ced237c7-9cd1-40a4-b33a-aca24e32b408 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė, sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. J. ir P. J., ieÅ¡kovų atstovams advokatei Ingridai Krolienei ir advokatui Igoriui Smirnovui (Igor Smirnov), atsakovui G. P. ir jo atstovui advokatui Robertui Klovui, trečiajam asmeniui R. P. ir jo atstovui advokato padėjėjui Mariui Ignatjevui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A.

J. ir P. J. ieškinį atsakovui G. P. dėl savininko teisių gynimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – R. P., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“. Teismas n u s t a t ė : I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

1. ieÅ¡kovai A. J. ir P. J. (toliau – ieÅ¡kovai) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui G. P. (toliau – atsakovas), kuriame praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – nugriauti (pertvarkyti) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytus statinius (jų dalis), esančius arčiau nei 3 metrai atstumu iki žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat nugriauti Å¡iame sklype pastatytÄ užtvarÄ (tvorÄ ) bei sutvarkyti statybvietę, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodo, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 321/1145 dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui A. J., 387/1145 dalys ieÅ¡kovei P. J. ir 437/1145 dalys trečiajam asmeniui R. P.. IeÅ¡kovams bei trečiajam asmeniui R. P. priklausančiame žemės sklype stovi ir jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys statiniai. Siekiant patogesnio bendraturčių teisių įgyvendinimo ieÅ¡kovai pradėjo domėtis galimybėmis atidalyti bendra daline nuosavybės teise valdomų daiktų – žemės sklypo ir statinių dalis arba nustatyti naudojimosi Å¡iais daiktais tvarkÄ .

Ieškovams ir trečiajam asmeniui R. P. priklausantis žemės sklypas šiaurės vakarų dalyje ribojasi su atsakovui G. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklausančiame žemės sklype yra pastatyti du statiniai, iš kurių vienas yra pastatytas žymiai arčiau ieškovams ir trečiajam asmeniui R. P. priklausančio žemės sklypo ribos nei imperatyviai numatyta teisės aktuose. VĮ ,,Registrų centras“ nėra jokių duomenų, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype būtų įregistruoti kokie nors statiniai.

Pasak ieÅ¡kovų, 2021 m. birželio 6 d. ieÅ¡kovas A. J. kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu iki 2021 m. birželio 15 d. pateikti duomenis, patvirtinančius pastarojo žemės sklype pastatytų statinių teisėtumÄ . IeÅ¡kovas iki praÅ¡yme nurodytos datos nesulaukęs atsakymo, 2021 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ apie atsakovo žemės sklype statiniams statyti iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ bei gauti tokio dokumento kopijÄ .

Anot ieÅ¡kovų, atsakovas, atsakydamas į ieÅ¡kovo A. J. praÅ¡ymÄ , 2021 m. liepos 28 d. raÅ¡tu informavo, kad statybos yra vykdomos laikantis galiojančių teisės aktų, tačiau jos dar nėra užbaigtos bei nurodė, kad nėra įpareigotas teikti tretiesiems asmenims su pastato statyba susijiusių dokumentų. Atsakovas raÅ¡te taip pat paminėjo, kad Å¡iuo metu Vilniaus apygardos teisme vyksta teisminis procesas, tačiau konkrečių detalių neįvardijo. IeÅ¡kovai nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo miesto architekto skyriaus statybos leidimo poskyrio vedėjas 2021 m. rugpjÅ«tį raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakydamas į 2021 m. liepos 18 d. užklausÄ , informavo, kad patikrinus iÅ¡duotų statybos leidimu? registracijos žurnalus nuo 1991 m. iki 1995 m. liepos 1 d. ir nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. pateikto praÅ¡ymo ar iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento adresu (duomenys neskelbtini), nėra.

Be kita ko, minimame raÅ¡te buvo paaiÅ¡kinta, kad nuo 1995 m. liepos 1d. iki 2002 m. liepos 1 d. statybos leidimus iÅ¡duodavo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija (dabar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos). IeÅ¡kovai pažymėjo, kad Å¡i aplinkybė nėra aktuali, nes vadovaujantis VÄ® ,,Registrų centras“ duomenimis atsakovas žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo tik 2009 metais, kai statybos leidžiančius dokumentus bei jų pakeitimus, pasikeitus žemės sklypo savininkui iÅ¡duodavo savivaldybės. IeÅ¡kovo A.

J. praÅ¡ymu, 2021 m. liepos 13 d. antstolis I. G. užfiksavo ir surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. FA-0008-21-2780, kuriame užfiksavo statinius, esančius atsakovo žemės sklype, kurie pastatyti netoli ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo, taip pat užfiksavo ir aprašė matavimo prietaisų, kuriais buvo matuojamas atstumas nuo Å¡ių statinių iki ieÅ¡kovų žemės sklypo ribos, parodymų rodmenis. Matavimus, kuriuos fiksavo antstolis atliko ieÅ¡kovo A. J. pakviestas matininkas J.

I.. Antstolis konstatavo visus matininko naudojamų tiksliųjų matavimo prietaisų rodmenis, kuriais buvo fiksuojami atstumai nuo atsakovo pastatyto statinio bei jo atraminių sienų iki ieškovams ir trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo ribos, taip pat atsakovo pastatytos tvoros buvimo vieta. Matininko J. I. 2021 m. liepos 13 d. parengtame objektų koordinavimo plane M 1:500 užfiksuoti bei aiškinamajame rašte aprašyti atstumai nuo atsakovo žemės sklype pastatyto pastato iki ieškovams ir trečiajam asmeniui R.

P. priklausančio žemės sklypo ribos, iš kurių matyti, kad:

1) atsakovo įrengtos tvoros su pamatu dalis nuo taško 8 (koordinatės (duomenys neskelbtini)) iki taško 9 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), kurios ilgis 6 m. 3 cm. ir tvoros be pamato dalis nuo taško 9 (koordinatės (duomenys neskelbtini)) iki taško 18 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), kurios ilgis 79 cm., yra pastatyta žemės sklype (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovams priklausančiame žemės sklype;

2) atsakovo žemės sklype pastatyto statinio atraminė dalis, esanti tarp taÅ¡kų 14 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), 11 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), 13 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), kurios ilgis 4 m. 66 cm. yra pastatyta neiÅ¡laikius minimalaus 3 metru? atstumo nuo ieÅ¡kovų žemės sklypo ribos. IÅ¡ Plano matyti, kad visa atraminės sienos dalis patenka į 3 metrų ruoÅ¾Ä , kuris turi bÅ«ti neužstatytas, o rytinė jos dalis nuo taÅ¡ko 11 (koordinatės (duomenys neskelbtini)) iki taÅ¡ko 12 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), kurios ilgis 30 cm yra pastatyta ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos;

3) statinio dalis, plane pažymėta tašku 3 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), tašku 6 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), tašku 15 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), tašku 16 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), tašku 17 (koordinatės (duomenys neskelbtini)) ir tašku 19 (koordinatės (duomenys neskelbtini)), yra pastatyta neišlaikius minimalaus 3 metru? atstumo nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos. Mažiausias atstumas nuo statinio dalies, pažymėtos tašku 6 (koordinatės (duomenys neskelbtini)) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, plane pažymėtos taškais 20 (koordinatės (duomenys neskelbtini)) - 21 (koordinatės (duomenys neskelbtini)) yra tik 1 m. 14 cm.

3. Vadovaujantis CK 4.103 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ 7 priedo 4 punktu, Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkto nuostatomis, atsakovo žemės sklype esantis statinys ne tik pastatytas neturint statybas leidžiančio dokumento, tačiau arčiau trijų metrų ieÅ¡kovų nuosavybės teise valdomo gretimo žemės sklypo ribos, ir ieÅ¡kovai nėra davę atsakovui raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo nesilaikyti reglamentuojamo atstumo, o tai sudaro pagrindÄ laikyti, kad statinys pastatytas, pažeidžiant imperatyviuosius normatyvinio statybos techninio dokumento reikalavimus ir Å¡io teisės akto garantuojamas trečiųjų asmenų teises, todėl yra teisinis pagrindas kvalifikuoti statinio statybÄ neteisėta.

Taip pat atsakovas neteisėtai pasistatė sklypus ribojančiÄ užtvarÄ (tvorÄ ), kurios dalis, be kita ko, patenka į ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ . Anot ieÅ¡kovų, ginčo užtvaras (tvora) yra sumontuotas ant iÅ¡betonuotos atraminės sienutės panaudojant statybines riÅ¡amÄ sias medžiagas, t. y. betoninių į žemę įgilintų konstrukcijų, todėl užtvaras, kurį sudaro atraminė sienutė su ant jos sumontuota tvora laikytina statiniu Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkto prasme.

IeÅ¡kovai nurodo, kad siekdami apginti savo teises, vadovaudamiesi CK 4.98 straipsniu, reiÅ¡kia negatorinį ieÅ¡kinį, reikalaudami paÅ¡alinti dėl atsakovo neteisėtos statybos atsiradusius ieÅ¡kovų teisių pažeidimus. Pasak ieÅ¡kovų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pastatant pastatÄ neiÅ¡laikius atstumo iki jų žemės sklypo ribos, pastariesiems yra sudarytos kliÅ«tys naudotis žemės sklypu pagal paskirtį, tai yra statyti sklype pastatÄ Ä¯statymų nustatytu atstumu, nepatiriant papildomų iÅ¡laidų prieÅ¡gaisrinės sienutės įrengimui ir pan.

Atitinkamai, pastačius užtvarÄ (tvorÄ ) ieÅ¡kovams priklausančiame žemės sklype, jie prarado nuosavybės teisę į žemės sklypÄ . Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovai reiÅ¡kia reikalavimÄ pertvarkyti pastatÄ taip, kad bÅ«tų paÅ¡alintas jų teisės pažeidimas, t. y. nugriautos pastato dalys, esančios arčiau nei 3 metrai atstumu iki jų žemės sklypo ribos bei paÅ¡alinti visÄ ieÅ¡kovams priklausančiame žemės sklype esančiÄ tvorÄ .

4. Atsakovas G. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

5. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, nes jokių ieškovų teisių ir/ar turtinių interesų nepažeidė. Pasak atsakovo, ieškovų išdėstyta pozicija prieštarauja objektyvioms faktinėms aplinkybėms. Ieškovai nėra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, o tik bendrasavininkai, kurie įregistravo savo nuosavybės teisę idealiųjų dalių pavidalu. Minėto žemės sklypo bendrasavininkai neturi teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, remiantis kuria būtų tiksliai nurodyta kiekvieno šio žemės sklypo bendrasavininko nuosavybės teise valdomos žemės dalis, todėl atsakovui nėra suprantamos ieškovų pretenzijos ir ieškinyje išsakyti reikalavimai.

Atsižvelgiant į tai, kad nurodyto žemės sklypo bendrasavininko R. P. dalis, lyginant su kitų bendrasavininkų dalimis, yra nemaža, tai laikytina esmine aplinkybe atstumų tarp statinių prasme, nes R. P. nėra pareiškęs jokių turtinio ar neturtinio pobūdžio pretenzijų dėl statinio ar statinių, nors jis yra ieškinyje nurodyto žemės sklypo vienas iš stambesnių bendrasavininkų.

6. IeÅ¡kovai taip pat ieÅ¡kinyje nurodo, kad „ieÅ¡kovams, kurie yra gretimo žemės sklypo savininkai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pastatant pastatÄ neiÅ¡laikius atstumo iki ieÅ¡kovų žemės sklypo ribos, pastariesiems yra sudarytos kliÅ«tys naudotis žemės sklypu pagal paskirtį, tai yra, statyti sklype pastatÄ Ä¯statymų nustatytu atstumu, nepatiriant papildomų iÅ¡laidų prieÅ¡gaisrinės sienutės įrengimui ir pan. atitinkamai, pastačius užtvarÄ ieÅ¡kovams priklausančiame žemės sklype, ieÅ¡kovai prarado nuosavybės teisę į žemės sklypÄ .“ Anot atsakovo, nurodyto gyvenamojo namo bendrasavininkai yra ne tik ieÅ¡kovai, bet taip pat ir trečiasis asmuo R.

P.. Bendrasavininkai taip pat nėra sudarę ir Å¡io nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos, todėl nėra aiÅ¡ku kokioje vietoje yra ketinama kÄ nors statyti ir/ar norimas statinys bus pastatytas iÅ¡imtinai ieÅ¡kovams priklausančioje žemės sklypo dalyje ir jungsis su jų turima nuosavybe. Pasak atsakovo, jam nėra aiÅ¡ku kokia ieÅ¡kovų teisė yra pažeista ir kÄ reikėtų saugoti, kai iki Å¡iol ieÅ¡kinyje nurodyto žemės sklypo bendrasavininkai nėra sudarę tinkamo dokumento įrodančio faktinį nuosavybės teisės buvimo konkrečiai žemės sklypo daliai, kurioje galimai ieÅ¡kovai ketina statyti statinį dar net neturėdami minėto žemės sklypo bei nekilnojamo turto objektų raÅ¡ytinio bendrasavininko pritarimo ar sutikimo.

Taip pat nurodo, kad galimybės sudaryti taikos sutartį nėra.

7. Trečiasis asmuo valstybės įmonė „Registrų centras“ per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o paÅ¡alinti jÄ iÅ¡ Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo, o Å¡io praÅ¡ymo netenkinus bylÄ nagrinėti trečiajam asmeniui valstybės įmonei „Registrų centras“ atstovui nedalyvaujant.

8. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nėra įregistruota jokių statinių, todėl pagal ieškinyje dėstomas aplinkybes, yra kilusi ginčo situacija dėl viešame registre neįregistruotų statinių statybos teisėtumo. Pažymėtina, kad Registrų centrui, kuris yra tik Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, registruojantis nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į juos pagal jam pateikiamus dokumentus, nesuteikta teisė spręsti statybos teisėtumo klausimų. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas, kuriuo bus tenkinamas ar atmetamas ieškovų ieškinys, jokios įtakos Registrų centro teisėms ir pareigoms neturės.

9. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o ieÅ¡kovų reikalavimo pagrįstumÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

10. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. gautas ieÅ¡kovo A. J. „PraÅ¡ymas įvertinti žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) esančio statinio statybos teisėtumÄ â€œ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei imtis priemonių neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimui. Atitinkamai siekiant iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , inspekcija 2021 m. rugsėjo 6 d. raÅ¡tu Nr. 2D-14883 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architektÅ«ros skyrių, o 2021 m. rugsėjo 6 d. raÅ¡tu Nr. 2D-14882 į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyrių.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus statybų leidimų poskyris 2021 m. rugsėjo 7 d. raÅ¡tu Nr. A51-82531/21(3.3.2.26E-VMA) (reg. Nr. 1D-16841 2021-09-07) inspekcijai į 2021 m. rugsėjo 6 d. raÅ¡tÄ Nr. 2D-14883 atsakė, jog patikrinus iÅ¡duotų statybos leidimų registracijos žurnalus nuo 1991 m. iki 1995 m. liepos 1 d. ir nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 7 d. pateikto praÅ¡ymo ar iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento adresu (duomenys neskelbtini) nėra.

Nuo 1995 m. liepos 1d. iki 2002 m. liepos 1 d. statybos leidimus iÅ¡duodavo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija (dabar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos). Nuolatinio saugojimo dokumentai nuo 1940 m. iki 1990 m. yra perduoti saugoti Vilniaus regioniniam valstybės archyvui, Oskaro MilaÅ¡iaus g. 23, el.p.vilnius@archyvai.lt. Inspekcija, iÅ¡nagrinėjusi visÄ surinktÄ informacijÄ , parengė 2021 m. lapkričio 5 d. raÅ¡tÄ /atsakymÄ â€žDėl JÅ«sų praÅ¡ymo įvertinti adresu (duomenys neskelbtini) esančio statinio teisėtumÄ â€œ Nr. 2D-18851 į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , kuriame iÅ¡dėstė, jog pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus pateiktÄ namų valdos žemės sklypo ribų planÄ , kuris buvo patvirtintas 1994 m. lapkričio mėn. 22 d. matyti, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pastatas pastatytas iki 1994 metų, todėl inspekcija, vadovaudamasi Asmenų praÅ¡ymų, skundų, praneÅ¡imų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklėmis, patvirtintomis inspekcijos virÅ¡ininko 2014 m. sausio 8 d.

įsakymu Nr. 1V-5 „Dėl asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ bei Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi, minėtų darbų nenagrinės, kadangi nuo jų atlikimo praėjo daugiau nei 10 metų. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ (toliau - STR 2.02.09:2005 ) 8 priedo 1 punktu - statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai.

Nustatomi mažiausi atstumai nuo statinių iki sklypo ribos ir gatvių raudonųjų linijų, iÅ¡skyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, ir kiti reikalavimai - pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m. AukÅ¡tesniems pastatams Å¡is atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingÄ aukÅ¡tį turinčios pastato ar jo dalies. Šis atstumas gali bÅ«ti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raÅ¡tu.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ patvirtinimo„ 7 priedÄ , kuriame iÅ¡dėstyti privalomi atvejai, kada yra bÅ«tinas besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų raÅ¡ytiniai sutikimai, pavyzdžiui, statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m. atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m. (skaičiuojant atstumÄ horizontalioje plokÅ¡tumoje nuo labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usių konstrukcijų), kai pastato ar stogÄ turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taÅ¡ko aukÅ¡tis, matuojamas nuo žemės pavirÅ¡iaus ties sklypų riba (žemesniojo pavirÅ¡iaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumÄ nuo Å¡io taÅ¡ko iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos (4 punktas).

Nagrinėjamu atveju yra pareikÅ¡tas žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkų - ieÅ¡kovų reikalavimas dėl jų, kaip savininkų, teisių pažeidimo. Savininko daiktinių teisių gynimo bÅ«dai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ savininkas gali pažeistas teises ginti reikÅ¡damas negatorinį ieÅ¡kinį (lot. actio negatoria). Å iuo ieÅ¡kiniu yra ginamos savininkų daiktinės teisės. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).

11. Trečiasis asmuo R. P. per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, nepateikimo priežastys nežinomos.

12. Teismo 2022 m. sausio 7 d. posėdžio metu ieškovai ir ieškovų atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovų atstovė laikėsi pozicijos, kad ieškovų reikalavimas (nugriauti statinius) yra proporcingas teisės pažeidimui.

13. Teismo 2022 m. sausio 7 d. posėdžių metu atsakovas ir atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovo atstovas papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovas turi statybÄ leidžiantį dokumentÄ , iÅ¡duotÄ dar 1990 metais bei statinio projektÄ , todėl ieÅ¡kovų teiginys, kad atsakovas vykdo savavaliÅ¡kas statybas yra neatitinkantis tikrovės. Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme Å¡iuo metu yra nagrinėjama byla pagal ieÅ¡kovo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateiktÄ skundÄ , kuriuo buvo reikalaujama, jog inspekcija imtųsi veiksmų ir spręstų klausimÄ dėl atsakovo neteisėtai pastatyto statinio nugriovimo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos priėmė neigiamÄ sprendimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu ir ieÅ¡kovas šį inspekcijos sprendimÄ apskundė teismui.

14. Teismo 2022 m. sausio 7 d. posėdžio metu trečiojo asmens R. P. atstovas papildomai paaiškino, kad trečiasis asmuo R. P. nebuvo informuotas apie ieškovų planus jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype statyti statinį, tuo labiau nebuvo aptartas klausimas kur tokį statinį ieškovai planuoja statyti ir kokio dydžio, nes žemės sklypo bendrasavininkai nėra konkrečiai susitarę dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Taip pat trečiojo asmens atstovas pažymėjo, kad 2010 m. Statybos techninis reglamentas dar nebuvo priimtas, kai atsakovas faktiškai vykdė aptariamų statinių statybas. Atstovas laikėsi pozicijos, kad ieškovų argumentai, jog atsakovo statiniai yra neteisėtai pastatyti – nepagrįsta. Šiuo metu tarp ieškovų ir trečiojo asmens nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, todėl neaišku kokios konkrečiai ieškovų teisės yra pažeidžiamos.

15. Bylos nagrinėjimo metu 2022 m. vasario 9 d. atsakovas teismui pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Atsakovas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodo, kad ieÅ¡kovų teigimu, atsakovo Å«kinis pastatas – dirbtuvės esÄ pažeidžia ieÅ¡kovų teises, nes stovi arčiau nei 3 metrai nuo jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos. Anot atsakovo, žemės sklypas, kuris yra gretimas jo žemės sklypui, nepriklauso ieÅ¡kovams nuosavybės teise - ieÅ¡kovai yra ne jo savininkai, o tik vieni iÅ¡ bendraturčių.

Dalis žemės sklypo, kuris yra gretimas atsakovo žemės sklypui, priklauso ir trečiajam asmeniui R. P.. Taigi žemės sklypas, kuris yra gretimas atsakovo žemės sklypui, yra bendroji dalinė nuosavybė, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovai jokių teisių į bÅ«tent tÄ gretimo žemės sklypo dalį, kuri ribojasi su atsakovo žemės sklypu, neturi, todėl ieÅ¡kovų tik formaliai ginčijami statybos darbai niekaip nepažeidžia ieÅ¡kovų teisių.

Itin ilgÄ laikÄ Å¾emės sklypo, kuris yra gretimas atsakovo žemės sklypui, bendraturčiai nereiÅ¡kė atsakovui jokių pretenzijų, o dalis tų bendraturčių jokių pretenzijų nereiÅ¡kia ir Å¡iuo metu. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovų ginčijami statybos darbai buvo atlikti prieÅ¡ keliasdeÅ¡imt metų. Atsakovo manymu, ieÅ¡kovai, praėjus keliasdeÅ¡imt metų po ginčijamų statybos darbų atlikimo ieÅ¡kinyje reikÅ¡dami kategoriÅ¡kus reikalavimus griauti, veikia turėdami savų neskaidrių tikslų, nepaiso proporcingumo principo, ir paprasčiausiai piktnaudžiauja savo teisėmis.

Taip pat pažymi, kad teisės aktais yra nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, jei kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas.

IeÅ¡kovų ginčijami statybos darbai buvo atlikti prieÅ¡ keliasdeÅ¡imt metų, o tuo metu galiojusio 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas bendrasis (ilgiausias) trejų metų ieÅ¡kininės senaties terminas. Å iuo atveju sužinojimas (turėjimas sužinoti) apie teisės pažeidimÄ sietinas su statybos darbų atlikimo laiku. Taigi yra akivaizdu, kad Å¡iuo atveju tariama teisė į ieÅ¡kinį atsirado prieÅ¡ keliasdeÅ¡imt metų, todėl tik 2021 m. spalio 26 d. pareikÅ¡dami ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovai akivaizdžiai ir žymiai praleido 1964 m.

CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Tai, kada patys ieÅ¡kovai tapo žemės sklypo bendraturčiais (pvz., kad ieÅ¡kovas A. J. žemės sklypo bendraturčiu tariamai tapo 2018 ir 2019 m., įsigijęs žemės sklypo dalis iÅ¡ kito asmens), yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga – asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieÅ¡kininės senaties termino (1964 m. CK 87 straipsnis). Anot atsakovo, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovai yra praleidę ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl ieÅ¡kovų pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas ir Å¡iuo pagrindu.

Taip pat pastebi, kad ieÅ¡kovai savo 2022 m. sausio 26 d. praÅ¡yme pripažįsta, jog atsakovui 1990 m. rugpjūčio 20 d. buvo iÅ¡duotas leidimas vykdyti individualiÄ statybÄ . Taigi akivaizdu, kad byloje yra neginčijami įrodymai, jog statyba buvo vykdoma turint statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Minėtame leidime yra nurodyta, kad techninę dokumentacijÄ parengė architektas A. A. ir patvirtino Lenino rajono architektas 1990 m. rugpjūčio 13 d., o iÅ¡ tos techninės dokumentacijos (pateikta į bylÄ ) turinio yra aiÅ¡kiai matyti, kad joje buvo numatytas ir ieÅ¡kovų teises tariamai pažeidžiantis pastatas – dirbtuvės.

16. Teismo 2022 m. kovo 3 d. posėdžio metu ieÅ¡kovas A. J. parodė, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl to, jog atsakovas dalį tvoros pastatė ieÅ¡kovams ir trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype bei Å«kinį pasatÄ neiÅ¡laikęs 3 metrų atstumo tarp žemės sklypų ribos. IeÅ¡kovo nuomone Å¡ie pažeidimai turi įtakos ieÅ¡kovų ir trečiojo asmens R. P. siekiui atsidalinti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemė sklypÄ . IeÅ¡kovai 2017 m. dalį pastatų įsigijo iÅ¡ varžytinių, kitas dalis iÅ¡ savininkų, 2019 m.

įsigijo dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Ä®sigyjant nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (dalį pastatų ir dalį žemės sklypo) aptariami ginčo objektai jau buvo, tačiau apie esančius pažeidimus nebuvo žinoma. FaktiÅ¡kai name (esančiame adresu (duomenys neskelbtini)) negyvena. Atsižvelgiant į paaiÅ¡kėjusius pažeidimus, reikalauja paÅ¡alinti tvoros dalį, esančiÄ jų žemės sklype, atraminę sienos dalį, esančiÄ ant žemės sklypo ribos ir dalį Å«kinio pastato, kuri pastatyta arčiau nei 3 metrai nuo žemės sklypų ribos.

Atsakant į atsakovo atstovo, o vėliau ir teismo klausimus, patvirtino, kad žemės sklypo bendrasavininkai nei faktinio, nei oficialaus susitarimo dėl žemės sklypo ir jame esančių pastatų naudojimosi tvarkos neturi. IeÅ¡kovas A. J. laikosi pozicijos, kad atsakovas vykdė savavaliÅ¡kÄ statybÄ , todėl nėra pagrindo leisti įteisinti jo statinius. Anot ieÅ¡kovo, jis negali pradėti statybų savo žemės sklype, kol nebus paÅ¡alinti jo teisių pažeidimai. Reikalavimo dėl atraminės sienelės paÅ¡alinimo nederino su kitu bendrasavininku R.

P.

17. Teismo 2022 m. kovo 3 d. posėdžio metu trečiojo asmens R. P. atstovas dar katÄ pažymėjo, jog tarp trečiojo asmens ir kitų žemės sklypo bendrasavininkų (ieÅ¡kovų) vyko žodinės derybos dėl naudojimosi žemės sklypu ir jame esančių objektų tvarkos, tačiau nei bendro susitarimo tarp bendrasavininkų, nei bendrai pasiraÅ¡yto dokumento Å¡iuo klausimu nėra.

18. Savo ruožtu, ieÅ¡kovai 2022 m. gegužės 30 d. teismui taip pat pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus dėl savo pozicijos, kuriuose nurodo, jog žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai naudojasi Å¡iuo žemės sklypu pagal per daug metų nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ , kuri yra nurodyta pridėtose prie A. J. jo žemės sklypo dalių iÅ¡pirkimo Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyse 2018 m. sausio 15 d. Nr. 49Su-410(14.49.55.) ir 2019 m. birželio 20 d.

Nr. 49SU-256-(14.49.55.) žemės sklypo M1:500 plane (kuris yra jų neatskiriamoji dalis, sutarčių 17 punktas), – su konkrečiai (pagal koordinates) nurodyta naudojimosi sklypu tvarka. Pagal Å¡iÄ naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ , bÅ«tent ieÅ¡kovai A. J. ir P. J. naudojasi jo dalimis gretutinėmis ginčo sklypui, esančiame (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovai paaiÅ¡kina, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas R. P. dar 2020 m. rugsėjo mėnesį žinojo apie ieÅ¡kovo A.

J. iÅ¡pirktas sklypo dalis, kadangi ieÅ¡kovas 2020 m. rugsėjo mėnesį – 2021 m. sausio mėnesį buvo įdėjęs interneto portale „Aruodas.lt“ jam priklausančių žemės sklypo (ir namo) dalių pardavimo skelbimÄ , be to laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki 2021 m. sausio 13 d. derino su sklypo bendrasavininku R. P. žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies atidalijimo projektÄ . IeÅ¡kovų teigimu, atsakovo nurodomas 1990 metais parengtas projektas buvo skirtas tik namo su garažu statybai.

Projekto pirmo ir antro aukÅ¡tų brėžiniuose punktyru pažymėtas „dirbtuvė – Å«kinis pastatas“ neturi nei projektinių iÅ¡matavimų, nei yra įtrauktas į projektuoto namo patalpų sÄ raÅ¡Ä ir plotus, t. y. nėra suprojektuotas (tik pažymėtas kaip galimai projektuotinas ateityje) bei įvardintas ne kaip namo patalpa, bet kaip atskiras pastatas (t. y. ne kaip projektuoto namo sudedamoji dalis). Anot ieÅ¡kovų, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 1990 m. statybos leidime nurodyta, jog leidimas galiojo iki 1993 m. sausio 10 d.

Statybų leidimų, kurių galiojimas buvo pasibaigęs iki 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusio STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“, galiojimo terminas nebuvo automatiÅ¡kai pratęsiamas neribotam terminui netaikant papildomų procedÅ«rų, t. y. statybos leidimai, kurių terminas pasibaigė iki 2010 m. spalio 1 d. ir nebuvo atskirai naujai pratęstas pagal tam privalomas papildomas procedÅ«ras, yra negaliojantys. Kadangi nei byloje, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje nėra duomenų apie 1990 m. statybos leidimo galiojusio iki 1993 m. sausio 10 d., galiojimo termino pratęsimÄ , tai 1990 m. statybos leidimas yra negaliojantis.

IeÅ¡kovai laikosi pozicijos, kad ginčo „dirbtuvės – Å«kinis pastatas“ nėra 1990 m. namo projekto ir 1990 m. statybos leidimo (nuo 1993 m. sausio 10 d. negaliojančio) sudedamoji dalis. Å io „dirbtuvės – Å«kinio pastato“ statybai nebuvo ir nėra iÅ¡duota leidžiančio jo statybÄ dokumento, – ir bÅ«tent nelegalaus „dirbtuvės – Å«kinio pastato“ savavaliÅ¡ka statyba netinkamu atstumu nuo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pažeidžia Å¡io sklypo bendrasavininkų turtines teises.

19. Byloje 2022 m. birželio 7 d. gauti papildomi atsakovo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose nurodoma, kad ieÅ¡kovai bando įteigti tai, kad esÄ yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini), tvarka. Nekilnojamojo turto registre toks susitarimas dėl naudojimosi nurodytu žemės sklypu tvarkos nėra įregistruotas. Å iuo atveju ginčo žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims asmenims - R. P. ir ieÅ¡kovams, todėl ieÅ¡kovai neturi teisės vienasmeniÅ¡kai (savo nuožiÅ«ra) spręsti su tuo sklypu susijusius klausimus.

R. P., kuris taip pat yra minėto žemės sklypo bendraturčiu, jokių pretenzijų atsakovui neturi. ReikÅ¡dami nagrinėjamÄ ieÅ¡kinį, siejamÄ su ginčo žemės sklypu, ieÅ¡kovai veikia prieÅ¡ kito to paties žemės sklypo bendraturčio R. P. valiÄ . Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju bendraturčių sutarimo, kurio reikalaujama CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, nėra. Norėdami reikÅ¡ti atsakovui pretenzijas dėl jo statinių (CPK 5 straipsnio 1 dalis), ieÅ¡kovai turi rasti Å¡iuo klausimu sutarimÄ su žemės sklypo bendraturčiu R.

P. IeÅ¡kovų reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl atsakovo statinių griovimo (turint omeny, kad po atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypo dalis, esanti greta atsakovo žemės sklypo, gali atitekti bÅ«tent R. P., kuris jokių pretenzijų dėl atsakovo statinių neturi) yra apskritai nelogiÅ¡kas ir prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams. Atsakovai pažymi, kad patys ieÅ¡kovai pripažįsta, jog atsakovui 1990 m. rugpjūčio 20 d. buvo iÅ¡duotas leidimas vykdyti individualiÄ statybÄ .

IÅ¡ minėto leidimo techninės dokumentacijos (pateikta į bylÄ ) turinio yra aiÅ¡kiai matyti, kad joje buvo numatytas ir ieÅ¡kovų teises tariamai pažeidžiantis pastatas - dirbtuvės. IÅ¡ į bylÄ pateikto namų valdos žemės sklypo ribų plano, parengto AB „Vilniaus komprojektas“ ir patvirtinto 1994 m. lapkričio 22 d., yra matyti, kad statinys su dirbtuvėmis žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas iki 1994 m. lapkričio 10 d. Teisės aktai, kuriais remiasi ieÅ¡kovai, tuo metu, kai atsakovo statiniai jau buvo pastatyti, apskritai dar net nebuvo priimti.

Minėtas 1994 m. žemės sklypo planas yra oficialus dokumentas, kuris buvo suderintas su valstybės institucijomis. Pasak atsakovo, Å¡iuo metu statybÄ leidžiantys dokumentai apskritai galioja neterminuotai, todėl statybos leidimo galiojimo formalus nepratęsimas bet kuriuo atveju bÅ«tų tik neesminis pažeidimas, nesuponuojantis tokių kraÅ¡tutinių pasekmių, kokių norėtų ieÅ¡kovai, t. y. statinių nugriovimo. IÅ¡ į bylÄ pateikto namų valdos žemės sklypo ribų plano, parengto AB „Vilniaus komprojektas“ ir patvirtinto 1994 m. lapkričio 22 d., yra matyti, kad statinys su dirbtuvėmis žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas iki 1994 m. lapkričio 10 d.

Pažymėtina, kad atsakovas jokių statybos darbų Å¡iuo metu neatlieka. IeÅ¡kovas A. J. teikė skundÄ Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau - inspekcija) dėl atsakovo tariamai savavaliÅ¡kos statybos, tačiau inspekcija atsisakė skundÄ nagrinėti, nes statybos darbai buvo atlikti anksčiau kaip prieÅ¡ 10 metų (t. y. iki 1994 m. lapkričio 10 d.). Vilniaus apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Nr. eI3-1759-331/2022 pagal pareiÅ¡kėjo A.

J. skundÄ Â atsakovui inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2022 m. vasario 17 d. sprendimu nusprendė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Taigi minėti ieÅ¡kovų argumentai apie tai, kad atsakovo statybos leidimo galiojimas nėra pratęstas ir pan., neturi jokios reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai, ir yra atmestini. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovai jokių iÅ¡skirtinių teisių bÅ«tent į tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuri ribojasi su atsakovo žemės sklypu, neturi, ir ta žemės sklypo dalimi nesinaudoja.

IeÅ¡kovų dėstoma pozicija, kad yra bÅ«tinybė atsakovo statinius griauti yra akivaizdžiai nesuderinama su proporcingumo principu, neatitinka interesų pusiausvyros. IeÅ¡kovų nurodomas tam tikrų atstumų nesilaikymas yra nežymus, neturi jokios realios neigiamos įtakos jų interesams, o atraminės sienelės paÅ¡alinimas gali sukelti žemės nuoÅ¡liauÅ¾Ä ir padaryti žalos žemės sklypui. Atsakovo statiniai yra pastatyti jau seniai, jie pažymėti dar 1994 m. parengtame žemės sklypo plane, kuris buvo oficialiai suderintas su valstybės institucijomis.

20. Byloje 2022 m. liepos 15 d. gautas ieÅ¡kovų praÅ¡ymas dėl pozicijos byloje patikslinimo ir dėl papildomų dokumentų prijungimo į bylÄ . IeÅ¡kovai nurodo, kad A. J. 2018 m. sausio 15 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 49SU-410-(14.49.55.) ir 2019 m. birželio 20 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 49SU-256-(14.49.55.) iÅ¡pirko žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) dalis, pagal Å¡ių sutarčių 17 punkte įvardinta jų neatskiriamÄ jÄ dalimi 1995 m. balandžio 13 d. minėto žemės sklypo M1:500 planÄ , – kuriame yra konkrečiai nurodyta naudojimosi sklypu tvarka.

Å ios sutartys (su minėtu sklypo planu) yra registruotos Nekilnojamojo turto registre. Be to, kiti Å¡io sklypo bendrasavininkai ieÅ¡kovė P. J. ir trečiasis asmuo R. P. (naudojimosi tvarkÄ sudariusios O. P. įpėdinis) faktiÅ¡kai visada puikiai žinojo bei laikėsi ir iki Å¡iol faktiÅ¡kai laikosi minėtos žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos. Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes ir į kasacinio teismo praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus yra konstatuotina, kad žemės sklypui, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra nustatyta, įregistruota vieÅ¡ame registre ir galioja jo naudojimosi tvarka, kurios nuo 1995 metų ir iki Å¡iol faktiÅ¡kai laikosi visi buvę ir dabartiniai Å¡io žemės sklypo bendrasavininkai, – pagal kuriÄ ne Å¡io sklypo bendrasavininkas R.

P., bet būtent ieškovai A. J. ir P. J. naudojasi šio sklypo dalimis, gretutinėmis atsakovo G. P. žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), esantiems ginčo tvorai ir „dirbtuvėms – ūkinio“ pastatui. Ieškovai taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės P. J. ieškinį dėl faktinės naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo, 2016 m. liepos 11 d. atsiliepime į ieškinį R.

P. patvirtino kaip esančiÄ 2016 m. vasario 9 d. plane nurodytÄ faktinę naudojimosi tvarkÄ Å¾emės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Anot ieÅ¡kovų, pagal visus byloje naudojimosi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), planus: 1994 m. rugsėjo 1 d. planÄ , esantį NTR vieÅ¡ame registre 1995 m. balandžio 13 d. sklypo ir naudojimosi juo planÄ , 2016 m. vasario 9 d. faktinį naudojimosi planÄ , ne sklypo bendrasavininkas R. P., bet bÅ«tent ieÅ¡kovai A. J. ir P. J. naudojasi Å¡io sklypo dalimis, gretutinėmis atsakovo G.

P. žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), esantiems ginčo tvorai ir „dirbtuvėms – Å«kinio“ pastatui. Taip pat ieÅ¡kovų nuomone, namui su garažu (be „dirbtuvių – Å«kinio pastato“) 1990 m. statybos leidimas galiojo iki 1993 m. sausio 10 d. dienos, – atsakovas nepateikė įrodymų, kad užbaigė statybÄ iki 1993 m. sausio 10 d. (tai, kad namas buvo užfiksuotas 1994 m. lapkričio 22 d. sklypo plane nepatvirtina jo statybos iki 1993 m. sausio 10 d. užbaigimo).

Atsakovo minimas 1994 m. lapkričio 22 d. žemės sklypo planas yra tik faktinės situacijos sklype fiksavimo dokumentas, tačiau nepatvirtina namo su garažu statybos teisėtumo, ir tuo labiau nepatvirtina namo projekte ir leidime jo statybai nenurodyto ginčo šioje byloje „dirbtuvių – ūkinio pastato“ statybos teisėtumo.

21. Teismo 2022 m. spalio 25 d. posėdžio metu ieÅ¡kovas A. J. apibendrino savo galutinę pozicijÄ byloje, nurodydamas, jog atsakovo dalis tvoros yra ieÅ¡kovams ir trečiajam asmeniui R. P. priklausančiame žemės sklype, todėl negali pilnai naudotis ta sklypo dalimi, taip pat atsakovo Å«kinis pastatas pastatytas neiÅ¡laikius 3 metrų atstumo nuo žemės sklypų ribos, todėl nusprendus toje žemės sklypo dalyje statyti pastatÄ , ieÅ¡kovai arba kiti asmenys patirtų papildomas iÅ¡laidas, susijusias su prieÅ¡gaisrine sauga.

Atsižvelgiant į nurodytus pažeidimus, praÅ¡o teismo įpareigoti atsakovÄ paÅ¡alinti tvoros dalį, esančiÄ jo žemės sklypo dalyje, patraukti arba paÅ¡alinti Å«kinio pastato dalį bei atraminę sienelę, esančias arčiau nei 3 metrai nuo žemės sklypų ribos. A. J. teigimu, pagal faktiÅ¡kai nusistovėjusiÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ bÅ«tent jo žemės sklypo dalyje yra ginčo objektų nurodytos dalys/pažeidimai. Atsakant į atsakovo atstovo klausimus A. J. patvirtino, kad įregistruotos ar notariÅ¡kai patvirtintos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nėra, konkretaus planuojamo statinio projekto neturi.

22. Teismo 2022 m. spalio 25 d. posėdžio metu atsakovas paaiÅ¡kino, kad 1990 m. kartu su broliu R. P. statė namÄ už bendras lėšas, užtvėrė tvorÄ , dėl kurios Å¡iuo metu ieÅ¡kovai reiÅ¡kia pretenzijas. Statybos darbai buvo baigti 1993 m. Anot atsakovo, didžioji tvoros dalis leidžia ieÅ¡kovams naudotis ta atsakovo žemės sklypo dalimi, kuri yra kitoje tvoros pusėje. PaaiÅ¡kino, jog atraminė sienelė pastatyta, tam, kad sulaikytų gruntÄ , iÅ¡ardžius atraminę sienelę – atsirastų Å¡laitas, vanduo plauktų į jo sklypÄ . Atsakovo vertinimu, tvora ieÅ¡kovų teisių nepažeidžia, prieÅ¡ingai, tiek tvora, tiek atraminė sienelė sutvirtina Å¡laitÄ , iÅ¡ esmės atlieka apsauginę funkcijÄ . Iki bylos iÅ¡kėlimo teisme, ieÅ¡kovai jokių pretenzijų dėl ginčo objektų neturėjo. IÅ¡ esmės pretenzijos dėl atsakovo tvoros ir Å«kinio pastato atsirado kilus konfliktui ir nesutarus dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) padalijimo.

23. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, R. P. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad yra atsakovo brolis, ginčo tvorÄ statė abu su broliu. Tvora yra jo ir brolio turtas. Pretenzijų dėl ginčo objektų atsakovui neturi, ieÅ¡kinio reikalavimų nepalaiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovo A. J. teismui pateiktos žemės sklypo naudojimosi tvarkos jam nebuvo žinomos, taip pat pažymėjo, jog nebuvo informuotas apie galimybę iÅ¡sipirkti valstybinės žemės sklypo dalį.

Ieškinys netenkintinas. I. B. nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados 24. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, byloje dalyvaujančių asmenų ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovui A. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 321/1145 dalys, ieškovei P. J. 387/1145 dalys ir trečiajam asmeniui R. P. 437/1145 dalys žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1145 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

Ieškovams bei trečiajam asmeniui R. P. priklausančiame žemės sklype stovi ir jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurių naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Ieškovams ir trečiajam asmeniui R. P. priklausantis žemės sklypas šiaurės vakarų dalyje ribojasi su atsakovui G. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Anot ieškovų, atsakovui priklausančiame žemės sklype yra pastatyti du statiniai, iš kurių vienas yra pastatytas žymiai arčiau ieškovams ir trečiajam asmeniui R.

P. priklausančio žemės sklypo ribos nei imperatyviai numatyta teisės aktuose. Taip pat atsakovas neteisėtai pasistatė sklypus ribojančiÄ užtvarÄ (tvorÄ ), kurios dalis, be kita ko, patenka į ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ . IeÅ¡kovai laikosi pozicijos, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pastatant pastatÄ neiÅ¡laikius atstumo iki jų žemės sklypo ribos, pastariesiems yra sudarytos kliÅ«tys naudotis žemės sklypu pagal paskirtį, tai yra statyti sklype pastatÄ Ä¯statymų nustatytu atstumu, nepatiriant papildomų iÅ¡laidų prieÅ¡gaisrinės sienutės įrengimui ir pan.

25. Nuosavybės teisė – tai teisė savo (savininko) nuožiÅ«ra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko daiktinių teisių gynimo bÅ«dai įtvirtinti CK 4.95 – 4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ savininkas gali pažeistas teises ginti reikÅ¡damas negatorinį ieÅ¡kinį.

26. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

27. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti:

1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus;

2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį;

3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018).

28. IeÅ¡kovai praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – nugriauti (pertvarkyti) žemės sklype pastatytus statinius (jų dalis), esančius arčiau nei 3 metrai atstumu iki jų žemės sklypo, taip pat nugriauti Å¡iame sklype pastatytÄ užtvarÄ (tvorÄ ) bei sutvarkyti statybvietę, nes anot ieÅ¡kovų, jiems yra sudarytos kliÅ«tys naudotis žemės sklypu pagal paskirtį, tai yra statyti sklype pastatÄ Ä¯statymų nustatytu atstumu, nepatiriant papildomų iÅ¡laidų prieÅ¡gaisrinės sienutės įrengimui. Toks ieÅ¡kovų reikalavimas atitinka negatorinio ieÅ¡kinio sampratÄ , todėl, remiantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei vadovaujantis šį reglamentavimÄ aiÅ¡kinančia kasacinio teismo praktika, ieÅ¡kovai turėjo įrodyti, kad jie yra žemės sklypo savininkai ir kad minėtų daiktų buvimas neiÅ¡laikant trijų metrų atstumo pažeidžia kiekvieno konkretaus savininko teises ir saugomus interesus (CPK 178 straipsnis).

29. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir trečiasis asmuo R. P., nesutikdami su ieÅ¡kinio reikalavimais, laikėsi pozicijos, kad Å¡iuo metu tarp ieÅ¡kovų ir trečiojo asmens nėra nustatyta žemės sklypo bei jame esančių statinių naudojimosi tvarka, todėl neaiÅ¡ku kokios konkrečiai ieÅ¡kovų teisės yra pažeidžiamos, kas yra bÅ«tina sprendžiant negatorinio ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ . IeÅ¡kovai, atsikirsdami į tokius atsakovo ir trečiojo asmens argumentus, laikėsi pozicijos, kad žemės sklypo bendrasavininkai naudojasi žemės sklypu pagal per daug metų nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ , kuri yra nurodyta žemės sklypo dalių iÅ¡pirkimo Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyse. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokia ieÅ¡kovų pozicija.

30. Pažymėtina, kad bendraturčiai turi teisę susitarimÄ dėl naudojimosi tvarkos, patvirtinti notariÅ¡kai ir įregistruoti vieÅ¡ame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis. Susitarimas, nepriklausomai nuo jo formos, yra privalomas susitariantiems bendraturčiams, tačiau, pasikeitus kuriam nors iÅ¡ susitarusių bendraturčių, jis naujajam bendraturčiui privalomos galios nebeturi, jei nebuvo laikytasi CK 4.81 straipsnio 2 dalies reikalavimų susitarimo formai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).

31. IeÅ¡kovai teigia, kad A. J. 2018 m. sausio 15 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 49SU-410-(14.49.55.) ir 2019 m. birželio 20 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 49SU-256-(14.49.55.) iÅ¡pirko žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis, pagal Å¡ių sutarčių 17 punkte įvardinta jų neatskiriamÄ jÄ dalimi 1995 m. balandžio 13 d. minėto žemės sklypo M1:500 planÄ , kuriame yra konkrečiai nurodyta naudojimosi sklypu tvarka.

32. Kaip matyti iÅ¡ 2018 m. sausio 15 d. ir 2019 m. birželio 20 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių, jų 17 punkte neatskiriamÄ jÄ dalimi laikomas 1995 m. balandžio 13 d. žemės sklypo M1:500 planas. Pažymėtina, kad tiek žemės sklypo pirmtakių 1994 m. rugsėjo 1 d. pareiÅ¡kimo dėl atitinkamų žemės sklypo dalių pirkimo, tiek minėto 1995 m. balandžio 13 d. žemės sklypo plano tikslas ne naudojimosi tvarkos nustatymas. Byloje nėra objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti, kad minėto pirmtakių susitarimo pagrindu, ar 1995 m. balandžio 13 d.

žemės sklypo plano pagrindu viešajame registre būtų įregistruota žemės sklypo naudojimosi tvarka. Priešingai nei teigia ieškovai, iš jų pateiktų civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) procesinių dokumentų matyti, kad tarp žemės sklypo bendrasavininkų nėra bendro susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, ko pasėkoje ir buvo inicijuota civilinė byla dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tačiau teisminio proceso metu nepašalinus ieškinio trūkumų ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu.

Pažymėtina ir tai, kad vien tam tikros trečiojo asmens R. P. pozicijos pateikimas minėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jokiu būdu nesudaro pagrindo išvadai, kad trečiasis asmuo tuo metu ir iki šiol laikosi 1995 m. plane ar 2016 m. plane nurodytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kuri įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruota. Juo labiau, kad teisminio proceso metu trečiasis asmuo R. P. laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jokia žemės sklypo naudojimosi tvarka su ieškovais nebuvo sudaryta, faktiškai nėra susitarta, kokiomis žemės sklypo dalimis naudojasi kiekvienas iš bendrasavininkų.

Tai, kad 2018 m. sausio 15 d. ir 2019 m. birželio 20 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys yra įregistruotos viešajame registre nesudaro pagrindo išvadai, jog šių sutarčių pagrindu taip pat įregistruota bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka.

33. Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes ir į kasacinio teismo praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus teismas konstatuoja, kad žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nėra nustatyta ir įregistruota vieÅ¡ame registre naudojimosi tvarka. Naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarka nėra nustatyta nei tarp ieÅ¡kovų, nei tarp ieÅ¡kovų ir trečiojo asmens R. P., t. y. nėra identifikuota kiekvieno žemės sklypo savininko realiai valdoma žemės sklypo dalis, atitinkanti kiekvieno jų nuosavybės teise valdomÄ idealiÄ nuosavybės dalį. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad bendraturčiai gera valia nėra sudarę sutarimo dėl bendro žemės sklypo valdymo ir naudojimosi juo tvarkos, kÄ bylos nagrinėjimo metu patvirtino trečiasis asmuo R. P..

34. Nors ieÅ¡kovai ir yra dalies žemės sklypo savininkai, bet nėra nustatyta jų valdomų žemės sklypo dalių naudojimosi tvarka su kitu žemės sklypo bendratučiu R. P., kuris savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl savininko teisių gynimo CK 4.98 straipsnio pagrindu nepareiÅ¡kė ir bylos nagrinėjimo metu palaikė atsakovo pozicijÄ . FaktiÅ¡kai negalima nustatyti, kur konkrečiai esančiÄ proporcingÄ turimai nuosavybės daliai bendro 0,1145 ha žemės sklypo dalį valdo kiekvienas savo teises ieÅ¡kiniu ginantis ieÅ¡kovas, atitinkamai negalima spręsti, ar bÅ«tent ant ieÅ¡kovų ir konkrečiai ant kurio ieÅ¡kovo žemės sklypo dalies yra laikinas statinys (tvora), kurių buvimas galėtų pažeisti savininko teises ir saugomus interesus.

Bendrasavininkai taip pat nėra sudarę ir Å¡iame žemės sklype esančių statinių naudojimosi tvarkos, todėl nėra aiÅ¡ku kokioje vietoje ieÅ¡kovai ketina kÄ nors statyti ir/ar norimas statinys bus pastatytas iÅ¡imtinai ieÅ¡kovams priklausančioje žemės sklypo dalyje ir jungsis su jų turima nuosavybe.

35. IeÅ¡kovų teigimu, atsakovo Å«kinis pastatas – dirbtuvės esÄ pažeidžia ieÅ¡kovų teises, nes pastatytas neturint statybas leidžiančio dokumento ir stovi arčiau nei 3 metrai nuo jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos. Trečiasis asmuo VÄ® „Registrų centras“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad atsakovo žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nėra įregistruota jokių statinių, todėl pagal ieÅ¡kinyje dėstomas aplinkybes, yra kilusi ginčo situacija dėl vieÅ¡ame registre neįregistruotų statinių statybos teisėtumo.

36. IeÅ¡kovai iÅ¡ esmės neginčija, kad atsakovui 1990 m. rugpjūčio 20 d. buvo iÅ¡duotas leidimas vykdyti individualiÄ statybÄ . Taigi byloje yra neginčijami įrodymai, jog statyba buvo pradėta vykdyti turint statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Minėtame leidime yra nurodyta, kad techninę dokumentacijÄ parengė architektas A. A. ir patvirtino Lenino rajono architektas 1990 m. rugpjūčio 13 d. IÅ¡ minėto leidimo techninės dokumentacijos matyti, kad buvo numatytas ir ieÅ¡kovų teises tariamai pažeidžiantis pastatas – dirbtuvės (Å«kinis pastatas).

Iš byloje esančio namų valdos žemės sklypo ribų plano, parengto AB „Vilniaus komprojektas“ ir patvirtinto 1994 m. lapkričio 22 d., matyti, kad statinys su dirbtuvėmis žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas iki 1994 m. lapkričio 10 d. Minėtas 1994 m. žemės sklypo planas yra oficialus dokumentas, kuris buvo suderintas su valstybės institucijomis. Aplinkybes, kad statinys su dirbtuvėmis bei tvora buvo pastatyti iki 1994 m. bylos nagrinėjimo metu patvirtino atsakovas ir trečiasis asmuo R.

P. Byloje nėra objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti, kad atsakovas Å¡iuo metu atliktų kažkokius statybos darbus ar, kad statybos darbai buvo užbaigti vėliau nei 1994 m. (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ieÅ¡kovas A. J. teikė skundÄ Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl atsakovo tariamai savavaliÅ¡kos statybos, tačiau inspekcija atsisakė skundÄ nagrinėti laikydamasi pozicijos, kad statybos darbai buvo atlikti anksčiau kaip prieÅ¡ 10 metų (t. y. iki 1994 m. lapkričio 10 d.).

Toks Inspekcijos sprendimas buvo apskustas teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiÅ¡kėjo A. J. skundÄ dėl inspekcijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2022 m. vasario 17 d. sprendimu nusprendė skundÄ atmesti. Taigi minėti ieÅ¡kovų argumentai apie tai, kad atsakovo statybos leidimo galiojimas nėra pratęstas, neturi esminės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai, ir yra atmestini. Be to, teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje statybos leidimo galiojimo formalus nepratęsimas bet kuriuo atveju bÅ«tų tik neesminis pažeidimas, nesuponuojantis kraÅ¡tutinių pasekmių, kokių siekia ieÅ¡kovai, t. y. statinių nugriovimo.

37. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino atsakovas ir trečiasis asmuo R. P., didžioji dalis tvoros leidžia ieÅ¡kovams naudotis ta atsakovo žemės sklypo dalimi, kuri yra kitoje tvoros pusėje. Atraminė sienelė pastatyta, tam, kad sulaikytų gruntÄ , todėl iÅ¡ardžius atraminę sienelę – atsirastų Å¡laitas, vanduo plauktų į sklypÄ . Minėtos aplinkybės, kurių bylos nagrinėjimo metu nepaneigė ieÅ¡kovai, patvirtina, kad tvora ieÅ¡kovų teisių nepažeidžia, prieÅ¡ingai, tiek tvora, tiek atraminė sienelė sutvirtina Å¡laitÄ , iÅ¡ esmės atlieka apsauginę funkcijÄ .

38. Pažymima ir tai, kad ieÅ¡kovai savo reikalavimÄ paÅ¡alinti pažeidimus – įpareigoti nugriauti atsakovui priklausančiame žemės sklype esantį statinį bei dalį tvoros – grindė ne tik CK 4.103 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, bet ir CK 4.98 straipsnyje įtvirtinto savininko teisių gynimo bÅ«do pagrindu. Tokiu atveju, net ir nustačius, kad atsakovo pastato dalis pastatyta, pažeidžiant teisės aktų nustatytÄ minimalų atstumÄ nuo kaimyninio žemės sklypo ribos, turėjo bÅ«tų įrodytas ieÅ¡kovų teisių suvaržymas, apsunkinimas, kylantis dėl per arti sklypų ribos pastatyto statinio bei tvoros, t. y. materialinės pasekmės.

39. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai įrodinėjo, kad dėl atsakovo statybos pažeidimų jie įstatymų nustatytu atstumu negali sklype statyti pastato, nepatirdami papildomų iÅ¡laidų prieÅ¡gaisrinės sienutės įrengimui. Pažymėtina, kad jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovų ketinimus vykdyti statybas, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Be to, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju bendrasavininkai (ieÅ¡kovai ir trečiasis asmuo R. P.) nėra sudarę nekilnojamojo turto (statinių) naudojimosi tvarkos, todėl nėra aiÅ¡ku kokioje vietoje yra ketinama kÄ nors statyti ir/ar norimas statinys bus pastatytas iÅ¡imtinai ieÅ¡kovams priklausančioje žemės sklypo dalyje ir jungsis su jų turima nuosavybe.

Esant tokiai situacijai, nėra aiÅ¡ku kokia ieÅ¡kovų teisė yra pažeista ir kÄ reikėtų saugoti, kai iki Å¡iol ieÅ¡kinyje nurodyto žemės sklypo bendrasavininkai nėra sudarę tinkamo dokumento įrodančio faktinį nuosavybės teisės buvimo konkrečiai žemės sklypo daliai, kurioje galimai ieÅ¡kovai ketina statyti statinį dar net neturėdami minėto žemės sklypo bei nekilnojamo turto objektų raÅ¡ytinio bendrasavininko pritarimo ar sutikimo.

40. Teismas, įvertęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieÅ¡kovų nurodomas tam tikrų atstumų nesilaikymas yra nežymus, neturi jokios realios neigiamos įtakos jų interesams, o atraminės sienelės paÅ¡alinimas gali sukelti žemės nuoÅ¡liauÅ¾Ä ir padaryti žalos žemės sklypui, todėl ieÅ¡kovams neįrodžius teisių suvaržymų (materialinių pasekmių), kylančių dėl per arti sklypų ribos pastatyto statinio bei tvoros, jų ieÅ¡kinys atmetamas kaip nepagrįstas.

41. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ taikyti 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Anot atsakovo, ieÅ¡kovams tariama teisė į ieÅ¡kinį atsirado prieÅ¡ keliasdeÅ¡imt metų, todėl tik 2021 m. spalio 26 d. pareikÅ¡dami ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovai akivaizdžiai ir žymiai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

42. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju statybos leidimas buvo iÅ¡duotas 1990 m., statybos užbaigtos iki 1994 m. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas bendrasis trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris reikalavimui dėl ginčo statinių nugriovimo pareikÅ¡ti baigėsi atitinkamai 1997 m. Per nurodytÄ terminÄ tuo metu buvę gretimo gyvenamojo namo ir žemės sklypo savininkai bei iÅ¡ jų nuosavybės teises įgiję ieÅ¡kovai, turėjo teisę pateikti teismui reikalavimus dėl ginčo statinių nugriovimo.

Byloje nesant duomenų, kad ginčijamų statinių statybų metu buvę savininkai ar ieÅ¡kovai bÅ«tų reiÅ¡kę kokias nors pretenzijas gretimo namo savininkams dėl nagrinėjamo ginčo objektu tapusių statinių, laikytina, kad buvę savininkai nemanė, jog jų teisės yra pažeidžiamos, todėl tiek buvę savininkai, tiek ieÅ¡kovai per įstatymuose nustatÄ terminÄ nepasinaudojo teise kreiptis į teismÄ , pareikÅ¡dami nurodytus reikalavimus.

43. Pažymėtina, kad 1964 m. CK 87 straipsnyje buvo nustatyta, jog asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškinio senaties termino. Iš esmės tokia pati nuostata įtvirtinta ir galiojančio CK 1.128 straipsnyje, tik papildomai nustatyta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymuose nenustatyta ko kita. Ši taisyklė taikytina ir daiktinių teisių perleidimo atveju, nes ir daiktinių teisių perleidimas grindžiamas principu, jog niekas negali perleisti daugiau teisių, nei pats jų turi.

Taigi ieÅ¡kovams 2018-2019 m. įsigijus žemės sklypo dalis, jie neįgijo daugiau teisių, negu jų turėjo teise kreiptis į teismÄ nepasinaudoję ir nurodytų reikalavimų nepareiÅ¡kę namo ir žemės sklypo perleidėjai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2002; 2007 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2007). Ta aplinkybė, kad žemės sklypÄ , su kurio nuosavybės teisių pažeidimu savo reikalavimus sieja ieÅ¡kovai, jie įgijo 2018-2019 metais, vertinant šį faktÄ ieÅ¡kinio senaties termino aspektu, neturi ir negali turėti įtakos ieÅ¡kovų teisėms pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl statinių nugriovimo, nes, įsigydami žemės sklypo ir namo dalis, jie perėmė buvusių savininkų turėtas teises ir pareigas, o ieÅ¡kinio senaties terminų, susijusių su nuosavybės teisėmis į šį turtÄ , skaičiavimas, vadovaujantis pirmiau nurodyta taisykle, neprasidėjo iÅ¡ naujo.

Nustačius Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovų reikalavimui įpareigoti atsakovÄ nugriauti ginčo statinį ir dalį tvoros ieÅ¡kinio senaties terminas nurodyto reikalavimo pateikimo dienÄ jau buvo pasibaigęs, todėl atsakovui praÅ¡ant (CK1.126 straipsnio 2 dalis), taikytina ieÅ¡kinio senatis ir ieÅ¡kovų reikalavimas, remdamasis ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, atmestinas ir Å¡iuo pagrindu (1964 m. CK90 straipsnio 1 dalis, CK1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

45. Atsakovas G. P. prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir tai patvirtinančių dokumentų, taip pat nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių tokių iÅ¡laidų apmokėjimÄ (CPK 178 straipsnis).

46. Teismo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 22,40 Eur bei virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ patvirtintÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ 5,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl jų atlyginimas priteistinas lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovo A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovės P. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 22,40 Eur (dvideÅ¡imt dviejų eurų ir 40 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , t. y. iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo po 11,20 Eur (vienuolika eurų ir 20 centų). Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662.

SumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Jelena Leščinskienė