ced7dc41-2e16-4fd0-9c15-38711ff19ff2 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėja B Civilinė byla Nr. e2A-53-372/2019 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01661-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.8.10.; 2.6.29.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 15 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4888-715/2018 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

P. dėl skolos, delspinigių, baudos, kitų iÅ¡laidų priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismÄ , prašė iÅ¡ atsakovo A. P. priteisti ieÅ¡kovės naudai: 1) 247,56 Eur skolÄ , 513,70 Eur delspinigių, 24,76 Eur baudÄ ; 2) 5 proc. metines palÅ«kanas už visÄ priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo; 3) 18 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas iÅ¡perkamosios nuomos sutarties pagrindu įsigijo prekę – telefonÄ , tačiau pagal sutartimi sutartÄ mokėjimų grafikÄ ir Å¡alių sutartas sÄ lygas su ieÅ¡kove neatsiskaitė ir nebendradarbiauja. Pažymėjo, jog 2007 m. vasario 16 d. tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovo buvo sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos sutartis (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo per Sutartyje numatytÄ 12 mėnesių turto iÅ¡pirkimo laikotarpį pagal Å¡alių suderintÄ (susitartÄ ) mokėjimų grafikÄ ir sÄ lygas mokėti lizingo įmonei visas mokėjimo grafike nurodytas įmokas; Å¡alys taip pat susitarė dėl Sutarties nevykdymo pasekmių bei kitų Sutarties sÄ lygų.

3. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog nuo 2007 m. kovo 16 d. atsakovas jokių įmokų už įsigyt prekę nemokėjo, todėl yra skolingas 247,56 Eur dydžio pagrindinę skolÄ ; be to – atsakovas Sutarties nenutraukė, turto negrÄ Å¾ino, prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, su kreditore nebendradarbiavo, pažeidė sutartinius įsipareigojimus, todėl jam buvo skaičiuojami delspinigiai.

4. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“, ir 2009 m. kovo 4 d. perdavimo – priėmimo aktu Nr. 524 reikalavimas į atsakovo neįvykdytÄ prievolę buvo perduotas naujai kreditorei – UAB „Kapitalo valda“. Naujoji kreditorė atsakovui pagal Sutartyje nurodytÄ adresÄ iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ dėl reikalavimo perėmimo (perleidimo) bei apie kreditoriaus pasikeitimÄ , pareikalavo atsakovÄ Ä¯vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, taip pat įspėjo atsakovÄ , kad, negrÄ Å¾inus skolos, bus pradėtas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas, tačiau atsakovas į raginimÄ nesureagavo.

5. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovui neįvykdžius savo prievolės, jam atsirado pareiga mokėti kreditorei 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , kas ieÅ¡kinio pateikimo dienai sudaro 513,70 Eur. IÅ¡kovė akcentavo, jog, skaičiuodama delspinigius, vadovavosi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis ir delspinigių dydį savo iniciatyva nuo 0,2 proc. sumažino iki 0,05 proc. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė reikalavimo teisę į paskaičiuotus reikalavimo dienai delspinigius, tačiau taip pat įgijo teisę skaičiuoti ir reikalauti iÅ¡ atsakovo sutartimi numatytus delspinigius nuo reikalavimo perleidimo momento iki skolininkas įvykdys prievolę, kurie laikytini minimaliais ieÅ¡kovės patiriamais nuostoliais.

Kadangi atsakovas gera valia įsipareigojimų nevykdė, ieÅ¡kovė patyrė daug įvairių iÅ¡laidų po reikalavimo perėmimo, todėl už prievolės neįvykdymÄ nuo kreditorės pasikeitimo bei tyčinį vengimÄ Ä¯vykdyti prievolę atsakovui taikytinos netesybos už visas pradelstas dienas, t. y. laikotarpį nuo 2007 m. kovo 16 d. iki 2018 m. liepos 26 d. (4150 pradelstos dienos).

6. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, jog atsakovo nurodytais kontaktiniais duomenimis su atsakovu susisiekti nepavyko; atsakovas nepranešė ne tik apie telefono numerio, bet ir gyvenamosios vietos adreso pasikeitimÄ ; nepateikė dokumentų, susijusių su jo finansine bÅ«kle, todėl atsakovas yra atsakingas už tokio sutartinio įsipareigojimo neįvykdymo pasekmes ir privalo sumokėti ieÅ¡kovei 10 proc. dydžio baudÄ nuo neiÅ¡pirkto daikto vertės, kas sudaro 24,76 Eur sumÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mai 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu už akių nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Teismas nusprendė:

1) priteisti iÅ¡ atsakovo A. P. ieÅ¡kovei UAB „Kapitalo valda“ 247,56 Eur skolÄ ; 22,28 Eur delspinigių; 24,76 Eur baudÄ ; 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (tai yra 294,60 Eur nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo); 15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas;

2) kitoje dalyje ieškinį atmesti.

8. Teismas nurodė, kad formaliai įvertinus bylos aplinkybes, raÅ¡ytinę medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinys dalyje dėl 247,56 Eur skolos ir 24,76 Eur baudos priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl visiÅ¡kai tenkintinas.

9. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra vartotojas; sudarydamas sutartį, buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų; atsižvelgiant į prievolės sumÄ (247,56 Eur), kuri yra beveik dvigubai mažesnė nei praÅ¡oma priteisti delspinigių suma; į delspinigių susidarymo laikotarpį (ieÅ¡kovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po deÅ¡imties metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik praėjus devyneriems metams po reikalavimų perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo), laikytina, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl mažintini iki 22,28 Eur (247,56 Eur x 0,05 proc.) x 180 d.=22,28).

10. Teismas pabrėžė, kad ieÅ¡kovė nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė pagrįstų paaiÅ¡kinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolÄ iÅ¡ atsakovo; ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų apie turėtus nuostolius, į kuriuos bÅ«tų galima orientuotis, nustatant protingÄ delspinigių dydį.

11. Atitinkamai teismas priteisė 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 294,60 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (nuo 2018 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (patenkinta 37,47 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų) ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo argumentai 12. Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimÄ už akių, ieÅ¡kovė (apeliantė) UAB „Kapitalo valda“ praÅ¡o teismo:

1) pakeisti teismo sprendimÄ už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo – t. y. iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistÄ 22,28 Eur dydžio delspinigių sumÄ padidinti iki 513,70 Eur dydžio delspinigių sumos; atitinkamai patikslinti, kad priteistos procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos nuo 247,56 Eur skolos, 513,70 Eur delspinigių, 24,76 Eur baudos, kitų sumų; likusioje dalyje sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ ;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ bei kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

13. IeÅ¡kovė (apeliantė) nurodė, kad ginčijamame sprendime ieÅ¡kovės (apeliantės) paskaičiuotų delspinigių sumai teismas savo iniciatyva pritaikė sutrumpintÄ 6 mėnesių senaties terminÄ (180 d.), todėl teismo procesinis sprendimas Å¡ioje dalyje yra nepagrįstas, neteisėtas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos teisės aktų taikymo praktikÄ . Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas nesuteikia teismui teisės, nesant Å¡alies reikalavimo, ex officio taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Nurodė, jog ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis); Å¡i teisės norma yra imperatyvi, todėl, nesant ginčo Å¡alies praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, teismas savo iniciatyva ieÅ¡kinio senaties taikyti negali.

14. Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad teismo nepagrįstai sumažinti ir priteisti delspinigiai yra neadekvatūs ir neproporcingi atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui, neatitinka šalių interesų pusiausvyros.

15. IeÅ¡kovė (apeliantė) nurodė, kad ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , kreipėsi į atsakovÄ , siuntė raginimus, bandė skolÄ iÅ¡ieÅ¡koti per skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonę, tačiau teismas neįvertino, kad bÅ«tent atsakovas nesirÅ«pino skolos grÄ Å¾inimu, nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, elgėsi nesÄ Å¾iningai, sÄ moningai vengdamas įvykdyti prievolę. Pažymėjo, jog dėl atsakovo sutartinių prievolių nevykdymo, nebendradarbiavimo ir piktnaudžiavimo patyrė įvairių papildomų iÅ¡laidų.

IeÅ¡kovės (apeliantės) manymu, teismas nevertino aplinkybės, kad pats skolininkas nevykdė savo pareigų, nebuvo aktyvus, nesidomėjo, nesiekė susitarimo su kreditoriumi. Akcentavo, kad teismas, vadovaudamasis vien tik formaliais kriterijais (dėl silpnesnės Å¡alies (vartotojo)) negali ginti vien tik skolininko interesus, o turi teisingai ir objektyviai įvertinti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , kas Å¡iuo atveju nebuvo padaryta. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovės (apeliantės) apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ((toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies (dėl delspinigių priteisimo) teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Dėl faktinių bylos aplinkybių 18. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. vasario 16 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovo A. P. buvo sudaryta IÅ¡perkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ atsakovas iÅ¡perkamosios nuomos bÅ«du įsigijo daiktÄ â€“ telefonÄ Nokia 6111.

Sutarties 2.1. punktas numatė, jog nuomininkas (A. P.) įsipareigoja pagal Sutarties Å¡alių suderintÄ mokėjimų grafikÄ mokėti lizingo įmonei (UAB „Ūkio banko lizingas“) visas mokėjimų grafike nurodytas įmokas. Sutarties 11.1. punkte buvo numatyta, jog pažeidus mokėjimų grafikÄ , vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Sutarties 11.2. punkte buvo numatyta, jog nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas Sutarties 5.2. p. (nuomininkas įsipareigoja lizingo įmonei pareikalavus per 5 dienas pateikti visus dokumentus, susijusius su nuomininko finansine bÅ«kle ar turinčios reikÅ¡mės Å¡ios Sutarties vykdymui, bei sudaryti sÄ lygas lizingo įmonės atstovams patikrinti, kaip eksploatuojamas turtas), 5.5. p. (nuomininkas įsipareigoja informuoti per 5 dienas lizingo įmonę, jeigu pasikeičia nuomininko adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, turto laikymo vieta) nuomininkas sumoka lizingo įmonei 10 procentų neiÅ¡pirktos turto vertės baudÄ .

Pagal Sutarties mokėjimų grafikÄ â€“ paskutinės įmokos mokėjimo data 2008 m. vasario 16 d. 19. 2009 m. kovo 4 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Ūkio banko lizingas“ ir ieÅ¡kovės UAB „Kapitalo valda“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teises, kylančias iÅ¡ Sutarties į atsakovo įsiskolinimÄ . IeÅ¡kovė pagal Sutartyje nurodytÄ adresÄ iÅ¡siuntė atsakovui praneÅ¡imÄ dėl reikalavimo perėmimo (perleidimo) bei apie kreditorės pagal Sutartį pasikeitimÄ , pareikalavo įvykdyti prievolę.

Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieÅ¡kove atsiskaitė, į bylÄ nepateikta. Dėl ginčo esmės 20. IeÅ¡kovė (apeliantė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria buvo sumažintas ieÅ¡kovės reikalaujamų priteisti delspinigių dydis.

21. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Netesybos – tai įstatymu, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės nevykdo arba jÄ Ä¯vykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

22. Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybas, mokamas baudos forma, reglamentuoja CK 6.71 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, kad netesybos gali bÅ«ti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvienÄ termino praleidimo dienÄ , savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Sutarties 11.1. p. Å¡alys susitarė, jog pažeidus mokėjimų grafikÄ , vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Nustatyta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ buvo nustatytos netesybos, skaičiuojamos už kiekvienÄ termino praleidimo dienÄ , t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). IeÅ¡kovė (apeliantė) savo iniciatyva sumažino iÅ¡ atsakovo praÅ¡omus priteisti delspinigius iki 0,05 procento.

24. Å alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naÅ¡tÄ reikalaujant atlyginti nuostolius.

Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiÅ¡kumÄ tarp Å¡alių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios Å¡alies atsakomybę tam tikra sutartine ir iÅ¡ anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininkÄ laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimÄ ir negali bÅ«ti kreditoriaus pasipelnymo Å¡altinis bei negali leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

25. Å alių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusiÄ Å¡alį sumokėti kitai Å¡aliai sutartas netesybas, o Å¡iai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Pažymėtina, kad jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

26. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali bÅ«ti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sÄ raÅ¡as nebaigtinis: į Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį ir sutarties tikslus, ar Å¡alys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus, sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , bankų mokamų palÅ«kanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį, Å¡alių tarpusavio santykius, kt.

Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios Å¡alies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti Å¡alys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės.

27. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas vertino kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, ir nustatė, kad atsakovas yra vartotojas ir, sudarydamas sutartį, buvo silpnesnioji sutarties pusė, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų. Teismas taip pat vertino prievolės sumÄ (247,56 Eur) ir nurodė, jog prievolės suma yra beveik dvigubai mažesnė nei praÅ¡oma priteisti delspinigių suma. Teismas akcentavo, kad ieÅ¡kovė (apeliantė) dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po deÅ¡imties metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik praėjus devyneriems metams po reikalavimų perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo su pradine kreditore.

Teismas pabrėžė, kad ieÅ¡kovė (apeliantė) nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė pagrįstų paaiÅ¡kinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolÄ . Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės (apeliantės) praÅ¡omi priteisti delspinigiai yra per dideli.

28. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje numatyta – jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumÄ tarp nuostolių ir praÅ¡omų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog nagrinėjamu atveju prievolės suma, kuriÄ praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovė (apeliantė) (247,56 Eur) yra beveik dvigubai mažesnė nei praÅ¡oma priteisti delspinigių suma (513,70 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl apskaičiuotų delspinigių dydžio (dėl galimybės juos mažinti), teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu laikytinas delspinigių susidarymo laikotarpis. Å iuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡sakyta pozicija, jog ieÅ¡kovė (apeliantė) Reikalavimo perleidimo sutartį sudarė 2009 m. kovo 4 d., o į teismÄ kreipėsi tik 2018 m., nurodydama, kad nuo reikalavimo perleidimo dienos įgijo teisę skaičiuoti ir reikalauti iÅ¡ atsakovo Sutartimi numatytus delspinigius nuo reikalavimo perleidimo momento iki skolininkas įvykdys prievolę.

Å iuo atveju kreipimasis į teismÄ praėjus devyneriems metams po reikalavimų perleidimo sutarties pasiraÅ¡ymo ir praÅ¡ymas priteisti netesybas už visas (perleistas pradelstas ir po prievolės neįvykdymo naujam kreditoriui pradelstas dienas) pradelstas dienas laikytinas kaip prieÅ¡taraujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principams.

29. IeÅ¡kovė (apeliantė) skunde akcentavo, kad ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , kreipėsi į atsakovÄ , siuntė raginimus, bandė skolÄ iÅ¡ieÅ¡koti per skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonę, tačiau teismas neįvertino, kad bÅ«tent atsakovas nesirÅ«pino skolos grÄ Å¾inimu, nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, elgėsi nesÄ Å¾iningai, sÄ moningai vengdamas įvykdyti prievolę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie ieÅ¡kovės (apeliantės) vykdytus aktyvius ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus; taip pat nėra duomenų ir apie ieÅ¡kovės (apeliantės) deklaruojamus patirtus nuostolius, papildomas iÅ¡laidas dėl vykdyto skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Norėdama, kad bÅ«tų priteisti didesni nei minimalÅ«s nuostoliai, ieÅ¡kovė (apeliantė) privalėjo juos įrodyti, tačiau ji į bylÄ tokių įrodymų nepateikė.

30. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, ieÅ¡kovės (apeliantės) praÅ¡omų priteisti delspinigių sumÄ (513,70 Eur) sumažino iki 22,28 Eur. Delspinigių dydį teismas apskaičiavo: 247,56 Eur x 0,05 proc. x 180 d. = 22,28 Eur. IeÅ¡kovė (apeliantė) skunde nurodė, jog paskaičiuotų delspinigių sumai teismas savo iniciatyva pritaikė sutrumpintÄ 6 mėnesių senaties terminÄ (180 d.), todėl teismo procesinis sprendimas Å¡ioje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas.

31. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) taikomas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Akcentuotina, kad nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal ieÅ¡kinio senaties teisinį reglamentavimÄ , ieÅ¡kinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Be to, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu. Taigi, jeigu ginčo Å¡alis reikalavimo taikyti ieÅ¡kinio senatį nepareiÅ¡kė, ieÅ¡kinio senatis negali bÅ«ti taikoma. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad praÅ¡yti taikyti ieÅ¡kinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio Å¡alis, prieÅ¡ kurios interesus nukreiptas byloje pareikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas.

Jeigu toks praÅ¡ymas nepareiÅ¡kiamas, bylÄ nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).

32. Pirmosios instancijos teismas, konstatavę, kad, jog ieÅ¡kovės (apeliantės) praÅ¡omi priteisti delspinigiai yra per dideli, juos mažino; ieÅ¡kovei (apeliantei) priteistinų delspinigių dydį apskaičiavo, taikydamas 180 dienų terminÄ . Å iuo atveju sutiktina su ieÅ¡kovės (apeliantės) skunde iÅ¡dėstyta pozicija, jog nesant ginčo Å¡alies praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, teismas savo iniciatyva ieÅ¡kinio senaties taikyti negali. Tad spręstina, kad ginčo atveju delspinigių apskaičiavimui sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas buvo taikytas nepagrįstai.

33. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2009 m. kovo 4 d. perdavimo – priėmimo aktu Nr. 524 pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ perdavė ieÅ¡kovei (apeliantei), o pastaroji perėmė reikalavimÄ Ä¯ atsakovo 854,80 Lt (247,56 Eur) skolÄ bei 307,73 Lt (89,12 Eur) dydžio delspinigius.

34. Apeliacinės instancijos teismas nutarties 28 punkte konstatavo, jog ieÅ¡kovės (apeliantės) praÅ¡omi priteisti delspinigiai (apskaičiuoti ne tik reikalavimo perleidimo dienai, bet ir po reikalavimo perleidimo momento) prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principams. Apeliacinės instancijos teismo taip pat akcentuota, jog ieÅ¡kovė (apeliantė) neįrodė patirtų didesnių (nei minimalÅ«s) nuostolių. Ä®vertinęs nustatytas bylos aplinkybes, minėtÄ teisinį reglamentavimÄ bei padarytas iÅ¡vadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo atveju ieÅ¡kovei (apeliantei) priteistina 89,12 Eur dydžio delspinigių suma (suma, kuri buvo perimta 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priteistinų netesybų dydis nepažeis Å¡alių interesų pusiausvyros.

35. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi materialinės teisės normomis, todėl neteisingai nurodė ieÅ¡kovei (apeliantei) priteistinų delspinigių dydį (juos apskaičiavo nepagrįstai taikydamas 180 dienų terminÄ ), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių Å¡ioje dalyje keistinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė (apeliantė) apeliaciniame skunde prašė priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Ä® bylÄ pateiktas 2018 m rugsėjo 10 d. Swedbank AB mokėjimo nurodymas Nr. 222, patvirtinantis apie 15 Eur dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimÄ . Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieÅ¡kovės (apeliantės) apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovei (apeliantei) UAB „Kapitalo valda“ iÅ¡ atsakovo A. P. priteistina 8,10 Eur dydžio sumokėto žyminio mokesčio suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : IeÅ¡kovės UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimÄ už akių, jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei UAB „Kapitalo valda“, j. a. k. 126308223: – 247,56 Eur (dviejų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt septynių eurų 56 ct) skolÄ ;

– 89,12 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis eurus 12 ct) delspinigius; – 24,76 Eur (dvideÅ¡imt keturių eurų 76 ct) baudÄ ; – 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , tai yra 361,44 Eur, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, tai yra 2018 m. liepos 30 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; – 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti“. KitÄ sprendimo už akių rezoliucinę dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei UAB „Kapitalo valda“ (į. k. 126308223) iÅ¡ atsakovo A.

P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Birutė Simonaitienė