2022-11-03 Nr. AB-26129-3-61-3-00694-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-489-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00694-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – T. L., A. S. ir A. V., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja K. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2020 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 1SS-173-(10.5) „Dėl įspėjimo ir įpareigojimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad užsakovių A. S. ir A. V. prašymu 2019 m. balandžio 5 d. atliko gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas) kadastrinius matavimus pagal esamą faktinę situaciją. Būtinybę atlikti Namo kadastrinius matavimus lėmė tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens T. L. iniciatyva buvo pradėtas teisminis ginčas, kurio vienas iš reikalavimų – nustatyti bendrojo naudojimo patalpų naudojimosi tvarką. Pirmieji Namo kadastriniai matavimai atlikti 1948 m. gruodžio 12 d., jie buvo tikslinti 1967 m. birželio 30 d. Namo palėpė nebuvo (nėra) įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Pareiškėja parengė kadastrinių matavimų bylą, į kurią įtraukė neįrengtą pastogę.

3. Pareiškėja nesutiko su Sprendimu, kuriame nurodyta, jog ji, atlikdama Namo kadastrinius matavimus, pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl buvo įspėta ir nustatytas terminas, per kurį pareiškėja privalo pašalinti kadastrinių matavimų metu atsakovo nustatytus pažeidimus. Atsakovas nurodė, jog pareiškėja, atlikdama Namo kadastrinius matavimus, patalpas, plane pažymėtas indeksu „a-6“, „a-7“ ir „a-8“ nepagrįstai pažymėjo kaip bendrojo naudojimo patalpas, motyvuodamas tuo, kad į nurodytas plane patalpas galima patekti tik iš 3 buto (priklausančio trečiajam suinteresuotam asmeniui T. L.), todėl šios patalpos negali būti vertinamos kaip bendrojo naudojimo patalpos. Atsakovas Sprendime nedetalizavo, kokiu konkrečiai teisės aktu remiasi, tik nurodė Taisyklių 142.2 punktą ir 143.4 punktą. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Taisyklės) 142.2 punktas nustato, kad bendro naudojimo patalpos, t. y. koridoriai, tambūrai ir pan., kuriomis naudojasi kelių butų ar patalpų savininkai (naudotojai), žymimos a-1, a-2 ir t. t. Taigi Taisyklių 142.2 punktas reguliuoja tik kaip turi būti žymimi bendrojo naudojimo objektai, tačiau nenustato kriterijų, kuriais remiantis statinio patalpos pripažįstamos bendrojo naudojimo patalpomis. Sprendimo argumentas dėl patalpų „a-6“, „a‑7“ ir „a-8“ priklausymo T. L., pareiškėjos vertinimu, taip pat nepagrįstas teisės normomis. Sutikus su tokiu atsakovo argumentu, jog vien tik aplinkybė, kad patalpos, į kurias patenkama tik per kitam asmeniui priklausančias patalpas, reiškia nuosavybės teisių į daiktą atsiradimo faktą, būtų paneigti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės į daiktą įgijimo pagrindai.

4. Pareiškėja nesutiko ir su Sprendime nurodytu Taisyklių 143.4 punkto pažeidimu. Tarnyba vertino tik 2019 m. balandžio 5 d. atliktus Namo kadastrinius matavimus ir T. L. pateiktą valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2019 m. gegužės 8 d. išankstinę išvadą. 2019 m. balandžio 5 d. atlikti kadastriniai matavimai buvo tikslinami, iki šiol nėra įregistruoti. Taigi, atsakovas Sprendime rėmėsi ne objektyviais, o tik tarpiniais duomenimis. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą išankstinė patikra nėra privaloma, ji atliekama tik jeigu tai numatyta vykdytojo užsakovo sutartyje dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo ir tik užsakovo ar vykdytojo pageidavimu. T. L., pateikdamas kadastrinių matavimų bylą patikrai, nebuvo nei atliktų kadastrinių matavimų užsakovas, nei vykdytojas.

5. Pareiškėja nurodė, kad palėpės kadastriniai matavimai nėra įregistruoti, jie nesukuria jokių teisinių pasekmių, nepadarė žalos tretiesiems asmenims, todėl nėra teisinio pagrindo ir faktinių galimybių įvykdyti atsakovo Sprendime nurodytus įpareigojimus. Nepagrįstas atsakovo vertinimas, jog patekimas į palėpę galimas tik per T. L. priklausančias patalpas. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymas) 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte pateiktas bendrojo naudojimo objektų apibrėžimas. Daugiabučio gyvenamojo namo palėpės yra priskiriamos bendrojo naudojimo objektams, nenumatant, kad palėpė vertintina kaip bendrojo naudojimo objektas, tik tokiu atveju, jeigu yra įėjimas / išėjimas į bendrojo naudojimo patalpas. Pareiškėja vertino, jog žemesnę galią turintis teisės aktas (Taisyklės) prieštarauja įstatymo normoms, kurios reguliuoja bendrosios dalinės nuosavybės teisių turinį.

6. Pareiškėja nurodė, kad nėra aišku kuria Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1805, (toliau – ir Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo taisyklės) redakcija Sprendime vadovaujasi atsakovas. Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje.

7. Pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriose išdėstė papildomus nesutikimo su Sprendimu argumentus. Kartu su rašytiniais paaiškinimais pareiškėja pateikė matininko J. K. išvadą, kurioje nurodyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro 1967 m. inventorinę bylą patalpa, pažymėta indeksu 1-23 (6,7 kv. m), nepriskirta buto, esančio (duomenys neskelbtini), plotui. Todėl ši patalpa vertintina kaip bendrojo naudojimo. Išvadoje konstatuojama, jog pareiškėja turėjo teisinį pagrindą minėtą patalpą formuoti kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą.

8. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad matininko veiklą reglamentuojančios teisės nuostatos nustato, kad matininkas kadastrinius matavimus atlieka bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą rengia ne bet kaip, o vadovaudamasis teisės aktais. Nustačius, jog kadastriniai matavimai atlikti ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla parengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, matininkas traukiamas atsakomybėn, nepaisant to, ar tai buvo matininko nustatyti, ar patikslinti kadastro duomenys, ar įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Matininko veikla apima tik kadastro duomenų nustatymą, todėl matininko neteisingai nustatytų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų (ne)išviešinimas registre apsprendžia tik matininko atsakomybės laipsnį. Tarnybai nustačius nešiurkštų matininko veiklos pažeidimą, matininkas yra įspėjamas, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimą patvirtinančius dokumentus. Nešiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimas, kuris nesukelia pagrindo žalai tretiesiems asmenims atsirasti ir kurį pašalinti gali pats matininkas. Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 11 straipsnio 10 dalimi, Sprendimu įspėjo matininkę bei įpareigojo iki 2020 m. vasario 21 d. ištaisyti Sprendime konstatuotus matininkės neteisingai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nustatytus nekilnojamojo daikto kadastro duomenis.

10. Atsakovas paaiškino, jog Tarnyba gavo T. L. skundą dėl pareiškėjos atliktų Namo ir jame esančios patalpos – neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pastogė) kadastrinių matavimų. Tarnyba 2019 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 1SS-2245-(10.5.) „Dėl paaiškinimo pateikimo“ kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti Tarnybai paaiškinimą dėl T. L. skunde nurodytų galimų teisės aktų pažeidimų, atliekant Namo ir neįrengtos Pastogės kadastrinius matavimus, nurodant, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėja, 2019 m. balandžio 5 d. atlikdama Namo kadastrinius matavimus, neįrengtą Pastogę, neturinčią išėjimo į bendro naudojimo patalpas, suformavo atskiru nekilnojamuoju daiktu, o patalpas (žymėjimas plane a-6, a-7 ir a-8) priskyrė bendro naudojimo patalpoms, kartu pateikiant parengtų Namo ir neįrengtos Pastogės kadastro duomenų bylų bei ankstesnių Namo kadastro duomenų bylų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų Tarnyba nustatė, kad Namo ir Pastogės kadastrinius matavimus pareiškėja atliko 2019 m. balandžio 5 d. Patikslinus Namo kadastro duomenis Namo inventorinėje byloje, nurodytos 6,70 kv. m patalpos (1-23) plotas buvo priskirtas prie 3 buto patalpos 3-1. Pareiškėjos parengtoje Namo kadastro duomenų bylos kopijoje nurodyta, kad Namo pastogės M plane nurodytoje 3 buto patalpoje 3-1 yra anga (plane pažymėta „laiptai į pastogę“) patekti į pastogę. Pareiškėjos rengtoje Namo kadastro duomenų bylos kopijoje komplektuojamame pastogės M plane nurodytos bendro naudojimo patalpos a-6, a-7 ir a-8, kurių plotai Namo inventorinėje byloje nebuvo skaičiuoti, tačiau į šias bendro naudojimo patalpas galima patekti tik iš 3 buto.

11. Atsakovas pažymėjo, kad pagal pareiškėjos 2019 m. balandžio 5 d. parengtoje Namo kadastro duomenų byloje nurodytą informaciją į Name esančią Pastogę galima patekti ne iš Namo bendro naudojimo patalpų, o iš 3 buto patalpos 3-1, todėl Tarnyba padarė išvadą, kad Pastogė negalėjo būti formuojama atskiru nekilnojamojo turto objektu. Įvertinusi aplinkybę, kad pareiškėjos parengtoje Namo kadastro duomenų byloje į nurodytas patalpas a-6, a-7 ir a-8 galima patekti tik iš 3 buto patalpų 3-1, 3-2 ir 3-4, t. y. šiomis patalpomis nėra galimybės naudotis kitų Name esančių butų savininkams, Tarnyba padarė išvadą, kad šios patalpos negalėjo būti suformuotos kaip bendro naudojimo patalpos, t. y. pagal plane esamą faktinę situaciją, patalpos a-6, a-7 ir a-8 neatitinka bendro naudojimo patalpoms keliamų reikalavimų, o Pastogė – neturi išėjimo į bendro naudojimo patalpas, todėl negalėjo būti suformuota atskiru kadastro objektu. Pareiškėja nepagrįstai sutapatina bendro naudojimo patalpos sąvoką su bendrosios nuosavybės teisės sąvoka ir daro nepagrįstą išvadą, jog tik bendro naudojimo patalpos gali būti bendrosios nuosavybės teisės objektu.

12. Atsakovas teigė, jog Sprendime vadovavosi Taisyklėmis, tačiau pareiškėjai dėl nenurodyto pilno Taisyklių pavadinimo, yra neaiškus teisinis pagrindas. Vien ši aplinkybė (dėl įsivėlusios rašymo klaidos) negali būti pagrindu pripažinti nepakankamo teisinio pagrindo faktą bei tokį aktą panaikinti. Sprendime yra nurodyti ne tik Taisyklių punktai, kuriais vadovaujantis priimtas Sprendimas, bet ir cituojamos Taisyklių punktų nuostatos, tad motyvai, jog pareiškėjai nėra žinoma, kokiomis Taisyklėmis remtasi, yra tik hipotetinio pobūdžio.

13. Atsakovas akcentavo, kad Tarnyba, kaip matininkų veiklą prižiūrinti institucija, neturi teisės nurodyti konkrečius pažeidimų pašalinimo sprendimo būdus. Matininkas yra nekilnojamojo turto kadastro srities profesionalas, turintis licenciją verstis atitinkama veikla, todėl, derindamas su užsakovu, privalo spręsti dėl pažeidimų pašalinimo. Teisinis reglamentavimas įpareigoja matininką pašalinti pažeidimus, t. y. iš naujo atlikti nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus ir parengti naują kadastro duomenų bylą. Pareiškėjos nurodomas argumentas, jog užsakovas (nekilnojamojo daikto savininkas) galimai nesutiks, jog nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai būtų atlikti pakartotinai, nėra pagrindas iš anksto netaikyti Kadastro įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje numatyto reglamentavimo, nes tokiu atveju minėta nuostata būtų tik simbolinė. Matininkas, Tarnybos įpareigotas pašalinti pažeidimus, turi pareigą pateikti Tarnybai įrodymus, jog negalėjo pašalinti pažeidimų dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Net ir nustačius, jog matininkas objektyviai negalėjo ištaisyti pažeidimų, tai nėra pagrindas naikinti poveikio priemonę – įspėjimą, nes tai reikštų pažeidimo paneigimą, t. y. pažeidimų pašalinimo negalimumas negali savaime paneigti pažeidimo padarymo fakto ir pašalinti atsakomybės.

14. Atsakovas papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad matininkas, atlikdamas kadastrinius matavimus, neturi teisės pažeisti trečiųjų asmenų interesų, t. y. negali savarankiškai, prieš nekilnojamojo turto bendraturčio valią, nuspręsti dėl nekilnojamojo daikto valdymo turinio ir formos. Esant konfliktinei situacijai tarp bendraturčių, matininkas, nepaisant to, kad jį su vienu iš bendraturčiu sieja sutartiniai santykiai, privalo išlikti nešališkas ir atlikdamas kadastrinius matavimus, vadovautis tik teisės aktais, o ne tenkinti pavienių bendraturčių pageidavimus. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą visi Namo butai buvo įsigyti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. L. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

16. T. L. atsiliepime nurodė, kad Sprendime nėra pateikto vertinimo ar išvados apie tai, jog pareiškėjos parengtame kadastrinių matavimų plane pažymėtos patalpos „a-6“, „a-7“ ir „a-8“ priskirtinos T. L.. Sprendime aiškiai nurodyta, kad šios patalpos negalėjo būti suformuotos kaip bendrojo naudojimo patalpos, nes patekimas į jas yra tik iš T. L. buto, ir jomis nėra galimybės naudotis kitų Name esančių butų savininkams. Sprendime aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad pareiškėja, 2019 m. balandžio 5 d. tikslindama Namo kadastrinius duomenis ir rengdama jame esančios Pastogės kadastro duomenų bylą, nesivadovavo Taisyklių 179, 142.2 bei 143.4 punktų reikalavimais. VĮ Registrų centro 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendime Nr. 21457436 nurodyta, kad teritorinis registratorius, atsisakydamas registruoti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą privalo sprendimą motyvuoti aplinkybėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos registro įstatymo 29 straipsnyje, tačiau neturi teisės sprendimuose nurodyti motyvų, susijusių su kadastro tvarkytojui pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Nors T. L. savo skundą centriniam registratoriui grindė matininkės padarytais pažeidimais atliekant kadastrinius matavimus, tačiau centrinis registratorius dėl šių pažeidimų sprendime nepasisakė ir jų nevertino. T. L. vertino, jog Sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, motyvuotas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Kadangi į Name esančią Pastogę galima patekti per liuką lubose tik iš T. L. buto, akivaizdu, kad tokiai Pastogei pareiškėja negalėjo suformuoti atskiros kadastrinių matavimų bylos, nes Pastogė negali būti atskiru nekilnojamojo turto objektu.

17. Tretieji suinteresuoti asmenys A. S. ir A. V. pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo įvertinimo.

18. Trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas grindžiamas tuo, jog Taisyklių 179 punktu nustatytas reguliavimas prieštarauja aukštesnės teisinės galios akto – Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punkto nuostatai. Taisyklių 179 punktas paneigia Bendrijų įstatyme, kituose įstatymuose numatytą imperatyvų nuosavybės teisių reguliavimą (apsaugą). Prašyme taip pat nurodyta, jog Taisyklių 179 punktas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 20 straipsnio 1 daliai, Kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktui, 7 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, 8 straipsnio 4 dalies 15 punktui, CK 4.72 straipsnio 1 daliai, 4.75 straipsnio 1 daliai, 4.82 straipsnio 1 daliai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių principams.

Taisyklių 179 punktu nustatyta, kad pastate, kurį sudaro patalpos (butai), suformuotos kaip atskiri kadastro objektai, neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai gali būti atliekami, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendro naudojimo patalpa – pastogė formuojama atskiru kadastro objektu. Atskiru kadastro objektu formuojama pastogė turi turėti išėjimą į bendro naudojimo patalpas. Nurodomas Taisyklių punkto reikalavimas, kad atskirą nekilnojamojo turto objektą galima suformuoti tik tuomet, kai yra išėjimas į bendro naudojimo patalpas yra aiškus, tačiau Namo įregistruotos kadastro duomenų bylos duomenys leidžia teigti, kad nuo pat kadastro duomenų įregistravimo (kadastrinių duomenų nustatymo) buvo numatytas patekimas į Namo dalį – palėpę; atliekant Namo kadastrinius matavimus buvo užfiksuoti duomenys, kad ir šiuo metu yra numatytas patekimas į Namo dalį – palėpę.

Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktas numato kas yra bendrojo naudojimo objektai: pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys. Teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad daugiabučio gyvenamojo namo palėpės yra priskiriamos bendrojo naudojimo objektams, nenumatant, kad palėpė vertintina kaip bendrojo naudojimo objektas, tik tokiu atveju, jeigu yra įėjimas (išėjimas) į bendrojo naudojimo patalpas. Taisyklės yra patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu, taigi šis žemesnę teisinę galią turintis teisės aktas prieštarauja įstatymų normoms, kurios užtikrina bendrosios dalinės nuosavybės savininkų teises.

Pareiškėja, atlikdama Namo kadastrinius matavimus, vadovavosi aukštesnę teisinę galią turinčiais teisės aktais.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjos K. A. skundą atmetė, taip pat netenkino prašymo dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo.

20. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

20.1. Tarnyba gavo trečiojo suinteresuoto asmens T. L. skundą dėl pareiškėjos atliktų Namo ir jame esančios patalpos – neįrengtos Pastogės – kadastrinių matavimų. Skunde nurodyta, jog pareiškėja parengė atskirą neįrengtos Pastogės kadastro duomenų bylą, nors ši patalpa negalėjo būti formuojama atskiru nekilnojamojo turto objektu, kadangi ji neturi išėjimo į bendro naudojimo patalpas. Kartu su skundu T. L. pateikė VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyriaus 2019 m. gegužės 30 d. išvados dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos išankstinės patikros kopiją, kurioje nurodyta, kad nuspręsta nederinti 2019 m. balandžio 5 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos.

20.2. Tarnyba paprašė pareiškėjos iki 2019 m. gruodžio 18 d. pateikti paaiškinimą dėl T. L. skunde nurodytų galimų teisės aktų pažeidimų, atliekant Namo ir Pastogės kadastrinius matavimus. Taip pat pareiškėjos paprašyta nurodyti, kuo vadovaujantis, 2019 m. balandžio 5 d. atlikdama Namo kadastrinius matavimus, neįrengtą Pastogę, neturinčią išėjimo į bendro naudojimo patalpas, suformavo atskiru nekilnojamuoju daiktu ir, kuo vadovaujantis patalpas a-6, a-7, a-8 priskyrė bendro naudojimo patalpoms. Kartu su paaiškinimu Tarnyba įpareigojo pateikti pareiškėjos parengtų Namo ir Pastogės kadastro duomenų bylų bei ankstesnių gyvenamojo namo kadastro duomenų bylų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas bei dokumentų, kurių pagrindu buvo suformuotos minėtame pastate esančios patalpos, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, patvirtintas kopijas ir kitus paaiškinimą pagrindžiančius dokumentus.

20.3. Pareiškėja 2020 m. sausio 7 d. pateikė paaiškinimą Tarnybai, kuriame nurodė, jog 2019 m. balandžio 5 d. atliko Namo kadastrinius matavimus A. S. raštišku prašymu. Namo pirminiai kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti 1948 m. gruodžio 12 d., paskutinį kartą tikslinti 1967 m. birželio 30 d. Namo palėpės kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, patalpa nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamasis objektas. Kadangi buvo užsakytas viso pastato (ne atskirų butų) kadastro duomenų tikslinimas, užsakovės pageidavimu pamatavo ir neįrengtą Pastogę (jos matavimai nėra privalomi, bet ir neuždrausti). Pareiškėja sudarė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, įtraukiant ir neįrengtą Pastogę, ir pateikė kadastro tvarkytojui VĮ Registrų centrui derinti. Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla nebuvo suderinta, nes nustatyti kadastrinių matavimų trūkumai. Ištaisius šiuos trūkumus, sudaryta atskira neįrengtos palėpės kadastrinių matavimų byla ir 2019 m. liepos 31 d. kadastrinių matavimų bylos pateiktos VĮ Registrų centrui. Prieš tai patalpai – palėpei buvo suteiktas adresas. VĮ Registrų centro 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu atsisakyta registruoti nuosavybės teises į naujai suformuotą patalpą – neįrengtą Pastogę, nes reikalingas susitarimas dėl nuosavybės dalių nėra pasirašytas visų šios patalpos bendraturčių (T. L.). Dėl T. L. nesutikimo pasirašyti susitarimą kilęs teisminis ginčas. Nekilnojamojo turto registre registruoti Namo kadastrinių matavimų duomenys leidžia teigti, kad patalpos pareiškėjos atliktuose matavimuose pažymėtos „a-6“, „a-7“, „a‑8“ nebuvo priskirtos Namo bendraturčio asmeninei nuosavybei, todėl jos priskirtinos bendrojo naudojimo patalpoms.

20.4. Tarnyba 2020 m. sausio 27 d. priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, jog pagal Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją Namas įregistruotas 1967 m. rugsėjo 14 d., atlikus kadastrinius matavimus. Name suformuoti trys nekilnojamojo turto objektai. Tarnyba, išnagrinėjusi kartu su T. L. skundu pateiktus dokumentus, nustatė, kad pareiškėja Namo ir joje esančios Pastogės kadastrinius matavimus atliko 2019 m. balandžio 5 d. Kadastrinių matavimų metu buvo nustatyta, kad šio pastato pagrindinė naudojimo paskirtis: gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), statybos pradžios ir pabaigos metai: 1936 m., paprastojo remonto pradžios metai: 1996 m., paprastojo remonto pabaigos metai: 2019 m., statinio kategorija: neypatingasis, baigtumas: 100 proc., aukštų skaičius: 1. Kadastrinių matavimų metu pastate buvo suformuoti 4 nekilnojamojo turto objektai – 3 butai ir neįrengta Pastogė.

20.5. Tarnyba, išnagrinėjusi T. L., pareiškėjos pateiktus dokumentus ir pareiškėjos paaiškinime nurodytas aplinkybes, nustatė, kad T. L. pateikus Namo kadastro duomenų bylą išankstinei patikrai, VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyrius 2019 m. gegužės 30 d. parengė išvadą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos išankstinės patikros, kurioje nurodyta, kad „nuspręsta nederinti 2019 m. balandžio 5 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, nes „matininko“ programoje nėra pakrauto ir elektroniniu parašu pasirašyto statinių išdėstymo plano; 1A formoje neteisingai nurodyta perdangos medžiaga: neteisingai paskaičiuotas neįrengtos pastogės tūris (tūris nėra skaičiuojamas, kol pastogė neįrengta); neteisingai suformuotos palėpės a-6, a-7, a-8 kaip bendro naudojimo patalpos; į jas galima patekti tik iš 3 buto. To pasėkoje, neteisingas gyvenamojo namo įkainojimas (įkainotas neįrengtos pastogės 4-1 tūris); neteisinga eksplikacija; nėra pridėtos 6A formos“. Taip pat nustatė, kad 2019 m. liepos 7 d. A. S. VĮ Registrų centro Klaipėdos skyriui pateikė prašymą įregistruoti nuosavybės teises į naujai suformuotą patalpą – Pastogę. VĮ Registrų centro Klaipėdos skyrius 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu minėtą prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad kartu su prašymu pateikto 2019 m. liepos 29 d. bendraturčių susitarimo dėl nuosavybės dalių nepasirašė visi bendraturčiai. Sprendime pažymėta, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos skyrius, priimdamas minėtą sprendimą, Namo kadastro duomenų bylos teisingumo nevertino.

20.6. Sprendime nurodyta, jog pareiškėjos pateiktoje Namo inventorinės bylos, pradėtos rengti 1948 m. gruodžio 12 d., kopijoje nurodyta, kad Namo 1 aukšte yra bendro naudojimo patalpos a-4 ir a-5, 1 butas ir 2 butas, o Namo salkoje (mansardoje) yra 3 butas (patalpos 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3‑5, 3-6, 3-7). Inventorinėje byloje komplektuojamoje salkos (mansardos) plane nurodyta, kad Name yra 6,70 kv. m ploto patalpa (žymėjimas 1-23 plane nubrauktas), kurios plotas nėra įskaičiuotas į 3 buto plotą. Plane taip pat nurodytos trys patalpos, kurių plotai nėra apskaičiuoti. Sprendime taip pat nurodyta, jog pareiškėjos 2019 m. balandžio 5 d. parengtos Namo kadastro duomenų bylos kopijoje be kitų duomenų nustatyta, kad Name esantį 3 butą sudaro patalpos 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5 ir 3-6. Pareiškėjai patikslinus Namo kadastro duomenis Namo inventorinėje byloje nurodytos 6,70 kv. m patalpos plotas buvo priskirtas prie 3 buto patalpos 3-1. Pareiškėjos pateiktoje jos parengtoje Namo kadastro duomenų bylos kopijoje nurodyta, kad Namo pastogės plane nurodytoje 3 buto patalpoje 3-1 yra anga patekti į pastogę. Pareiškėjos pateiktoje Namo kadastro duomenų bylos kopijoje komplektuojamame pastogės plane nurodytos bendro naudojimo patalpos a-6, a-7, a-8, kurių plotai Namo inventorinėje byloje nebuvo skaičiuoti. Į bendro naudojimo patalpas galima patekti tik iš 3 buto.

20.7. Pagal pareiškėjos 2019 m. balandžio 5 d. parengtoje Namo kadastro duomenų byloje nurodytą informaciją į Name esančią pastogę galima patekti ne iš Namo bendro naudojimo patalpų, o iš 3 buto patalpos 3-1, todėl Tarnyba Sprendime darė išvadą, kad pastogė negalėjo būti formuojama atskiru nekilnojamojo turto objektu. Taip pat įvertinusi aplinkybę, kad į parengtoje byloje nurodytas patalpas a-6, a-7, a-8, galima patekti tik iš 3 buto patalpų 3-1, 3-2, 3-4, t. y. šiomis patalpomis nėra galimybės naudotis kitų Name esančių butų savininkams, Tarnyba sprendė, jog šios patalpos negalėjo būti suformuotos kaip bendro naudojimo patalpos. Tarnyba, nustačiusi, jog pareiškėja, tikslindama Namo kadastro duomenis ir rengdama Pastogės kadastro duomenų bylą, nesivadovavo Taisyklių 179, 142.2, 143.4 punktų reikalavimais, įspėjo pareiškėją dėl padarytų teisės aktų pažeidimų bei įpareigojo imtis veiksmų nustatytiems pažeidimams pašalinti bei iki 2020 m. vasario 21 d. apie šiuos veiksmus informuoti Tarnybą.

21. Teismas vadovavosi Kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, 8 dalies 1 punktu, 11 straipsnio 10 dalimi, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Nuostatai) 33, 50, 54 punktais, Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo taisyklių 14, 16 punktais, Taisyklių 7, 142.2, 143.4, 179 punktais, Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 4.9 punktu ir sprendė, kad Tarnyba pagrįstai nustatė, jog Namo ir Pastogės kadastrinius matavimus pareiškėja atliko pažeidusi Taisyklių 179, 142.2, 143.4 punktų reikalavimus.

22. Iš byloje pateiktos Namo inventorinės bylos, teismas nustatė, kad Namo 1 aukšte yra bendro naudojimo patalpos a-4 ir a-5, 1 butas ir 2 butas, o Namo salkoje (mansardoje) yra 3 butas (patalpos 3-1 (4,71 kv. m), 3-2 (8,83 kv. m), 3-3 (20,93 kv. m), 3-4 (24,62 kv. m), 3-5 (13,18 kv. m), 3-6 (9,46 kv. m) ir 3-7 (5,58 kv. m) (iš viso 3 buto plotas 87,39 kv. m). Namo inventorinėje byloje komplektuojamoje salkos (mansardos) plane nurodyta, kad Name yra 6,70 kv. m ploto patalpa (žymėjimas 1-23 plane), kurios plotas nėra įskaičiuotas į 3 buto plotą. Taip pat minėtame plane nurodytos trys patalpos, kurių plotai nėra apskaičiuoti. Pareiškėjos 2019 m. balandžio 5 d. parengtos Namo kadastro duomenų bylos kopijoje, be kitų duomenų, nurodyta, kad Name esantį 3 butą (planas pastogė M) sudaro patalpos 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5 ir 3-6. Namo inventorinėje byloje nurodytos 6,70 kv. m patalpos (1-23) plotas priskirtas prie 3 buto patalpos 3-1. Pareiškėjos parengtos Namo kadastro duomenų bylos kopijoje nurodyta, kad Namo pastogės plane nurodytoje 3 buto patalpoje 3-1 yra anga (plane pažymėta „laiptai į pastogę“) patekti į pastogę. Pareiškėjos parengtoje Namo kadastro duomenų bylos kopijoje komplektuojamame pastogės plane nurodytos bendro naudojimo patalpos a-6, a-7 ir a-8, kurių plotai Namo inventorinėje byloje nebuvo skaičiuoti, tačiau, į šias bendro naudojimo patalpas galima patekti tik iš 3 buto.

23. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, kaip matininkų veiklą prižiūrinti institucija, atlikdamas matininko veiklos vertinimą, turi pareigą reglamentuotai nurodyti tik matininko padarytus pažeidimus, nustatant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Įvertinusi tai, jog pagal pareiškėjos parengtoje Namo kadastro duomenų byloje nurodytą informaciją į Name esančią pastogę galima patekti ne iš Namo bendro naudojimo patalpų, o iš 3 buto patalpos 3-1, Tarnyba padarė pagrįstą išvadą, kad Name esanti pastogė negalėjo būti formuojama atskiru nekilnojamojo turto objektu. Tarnyba taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad šios patalpos negalėjo būti suformuotos kaip bendro naudojimo patalpos, t. y. pagal plane esamą faktinę situaciją, patalpos a-6, a-7 ir a-8 neatitinka bendro naudojimo patalpoms keliamų reikalavimų, o Pastogė neturi išėjimo į bendro naudojimo patalpas, todėl negalėjo būti suformuota atskiru kadastro objektu.

24. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog tai, kad į Namo patalpas a-6, a-7, a-8 galima patekti tik iš 3 buto patalpų 3-1, 3-2, 3-3 reiškia, jog tokios patalpos a-6, a-7, a-8 automatiškai priskirtinos 3 buto savininko (trečiojo suinteresuoto asmens) nuosavybei. Kadangi pagal pareiškėjos naujai parengtą kadastrinių matavimų bylą patalpų a-6, a-7, a-8 plotai Namo inventorinėje byloje nebuvo skaičiuoti, teismas priėjo prie išvados, jog nei vienas iš savininkų nėra jų įgijęs nuosavybėn. Teismas vadovavosi teismų praktika, suformuota taikant Butų privatizavimo įstatymą ir sutiko su atsakovo teiginiu, jog vien tai, kad Namo patalpos a-6, a-7 ir a-8 neatitinka bendro naudojimo patalpoms keliamų reikalavimų, savaime nereiškia, jog patalpos a-6, a-7 ir a-8 negali būti formuojamos (klasifikuojamos) kaip kitokios patalpos, atsižvelgiant į jų tiesioginę paskirtį (pvz. pagalbinės patalpos), kurios bendrosios nuosavybės teise priklauso visų butų savininkams proporcingai turimai nuosavybės daliai.

25. Teismas, išanalizavęs pareiškėjos rašytinius paaiškinimus bei jos pateiktą matininko J. K. 2020 m. rugpjūčio 3 d. išvadą, nurodė, kad šiuo atveju vertinama pareiškėjos parengta Namo kadastrinių matavimų byla, kurioje, priešingai nei teigiama rašytiniuose paaiškinimuose, Namo pastogės plane minėta 1‑23 (6,7 kv. m) patalpa yra nubraižyta ir simboliais pažymėta ne kaip bendro naudojimo, o įtraukta į 3 buto 3-1 patalpos plotą. Teismas pritarė atsakovui, jog jeigu Namo 1948 m. gruodžio 12 d. inventorinėje byloje patalpa 1-23 (6,7 kv. m), kuri nebuvo įskaičiuota į 3 buto plotą, yra bendro naudojimo, tai pareiškėja Namo Pastogės plane atitinkamais simboliais turėjo pažymėti, kad tai yra bendro naudojimo patalpa, per kurią galima patekti į palėpę, o ne įtraukti į 3 buto plotą. Todėl atsakovas pagrįstai nurodė, jog Namo Pastogės planas neatitinka Taisyklių 179 punkto reikalavimų. Teismas taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju byloje vertinama, ar pagrįstai buvo pripažinta, jog pareiškėja padarė veiklos pažeidimus, o ne sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto nuosavybės dalių nustatymo ar naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, todėl matininko J. K. 2020 m. rugpjūčio 3 d. išvada nagrinėjamai bylai neturi jokios teisinės reikšmės. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į minėtos išvados prieštaringumą.

26. Teismas atmetė pareiškėjos teiginį dėl VĮ Registrų centro nenustatytų patalpų a-6, a-7 ir a-8 ir Pastogės pažeidimų, kurie nurodyti Sprendime, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą.

27. Nors pareiškėja teisingai pastebėjo, jog Tarnyba Sprendime nenurodė pilno teisės akto, kuriuo rėmėsi pavadinimo, tai pripažįsta ir atsakovas, tačiau, įvertinęs ir kitų byloje pateiktų dokumentų turinį, t. y. Tarnybos 2019 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. 1SS-2245-(10.5.) „Dėl paaiškinimo pateikimo“, teismas priėjo prie išvados, jog prašydama pareiškėjos pateikti Tarnybai paaiškinimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens T. L. skunde nurodytų galimų teisės aktų pažeidimų, atsakovas aiškiai nurodė, kokiais teisės aktais remdamasis prašo pateikti paaiškinimą. Pareiškėja savo paaiškinime Tarnybai nurodė tuos pačius teisės aktus, taigi, teismas vertino, jog atsakovo Sprendime dėl techninės klaidos nenurodytas pilnas Taisyklių pavadinimas neturi ginčui įtakos.

28. Dėl Sprendime nenurodytos taikytinos teisės akto redakcijos teismas pažymėjo, jog pagal bendrą taisyklę įstatymai atgal negalioja, todėl administraciniai aktai priimami vadovaujantis jų priėmimo metu galiojančiais teisės aktais. Sprendime yra cituojama Taisyklių 16 punkto nuostata, todėl nėra jokio pagrindo kvestionuoti, jog Sprendime galimai nurodyta neaktuali nuostatos redakcija. Teismas vertino, jog Tarnybos priimtas administracinis aktas atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus. Sprendime aiškiai išdėstytas faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas, iš akte pateiktos argumentacijos galima suprasti, kokią įtaką, reikšmę Sprendimas turi pareiškėjos teisėms ir pareigoms, taip pat aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka. Nenustatęs pagrindo naikinti Tarnybos Sprendimo, teismas pareiškėjos skundą atmetė, netenkino jos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

29. Pasisakydamas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymo sustabdyti bylą, teismas pažymėjo, kad nebuvo nurodyti argumentai, kuriais būtų pagrįstos abejonės dėl Taisyklių 179 punkto atitikties aukštesnės galios teisės aktams. Teismas nenustatė pagrindo teigti, kad Taisyklėse nustatyta tvarka prieštarauja įstatymų ar Konstitucijos nuostatoms. Teismas nustatė, jog prašyme ne tiek analizuojamas Taisyklių 179 punkto prieštaravimas nurodytoms įstatymų nuostatoms, kiek išsakomi kiti, su šiuo prašymu nesusiję teiginiai, kurie iš esmės yra daugiau susiję su kilusio ginčo dalyku. Kadangi teismui pagrįstų abejonių dėl Taisyklių 179 punkto atitikties aukštesnės galios teisės aktams nekilo, teismas netenkino prašymo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio akto dalies teisėtumo ištyrimo.

III. 30. Pareiškėja K. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Tarnybos Sprendimą, sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir ištirti, ar Taisyklių 179 punktas neprieštarauja Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktui (2017 m. sausio 1 d. redakcija), Nekilnojamojo turto registro įstatymo 20 straipsnio 1 daliai, Kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktui, 7 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, 8 straipsnio 4 dalies 15 punktui, CK 4.72 straipsnio 1 daliai, 4.75 straipsnio 1 daliai, 4.82 straipsnio 1 daliai bei Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

31. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir savo skundą teismui, pakartoja trečiųjų suinteresuotų asmenų A. S. ir A. V. atsiliepime į skundą nurodytus argumentus dėl poreikio ištirti Taisyklių 179 punkto atitiktį aukštesnės galios teisės aktams (įvertinus Bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. 3 p. nustatytą bendrojo naudojimo objektų apibrėžimą ir aplinkybę, kad Taisyklės yra įstatymą įgyvendinantis teisės aktas, Taisyklių 179 p., kaip žemesnę teisinę galią turintis teisės aktas, prieštarauja įstatymo (Konstitucijos, CK, Bendrijų įstatymo ir kt.) normoms, kurios užtikrina bendrosios dalinės nuosavybės savininkų teises). Pareiškėja papildomai nurodo, kad Taisyklių 142.2 ir 143.4 punktų turinys leidžia teigti, jog teismo sprendimu nurodytos teisės normos reguliuoja tik kaip turi būti žymimi bendrojo naudojimo objektai, tačiau nenumato kriterijų, kuriais remiantis statinio patalpos pripažįstamos nuosavybės teise priklausančiomis bendrojo naudojimo patalpomis. Teismo skundžiamo sprendimo argumentai, kad pareiškėjos parengtame kadastrinių matavimų plane pažymėtos patalpos a-6, a-7 ir a-8 negali būti vertinamos kaip bendro naudojimo patalpos, yra nepagrįsti aktualiomis materialiosios teisės normomis.

32. Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir nurodo, kad bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina ginčo esmę sudarančių aplinkybių, netiria pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo, o šiuos reikalavimus atmeta nepateikdamas (neišdėstydamas) detalios priimto procesinio sprendimo motyvacijos, nėra teisingumo vykdymas. Tokia situacija gali būti prilyginama atvejui, kai teismo sprendimas yra be motyvų. Pareiškėjos vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas, kuriame išvados nėra motyvuotos nurodant teisinį argumentą, administracinių teismų praktikoje laikomas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl naikintinu.

33. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog plane pažymėtos patalpos a-6, a-7 ir a-8 gali būti vertinamos kaip bendro naudojimo patalpos ir atkreipia dėmesį, kad nurodytų patalpų nuosavybės klausimas, dar iki priimant skundžiamą teismo sprendimą, jau buvo išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-287-796/2021. Šis teismas, be kitų argumentų, konstatavo, kad „<...> ieškovas neįrodė visų būtinų sąlygų, kad būtų galima ginčo patalpas pripažinti jam nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 3 priklausiniu ar sudėtine buto dalimi. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo patalpos šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra teisėta ir pagrįsta“ (apeliacinio skundo priedas).

34. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, netenkinti prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir ištirti norminio akto dalies teisėtumą bei nepriteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų.

35. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės atkartoja Tarnybos atsiliepime į skundą bei papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, papildomai nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas. Teismas pagrįstai sprendė, kad teisinio reglamentavimo, įtvirtinto Taisyklių 179 punkte, kuriuo numatyta, kad pastate, kurį sudaro patalpos (butai), suformuotos kaip atskiri kadastro objektai, neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai gali būti atliekami, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendro naudojimo patalpa – pastogė formuojama atskiru kadastro objektu, o atskiru kadastro objektu formuojama pastogė turi turėti išėjimą į bendro naudojimo patalpas. Pareiškėja nenurodė argumentų, kuriais pagrįstų abejones dėl šio Taisyklių punkto prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams. Kadangi aptartame teisiniame reglamentavime nėra jokių nuostatų dėl pastogės formavimo tvarkos, nėra jokio pagrindo teigti, kad Taisyklėse nustatyta tvarka prieštarauja įstatymų ar Konstitucijos nuostatoms.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti jam iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

37. T. L. nurodo, kad jam priklausančio buto kadastriniai matavimai šiuo metu jau yra įregistruoti VĮ Registrų centras. 2003 m. gegužės 9 d. sudarytoje Kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pažymėta viena bendra patalpa 3-1, o tokios patalpos, kurios indeksas 1-23, nebeliko. 2003 m. gegužės 9 d. kadastrinių matavimų bylą sudaryta remiantis 1967 m. rugsėjo 14 d. nustatytais kadastriniais matavimais, kurie ginčo nagrinėjimo teisme metu buvo įregistruoti viešajame registre, buvo galiojantys, nenuginčyti, todėl atsakovas, priimdamas Sprendimą, pagrįstai vadovavosi jau 2003 m. gegužės 9 d. kadastriniuose matavimuose užfiksuotais duomenimis, o ne 2019 m. balandžio 5 d. kadastriniais matavimais ir pateikta VĮ Registrų centro 2019 m. gegužės 8 d. išankstine išvada. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo sprendimas paremtas vien neįregistruotais Namo kadastro duomenimis ir registro tvarkytojo išankstine išvada.

38. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumento, jog, atlikdama matavimus, ji nepažeidė Taisyklių 179 punkto, T. L. nurodo, kad Namo 1967 m. rugsėjo 14 d. kadastriniai matavimai buvo įregistruoti ir galiojantys, todėl nebuvo pagrindo jais nesivadovauti. Šie duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

39. T. L. atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, pagal kurią, sprendžiant, ar Konstitucijai neprieštarauja įstatymą įgyvendinantis teisės aktas, kiekvienu atveju būtina išsiaiškinti, ar atitinkamos nuostatos grindžiamos įstatymu; jeigu minėtas aktas yra grindžiamas įstatymu, vien tai, kad atitinkamas santykis įstatymą įgyvendinančiame teisės akte yra reglamentuojamas detaliau negu įstatyme, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad toks įstatymą įgyvendinančiu teisės aktu nustatytas teisinis reguliavimas yra neteisėtas. Nėra jokių abejonių dėl Taisyklių 179 punkto atitikties aukštesnės galios teisės aktams. Pareiškėjos išdėstyti teiginiai yra paremti tik teisės aktų išvardinimu, prielaidomis, samprotavimais ir neatitinka teisiniams argumentams keliamų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 1SS-173-(10.5.) „Dėl įspėjimo ir įpareigojimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

41. Ginčo Sprendime pareiškėjai (apeliantei) buvo pareikštas kaltinimas dėl nepagrįsto Pastogės (palėpės) suformavimo kaip atskiro kadastro objekto (Taisyklių 179 p.) ir netinkamo patalpų numeravimo (Taisyklių 142.2 p. ir 143.4 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, inkriminuoti Taisyklių pažeidimai tarpusavyje susiję. Nesant Taisyklių 179 punkto pažeidimo, nebūtų pagrindo konstatuoti Taisyklių 142.2 punkto bei 143.4 punkto pažeidimų – ir atvirkščiai. Todėl patvirtinus arba paneigus kaltinimą dėl Taisyklių 179 punkto, atskiras pasisakymas dėl Taisyklių 142.2 punkto ir 143.4 punkto teisiškai nebetikslingas.

42. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką. Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, vartojamas sąvokas (Taisyklių 1 p. ir 2 p., redakcija, galiojusi 2019 m. balandžio 5 d.).

43. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (redakcija, galiojusi 2019 m. balandžio 5 d.) 5 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti: 1) patalpos (bendrojo naudojimo patalpos, kambariai butuose ir pan.), kurių negalima suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus; 2) statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu; 3) žemės dangos, sankasos, iškasos, pylimai, geležinkelio pabėgiai ir bėgiai, riboženkliai, melioracijos ir kiti įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu.

44. Paminėtas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad ir bendrojo naudojimo patalpos atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti, jei jų negalima suformuoti kaip atskiro nekilnojamojo daikto. Vadinasi, nepaisant tos aplinkybės, jog daugiabučio gyvenamojo namo palėpės yra priskiriamos bendrojo naudojimo objektams, jos ne visada gali būti suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Todėl tikrinamoje administracinėje byloje, pareiškiant kaltinimą pagal Taisyklių 179 punktą, buvo būtina nustatyti, ar ginčo Pastogė (palėpė) galėjo būti suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto daiktas (Kadastro įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.). Byloje esantys duomenys įgalina tvirtinti, kad tokios galimybės nebuvo – į bendro naudojimo patalpas galima patekti tik iš 3 buto (ABTĮ 56 str.), todėl ši faktinė aplinkybė, kuri įtvirtinta Taisyklių 179 punkte, kliudė pareiškėjai Pastogę suformuoti, kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą, o tai ir suponavo Sprendimą.

45. Pateiktame apeliaciniame skunde prašoma stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir ištirti, ar Taisyklių 179 punktas neprieštarauja Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktui (2017 m. sausio 1 d. redakcija), Nekilnojamojo turto registro įstatymo 20 straipsnio 1 daliai, Kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktui, 7 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, 8 straipsnio 4 dalies 15 punktui, CK 4.72 straipsnio 1 daliai, 4.75 straipsnio 1 daliai, 4.82 straipsnio 1 daliai bei Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms (žr. nutarties 30 p.).

46. Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi norminių administracinių aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų pareiškimą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 str.) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualia byla (ABTĮ 113 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-821/2010; 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2031/2012; 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-500/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1808/2013; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1819/2013). Tai, be kita ko, lemia ir skirtingą bendrųjų teisenos taisyklių taikymą, pavyzdžiui, minėto abstraktaus pareiškimo padavimui, jo formai ir turiniui taikomi ABTĮ 23–25 straipsniuose išdėstyti reikalavimai, atsižvelgiant į specialių procesinių normų, išdėstytų to paties įstatymo 2 dalies II skyriaus pirmajame skirsnyje, nuostatas bei bylų dėl norminių administracinių aktų teisėtumo specifiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1503/2012).

47. Pareiškėja prašo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, siejamą su šia konkrečia administracine byla dėl galimo jos teisių pažeidimo, ir tam turi teisinį pagrindą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-821/2010; 2012 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I261- 49/2012; 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-25-520/2016; 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-261/2017).

48. ABTĮ 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo klausimas yra išsprendžiamas teismo nutartimi, o kitos šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos suponuoja išvadą, jog tokia teismo nutartimi gali būti priimami dviejų rūšių procesiniai sprendimai: 1) atmesti prašymą; arba 2) pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą.

49. Nors formalus pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą yra suinteresuoto asmens prašymas, tačiau atitinkamo tyrimo pradėjimą ir jo dalyko apibrėžimą lemia teismo nutartis. Būtent teismo nutartyje pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą turi būti konkrečiai apibrėžta, kokio norminio administracinio akto ar jo dalies teisėtumas bus tiriamas; turi būti konkrečiai nurodytos įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų nuostatos, kurioms galbūt prieštarauja atitinkamas norminis administracinis aktas ar jo dalis; turi būti pateikta konkreti teisinė motyvacija, kurią teismas įvertino ir kuri sudaro pagrindą abejoti norminio administracinio akto ar jo dalies atitikimu tam tikroms įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų nuostatoms. Tokio pobūdžio teismo nutartis yra tas procesinis dokumentas, kuris apibrėžia iškeliamos norminės administracinės bylos nagrinėjimo dalyką bei ribas ir pagal kurį ši byla turi būti nagrinėjama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-3065/2011).

50. Bet būtent pareiškėjai, prašydami ištirti norminio administracinio akto atitiktį įstatymui ar (ir) Vyriausybės norminiam aktui, apibrėžia administracinės bylos dėl šio akto teisėtumo ribas. Tik aiškūs ir teisiškai motyvuoti pareiškėjų argumentai paprastai leidžia proceso šalims bei bylą nagrinėjančiam administraciniam teismui identifikuoti, kokia apimtimi kvestionuojama norminio administracinio akto nuostatos (jos dalies) atitiktis įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui ir, atitinkamai, apibrėžia norminio akto (jo dalies) teisėtumo tyrimo ribas.

51. Kita vertus pažymėtina ir tai, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525–529/2013). ABTĮ 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualiąją bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, kuri (abejonė), be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais.

52. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas tais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą (žr., pvz., 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013; kt.).

53. Tikrinamoje administracinėje byloje keliamas Taisyklių 179 punkto teisėtumo klausimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad Sprendimo priėmimo metu galiojo Kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas, įtvirtinęs draudimą bendrojo naudojimo patalpas formuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus. Įstatymų leidėjas neįvardijo visų atvejų, kada ši nuostata galėtų ir turėtų būti taikoma. Buvo numatytas tik bendras principas, kad bendrojo naudojimo patalpos ne visada gali būti suformuotos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Tokia įstatymų leidėjo valia visiškai suprantama, kadangi visų tokio pobūdžio atvejų įvardyti teisės akte (įstatyme) nebūtų praktinės galimybės, todėl vienas iš jų ir buvo nurodytas Taisyklių 179 punkte, teisėjų kolegijos vertinimu, neprasilenkia su Kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei kitu pareiškėjos nurodytu teisiniu reguliavimu – prašymas dėl norminio akto ištyrimo atmestinas.

54. Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl ginčo esmės (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus (ABTĮ 56 str. 7 d.) ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė motyvuotą ir ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus atitinkantį sprendimą.

55. Pareiškėjos prašymas (žr. nutarties 30 p.) dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas, kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai (ABTĮ 40 str. 1 d.).

56. Trečiasis suinteresuotas asmuo irgi buvo pareiškęs prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (žr. nutarties 36 p.).

57. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalies nuostatų pagrindu išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos).

58. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į tokius kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtų ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-195-520/2019).

59. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, inter alia (liet. be kita ko) į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį, įvertinusi trečiojo suinteresuoto asmens atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas trečiajam suinteresuotam asmeniui šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma mažintina ir jam priteistina 350 Eur suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos K. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui T. L. iš pareiškėjos K. A. 350 (tris šimtus penkiasdešimt) Eur advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius