A-822-3214-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinės byla Nr. A822-3214/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00734-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 14.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. (V. B. teisių perėmėjas) skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Palangos miesto savivaldybės tarybai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, E. K., E. S., R. I., Z. R., N. Š., A. J., V. R., E. N., K. A. N., R. K., dėl neveikimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Palangos miesto savivaldybės tarybą išnagrinėti 2010 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjo prašymą Nr. B-868r ir per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti atsakymą;

2) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Palangos miesto savivaldybės tarybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti Kunigiškių žvyro ir smėlio karjerų vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos dydį, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.

Skunde ir patikslintuose skunduose (I t., b. l. 4–6, 24–26, 110–112) nurodo, kad 2010 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Palangos miesto savivaldybės tarybą su prašymu dėl vandens telkinio apsaugos juostos pakeitimo, tačiau prašymas neišnagrinėtas per 20 darbo dienų, atsakymo iki šiol negavo. Palangos miesto valdyba 1996 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 334 patvirtino vandens telkinių pakrantės apsaugos juostas ir minėto sprendimo 1.5 punktu nustatytas Kunigiškių žvyro ir smėlio karjerų vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos dydis – 25 metrai. Akcentuoja, jog atsakovė priimdama minėtą sprendimą vadovavosi teisės aktu, kuris nereglamentavo apsaugos juostos pločio – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, todėl šis teisės aktas teisiškai nepagrįstas. Pakrantės apsaugos juostos ir zonos buvo nustatytos vadovaujantis Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų ir zonų nustatymo taisyklėmis, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 304 ir pakeistos 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 bei 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-98. Akcentuoja, jog teisės aktai numato, kad apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra – nuo kranto linijos prie dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių (karjerų), kurių plotas didesnis kaip 2 ha, kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 5 laipsnių – 5 metrų atstumu. Aiškiau reglamentuotas apsaugos juostų nustatymas miestuose, nurodant, jog minėti atstumai didinami du kartus, jei juostos nustatomos gyvenamosiose teritorijose. Akcentuoja, jog yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas ir toks pakrantės apsaugos zonos nustatymas pažeidžia jo interesus.

Nurodo, jog 2010 m. sausio 7 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją dėl tarpininkavimo svarstant klausimą dėl vandens apsaugos juostos mažinimo prie minėto Palangos m. dirbtinio vandens telkinio (karjero). 2010 m. balandžio 19 d. pakartotinai kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę, kad meras inicijuotų 1996 m. gruodžio 13 d. Palangos miesto valdybos sprendimo Nr. 334 pakeitimą. Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos neveikimo kreipėsi į Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybą, kuri nurodė Palangos miesto savivaldybės merui išnagrinėti jo skundus. Nesutinka su priimtu sprendimu dėl pakrantės apsaugos zonos dydžio nustatymo ir prašo įpareigoti atsakovus atlikti minėtus veiksmus.

Atsakovai Palangos miesto savivaldybės administracija ir Palangos miesto savivaldybės taryba su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime (I t., b. l. 44) nurodė, kad į pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 13 d. prašymą atsakyta 2010 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (4.26)-D3-3597 „Dėl vandens apsaugos zonos mažinimo“. Nurodė, jog Palangos miesto savivaldybės taryba 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-280 patvirtino Palangos miesto savivaldybės želdynų kūrimo ir želdinių veisimo 2010–2014 m. programą, kurios priedo 2 punkte numatė 2012 metais parengti vandens telkinių slėnių apsaugos ir pritaikymo rekreacijai specialųjį planą, kuris apims ir Kunigiškių žvyro ir smėlio karjeros apsaugos zonų tikslinimą. Paaiškino, jog pakrantės apsaugos zona gali būti nustatyta tik specialiuoju planu, tačiau šiuo metu specialiojo plano rengimui nėra numatytos lėšos, jas suplanuota numatyti 2014 metų savivaldybės biudžete. Mano, jog pareiškėjas pats galėtų inicijuoti specialiojo plano rengimą, kadangi 2011 metais patvirtintas pareiškėjo žemės sklypo detalusis planas, kuriame taip pat numatyta 25 metrų pakrantės apsaugos zona.

Tretieji suinteresuoti asmenys E. S. ir E. K. atsiliepimuose (I t., b. l. 124–125, 127–128) prašo tenkinti pareiškėjo skundą. Mano, jog vandens apsaugos juosta Kunigiškių žvyro ir smėlio karjere negali būti nustatyta, nes žvyro ir smėlio karjeras yra ne vandens telkinys, o žemė. Pabrėžia, jog žemės sklypas atkuriant nuosavybės teises buvo grąžintas kaip žemė, nors yra virš Kunigiškių žvyro ir smėlio karjerų vandens telkinio. Žemei yra skaičiuojamas ir žemės mokestis. Akcentuoja, jog Kunigiškių žvyro ir smėlio karjeras niekada nebuvo rekultivuotas, todėl kelia abejones dėl nerekultivuoto karjero pripažinimo vandens telkiniu ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo teisėtumo.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Palangos miesto savivaldybės tarybą išnagrinėti jo 2010 m. rugpjūčio 13 d. prašymą Nr. B-868r ir pateikti atsakymą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės meras 2010 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. (14.26)-D3-3597 atsakė V. B. į minėtą prašymą. Pareiškėjas minėtą Palangos miesto savivaldybės mero atsakymą gavo po kreipimosi į teismą. Iš šio atsakymo matyti, kad jis paruoštas pažeidžiant įstatymo nustatytus terminus (šią aplinkybę teisme pripažino ir atsakovių atstovas), nenurodyta akto apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad yra atsakyta į pareiškėjo 2010 m. rugpjūčio 13 d. prašymą ir pareiškėjas šio akto turinio neginčija, teisme jis šio reikalavimo neatsisakė, todėl minėta pareiškėjo skundo dalis dėl įpareigojimo išnagrinėti jo prašymą ir pateikti atsakymą teismo atmesta kaip nepagrįsta.

Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Palangos miesto savivaldybės tarybą nustatyti Kunigiškių žvyro ir smėlio karjerų vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos dydį, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, teismas įvertinęs faktines ir teisines bylos aplinkybes nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 13.6-6032 atkuriant nuosavybes teises asmenims į žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Kunigiškių žvyro ir smėlio karjeras turėjo būti įregistruotas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre, pateikiant visus turimus kadastrinius duomenis apie įrengtą vandens telkinį pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-695 (akto redakcija, galiojusi nuo 2005-01-01 iki 2009-12-18) patvirtintos Duomenų, teikiamų registruoti Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastre, rengimo metodikos priede pateiktą Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro duomenų struktūrą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1114 patvirtintų Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro nuostatų 21 punktą vandens telkinys laikomas įregistruotu, kai kadastro tvarkymo įstaiga, patikrinusi registruoti pateiktus duomenis, priima sprendimą jį įregistruoti, įtraukia duomenis į kadastro duomenų bazę ir išduoda duomenų teikėjui pažymą apie objekto įregistravimą. Šiuo atveju pačios valstybės institucijos, atsakingos už vandens telkinių įregistravimą, bei institucijos, atsakingos už nuosavybės teisių atkūrimą, nesiėmė veiksmų aukščiau aptartąja tvarka įregistruoti vandens telkinį – Kunigiškių žvyro ir smėlio karjerą – Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nesant Kunigiškių žvyro ir smėlio karjerui įregistruotam šiame registre, nėra teisinių prielaidų jį laikyti paviršiniu vandens telkiniu ir nustatyti apsaugos juostos dydį. Dėl šių aplinkybių laikoma, jog netinkamai Kunigiškių žvyro ir smėlio karjero apsaugos juosta nustatyta Palangos miesto valdybos 1996 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 334, tačiau šis sprendimas nėra šios bylos ginčo objektas, todėl teismas jo netyrė ir plačiau dėl šio sprendimo nepasisakė.

III. Atsakovas Palangos miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (II t., b. l. 130) prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundą atmetė argumentuodamas tuo, kad vandens telkinys neregistruotas registre, todėl jo negalima laikyti vandens telkiniu. Su tokiu teiginiu sutikti negali, nes ir neregistruotą vandens telkinį privalu saugoti, o po tokio teismo sprendimo žemės savininkai galėtų jį užlyginti. Mano, kad nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti į teismo precedentus bylose dėl miško, kai pretendentai sakydavo, kad miško nėra, nes jis neregistruotas, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-14-499-04 nurodė, kad „tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais, teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad tam reikalingas atitinkamo planavimo dokumento patvirtinimas ar teritorijos įregistravimas kadastre“. Apeliantas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nebuvo galima atkurti nuosavybės teisių į žemę, jei susidarė vandens telkinys. Neatsižvelgus į šią praktiką ir kilo nagrinėjamoje byloje sprendžiama problema.

Pareiškėjas E. B. atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 139) nurodo, kad po teismo sprendimo susidariusi situacija, kai vandens telkinio teisiškai nėra, bet yra vandens apsaugos juosta, nelogiška. Pažymi, kad norint įteisinti paprastą žvyrduobę kaip vandens telkinį, reikia atlikti rekultivaciją, tam reikalingas visų žemės savininkų leidimas, nes ir krantai, ir šlaitai, ir apsemta žvyrduobės dalis ir žemė aplink karjerą yra grąžinta buvusiems savininkams. Miškui įteisinti nereikia atlikti jokių papildomų darbų, išskyrus miško statuso nustatymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas prašė įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Palangos miesto savivaldybės tarybą nustatyti Kunigiškių žvyro ir smėlio karjerų vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos dydį, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.

Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 13.6-6032 „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 2,8592 ha žemės sklypą turėtoje vietoje, esantį (duomenys neskelbtini). Šio įsakymo 2.1. punkte nurodyta, jog pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė, bendro naudojimo teritorija (indeksas B), urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms (indeksas B3) (I t., b. l. 92). VĮ Registro centro Klaipėdos filialo 2007 m. lapkričio 13 d. pažymėjime (I t., b. l. 89–90) nurodyta specialioji naudojimo sąlyga – vandens telkinių ir apsaugos juostos ir zonos.

Palangos miesto valdyba 1996 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 334 patvirtino vandens telkinių pakrantės apsaugos juostas ir minėto sprendimo 1.5. punktu nustatė Kunigiškių žvyro ir smėlio karjerų vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos dydį 25 metrus (I t., b. l. 9, 29). Tarp šalių nėra ginčo, jog vienas Kunigiškių žvyro ir smėlio karjeras yra prie minėtiems asmenims suteikto žemės sklypo.

Palangos miesto savivaldybės taryba 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-280 patvirtino Palangos miesto savivaldybės želdynų kūrimo ir želdinių veisimo 2010–2014 m. programą (I t., b. l. 47-54), kurios priedo 2 punkte numatė 2012 metais parengti vandens telkinių slėnių apsaugos ir pritaikymo rekreacijai specialųjį planą (I t., b. l. 55–56), kuris, kaip nurodė teismo posėdžio metu atsakovių atstovas, apims ir Kunigiškių žvyro ir smėlio karjero apsaugos zonų tikslinimą.

Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 1 dalis apibrėžia dirbtinio vandens telkinio sąvoką – techninėmis priemonėmis sukurtas paviršinis vandens telkinys (kanalas, tvenkinys, rekultivuotame karjere įrengtas vandens telkinys, kūdra), išskyrus vandens talpyklas, kuriose esantis vanduo nelaidžiomis medžiagomis atskirtas nuo aplinkos grunto (baseinai, rezervuarai ir pan.).

2000 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1114 patvirtintų Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą ir patvirtinti Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro nuostatų 4 punkte apibrėžti Kadastro objektai – visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys natūralūs (upės, upeliai) ir dirbtiniai (melioracijos, laivybos ir kitos paskirties kanalai) vandentakiai, taip pat 0,5 hektaro ir didesni ežerai ir tvenkiniai. Pagal nuostatų 19 punktą vandens telkinius (vandentakius, ežerus, tvenkinius) kadastre registruoja kadastro tvarkymo įstaiga. Pagal Nuostatų 21 punktą vandens telkinys laikomas įregistruotu, kai kadastro tvarkymo įstaiga, patikrinusi registruoti pateiktus duomenis, priima sprendimą jį įregistruoti, įtraukia duomenis į kadastro duomenų bazę ir išduoda duomenų teikėjui pažymą apie objekto įregistravimą. 2004 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-695 (akto redakcija, galiojusi nuo 2005-01-01 iki 2009-12-18) patvirtintos Duomenų, teikiamų registruoti Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastre, rengimo metodikos 3 punkte, kaip ir cituotuose Nuostatuose, apibrėžti kadastro objektai – visi natūralūs (upės, upeliai) ir dirbtiniai (melioracijos, laivybos ir kitos paskirties kanalai) vandentakiai, taip pat 0,5 hektaro ir didesni ežerai ir tvenkiniai. Įrengus naują vandens telkinį pagal Metodikos 7 punktą jo savininkas arba savininko įgaliotas asmuo Kadastro tvarkymo įstaigai pateikia visus turimus kadastrinius duomenis apie naujai įrengtą vandens telkinį pagal Metodikos priede pateiktą Struktūrą.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540, 5 punkte numatyta, jog apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, – nuo kranto linijos tokiu atstumu (atstumas matuojamas teritorijos projekcijoje): 5.1. p. – prie ilgesnių kaip 10 km upių ir ant tokių upių įrengtų tvenkinių bei prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas didesnis kaip 2 ha: 5.1.1. kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 5° – 5 m; 5.1.2. kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas nuo 5° iki 10° – 10 m; 5.1.3. kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas 10° ir didesnis – 25 m.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 13.6-6032 atkuriant nuosavybes teises asmenims į žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Kunigiškių žvyro ir smėlio karjeras turėjo būti įregistruotas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre, pateikiant visus turimus kadastrinius duomenis apie įrengtą vandens telkinį pagal Metodikos priede pateiktą Struktūrą. Šiuo atveju pačios valstybės institucijos, atsakingos už vandens telkinių įregistravimą, bei institucijos, atsakingos už nuosavybės teisių atkūrimą, nesiėmė veiksmų aukščiau aptartąja tvarka įregistruoti vandens telkinį – Kunigiškių žvyro ir smėlio karjerą – Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre.

Pirmosios instancijos teismas taip pat laikėsi nuostatos, kad nesant Kunigiškių žvyro ir smėlio karjerui įregistruotam šiame registre, nėra teisinių prielaidų jį laikyti paviršiniu vandens telkiniu ir nustatyti Apsaugos juostos dydį ir kad netinkamai Kunigiškių žvyro ir smėlio karjero Apsaugos juosta nustatyta Palangos miesto valdybos 1996 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 334.

Apeliaciniame skunde atsakovas Palangos miesto savivaldybė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jei vandens telkinys neregistruotas registre, tai jo negalima laikyti vandens telkiniu. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad minėtas apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas ir pažymi, kad nustatant, ar tam tikras vandens telkinys gali būti laikomas vandens telkiniu Vandens įstatymo prasme, svarbu nustatyti, ar jis atitinka vandens telkiniui keliamus reikalavimus pagal minėtą įstatymą. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Kunigiškių žvyro ir smėlio karjerų vandens telkiniai atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą dirbtinio vandens telkinio sąvokos elementus.

Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo neatsižvelgti į Palangos miesto valdybos 1996-12-13 sprendimo Nr. 334 1.5. punkto nuostatas, nustatančias Kunigiškių žvyro ir smėlio karjerų vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos dydį 25 metrus (I t., b. l. 9, 29), ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-09-30 sprendimą Nr. T2-280, kuriuo patvirtinta Palangos miesto savivaldybės želdynų kūrimo ir želdinių veisimo 2010–2014 m. programa (I t., b. l. 47–54), kurios priedo 2 punkte numatyta 2012 metais parengti vandens telkinių slėnių apsaugos ir pritaikymo rekreacijai specialųjį planą (I t., b. l. 55–56), kuris, kaip nurodė teismo posėdžio metu atsakovių atstovas, apims ir Kunigiškių žvyro ir smėlio karjero apsaugos zonų tikslinimą.

Iš minėtų sprendimų yra aišku, kad Kunigiškių žvyro ir smėlio karjerų vandens telkiniai laikytini vandens telkiniais Vandens įstatymo prasme. Šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas. Taip pat reikalinga atsižvelgti ir į tai, kad VĮ Registro centro Klaipėdos filialo 2007-11-13 pažymėjime (I t., b. l. 89–90) yra nurodyta specialioji naudojimo sąlyga – vandens telkinių ir apsaugos juostos ir zonos. Minėtų nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad Kunigiškių žvyro ir smėlio karjerų vandens telkiniai laikytini vandens telkiniais Vandens įstatymo prasme, nepriklausomai nuo to, ar jie įregistruoti registre.

Šiuo požiūriu pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis), dėl to keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, keičiant šio sprendimo motyvus ir išbraukiant sprendimo motyvą, kad jei vandens telkinys neregistruotas registre, tai jo negalima laikyti vandens telkiniu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimą pakeisti, išbraukiant motyvą, susijusį su vandens telkinio neregistravimu registre.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė