ced53399-89b7-414e-bb95-640fa32b657d · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Raimonda Andrulienė                                                  Civilinė byla Nr. 2A-868-459/2014Teisėja Elena Pauliukienė                                       (Proceso Nr. 2-06-3-06626-2012-6)                                        Procesinio sprendimo kategorijos (S)                                                                                                       27.7; 44.5.2.1.; 121.14.;                                          121.20.;121.21.;

  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. birželio 12 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės J. T. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės BUAB „Graumis“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Forsina“, ieÅ¡kinį atsakovei J.

T., tretieji asmenys - Garantinio fondo administratorius, kurio funkcijas vykdo Ä®monių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, O. B., A. S., B. R. A., I. K., J. Č., N. N., P. Å ., T. K., dėl nuostolių ir palÅ«kanų priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė 2013-08-01 pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 31660,54 Lt žalos atlyginimo, 863,07 Lt palÅ«kanų, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo dienos bei visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2011-11-04 nutartimi UAB „Graumis“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratore paskyrė UAB „Forsina“. Administratorė, vadovaudamasi Ä®monių bankroto įstatymu, patikrinusi bankrutuojančios įmonės sandorius bei nustačiusi jos dokumentuose aiÅ¡kius buhalterinės apskaitos pažeidimus, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei, kaip bendrovės vadovei. Ä®monės žiniaraščiai pagrindžia, kad atsakovė, bÅ«dama bendrovės UAB „Graumis“ direktorė, nuo 2010 m. sausio iki 2011 m. kovo mėnesio darbuotojams neiÅ¡mokėjo darbo užmokesčio.

Tai patvirtina tas faktas, kad iÅ¡kėlus UAB „Graumis“ bankroto bylÄ , darbuotojai pateikė savo kreditinius reikalavimus, o Garantinis fondas jiems iÅ¡mokėjo bendrovėje negautÄ darbo užmokestį. Atsakovė, teigdama, jog su visais darbuotojais yra tinkamai atsiskaityta, nepateikė leistinų raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių įvykusių operacijų pagrįstumÄ , todėl privalo atlyginti 31660,54 Lt žalÄ bendrovei. Ta aplinkybė, kad darbuotojai atsakovės praÅ¡ymu raÅ¡tu patvirtino, jog bendrovė jiems neturi darbo užmokesčio įsiskolinimo, nepanaikina atsakovės atsakomybės, o tik patvirtina, kad Garantinis fondas sumokėjo darbuotojams, todėl jie ir nebeturi bendrovei pretenzijų.

Mano, jog tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl jai atsiranda prievolė atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ . Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-04 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Nurodė, jog Garantinio fondo iÅ¡mokėta darbo užmokesčio įsiskolinimo suma ginčo laikotarpiu (iki 2011 m. balandžio mėnesio) sudarė 7728,47 Lt. Tačiau pagal UAB „Graumis“ atlyginimų iÅ¡mokėjimo žiniaraščius darbuotojams neiÅ¡mokėta 31660,54 Lt darbo užmokesčio.

Atsakovė, bÅ«dama bendrovės vadovė, gavo pagal 2010-04-16, 2010-06-28, 2010-10-19, 2010-12-23 ir 2011-04-30 kasos orderius pinigus, iÅ¡ viso - 31660,54 Lt, kurie pagal kasos knygÄ apskaityti kaip darbuotojams iÅ¡mokėti atlyginimai per 2010 m. sausio – 2011 m. kovo mėnesius, tačiau žiniaraščiuose (I tomas b. l. 142-194) darbuotojų parašų nėra. Ta aplinkybė, kad dalis darbuotojų raÅ¡tu patvirtino, jog yra gavę darbo užmokestį, vertintina kritiÅ¡kai, nes tretieji asmenys O. B., A.

S., B. R. A., I. K., J. Č., N. N., P. Å ., T. K. bendrovės įsiskolinimÄ neigė tik po to, kai pareiÅ¡kė kreditinius reikalavimus bankroto byloje ir gavo iÅ¡mokas iÅ¡ Garantinio fondo (I tomas b. l. 77- 106, 116-123, 193-194, II tomas b. l. 8-21, 27-36). Laikytina, kad nesant kasos iÅ¡laidų orderyje arba mokėjimo žiniaraÅ¡tyje pinigų gavėjo paraÅ¡o, tiems asmenims, kurių pavardė įraÅ¡yta, darbo užmokestis nebuvo iÅ¡mokėtas (Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės 19 punktas).

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys tenkintinas, nes nagrinėjamoje byloje atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip vadovės, pareigas, pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, todėl ji privalo visiÅ¡kai atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nes kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Civilinio kodekso 2.87 straipsnis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis, 6.251 straipsnio 1 dalis), o byloje esanti medžiaga patvirtina visas atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, atsakovės kaltę ir padarytÄ Å¾alÄ (Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniai).

Apeliaciniu skundu atsakovė prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-04 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog atsakovė nėra tinkamas atsakomybės subjektas, nes pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio nuostatas Å«kio subjekto apskaitos vadovas negali tvarkyti, tai daryti galinčių asmenų baigtinis sÄ raÅ¡as numatytas įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje. Kai atsakovė buvo bendrovės vadovė, apskaitÄ tvarkė įmonės buhalterė, taigi keltinas kito subjekto teisinės atsakomybės klausimas.

Dėl to darytina iÅ¡vada, jog atsakovės veikoje nėra deliktinės atsakomybės subjektyviosios ir objektyviosios pusių. Pradėjus UAB „Graumis“ bankroto procedÅ«rÄ , kreditinių įsiskolinimų darbuotojams suma nuo 2014-04-01 iki finansinių dokumentų perdavimo bankroto administratorei sudarė 22222,43 Lt, o administratorei patikslinus sumÄ â€“ 20685,26 Lt. IeÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio suma 32523,61 Lt, o teismas nusprendė, jog bendrovei buvo padaryta 23932,07 Lt žalos. Å ių prieÅ¡taravimų teismas nesiaiÅ¡kino, nors privalėjo tai padaryti.

Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2013-07-12 nutartyje buvo nurodyta, jog bÅ«tina analizuoti, ar pagal 2012-04-11 Lėšų iÅ¡ Garantinio fondo perdavimo įmonei sutartį bendra apskaičiuota ir Garantinio fondo iÅ¡mokėta darbo užmokesčio įsiskolinimo suma susidarė ieÅ¡kinyje nurodytu ginčo laikotarpiu, t.y. nuo 2010-04-16 iki 2011-04-30. Tačiau sprendime tik pakartojami ieÅ¡kinio argumentai.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-04 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, jog Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės numato, kad kiekviename darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje turi būti ir pinigų gavėjo – darbuotojo – parašas, be to, greta žiniaraščio turi būti ir kasos išlaidų orderis, pasirašytas vadovo bei kasininko. Kiekviena ūkinė operacija turi būti pagrįsta privalomus rekvizitus turinčiu rašytiniu arba elektroniniu dokumentu, patvirtintu teisę pasirašyti turinčio asmens parašu. Jei kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė nuo 2009-10-02 iki 2011-05-17 buvo įmonės vadovė, nuo 2009-10-02 iki 2010-05-24 atsakovė buvo vienintelė bendrovės akcininkė, o ginčo laikotarpiu taip pat ir įmonės kasininkė. Už bendrovės veiklos organizavimÄ atsakovo įmonės vadovas. Už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas. Vadinasi, juridinio asmens vadovo kaltė už netinkamÄ pareigų atlikimÄ preziumuojama. Kiekvienas kreditorius pats sprendžia, ar pareikÅ¡ti kreditinį reikalavimÄ bankrutuojančiai įmonei.

Dalis darbuotojų, kurių parašų nėra žiniaraščiuose, nėra pareiškę reikalavimų bankroto byloje. Dėl šios priežasties atsakovės argumentas, kad skiriasi ieškinio suma ir Garantinio fondo darbuotojams išmokėta suma, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškinio reikalavimas nepagrįstas.Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2011-11-04 nutartimi UAB „Graumis“ iškelta bankroto byla, įmonės administratore paskirta UAB „Forsina“ (tomas I, b.l. 8).

UAB „Graumis“ vadove nuo 2009-10-02 iki 2011-05-17 ir vienintele akcininke nuo 2009-10-02 iki 2010-05-24 buvo J. T.. Atsakovė, bÅ«dama bendrovės vadovė, pagal 2010-04-06, 2010-06-28, 2010-10-19, 2010-12-23 ir 2011-04-30 kasos orderius gavo pinigus, kurie pagal kasos knygÄ apskaityti kaip darbuotojams 2010 m. sausio – 2011 m. kovo mėnesiais iÅ¡mokėti atlyginimai, tačiau pinigų iÅ¡mokėjimas liko nepagrįstas, nes žiniaraščiuose nėra dalies darbuotojų parašų. Nepagrįsta suma sudaro 31660,54 Lt.

Ä®monės bankroto administratorė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės nurodytÄ sumÄ kaip žalÄ . Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino. Atsakovė skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , motyvuodama tuo, jog:

1) nėra tinkamas atsakomybės subjektas;

2) ieÅ¡kovė neįrodė, jog bÅ«tent atsakovė sukėlė turtinę žalÄ ir nekonkretizavo jos dydžio;

3) teismas nesiaiÅ¡kino prieÅ¡taringų faktų, susijusių su konkrečiu bendrovei padarytos žalos dydžio apskaičiavimu. Dėl tinkamo atsakomybės subjekto ir civilinės atsakomybės sÄ lygų.Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės organu lemia tai, jog daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, taigi administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau bÅ«dingi įstatyminio atstovavimo bruožai.

Be to, vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusÄ reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti (pavyzdžiui, ABÄ® 19 straipsnio 1, 4, 6, 8 dalys, 37 straipsnis, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 2.87 straipsnis ir kt.). Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty);

įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. AB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-880/2002). Daugelis bendrovės vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareigų, be abejo, ir teisių, atsiranda bÅ«tent įstatymų, o ne darbo sutarties ar vietinių (lokalinių) norminių (darbo) teisės aktų pagrindu, pavyzdžiui:

ABÄ® 19 straipsnio 6, 8 dalys, 37 straipsnio 5, 8, 9, 10 dalys, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1 dalis, 2.87 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys ir kt. Pažymėtina, kad pirmiau nurodytose įstatymų nuostatose įtvirtintos vadovo pareigos yra labiau civilinio teisinio pobÅ«džio – vienvaldiÅ¡kai veikti bendrovės vardu jos santykiuose su kitais asmenimis, bendrovės ir kitų bendrovės organų narių atžvilgiu veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, bÅ«ti lojaliam bendrovei, laikytis konfidencialumo ir kt.

Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymÄ ir (arba) netinkamÄ vykdymÄ bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla taip pat įstatymų, o ne darbo sutarties ar vietinių (lokalinių) norminių (darbo) teisės aktų pagrindu (pavyzdžiui, ABÄ® 37 straipsnio 10 dalis, CK 2.82 straipsnio 3, 4 dalys, 2.83 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 7 dalis). Pažymėtina ir tai, kad už pirmiau nurodytų civilinio teisinio pobÅ«džio pareigų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytÄ Å¾alÄ .

Esminis bendrovės valdymo organo civilinės atsakomybės bruožas – visiÅ¡kas nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis), kurį, be kita ko, lemia pirmiau nurodytas specifiÅ¡kas bendrovės vadovo teisinis statusas, taip pat (su Å¡iuo statusu susiję) vadovui keliami aukÅ¡ti elgesio standartai ir suteiktų įgaliojimų mastas. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo nesanti tinkamas civilinės atsakomybės subjektas, nes ginčo laikotarpiu įmonės buhalterinę apskaitÄ tvarkė buhalterė, todėl turėtų bÅ«ti spręstinas kito asmens atsakomybės klausimas.

Kolegija atmeta šį atsakovės argumentÄ kaip nepagrįstÄ . Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog už apskaitos organizavimÄ pagal įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų 2000-02-17 Vyriausybės nutarimu Nr. 179, 30 punktas numato, jog už apskaitos organizavimÄ pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir taisyklių reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas. Taisyklių 19 punkte nurodyta, jog jeigu kasos iÅ¡laidų orderyje arba mokėjimo žiniaraÅ¡tyje nėra pinigų gavėjo paraÅ¡o, laikoma, kad pinigai neiÅ¡mokėti.

Kadangi atsakovė, bÅ«dama įmonės vadovė, neužtikrino, jog atlyginimų darbuotojams iÅ¡mokėjimo žiniaraščiai bÅ«tų tinkamai įforminti, t.y. pasiraÅ¡yti, ir pagal taisyklių nuostatas preziumuojama, jog pinigai iÅ¡mokėti nebuvo, ji laikytina pažeidusi bendro pobÅ«džio pareigÄ veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jos priklauso, kad jos vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Esant nurodytoms aplinkybėms, bankrutuojančios įmonės administratorė pagrįstai kelia įmonės vadovės civilinės atsakomybės klausimÄ .Nustačius, kad nagrinėjamu atveju akcinės bendrovės vadovui gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, konstatuotina ir tai, kad vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Atsižvelgiant į bylos pobÅ«dį, iÅ¡ nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jos kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovė neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovė kalta.

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdama iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasi kaltės nebuvimu, turėtų atsakovė, t. y. bendrovės vadovė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje R. G. v. AB „Aviakompanija Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Å ., bylos Nr. 3K-3-335/2009).

Nagrinėjamu atveju atsakovė bandė paneigti savo kaltę dėl žalos įmonei sukėlimo, įrodinėdama neva su darbuotojais iÅ¡ tiesų buvo atsiskaityta, tik nėra jų parašų atlyginimų iÅ¡mokėjimo žiniaraščiuose. Tokį savo teiginį atsakovė grindžia į bylÄ pateiktas darbuotojų patvirtinimais raÅ¡tu, jog UAB „Graumis“ yra iÅ¡mokėjęs darbo užmokestį už darbo įmonėje laikotarpį iki 2011 m. balandžio mėn. arba už visÄ Ä¯monėje dirbtÄ laikotarpį (tomas I, b.l. 77-106).

Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos patvirtinimus įvertino kritiÅ¡kai, nes darbuotojai O. B., A. S., B. R. A., I. K., J. Č., N. N., P. Å ., T. K. bendrovės įsiskolinimÄ neigė tik po to, kai pareiÅ¡kė kreditinius reikalavimus bankroto byloje ir gavo iÅ¡mokas iÅ¡ Garantinio fondo. Tačiau dalis darbuotojų, kurių parašų žiniaraščiuose nėra ir kurie patvirtino, jog bendrovė su jais atsiskaitė, kreditinių reikalavimų bankroto byloje nereiÅ¡kė. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje teigė, jog žala bendrovei atsirado dėl to, kad atsakovė gavo pinigines lėšas, tačiau jų darbuotojams neiÅ¡mokėjo.

Pirmosios instancijos teismas, esant prieštaringiems įrodymams byloje, turėjo šiuos prieštaravimus pašalinti ne remdamasis prielaidomis, o išnaudodamas visas galimybes ištirti byloje esančius įrodymus ir taip pašalinti visas abejones. Pagal CPK 186 straipsnio nuostatas trečiasis asmuo yra įrodymų šaltinis, o trečiojo asmens paaiškinimas – įrodinėjimo priemonė. Šios įrodinėjimo priemonės ypatumas tas, kad tretieji asmenys yra teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi, kita vertus, šie asmenys geriausiai žino bylos aplinkybes, todėl jų paaiškinimai turi būti vertinami kaip svarbiausias informacijos apie bylai reikšmingas aplinkybes šaltinis ir nuo jų išdėstymo priklauso reikalavimų ar atsikirtimų esmė, jais remiantis nustatomos byloje įrodinėjamos aplinkybės. Trečiųjų asmenų paaiškinimais yra įvykdoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareiga, todėl teikti paaiškinimus yra ne tik dalyvaujančių byloje asmenų teisė, bet ir pareiga.

Nagrinėjamu atveju, esant abejonių dėl raÅ¡ytinių įrodymų – darbuotojų patvirtinimų - turinio ir įrodomosios reikÅ¡mės, teismas turėjo imtis visų CPK suteiktų priemonių (CPK 159-190 straipsniai), kad pasiektų įrodinėjimo tikslÄ , t.y. bÅ«ti visiÅ¡kai arba beveik įsitikinusiam, jog tam tikros aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja. Kadangi dalis darbuotojų, kurie patvirtino, kad įmonė su jais atsiskaitė, patikslintu ieÅ¡kiniu buvo įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis, teismas turėjo bÅ«ti aktyvus ir apklausti nurodytus asmenis, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybę, ar bendrovė ginčo laikotarpiu tinkamai su jais atsiskaitydavusi, t.y. ar patvirtinimai, jog darbuotojai bendrovei pretenzijų nebeturi, suraÅ¡yti dėl to, jog jie gavo iÅ¡mokas iÅ¡ Garantinio fondo, ar dėl to, jog gaudavo pinigus, kaip nurodyta mokėjimo žiniaraščiuose, tik jų nepasiraÅ¡ydavo.

Tik leistinais įrodymais nustačius Å¡iÄ aplinkybę bus galima įvertinti, ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Pirmosios instancijos teismas, nors disponuodamas CPK suteiktomis teisėmis turėjo galimybę, tačiau nurodytos aplinkybės nesiaiÅ¡kino, darbuotojų-trečiųjų asmenų raÅ¡tu pateiktus patvirtinimus įvertino remdamasis prielaidomis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).Be to, atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, jog ieÅ¡kovės atstovė paaiÅ¡kinimuose raÅ¡tu nurodė, kad buvo tikslinti darbuotojų A.

S., B. R. A., N. N., P. Š., T. K. finansiniai reikalavimai (tomas II, b.l. 25-36). Tiek paaiškinimuose, tiek pridėtose pažymose nurodyta, kokia kreditinio reikalavimo dalis susidarė iki 2011 metų balandžio mėnesio, t.y. ginčo laikotarpiu. Nurodyta suma B. R. Ašmonto atveju nesutampa su suma, kuri priskaičiuota šiam darbuotojui pagal nepasirašytus mokėjimo žiniaraščius. B. R. Ašmonto finansinis reikalavimas sudarė 1511,48 Lt, iš kurių iki 2011 metų balandžio mėnesio – 379,66 Lt, o darbo užmokesčio įsiskolinimas B.

R. A. skaičiuojamas nuo 2011 metų sausio mėnesio, tuo tarpu B. R. A. paraÅ¡o nėra ir ankstesniuose – 2010 metų kovo, gegužės mėnesių - iÅ¡mokėjimo žiniaraščiuose, iÅ¡ viso paraÅ¡u nepatvirtintas 3696,27 Lt sumos iÅ¡mokėjimas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas žalos dydžio klausimÄ , turėtų įvertinti šį neatitikimÄ ir atsižvelgdamas į tai nustatyti priteistinos žalos dydį.IÅ¡ aptarto akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kaip buvo įpareigotas 2013-07-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio apimties, nes neiÅ¡siaiÅ¡kino ir nenustatė su kuriais įmonės darbuotojais ginčo laikotarpiu buvo neatsiskaityta ar atsiskaityta iÅ¡ dalies, nenustatė ar su jais atsiskaitė UAB „Graumis“, ar iÅ¡mokas už UAB „Graumis“ jiems iÅ¡mokėjo Garantinis fondas.Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo 2014-02-04 sprendimas naikintinas ir byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kolegijos pirmininkė                                                                    Raimonda Andrulienė Kolegijos teisėjos                                                                    Erinija Kazlauskienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                    AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė