2020-06-03 Nr. AB-11254-3-61-3-02310-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-678-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02310-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), neturtinės žalos atlyginimą – 900 Eur už kalinimą Lukiškių TI-K nežmoniškomis sąlygomis nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. birželio 24 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerų plotas – 7 m2, iš jų 2 m2 užima sanitarinis mazgas (jo užimamas plotas į bendrą kameros plotą neturi būti įskaičiuojamas), dalį ploto užima ir baldai (lova, stalas, kėdės), o pareiškėjas buvo apgyvendintas su dar vienu asmeniu, tad kameroje trūko vietos. Kamerų sienų, lubų, grindų danga atsilupusi, vietomis ištrupėjusi, vietomis matėsi pelėsis, tad jų negalima buvo valyti ar dezinfekuoti. Sanitarinis mazgas buvo atitvertas tik 1,3 m aukščio sienele, o pareiškėjo lova būdavo prie pat sanitarinio mazgo, tad pareiškėjas nuolat jausdavo iš jo sklindantį nemalonų kvapą, be to, pareiškėjas buvo priverstas klausytis garsų, kurie sklido kitiems asmenims besinaudojant tualetu. Sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos, o jeigu ir buvo, tai neveikė. Pareiškėjas nurodė, kad jam sudarant netinkamas gyvenimo sąlygas Lukiškių TI-K, buvo pažeistas pareiškėjo orumas, jis juto tam tikrus nepatogumus, kurių nebūtų jautęs, jeigu gyvenimo sąlygos atitiktų teisės aktus, todėl manė, kad už 90 parų jam priteistinas 900 Eur žalos atlyginimas.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Lukiškių TI-K nurodė, kad administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų ir esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Dėl švaros palaikymo kamerose, vykdomų patikrinimų Lukiškių TI-K nurodė, kad administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys jose esantys nuteistieji ir suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena. Reikalingas inventorius visą laiką išduodami į kameras.

5. Lukiškių TI-K teigimu, gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas. Pareiškėjo teiginys, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą, yra nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenustato nei Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-1230-502/2016). Dėl kamerose esančių grotų ir metalinio tinklo atsakovo atstovas pažymėjo, kas nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, įrengtos vidinės metalinės grotos, jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksnių atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.

6. Lukiškių TI-K akcentavo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m2), patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 m2), praustuvas (apie 0,2 m2). Be to, asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos, šiuo metu užuolaidos įrengtos, be kita ko, gyvenamosiose kamerose nuo Nr. 104 iki Nr. 200, Nr. 217. Artimiausiu metu užuolaidos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. 2017 m. Lukiškių TI-K buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

7. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimų, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Kamerose apgyvendinti asmenys, reguliariai vėdinantys, prižiūrintys, tvarkantys savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema, šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

8. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Be to, pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 90 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamą laikymą Lukiškių TI-K nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. liepos 1 d. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose: 2018 m. balandžio 9 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 117 (plotas – 7,31 m2), kameroje buvo 1 asmuo; 2018 m. balandžio 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 302 (plotas – 8,05 m2), kameroje buvo 1 asmuo; 2018 m. balandžio 11 d. – 2018 m. balandžio 15 d. kameroje Nr. 302 buvo 2 asmenys; 2018 m. balandžio 16 d. išvyko į Alytaus apskrities areštinę (toliau – ir Areštinė); 2018 m. gegužės 28 d. atvyko į Lukiškių TI ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 114 (plotas – 7,31 m2), kameroje buvo 1 asmuo; 2018 m. gegužės 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 139 (plotas – 7,82 m2), kameroje buvo 1 asmuo; 2018 m. gegužės 30 d. – 2018 m. birželio 3 d. kameroje Nr. 139 buvo 2 asmenys; 2018 m. birželio 4 d. išvyko į Areštinę; 2018 m. birželio 7 d. atvyko iš Areštinės ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 217 (plotas – 6,90 m2), kameroje buvo 1 asmuo; 2018 m. birželio 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 278 (plotas – 7,92 m2), kameroje buvo 2 asmenys; 2018 m. birželio 9 d. – 2018 m. birželio 17 d. kameroje Nr. 278 buvo 2 asmenys; 2018 m. birželio 18 d. išvyko į Areštinę; 2018 m. birželio 21 d. atvyko iš Areštinės ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 115 (plotas – 7,45 m2), kameroje buvo 1 asmuo; 2018 m. birželio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 154 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 1 asmuo; 2018 m. birželio 23 d. – 2018 m. liepos 1 d. kameroje Nr. 154 buvo 2 asmenys; 2018 m. liepos 2 d. išvyko į Areštinę.

11. Teismas pažymėjo, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. liepos 2 d., pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto, kamerų ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo nusiskundimai perpildyta kamera atmesti kaip nepagrįsti. Teismas atkreipė dėmesį, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis.

12. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Teismas pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. balandžio 15 d. kameroje Nr. 302 (2 asmenys kameroje), nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 3 d. kameroje Nr. 139 (2 asmenys kameroje), 2018 m. birželio 8 d. (2 asmenys kameroje Nr. 278), nuo 2018 m. birželio 9 d. iki 2018 m. birželio 17 d. kameroje Nr. 278 (2 asmenys kameroje), nuo 2018 m. birželio 23 d. iki 2018 m. liepos 1 d. kameroje Nr. 154 (2 asmenys kameroje). Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismas vertino, kad pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 30 parų.

13. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K vėdinamas per langus, todėl šiuo aspektu pareiškėjo nusiskundimai laikyti nepagrįstais. Teismas vadovavosi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2018 m. balandžio 25 d. patikrinimo aktu Nr. (10-12 15.4.8)PA-2269 (b. l. 23–25), kuriame nustatyta, kad kameroje Nr. 114 buvo vizualiai nešvarios durų grotos, tačiau tas trūkumas buvo ištaisytas (žr. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2018 m. birželio 7 d. patikrinimo aktą Nr. (10-12 15.4.8)PA-3533 (b. l. 29–30). Teismo vertinimu, šie pažeidimai nėra esminiai, todėl teismas juos įvertino kitų esminių pažeidimų kontekste. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas pateikė vabalų gaišenas (b. l. 63), tačiau nėra jokių duomenų, kur jis jas gavo, todėl jų negalima vertinti kaip įrodymo.

14. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažinta, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į argumentus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio taikymo bei į konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis sumažintas, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį – 90 Eur, kuris, teismo manymu, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu teisingas.

III. 15. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai ir priteisti 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas, atsižvelgiant į patirtus sunkumus ir išgyvenimus.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

18. Lukiškių TI-K pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos ir kodėl būtent tokio dydžio suma kompensuotų jam galimai padarytą žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas R. M. kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 90 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamą laikymą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. liepos 1 d. Teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog kamerose sanitariniai mazgai nebuvo visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl vertino, kad pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 30 parų.

21. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas, atsižvelgiant į patirtus sunkumus ir išgyvenimus. Argumentų dėl teismo nustatytų / nenustatytų pažeidimų, pareiškėjas nenurodo.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

24. Dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažymėtina, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-615-525/2020). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose 30 parų buvo laikomas neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu ir dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

26. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas 900 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, laiko, kad nėra pagrindo padidinti pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimą (90 Eur).

27. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, aptarė ir įvertino visas šios žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius