2019-04-03 Nr. AB-8194-3-61-3-04549-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-310-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04549-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.6.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. (E.) K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja E. K. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-201252 (toliau – ir Sprendimas) (I t., b. l. 1–5).

2. Pareiškėja paaiškino, kad skundžiamu Sprendimu VMI nusprendė išieškoti į biudžetą 7 347,40 Eur. Pasak pareiškėjos, šis Sprendimas naikintinas, nes pareiškėjai nebuvo įteiktas raginimas mokestinę prievolę įvykdyti geruoju. Pasak pareiškėjos, mokestinės nepriemokos išieškojimas už 2008 m. laikotarpiu atliktą patikrinimą turi būti nutrauktas suėjus 5 metų senaties terminui. Apskaičiuojant mokestinę nepriemoką už 2011 m. vertintos sutuoktinių bendrai gautos pajamos ir patirtos išlaidos, o mokestinė nepriemoka apskaičiuota tik pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėjos nuomone, už 2012, 2014 ir 2015 m. delspinigiai iš viso negali būti skaičiuojami, nes už šiuos laikotarpius mokestinių nepriemokų nėra. Be to, pagal bendrąją taisyklę delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, tačiau VMI delspinigius skaičiuoja už 973 dienas ir daugiau. Pareiškėja taip pat pastebėjo, kad jai buvo nepagrįstai ir visiškai nemotyvuotai taikyta 199,92 Eur bauda. Jei teismas paliktų galioti VMI Sprendimą, pareiškėja prašė atsižvelgti į jos socialinę bei finansinę padėtį ir sumažinti mokėtinos nepriemokos dydį, o nuo mokėtinų delspinigių atleisti.

3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 29–33).

4. VMI paaiškino, kad Kauno apskrities VMI atliko pareiškėjos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2008–2011 metus. Patikrinimo rezultatai buvo įforminti patikrinimo akte, kuris pareiškėjai buvo įteiktas 2015 m. birželio 29 d. Pareiškėja nepasinaudojo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise dėl šio akto pateikti rašytines pastabas. Kauno apskrities VMI sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas minėtas patikrinimo aktas, pareiškėjai buvo įteiktas 2015 m. rugpjūčio 10 d., todėl negalima tvirtinti, kad pareiškėjai nebuvo žinoma apie jai papildomai apskaičiuotus mokesčius ir jų dydžius. Pareiškėja nepasinaudojo MAĮ 152 straipsnio nustatyta tvarka apskųsti sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

5. VMI nurodė, kad pareiškėja pavėluotai sumokėjo deklaruotą mokestį, todėl už pavėluotas dienas buvo priskaičiuoti delspinigiai pagal MAĮ 97 straipsnio 1 dalį. Sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas kartu su raštu, kuriame buvo išsamiai paaiškintos Sprendimo prievolių ataskaitoje nurodytos mokestinės nepriemokos sumos bei už kurį laikotarpį jos apskaičiuotos.

6. VMI taip pat paaiškino, kad raginimas geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nebuvo siųstas pareiškėjai, nes nebuvo nei vieno iš trijų privalomo raginimo siuntimo pagrindų, nustatytų MAĮ 89 straipsnyje.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (I t., b. l. 116–120).

8. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Kauno apskrities VMI 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo pareiškėjai buvo įteiktas 2015 m. rugpjūčio 10 d., pareiškėja mokestinės nepriemokos nesumokėjo, mokestinio ginčo neinicijavo. Nesant pagrindų, numatytų MAĮ 89 straipsnio 1 dalyje, VMI neatsirado prievolė pareiškėjai įteikti raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad VMI 2015 m. rugpjūčio 31 d. įgijo teisę priverstinai išieškoti iš pareiškėjos Kauno apskrities VMI 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu patvirtiną mokestinę nepriemoką. Teismas konstatavo, kad VMI nėra praleidęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo 5 metų senaties termino.

9. Teismas nustatė, kad delspinigius už 2012, 2014 ir 2015 metus VMI paskaičiavo, nes pareiškėja pavėlavo sumokėti deklaruotus žemės bei GPM mokesčius. Teismas nurodė, kad pareiškėjai laiku neįvykdžius įstatymu nustatytos pareigos, VMI įgijo teisę už pavėluotą laiką priskaičiuoti delspinigius, kaip tai yra nustatyta MAĮ 97 straipsnio 1 dalyje.

10. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos ginčo dalykas nėra mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotų prievolių dydžio teisėtumas, todėl teismas nepasisakė dėl nepriemokos dydžio mažinimo tikslingumo. Teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl atleidimo nuo delspinigių, nurodydamas, kad šiuo atveju sprendimų priėmimas dėl atleidimo nuo delspinigių priskirtinas mokesčių administratoriui.

III. 11. Pareiškėja E. K. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. panaikinti VMI Sprendimą ir įpareigoti VMI ne tik tinkamai patvirtinti 2015 m. birželio 26 d. patikrinimo aktą, nurodant, ar tai yra vien pareiškėjai apskaičiuotas GPM, ar šis mokestis yra solidarus su pareiškėjos sutuoktiniu, o tvirtinant patikrinimo aktą, tinkamai vykdyti MAĮ nuostatas dėl delspinigių apskaičiavimo ir baudos skyrimo bei MAĮ numatytų senačių taikymo (I t., b. l. 122–129).

12. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas jos skundą išnagrinėjo, neatsižvelgdamas į tai, kad VMI visi sprendimai privalo būti teisėti ir pagrįsti, kad VMI veikla privalo griežtai atitikti įstatymų reikalavimus, būti pagrįsta teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, tiesiogiai susieta su įstatymų pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimu. Pareiškėja pažymi, kad iki šiol jai niekas negalėjo paaiškinti, ar Kauno apskrities VMI 2015 m. birželio 26 d. patikrinimo aktu papildomai apskaičiuota 4 127 Eur GPM nepriemoka yra asmeniškai pareiškėjos, ar ši suma apskaičiuota solidariai pareiškėjai ir jos sutuoktiniui.

13. Pareiškėjos nuomone, VMI padarė grubius MAĮ pažeidimus, todėl skundžiamas Sprendimas naikintinas ir spręstinas klausimas dėl Kauno apskrities VMI 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo teisėtumo. Pareiškėja nurodo, kad jai yra nesuprantama, kodėl ji turi mokėti GPM už žemės sklypą ir nebaigtą statyti namą. Pareiškėja taip pat pakartoja skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju bauda pareiškėjai neturėjo būti skirta, o delspinigiai galėjo būti skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų. Pasak pareiškėjos, viso delspinigiai buvo paskaičiuoti beveik už 7 metus, nors mokestinis laikotarpis, už kurį gali būti išieškoma nepriemoka negali būti ilgesnis nei už einamuosius metus ir 5 metus atgal.

14. Pareiškėja taip pat pažymi, kad GPM nepriemokos suma apskaičiuota pagal visą sumą, neatimant pareiškėjos sutuoktiniui skirtos dalies. Pareiškėjos nuomone, taip yra siekiama išieškoti tą pačią sumą du kartus, tiek iš pareiškėjos, tiek ir iš jos sutuoktinio, o tai yra ne tik nesąžininga, bet ir neteisėta. Be to, pareiškėja nurodo, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu jai paskirta bauda buvo sumažinta nesivadovaujant MAĮ nuostatomis.

15. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (II t., b. l. 50–53).

16. VMI pakartoja atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytus argumentus, pažymėdama, kad pareiškėjos sutuoktiniui taip pat buvo atliktas GPM apskaičiavimo teisingumo patikrinimas už 2008–2011 metus, jam buvo priimtas sprendimas, kuriame, atskirai nuo pareiškėjos, papildomai apskaičiuotas GPM, GPM delspinigiai bei GPM bauda.

17. VMI pastebi, kad pareiškėjos apeliacinio skundo prašymas įpareigoti VMI tinkamai patvirtinti Kauno apskrities VMI 2015 m. birželio 26 d. patikrinimo aktą bei įvertinti pareiškėjai paskirtos baudos ir apskaičiuotų delspinigių teisėtumą nėra susijęs su šia administracine byla. VMI nurodo, kad mokestiniams ginčams yra privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra (MAĮ 145 straipsnio 1 dalis). VMI taip pat nurodo, kad ginčijamame Sprendime baudos suma yra mažesnė nei sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo, nes dalis paskirtos baudos buvo įskaityta pareiškėjos turėtomis mokesčių permokomis.

18. VMI pažymi, kad skaičiuojant delspinigius nebuvo pažeistas MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje numatytas delspinigių skaičiavimo terminas. Be to, išieškojimas pradėtas vykdyti nesuėjus senaties terminui, nes Kauno apskrities VMI 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo pareiškėjai buvo įteiktas 2015 m. rugpjūčio 10 d. Pareiškėja šio sprendimo pagrįstumo neginčijo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl VMI Sprendimo (I t., b. l. 43) išieškoti į biudžetą iš pareiškėjos turto 7 347,40 Eur dydžio mokestinę nepriemoką teisėtumo ir pagrįstumo. Prie Sprendimo buvo pridėta prievolių ataskaita, kurioje buvo detalizuota pareiškėjai apskaičiuota mokestinė nepriemoka (I t., b. l. 44). Sprendimas ir prievolių ataskaita buvo išsiųsta pareiškėjai su 2016 m. spalio 19 d. raštu „Dėl išieškojimo veiksmų“, kuriame buvo paaiškinta prievolių ataskaita ir nurodyta, kad šiuo metu dalis sumos jau yra išieškota (I t., b. l. 41–42). Šiame rašte pareiškėjai buvo priminta, kad mokestinė nepriemoka kilo iš Kauno apskrities VMI 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dėl 2015 m. birželio 26 d. patikrinimo akto patvirtinimo. VMI rašte paaiškino, kad padarė išvadą, jog pareiškėja su apskaičiuota mokestine nepriemoka sutinka, nes minėto Kauno apskrities VMI sprendimo neskundė.

20. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apskrities VMI 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjai su 2015 m. rugpjūčio 6 d. raštu „Dėl E. K. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (I t., b. l. 95). Šiame rašte pareiškėjai paaiškinta, kad siunčiamas Kauno apskrities VMI sprendimas gali būti skundžiamas VMI ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėja Kauno apskrities 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo nustatyta tvarka ir terminais neskundė. VMI ginčijamu Sprendimu nusprendė pareiškėjos mokestinę nepriemoką išieškoti iš jos turto. Nesutikdama su šiuo Sprendimu, pareiškėja kreipėsi į teismą, nurodydama, kad Sprendimas turi būti panaikintas, nes jai nebuvo įteiktas raginimas įvykdyti mokestinę nepriemoką geruoju. Pasak pareiškėjos, dalies mokestinės nepriemokos išieškojimas turi būti nutrauktas suėjus 5 metų senaties terminui. Kreipdamasi į teismą, pareiškėja taip pat ginčijo ir pačios Kauno apskrities VMI 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu patvirtintos mokestinės nepriemokos (taip pat ir dėl skirtos baudos bei delspinigių skaičiavimo) teisėtumą ir pagrįstumą. Jei teismas paliktų galioti Sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, pareiškėja prašė teismo sumažinti mokėtinos nepriemokos dydį, o nuo mokėtinų delspinigių atleisti.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatuodamas, kad VMI turėjo teisę priverstinai išieškoti pareiškėjos mokestinę nepriemoką, nes pareiškėja neinicijavo mokestinio ginčo dėl Kauno apskrities VMI 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo. Teismas sprendė, kad VMI nepraleido 5 metų termino nepriemokai išieškoti, taip pat sprendė, kad VMI neturėjo prievolės išsiųsti pareiškėjai raginimą sumokėti nepriemoką geruoju. Teismas nepasisakė dėl nepriemokos mažinimo, konstatavęs, kad nagrinėjamos bylos ginčo dalykas nėra mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotų prievolių dydžio teisėtumas. Dėl pareiškėjos prašymo atleisti nuo delspinigių, teismas nurodė, kad tokių sprendimų priėmimas priskirtinas mokesčių administratoriaus kompetencijai. Nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja apeliaciniame skunde prašo ne tik panaikinti VMI Sprendimą, bet ir įpareigoti VMI tinkamai patvirtinti 2015 m. birželio 26 d. patikrinimo aktą. Pasak pareiškėjos, VMI padarė grubius MAĮ pažeidimus, todėl turi būti spręstinas klausimas dėl Kauno apskrities VMI 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo teisėtumo.

V. 22. Mokesčių administravimo įstatymo 150 straipsnis numato, kad mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus (šiuo atveju – Kauno apskrities VMI) nagrinėja centrinis mokesčių administratorius (VMI). Skundo dėl mokestinio ginčo padavimo terminą nustato MAĮ 152 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia.

23. MAĮ (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) 81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino. Jeigu mokesčių mokėtojas MAĮ 81 straipsnio 2 dalyje numatytu terminu nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką (MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24. MAĮ 89 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti 4 atvejai, kada mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas, t. y. 1) kai įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose, t. y. apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neapskundžia; arba mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepatenkinantis mokesčių mokėtojo skundo, yra galutinis; 2) kai priimamas neigiamas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą; 3) kai nutraukiama mokestinės paskolos sutartis; 4) kai mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatytu laiku nesumoka nedeklaruojamo mokesčio (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1897 redakcija).

25. Mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos (MAĮ 107 straipsnio 1 ir 2 dalys).

VI. 26. Pirmiausia pastebėtina, kad pirmosios instancijos teisme buvo priimtas nagrinėti šis pareiškėjos reikalavimas – panaikinti VMI 2016 m. spalio 5 d. Sprendimą, o apeliaciniame skunde pareiškėja taip pat kelia jos skunde pirmosios instancijos teismui nenurodytus reikalavimus – įpareigoti VMI tinkamai patvirtinti 2015 m. birželio 26 d. patikrinimo aktą, spręsti klausimą dėl Kauno apskrities VMI 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo teisėtumo.

27. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (LVAT 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.). Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinio skundo reikalavimai, kurie nebuvo nurodyti pareiškėjos pirmosios instancijos teismui teiktame skunde ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.

28. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas jos skundą išnagrinėjo, neatsižvelgdamas į tai, kad visi VMI sprendimai privalo būti teisėti ir pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šį pareiškėjos apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad ginčo administracinėje byloje ribas apibrėžia skundo reikalavimai (žr., pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1734/2014).

Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti visų su pareiškėja susijusių mokesčių administratoriaus sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, nes bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką). Pareiškėjos suformuluotas skundo dalykas (VMI 2016 m. spalio 5 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas) nustatė nagrinėjamos bylos ribas bei pareiškėjos pasirinktą gynybos būdą.

Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas negalėjo pakeisti pareiškėjos nurodyto skundo dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribų. Taigi, pirmosios instancijos teismas, teisėtai ir pagrįstai nevertino pareiškėjos skundo argumentų, kuriais pareiškėja kėlė abejones dėl Kauno apskrities VMI 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu papildomai apskaičiuotos GPM nepriemokos, baudos bei delspinigių teisėtumo ir pagrįstumo. Pastebėtina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde, be kita ko, kelia abejonės dėl Kauno apskrities VMI 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu jai paskirtos baudos sumažinimo pagrįstumo.

Pasak pareiškėjos, bauda jai buvo sumažinta nesivadovaujant MAĮ nuostatomis, tačiau pareiškėja nenurodė, kaip paskirtos baudos sumažinimas pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjos argumentai dėl neva nesuprantamų sprendimų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos taip pat vertinami kritiškai, nes pareiškėja, viena vertus, apeliaciniame skunde pažymi, kad iki šiol jai niekas nepaaiškino, ar Kauno apskrities VMI 2015 m. birželio 26 d. patikrinimo aktu papildomai apskaičiuota 4 127 Eur GPM nepriemoka yra asmeniškai pareiškėjos, ar ši suma apskaičiuota solidariai jai ir jos sutuoktiniui, tačiau, kita vertus, apeliaciniame skunde ji taip pat pažymi, kad GPM nepriemokos suma apskaičiuota pagal visą sumą, neatimant pareiškėjos sutuoktiniui skirtos dalies.

29. Mokestinio patikrinimo rezultatams ginčyti MAĮ nustato specialią tvarką ir terminus. Kaip minėta, pareiškėja šia tvarka nepasinaudojo ir mokestinio ginčo nustatyta tvarka bei terminais neinicijavo, todėl dabar (mokestinės nepriemokos išieškojimo etape) pareiškėja nebegali ginčyti mokestinio patikrinimo rezultatų (papildomai apskaičiuotų mokėtinų mokesčių, su jais susijusių kitų mokėtinų sumų). Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nevertino su tuo susijusių pareiškėjos skundo argumentų. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovaudamasis materialinės teisės normomis (MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 3 punktu), iš esmės teisingai vertino pareiškėjos ginčijamo VMI Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, spręsdamas dėl to, kad nagrinėjamu atveju nėra suėjęs senaties terminas nepriemokos priverstiniam išieškojimui, taip pat, kad mokesčių administratorius nagrinėjamu atveju neturėjo, prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą, pareiškėjai išsiųsti raginimą sumokėti nepriemoką geruoju. Pareiškėja apeliaciniame skunde šių teismo išvadų taip pat neginčija.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. (E.) K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius