2021-10-07 Nr. AB-20618-4-52-3-00495-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3981-552/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00495-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) S. Q., jo atstovei advokatei A. A.,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjui Abdulmecitui Zenginui (Abdulmecit Zengin),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) prisistatančio S. Q. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. Q. taikomo sulaikymo pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Užsieniečių registracijos centras, Centras) kreipėsi į teismą su teikimu dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. Q. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo priemonės pratęsimo ir laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre, bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta:

2.1. Užsienietis pirmą kartą į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 13 d., 27 asmenų grupėje Navikų kaimo prieigose, Naujojo Daugėliškio seniūnijoje, Ignalinos rajone buvo sulaikytas. Užsienietis su savimi neturėjo asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Centre. Migracijos departamentas išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą skubos tvarka 2021 m. liepos 23 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir išsiųsti jį į kilmės šalį. Užsienietis sprendimą apskundė teismui. Migracijos departamentas 2021 m. birželio 25 d. raštu nurodė, jog egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai. Užsienietis Vilniaus Regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimu buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 13 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atmetė skundą kaip nepagrįstą.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino – pratęsė Užsieniečiui taikomo sulaikymo terminą trims mėnesiams, bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje.

4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Departamentas 2021 m. liepos 23 d. priėmė sprendimą (duomenys neskelbtini) dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, taigi Užsienietis bylos nagrinėjimo metu buvo prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas dėl jo prašymo nebuvo priimtas. Teismas nurodė, kad Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai nebuvo galutinai išaiškinti. Užsienietis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, byloje pateiktos asmens dokumentų kopijos, tačiau jos nebuvo išverstos į valstybinę kalbą, nepatvirtintos, neaiškios jų gavimo aplinkybės, todėl teismas negalėjo jomis remtis kaip tinkamais Užsieniečio tapatybę neginčijamai patvirtinančiais įrodymais. Be to, Užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje ar socialinių, ekonominių, kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

5. Teismas pažymėjo, jog, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas. Centro turimų pajėgų nepakaktų veiksmingai užkirsti kelio Užsieniečio pabėgimui, išliktų tikimybė, jog taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, Įstatymo tikslai nebus pasiekti. Užsieniečio argumentai teismo posėdyje nepaneigė rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, ypač, jei bus priimtas galutinis jam nepalankus Departamento sprendimas prieglobsčio byloje. Užsieniečiui taikomo sulaikymo termino pratęsimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė.

III. 6. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7. Užsieniečio apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas nepagrįstai netaikė Užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės, tokią savo išvadą grindė tuo, kad Užsienietis pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pat bandydamas išvengti grąžinimo į užsienio šalį ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos gali bandyti pasislėpti. Teismas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių dėl alternatyvių sulaikymo priemonių skyrimo net nesvarstė. Todėl alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų ir savo kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) prasmės, nebuvo proporcingas.

7.2. Sulaikymo taikymas yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neteisinga laisvės suvaržymo priemonė. Užsienietis būdamas Lietuvos Respublikoje laikėsi sulaikymo ir apgyvendinimo taisyklių, taip pat pateikė asmens dokumentų kopijas, yra visiškai nesvarbu ar tai kopija, svarbu, kad tai patvirtina Užsieniečio tapatybę. Užsienietis dalyvavo visose procedūrose, teikė duomenis, taip bendradarbiaudamas su institucijomis ir niekaip neparodymas, jog jis ketintų pažeisti apgyvendinimo tvarką.

7.3. Užsieniečių registracijos centre yra sudarytos pakankamos sąlygos Užsieniečiui apgyvendinti, būtų užtikrintas jo buvimas Užsieniečių registracijos centro teritorijoje, todėl yra pagrindas neskirti jam griežčiausio laisvės ribojimo būdo – sulaikymo. Taikant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę, Užsienietis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtiniausiomis paslaugomis, būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti Užsieniečio laisvės.

8. Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su Užsieniečio atvykimu į Lietuvos Respubliką, apgyvendinimu Užsieniečių registracijos centre ir papildomai nurodo, kad:

8.1. Pareiškėjas teigia, kad Užsienietis valstybės sieną kirto neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, buvo sulaikytas pareigūnų ir tik po sulaikymo pateikė prieglobsčio prašymą, į Lietuvą atvyko neturėdamas jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjo vertinimu, Užsienietis sutrukdė valdžios institucijoms tinkamai vykdyti savo užduotis, iš kurių viena – užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką ir vykdyti bendrą tarptautinę teisėkūrą. Užsieniečio veiksmai nagrinėjamu atveju negali būti pripažinti bendradarbiavimu, nes Užsienietis praėjus tik 2 mėnesiams pateikė galimai savo asmens tapatybės dokumento kopijos nuotrauką. Pareiškėjas teigia, kad tai vertina labiau kaip norą gauti laisvo judėjimo galimybę, negu su atsiradusiu noru bendradarbiauti. Pareiškėjas nurodo, kad Užsienietis yra pateikęs skundą dėl Migracijos departamento sprendimo (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos administraciniam teismui, šiam teismui priėmus nutartį bus vykdomi tolimesni veiksmai dėl Užsieniečio.

8.2. Atsiliepime teigiama, kad suteikus užsieniečiui laisvo judėjimo galimybę prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu (kol nebus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje), iškils rizika, kad nesulaukęs galutinio sprendimo išvyks iš Lietuvos Respublikos, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį. Nurodoma, kad užsienietis nebendradarbiauja su valdžios institucijomis, todėl nėra teisinio pagrindo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8.3. Remiantis išdėstytais argumentais, VSAT teigia, kad teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 9. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, nuspręsta pratęsti Užsieniečio sulaikymo Centre terminą trims mėnesiams, bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

10. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, konstatavo, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas. Teismo vertinimu, Užsieniečio argumentai nepaneigia pernelyg didelės rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, ypač, jei bus priimtas galutinis jam nepalankus Migracijos departamento sprendimas prieglobsčio byloje, todėl taikomo sulaikymo termino pratęsimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų.

11. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad sulaikymas yra neproporcinga ir pernelyg griežta priemonė, pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju būtina pratęsti Užsieniečio sulaikymą. Užsienietis yra pateikęs savo asmens dokumentų kopijas. Prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė, Užsieniečio teigimu, būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento, tiek apelianto interesus naudotis asmens laisve.

12. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

13. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio Įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

14. Byloje nustatyta, kad užsieniečio atžvilgiu yra priimtas Migracijos departamento 2021 m. liepos 23 d. sprendimas nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir įsiteisėjus sprendimui išsiųsti jį į kilmės šalį. Migracijos departamente sudaryta 2-oji skundų dėl prieglobsčio nagrinėjimo komisija 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento 2021 m. liepos 23 d. sprendimo atmetė. Šis sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir byla dar neišnagrinėta. Taigi konstatuotina, kad Migracijos departamento sprendimas nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir įsiteisėjus sprendimui išsiųsti užsienietį į kilmės šalį dar neįsiteisėjęs ir nėra galutinis.

15. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę.

16. Užsienietis nėra pateikęs asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų originalų, jo tapatybė nėra patvirtinta kitais galimais būdais, taigi konstatuotina, jog prieglobsčio prašytojo tapatybė nėra tinkamai nustatyta ar patikrinta.

17. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas ir siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021).

19. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Užsienietis būdamas nesulaikytas ir siekdamas išvengti jo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini), gali bandyti slėptis nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo ir taip sutrukdyti įvertinti jo prieglobsčio prašymo (jį pagrindžiančių motyvų) pagrįstumą, todėl sprendžia, kad Užsienietis teisėtai laikomas sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

20. Pažymėtina, kad nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimo dėl Užsieniečio sulaikymo priėmimo Užsieniečio teisinė padėtis ir faktinės aplinkybės, kurių pagrindu jam buvo paskirtas sulaikymas Užsieniečių registracijos centre, nepasikeitė – užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje nėra priimtas, t. y. prieglobsčio motyvai nėra iki galo išaiškinti, pareiškėjo tapatybė ir pilietybė vis dar tinkamai nenustatyta, kadangi nepateikti jo tapatybę patvirtinantys dokumentai. Užsieniečio deklaruotas kelionės tikslas yra Europa, t. y. kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika, todėl išlieka pagrindas manyti, kad užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso.

21. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

22. Nagrinėjamu atveju įvertinus šios Nutarties 20 punkte paminėtas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu užsieniečiui sulaikymo terminas pagrįstai pratęstas, kadangi nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad apeliantas gali išvykti ir pasislėpti, siekdamas išvengti galimo grąžinimo į savo kilmės valstybę, todėl jo sulaikymas, kol bus galutinai užbaigtos procedūros dėl jo teisinio statuso nustatymo, yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų. Taikant tik alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalis) realu, kad minėtas tikslas būtų nepasiektas.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Patikslintina pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis, nurodant konkrečią datą, iki kurios pratęsiamas Užsieniečio sulaikymas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio S. Q. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti, kad (duomenys neskelbtini) piliečiui S. Q. sulaikymas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre pratęsiamas iki 2021 m. gruodžio 13 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan