2025-12-10 Nr. AB-22347-3-61-3-04143-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2820-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04143-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 25S157507 (toliau – ir Sprendimas) visa apimtimi, o jei teismas spręstų, kad pagrindo jo naikinti visa apimtimi nėra, tuomet – panaikinti Sprendimo dalį dėl įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo 2025 m. liepos 10 d. iki 2027 m. balandžio 15 d.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2022 m. spalio 24 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas nuolat gyventi) vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. jog turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka, kadangi jis yra Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis. Pareiškėjas tikslu pateikti atsakovui reikiamus dokumentus leidimui nuolat gyventi gauti nuo 2022 m. spalio 27 d. turėjo vizą atvykti į Lietuvos Respubliką, kurios pagrindu buvo Lietuvoje, tačiau pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užtruko.

Pareiškėjas paaiškino, kad išnagrinėjęs jo prašymą atsakovas pirmą kartą priėmė 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą netenkinti prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, pareiškėjas šį sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris 2023 m. liepos 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-8623-860/2023 atsakovo sprendimą panaikino ir įpareigojo pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo; atsakovas, išnagrinėjęs prašymą pakartotinai, priėmė 2023 m. spalio 18 d. sprendimą ir vėl prašymo netenkinti.

Pareiškėjas tokį sprendimą apskundė teismui ir atsakovo sprendimas vėl buvo panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1455-1047/2024). Pareiškėjas teigė, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą iš naujo ne kartą prašė papildomų dokumentų, jog pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis, o pareiškėjas jų teikė tiek, kiek turėjo, tuomet atsakovas 2025 m. vasario 5 d. iš naujo išnagrinėjęs dar 2022 m. spalio 24 d. pareiškėjo pateiktą prašymą, trečią kartą priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą nuolat gyventi, jį grįsdamas tuo pačiu motyvu, kad nėra pakankamai duomenų, jog pareiškėjas būtų Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis.

Pareiškėjas dėl tokio sprendimo vėl padavė skundą teismui, tačiau Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-9223-1102/2025 pareiškėjo skundą atmetė, kurio pareiškėjas nebeskundė įvertinęs tai, kad atsakovas piktybiškai nevykdo teismų sprendimų bei savo finansines galimybes ir šis teismo sprendimas 2025 m. liepos 3 d. įsiteisėjo.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad gavo atsakovo kvietimą 2024 m. balandžio 16 d. atvykti į Migracijos departamentą tikslu spręsti klausimą dėl jo teisinės padėties Lietuvoje, atvykus jam žodžiu buvo nurodyta išvykti iš Lietuvos Respublikos patikinant, jog šis išvykimas bus be jokių pasekmių. Pareiškėjas, vykdydamas atsakovo nurodymą, savanoriškai 2024 m. balandžio 26 d. per Medininkų pasienio postą iš Lietuvos Respublikos išvyko ir daugiau į Lietuvą nebuvo atvykęs, o praėjus daugiau nei metams po išvykimo iš Lietuvos, 2025 m. liepos 17 d. pareiškėjas gavo atsakovo pranešimą, kuriuo buvo informuotas, kad atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą. Pareiškėjas suprato, kad atsakovas laiko, jog pareiškėjas buvo grąžintas į užsienio valstybę ir vis dėlto pritaikė pareiškėjui pasekmes – uždraudė pareiškėjui nuo 2025 m. liepos 10 d. iki 2027 m. balandžio 15 d. atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi. Pareiškėjo vertinimu, jam buvo nurodyta išvykti iš Lietuvos dėl to, kad nepaisant vykstančio jo prašymo išduoti leidimą gyventi nagrinėjimo po pareiškėjui priimto palankaus teismo sprendimo, pareiškėjui išduotos vizos galiojimas jau buvo pasibaigęs. Pareiškėjo viza galiojo nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2023 m. kovo 24 d, o galutinis neigiamas atsakovo sprendimas dėl pareiškėjo prašymo išduoti leidimą gyventi buvo priimtas 2025 m. vasario 5 d. Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, kad pareiškėjas buvo grąžintas į užsienio valstybę, nes pasibaigė jo vizos galiojimas, o leidimas gyventi nebuvo išduotas, nors jo prašymo nagrinėjimas vis dar vyko, savaime nėra pagrindas priimti sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką beveik 2 metams ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis į Lietuvą atvyko teisėtai – turėjo vizą, kuri buvo išduota tikslu pateikti prašymą gauti leidimą nuolat gyventi ir su tuo susijusius dokumentus, vizos galiojimo terminas – nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2023 m. kovo 24 d., pareiškėjas atsakovui 2022 m. spalio 24 d. pateikė prašymą dėl leidimo nuolat gyventi nagrinėjimo skubos tvarka, atsakovas sprendimą turėjo priimti ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 24 d., tačiau nepriėmė, o paprašė papildomų dokumentų, net ir 2023 m. vasario 24 d., suėjus sprendimo leidimo nuolat gyventi išdavimo priėmimo bendra tvarka terminui, sprendimas nebuvo priimtas, pirmą kartą sprendimas buvo priimtas 2023 m. balandžio 4 d., antrą kartą – 2023 m. spalio 18 d., trečią kartą – 2025 m. vasario 5 d., tarp sprendimų priėmimo vyko teisminiai procesai, prašymas buvo nagrinėjamas iš naujo, pareiškėjo buvo prašoma pateikti papildomus dokumentus, vykstant teisminiams procesams pareiškėjo vizos galiojimas pasibaigė, pareiškėjas 2023 m. kovo 21 d. buvo nuvykęs pas atsakovą dėl vizos galiojimo termino pratęsimo, tačiau žodžiu pareiškėjui buvo nurodyta, kad tokios galimybės nėra, taigi pareiškėjo veiksmai rodo, kad jis nesiekė būti Lietuvoje neteisėtai ir be pagrindo. Pareiškėjas teigė, kad lietuvių kilmei įrodyti rinko dokumentus Lietuvoje, jo buvimas Lietuvoje buvo būtinas, atsakovui atmetus prašymą, iškilo poreikis dėl teisinių paslaugų, taigi pareiškėjas po vizos galiojimo pabaigos Lietuvoje pasiliko ne siekdamas šalyje būti neteisėtai, o norėdamas apsaugoti savo teises, kad prašymo nagrinėjimas vyktų sklandžiai, pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis, jo buvimas Lietuvoje viršijus vizos galiojimą buvo nulemtas administracinės procedūros trukmės, negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas migracijos taisyklėmis ar sąmoningas neteisėtas elgesys.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad leidimą nuolat gyventi jam buvo atsisakyta išduoti, nes, atsakovo vertinimu, jo pateikti dokumentai nėra pakankami pagrįsti, kad pareiškėjo protėviai turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., bet ne todėl, kad pareiškėjas būtų pateikęs melagingus duomenis, ar keltų grėsmę Lietuvos saugumui. Pareiškėjas teigė, kad per visą buvimo Lietuvoje laikotarpį nepadarė jokių teisės pažeidimų ir pan., Sprendimas priimtas dėl paties grąžinimo fakto (nors pareiškėjas išvyko savanoriškai). Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto reikalavimų, kadangi atsakovas nepagrindė Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies taikymo konkrečiomis individualiomis aplinkybėmis, kurios lemtų poreikį uždrausti pareiškėjui atvykti.

6. Pareiškėjas paaiškino, kad jis Lietuvoje turi giminaičių (pusseserių ir pusbrolių), su kuriais palaiko artimus ryšius, Lietuvoje yra palaidoti pareiškėjo giminaičiai, jis su Lietuva susijęs giliu asmeniniu bei emociniu ryšiu, kuris išplaukia iš jo giminystės santykių bei šeimos istorijos, Sprendimas uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, riboja jo teisę palaikyti šeimos ryšius, pažeidžia teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad su sutuoktine Čekijoje turi nuosavą būstą – kooperatinį butą, Čekijoje mokosi du pareiškėjo sūnūs – vienas studijuoja dieninėse bakalauro studijose, kitas – dar nepilnametis ir mokosi gimnazijoje, be to, pareiškėjas Europoje turi giminaičių, todėl pareiškėjui yra būtina turėti galimybę teisėtai vykti į Europos Sąjungos šalis, siekiant palaikyti šeimos santykius, rūpintis vaikais bei tvarkyti asmeninius ir turtinius reikalus. Ginčijamo Sprendimo dalis įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi neproporcinga ir neatitinka VAĮ 10 straipsnio, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 21 straipsnio reikalavimų, todėl naikintina.

8. Pareiškėjas nurodė, kad jis atsakovo nurodymu savanoriškai išvyko iš Lietuvos 2024 m. balandžio 26 d., o Sprendimas uždrausti atvykti priimtas tik 2025 m. liepos 10 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo pareiškėjo savanoriško išvykimo, toks terminas nepagrįstas, galbūt praleista senatis, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punkte nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima atsižvelgdamas į savo priimtą sprendimą atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti į užsienio valstybę, toks sprendimas priimamas per 5 darbo dienas nuo vieno iš minėtų sprendimų priėmimo dienos arba kartu su vienu iš minėtų sprendimų. Pareiškėjas teigė, kad buvo pažeistas ir teisėtų lūkesčių principas, nes jam buvo aiškiai nurodyta, jog jam išvykus nebus pagrindo konstatuoti pažeidimo ar taikyti sankcijas.

9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad nustatė, jog pareiškėjas pasibaigus nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusios nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2023 m. kovo 24 d., galiojimo laikui, nuo 2023 m. kovo 25 d. yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje (389 dienas), 2024 m. balandžio 16 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 24S100441 pareiškėjas buvo įpareigotas savanoriškai išvykti į Rusijos Federaciją per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. balandžio 30 d. 2024 m. balandžio 26 d. pareiškėjas išvyko iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką.

Atsakovas teigė, kad nenustatė, jog pareiškėjas būtų įsidarbinęs Lietuvos Respublikoje, nėra duomenų apie pareiškėjo šeimos narius ar jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Sprendime konstatuota, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas iki paskutinės teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dienos leidimo gyventi ar vizos negavo, tačiau iš Lietuvos Respublikos neišvyko, todėl nevykdė Įstatymo 124 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos, t. y. pareiškėjas piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.

Įvertinus minėtas aplinkybes, pareiškėjo neteisėtai būtą laiką, nustatyta, kad pareiškėjas apėjo Sąjungos teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Atsakovas pažymėjo, kad nustatyta, jog yra rizika, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti atvykti ir neteisėtai pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, todėl nuspręsta įvesti įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi į SIS. Aplinkybė, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 26 d. įvykdė 2024 m. balandžio 16 d.

Migracijos departamento sprendimu Nr. 24S100441 nustatytą įpareigojimą savanoriškai išvykti į Rusijos Federaciją per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. balandžio 30 d., nesudaro pagrindo nepriimti ginčijamo Sprendimo, nes 2024 m. balandžio 16 d. Migracijos departamento sprendimas Nr. 24S100441 neįteisino pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje iki jo įvykdymo, taip pat to neįteisino ir jo pateiktas prašymas dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo. Atsakovas nurodė, kad 2024 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 4500-ANR_N-1540-2024 pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, nes pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 538 straipsnyje.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo pusbroliai ir pusseserės Įstatymo kontekste nėra laikomi šeimos nariais, pareiškėjo šeiminiai ryšiai Sprendime įvertinti, o aplinkybės, jog pareiškėjo šeimos nariai gyvena Čekijoje ir, jog pareiškėjas Čekijoje turi nekilnojamojo turto, nepatvirtina, kad pareiškėjas turi teisę gyventi ar būti Čekijoje. Atsakovo vertinimu, Sprendimas atitinka VAĮ nuostatas, teismų praktiką, o pareiškėjas, vadovaudamasis Taisyklių 28 ir 32 punktais, gali teikti motyvuotą prašymą išbraukti jo duomenis iš nacionalinio sąrašo ar SIS.

II. 11. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo K. P. skundą tenkino, t. y. panaikino Sprendimą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 442,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. 24S100441 nusprendė pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. balandžio 30 d., valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti – Rusija. Šis atsakovo sprendimas priimtas, nes asmuo yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui, šiame sprendime nurodyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, turėdamas Lietuvos Respublikos išduotą daugkartinę Šengeno vizą C Nr. (duomenys neskelbtini) (90 d.), galiojusią nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d.

Užsienietis 2022 m. spalio 24 d. atvyko į Migracijos departamento Vilniaus skyrių ir pateikė prašymą leidimui nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gauti bei 2022 m. spalio 25 d. dokumentus nacionalinei vizai gauti. 2022 m. spalio 27 d. buvo priimtas sprendimas išduoti nacionalinę vizą D Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusią nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2023 m. kovo 24 d. 2023 m. balandžio 4 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S41713 neišduoti leidimo nuolat gyventi, kurį užsienietis apskundė teismui, teismas 2023 m. liepos 14 d. pareiškėjo skundą tenkino ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo.

Migracijos departamentas iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir 2023 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 23S186783 neišduoti jam leidimo nuolat gyventi, kurį pareiškėjas apskundė teismui. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 27 d. pareiškėjo skundą atmetė. 2024 m. kovo 12 d. užsienietis Regionų administracinio teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau sprendimas dar nepriimtas. Teismas pažymėjo, kad minėtame sprendime taip pat nurodyta, jog iki nacionalinės vizos D Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo pabaigos pareiškėjas savo buvimo šalyje neįteisino ir iš jos neišvyko, todėl pažeidė Įstatymo 124 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri įpareigoja užsienietį išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos, ir vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 2 punkto nuostata, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus kelionės leidimui ar vizos galiojimo laikui, pareiškėjas nuo 2023 m. kovo 26 d.

Lietuvoje yra neteisėtai.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 26 d. savanoriškai išvyko iš Lietuvos per Medininkų kontrolės punktą.

14. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2027 m. balandžio 15 d.; įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2027 m. balandžio 15 d. Sprendimas priimtas, nes asmuo buvo grąžintas į užsienio valstybę. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi; SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu; Taisyklių 15 punktu; Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 20.3.1 papunkčiu.

15. Teismas nustatė, kad Sprendime nurodyta, jog 2024 m. balandžio 16 d. į Migracijos departamento Vilniaus skyrių atvyko asmuo ir pateikė Rusijos Federacijos piliečio pasą Nr. 76 0942485, galiojantį nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2029 m. birželio 25 d. Migracijos departamento Vilniaus skyrius patikrinimo metu nustatė, kad asmuo, pasibaigus nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusios nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2023 m. kovo 24 d., galiojimo laikui, nuo 2023 m. kovo 25 d. yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje (389 dienas). 2024 m. balandžio 16 d. Migracijos departamento Vilniaus skyriaus sprendimu grąžinti į užsienio valstybę, vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punktu, asmuo įpareigotas savanoriškai išvykti į Rusijos Federaciją per 14 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. balandžio 30 d. 2024 m. balandžio 26 d. asmuo išvyko iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką. Patikrinus asmens duomenis informacinėse sistemose, nustatyta, kad asmeniui 2022 m. spalio 27 d. buvo išduota minėta nacionalinė viza tuo pagrindu, kad asmuo 2022 m. spalio 24 d. pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs šį prašymą, priėmė sprendimą asmeniui neišduoti leidimo nuolat gyventi, nes asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui nuolat gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu (apskųstas teismui). Migracijos departamentas, išnagrinėjęs 2024 m. birželio 19 d. asmens prašymą išduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą, 2025 m. gegužės 2 d. priėmė sprendimą neišduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio pažymėjimo, duomenų apie asmens įdarbinimą Lietuvos Respublikoje nėra, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie asmens šeimos narius ar jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendime nurodyta, kad išnagrinėjus ir įvertinus visus turimus duomenis ir dokumentus, yra pagrindas konstatuoti, jog asmens su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

16. Teismas aptarė ginčui aktualias Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies, Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkto, 20.3.1 papunkčio nuostatas ir pažymėjo, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, tai yra dėl to, jog asmuo buvo grąžintas į užsienio valstybę.

17. Teismas pažymėjo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas pasibaigus vizos galiojimo laikui nuo 2023 m. kovo 25 d. Lietuvoje buvo neteisėtai (389 dienas), tačiau atkreipė dėmesį, kad atsakovas tinkamai neįvertino aplinkybių, kurios lėmė tai, jog pareiškėjas iki vizos galiojimo pabaigos neišvyko iš Lietuvos. Teismas pažymėjo, kad galutinis neigiamas atsakovo sprendimas dėl pareiškėjo prašymo išduoti leidimą gyventi buvo priimtas 2025 m. vasario 5 d. Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog pareiškėjas piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis ir nesutiko su atsakovo argumentu, jog atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo neteisėtai būtą laiką, pareiškėjas apėjo Europos Sąjungos teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Teismas pažymėjo, kad nebuvo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas pakartotinai nesilaikė migracijos taisyklių, kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, pareiškėjas į bylą pateikė duomenis, kad įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2025 m. kovo 20 d. duomenimis pareiškėjas Lietuvos Respublikoje neteistas, o ANK tvarka pareiškėjas buvo nubaustas būtent dėl to, kad nuo 2023 m. birželio 26 d. Lietuvoje buvo neteisėtai, jokių kitų administracinių nusižengimų pareiškėjas nėra padaręs.

18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 26 d. savanoriškai išvyko iš Lietuvos, kai jam buvo pasiūlyta išvykti. Teismas sutiko su pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas tik 2025 m. liepos 10 d., tai yra praėjus daugiau nei metams po to, kai pareiškėjas savanoriškai išvyko iš Lietuvos. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė įrodymus, jog 2023 m. kovo 21 d. buvo nuvykęs pas atsakovą ir kreipėsi dėl vizos galiojimo termino pratęsimo (ekrano nuotrauka, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 21 d. kreipėsi dėl vizos), tačiau žodžiu pareiškėjui buvo nurodyta, jog tokios galimybės nėra. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad toks pareiškėjo veiksmas akivaizdžiai rodo, jog jis nesiekė būti Lietuvoje neteisėtai ir be pagrindo, o dėjo visas pastangas, kad jo buvimas būtų teisėtas, o sprendimas dėl pareiškėjo grąžinimo į užsienio valstybę priimtas tik 2024 m. balandžio 16 d.

19. Teismas sprendė, kad pareiškėjui taikytos reikšmingos jo judėjimo laisvę ribojančios priemonės yra neproporcingos, Migracijos departamentas formaliai vertino pareiškėjo situaciją, todėl nepagrįstai nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Teismo vertinimu, nėra pakankamo ir objektyvaus pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis, o nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis iki 2027 m. balandžio 15 d. nelaikytinas proporcingu, atitinkančiu Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.

20. Teismas pažymėjo, kad nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

21. Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog būtų priimtas sprendimas, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, visuomenės ar nacionaliniam saugumui, ar dėl to, jog pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Teismas vertino, kad Sprendimas nėra individualizuotas, jame nėra objektyvių motyvų, pareiškėjo atveju negalima daryti išvados, jog perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimas į SIS yra adekvatus ir būtinas, todėl Migracijos departamentas nepagrįstai įtraukė į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

22. Teismas sprendė, kad Sprendimas nėra proporcingas, taip pat jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, nėra pakankamai motyvuotas, taip pat neatitinka SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimų, todėl teismas Sprendimą panaikino.

23. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas (skundo rengimą, atstovavimą pirmosios instancijos teisme) bei 22,50 Eur žyminį mokestį.

III. 24. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

25. Atsakovas nesutinka su teismo išvadomis, kad pareiškėjas nesiekė būti Lietuvoje neteisėtai ir be pagrindo bei dėjo visas pastangas, jog jo buvimas būtų teisėtas, nes šios išvados neatitinka faktinės situacijos, kadangi pareiškėjas iki nacionalinės vizos galiojimo pabaigos leidimo laikinai gyventi ar vizos negavo, tačiau Įstatymo 124 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos išvykti iš Lietuvos Respublikos nevykdė (Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai 389 dienas), todėl pareiškėjas apėjo Europos Sąjungos teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

26. Atsakovas pažymi, kad Įstatymo 21 straipsnio 1 dalis ir Įstatymo 28 straipsnio 2 dalis numato, kad užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti vizą ir, atitinkamai, leidimą gyventi Migracijos departamentui gali pateikti per išorės paslaugų teikėją, o užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai – Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas prašymas ir priimtas sprendimas. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar vizitas Migracijos departamente pateikti prašymą išduoti vizą nepatvirtina, kad pareiškėjas neapėjo Sąjungos teisės dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas negalėjo turėti teisėto lūkesčio įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo metu ar atgaline data (nuo vizos galiojimo pabaigos iki leidimo gyventi išdavimo) jei jo prašymas būtų tenkintas. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas akivaizdžiai suprato, kad Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, tačiau sąmoningai buvo Lietuvos Respublikoje daugiau kaip metus, todėl negalima sutikti su teismo išvada, kad Migracijos departamentas formaliai vertino pareiškėjo situaciją ir nepagrįstai nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.

27. Atsakovas pažymi, kad 2024 m. balandžio 16 d. Migracijos departamento sprendimas Nr. 24S100441, kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti, neįteisino pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje iki jo įvykdymo, be to šiame sprendime nurodyta, jog per nustatytą terminą neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Atsakovas teigia, kad sprendimu dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos užsieniečiui taip pat yra uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau ginčijamas Sprendimas yra priimtas kitais pagrindais nei neišvykimas iš Lietuvos Respublikos per sprendime dėl grąžinimo nurodytą laikotarpį. Atsakovo teigimu, aplinkybė, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas po metų nuo pareiškėjo išvykimo iš Lietuvos Respublikos neturi įtakos jo teisėtumui ir neblogina pareiškėjo teisinės padėties, nes trijų metų draudimo atvykti laikotarpis yra skaičiuojamas nuo pareiškėjo išvykimo iš Lietuvos Respublikos.

28. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas iki paskutinės teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dienos leidimo gyventi ar vizos negavo, tačiau iš Lietuvos Respublikos neišvyko, todėl nevykdė Įstatymo 124 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos, t. y. pareiškėjas piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Atsakovas nurodo, kad įvertinus minėtas aplinkybes, pareiškėjo neteisėtai būtą laiką, ginčijamu Sprendimu buvo pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas apėjo Sąjungos teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Atsakovo vertinimu, Sprendimas yra individualizuotas (įvertintas pareiškėjo teisėtas buvimas Lietuvos Respublikoje, padaryti pažeidimai (neteisėtas buvimas Lietuvos Respublikoje), pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, jo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, pagal šias aplinkybes vertintas ginčijamo sprendimo proporcingumas), Sprendime tinkamai įvertintos faktinės aplinkybės ir teisingai taikyti teisės aktai.

29. Atsakovas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Migracijos departamentas, priimdamas sprendimas dėl perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įtraukimo į SIS priima įvertinęs ar konkretus atvejis yra adekvatus ir pakankamai svarbus. Atsakovas teigia, kad bylos duomenys patvirtina, jog Migracijos departamentas vertino ar konkretus atvejis yra adekvatus ir pakankamai svarbus ir jo vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2025 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1873-624/2025). Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialiąją ir proceso teisę, netinkamai vertino įrodymus, teismo išvados neatitinka bylos medžiagos, prieštarauja Įstatymo nuostatoms, byla išspręsta neteisingai.

30. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Pareiškėjas pakartoja su ginču susijusias aplinkybes ir pritaria teismo sprendimo išvadoms, teigia, kad apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad vien formalaus teisinio pagrindo egzistavimas (pvz., nustatytas neteisėto buvimo faktas ar atsisakymas išduoti leidimą gyventi) nėra pakankamas pagrindas automatiškai priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, atsakovas vertina tik patį faktą, jog pareiškėjas Lietuvoje liko po vizos galiojimo pabaigos, tačiau nevertina konteksto, kuris lėmė jo pasilikimą, tikslų. Pareiškėjas teigia, kad jo buvimas Lietuvoje pasibaigus vizos galiojimui buvo nulemtas administracinės procedūros trukmės, o ne asmeninių kėslų ar nesąžiningumo, todėl negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas migracijos taisyklėmis ar sąmoningas neteisėtas elgesys, priešingai – jis bendradarbiavo su atsakovu. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas priimtas pažeidžiant nustatytą tvarką ir terminus, todėl yra neteisėtas, Sprendime nėra jokių individualizuotų ir objektyviais duomenimis grįstų motyvų, kodėl pareiškėjo atvejis adekvačiai vertintinas kaip svarbus ir reikalaujantis perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į SIS. Pareiškėjo teigimu, apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1873-624/2025 nėra analogiška nei faktiniu, nei teisiniu požiūriu, todėl ja remtis nėra pagrindo. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Sprendimo dalis įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi neproporcinga ir neatitinka VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas pažymi, kad jam ypatingai svarbu turėti galimybę atvykti į Europos Sąjungos šalis, kadangi tik taip jis galėtų aplankyti savo šeimą, gyvenančią Čekijos Respublikoje, bei išlaikyti šeiminius ir socialinius ryšius Europos Sąjungoje, kas atitinka proporcingumo ir privataus bei šeimos gyvenimo apsaugos principus (Konvencijos 8 str.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2027 m. balandžio 15 d., įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2027 m. balandžio 15 d., pagrįstumo ir teisėtumo.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino ir Sprendimą panaikino konstatavęs, kad Migracijos departamentas formaliai vertino pareiškėjo situaciją, todėl nepagrįstai nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nėra pakankamo ir objektyvaus pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis, o nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis iki 2027 m. balandžio 15 d. neproporcingas, neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintų kriterijų, taip pat Sprendimas nėra individualizuotas, jame nėra objektyvių motyvų, pareiškėjo atveju negalima daryti išvados, jog perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimas į SIS yra adekvatus ir būtinas, todėl Migracijos departamentas nepagrįstai įtraukė į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

34. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde pažymi, kad pareiškėjas po vizos galiojimo pabaigos Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai 389 dienas, jo prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimas bei sprendimas dėl jo grąžinimo į kilmės valstybę jo buvimo Lietuvos Respublikoje neįteisino, o pareiškėjas apėjo Europos Sąjungos teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje, nevykdė Įstatymo 124 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos, t. y. pareiškėjas piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Atsakovo vertinimu, ginčijamas Sprendimas yra individualizuotas (įvertintas pareiškėjo teisėtas buvimas Lietuvos Respublikoje, padaryti pažeidimai (neteisėtas buvimas Lietuvos Respublikoje), pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, jo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, pagal šias aplinkybes vertintas ginčijamo sprendimo proporcingumas), Sprendime tinkamai įvertintos faktinės aplinkybės ir teisingai taikyti teisės aktai.

35. Šioje byloje skundžiamas atsakovo Sprendimas priimtas, nes asmuo (pareiškėjas) buvo grąžintas į užsienio valstybę. Kaip faktinis Sprendimo priėmimo pagrindas nurodyta tai, kad Migracijos departamento Vilniaus skyrius patikrinimo metu nustatė, jog asmuo, pasibaigus nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusios nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2023 m. kovo 24 d., galiojimo laikui, nuo 2023 m. kovo 25 d. yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje (389 dienas), 2024 m. balandžio 16 d. Migracijos departamento Vilniaus skyriaus sprendimu grąžinti į užsienio valstybę, vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punktu, asmuo įpareigotas savanoriškai išvykti į Rusijos Federaciją per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. balandžio 30 d., pareiškėjas 2024 m. balandžio 26 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką. Migracijos departamentas nurodė, kad patikrinus asmens duomenis informacinėse sistemose, nustatyta, kad asmeniui 2022 m. spalio 27 d. buvo išduota minėta nacionalinė viza tuo pagrindu, kad asmuo 2022 m. spalio 24 d. pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, o Migracijos departamentas, išnagrinėjęs šį prašymą, priėmė sprendimą asmeniui neišduoti leidimo nuolat gyventi, nes asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui nuolat gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu (apskųstas teismui). Migracijos departamentas taip pat nurodė, kad išnagrinėjęs 2024 m. birželio 19 d. asmens prašymą išduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą, 2025 m. gegužės 2 d. priėmė sprendimą neišduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio pažymėjimo. Migracijos departamentas nustatė, kad duomenų apie asmens įdarbinimą Lietuvos Respublikoje nėra, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie asmens šeimos narius ar jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, įvertinęs ir išnagrinėjęs visus turimus duomenis ir dokumentus, konstatavo, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

36. Byloje skundžiamo atsakovo Sprendimo teisiniais pagrindais nurodyti Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas ir 2 dalies c punktas, NAS taisyklių 15 punktas, Kriterijų vertinimo tvarkos 20.3.1 punktas.

37. Motyvuodamas Sprendimą atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neišvyko iš Lietuvos Respublikos iki vizos galiojimo pabaigos ir, pasibaigus vizos galiojimo laikui, buvo neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno erdvės valstybėse, t. y. asmuo piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Atsakovas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir pareiškėjo neteisėtai būtą laiką, nustatė, kad jis pakankamai ilgą laiką buvo neteisėtai Šengeno erdvėje, t. y. būdamas trečiosios šalies piliečiu apėjo Sąjungos teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje, yra rizika, kad asmuo ir ateityje gali siekti atvykti ir neteisėtai pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą, asmens duomenys, vadovaujantis NAS Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teikiami Šengeno informacinei sistemai.

38. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

39. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Migracijos departamento 2024 m. balandžio 16 d., sprendimu buvo grąžintas į užsienio valstybę, t. y. įpareigotas savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų, Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punkto (jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus kelionės leidimo arba vizos galiojimui) pagrindu.

40. Kriterijų vertinimo tvarka nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, sąrašą ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio (Kriterijų vertinimo tvarkos 1 p.). Tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Kriterijų vertinimo tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga (Kriterijų vertinimo tvarkos 5 p.). Sprendimas uždrausti atvykti tuo atveju, kai vadovaujamasi kitais nei šioje Kriterijų vertinimo tvarkoje nustatytais kriterijais, priimamas įvertinus visus turimus dokumentus ir aplinkybes (Kriterijų vertinimo tvarkos 6 p.).

41. Kriterijų vertinimo tvarkos 19 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, atsižvelgiama į: užsieniečio neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse trukmę ir priežastį (19.1 p.); esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (19.2 p.); užsieniečiui pritaikytas administracinio poveikio priemones ir jų įvykdymą (19.3 p.); tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo įpareigoti išvykti ar grąžinti priėmimo dienos: užsienietis jau buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas (19.4.1 p.); užsienietis buvo neįleistas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (19.4.2 p.); buvo atsisakyta išduoti užsieniečiui vizą ar ji buvo panaikinta (19.4.3 p.).

42. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 20.3.1 punktą šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis, jei užsienietis neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse buvo ilgiau kaip 365 dienas, skaičiuojant nuo užsieniečio teisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Šengeno valstybėse pasibaigimo dienos.

43. Teisėjų kolegija, vertindama aptartas Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatas, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nagrinėdamas bylas dėl leidimų (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje ir taikydamas bei aiškindamas Kriterijų vertinimo tvarką, yra pasisakęs, kad Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024; 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024).

44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (šiais aspektais žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014, 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024; kt.).

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse trukmę ir priežastį, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, dėl kurių buvo panaikintas skundžiamas atsakovo Sprendimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į individualią pareiškėjo atveju susiklosčiusią situaciją, tai, kad pareiškėjas, vykdydamas atsakovo įpareigojimą per nustatytą terminą savanoriškai išvyko iš Lietuvos Respublikos, Sprendimu nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis iki 2027 m. balandžio 15 d. laikytinas neproporcingu, o atsakovas iš esmės formaliai pritaikė Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatas.

46. Sprendimas dėl perspėjimo įvedimo į SIS buvo priimtas vadovaujantis SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu bei NAS taisyklių 15 punktu.

47. Pagal NAS taisyklių 15 punktą, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

48. SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte yra nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS). Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Kitaip tariant, kompetentingos institucijos pirmiausia turi įvertinti į SIS įvedamų perspėjimų atitiktį proporcingumo principui, leidžiančiam užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų perspėjimo įvedimas į SIS. Toks vertinimas implikuoja poreikį atsižvelgti į Europos Sąjungos teisėje garantuojamas pagrindines teises (be kita ko, teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 str.), teisę dirbti (Chartijos 15 str.), laisvę užsiimti verslu (Chartijos 16 str.), teisę į nuosavybę (Chartijos 17 str.) ir įvertinti galimybę taikyti kitas, tas teises mažiau ribojančias priemones, kurios taip pat leistų veiksmingai užtikrinti nacionalinį saugumą. Vertinant perspėjimo įvedimo į SIS proporcingumą, būtina pagrįstai pasverti visus kiekvienoje konkrečioje situacijoje esamus interesus ir teises. Šiame kontekste gali būti reikšmingos aplinkybės, susijusios su atitinkamo asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtumu ir trukme, tokio asmens šeimos, kultūriniais ir socialiniais ryšiais valstybėse narėse bei kilmės šalyje, asmens vykdoma profesine veikla, disponuojamu nekilnojamuoju turtu ir panašiai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024).

50. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Sprendime nėra motyvų ir dėl įvesto perspėjimo į Šengeno informacinę sistemą dėl pareiškėjo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, Sprendimas šiuo aspektu neproporcingas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį panaikino.

51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

52. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

53. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

54. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjas įgyja teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas, grįsdamas patirtas išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas pateikė 2025 m. lapkričio 5 d. sąskaitą bei 2025 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymą 1 452 Eur sumai už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus leistino dydžio, yra susiję su nagrinėjama byla, pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui K. P. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Gintaras Kryževičius

Arūnas Sutkevičius