ced2e75e-7b60-4c4b-a65d-32dc9f2f96a2 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-559-485/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27027-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9.

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,

dalyvaujant prokurorei Algidai Banienei,

išteisintajam A. T., jo gynėjui advokatui Erikui Rugieniui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2023 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 42,64 Eur turtinės žalos priteisimo iš A. T., paliktas nenagrinėtas.

R. Č. civilinis ieškinys dėl 2 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš A. T. paliktas nenagrinėtas.

Priteista A. T. iš valstybės 1 452 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. A. T. buvo kaltintas tuo, kad 2022 m. liepos 20 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini) , gyvenamojo namo kieme, smurtavo prieÅ¡ R. Č., kuriam tyčia deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į kairį smilkinį, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje.

2. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog A. T. padarė veikÄ , turinčiÄ nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl jis dėl Å¡ios nusikalstamos veikos iÅ¡teisintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

3. Apeliaciniame skunde prokurorė praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2023 m. liepos 13 d. nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį - pripažinti A. T. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti 4 mėnesių laisvės apribojimÄ , įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje. Valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti iÅ¡ A. T. 42,64 Eur. R. Č. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti iÅ¡ A. T. 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Panaikinti priteistÄ A. T. apmokėjimÄ už advokato paslaugas.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas byloje surinktus duomenis įvertino netinkamai, nevertino jų kaip visumos, prioritetÄ teikė iÅ¡teisintojo A. T. parodymams. Skunde nesutinkama su padaryta iÅ¡vada, jog nukentėjusiojo parodymai nepatikimi ir jais negalima pagrįsti nuosprendžio. Skunde prokurorė nurodo, kad apylinkės teismas tik konstatavo, jog nukentėjusiojo nurodomos smÅ«gio sudavimo aplinkybės nebuvo nuoseklios, tačiau neatsižvelgė, dėl kokių priežasčių atsirado parodymų netikslumas. Nukentėjusysis tuoj po įvykio atvykusiems policijos pareigÅ«nams aiÅ¡kiai nurodė, kad jam buvo suduota į kairį smilkinį ir parodė vietÄ , į kuriÄ buvo suduota. Å iuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)" gydytojo iÅ¡raÅ¡e nurodytas gydytojo nustatytas sužalojimas - kairio smilkinio srities skausmingumas, palpuojant, patinimas (t. 1, b. 1. 62). Apklaustas teismo medicinos ekspertas L. U. paaiÅ¡kino, kad smilkinio sritis pas kiekvienÄ Å¾mogų yra skirtinga, ji nėra apibrėžta, kažkiek yra plaukuota dalis (t. 3, b. 1. 75, 76), jis taip pat paaiÅ¡kino, jog kiekvienas žmogus pagal savo supratimÄ gali smilkinio vietÄ apibrėžti skirtingai, kÄ ir padarė nukentėjusysis, tačiau teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, nurodė prieÅ¡ingai, teigdamas, jog ekspertas L. U. patvirtino, kad vieta, kurioje nukentėjusiajam nustatytas kÅ«no sužalojimas, nepriskirtina plaukuotajai galvos daliai. VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)" pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta diagnozė - galvos plaukuotosios dalies pavirÅ¡inis sužalojimas, tačiau gydytojas D. G. paaiÅ¡kino, kad tokia diagnozė buvo nurodyta pagal atitinkamÄ kodÄ , kad teritorinė ligonių kasa skirtų apmokėjimÄ ir pacientui nekiltų problemų. Jis, apžiÅ«rėdamas nukentėjusįjį nustatė tik kairėje smilkinio pusėje skausmingumÄ ir patinimÄ . Tokį gydytojo D. G. aiÅ¡kinimÄ patvirtino ir ekspertas.

3.2. Skunde prokurorė nesutinka su nukentėjusiojo parodymų vertinimu akistatos metu, kuomet R. Č. nurodė, kad jam buvo suduotas smūgis į dešinį smilkinį (t. 1, b. 1. 132). Prokurorė teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas atlikdamas akistatas nukentėjusiojo su kaltinamuoju bei liudytojais P. T. ir L. M., nukentėjusiojo R. Č. parodymus nukopijavo ir visuose akistatų protokoluose surašė tuos pačius identiškus nukentėjusiojo parodymus. Akistatų metu R. Č. pakeitus parodymus ir nurodžius, kad buvo suduota į dešinį smilkinį, tyrėjas, pažeisdamas BPK 190 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepaklausė nukentėjusiojo parodymų pakeitimo priežasties. Dėl šios priežasties teismas neturėjo pagrindo vadovautis akistatos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais, nes šie parodymai pažeidžia BPK 179 straipsnio, 190 straipsnio 2 dalies nuostatas.

3.3. Prokurorės vertinimu, nukentėjusiojo parodymų patikimumo nepaneigia ir teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, jog vaizdo įraÅ¡uose (Nr. 2022_0720_123500_005 ir Nr. 2022_0720_124540_008) nukentėjusiojo nurodomoje vietoje nematyti jokių sužalojimų bei tai, kad jokių sumuÅ¡imo žymių nukentėjusiojo nurodytoje vietoje nematė ir liudytojas E. P.. Prokurorė nurodo, kad medicinos ekspertas L. U. paaiÅ¡kino, jog pirmiausia po kontakto atsiranda patinimas, paskui gali bÅ«ti paraudimas, kraujosruva iÅ¡ryÅ¡kėja po kelių, keliolikos valandų po traumos, gali iÅ¡ viso nieko nebÅ«ti. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. Č. nurodė mačiusi paraudimÄ ir nubrozdinimÄ važiuojant į ligoninę, tačiau nubrozdinimÄ ji apibÅ«dino kaip pasiÅ¡iauÅ¡usiÄ odelę (t. 3, b. 1. 56). V. Č. yra slaugytojos padėjėja, tačiau ji neturi specialių medicininių žinių ir negali kaip specialistė vertinti sužalojimo pobÅ«džio, o tik paaiÅ¡kino tai kÄ matė, tačiau prokurorės įsitikinimu, jos aiÅ¡kinimas neprieÅ¡tarauja teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimui.

3.4. Skunde prokurorė nurodo, kad teismas nurodė, jog nukentėjęs ligoninėje teigė, kad buvo sužalotas prieÅ¡ 30 min. iki apžiÅ«ros, nors sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas daugiau nei prieÅ¡ valandÄ iki apžiÅ«ros. Tačiau apylinkės teismas neįvertino tai, kad nukentėjęs po konflikto buvo susijaudinęs, jam skaudėjo galvÄ , todėl mažai tikėtina, kad jis tuoj po smÅ«gio sudavimo bÅ«tų tiksliai fiksavęs jo sužalojimo laikÄ , todėl logiÅ¡kai ir racionaliai paaiÅ¡kinama, kad jis dėl Å¡ių priežasčių galėjo tiesiog sÄ Å¾iningai suklysti nurodydamas laikÄ .

3.5. Prokurorė skunde pažymi, kad teismas be pagrindo suabejojo nukentėjusiojo žmonos liudytojos V. Č. parodymais apie tai, ar ji galėjo tiksliai matyti, kas vyko tarp nukentėjusiojo ir iÅ¡teisintojo, kadangi ji tik atvykus policijos pareigÅ«nams kategoriÅ¡kai teigė, kad A. T. kirto, tikrai kirto, o apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jau paaiÅ¡kino, kad smÅ«gį jis sudavė nukentėjusiajam į kairį smilkinį. Ä®vykis vyko dienos metu, liudytoja jį matė 4-5 metrų atstumu. Teismas nenustatė, kad buvo konkrečios priežastys, dėl kurių liudytoja negalėjo matyti, kas vyksta. ReikÅ¡minga aplinkybė yra ir ta, kad tuoj po suduoto smÅ«gio iÅ¡sigandusi V. Č. pradėjo Å¡aukti, kad baigtų, iÅ¡siėmė telefonÄ sakydama, kad iÅ¡kvies policijÄ . Tai patvirtino ir liudytojas L. M.. Toks jos elgesys logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamas tuo, kad ji po jos vyro atžvilgiu pavartoto smurto iÅ¡sigando ir suprato, kad gali bÅ«ti reikalinga pareigÅ«nų pagalba. Prokurorės manymu, apylinkės teismas nepagrįstai nukentėjusiojo R. Č. ir liudytojos V. Č. parodymus laikė nepatikimais ir jais nesivadovavo, o baudžiamojoje byloje iÅ¡tirti įrodymai, sujungiant juos į vienÄ loginę grandinę yra pakankami A. T. kaltei pagrįsti, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, tai yra tyčia padarius R. Č. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė pilnai palaikė apeliacinį skundÄ , jos vertinimu, bylos įrodymų visuma A. T. kaltę patvirtina ir todėl jo atžvilgiu turėtų bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. IÅ¡teisintasis ir jo advokatas prašė prokurorės skundo netenkinti ir palikti galioti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

5. Ä®rodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismo proceso dalyvių pateiktų versijų ar pasiÅ«lymų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

6. Teisėjų kolegija, įvertinus apeliacinio skundo bei skundžiamo nuosprendžio argumentus, iÅ¡klausiusi proceso dalyvių nuomones bei iÅ¡tyrusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ , motyvuotÄ , bylos duomenimis pagrįstÄ ir suformuotÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose atitinkantį procesinį sprendimÄ . SkundÄ nagrinėjantis teismas nenustatė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui, todėl neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis. Å iame kontekste taip pat pažymima, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti iÅ¡ esmės tie patys argumentai, kuriais buvo palaikomas kaltinimas pirmosios instancijos teisme ir dėl visų Å¡ių kaltinimo argumentų skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai ir motyvuotai pasisakyta.

7. Vienas iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų, kuriuo grindžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nepagrįstumas, yra tai, kad teismas neturėjo pagrindo vadovautis akistatos tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo metu nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotais parodymais, nes Å¡ie gauti pažeidžiant BPK 179 straipsnio, 190 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi akistatų metu R. Č. pakeitus parodymus ir nurodžius, kad buvo suduota į deÅ¡inį smilkinį, tačiau tyrėjas nepaklausė nukentėjusiojo parodymų pakeitimo priežasties. IÅ¡ tiesų, nukentėjusysis akistatos su kaltinamuoju metu nurodė, kad jam buvo suduotas smÅ«gis į deÅ¡inį smilkinį (t. 1, b. l. 132), nors ankstesniuose parodymuose teigė, kad smÅ«gis buvo suduotas į kairę pusę, todėl, vadovaujantis BPK 190 straipsnio 3 dalimi, pareigÅ«nas, atlikęs akistatÄ , turėjo asmens paklausti apie parodymų pakeitimo priežastis, tačiau Å¡is pažeidimas negali bÅ«ti vertinamas formaliai, atsietai nuo bylos įrodymų visumos. Kaip numatyta BPK 20 straipsnio nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, teismas, spręsdamas, ar iÅ¡nagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, juos patikrina atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant iÅ¡ skirtingų Å¡altinių gautus duomenis. Teismų praktikoje taip pat pasisakoma, jog sprendžiant, ar duomenimis, kurie gauti pažeidžiant jų gavimo tvarkÄ , galima remtis nagrinėjant bylÄ , bÅ«tina atsižvelgti į padarytų pažeidimų pobÅ«dį, jų Å¡iurkÅ¡tumo laipsnį, atliekamo procesinio veiksmo esmę, jo reikÅ¡mę teisingo sprendimo priėmimui, taip pat į tai, ar tokius procesinius veiksmus iÅ¡imtinai nulėmė duomenys, gauti pažeidžiant jų gavimo tvarkÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-302/2013).

8. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, R. Č. dėl aplinkybių apie akistatos metu parodymų pakeitimo priežastis buvo apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu, tiek ir teisme. 2023 m. sausio 11 d. liudytojo papildomos apklausos metu R. Č. nurodė, kad 2022 m. spalio 3 d. tarp jo ir A. T. vykusios akistatos metu jis nurodė, kad A. T. jam sudavė į deÅ¡inę veido pusę, tačiau jis buvo susijaudinęs ir piktas ant A. T., kad jis akivaizdžiai meluoja ir supainiojo puses į kuriÄ jam buvo trenkta. Tai pat nuo įvykio buvo praėję nemažai laiko. IÅ¡ tikrųjų jam trenkė į kairę pusę ir pataikė į kairį smilkinį. Pažymėtina, kad tai, jog A. T. jam sudavė į deÅ¡inę pusę, jis nurodė ir akistatose su P. T. bei L. M., tačiau paaiÅ¡kino, jog ir tai buvo jo klaida dėl susijaudinimo, nes niekada tokiame procesiniame veiksme nedalyvavo, todėl sutriko, pasimetė ir iÅ¡ susijaudinimo pasakė ir nepastebėjo Å¡ios klaidos (t. 1, b. l. 98).

9. Nagrinėjant bylÄ teisme taip pat buvo aiÅ¡kinamasis parodymų pakeitimo aplinkybės ir R. Č., paaiÅ¡kindamas parodymų pokyčius, nurodė, kad jis yra neįgalus, kartais kalbėdamas klysta, gerai neatsimena aplinkybių, todėl ikiteisminio tyrimo metu akistatų metu suklydo nurodydamas, kad jam smÅ«giavo į deÅ¡inę pusę, be to, neteisingai nurodė, kad smÅ«gį sudavė jam nueinant, buvo susijaudinęs, tai galėjo ne taip pasakyti. Tačiau patvirtina, kad tikrai jam A. T. sudavė smÅ«gį kumščiu į kairės pusės smilkinį. (t. 3, b. l. 54–55).

10. Ä®rodymais nepripažįstami duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumui ir Å¡ių abejonių nėra galimybės paÅ¡alinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iÅ¡ esmės suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nors pačios akistatos tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo metu pastarojo nebuvo paklausta apie parodymų pakeitimo priežastis, tačiau tai buvo padaryta ne kartÄ kitų procesinių veiksmų metu ir parodymų pakeitimo priežastys iÅ¡siaiÅ¡kintos, todėl vien tik formalus, neesminis atitinkamų duomenų gavimo tvarkos pažeidimas, dėl kurio kilusias abejones galima paÅ¡alinti BPK nustatyta tvarka, savaime nepaneigia Å¡ių įrodymų patikimumo ir neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog tokiu įrodymu kitų įrodymų visumos kontekste pirmosios instancijos teismas vadovavosi neteisėtai.

11. Prokurorė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu nukentėjusiojo R. Č. parodymų vertinimu, nes, jos nuomone, apylinkės teismas tik konstatavo, jog nukentėjusiojo nurodomos smūgio sudavimo aplinkybės nebuvo nuoseklios, tačiau neatsižvelgė, dėl kokių priežasčių atsirado parodymų netikslumas. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka ir laiko, kad nukentėjusiojo parodymai skundžiamame nuosprendyje išanalizuoti išsamiai ir objektyviai, vertinant tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje duotus jo parodymus, lyginant juos tarpusavyje ir vienus su kitais, taip pat ir kitų surinktų bylos duomenų visumos kontekste. Teismas argumentuotai nurodė, kurie nukentėjusiojo R. Č. parodymai laikytini nepatikimais ir jais nesivadovavo.

12. Bendrajam pagalbos centrui R. Č. nurodė, kad jam buvo suduota per veidÄ . 2022 m. liepos 20 d. apklausos metu jis nurodė, kad jam buvo smÅ«gis į kairės pusės smilkinį jam nuėjus nuo apžiÅ«rimo automobilio per 2 metrus. 2023 m. sausio 11 d. nurodė, kad stovint prie automobilio, atsisuko į iÅ¡teisintÄ jį ir jis ranka smÅ«giavo į kairį smilkinį. Kaip buvo minėta, akistatos su A. T. metu nurodė, kad jam buvo suduotas smÅ«gis į deÅ¡inį smilkinį. Teisiamojo posėdžio metu R. Č. nurodė, kad jam atsitiesus, iÅ¡teisintasis jam sudavė smÅ«gį į kaktÄ , patikslino, kad smÅ«gis suduotas virÅ¡ kairio antakio. IÅ¡ objektyvių duomenų - pareigÅ«no „Body“ kameros medžiagos matyti, kad atvykusiam pareigÅ«nui R. Č. nurodo, jog jam kirsta prie pat automobilio „Passat“, vėliau jau R. Č. nurodo vietÄ , nutolusiÄ apie 2 metrus nuo Å¡io automobilio, papildomos apklausos metu jis parodė, kad pirmosios apklausos metu nurodytos aplinkybės nebuvo visiÅ¡kai tikslios, ir paaiÅ¡kino, kad viskas vyko tokia tvarka - jam apžiÅ«rėjus automobilį ir pajudinus jo arkÄ , jis buvo nuo automobilio nutolęs maždaug 1 metro atstumu ir kai Å¡iek tiek atsisuko į A. T., kuris buvo maždaug 1.5 m atstumu nuo automobilio, ir jam pasakė, kad automobilis yra supuvęs ir tikrai nevertas 1800 eurų, A. T. sudavė smÅ«gį į veidÄ deÅ¡ine ranka, pataikė į kairį smilkinį. Taigi, nukentėjusiojo parodymų analizė rodo, jog jis skirtingas aplinkybes dėstė ne tik dėl suduoto smÅ«gio vietos, tačiau ir dėl įvykio vietos bei eigos, todėl tokie prieÅ¡taringi jo parodymai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertinami kaip nepatikimi.

13. Kaip matyti iÅ¡ nustatytų bylos aplinkybių, kurių neginčija ir pats nukentėjusysis, jo parodymų patikimumas teismui kėlė abejonių ne tik dėl nenuosekliai nurodytų aplinkybių dėl smÅ«gio lokalizacijos, tačiau neatitiko ir jo nurodytas tariamo sužalojimo padarymo laikas. Nukentėjusysis R. Č. ligoninėje nurodė, kad buvo sužalotas prieÅ¡ 30 min. iki apžiÅ«ros, nors pagal objektyvius bylos duomenis, taip pat ir liudytojų V. Č. bei G. S. parodymus, sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas daugiau nei prieÅ¡ valandÄ iki apžiÅ«ros gydymo įstaigoje. Prokurorės vertinimu, toks netikslumas gali bÅ«ti paaiÅ¡kinamas nukentėjusios susijaudinimu po konflikto. Be to, prokurorė skunde nurodo, kad R. Č. netiksliai nurodė ir policijos pareigÅ«nų buvimo įvykio vietoje laikÄ â€“ nurodė juos buvus apie valandÄ , tačiau iÅ¡ policijos pareigÅ«nų neÅ¡iojamų kamerų įrašų matyti, kad jie įvykio vietoje buvo 15 min, kas, skundo autorės vertinimu, patvirtina nukentėjusiojo susijaudinimÄ ir tai, kad jis neteisingai vertino laikÄ , sÄ Å¾iningai klysdamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės, patvirtina faktÄ apie nukentėjusiojo parodymų neatitikimÄ objektyvioms aplinkybėms, taip pat nepaneigia ir to, kad netikslų įvykių laikÄ R. Č. galėjo nurodyti dėl susijaudinimo ar ligos, tačiau tai neduoda pagrindo nukentėjusiojo parodymų vertinti kaip teisingų ir patikimų bei jais remtis, juo labiau, kad, kaip minėta, Å¡ie R. Č. parodymų netikslumai nėra vieninteliai. Taigi, nėra pagrindo sutikti su prokurorės pozicija, jog R. Č. negebėjimas tiksliai nurodyti įvykio aplinkybių gali bÅ«ti pateisinamas susijaudinimu, o prieÅ¡ingai, vadovaujantis pozicija, kad R. Č. tariamai buvo tiek susijaudinęs, kad neteisingai vertino laikÄ , turėtų bÅ«ti pagrindas jo parodymus laikyti nepatikimais.

14. Nėra pagrindo sutikti ir su prokurorė skundo teiginiu, jog nukentėjusio parodymų nuoseklumÄ apie tai, kad jam buvo suduota į kairį smilkinį, patvirtina VÅ¡Ä® „(duomenys enskelbtini)" gydytojo iÅ¡raÅ¡e nurodytas gydytojo nustatytas sužalojimas - kairio smilkinio srities skausmingumas, palpuojant patinimas, anamnezėje taip pat nurodyta kairio smilkinio dalies skausmas, kas reiÅ¡kia, kad nukentėjusysis gydytojui nurodė bÅ«tent Å¡iÄ vietÄ , kurioje jautė skausmÄ , todėl nebuvo pagrindo netikėti jo parodymais. Su tokia apeliaciniame skunde nurodoma pozicija sutikti nėra pagrindo, kadangi vertinant tiek gydytojo iÅ¡raÅ¡Ä bei eksperto iÅ¡vadas ir teisme Å¡iuos dokumentus pasiraÅ¡iusių asmenų parodymus, nėra galimybės daryti iÅ¡vadÄ , jog abejonės bei prieÅ¡taravimai buvo paÅ¡alinti.

15. Viešosios įstaigos ,,(duomenys neskelbtini)“ gydytojo D. G. įraše nurodyta, kad 2022 m. liepos 20 d. 13.29 val. atvyko R. Č.; diagnozė – galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas; anamnezė – kairio smilkinio dalies skausmas, <...>, palpuojant patinimas (t. 1, b. l. 62). Iš pažymoje nurodytų duomenų akivaizdu, kad joje nurodytos dvi skirtingos galvos vietos, –konstatuotas plaukuotosios galvos dalies paviršinis sužalojimas, o skausmas ir patikimas konstatuotas kitoje vietoje – kairiajame smilkinyje.

Apklaustas teisme gydytojas D. G. paaiÅ¡kino, kad tokia diagnozė buvo nurodyta pagal atitinkamÄ kodÄ , kad teritorinė ligonių kasa skirtų apmokėjimÄ ir pacientui nekiltų problemų, tačiau vis tik, toks paaiÅ¡kinimas nepaneigia, kad gydytojo buvo įvardintos akivaizdžiai skirtingos galvos vietos. Abejonių nepaÅ¡alina ir teismo medicinos eksperto L. U. pasiraÅ¡ytos iÅ¡vados duomenys bei jo teisme duoti paaiÅ¡kinimai. Apklaustas teismo medicinos ekspertas L. U. patvirtino, kad vieta, kurioje nukentėjusiajam nustatytas kÅ«no sužalojimas, nepriskirtina plaukuotajai galvos daliai, tačiau jis taip pat nurodė, jog smilkinio sritis pas kiekvienÄ Å¾mogų yra skirtinga, ji nėra apibrėžta, kažkiek yra plaukuota dalis ir kad kiekvienas žmogus pagal savo supratimÄ gali smilkinio vietÄ apibrėžti skirtingai, tačiau Å¡iuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į kitas tyrimo metu eksperto konstatuotas aplinkybes.

IÅ¡ teismo eksperto L. U. duotų paaiÅ¡kinimų matyti, kad nei paraudimas, nei patinimas nesudaro pagrindo konstatuoti sveikatos sutrikdymÄ , kadangi paraudimas ir patinimas gali atsirasti dėl įvairių kitų individualaus organizmo bÅ«klių, kurios gali bÅ«ti ir visiÅ¡kai nesusiję su kÅ«no sužalojimu. Taip pat svarbu akcentuoti tai, kad ekspertas paaiÅ¡kino, jog sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam nustatytas dėl apžiÅ«ros metu rastos kraujosruvos, kuri, pagal jos spalvÄ , galėjo bÅ«ti padaryta iki apžiÅ«ros, maždaug nuo kelių ar keliolikos valandų iki vienos ar dviejų parų laikotarpiu, priklausomai nuo individualaus organizmo reakcijos.

Kaip nustatyta byloje, R. Č. eksperto buvo apžiūrėtas praėjus kiek daugiau nei valandai nuo tariamai suduoto jam smūgio, todėl šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog negalima vienareikšmė išvada, kad specialisto išvadoje konstatuotas sužalojimas nukentėjusiajam R. Č. atsirado konflikto, įvykusio tarp nukentėjusiojo ir išteisintojo 2022 m. liepos 20 d., metu.

16. Prokurorės vertinimu, teismas nepagrįstai nepatikimais laikė ir liudytojos V. Č. parodymus, kadangi nors ji ir teigė mačiusi paraudimÄ ir nubrozdinimÄ sutuoktinio veide, važiuojant jiems į ligoninę, tačiau ji neturi specialių medicininių žinių ir negali kaip specialistė vertinti sužalojimo pobÅ«džio, ir prokurorės įsitikinimu, jos aiÅ¡kinimas neprieÅ¡tarauja teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimui. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojos V. Č. parodymus kitų bylos įrodymų visumoje, su tokia prokurorės skundo pozicija nesutinka. Visų pirma, abejonių kelia Å¡ios liudytojos teiginys, kad ji tikrai matė smÅ«gio sudavimÄ . Pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu Å¡i liudytoja patvirtino, kad matė, kaip kaltinamasis kumščiu trenkė jos vyrui į kairį smilkinį, tačiau negalėjo pasakyti, kuria ranka smÅ«gis buvo suduotas (t. 2, b. l. 3). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. Č. nurodė, kad A. T. vyrui sudavė ranka, tačiau kuria ranka sudavė, nepastebėjo, nes viskas vyko labai greitai (t. 3, b. l. 56). IÅ¡ policijos pareigÅ«nų neÅ¡iojamų kamerų įrašų matyti, kad pareigÅ«nams liudytoja kartojo, jog A. T. tikrai kirto, tačiau konkrečiai nenurodė, kur konkrečiai A. T. kirto R. Č.. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokole fiksuoto vaizdo, matyti, kad V. Č. buvo 4–5 m atstumu nuo nukentėjusiojo ir kaltinamojo, beveik tiesiai už nukentėjusiojo, nukentėjęs į jÄ smÅ«gio metu stovėjo labiau nugara, Å¡alia automobilio, deÅ¡iniau buvo kaltinamasis (t. 1, b. l. 28, nuotrauka Nr. 5). Å ios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai abejoti, ar ji galėjo tiksliai pamatyti, kas vyko tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo.

17. Nei vienas objektyvus bylos įrodymas nepatvirtino ir liudytojos V. Č. parodymų apie po smÅ«gio ant vyro veido matomÄ sužalojimÄ . Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. Č. nurodė ant R. Č. veido mačiusi paraudimÄ ir nubrozdinimÄ , kurį ji apibÅ«dino kaip pasiÅ¡iauÅ¡usiÄ odelę, t. y. ji matė akivaizdžiai matomÄ virÅ¡utinio odos sluoksnio pažeidimÄ , kurio nematė kiti liudytojai, tai nefiksuota ir vaizdo įraÅ¡uose. Liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai G. S. ir E. P. nurodė, kad R. Č. jiems sakė, kad A. T. trenkė jam ir rodė vietÄ , į kuriÄ buvo suduotas smÅ«gis, tačiau joje jokių paraudimų ar kraujosruvų nebuvo matyti. A. T. neigė trenkęs R. Č., tik pasakė, kad R. Č. atstÅ«mė nuo automobilio, kuomet jis buvo paėmęs už automobilio arkos ir jÄ traukė į save. Kaip minėta, įvykio dienÄ R. Č. apžiÅ«rėjęs gydytojas D. G. ant nukentėjusiojo kÅ«no nenustatė nei nubrozdinimų, nei kraujosruvų. Ekspertas L. U. nurodė, kad apžiÅ«rėjus nukentėjusiojo nurodytÄ vietÄ , nubrozdinimas taip pat nenustatytas. Taigi, aptarti liudytojos V. Č. parodymų prieÅ¡taravimai dėl esminių įvykio aplinkybių, tai, kad jos nurodomų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti objektyvÅ«s bylos įrodymai, be to, greta jos parodymų vertinant ir tai, jog ji yra nukentėjusiojo sutuoktinė, pagrįstai neleido pirmosios instancijos teismui Å¡ios liudytojos parodymų nepripažinti patikimais ir leidžiančiais daryti iÅ¡vadÄ kad A. T. padarė jam inkriminuotÄ veikÄ . Remiantis aptartu, nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiu, jog tai, kad tuoj po suduoto smÅ«gio iÅ¡sigandusi V. Č. pradėjo Å¡aukti, kad iÅ¡kvies policijÄ , logiÅ¡kai paaiÅ¡kina, kad ji po jos vyro atžvilgiu pavartoto smurto iÅ¡sigando ir suprato, kad gali bÅ«ti reikalinga pareigÅ«nų pagalba, kadangi tai yra tik subjektyvi reakcija bei iÅ¡raiÅ¡ka, kuria negalima remtis siekiant patvirtinti ar paneigti faktinių aplinkybių egzistavimÄ .

18. Pažymėtina ir tai, kad prieÅ¡ingai nei nukentėjusysis bei jo sutuoktinė liudytoja V. Č., A. T. viso bylos proceso metu davė nuoseklius tvirtino, kad smÅ«gio į smilkinį R. Č. nesudavė, kad jis tik stumtelėjo jį nuo automobilio, kai Å¡is patraukė detalę, tai patvirtino ir liudytojas L. M., todėl iÅ¡teisintojo versija laikytina teisinga, atitinkanti byloje nustatytų aplinkybių visumÄ . Nukentėjusiojo ir liudytojos V. Č. parodymais dėl jų nepatikimumo grįsti nuosprendžio nėra galimybės, o specialisto iÅ¡vada dėl nustatyto sveikatos sutrikdymo savaime neįrodo, kad nustatytÄ sveikatos sutrikdymÄ padarė kaltinamasis. Atsižvelgiant į aptartÄ , daroma iÅ¡vada, jog skundžiamame nuosprendyje visos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės teisiniam nurodytų faktų dėl tariamos nusikalstamos veikos vertinimui, įvertintos tinkamai, iÅ¡samiai pasisakyta dėl įrodymų vertinimo ir padarytos iÅ¡vados apie nusikalstamos veikos požymių nebuvimÄ , kurios paremtos surinkta medžiaga. Byloje nustatytos aplinkybės aptarto teisinio reguliavimo kontekste nepakankamos pripažinti, kad A. T. tyčia kumščiu smÅ«giavo nukentėjusiajam į kairį smilkinį ir taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

19. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcija reiÅ¡kia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. IÅ¡ nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naÅ¡tos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Å is principas draudžia esant nepaÅ¡alintų abejonių dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Kai byloje yra įrodymų prieÅ¡taravimų, teismas privalo imtis priemonių jiems paÅ¡alinti. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-242-495/2019, 2K-297-458/2020 ir kt.).

20. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio nuostatų - iÅ¡tyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, pagrindė R. Č. ir V. Č. parodymų prieÅ¡taringumÄ bei nepatikimumÄ , priėmė pagrįstÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį A. T. atžvilgiu. Dėl byloje esančių abejonių ir nesant galimybės Å¡ių abejonių paÅ¡alinti, Å¡is nusikaltimas A. T. negali bÅ«ti inkriminuotas, nesant jo veiksmuose BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties.

21. Atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl A. T. pripažinimo kaltu ir paliekant jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, dėl apeliacinio skundo dalies, susijusios su praÅ¡oma jam skirti bausme bei civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimu, teisėjų kolegija nepasisako.

22. Atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina prokurorės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų teiginių, kad A. T. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai ir pagrįstai jį iÅ¡teisino. Skundžiamas Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2023 m. liepos 13 d. nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jį nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

23. Atsiliepime į prokurorės apeliacinį skundÄ A. T. gynėjas advokatas Erikas Rugienius praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir priteisti jo ginamajam patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti iÅ¡ valstybės. Su atsiliepimu pateikta PVM sÄ skaita už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantys iÅ¡teisintojo turėtas 1 452 Eur (su PVM) dydžio iÅ¡laidas.

24. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo iÅ¡teisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimÄ dėl asmens patirtų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip Å¡io asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismų praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).

25. Spręsdama dėl A. T. priteistinos konkrečios sumos, teisėjų kolegija atsižvelgė tiek į apeliacinio skundo nagrinėjimo rezultatÄ , tiek ir į aktualius kriterijus, nurodytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlyginimo iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo. BPK 318 straipsnis numato, kad Å¡alys per dvideÅ¡imt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų iÅ¡siuntimo iÅ¡ pirmosios instancijos teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raÅ¡tu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundÄ ir juose iÅ¡dėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas A. T. iÅ¡teisino, o prokurorė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame prašė jo atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ir jį nuteisti, todėl A. T. realizavo savo procesinę teisę dėl atsiliepimo pateikimo ir dėl to kreipėsi į advokatÄ .

26. IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad A. T. už atsiliepimo į prokurorės apeliacinį skundÄ parengimÄ advokatui Erikui Rugieniui sumokėjo 1 452 Eur. Kaip minėta, prokurorės apeliacinis skundas buvo atmestas ir paliktas galioti A. T. atžvilgiu priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo advokatas Erikas Rugienius, tačiau nėra praÅ¡ymo priteisti iÅ¡laidas, atsiradusių dėl advokato dalyvavimo teismo posėdyje. Ä®vertinusi visumÄ iÅ¡dėstytų argumentų, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju A. T. patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra proporcingos ir atitinka jam suteiktas teisines paslaugas, todėl jos atlygintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 130 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a:

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2023 m. liepos 13 d. nuosprendžio, atmesti.

Priteisti A. T. iÅ¡ valstybės 1 452 (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt du) Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų advokato darbui apmokėti atlyginimÄ .

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė Giačaitė

Arūnas Paštuolis

Algirdas Remeika