ced472df-16b8-4503-a9b7-e0aea8ecdec1 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-6302-965/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03679-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1.; 2.4.2.2.; 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 22 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Erika TamoÅ¡aitienė, sekretoriaujant Indrei Grublienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei V. R., jos atstovei advokatei Vilmai Gudaitei, atsakovei R. O., jos atstovui advokatui Vitalijui Gunčiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

R. ieÅ¡kinį atsakovei R. O. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos priteisimo bei pagal atsakovės R. O. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei V. R. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«do, kompensacijos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ieÅ¡kovei ir atsakovei priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant ieÅ¡kovei 3/16 dalis buto, o atsakovei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 5 268,75 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ atsakovės turto dalį bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad Å¡alys yra seserys ir ginčo butas joms priklauso paveldėjimo teisės pagrindu. PaaiÅ¡kino, kad visÄ laikÄ ginčo butu naudojosi tik atsakovė, ieÅ¡kovės nuosavybės teisė į buto dalį atsirado nuo 2019 m. spalio 17 d. Tarp Å¡alių kilo ginčas (Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki) dėl naudojimosi butu tvarkos, kadangi atsakovė neleidžia ieÅ¡kovei naudotis savo turto dalimi, neįleidžia į butÄ , neduoda buto raktų. IeÅ¡kovės nuomone, tikslinga atidalinti atsakovės dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi atsakovei priklauso tik 3/16 dalys buto.

Procesiniuose dokumentuose taip pat paaiÅ¡kino, kad dar iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, 2020 m. vasario mėn. ieÅ¡kovė atsakovei siÅ«lė ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, siÅ«lydama arba pirkti ieÅ¡kovei priklausančias turto dalis už 15 000 Eur, arba parduoti ieÅ¡kovei savo turto dalis. Nors atsakovė ir pranešė, kad sutinka pirkti ieÅ¡kovės buto dalį, tačiau per nustatytÄ terminÄ pinigų nepervedė, pasiraÅ¡yti pirkimo–pardavimo sutarties neatvyko. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, su juo nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Nurodo, kad ieÅ¡kinys jai yra netikėtas, kadangi tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas, kad atsakovė už 15 000 Eur iÅ¡pirks iÅ¡ ieÅ¡kovės jos buto dalį; kodėl ieÅ¡kovės nuomonė pasikeitė, atsakovei nežinoma. Taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovė iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo nesikreipė į atsakovę dėl turto atidalinimo. Atsakovė teigia, kad su seserimi nėra susipykusios. PaaiÅ¡kino, kad atsakovė gyvena ginčo bute, turėjo finansinių iÅ¡laidų, susijusių su buto remontu, į butÄ investuota daugiau, nei pačio buto vertė.

Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės siÅ«loma buto atidalinimo tvarka, kadangi tai vienintelis jai nuosavybės teise priklausantis turtas, tenkinus ieÅ¡kinį, ji bÅ«tų iÅ¡keldinta ir liktų be gyvenamosios vietos. Atsakovei kompensacijÄ iÅ¡mokėti padėtų jos sÅ«nus, o skubotas buto pardavimas bÅ«tų nuostolingas. Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės padalinti tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), natÅ«ra; ieÅ¡kovei priteisti 13,79 kv. m. kambarį (plane pažymėtÄ 8-2), atsakovei priteisti 8,33 kv. m. kambarį (plane pažymėtÄ 8-3); ir iÅ¡mokant ieÅ¡kovei 1 463 Eur kompensacijÄ (už 1,81 kv. m.); kitomis buto patalpomis – virtuve, koridoriumi, vonia, tualetu, rÅ«siu – nustatyti bendrÄ naudojimosi tvarkÄ .

Nurodo, kad ieÅ¡kovės siÅ«lomas buto padalinimo bÅ«das pažeidžia atsakovės interesus, kadangi atsakovė ginčo bute gyvena ir jį prižiÅ«ri, investavo savo lėšas, tenkinus ieÅ¡kinį, kiltų ginčų dėl buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų. Atsakovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys yra seserys, atsakovės siÅ«loma buto padalinimo tvarka atitiktų abiejų Å¡alių interesus. PaaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kovės nurodyta ginčo buto kaina sutinka, nors, atsakovės nuomone, ji per didelė, atsižvelgiant į ginčo buto dydį, vietÄ mieste.

IÅ¡mokėti kompensacijÄ ieÅ¡kovei atsakovei padėtų jos sÅ«nus, pardavęs dalį savo turto. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡o jį atmesti ir nurodo, kad pagal atsakovės turimas buto dalis, bute nėra tokios patalpos, kuriÄ bÅ«tų galima jai priteisti kaip vienÄ kambarį, taip pat nesutinka, kad ieÅ¡kovei priklausanti buto dalis bÅ«tų priteista atsakovei. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė siekia neatlygintinai naudotis ieÅ¡kovei priklausančiomis kitomis ginčo buto patalpomis dėl ko ateityje, tenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį, kiltų ginčų, bÅ«tų ribojama ieÅ¡kovės galimybė naudotis jai priklausančiu turtu, be to, Å¡iuo metu Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki.

Ieškovei kelia abejonių ir tai, ar atsakovė turi lėšų kompensacijai išmokėti, kadangi tai patvirtinančių įrodymų nepateikta. Priešieškinio patenkinimo atveju būtų pažeistas ieškovės nuosavybės neliečiamumo principas, todėl buto atidalinimas natūra neįmanomas. Pažymėjo, kad būtent ieškovės siūlomas buto atidalinimo būdas yra realus ir teisingas. Ieškovė V. R. ir jos atstovė advokatė Vilma Gudaitė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, su priešieškiniu nesutiko.

PaaiÅ¡kino, kad atsakovė nustatytai buto vertei (28 100 Eur) neprieÅ¡tarauja, todėl praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovei butÄ , o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės už atsakovei priklausančias buto dalis priteisti 5 268,75 Eur. Nurodo, kad atsakovės praÅ¡omas nustatyti atidalinimo bÅ«das yra neįmanomas, kadangi atsakovė nori naudotis ir kitomis ieÅ¡kovei priklausančiomis patalpomis, jų neiÅ¡perkant, dėl ko taip pat kiltų konfliktas. PaaiÅ¡kino, kad atidalinti butÄ nedarant žalos jo paskirčiai neįmanoma, kadangi Å¡io buto neįmanoma padalinti į du atskirus butus.

Nurodė, kad atsakovei priklauso tik 6,5 kv. m. buto dalis, tokios mažos patalpos bute nėra, kambarį atidalinti iÅ¡skiriant 6,5 kv. m. iÅ¡ 8 kv. m. kambario nelogiÅ¡ka ir neįmanoma, atsakovė neturi realios galimybės naudotis tokia maža buto dalimi. IeÅ¡kovė pateikė duomenis, kad banko sÄ skaitoje turi virÅ¡ 6 000 Eur ir gali iÅ¡mokėti atsakovei kompensacijÄ . PaaiÅ¡kino ir tai, kad ieÅ¡kovė nutraukė santuokÄ , Å¡iuo metu ji ir du nepilnamečiai vaikai laikinai, kol bus iÅ¡nagrinėta Å¡i byla, gyvena buvusiam sutuoktiniui priklausančiame bute, kito gyvenamojo bÅ«sto ji neturi, todėl nagrinėjamas buto atidalinimo klausimas jai labai svarbus ir Å¡iuo aspektu.

Atsakovė R. O. ir jos atstovas advokatas Vitalijus Guntis teismo posėdžio metu prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, ieÅ¡kinį atmesti. Kadangi ginčo butas yra dviejų kambarių, jį įmanoma padalinti natÅ«ra, Å¡alims priteisiant atskirus kambarius, be to, atsakovė bÅ«tų pajėgi ieÅ¡kovei sumokėti kompensacijÄ . Pažymėjo ir tai, kad, sprendžiant ginÄÄ , turėtų bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad Å¡alys yra seserys, į ginčo buto poreikį Å¡alims. Nurodo ir tai, kad tarp Å¡alių jau yra pasiraÅ¡ytas susitarimas, kuriuo ieÅ¡kovė sutiko, kad už tam tikrÄ kainÄ atsakovė iÅ¡pirks iÅ¡ ieÅ¡kovės jai priklausančias buto dalis, t. y. ieÅ¡kovė to buto yra atsisakiusi.

Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklauso ginčo Å¡alims, atitinkamai ieÅ¡kovei – 13/16 buto dalių, o atsakovei R. O. – 3/16 buto dalys (2020 m. gegužės 12 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as). Pagal pateiktÄ buto planÄ ginčo bute yra du kambariai, atitinkamai 13,79 m2 (indeksas 8-2), 8,33 m2 (indeksas 8-3), koridorius 4,30 m2 (indeksas 8-1), vonios kambarys 2,14 m2 (indeksas 8-6), san. mazgas 0,95 m2 (indeksas 8-5) ir virtuvė 5,26 m2 (indeksas 8-4), iÅ¡ viso 34,77 m2 bendro ploto. 2020 m. gegužės 12 d.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė nurodyta 28 100 Eur. Å alys praÅ¡o skirtingai spręsti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo į ginčo dalykÄ klausimÄ . Atsakovė, nors ir nurodo, kad praÅ¡o padalinti turtÄ natÅ«ra, tačiau iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinio turinio matyti, kad esamoje situacijoje tinkamiausia nuosavybės teisių įgyvendinimo iÅ¡raiÅ¡ka laiko naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymÄ .

IeÅ¡kovė CK 4.80 straipsnio pagrindu siekia atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, atsižvelgiant į blogus Å¡alių tarpusavio santykius bei daikto pobÅ«dį, priteisiant atsakovei kompensacijÄ pinigais. IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovės reikalavimu nustatyti naudojimosi turtu tvarkÄ , tačiau sutinka sumokėti atsakovei kompensacijÄ proporcingai jos daliai bendrame turte. Aptariamų daiktinės teisės institutų skirtumai pasireiÅ¡kia per sukeliamus teisinius padarinius. Nustatant naudojimosi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis tvarkÄ , atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendrosios dalinės nuosavybės teisė nenutraukiama; bendraturtis, kuris pagal bendraturčių susitarimÄ dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems priklausančiu daiktu įgijo teisę naudotis konkrečiomis to daikto dalimis, neįgyja tų daikto dalių asmeninės nuosavybės teise; tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali bÅ«ti bendraturčių naudojamos bendrai. O atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiÅ¡kai, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia arba, kai yra bendraturčių daugetas ir atidalijama tik vieno jų dalis, sumažėja bendraturčių skaičius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad, kilus ginčui ir sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, kai vienas bendraturtis ar keli iÅ¡ jų reikalauja atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarkÄ , prioritetas teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), ir tik negalint daikto padalyti natÅ«ra nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

Prioritetas atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės, įgyvendinant nuosavybės teises, teikiamas todėl, kad taip sudaroma galimybė atidalyti turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, siekiant palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrÄ daiktÄ Ä¯gyvendinimÄ , kad ateityje bÅ«tų iÅ¡vengta ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių jiems įgyvendinant Å¡ias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. kovo 17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014).

Nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Būtent šiuo (nuosavybės teisės įgyvendinimo palengvinimo ir supaprastinimo) aspektu ir yra grindžiamas aiškinimas dėl prioriteto teikimo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantui.

Papildomai pažymėtina, kad prioritetinis atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sÄ lygas užtikrinti efektyvesnį vieno iÅ¡ pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių – įgyvendinimÄ (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018). Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , tikslinga pirmiau pasisakyti dėl ieÅ¡kinio reikalavimų.

Dėl reikalavimo atidalinti bendrÄ dalinę nuosavybę, priteisiant kompensacijÄ pinigais CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo bÅ«dų. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

Sprendžiant dėl atidalijimo bÅ«do teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo bÅ«dÄ , kuris geriausiai apgintų bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iÅ¡ bendraturčių teisės į jam priklausančiÄ dalytino turto idealiÄ jÄ dalį. Teismo patvirtinta atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas iÅ¡mokant kompensacijÄ yra iÅ¡imtinis atidalijimo bÅ«das, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo bÅ«dÄ â€“ atidalijimÄ natÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Svarbu atsižvelgti į CK 4.80 straipsnio 2 dalies, kuriÄ taikant yra suformuluoti aptarti iÅ¡aiÅ¡kinimai, tikslÄ . Atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiÅ¡kais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas.

Atidalijimo bÅ«do priteisiant kompensacijÄ pinigais taikymo iÅ¡imtinumÄ lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo bÅ«dÄ , bÅ«tina užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensacijÄ galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iÅ¡ bendraturčio paėmimas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe nevertinamas, kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, spręsdami Å¡alių ginÄÄ dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iÅ¡ bendraturčių siÅ«lomas atidalijimo bÅ«das atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrÄ diskrecijos teisę, kuriÄ Ä¯gyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Atsakovė nurodė, kad bute yra du kambariai, todėl ginčo turtas gali bÅ«ti atidalintas natÅ«ra be žalos jo paskirčiai, ieÅ¡kovei ir atsakovei priteisiant po vienÄ kambarį, o kitas patalpas paliekant naudotis bendrai.

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad turto neįmanoma atidalinti natÅ«raliu bÅ«du, kadangi jau Å¡iuo metu kyla ir ateityje neiÅ¡vengiamai kils tarp bendrasavininkų nesutarimai ir ginčai (ieÅ¡kovė turi du nepilnamečius vaikus, Å¡alių santykiai konfliktiÅ¡ki, be to, atsakovei priklausanti turto dalis yra mažesnė net už mažiausiÄ kambarį bute). Byloje sprendžiamas klausimas dėl dviejų kambarių buto atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės daugiabučiame name. Ä® butÄ Ä¯Ä—jimas yra vienas, dalis buto patalpų (koridorius, vonia, tualetas, virtuvė) gali bÅ«ti naudojamos tik bendrai.

Å alys nesutaria dėl naudojimosi butu, jos tarpusavyje konfliktuoja, pažymėtina, kad ieÅ¡kovė neturi galimybės naudotis jai nuosavybės teise priklausančia buto dalimi, butu naudojasi tik atsakovė. Pažymėtina, kad abi Å¡alys butÄ Ä¯gijo paveldėjimo teisiniu pagrindu, mirus tėvams, ieÅ¡kovė bute iki Å¡iol negyveno ir Å¡iuo metu negyvena. Å alys neneigia, kad tarp jų santykiai konfliktiniai, eliminuojantys bet kokiÄ galimybę ginčo bute gyventi kartu. Teismo vertinimu, padalinti minėtÄ butÄ Ä¯ du atskirus turtinius vienetus neįmanoma, nes buto padalijimas pažeistų įstatymų ir statybos techninių reglamentų reikalavimus, tai, kad bute yra du kambariai, nesuteikia galimybės atidalinti butÄ taip, kad neliktų bendro naudojimo patalpų, iÅ¡kyla bendro naudojimo patalpų atidalijimo problema.

Bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas galimas tik po atidalijimo nelikus bendro naudojimo patalpų. Jeigu nėra galimybės įrengti atskiras Å¡ios paskirties patalpas, tai nėra galimybių atidalyti butÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės natÅ«ra be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir nepažeidžiant Å¡alių teisėtų interesų. Darytina iÅ¡vada, kad atidalyti natÅ«ra neįmanoma, kadangi neįmanoma atidalinti taip, kad bÅ«tų įmanoma suformuoti dvi viena su kita nesisiejančias ir bendrų patalpų neturinčias gyvenamÄ sias patalpas (butus), ir toks pertvarkymas iÅ¡ esmės bÅ«tų žalingas turto paskirčiai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad bute yra vienas tualetas, viena virtuvė, nors butas yra dviejų kambarių, ieÅ¡kovei priklauso 13/16 dalių buto, atsakovei tenkanti buto dalis yra 3/16. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad klausimo dėl atidalijimo bÅ«do sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti.

Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K-3-441-378/2015; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016, 32 punktas).

Atsižvelgiant į ginčo situacijÄ , į konfliktinius Å¡alių santykius, į tai, kad ieÅ¡kovė niekada bute ir negyveno, nagrinėjamu atveju, siekiant visiÅ¡kai iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ ir užkirsti keliÄ ginčams ateityje, atidalijimas yra vienas iÅ¡ optimaliausių bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo ir jos pasibaigimo bÅ«dų. Nagrinėjamoje byloje buto atidalyti natÅ«ra be neproporcingos žalos turto paskirčiai, kaip nustatyta, yra negalima, todėl svarstytina galimybė priteisti kompensacijÄ už atidalijamÄ dalį, kad bÅ«tų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimÄ Ä¯ bendrÄ daiktÄ , ateityje bÅ«tų iÅ¡vengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant Å¡ias teises.

Taip pat byloje atsižvelgtina į atidalijamų bendraturčių byloje nustatytÄ poreikį dalijamam daiktui, ieÅ¡kovės galimybę įsigyti kitÄ tokį daiktÄ , atsakovės galimybę iÅ¡mokėti kompensacijÄ bendraturčiui, kitas reikÅ¡mingas byloje nustatytas aplinkybes. KompensacijÄ pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. SprendimÄ , kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia Å¡ios aplinkybės: bylos Å¡alių valia kiekvieno iÅ¡ atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitÄ tokį daiktÄ , iÅ¡mokėti kompensacijÄ atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikÅ¡mingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).

Sprendžiant, kuriam iÅ¡ bendraturčių turtas priteistinas natÅ«ra, o kuriam – kompensacija, teismų praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, kad kompensacija priteisiama tokį atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės bÅ«dÄ praÅ¡ančiam taikyti bendraturčiui, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrÄ nuosavybės valdymÄ , sutinka gauti kompensacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Nagrinėjamu atveju atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės bÅ«dÄ praÅ¡o taikyti ieÅ¡kovė, todėl remiantis aukščiau paminėta teismų praktika, laikytina, kad ji sutinka gauti kompensacijÄ .

Be to, byloje nustatyta, kad atsakovė R. O., kaip ginčo turto bendraturtė, turi esminį interesÄ naudotis daiktu, kadangi ginčo bute gyvena ilgÄ laikÄ , t. y. daugiau kaip 35 metus, butas reikalingas atsakovei R. O., nes ji kaip gyveno taip ir toliau ketina Å¡iame bute gyventi. PrieÅ¡ingai, kaip jau minėta, ieÅ¡kovė ginčo bute niekada negyveno. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ginčo bute ilgÄ lakÄ gyveno su Å¡alių mama ir patėviu – ieÅ¡kovės tėvu. Mirus mamai, ji ir toliau liko gyventi bute su patėviu, juo rÅ«pinosi iki mirties.

Be to, visÄ laikÄ viena rÅ«pinosi butu, mokėjo mokesčius, darė buto remontÄ , ieÅ¡kovė prie buto iÅ¡laidų niekada neprisidėjo. IeÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių neneigė ir prieÅ¡ingų įrodymų nepateikė. Be kita ko, iÅ¡ byloje esančių įrodymų bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovė siÅ«lė atsakovei įsigyti ieÅ¡kovei priklausančiÄ turto dalį, Å¡alys buvo sutarusios dėl turto kainos, tačiau sandoris iki galo neįvyko. Å ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė niekada neturėjo intereso apsigyventi ginčo bute, ar kad jos santykis su Å¡iuo turtu yra kažkuo ypatingas.

IeÅ¡kovė vieninteliu argumentu dėl poreikio naudotis butu nurodo, kad turi du nepilnamečius vaikus ir neturi kitos gyvenamosios vietos, kur su vaikais gyventi. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos ar jų teisės į bÅ«stÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepilnamečių vaikų aprÅ«pinimo gyvenamÄ ja vieta pareiga tenka vaiko tėvams, todėl dalis atsakomybės dėl vaikų gyvenamosios vietos negali bÅ«ti perkeliama atsakovei ar dėl to varžomos jos nuosavybės teisės. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė su vaikais gyvena buvusiam sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančiame bute panaudos pagrindu laikinai, tačiau santuokos nutraukimo byloje nekėlė klausimo dėl daiktinių teisių (uzufrukto) nustatymo buvusio sutuoktinio turtui, siekdama užtikrinti vaikams gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Nors atsakovės dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kito bendraturčio (ieÅ¡kovės), yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, tačiau pagal byloje nustatytus duomenis atsakovės interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe vertinamas kaip labiau svarbus, prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovės. Tai atitinka kasacinio teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; kt.). Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimÄ , svarbu iÅ¡tirti, ar bendraturčiai iÅ¡gali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensacijÄ , nes, prieÅ¡ingu atveju, teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas.

Atsakovė suinteresuota iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei kompensacijÄ . Atsakovė nurodė, kad su kompensacija sutinka, tačiau nesutinka su siÅ«lomos kompensacijos dydžiu, mano, kad turto vertė mažesnė, tačiau įrodymų, pagrindžiančių turto vertę, nepateikė. Nurodė, kad iÅ¡mokėti kompensacijÄ jai padės sÅ«nus, pateikė tokius ketinimus patvirtinančius įrodymus. Be to, atsakovė pateikė duomenis, kad dirba, gauna nuolatines pajamas, todėl, teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės patvirtina atsakovės galimybes sumokėti kompensacijÄ , pavyzdžiui paimant kreditÄ .

IeÅ¡kovė neigė atsakovės ketinius iÅ¡mokėti kompensacijÄ , teikė duomenis, kad atsakovės turto dalis areÅ¡tuota. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad jos patėvis buvo paėmęs kreditÄ jos sÅ«naus mokslams. Mirus patėviui, atsakovė įsipareigojo šį kreditÄ grÄ Å¾inti, turtas buvo areÅ¡tuotas, kol įvykdys prievolę. Nurodė, kad Å¡iuo metu skolų neturi, kreditÄ grÄ Å¾ino. Teismas sprendžia, kad dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių buto atidalinimas natÅ«ra nėra galimas, kadangi toks padalijimas negalimas nepadarant neproporcingos žalos daiktui, be to, siekiant tarp bendraturčių panaikinti arba gerokai sumažinti konfliktų kilimo galimybes dėl naudojimosi nuosavybe, pripažintina pakankamu pagrindu taikyti atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios nuosavybės priteisiant ginčo butÄ atsakovei, o ieÅ¡kovei priteistina piniginė kompensacija (CK 1.5 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 178, 185 straipsniai).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, iÅ¡klausęs atsakovų ir byloje dalyvaujančių asmenų atstovų paaiÅ¡kinimų, atsižvelgiant į Å¡alių turimas dalis nekilnojamame turte ir galimybę jomis naudotis atidalijus bendrÄ dalinę nuosavybę, siekiant iÅ¡vengti galimų nepatogumų ar ginčų, susijusių su buto valdymu bei naudojimu, konstatuoja, kad nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarkÄ ar atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės natÅ«ra nagrinėjamu atveju netikslinga ir Å¡is atidalijimo bÅ«das neatitiktų Å¡alių interesų gynimo bei derinimo principo, o racionalesniu bei Å¡alių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo bÅ«du, teismo nuomone, pripažintinas atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės priteisiant kompensacijÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, toks atidalinimo bÅ«das nelaikytinas pažeidžiančiu ieÅ¡kovės, kaip didesniosios buto dalies savininkės, teises, gavus didesnę kompensacijÄ ieÅ¡kovės galimybės įsigyti naujÄ bÅ«stÄ bus labiau užtikrintos, nei tokias galimybes įsigyti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ turėtų atsakovė, gavusi maÅ¾Ä kompensacijos sumÄ (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl atidalijamo turto vertės nustatymo Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensacijÄ yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrÄ jÄ atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Turto rinkos kaina gali bÅ«ti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų iÅ¡vadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo bÅ«du, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panaÅ¡ių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes.

Individualaus vertinimo iÅ¡vados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panaÅ¡ios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Nagrinėjamu atveju Å¡alys turto vertinimo iÅ¡vadų į bylÄ neteikė, ekspertizės turto vertei nustatyti skirti neprašė.

Atsakovė, teigdama, kad ieÅ¡kovės nurodoma turto vertė per didelė, tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, rėmėsi tik deklaratyviais savo teiginiais. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismo vertinimu, tikslinga vadovautis Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine turto rinkos verte, kuri pagal pateiktus duomenis yra 28 100 Eur. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principÄ (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Nesutikdama su ieÅ¡kovės nurodoma turto verte, pagal kuriÄ bÅ«tų apskaičiuotas kompensacijos dydis, atsakovė turėjo teisę pateikti įrodymus, paneigiančius ieÅ¡kovės nurodytÄ ginčo turto vertę. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad nustatyta turto vertė bÅ«tų neteisinga, neatitinka turto rinkos vertės, nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingÄ turto rinkos vertės nustatymÄ . Nagrinėjamu atveju, byloje neįrodyta, kad ginčo turto kaina galėtų bÅ«ti kita (CPK 178 straipsnis).

Nustatant kompensacijos dydį, yra svarbu nustatyti tik turto dalies rinkos vertę. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad 22 831,25 Eur priteistinos ieÅ¡kovei kompensacijos dydis (pagal jai tenkančias 13/16 turto dalis) bÅ«tų protingas, atitinkantis realiÄ turto vertę, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės R O. priteistina 22 831,25 Eur kompensacija. Dėl atsakovės reikalavimo dėl naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymo. Atsakovės pasiÅ«lyta naudojimosi butu tvarka iÅ¡ esmės neiÅ¡spręstų Å¡alių ginčo dėl bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, nes bylos nagrinėjimo metu dėl to jau yra nustatyti Å¡alių nesutarimai, konfliktiÅ¡ki santykiai.

Teismui nusprendus, tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir taikius atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios nuosavybės priteisiant ginčo butÄ atsakovei, o ieÅ¡kovei piniginę kompensacijÄ , bendroji dalinė nuosavybė baigėsi, todėl netikslinga nustatyti buto naudojimosi tvarkÄ . Atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių bendro turto nebėra, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (93 straipsnio 1 dalis).

Jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti:

1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis);

2) nustatyti būtinų išlaidų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis);

3) nustatytÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia Å¡aliai iÅ¡laidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. IeÅ¡kovė pateikė duomenis, kad už ieÅ¡kinį sumokėjo 119 Eur žyminio mokesčio, patyrė 900 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ir pateikė savo iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus.

IeÅ¡kiniu pareikÅ¡tas vienas neturtinio pobÅ«džio reikalavimas, kuris turėjo bÅ«ti apmokestintas 75 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). IeÅ¡kovei grÄ Å¾intina 44 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , advokatų darbo sÄ naudas, byloje nagrinėtus teisės klausimus, ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos už atstovavimÄ nevirÅ¡ija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio. Patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau atmetus reikalavimÄ , kam turi bÅ«ti priteista kompensacija, laikytina, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas 50 proc. Patenkinus 50 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 487,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsakovė pateikė duomenis, kad už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjo 40 Eur, duomenų apie kitas patirtas iÅ¡laidas nepateikė. Atmetus prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Atidalinti ieÅ¡kovei V. R. ir atsakovei R. O. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovės R.

O. nuosavybėn 13/16 ieÅ¡kovei V. R. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalių. Priteisti iÅ¡ atsakovės R. O. ieÅ¡kovei V. R. 22 831,25 Eur (dvideÅ¡imt dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų trisdeÅ¡imt vieno euro 25 ct) kompensacijÄ už atsakovei R. O. atitenkančias 13/16 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalių ir 487,50 Eur (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei V.

R. 44 Eur (keturiasdeÅ¡imt keturis eurus) žyminio mokesčio. Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Erika TamoÅ¡aitienė