ced69a85-774b-448f-aa38-ed8eb7a12e03 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinės bylos numeris 2A-891-585/2015                             Teisminio proceso numeris 2-68-3-00655-2013-1             Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14.; 121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. sausio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Neringos Švedienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės R.

G. apeliacinį skundÄ , pareikÅ¡tÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo B. G. ieÅ¡kinį atsakovei R. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir žemės sklypo dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei atsakovės R. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui B. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei (tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas“ (buvęs pavadinimas – „Snoro lizingas“) ir Ūkio banko lizingas bei akcinė bendrovė SEB bankas), n u s t a t ė:

             ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ir, modifikavęs ieÅ¡kinį, prašė:

1) nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl atsakovės kaltės;

2) uždrausti atsakovei pasilikti santuokinę pavardę;

3) pripažinti dovanojimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas perleido atsakovės asmeninėn nuosavybėn ½ žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalį, negaliojančia;

4) pripažinti sodo pastatÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe, įgyta iki santuokos su atsakove sudarymo;

5) padalyti santuokoje įgytÄ turtÄ : ieÅ¡kovo asmeninėn nuosavybėn priteisti automobilį AUDI 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Å¡aldytuvÄ â€žWhirlpool“, kurio vertė – 1 259 Lt, atsakovės asmeninėn nuosavybėn – mikrobangų krosnelę „Sanyo“, kurios vertė – 200 Lt, muzikos grotuvÄ â€žSamsung“, kurio vertė – 1 000 Lt, ir 1 059 Lt kompensacijÄ ;

6) nustatyti, jog ieÅ¡kovas vykdo kreditorinius įsipareigojimus pagal 2011 m. rugpjūčio 19 d. vartojimo kredito sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir uždarosios akcinės bendrovės „Snoro lizingas“;

7) nustatyti, jog ieÅ¡kovas vykdo kreditorinius įsipareigojimus pagal 2012 m. rugpjūčio 10 d. vartojimo kredito sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir uždarosios akcinės bendrovės Ūkio banko lizingo;

8) nustatyti, jog atsakovė vykdo kreditorinius įsipareigojimus pagal 2011 m. balandžio 14 d. iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, sudarytÄ su uždarÄ ja akcine bendrove Ūkio banko lizingu;

9) įpareigoti atsakovę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui žemės sklypo nuosavybės ir namo projektinę dokumentacijÄ .              Atsakovė modifikuotu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė:

1) nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės;

2) nutraukus santuokÄ , palikti jai santuokinę pavardę;

3) padalyti santuokoje įgytÄ sodo pastatÄ , priteisiant Å¡alių nuosavybėn po ½ Å¡io objekto dalį;

4) priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn automobilį AUDI 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);

5) priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 8 000 Lt kompensacijÄ , skirtÄ grÄ Å¾inti paskolos, kuriÄ suteikė atsakovės motina, dalį;

6) priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 3 000 Lt kompensacijÄ , skirtÄ grÄ Å¾inti paskolos, kuriÄ suteikė akcinė bendrovė SEB bankas, dalį;

7) priteisti ieÅ¡kovo asmeninėn nuosavybėn dujinę-elektrinę viryklę, Å¡aldiklį bei televizorių, o atsakovės asmeninėn nuosavybėn 2 500,47 Lt kompensacijÄ ;

8) priteisti atsakovės asmeninėn nuosavybėn Å¡aldytuvÄ â€žWhirlpool”, o ieÅ¡kovo asmeninėn nuosavybėn 549,50 Lt kompensacijÄ , lygiÄ pusei Å¡aldytuvo įsigijimo kainos.             Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu patenkino ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis:

1) nutraukė santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) paliko atsakovei santuokinę pavardę;

3) pripažino sodo pastatÄ asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe;

4) pripažino ieÅ¡kovo nuosavybės teisę į dovanotÄ Â½ žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalį;

5) priteisė ieškovo asmeninėn nuosavybėn automobilį AUDI 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);

6) priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 11 559,13 Lt kompensacijÄ už sodo namo pagerinimÄ ;

7) priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 149,50 Lt kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę kilnojamojo turto dalį;

8) priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 6 000 Lt iÅ¡laidų, susijusių su statybos ekspertizės atlikimu, kompensacijÄ ;

9) įpareigojo ieÅ¡kovÄ , atlikus Å¡alims priteistų sumų įskaitÄ , sumokėti atsakovei 5 409,63 Lt kompensacijÄ už sodo namo pagerinimÄ ;

10) priteisė atsakovės asmeninėn nuosavybėn Å¡aldytuvÄ â€žWhirlpool” ir mikrobangų krosnelę „Sanyo”;

11) pripažino, jog prievolės, kylančios iÅ¡ 2012 m. rugpjūčio 10 d. iÅ¡perkamosios nuomos sutarties, sudarytos su uždarÄ ja akcine bendrove Ūkio banko lizingu, yra solidariosios Å¡alių prievolės, ir kartu nustatė, kad ieÅ¡kovas mokės įmokas bei, įvykdęs prievoles, perims lizingo dalykÄ â€“ benzininį pjÅ«klÄ ;

12) pripažino, jog prievolės, kylančios iÅ¡ 2011 m. rugpjūčio 19 d. iÅ¡perkamosios nuomos sutarties, sudarytos su uždarÄ ja akcine bendrove „Mokilizingas“, yra solidariosios Å¡alių prievolės, ir kartu nustatė, kad ieÅ¡kovas mokės įmokas bei, įvykdęs prievoles, perims lizingo dalykÄ â€“ prekes;

13) pripažino, jog prievolės, kylančios iÅ¡ 2011 m. balandžio 14 d. iÅ¡perkamosios nuomos sutarties, sudarytos su uždarÄ ja akcine bendrove Ūkio banko lizingu, yra solidariosios Å¡alių prievolės, ir kartu nustatė, kad atsakovė mokės įmokas bei, įvykdžiusi prievoles, perims lizingo dalykÄ â€“ dujinę-elektrinę viryklę ir Å¡aldiklį;

14) priteisė iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ 1 472 Lt žyminį mokestį ir 145,35 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kas yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo, pripažino, jog abi Å¡alys nedėjo didelių pastangų, siekiant gyventi kartu. Teismo vertinimu, abi Å¡alis iÅ¡ dalies tenkino gyvenimas skyrium, todėl jos abi ir yra kaltos dėl natÅ«ralaus tarpusavio santykių atÅ¡alimo. Pasak pirmosios instancijos teismo, bylos įrodymai nėra pakankami daryti iÅ¡vadÄ , jog bendras Å¡alių gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieÅ¡kovo ar atsakovės netinkamo elgesio.

PrieÅ¡ingai, nustatytos aplinkybės patvirtina, jog abi Å¡alys pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir abipusiai pažeidimai nulėmė santuokos iÅ¡irimÄ . Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pažymėjo, jog, jo vertinimu, ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad buvo suklaidintas. Pasak teismo, ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dovanoti atsakovei žemės sklypo dalį. IeÅ¡kovui sandorio sudarymo momentu buvo 65 metai, jis yra darbingas, todėl, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas galėjo suvokti atliekamų veiksmų esmę bei įvertinti Å¡iuos veiksmus.

Dovanojimo sutarties pasekmių suvokimas nereikalauja ypatingų teisinių žinių, jos visiÅ¡kai suvokiamos veiksniam, apdairiai veikiančiam asmeniui. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo nurodoma aplinkybė, jog notarė neiÅ¡aiÅ¡kino dovanojimo sandorio pasekmių, nėra pakankamas argumentas, kuris leistų pripažinti buvus esminį suklydimÄ . Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir iÅ¡dėstytus argumentus, atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovas, be kita ko, reikalavo įpareigoti atsakovę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo padovanotÄ Å¾emės sklypo dalį, nepriklausomai to, kas bus pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo. Pasak teismo, dovanotojo teisės reikalauti grÄ Å¾inti dovanÄ iÅ¡ apdovanotojo įgyvendinimas priklauso nuo dovanotojo valios. Kita vertus, Å¡ia teise galima pasinaudoti tik tada, kai egzistuoja aplinkybių visetas: pirma, Å¡alys yra sutuoktiniai ir dovanojimo sutartis yra sudaryta santuokos metu; antra, reikalauti grÄ Å¾inti dovanÄ galima tik tada, jei santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės; trečia, reikalauti grÄ Å¾inti galima tik padovanotus nekilnojamuosius daiktus; ketvirta, nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki reikalavimo grÄ Å¾inti dovanÄ pareiÅ¡kimo teisme turi bÅ«ti praėję ne daugiau kaip deÅ¡imt metų (Å¡is terminas priskirtinas prie naikinamųjų terminų (Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 4 dalis, 1.117 straipsnio 6 dalis)); penkta, nekilnojamasis daiktas – dovana – apdovanotojo neturi bÅ«ti perleistas tretiesiems asmenims.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, egzistuoja įvardytų aplinkybių visetas, kas sudaro pagrindÄ tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl dovanos grÄ Å¾inimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl sodo pastato teisinio likimo, pateikė vertinimÄ , jo teigimu, pagrįstÄ bylos įrodymais, jog ieÅ¡kovas neiÅ¡reiÅ¡kė valios registruoti ginčo sodo pastatÄ kaip bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, konstatavo, jog ieÅ¡kovas iki santuokos su atsakove sudarymo pastatė ginčo sodo pastatÄ , todėl pripažino šį turtÄ asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe.Atsakovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimu, pareiÅ¡kė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atsakovės apeliacinis skundas, be kitų argumentų, yra grindžiamas Å¡iais argumentais:pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė santuokÄ dėl abiejų Å¡alių kaltės. Atsakovės vertinimu, santuoka turi bÅ«ti nutraukta dėl ieÅ¡kovo kaltės. Pasak atsakovės, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, adresuoti teismui, byloja, kad jis sudarė santuokÄ , siekdamas, padedant atsakovei, baigti sodo namelio statybos, įrengimo ir įregistravimo darbus. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas iÅ¡ anksto planavo savo veiksmus ir pasinaudojo atsakovės patiklumu, gerumu ir jausmais.

Anot atsakovės, teismas neatsižvelgė į tÄ faktinę aplinkybę, jog, kÄ patvirtina į bylos medžiagÄ pateikti dokumentai, ieÅ¡kovas turėjo rimtus ketinimus nunuodyti atsakovę smalkėmis;pirmosios instancijos teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas. Pasak atsakovės, ieÅ¡kovas nebuvo pareiÅ¡kęs reikalavimo dėl dovanotos žemės sklypo dalies grÄ Å¾inimo, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo, vadovaudamasis Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 4 dalimi, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui šį turtÄ ;pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sodo pastatÄ pripažino ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe.

Pasak atsakovės, Nekilnojamojo turto registro duomenys byloja, jog sodo pastatas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektas. Atsakovės teigimu, 2013 metais buvo baigta sodo pastato statyba ir Å¡is objektas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Å iÄ aplinkybę patvirtina statybos ekspertizės akte suformuluota iÅ¡vada, jog sodo pastato baigtumas, iki buvo sudaryta Å¡alių santuoka, apytiksliai lygus 84 procentams. Pasak atsakovės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus, bylojančius, kad Å¡alys nuo 2008 metų gyveno drauge, vedė bendrÄ Å«kį ir vykdė sodo pastato rekonstrukcijos darbus.

Atsakovės vertinimu, sodo pastatas turi bÅ«ti lygiomis dalimis padalytas Å¡alims;pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovės vertinimu, teismas turėjo tiksliai apskaičiuoti, kokiÄ iÅ¡laidų, susijusių su ekspertizės atlikimu, dalį ji privalo kompensuoti ieÅ¡kovui.   IeÅ¡kovas, atsiliepdamas į apeliacinį skundÄ , pareiÅ¡kė, jog nesutinka su apeliaciniu skundu, praÅ¡o atmesti skundÄ ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

IeÅ¡kovo vertinimu, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovė, apeliuodama į pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja procesinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. IeÅ¡kovas, atsikirsdamas į apeliacinio skundo pirmÄ jį argumentÄ , akcentuoja, jog, jo teigimu, bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovė neketino sukurti Å¡eimos, gyventi drauge su ieÅ¡kovu ir vesti bendrÄ Å«kį.

Pasak ieÅ¡kovo, atsakovė nuo santuokos įregistravimo momento iki santuokos nutraukimo momento gyveno skyrium, o santuokÄ sudarė, siekdama asmeninės materialinės naudos. IeÅ¡kovas, oponuodamas apeliacinio skundo antrajam argumentui, pažymėjo, jog jis bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašė taikyti Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 3 dalį, tai yra pripažinti atsakovę kalta dėl santuokos nutraukimo ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo dovanotÄ Å¾emės sklypo dalį. IeÅ¡kovas, atsikirsdamas į apeliacinio skundo trečiÄ jį argumentÄ , pažymėjo, jog sodo pastatas buvo pastatytas ir įrengtas iki santuokos su atsakove sudarymo, o Å¡io daikto teisinė registracija, suteikiant jam objekto, valdomo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, statusÄ , atlikta prieÅ¡ ieÅ¡kovo valiÄ , tai yra suklastojus jo paraÅ¡Ä .

             Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės apeliaciniu skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Dėl santuokos nutraukimoApeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog abi bylos šalys yra kaltos dėl santuokos iširimo. Apeliantės vertinimu, ieškovas turi būti pripažintas kaltu dėl šalių santuokos iširimo. Priešingai negu teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja šalių abipusė kaltė dėl santuokos iširimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, abiejų Å¡alių veiksmai, pasireiÅ¡kę netinkamu sutuoktinių pareigų vykdymu, nulėmė santuokos iÅ¡irimÄ . Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė aplinkybes, jos manymu, pagrindžiančias ieÅ¡kovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo. Tačiau tokios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad ne tik ieÅ¡kovas, bet abi Å¡alys, taigi ir apeliantė, nerodė jokių pastangų iÅ¡saugoti santuokÄ , gyveno nuolatinių tarpusavio kaltinimų ir lojalumo trÅ«kumo, net abipusės nepagarbos atmosferoje.

Bylos įrodymų, tarp jų – ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų, analizė sudaro pagrindÄ teigti, jog abi bylos Å¡alys nebuvo suinteresuotos santuokoje gyventi bendrÄ , į bendrÄ tikslÄ nukreiptÄ , bendrais interesais susietÄ gyvenimÄ ar netgi paprasčiausiai vesti bendrÄ Å«kį. Å alys, prieÅ¡ingai negu jas įpareigoja elgtis sutuoktinių teisinis statusas, nederino interesų, neieÅ¡kojo kompromisų, nedėjo pastangų ir nesiėmė priemonių, kad iÅ¡saugotų Å¡eimos santykius. Å alių kaltės laipsnis, kÄ pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai klausimas.

Todėl, neindividualizuojant Å¡alių veiksmų ir kartu kaltės laipsnio, konstatuotina, jog abi Å¡alys veikė taip, kad jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Kitaip tariant, abi Å¡alys yra kaltos dėl santuokos iÅ¡irimo.Dėl dovanos grÄ Å¾inimoApeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, grÄ Å¾indamas ieÅ¡kovui jo apeliantei padovanotÄ Å¾emės sklypo dalį (toliau – ir ginčo dovana), peržengė ieÅ¡kinio ribas, nes ieÅ¡kovas nebuvo pareiÅ¡kęs tokio reikalavimo. Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų.

Kita vertus, Å¡i procesinė taisyklė turi iÅ¡imtis. Atitinkamų bylų, kurios yra vadinamos nedispozityviosiomis bylomis, atvejais teismas, esant tam tikroms sÄ lygoms, turi teisę peržengti bylos nagrinėjimo ribas, apibrėžtas Å¡alies ar Å¡alių pareikÅ¡tais materialiniais subjektiniais reikalavimais. Be kitų bylų, nedispozityviosiomis bylomis laikomos Å¡eimos bylos, kurių nagrinėjimo ypatumus reglamentuoja Civilinio proceso kodekso IV dalies XIX skyriaus nuostatos (375-409 straipsniai). Civilinio proceso kodekso 375 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įvardytame skyriuje numatytos bendrųjų ieÅ¡kinio nagrinėjimo taisyklių iÅ¡imtys taikomos visoms Å¡eimos byloms, iÅ¡skyrus atvejus, kai byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka.

Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, tai yra gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu. Apeliantė iÅ¡ esmės pagrįstai teigia, jog ieÅ¡kovas expressis verbis nesuformulavo materialinio subjektinio reikalavimo dėl ginčo dovanos grÄ Å¾inimo, kaip Å¡is grÄ Å¾inimas apibrėžtas Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 4 dalyje.

Nepaisant Å¡ios aplinkybės, pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantė, pagrįstai iÅ¡sprendė ginčo dovanos grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui klausimÄ . IeÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, be kita ko, reikalavo pripažinti dovanojimo sutartį, pagal kuriÄ jis apeliantės nuosavybėn perleido ginčo dovanÄ , negaliojančia. Dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmė – vienaÅ¡alės restitucijos taikymas, pasireiÅ¡kiantis apdovanotojo įpareigojimu grÄ Å¾inti dovanotojui dovanÄ (Civilinio kodekso 6.145 straipsnio 1 dalis).

Vadinasi, ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , nors ir kitu pagrindu, susigrÄ Å¾inti nuosavybėn ginčo dovanÄ . Tokios ieÅ¡kovo valios buvimÄ , nors ir netiesiogiai, patvirtina ir tas aspektas, jog jis, formuluodamas ieÅ¡kinio teisinį pagrindÄ , rėmėsi Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 3 dalimi, kurioje, be kita ko, nustatyta, jog kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grÄ Å¾inti iÅ¡ jo gautas dovanas (ieÅ¡kovas prašė nutraukti santuokÄ dėl apeliantės kaltės, todėl jis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bÅ«tent ir rėmėsi Civilinio kodekso 3.70 straipsnio trečiÄ ja, o ne ketvirtÄ ja dalimi).

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, ėmęsis spręsti ginčo dovanos grÄ Å¾inimo klausimÄ , peržengė bylos nagrinėjimo ribas.Net ir pripažinus, jog ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kė materialinio subjektinio reikalavimo dėl ginčo dovanos susigrÄ Å¾inimo, nebÅ«tų pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo veiksmai, pasireiÅ¡kę ginčo dovanos grÄ Å¾inimo klausimo iÅ¡sprendimu, yra neteisėti. Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip deÅ¡imt metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims.

Kaip jau buvo nustatyta, ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ susigrÄ Å¾inti nuosavybėn ginčo dovanÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja įstatymo nustatytos sÄ lygos, kurių visetas yra bÅ«tinas, siekiant susigrÄ Å¾inti dovanotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Å ių sÄ lygų egzistavimo faktas yra akivaizdus. Todėl apeliantės skundžiamas pirmosios instancijos teismo veiksmas, pripažinus, jog ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kė aptariamo reikalavimo, atitiktų Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalį, kurioje, kaip jau buvo nurodyta, be kita ko, nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu.

Apibendrinant galima konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ėmėsi spręsti ir tinkamai iÅ¡sprendė ginčo dovanos grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovo nuosavybėn klausimÄ .Dėl nuosavybės teisės į sodo pastatÄ Apeliantė skundžia ir tÄ sprendimo dalį, kuria teismas pripažino, jog sodo pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau ir – sodo pastatas), yra asmeninė ieÅ¡kovo nuosavybė. Apeliantė pagrįstai teigia, jog sodo pastatas 2013 m. vasario 11 d. buvo įregistruotas kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektas.

Kita vertus, ta aplinkybė, jog sodo pastato teisinė registracija atlikta, Å¡alims gyvenant santuokoje, pati savaime nėra pakankama konstatuoti, kad sodo pastatas yra įgytas (pastatytas) po santuokos sudarymo ir yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektas. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo skirta ir atlikta statybos ekspertizė. Teismo ekspertas, atlikęs paskirtÄ ekspertizę, be kitų iÅ¡vadų, suformulavo apeliantės neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , jog sodo pastato baigtumas 2010 m. gruodžio 16 d., tai yra Å¡alių santuokos sudarymo dienÄ , buvo apytiksliai lygus 84 procentams.

Ekspertas aiÅ¡kiai įvardijo, kokie, jo vertinimu, statybos darbai atlikti, iki buvo sudaryta Å¡alių santuoka ir po santuokos sudarymo (pirmoji ir septintoji iÅ¡vados). Be to, suformulavo iÅ¡vadÄ , jog sodo pastatas nebuvo rekonstruotas. Ekspertizės akto ir nuotraukų, pateiktų į bylos medžiagÄ , analizė sudaro pagrindÄ teigti, jog sodo pastatas buvo pastatytas ir naudojamas, dar iki buvo sudaryta Å¡alių santuoka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tie statybos darbai, kurie buvo atlikti po santuokos sudarymo, negali bÅ«ti prilyginti esminiams sodo pastato pertvarkymams ir kartu esminiams jo pagerinimams.

Atlikus aptariamus statybos darbus, tiesiog buvo sudarytos tinkamesnės ir geresnės sÄ lygos naudoti sodo pastatÄ kaip gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojų parodymus, bylojančius, kad Å¡alys nuo 2008 metų vedė bendrÄ Å«kį ir vykdė sodo pastato rekonstrukcijos darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is apeliantės argumentas yra nepagrįstas. Apeliantė neginčija skundžiamo sprendimo motyvų, kuriais pirmosios instancijos teismas atmetė raÅ¡ytinius įrodymus, pasak apeliantės, bylojančius, kad ji dar iki santuokos sudarymo materialiai prisidėjo prie sodo pastato statybos.

Apeliantės nurodomų liudytojų parodymai, kurie yra subjektyvaus pobūdžio įrodymai, savaime nėra pakankami konstatuoti esant nustatytas jos įrodinėjamas aplinkybes. Liudytojų parodymai, kuriais remiasi apeliantė, konkuruoja su kitų liudytojų parodymais, be to, asmenys, davę aptariamus parodymus, yra apeliantės artimieji giminaičiai ir kitais artimais (svainystės) santykiais susiję asmenys. Todėl egzistuoja pagrindas abejoti šių liudytojų parodymų, kurių nepatvirtina kiti bylos įrodymai, patikimumu ir objektyvumu, nes liudytojai gali būti suinteresuoti apeliantei palankia bylos baigtimi.

Be to, abejones sustiprina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimas, kuriuo buvo nutraukta ieÅ¡kovo ir jo buvusios sutuoktinės santuoka ir kuriame užfiksuoti jų paaiÅ¡kinimai, kad jie maždaug vienerius metus ir Å¡eÅ¡is mėnesius negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro Å«kio. Taigi, pagal ieÅ¡kovo ir jo buvusios sutuoktinės paaiÅ¡kinimus galima spręsti, jog jie maždaug iki 2009 metų balandžio mėnesio gyveno drauge ir vedė bendrÄ Å«kį. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog sodo pastatas – ieÅ¡kovo asmeninė nuosavybė.

Ekspertizės akte, be kita ko, užfiksuota, jog sodo pastato pagerinimai, atlikti po santuokos sudarymo, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 23 118,26 Lt. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė apeliantei iÅ¡ ieÅ¡kovo 11 559,13 Lt kompensacijÄ už sodo pastato pagerinimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo įstatymo preziumuojamo bendro turto lygių dalių principo (Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis), iÅ¡sprendė apeliantės indėlio į ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ sodo pastatÄ â€“ kompensavimo klausimÄ .

Dėl ekspertizės iÅ¡laidų paskirstymoApeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai (neproporcingai) paskirstė ekspertizės iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog yra patenkinta didžioji ieÅ¡kinio dalis ir atmesta didžioji prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ apeliantės 6 000 Lt iÅ¡laidų, susijusių su ekspertizės atlikimu, kompensacijÄ . Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos pagrindinės bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės. Å io straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Antrojoje dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės laimėjo, o apeliantė pralaimėjo bylÄ . IeÅ¡kovas didele dalimi gavo tokį savo reikalavimų patenkinimÄ , kokio jis siekė, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Kita vertus, apeliantė Å¡ios bylos procese reiÅ¡kė savuosius materialinius subjektinius reikalavimus, kurie, nors ir ne taip, kaip siekė apeliantė, buvo tam tikra apimtimi patenkinti.

Svarbu ir tai, kad atsakovės pateiktais argumentais grįsti jos reikalavimai, susiję su dalies namo vertės sukÅ«rimu bendromis lėšomis santuokoje, buvo patvirtinti bÅ«tent ekspertizės iÅ¡vada. Todėl, pritariant apeliantei, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neproporcingai paskirstė iÅ¡laidas, susijusias su ekspertizės atlikimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovui, sumokėjusiam į teismo sÄ skaitÄ 6 000 Lt avansÄ , kuriuo buvo kompensuotos ekspertizės iÅ¡laidos, Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalies prasme priklauso 1 448,10 EUR (5 000 Lt) kompensacija.

Todėl tokia kompensacija kaip dalis jo patirtų iÅ¡laidų ekspertizei apmokėti ieÅ¡kovui ir priteistina iÅ¡ apeliantės. Pirmosios instancijos teismas sprendimu savo iniciatyva atliko Å¡alims vienai iÅ¡ kitos priteistų sumų užskaitÄ . Å iuo veiksmu buvo atliktas Å¡alių patenkintų prieÅ¡prieÅ¡inių materialinių ir procesinių reikalavimų įskaitymas. Toks įskaitymas nenumatytas įstatyme ir nėra galimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡alina iÅ¡ skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies iÅ¡vadÄ , nustatančiÄ aptariamų reikalavimų įskaitymÄ (užskaitÄ ).

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė materialinius subjektinius reikalavimus, su kurių iÅ¡sprendimu nesutiko apeliantė. Todėl skundžiamas sprendimas paliktinas iÅ¡ esmės nepakeistas, aukščiau įvardyta apimtimi patikslinant jo rezoliucinę dalį (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo iÅ¡analizuoti Å¡iame procesiniame sprendime, neturi teisinės reikÅ¡mės teisingai iÅ¡spręsti Å¡iÄ bylÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytÄ aspektÄ , nevertina kitų apeliantės argumentų, kurie kartu su Å¡iame procesiniame sprendime iÅ¡analizuotais argumentais yra suformuluoti jos apeliaciniame skunde.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, susidariusių Å¡ios bylos apeliaciniame proceseApeliantė (turint omenyje materialiuosius teisinius aspektus) pralaimėjo šį apeliacinį ginÄÄ , todėl ji neįgijo procesinės teisės gauti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

IeÅ¡kovas nepareiÅ¡kė procesinio reikalavimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų kompensavimo ir nepateikė įrodymų, kad jis Å¡ios bylos apeliaciniame procese patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Todėl darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, nepatyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias reikėtų paskirstyti Å¡ios bylos apeliaciniame procese. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos Å¡alims, nes Å¡ios iÅ¡laidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetÄ priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r ė:              palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės nepakeistÄ .              PaÅ¡alinti iÅ¡ teismo sprendimo rezoliucinės dalies nurodymÄ apie reikalavimų (Å¡alims priteistų sumų) įskaitymÄ (užskaitÄ );              Patikslinti nurodymÄ apie bylinėjimosi iÅ¡laidų tarp Å¡alių paskirstymÄ , nustatant, kad B.

G. iÅ¡ R. G. priteistinas 1 448,10 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.                                        Teisėjai                                      Ona Gasiulytė                                           Neringa Å vedienė                                                                                       Vytautas Zelianka                                                                Â