdarbinimo firmos neatstovavo. Nukentėjusiųjų pervestus pinigus A. F. tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡grynino ir perdavė T. K.. TÄ pačiÄ dienÄ T. K. su norvegu J. susitiko Klaipėdos autobusų stotyje ir jam perdavė 4800 Lt, iÅ¡ jų nukentėjusiųjų pinigus 3600 Lt ir savo pinigus 1200 Lt.

Jokio dokumento, patvirtinančio pinigų gavimÄ , norvegas nesurašė. Gavęs pinigus norvegas dingo, nukentėjusiųjų neįdarbino ir pinigų negrÄ Å¾ino. T. K. skambino J. ir rašė jam elektroninius laiÅ¡kus. Norvegas visÄ laikÄ Å¾adėjo nukentėjusiuosius įdarbinti, tačiau to taip ir nepadarė. 2012 m. pradžioje T. K. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ , praÅ¡ydamas pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl norvego J. veiksmų. Pas norvegÄ J. kaltinamasis T. K. dirbo nuo 2004 m. iki 2006 m.

Susirašinėjimo su norvegu elektroniniu paštu duomenų pateikti teismui negali, nes T. K. kompiuteris su visais duomenimis yra sunaikintas. 2014 m. sausio 16 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. K. paaiškino, kad iš nukentėjusiųjų jis paėmė pinigus sau, jokio norvego nebuvo, jį išgalvojo. Pinigų gavimo metu jis jokio darbo Norvegijoje neturėjo, todėl nukentėjusiesiems surasti darbo negalėjo. (II t., b.l. 75).Nukentėjusysis R. M. parodė, kad 2011 m. kovo mėnesį, jis, jo sūnus D.

M. ir draugas V. T. ieÅ¡kojo darbo užsienyje. Apie tai pasakė savo draugui R. I.. R. I. rekomendavo savo darbų vadovÄ T. K., sakė, kad su juo yra dirbęs užsienyje. R. I. davė R. M. kaltinamojo telefono numerį (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad jis gali padėti susirasti darbÄ . Nukentėjusysis su kaltinamuoju T. K. bendravo telefonu. Kaltinamasis pasisakė dirbantis firmoje (duomenys neskelbtini), pasiÅ«lė gerÄ darbÄ statybose Norvegijoje. T. K. nurodė elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) atsiųsti savo gyvenimo apraÅ¡ymÄ , rÅ«bų, avalynės dydžius.

Kaltinamasis nurodė už kiekvienÄ , norintį dirbti Norvegijoje, asmenį pervesti į A. F. sÄ skaitÄ po 1200 Lt. R. M. įsidarbinti Norvegijoje įkalbino ir draugÄ V. T., bei į kaltinamojo nurodytÄ A. F. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 400 Lt už save ir sÅ«nų D. M., bei 1200 Lt už V. T.. Kaltinamasis tvirtino, kad pervedus pinigus, per dvi savaites jie iÅ¡vyks į NorvegijÄ . Po to, kai pervedė pinigus į T. K. sÄ skaitÄ , kaltinamasis ėmė iÅ¡sisukinėti, tvirtinti, kad darbo reikia palaukti. 2011 m. gegužės mėnesį R.

M. savarankiÅ¡kai įsidarbino, apie tai pranešė T. K. ir paprašė grÄ Å¾inti pinigus. T. K., kad pinigus į R. M. sÄ skaitÄ pervedė, kad R. M. nurodė klaidingÄ sÄ skaitos numerį ir panaÅ¡iai. Kaltinamasis iki Å¡iol pinigų negrÄ Å¾ino. Nukentėjusysis R. M. ir kaltinamasis T. K. susitaikė, kaltinamasis pasižadėjo iki 2014 m. balandžio 15 d. atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , kas mėnesį sumokėdamas dalį žalos.Nukentėjusysis D. M. parodė, kad 2011 m. pradžioje jis internetinėje svetainėje www.darbas.lt paskelbė, kad ieÅ¡ko darbo ir nurodė tėvo R.

M. telefono numerį. Netrukus tėvui paskambino Teodoru prisistatęs vyras. Jis paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡ko darbuotojų darbui Norvegijoje, įmonėje (duomenys neskelbtini). Tivadoras sakė, kad Å¡i įmonė yra prie Oslo. Jis liepė elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) atsiųsti praÅ¡ymus priimti į darbÄ , asmens dokumentų kopijas, vairuotojo pažymėjimų kopijas ir drabužių dydžius. Tivadoras sakė, kad sutvarkys visus su įdarbinimu susijusius dokumentus, užsakys darbo drabužius ir nupirks kelionės bilietus.

Tivadoras nurodė į savo partnerio A. F. sÄ skaitÄ banke pervesti po 1200 Lt už kiekvienÄ norintį dirbti asmenį. Jis paaiÅ¡kino, kad Å¡ie pinigai yra užstatas tam, kad darbuotojai neapsigalvotų ir tikrai iÅ¡važiuotų dirbti. D. M. elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntė visus praÅ¡omus dokumentus ir į kaltinamojo nurodytÄ A. F. sÄ skaitÄ banke pervedė 3600 Lt, iÅ¡ kurių 2400 Lt už R. M., D. M. ir 1200 Lt už V. T.. Po to jie laukė kaltinamojo praneÅ¡imo apie iÅ¡vykimo laikÄ . Kaltinamasis apie mėnesį laiko neskambino, todėl R.

M. paprašė sugrÄ Å¾inti sumokėtus pinigus. Kaltinamasis sutiko pinigus grÄ Å¾inti, paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu yra Norvegijoje, todėl pinigus grÄ Å¾ins po dviejų savaičių. Pažadėtu laiku jis pinigų nepervedė. Po to kaltinamasis vis žadėjo pinigus pervesti, tačiau iki Å¡iol to nepadarė.Nukentėjusysis V. T. parodė, kad 2011 m. jis, R. M. ir D. M. ieÅ¡kojo darbo užsienyje. R. M. ir D. M. internete paskelbė, kad ieÅ¡ko darbo statybose. Netrukus R. M. pranešė, kad surado darbÄ Norvegijoje ir, kad už įdarbinimÄ reikia sumokėti po l 200 Lt.

V. T. perdavė R. M. 1200 Lt už jo paties įdarbinimÄ ir paskolino 2400 Lt sumokėti už R. M. ir D. M. įdarbinimÄ . Pinigus 3600 Lt R. M. pervedė į sÄ skaitÄ Å¾mogui, kuris turėjo įdarbinti Norvegijoje. V. T. su kaltinamuoju nebendravo, su juo telefonu bendravo R. M.. kaltinamasis prašė pateikti visų norinčių įsidarbinti asmenų dokumentų kopijas, t.y. paso kopijÄ , sÄ skaitos banke numerį, nuotraukÄ ir tikslų gyvenamosios vietos adresÄ . Visus Å¡iuos dokumentus V. T. pateikė R.

M., kad Å¡is perduotų kaltinamajam. R. M. skolÄ jam grÄ Å¾ino, tačiau 1200 Lt sumos už V. T. įdarbinimÄ negrÄ Å¾ino. V. T., tarpininkaujant kaltinamajam, Norvegijoje įdarbintas taip ir nebuvo, vėliau darbÄ susirado pats. Byloje yra 2011-03T08 mokėjimo nurodymas Nr. 510468, kuriuo iÅ¡ R. M. sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į A. F. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 3 600 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį „už darbÄ ", (b. 1. 3).Liudytoja D. M. patvirtino nukentėjusiųjų R.

M. ir D. M. parodymus ir papildomai parodė, kad jos sÅ«nus D. M., sutuoktinis R. M. ir jo draugas V. T. į kaltinamojo T. K. nurodytÄ sÄ skaitÄ banke pervedė 3600 Lt, po 1200 Lt už kiekvienÄ asmenį. Po to, kai pinigai buvo pervesti T. K. nukentėjusiųjų neįdarbino ir pinigų negrÄ Å¾ino. Vyrui susiradus darbÄ , su kaltinamuoju telefonu bendravo D. M.. Jis vis žadėdavo netrukus grÄ Å¾inti pinigus, pervesdamas į sÄ skaitÄ banke, tačiau iki Å¡iol to nepadarė. Po to, kai R. M. ir D. M. parašė pareiÅ¡kimÄ policijoje, T.

K. paskambino ir paprašė pareiÅ¡kimÄ atsiimti. Jis užtikrino, kad vėliausiai iki 2011 m. gruodžio 27 d. perves pinigus, tačiau D. M. patikrinus sÄ skaitÄ , pinigai pervesti nebuvo.Liudytojas A. F. parodė, kad kaltinamÄ jį T. K. pažįsta, jie kartu mokėsi Klaipėdos verslo kolegijoje. 2011 m. kovo mėn. pradžioje, jo kursiokas T. K. paprašė duoti A. F. sÄ skaitos banke numerį. Jis paaiÅ¡kino, kad jam turi pervesti pinigus, o paties T. K. sÄ skaita yra areÅ¡tuota. A. F. kaltinamajam davė savo sÄ skaitos, esančios DnB banke, numerį.

Po kelių dienų į jo sÄ skaitÄ R. M. pervedė 3 600 Lt, kuriuos A. F. paėmė SEB banko bankomate, Å ilutės pl. 2, Klaipėdoje ir iÅ¡ karto perdavė T. K.. Už kÄ T. K. gavo iÅ¡ R. M. 3600 Lt, nežino. Savo banko sÄ skaitos iÅ¡klotinę pateikė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams.Dokumentai:DNB Nord 2011 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. 510468, kuriuo R. M. į A. F. sÄ skaitÄ banke pervedė 3600 Lt. Mokėjimo paskirtis nurodyta „už darbÄ â€œ (I t., b.l. 3).A. F. sÄ skaitos AB DnB Nord banke iÅ¡raÅ¡as.

Jame užfiksuota, kad:2011 m. kovo 8 d. R. M. iÅ¡ sÄ skaitos DnB Nord banko Anykščių poskyrio į A. F. sÄ skaitÄ pervedė 3600 Lt. Mokėjimo paskirtis: už darbÄ . Pavedimo įvykdymo data 2011 m. kovo 8 d., 14.26 val.2011 m. kovo 10 d., 10.37 val., bankomate (duomenys neskelbtini) Å ilutės pl. 2, Klaipėdoje, iÅ¡gryninta 200 Lt suma.2011 m. kovo 10 d., 10.45 val., bankomate (duomenys neskelbtini) Å ilutės pl. 2, Klaipėdoje, iÅ¡gryninta 200 Lt suma.(I t., b.l. 44).R. M. elektroninio paÅ¡to iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad, į elektroninį paÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini) nusiųstos V.

T., D. M., R. M., R. I. asmens dokumentų kopijos, banko sÄ skaitų numeriai, rÅ«bų, batų dydžiai, (I t., b.1. 4-7); 2011-10-07 elektroninis laiÅ¡kas i, kuriuo praÅ¡oma grÄ Å¾inti pinigus, nes įdarbinimo paslaugos nesuteiktos (I t., b.1. 8).AB bankas Swedbank 2012 m. birželio 12 d. raÅ¡tu Nr. S/6984 informavo, kad T. K. sÄ skaitos banke 2010 m. lapkričio 30 d. antstolės A. R. Ž. patvarkymu, 201 m. rugsėjo 30 d. antstolio A. S. patvarkymu ir 2011 m. vasario 14 d. antstolio G. J. patvarkymu areÅ¡tuotos (I. t., b.l.

76) IÅ¡analizavęs ir įvertinęs Å¡ių duomenų visumÄ , teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis T. K. apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiųjų R. M., D. M. ir V. T. turtÄ . Kaltinamojo apgaulė įgyjant nukentėjusiųjų turtÄ pasireiÅ¡kė netikrų duomenų apie norvego J. atstovavimÄ , įdarbinimÄ Norvegijoje pateikimu bei tikrųjų savo ketinimų nuslėpimu. Visi Å¡ie kaltinamojo naudotos apgaulės elementai iÅ¡ esmės suklaidino nukentėjusiuosius dėl turto-3600 Lt perleidimo.

Apgaulė pasireiÅ¡kė ir tuo, kad pinigus nukentėjusieji pervedė ne į kaltinamojo T. K., bet, jo nurodymu, į liudytojo A. F. sÄ skaitÄ , taip apsunkinant asmens, faktiÅ¡kai įgijusio ir naudojusio nukentėjusiųjų turtÄ , nustatymÄ bei pažeistos teisės atkÅ«rimÄ civilinio proceso tvarka. Kaltinamasis T. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas parodymus teisme keitė savo pozicijÄ dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo: 2012 m. gegužės 3 d., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, T.

K. neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ nukentėjusiųjų gautus pinigus perdavė norvegui G. J. (I t., b.l. 61). 2013 m. rugsėjo 4 d. teisiamojo posėdžio metu T. K. neprisipažino padaręs nusikaltimÄ ir paaiÅ¡kino, kad 2011 m. jo darbdavys norvegas paprašė surasti žmonių, norinčių dirbti Norvegijoje. R. I. surado žmones. IÅ¡ jų paėmė pinigus, perdavė T. K., o Å¡is Klaipėdos autobusų stotyje pinigus perdavė norvegui. Norvegui perdavė ir nukentėjusiųjų dokumentus. 2014 m. sausio 6 d. teisiamajame posėdyje T.

K. pripažino savo kaltę, tačiau tvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir ankstesniame teisiamajame posėdyje. To paties teisiamojo posėdžio pabaigoje kaltinamasis parodė, kad iÅ¡ nukentėjusiųjų gautus pinigus iÅ¡leido savo asmeninėms reikmėms tenkinti, joks norvegas G. J. neegzistuoja, jį T. K. iÅ¡galvojo. Nukentėjusieji R. M. ir D. M. patvirtino, kad kaltinamasis T. K. jiems garantavo, kad jie bus įdarbinti Norvegijoje, jo nurodymu siuntė į T. K. elektroninę sÄ skaitÄ banke asmens duomenis, nuotraukas, drabužių dydžius, bei, kaltinamojo nurodymu, į A.

F. sÄ skaitÄ banke pervedė 3600 Lt už įdarbinimÄ . Kaltinamasis T. K. nusikaltimo padarymo metu neturėjo licencijos verstis tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, neturėjo įgaliojimo atstovauti fizinį ar juridinį asmenį, teikiantį tokias paslaugas, tokiu bÅ«du neturėjo jokios galimybės už gautus iÅ¡ nukentėjusiųjų pinigus suteikti jiems įdarbinimo paslaugas. Teisiamojo posėdžio metu T. K. patvirtino, kad pats jis neturėjo jokių konkrečių duomenų apie bÅ«simÄ nukentėjusiųjų darbÄ .

Nukentėjusysis R. M. patvirtino, kad pasitikėjimÄ jam kėlė tai, jog T. K. vaizdingai papasakojo apie bÅ«simÄ darbÄ , tvirtino, pats dirbantis Norvegijoje, nurodė atsiųsti gyvenimo apraiÅ¡ymÄ , drabužių ir avalynės dydžius, asmens dokumentų kopijas, sÄ skaitų banke numerius. Visi Å¡ie kaltinamojo naudotos apgaulės elementai iÅ¡ esmės suklaidino nukentėjusiuosius dėl turto-3600 Lt perleidimo. Nors kaltinamasis tvirtina neketinęs apgauti nukentėjusiojo, o jų pervestus pinigus atidavęs norvegui, tačiau Å¡ios kaltinamojo versijos nepatvirtina jokie kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Kaltinamasis T. K. pinigus perdavė Klaipėdos autobusų stotyje, negaudamas jokio patvirtinimo apie pinigų perdavimÄ . Jis nurodė anksčiau dirbęs pas norvegÄ , tačiau jo asmens duomenų neatsimenantis. T. K. negalėjo teismui pateikti ir susiraÅ¡inėjimo elektroniniu paÅ¡tu su norvegu J. duomenų, nes, kaltinamojo teigimu, Å¡iuos duomenis jis prarado sugedus kompiuteriui. Ä®rodymų tyrimo pabaigoje kaltinamasis T. K. patvirtino, kad pinigus jis iÅ¡leido savo poreikiams tenkinti, o norvegÄ tiesiog iÅ¡galvojo.

Nukentėjusiųjų R. M., D. M. ir V. T. perduoti pinigai, skirti jų įdarbinimui Norvegijoje: darbo drabužių užsakymui, kelionės bilietų nupirkimui, dokumentų sutvarkymui, buvo naudojami kaltinamojo asmeniniams interesams tenkinti, todėl negalėjo užtikrinti sÄ Å¾iningo sutarties Å¡alių interesų apsaugos.  Kaltinamojo T. K. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.Kaltinamajame akte apraÅ¡ant T. K. pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , buvo nurodytos aplinkybės, kad jis Klaipėdos m., iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, apgaule, turėdamas tikslÄ sukčiavimo bÅ«du užvaldyti svetimÄ turtÄ , pažadėjo nukentėjusiuosius įdarbinti.

Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja įrodyti nusikalstamos veikos tikslo ir paskatų, Å¡ios aplinkybės neturi reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui ar atsakomybės dydžiui, todėl yra perteklinės ir iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinamos. Nustatyta, kad T. K. su nukentėjusiuoju R. M., gyvenančiu Anykščiuose, kalbėjo telefonu ir tarpininkauti jį įdarbinant siÅ«lė telefonu, todėl iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinama ir aplinkybė, kad nukentėjusiuosius apgavo ir įkalbėjo pervesti pinigus Klaipėdos mieste.NusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, T.

K. padarė tiesiogine tyčia: jis svetimo turto įgijimui naudodamas apgaulę suvokė, kad tokiu bÅ«du veikia prieÅ¡ turto savininkų valiÄ , numatė nusikalstamų veikų pavojingas pasekmes ir jų siekė.Kaltinamasis T. K. vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje. Anksčiau jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmÄ kartÄ . T. K. nusikaltimo padarymo metu nedirbo, teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu dirba Vokietijoje.

Jis nusikaltimu padarytos žalos, ar bent jos dalies neatlygino, taip nesistengdamas suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius.T. K. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , davė parodymus, atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, tačiau visÄ laikÄ teigė neturėjęs tikslo nukentėjusiųjų apgauti, o įsipareigojimų neįvykdęs dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nes pats buvo apgautas norvego. Teisminio įrodymų tyrimo metu jis keitė parodymus, taip nepadėdamas teismui nustatyti tiesÄ byloje.

T. K. kritiÅ¡kai savo elgesio nevertina ir nuoÅ¡irdžiai nesigaili. T. K., nors su nukentėjusiaisiais R. M. ir D. M. sudsitarė dėl žalos atlyginimo, tačiau iki Å¡iol neatlygino ir nesiėmė jokių veiksmų atlyginti ar paÅ¡alinti turtinei žalai. Teismas, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str.1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Atsižvelgiant į visas aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsniu, kaltinamajam T.

K. skiriama BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė - bauda– bauda, kurios dydis nustatomas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytam Å¡ios bausmės vidurkis. Tokios bausmės paskyrimas iÅ¡ esmės dera su teisingumo principo reikalavimais. Baudos dydis parenkamas vadovaujantis nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 2 dalies redakcija (LR 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), nustačiusia mažesnius Å¡ios bausmės dydžius. Baudos dydis skaičiuojamas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį 2006-12-07 LR įstatymu Nr. X-963 nustatytÄ minimalų gyvenimo lygį 130 Lt per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui.Kaltinamajam T.

K. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamas.Nukentėjusieji D. M. ir R. M. kaltinamajam T. K. pareiÅ¡kė solidarų 8400 Lt civilinį ieÅ¡kinį, reikalaudami atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje jiems padarytÄ 2400 Lt turtinę žalÄ (kiekvienam po 1200 Lt) ir 6000 Lt neturtinę žalÄ (kiekvienam po 3000 Lt) (I t., b.l. 163-164). Ä®rodymų tyrimo metu nukentėjusieji pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ sumažino iki 4000 Lt (kiekvienam nukentėjusiajam po 2000 Lt), bei kaltinamojo T.

K. pasižadėjimÄ atlyginti nukentėjusiesiems R. M. ir D. M. padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , bei proceso iÅ¡laidas iki 2014 m. balandžio 15 d. (II t., b.l. 68, 69). Nukentėjusiųjų R. M. ir D. M. civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiÅ¡kai. Nustatyta, kad kaltinamasis T. K. apgaule įgijo 2400 Lt vertės nukentėjusiųjų turtÄ (1200 Lt vertės R. M. turtÄ ir 1200 Lt vertės D. M. turtÄ ). Tarp kaltinamojo T. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Iš kaltinamojo T. K. priteisiama 1200 Lt R. M. ir 1200 Lt D. M. turtinei žalai atlyginti.R. M. ir D. M. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas tik iš dalies.Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus.Nustatyta, kad dėl kaltinamojo T. K. nusikalstamos veikos nukentėjusieji R. M. ir D. M. prarado bendros 2400 Lt vertės turtÄ , buvo nepateisinti jų lÅ«kesčiai, susiję su darbu Norvegijoje ir ateities investicijomis. Kaltinamasis T. K. nusikaltimÄ padarė tyčine kaltės forma, apgaule, piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų pasitikėjimu, sÄ moningai siekdamas sukelti jiems dvasinius iÅ¡gyvenimus.

R. M. ir D. M. kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekmėje praradę pinigus, pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ir Å¡okiruoti. Jie iki Å¡iol jaučia nesaugumo jausmÄ ir nusivylimÄ . Tačiau byloje nenustatyta, kad nukentėjusiųjų R. M. ir D. M. neigiamų iÅ¡gyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiÅ¡kiniais, pablogėjusiais santykiais, ar gerove. PrieÅ¡ingai, nukentėjusieji praėjus porai mėnesių nuo nusikaltimo padarymo, patys savo jėgomis susirado darbÄ ir pradėjo dirbti.

Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiųjų R. M. ir D. M. praÅ¡oma priteisti 4 000 Lt neturtinė žala mažinama ir abiems nukentėjusiesiems priteisiama iÅ¡ kaltinamojo T. K. po 300 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Tokio dydžio žalos nustatymÄ sÄ lygoja ir Å¡alies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, bÅ«tinybė atsižvelgti į visuomenės interesÄ , siekiant neužkirsti kelio bausmės įvykdymui, turtinės žalos atlyginimui, iÅ¡laikyti tam tikrÄ nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrÄ .

Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas. Nors kaltinamasis T. K. 2014 m. sausio 6 d. pasižadėjimu (II t., b.l.

69) pripažįsta visÄ nukentėjusiųjų pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti ir įsipareigoja iki 2014 m. balandžio 15 d. atlyginti žalÄ , lygiomis dalimis, kiekvienÄ mėnesį sumokėdamas dalį žalos, tačiau akivaizdu, kad Å¡is pasižadėjimas neatspindi kaltinamojo tikrosios valios ir yra pasiraÅ¡ytas tik siekiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. T. K. nuo pasižadėjimo pasiraÅ¡ymo dienos nukentėjusiesiems neatlygino nei dalies civilinio ieÅ¡kinio ir net nesistengė to padaryti.

Teisiamajame posėdyje, praÅ¡ant kaltinamajam T. K., net du kartus buvo padaryta pertrauka, suteikiant galimybę T. K. atlyginti susitarime numatytÄ Å¾alÄ ir įrodyti, jog jis ketina vykdyti savo įsipareigojimÄ dėl žalos atlyginimo. T. K., kreipdamasis į teismÄ paskutiniu žodžiu, žadėjo atlyginti nukentėjusiesiems žalÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ pateikti teismui tai įrodančius dokumentus, tačiau to nepadarė. Teismas kaltinamojo T. K. sutikimÄ su nukentėjusiųjų pareikÅ¡tu civiliniu vertina tik kaip jo siekimÄ bÅ«ti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais.Nukentėjusieji D.

M. ir R. M. civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti ir jų turėtas iÅ¡laidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Å ioms iÅ¡laidoms pagrįsti nukentėjusieji pateikė 2011 m. gruodžio 16 d., 2012 m. lapkričio 6 d. ir 2013 m. gegužės 28 d. teisinių paslaugų sutartis, sudarytas advokatės V. L. su nukentėjusiuoju R. M., dėl pareiÅ¡kimo ikiteisminio tyrimo įstaigai paruoÅ¡imo, skundo, dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ paruoÅ¡imo ir civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje paruoÅ¡imo (I t., b.l. 166, 168 ir 170 ).

Nukentėjusieji taip pat pateikė pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius, kad nukentėjusysis D. M. sumokėjo 80 Lt, o nukentėjusysis R. M. sumokėjo 600 Lt (I t., b.l. 165,167 ir 169). Nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis. Iš kaltinamojo T. K. priteisiama 80 Lt D. M. ir 600 Lt R. M. proceso išlaidų atlyginimas.Proceso išlaidos – 761,02 Lt, išmokėtos iš teismo lėšų nukentėjusiųjų V. T. (150,49 Lt+153,73 Lt), R. M. (243,06 Lt + 145,33 Lt) ir D.

M. (68,41 Lt) atvykimui į teisiamÄ jį posėdį, priteistinos iÅ¡ kaltinamojo T. K. (I t., b.l. 184, 190, II t., b.l. 24, 84,85,86).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,n u s p r e n d ė :T. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti baudÄ 50 MGL (6500 Lt).KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Nukentėjusiųjų R.

M. ir D. M. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo T. K. 1200 Lt R. M. ir 1200 Lt D. M. turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiųjų civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo T. K. 300 Lt R. M. ir 300 Lt D. M. neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.Priteisti iÅ¡ kaltinamojo T. K. proceso iÅ¡laidų atlyginimÄ R.

M. 600 Lt ir D. M. 80 Lt.Priteisti iÅ¡ kaltinamojo T. K. proceso iÅ¡laidas 761,02 Lt į valstybės biudžetÄ .Nuosprendį per dvideÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos byloje dalyvaujantys asmenys gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                Kristina BaÅ¡kienė