2021-04-21 Nr. AB-8367-3-61-3-00390-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-276-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00390-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 51.9; 59.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VTD) Pretendentų vertinimo komisijoje 2021 m. sausio 6 d. protokolu Nr. 27L-23 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo (-ų) konkurse į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir MD) Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi nutarė: 1) bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje; 2) 2021 m. sausio 6 d. konkurso į MD Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas protokolo išrašo (toliau – Išrašas) medžiagą pripažinti nevieša.

Tokią nutartį pirmosios instancijos teismas priėmė, nustatęs, kad VTD pateikė prašymą laikyti neviešu 2021 m. sausio 6 d. konkurso į MD Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas protokolo išrašą, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 8 straipsnio 2 dalimi ir 14 straipsnio 2 dalimi.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį, priteisti iš VTD pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas surašant atskirąjį skundą.

Teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, nes kol administracinė byla dar nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, ABTĮ 14 straipsnio 2 dalis netaikoma. Kol administracinė byla dar nagrinėjama, teismas gali vadovautis ar ABTĮ 8 straipsnio 2 dalimi, ar ABTĮ 49 straipsnio 2 dalimi, ir dėl bylos nagrinėjimo uždarame teismo posėdyje ar proceso dalyvių apribojimo susipažinti su bylos medžiaga priimti motyvuotą nutartį. Šiuo atveju teismas nepateikė jokių motyvų dėl bylos nagrinėjimo uždarame teismo posėdyje ir bylos medžiagos dalies pripažinimo nevieša.

Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-1518-1047/2021 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-1473-983/2021 buvo pripažinta, kad Išrašas nėra nevieša bylos medžiaga, nes joje nėra profesinės ar komercinės paslapties. Šios nutartys turi prejudicinę reikšmę ir šiuo atveju, nes priimtos tarp tų pačių proceso šalių – pareiškėjo ir VTD, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo remtis jomis ir nepripažinti Išrašo nevieša bylos medžiaga, neskirti bylos nagrinėti uždarame teismo posėdyje.

Atkreipia dėmesį, kad, kai teismo sprendimas yra be motyvų, tai vertinama, kaip procesinės teisės normų pažeidimas, dėl kurio toks teismo sprendimas naikinimas. Šiuo atveju teismo nutartis priimta be motyvų, todėl turi būti panaikinta, kaip nemotyvuota.

Teigia, kad, jam neleidžiant susipažinti su visa konkurso medžiaga, yra suvaržoma jo teisė dėl šių aplinkybių dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus ir teikti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, taip pat remtis tomis aplinkybėmis ir baigiamųjų kalbų metu, naudotis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.

Atsakovas VTD atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo teismo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį.

VTD nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti nutartį. VTD nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi įgyvendintas įstatyminis reikalavimas žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti. Teismo nutartimi nėra pažeidžiamos ar apribojamos pareiškėjo ar kitų proceso šalių teisės, inter alia (liet. be kita ko) teisė į tinkamą teismo procesą, nes, priėmus skundžiamą teismo nutartį, byla nagrinėjama toliau, o savo nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, argumentus dėl galimai nepagrįsto viešumo principo ribojimo, dėl pareiškėjo galimybės ginčyti byloje esančius duomenis, pareiškėjas galės pareikšti, paduodamos apeliacinį skundą dėl teismo procesinio sprendimo, kuriuo bus užbaigiama byla, jeigu apeliacinis skundas bus paduodamas.

VTD atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą taip pat išdėstė detalius argumentus, kodėl negali tenkinti pareiškėjo prašymo pateikti visą Pretendentų vertinimo komisijos protokolą bei visą vaizdo ir garso įrašą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties, kuria nutarta bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje ir Išrašą pripažinti nevieša bylos medžiaga, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuri priimta ABTĮ 14 straipsnio 2 dalies pagrindu, grindžia tuo, kad šiuo teisiniu pagrindu nutartis dėl bylos medžiagos neviešumo gali būti priimta tik išnagrinėjus bylą, kai šiuo atveju byla yra dar nagrinėjama. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuri priimta ABTĮ 8 straipsnio 2 dalies pagrindu, grindžia tuo, kad ši nutarties dalis yra nemotyvuota. VTD laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamos nutarties dalimis, kuriomis bylos medžiagos dalis pripažinta nevieša ir nutarta bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, toliau atskirai sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuri priimtas ABTĮ 14 straipsnio 2 dalies pagrindu, ir dalies, kuri priimta ABTĮ 8 straipsnio 2 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

ABTĮ 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar skundą palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, jog bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis.

Šia ABTĮ norma nagrinėjamu atveju ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarties dalį. Tačiau ši teisės norma paprastai yra taikoma tik tada, kai byla jau baigta nagrinėti ir joje yra priimtas procesinis sprendimas dėl bylos baigties. Toks teisinis reguliavimas skirtas apsaugoti išnagrinėtoje byloje surinktus ypatingus asmens duomenis, valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį nuo suinteresuotų asmenų, įskaitant ir byloje nedalyvavusius asmenis, žiniasklaidos atstovus.

Atvejus, kai bylos nagrinėjimo metu teismui pateikiamų dokumentų viešumas ir teisė su jais susipažinti yra ribojami, aptaria ABTĮ 49 straipsnis, kuriame nurodoma, kad proceso šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagą, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ar kopijuoti. Taigi teismas, gavęs šalies prašymą dėl byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo, visų pirma turėtų spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša. Jei teismas nustato tokios apsaugos būtinumą, jis turėtų spręsti dėl bylos neviešumo apimties. Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui. Vien informacijos, kuri vienos iš ginčo šalių įvardijama ar pagal ginčo šalių sudarytus susitarimus laikytina konfidencialia, pateikimas teismui, neįvertinus, ar šioje informacijoje esanti informacija sudaro valstybės, tarnybos, komercinę ar kitokią paslaptį nėra pakankamas pagrindas laikyti šią medžiagą nevieša.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VTD, teikdama atsiliepimą į pareiškėjo skundą, pateikė teismui prašymą laikyti nevieša bylos medžiaga 2021 m. sausio 6 d. konkurso į MD Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas protokolo išrašą. Skundžiama teismo nutarties dalimi šis prašymas patenkintas, nepateikiant jokių motyvų.

Kaip jau minėta, ši administracinė byla dar nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, taigi ABTĮ 14 straipsnio 2 dalimi teismas negalėjo remtis.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarties dalį. Todėl teismo nutarties dalis, kuri priimta ABTĮ 14 straipsnio 2 dalies pagrindu, naikintina (ABTĮ 154 str. 1 d. 3 p.).

Įvertinus tai ir tai, kad pateiktas VTD prašymas dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša, klausimas dėl bylos dalies pripažinimo nevieša grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atkreipiant dėmesį, kad VTD prašymas turėtų būti sprendžiamas ABTĮ 49 straipsnio tvarka, įvertinus, ar prašoma nevieša pripažinti bylos medžiaga yra komercinė paslaptis ir dėl to priimant motyvuotą nutartį.

ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Šiuo atveju ABTĮ 8 straipsnis, reglamentuojantis bylų nagrinėjimo teisme viešumo klausimus, nenustato, kad proceso šalys galėtų atskiraisiais skundais skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis išsprendžiami teismo posėdžio viešumo klausimai. Teismo nutartis, kuria nutarta bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, iš esmės neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuri priimta ABTĮ 8 straipsnio 2 dalies pagrindu, yra neskundžiama (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-374-624/2019).

Konstatavus tai, apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuri priimta ABTĮ 8 straipsnio 2 dalies pagrindu, nutraukiamas (ABTĮ 138 str. 3 d. 2 p., 138 str. 8 d., 151 str.).

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, atkreipia dėmesį, kad aptarta teismo nutarties dalimi nėra pažeidžiamos ar apribojamos pareiškėjo ar kitų proceso šalių teisės, inter alia teisė į tinkamą teismo procesą, nes byla nagrinėjama toliau, o savo nesutikimą su teismo sprendimu bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, argumentus dėl galimai nepagrįsto viešumo principo ribojimo, proceso šalys galės pareikšti paduodamos apeliacinį skundą dėl teismo procesinio sprendimo, kuriuo bus užbaigiama byla, jeigu apeliacinis skundas bus paduodamas. Tada, esant pateiktiems argumentams šiuo aspektu, ir bus vertinamas pirmosios instancijos nutarties dalies, kuri priimta ABTĮ 8 straipsnio 2 dalies pagrindu, pagrįstumas, ar priimta teismo nutartimi nebuvo pažeistos pareiškėjo procesinės teisės, be kita ko, teisė į tinkamą teismo procesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-815-629/2020).

Pareiškėjas prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas dar nėra priimtas, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 2 ir 8 punktais, 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis 2021 m. kovo 3 d. dalies, kuri priimta Lietuvos Respublikos administracinio bylų teisenos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies pagrindu, nutraukti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarties dalį, kuri priimta Lietuvos Respublikos administracinio bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies pagrindu, panaikinti ir perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui spręsti dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša klausimą iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė