ced06aea-2d3b-4eac-811b-b0ea415b44c7 · Panevėžio apygardos teismas

                                         Adm. byla Nr. ATP-147-768/2017                                                                              Teisminio proceso Nr.4-15-3-00017-2017-1      Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                 N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 30 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. C., V. K., L. E., A. T., A. B. (toliau - Apeliantas) apeliacinius skundus dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarimo (toliau - Nutarimas) administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė:

1. KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , skundžiamu nutarimu J. C. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 85 straipsnio 6 dalį ir nubaudė 1300 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 2 metams 3 mėnesiams bei A. B. vardu įregistruoto automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu; V. K. pripažino kaltu pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį ir nubaudė 1400 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; A. T. pripažino kaltu pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį ir nubaudė 1300 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 2 metams; L. E. pripažino kaltu pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį ir nubaudė 1200 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 2 metams.

2. KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismas nustatė, kad J. C., V. K., A. T. ir L. E., veikdami kartu su asmeniu, kuriam administracinio teisės pažeidimo protokolas nėra suraÅ¡ytas, 2016 m. gruodžio 26 d. apie 12 val., (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio plotuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) girioje, (duomenys neskelbtini) linijoje, asmeniui, kuriam administracinio teisės pažeidimo protokolas nėra suraÅ¡ytas, nuÅ¡ovus tauriojo elnio patinÄ , gyvÅ«no sumedžiojimo vietoje jo nepažymėjus specialios paskirties plomba (licencija), šį gyvÅ«nÄ automobiliu (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagalba su virve iÅ¡traukė iÅ¡ sumedžiojimo vietos iki kelio, kur gyvÅ«nÄ Ä¯kėlę į automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vežė į (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio pirminio apdorojimo aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini), bei iÅ¡dorojo prieÅ¡ tai medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 30 d. iÅ¡duotame R.

D., neįraÅ¡ius apie tauriojo elnio sumedžiojimÄ , tokiais veiksmais J. C., V. K., A. T. ir L. E. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau - Taisyklės) 22 punkte ir 58.2.3. punkte nurodytus reikalavimus.

3. Apeliantai J. C., V. K., L. E., A. T. skundžia nutarimÄ , praÅ¡o jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti, nesant jų veiksmuose pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 6 d. sudėties, Apeliantė A. B. - panaikinti nutarimÄ dalyje dėl automobilio (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. 3.1. Mano, kad medžioklės lapas buvo iÅ¡duotas medžiotojui R. D., kuris 2016 m. gruodžio 26 d. dalyvavo medžioklėje kaip medžioklės vadovas ir individualiai medžiojantis medžiotojas sumedžiojant tauriojo elnio patinÄ .

Kaip medžioklės vadovas (individualiai medžiojantis medžiotojas) R. D., pagal Taisyklių 23 punktÄ yra atsakingas už teisingÄ medžioklės lapo užpildymÄ pagal Taisyklių 21 ir 22 punktus. Be to, Taisyklių 23 punktas numato medžioklės vadovo arba individualiai medžiojančio medžiotojo individualiÄ atsakomybę už galimai padarytus ir Apeliantams inkriminuotus minimus pažeidimus. Už teisingÄ sumedžiotų licencijuojamų gyvÅ«nų pažymėjimÄ pagal Taisyklių 22 punkto reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas ir gyvÅ«nÄ sumedžiojęs medžiotojas.

Apeliantai teigia, kad elnio sumedžiojimo dienÄ nemedžiojo ir nebuvo įraÅ¡yti į medžioklės lapÄ , todėl net ir esant formaliems Taisyklių pažeidimams, jie nėra Å¡io pažeidimo subjektai ir negali už tai atsakyti. Apeliantų nuomone, už sumedžioto gyvÅ«no neįraÅ¡ymÄ Ä¯ medžioklės lapÄ gali atsakyti tik R. D., nes tik jis yra galimo pažeidimo subjektas. Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį, kad R. D. iki Å¡io momento nėra suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nėra nustatytas faktas, kad taurusis elnias sumedžiotas neteisėtai.

Nenustačius, kad R. D. neteisėtai sumedžiojo taurųjį elniÄ (Å¡is faktas nebuvo Å¡ios administracinio teisės pažeidimo bylos objektas ir dalykas), negali bÅ«ti ir kalbos apie neteisėtai sumedžioto gyvÅ«no gabenimÄ ar dorojimÄ .3.2. Apeliantai teigia, kad licencija Nr. (duomenys neskelbtini) yra iÅ¡duota (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«reliui, todėl R. D. galėjo ja disponuoti bei vykdyti tauriojo elnio patino medžioklę, (licencija fiziÅ¡kai buvo pas V. K. ir pristatyta į sumedžiojimo vietÄ ).

Netgi filmuotoje medžiagoje (matuojant ragus) pas V. K. rankoje matoma licencija, tai patvirtina ir įraÅ¡ai 2017 m. sausio 20 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat neginčytinai nustatytas faktas, kad licencija Nr. (duomenys neskelbtini) yra panaudota (nupjauta). Å iÄ licencijÄ aplinkosaugos pareigÅ«nams pateikė R. D..3.3. Faktas, kad sumedžioto gyvÅ«no gabenimas neįvėrus licencijos, įrodinėjamas byloje esančiais vaizdo bei garso įraÅ¡ais ir nuotraukomis. Jei laikytis prielaidos, kad gyvÅ«nas gabentas nepažymėjus jo licencija, tai iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo dvi transporto priemonės su skirtingais asmenimis.

FiziÅ¡kai dvejomis transporto priemonėmis nebuvo galima gabenti į dvi dalis nepadalinto gyvÅ«no. Faktinės aplinkybės - nenustatytas prieÅ¡ gabenimÄ gyvÅ«no padalinimo faktas, Å¡ie veiksmai teismo sprendime neindividualizuoti ir neaptarti. Tas pats yra ir su gyvÅ«no dorojimu. Apeliantai teigia, kad jų tikslas buvo padėti parvežti teisėtai sumedžiotÄ gyvÅ«nÄ , nes tai padaryti vienam R. D. buvo neįmanoma fiziÅ¡kai. NatÅ«ralu, kad R. D. papraÅ¡ius pagalbos, atsiÅ¡aukė (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio nariai.

Apeliantai neturėjo jokios tyčios daryti administracinį teisės pažeidimÄ . Å ioje situacijoje, tyčios nebuvimas ir nebuvimas iÅ¡ankstinio susitarimo daryti pažeidimÄ , neleidžia jų apkaltinti padarius inkriminuotÄ pažeidimÄ . 3.4. Vaizdas, kada gyvÅ«nas įkeliamas į automobilį, nėra fiksuotas. Po Å¡io vaizdo įraÅ¡o sekęs kitas vaizdo įraÅ¡as prasidėjo tuomet, kai jau gyvÅ«nas buvo įkeltas į automobilį (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo galima vizualiai nustatyti, ar licencija yra ausyje, todėl teismo iÅ¡vados, kad ausyse jokios licencijos nematyti, taip pat nematyti, kad ji bÅ«tų veriama, yra prieÅ¡taraujančios užfiksuotam vaizdui bei vertintinos kaip prielaidos.

Apeliantai mano, kad egzistavo įraÅ¡as, kuriame buvo užfiksuota, kaip gyvÅ«nas buvo keliamas į transporto priemonę, tačiau pareigÅ«nų nepateikiamas sÄ moningai, nes įraÅ¡as tik įrodytų parodymų teisingumÄ ir pareigÅ«nų norÄ sukurpti brakonieriavimo vaizdÄ bei pateisinti jų garsius pasisakymus televizijoje bei spaudoje. R. R. teisme nurodė, kad kamera reaguoja į judesį, pradžioje daro nuotraukÄ , o po to 30 sekundžių filmuoja, tačiau užfiksuotas vaizdo įrašų laikas nurodo, kad tarpai tarp įrašų gali bÅ«ti įvairaus dydžio ir nėra cikliÅ¡ki.

Tarp įraÅ¡o, kuriame matomas taurusis elnias (12.20 val.) ir paskutinio įraÅ¡o, kai elnio nebeliko Å¡alikelėje (12.25 val.) praėjo 5 min., todėl Apeliantai kelia klausimÄ ar Å¡ios minutės nefiksuotos neįvykus jokiam judesiui. Teigia, kad tomis minutėmis vyko intensyvus judesys tiek žmonių, tiek transporto priemonių, įkeliant elniÄ Ä¯ automobilį (duomenys neskelbtini). Todėl, Apeliantų nuomone, sÄ moningai nepateikto įraÅ¡o dalis įrodytų jų parodymų teisingumÄ ir paneigtų pažeidimo padarymo faktÄ .3.5.

Apeliantai teigia, kad teismas rėmėsi atskirais, apeliantus kaltinančiais duomenimis, o juos teisinančius duomenis, atmetė. Mano, kad teismas turėjo vertinti filmuotoje medžiagoje matomus V. K. veiksmus, t. y., kaip V. K. matuoja sumedžioto tauriojo elnio patino ragus, atstumÄ tarp keterų, skaičiuoja Å¡akas, matuoja ilgius, apimtis ragų apačioje, jo rankoje matoma licencija, tai yra atlieka veiksmus, numatytus Taisyklių 22 punkte ir teigia, kad brakonieriui, neteisėtai sumedžiojusiam gyvÅ«nÄ , nereikalinga atlikti matavimÄ .

Å i procedÅ«ra buvo atlikta, nes tokie duomenys turi bÅ«ti įraÅ¡yti į medžioklės lapÄ . BÅ«tent Å¡ie matavimo veiksmai tik parodo apeliantų parodymų teisingumÄ ir patvirtina faktÄ , kad apeliantai neturėjo tyčios daryti pažeidimo. Be to, V. K. po įvykio sutvarkė sumedžioto tauriojo elnio patino ragus ir kaukolę, kurie buvo paruoÅ¡ti trofėjų apžiÅ«rai, komisijos vertinimui. Å ie duomenys, Apeliantų nuomone, patvirtina, kad buvo ruoÅ¡iamasi apžiÅ«rai pateikti teisėtai sumedžiotÄ trofėjų.

Å ioje dalyje Apeliantai taip pat nurodo, kad tauriojo elnio dorojimo liekanos ir kailis yra sumesti į (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio oficialiai registruotÄ atliekų duobę, kas taip pat duoda pagrindÄ tvirtinti, kad pažeidimo nebuvo.3.6. Apeliantai teigia, kad nėra pagrindo netikėti J. L. parodymais, kuris patvirtino, kad į dorojimo vietÄ atvežus tauriojo elnio patinÄ , jis matė, kad elnio ausyje buvo įverta licencija. Å ių parodymų teismas neatmetė.3.7. Apeliantai nurodo, kad įrodymus byloje rinko Å¡aliÅ¡ka pareigÅ«nė M.

R., kuri, kaip ir Apeliantai, yra medžiotojų bÅ«relio (duomenys neskelbtini) narė. Å io bÅ«relio nariai yra iÅ¡siskirstę į grupeles, turinčias savų interesų. BÅ«relio susirinkimų ir asmeninių susitikimų metu jie buvo nekartÄ apsipykę su M. R.. Jos naudojimasis tarnybine padėtimi siekiant Apeliantus parodyti antivisuomeniÅ¡kais žmonėmis Biržų rajono gyventojams yra tapęs jos tikslu, siekiant įrodyti savo aukÅ¡tesnę padėtį bÅ«relyje bei visuomenėje. Tai rodo jiems suraÅ¡yto protokolo duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad Apeliantai hiperbolizuojami, kaip organizuota nusikalstama grupė, taip pat V.

K. be jokių pateikiamų įrodymų (net nesant apklausų) suraÅ¡omas protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 1 dalyje, o 2017 m. sausio 20 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) M. R. nustatė, kad taurusis elnias sumedžiotas iÅ¡ transporto priemonės. Be to, 2017 m. sausio 20 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) M. R. nurodo, kad buvo gauta informacija apie galimÄ â€žNemunėlio“ medžiotojų bÅ«relio medžiotojų brakonieriavimÄ , dėl to buvo statomos slaptos kameros, nors ji pati bÅ«dama Å¡io bÅ«relio narė taip pat galėjo brakonieriauti.

Å ios pareigÅ«nės sutuoktinis taip pat Å¡io bÅ«relio narys, nors bylos medžiagoje tokia informacija nefiksuota, o M. R. ir M. S. nėra pareigÅ«nai, kuriems leidžiama vykdyti kriminalinę žvalgybÄ (operatyvinę veiklÄ ), todėl logiÅ¡ka, kad tai turėjo atsispindėti dokumentuose ar jų tarnybiniuose praneÅ¡imuose, kurie nustatyta tvarka bÅ«tų fiksuoti prieÅ¡ statant slaptas kameras. Žinant, kad M. R. yra to paties medžiotojų bÅ«relio narė ir bÅ«relyje yra įtemti santykiai tarp jos ir atskirų medžiotojų (įskaitant ir Å¡ioje byloje patrauktus atsakomybėn asmenis), galimai ji tai daro sÄ moningai siekdama ne kilnių aplinkosaugos pareigÅ«nų tikslų apsaugoti gamtÄ , o siekdama savų interesų ir savanaudiÅ¡kų tikslų, siekdama bÅ«relyje užimti vadovaujančias pareigas (pagal jos elgesį galima daryti tokias iÅ¡vadas), įtiki bÅ«relio vadovui.

Tai patvirtina faktas, jog liudytojas K. B. ((duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio pirmininkas) buvo atvežamas į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismÄ M. R. tarnybiniu aplinkosaugininkų automobiliu (tai matė visi Å¡ioje byloje dalyvavę asmenys). Be to, M. R. yra giminystės ryÅ¡iuose su K. B. žmona. Taip pat žinoma istorija, kaip M. R. žadėjo susidoroti su visais, kas galėjo sugadinti jos medžioklės bokÅ¡telį. Apeliantai taip pat mano, kad jie buvo neteisingai apkaltinti žiniasklaidoje tokiais nusikalstamais veiksmais, nors nuo pat pradžių jai buvo žinoma, kad tas medžioklės bokÅ¡telis buvo netyčia užkabintas Å«kininko traktoriumi.

Paminėtina ir tai, kad Biržų rajono apylinkės teismo nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) M. R. apkalbėjo J. C. dėl neteisėtos medžioklės iÅ¡ transporto priemonės. Tokiu bÅ«du, M. R. savo tarnybinę veiklÄ â€žsėkmingai derina“ su veikla (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relyje, kas akivaizdžiai vienas kitam prieÅ¡tarauja. Toks žmogus tampa Å¡aliÅ¡kas ir vertinime ir procese.3.8. Apeliantai teigia, kad jie niekada neslėpė, jog licencija tauriojo elnio patinui buvo įverta tada, kai jį virvėmis atitraukė prie griovio, prie keliuko.

Kaip matyti, iÅ¡ vietos elnias buvo sumedžiotas kirtavietėje, kur nelygus pavirÅ¡ius, daug kelmų, balų, pelkėta, t. y. daug natÅ«ralių gamtos kliūčių. Elnio rankomis iÅ¡ tokios teritorijos iÅ¡neÅ¡ti neįmanoma. LogiÅ¡ka, kad jis buvo iÅ¡rauktas su virvėmis, panaudojant automobilį (duomenys neskelbtini). Automobiliu (duomenys neskelbtini) elnias nebuvo nei traukiamas, nei transportuojamas į dorojimo vietÄ . Traukiant automobiliu (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas tik stovinčio automobilio (duomenys neskelbtini) kablio korpusas, kad pakeisti traukimo virve kampÄ .

Tai galima buvo padaryti ir virvę perjuosus per augantį medį, stulpÄ , kuolÄ ar kitÄ panašų daiktÄ . Toks transporto priemonės kablio panaudojimas kampui pakeisti negali bÅ«ti traktuojamas kaip transporto priemonė, kuria buvo gabenamas sumedžiotas gyvÅ«nas, nes tai neatitinka tikrovės. Todėl Apeliantai mano, kad ir automobilis (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas ne gabenimui, o akivaizdžiam iÅ¡raukimui kritusio gyvÅ«no iÅ¡ natÅ«ralių gamtinių kliūčių. Buvo galimi du pasirinkimai - arba įverti licencijÄ Ä¯ elnio ausį jo kritimo vietoje ir galimai jÄ nutraukti velkant gyvÅ«nÄ iÅ¡ natÅ«ralių gamtinių kliūčių, arba atitemti prie kelio ir tada įverti.

NutrÅ«kus licencijai traukiant elniÄ , bÅ«tų apkaltinti neteisėtu gabenimu transporto priemone į apdorojimo vietÄ , nes licencijÄ galima iÅ¡imti tik sumedžioto gyvÅ«no dorojimo vietoje. IÅ¡ dviejų blogybių pasirinko mažesnę. Be to, Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo nutartyse yra pasisakęs, kad toks gyvÅ«no atitraukimas siekiant iÅ¡vengti kliūčių negali bÅ«ti traktuojamas ir prilyginimas gabenimui. Taisyklių 22 punkte naudojama frazė, kad licencija įveriama „GyvÅ«no sumedžiojimo vietoje“ ir Å¡i vieta negali bÅ«ti tapatinama su gyvÅ«no kritimo vieta.

Sisteminė Medžioklės įstatymo, Medžioklės taisyklių analizė rodo, kad sumedžiojimo vieta yra medžioklės ploto vieneto dalis arba, jei ji nenurodyta - medžioklės ploto vienetas. Tai nurodyta Taisyklių 22 punkte, kurį išaiškino Lietuvos aplinkos apsaugos ministerija 2014 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių išaiškinimo“: „gyvūno sumedžiojimo vieta laikytina medžioklės plotų lape nurodyta medžioklės plotų vieneto dalis, o jei ji nenurodyta - visa medžioklės plotų vieneto teritorija“.

Todėl, Apeliantų nuomone, teismas, aiÅ¡kindamas žvėries sumedžiojimo vietÄ , padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl gyvÅ«no pažymėjimo licencija momento. PrieÅ¡ingai nei traktuoja teismas, sumedžioto gyvÅ«no gabenimu neturėtų bÅ«ti laikomas formalus žvėries vilkimas medžioklės ploto vieneto ribose. Gabenimo sampratos Medžioklės taisyklės nepateikia, todėl gyvÅ«no vilkimas siekiat įveikti gamtines kliÅ«tis ploto vienete negali bÅ«ti laikomas žvėries gabenimu. Vilkimas Taisyklių 22 punkto prasme negali bÅ«ti siejamas su bÅ«du, kuriuo gyvÅ«nas perkeliamas iÅ¡ vieno taÅ¡ko į kitÄ , o sietinas su teritorija, iÅ¡ kurios iÅ¡vykus taikytinas minėtas reikalavimas.

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad reglamentavimas neatitinka nurodytų principų, Taisyklių 22 punktas negali lemti atsakomybės taikymo dėl savo abstraktumo ir neapibrėžtumo. 3.9. Pasisakydami dėl netinkamo ATPK 85 straipsnio 6 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo, Apeliantai pareiÅ¡kia, kad R. D. gyvÅ«nÄ buvo sumedžiojęs teisėtai, nes jis turėjo teisę medžioti licencijuojamus gyvÅ«nus (Å¡iuo atveju tauriojo elnio patinÄ ), turėjo užpildęs medžioklės lapÄ bei turėjo licencijÄ . Tai eliminuoja ATPK 85 straipsnio 6 dalyje numatytÄ alternatyvaus veiksmo - „GyvÅ«no, kurį sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), neturi teisės, sumedžiojimas - taikymÄ .

Kadangi 2016 m. gruodžio 26 d. medžioklės metu gyvÅ«nai (tauriojo elnio patinas ir stirna) buvo sumedžioti teisėtai, negalima taikyti ir ATPK 85 straipsnio 6 dalies nuostatų „neteisėtai sumedžioto gyvÅ«no gabenimas“. Taisyklių 22 punkto pažeidimas nedaro medžioklės neteisėta. R. D. veiksmuose, o ne jų – J. C., V. K., A. T. ir L. E. veiksmuose, neįraÅ¡ant teisėtai sumedžioto žvėries į medžioklės lapÄ , yra galimas ATPK pažeidimas, kuris numatytas ATPK 85 straipsnio 1 dalyje.

Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 8 d. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-76-696/2016. 3.10. Apeliantai nurodo, kad transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo gabentas sumedžiotas žvėris. Tik šios transporto priemonės kablys, kuris pagal poreikius yra uždedamas arba nuimamas, buvo naudojamas kaip priemonė traukimo kampui pakeisti, todėl transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis. 3.11.

Apeliantų nuomone, gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcija (2005 m. spalio 7 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustato valstybinę gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigÅ«nų inspekcinės veiklos organizavimo ir vykdymo tvarkÄ . Å ios instrukcijos 6.8. punktas nurodo, kad „techninės priemonės - kompiuteriai, garso ir vaizdo įraÅ¡ymo ir atkÅ«rimo bei kitos priemonės, naudojamos nustatant ir fiksuojant padarytus teisės pažeidimus, įvykių vietas ir kitus faktinius duomenis, turinčius reikÅ¡mės administracinei ar baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡nagrinėti“.

Taigi Å¡ių priemonių panaudojimas yra neatsiejama protokolo dalis. Å is dokumentas reglamentuoja tik techninių priemonių panaudojimÄ tiriant jau padarytus pažeidimus. Nei Aplinkos ministerijos teisės aktai, nei ATPK plačiau tokių techninių priemonių panaudojimo, siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti pažeidimÄ ar nusikaltimÄ nereglamentuoja. Neteisėtos medžioklės atveju nuo padarytos žalos gamtai dydžio priklauso teisinis vertinimas ar tai yra administracinis teisės pažeidimas, ar nusikaltimas, numatytas BK 272 straipsnyje, todėl Apeliantai mano, kad bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis. 3.12.

Apeliantai taip pat mano, kad 2017 m. sausio 20 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota informacija patvirtina, kad Å¡ių pareigÅ«nų veikloje naudojamos slaptos kameros siekiant atlikti slaptÄ sekimÄ . Tuo siekiama iÅ¡aiÅ¡kinti galimus pažeidimus, kurie gali bÅ«ti teisiÅ¡kai įvertinti kaip ATPK pažeidimai, numatyti 85 straipsnyje arba nusikaltimai, numatyti BK 272 straipsnyje. Teisinis vertinimas ar yra padaromas pažeidimas, ar nusikaitimas, skiriamas tik sÄ vokomis „didelė žala gyvÅ«nijai, didelė žala saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugai“.

Aplinkosaugos pareigÅ«nai nėra kriminalinės žvalgybos subjektai, todėl negali taikyti Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytų tyrimo bÅ«dų, iÅ¡ kurių vienas ir yra slaptas sekimas, reglamentuojamas BPK. Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro rekomendacijose „Dėl kriminalinės žvalgybos įstatymo, BPK normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese“ yra numatyta, kad „jei ikiteisminio tyrimo metu norima slapta tiesiogiai stebėti (tiek vizualiai, tiek panaudojant technines priemones, taip pat ir elektronines) asmenį, transporto priemonę arba objektÄ , t. y. juos slapta sekti ir sekimo metu daryti vaizdo, garso įraÅ¡Ä arba filmuoti, bÅ«tina vadovautis BPK 160 straipsniu“.

Todėl, Apeliantų nuomone, pagal Å¡ias rekomendacijas slaptas sekimas gali bÅ«ti atliekamas tiriant visas nusikalstamas veikas (nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus), taip pat atliekant ikiteisminį tyrimÄ pagal kodÄ (duomenys neskelbtini), siekiant nustatyti asmens mirties priežastį, arba pagal kodÄ (duomenys neskelbtini), siekiant surasti dingusį be žinios asmenį. Tokiems veiksmams reikalinga teisėjo nutartis. Tuo yra siekiama, kad bÅ«tų užtikrintos piliečių Konstitucinės prigimtinės teisės. Informacija apie privatų asmens gyvenimÄ gali bÅ«ti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymÄ , įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį gyvenimÄ .

Medžioklė, pokalbiai medžioklės metu yra viena iÅ¡ sudedamųjų privataus gyvenimo dalių. Å iuo atveju pareigÅ«nai atlieka ne tik slaptÄ sekimÄ , bet ir privačių pokalbių įraÅ¡inėjimÄ , kurį vėliau neteisėtai naudoja administraciniame procese. 3.13. Apeliantai nurodo, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 8 straipsnis taip pat numato teisę į privataus ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ . Å iame dokumente sakoma, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo privatus ir Å¡eimos gyvenimas, bÅ«sto neliečiamybė ir susiraÅ¡inėjimo slaptumas.

Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi Å¡iomis teisėmis, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar Å¡alies ekonominės gerovės interesams siekiant užkirsti keliÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat bÅ«tinÄ Å¾monių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Kaip ir iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos, taip ir Konvencijos teksto matoma, kad Å¡ios teisės gali bÅ«ti ribojamos tik įstatymo.

Lietuvoje galioja tik trys įstatymai, kurie leidžia suvaržyti tokias teises, tai yra Žvalgybos įstatymas, Kriminalinės žvalgybos įstatymas ir BPK. Tokiu būdu darytina išvada, kad minėti pareigūnai neturėjo pagrindo atlikti konkrečių asmenų slapto sekimo, t. y. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių. Priešingai, nei nurodyta teismo Nutarime, mieste kameros išdėstytos viešojo saugumo užtikrinimui, išdėstytos viešose vietose, apie tai yra skelbiama ir jos yra stacionarios, jos neįrašinėja piliečių pokalbių.

Å iuo nagrinėjamu atveju buvo naudojamos ne stacionarios, o kilnojamos kameros su vaizdo ir garso įraÅ¡ymo funkcija. Tokios kameros yra naudojamos tik slaptam sekimui. Todėl, Apeliantų nuomone, pareigÅ«nai ne tik neteisėtai slapta stebėjo juos, įraÅ¡inėjo pokalbius, bet juos ir platino. Å ie pokalbiai, vaizdai ir nuotraukos buvo parodytos per televizijÄ be jų sutikimo. Konvencijos 17 straipsnis numato, kad draudžiama piktnaudžiauti teisėmis. Jokia Å¡ios Konvencijos nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama, kaip suteikianti kuriai nors valstybei, grupei ar asmeniui teisę vykdyti kokiÄ nors veiklÄ ar atlikti kokį nors veiksmÄ , kuriais siekiama panaikinti kokias nors Å¡ioje Konvencijoje numatytas teises ir laisves ar jas apriboti daugiau nei nustatyta Å¡ioje Konvencijoje. 13 Konvencijos straipsnis numato, kad kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos Å¡ioje Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamasis į valstybės institucijÄ nepriklausomai nuo to, ar tÄ pažeidimÄ asmenys padarė eidami savo oficialias pareigas.3.14.

Minimos Konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų normų reikalavimai yra privalomi aplinkosaugos pareigÅ«nams, kurie surašė teisės pažeidimo protokolÄ , tačiau jie tuo nesivadovavo, todėl laikytina, kad įrodymai yra rinkti neteisėtai ir negali bÅ«ti laikomi patikimais. Tokios nuomonės yra ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2012; 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014.4.

Apeliantė A. B. mano, kad transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo gabentas sumedžiotas žvėris, o Å¡ios priemonės kablys buvo naudojamas kaip priemonė traukimo kampui pakeisti, todėl jos nuomone, transporto priemonė nėra administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis. (duomenys neskelbtini) automobiliu sumedžiotas žvėris traukiamas nebuvo, pats automobilis stovėjo iÅ¡jungtu varikliu, virvė buvo permesta per automobilio kablį, siekiant pakeisti traukimo kampÄ .

Jeigu teismas mano, kad pridedamas automobilio kablys buvo įrankis traukimo veiksmui atlikti, tai galėjo šį įrankį konfiskuoti. 4.1. Apeliantė taip pat nesutinka, kad jos ir J. C. sandoris yra apsimestinis, nes automobilį jį įgijo teisėtai, atlikus visas reikalingas pirkimo – pardavimo procedÅ«ras. Ä®gyjant automobilį buvo sudaryta sutartis, valstybės nustatyta tvarka automobilis perregistruotas jos vardu, ji moka civilinės atsakomybės draudimÄ ir Å¡is įgytas automobilis yra teisėta jos ir jos Å¡eimos nuosavybė ir turas.

Jeigu J. C. kaltas dėl pažeidimų, tai iÅ¡ J. C. buvo galima iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino daikto vertę atitinkančiÄ piniginę sumÄ .4.2. Be to, Apeliantė mano, kad teismo samprotavimai dėl automobilio kainos neatitinka tikrovės ir procesinių reikalavimų dėl įrodymų. Ji pati dalyvavo teisme ir tokie įrodymai kaip iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ internetinės svetainės nei pateikti, nei aptarti nebuvo. Nei ji, nei kitos proceso Å¡alys negalėjo pasisakyti dėl tokių įrodymų ir jie buvo teismo gauti pasibaigus procesui Nutarimo priėmimo metu.

Ji mano, kad teismas negalėjo remtis tokiais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėjami teismo posėdžio metu, nes tokiu bÅ«du yra suvaržytos ir Å¡alių galimybės teikti įrodymus, susipažinti su jais.5. Atsiliepimu į Apeliantų skundus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau - Institucija) praÅ¡o Apeliantų skundus atmesti ir KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .5.1. Institucija nurodo, kad Apeliantai apeliaciniuose skunduose nutyli reikÅ¡mingus bylos aspektus, juos pateikdami subjektyvia, apeliantams naudinga prasme.5.2.

Institucija pažymi, kad Apeliantai buvo pripažinti kaltais pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį dėl neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvÅ«no gabenimo ir dorojimo. Taikant atsakomybę už tokį pažeidimÄ , pirmiausia, reikia nustatyti licencijuojamo gyvÅ«no sumedžiojimo neteisėtumÄ .5.3. Taisyklių 22 punkto 2 pastraipoje nurodyta, kad gyvÅ«no sumedžiojimo vietoje, prieÅ¡ pradedant sumedžioto gyvÅ«no gabenimÄ , sumedžiotas licencijuojamas gyvÅ«nas pažymimas specialios paskirties plomba, ant kurios informacinės plokÅ¡telės yra užklijuota licencija.5.4.

Taisyklių 22 punkto 3 pastraipoje nurodyta, kad atvykus į gyvÅ«no dorojimo vietÄ , prieÅ¡ pradedant sumedžioto gyvÅ«no dorojimÄ , į medžioklės lapÄ Ä¯raÅ¡omi panaudotų licencijų numeriai.5.5. Taisyklių 22 punkto 6 pastraipoje numatyta, kad jei duomenys apie sumedžiotus gyvÅ«nus nustatyta tvarka neįraÅ¡yti medžioklės lape arba sumedžioti gyvÅ«nai nepažymėti specialios paskirties plombomis, ant kurių informacinių plokÅ¡telių priklijuotos licencijos, tokie gyvÅ«nai laikomi sumedžiotais neteisėtai.5.6. (duomenys neskelbtini) linijoje, ties tauriojo elnio patino sumedžiojimo vieta, įtariant, kad toje vietoje gali bÅ«ti brakonieriaujama, buvo laikinai įrengta vaizdo kamera, kuri užfiksavo 2016 m. gruodžio 26 d. apie 12 vai. vykusį sumedžioto tauriojo elnio patino gabenimÄ .

Kamera nufilmavo, kaip gyvÅ«nas, dalyvaujant 5 asmenims ir panaudojant 2 automobilius bei virvę, iÅ¡traukiamas iÅ¡ kirtime esančios jo sumedžiojimo (kritimo) vietos iki kelio. Užfiksuotuose vaizduose, kur matomas elnias, nematyti nei licencijos gyvÅ«no ausyse, nei licencijos vėrimo veiksmo. Kadangi kamera veikė su pertrÅ«kiais, galima daryti prielaidÄ , jog licencijos įvėrimas vyko kažkurio pertrÅ«kio metu ir kamera to nenufilmavo. Tačiau 12.25 val. vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas asmenų pokalbis, kuris, atsižvelgiant į kameros fiksuotų vaizdų sekÄ , vyksta tuoj po tauriojo elnio patino įkėlimo į automobilį (duomenys neskelbtini), atmeta bet kokiÄ tokios prielaidos galimybę.

Pokalbio turinys aiÅ¡kiai atskleidžia, kad licencija pokalbio metu (t. y. jau po elnio įkėlimo į automobilį (duomenys neskelbtini)) dar nėra įverta ir jÄ Å¾adama įverti tik su sÄ lyga „jeigu kas“. Nesunku suprasti, kad „jeigu kas“ reiÅ¡kia medžioklę kontroliuojančių institucijų patikrinimÄ .5.7. Nufilmuotuose vaizduose nėra jokių požymių, kad toje pačioje vietoje galėtų bÅ«ti dar koks kitas sumedžiotas licencijuojamas gyvÅ«nas. Užfiksuotame pokalbyje po elnio įkėlimo į automobilį (duomenys neskelbtini) taip pat nėra jokių požymių, liudijančių, jog kalbama apie kokį nors kitÄ gyvÅ«nÄ .

PrieÅ¡ingai, pokalbio situacija rodo, kad Å¡nekama bÅ«tent apie kÄ tik į automobilį pakrautÄ taurųjį elniÄ .5.8. Apeliantas V. K., bylos nagrinėjimo metu bei savo apeliaciniame skunde pripažindamas, kad tai jis vaizdo įraÅ¡e kalba apie licencijos „užtraukimÄ , jeigu kas“, tvirtina, kad jis turėjo mintyje ne tauriojo elnio patinÄ , o stirnÄ , kuri, pagal apeliaciniame skunde keliamÄ versijÄ , tuo metu buvo palikta ir jos buvo važiuojama paimti iÅ¡ sumedžiojimo vietos po elnio nuvežimo.

Tačiau toks paaiÅ¡kinimas neatitinka prieÅ¡ tai aptartų, kamera užfiksuotų gabenimo aplinkybių bei vykusio pokalbio turinio. Be to, jeigu V. K. kalbėjo apie stirnÄ , tuomet nesuprantama, kodėl jis pasakė žodžius „jeigu kas“. Juk asmeniui, kuris neturi ko slėpti ir viskÄ atlieka sÄ Å¾iningai pagal Taisykles, nėra pagrindo Å¡nekėti apie kažkokias sÄ lygas dėl licencijos įvėrimo. Sumedžiotam licencijuojamam gyvÅ«nui licencija įveriama visais atvejais ir čia negali bÅ«ti iÅ¡sireiÅ¡kimų „jeigu kas“.5.9.

Atliekant tyrimÄ , 2017 m. sausio 12 d. buvo paimti (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio medžioklės lapai ir nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 26 d. medžioklė vyko pagal medžioklės vadovui R. D. 2016 m. rugsėjo 30 d. iÅ¡duotÄ medžioklės lapÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Å io fakto neneigia ir jį prižįsta visi atsakomybėn traukiami asmenys. Tačiau iÅ¡ byloje esančio nurodyto medžioklės lapo matyti, kad sumedžiotas taurusis elnias nėra įraÅ¡ytas medžioklės ataskaitos lentelėje, taip pat medžioklės lapo skiltyje apie panaudotų licencijų numerius nenurodytas joks tauriojo elnio patino licencijos numeris, nors pats medžioklės lapas jau yra baigtas, pasiraÅ¡ytas medžioklės vadovo ir grÄ Å¾intas (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio pirmininkui, kuris 2017 m. sausio 12 d. lapÄ perdavė tyrimÄ atlikusiems Departamento pareigÅ«nams.5.10.

Tyrimo metu nustatyta, kad kartu su medžioklės lapu Nr. (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio pirmininkui buvo grÄ Å¾intos panaudotos stirnų licencijos, kurių numeriai įraÅ¡yti minėtame medžioklės lape. TÄ patvirtinto ir teisme apklaustas (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio pirmininkas K. B.. IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad stirnų licencijos grÄ Å¾intos tvarkingai suriÅ¡tos siÅ«lu, su tuščiomis pravėrimo angomis. Tuo tarpu iÅ¡ R. D. Departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai pateikto 2017 m. sausio 13 d. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo ir tauriojo elnio patino licencijos fotonuotraukos matyti, kad pastaroji licencija buvo pateikta atskirai nuo medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaudotų stirnų licencijų ir jau tiesiogiai Departamentui, o be to, kitokios bÅ«klės nei stirnų licencijos - su užkimÅ¡ta pravėrimo anga.5.11.

Institucija atkreipia dėmesį į prieÅ¡taringus ir nenuoseklius atsakomybėn traukiamų asmenų paaiÅ¡kinimus dėl sumedžioto tauriojo elnio patino pažymėjimo licencija momento. V. K. 2017 m. sausio 12 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė: „Kirsmėje buvo sumedžiotas elnias. Nuėjęs užtraukiau licencijÄ . IÅ¡traukėm į kelio pusę. Pakrovėm ir nuvažiavom į dorojimo vietÄ â€œ. L. E. 2017 m. sausio 12 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė: „AÅ¡ mačiau, kad K. nešės licencijÄ , ar jÄ užtraukė, nemačiau“.

A. T. 2017 m. sausio 12 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė: „Pačio momento užtraukimo licencijos nemačiau“. J. C. 2017 m. sausio 19 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė: „Mačiau, kaip buvo įverta licencija prieÅ¡ įkraunant elniÄ Ä¯ autobusÄ . LicencijÄ vėrė K. V.“. Tuo tarpu 2017 m. kovo 23 d. teismo posėdyje visi atsakomybėn traukiami asmenys pradėjo vienodai aiÅ¡kinti, kad matė, kaip licencija buvo veriama, ir kad jÄ Ä¯vėrė V. K., gyvÅ«nÄ iÅ¡traukus iÅ¡ kirtavietės, prieÅ¡ jo įkėlimÄ Ä¯ mikroautobusÄ (duomenys neskelbtini).

Toks atsakomybėn traukiamų asmenų painiojimÄ sis ir paaiÅ¡kinimų nenuoseklumas dėl bylai reikÅ¡mingos aplinkybės rodo norÄ nuslėpti tikruosius faktus.5.12. IÅ¡vardinti faktiniai duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 2016 m. gruodžio 26 d. (duomenys neskelbtini) girioje sumedžiotas licencijuojamas gyvÅ«nas - tauriojo elnio patinas prieÅ¡ pradedant jo gabenimÄ nebuvo pažymėtas specialios paskirties plomba, ant kurios informacinės plokÅ¡telės priklijuota licencija, ir joks tauriojo elnio patino licencijos numeris į 2016 m. rugsėjo 30 d. medžioklės lapÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį 2016 m. gruodžio 26 d. (duomenys neskelbtini) girioje vyko medžioklė, nebuvo įraÅ¡ytas.

Dar daugiau, Å¡ių faktinių duomenų visuma bei nuoseklumas, vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas asmenų pokalbio gabenimo metu turinys įgalina konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju sÄ moningai buvo siekiama nepanaudoti tauriojo elnio patino licencijos ir taip nuslėpti Å¡io gyvÅ«no sumedžiojimo faktÄ . Visa tai atitinka Taisyklių 22 punkto 6 pastraipoje nurodytas sÄ lygas, pagal kurias gyvÅ«nas traktuojamas kaip sumedžiotas neteisėtai. 5.13. Tiek tyrimo metu teiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, tiek bylos nagrinėjimo metu duotuose paaiÅ¡kinimuose visi atsakomybėn traukiami asmenys pripažino, kad dalyvavo vaizdinėje medžiagoje užfiksuotame 2016 m. gruodžio 26 d. sumedžioto tauriojo elnio patino gabenime.

L. E. 2017 m. sausio 12 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad tauriojo elnio patinÄ dorojo tie patys asmenys, kurie jį gabeno. TÄ L. E. patvirtino ir savo teisme duotais paaiÅ¡kinimais. A. T. 2017 m. sausio 12 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad, dorojant elniÄ , po nulupimo matėsi Å¡autinė žaizda stubure, o ir teisme neneigė dorojęs elniÄ . V. K. teisme paaiÅ¡kino, kad taurųjį elniÄ kartu su L. E. ir A. T. parsivežė į dorojimo aikÅ¡telę (duomenys neskelbtini) kaime ir ten jį pradėjo doroti, o tada atvažiavo ir R.

D. su J. C.. Visi atsakomybėn traukiami asmenys pripažįsta, kad, pradėjus elnio dorojimÄ , jie visi jau buvo suvažiavę į dorojimo vietÄ . Å ių faktinių duomenų visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, kad visi atsakomybėn traukiami asmenys ne tik gabeno, bet ir dorojo sumedžiotÄ tauriojo elnio patinÄ . Apylinkės teismas neprivalėjo papildomai nustatinėti, kokius konkrečius veiksmus dorojimo procese atlikinėjo kiekvienas asmuo (kas tiesiogiai lupo ar mėsinėjo gyvÅ«nÄ , kas atlikinėjo kokius nors pagalbinius veiksmus).5.14.

Nustačius, kad visi atsakomybėn traukiami asmenys, gabeno ir dorojo licencijuojamÄ gyvÅ«nÄ - tauriojo elnio patinÄ , kuris traktuojamas kaip neteisėtai sumedžiotas, turėtų bÅ«ti laikomi įrodytais ATPK 85 straipsnio 6 dalyje numatytos pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai. Tuo tarpu, vertinant pažeidimo subjektyviÄ jÄ pusę, surinkti duomenys tvirtina, kad pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia, t. y. visi asmenys suprato, kÄ daro, ir norėjo taip veikti.5.15. Visi atsakomybėn traukiami asmenys, bÅ«dami įsitraukę į elnio iÅ¡traukimo ir jo pakrovimo į automobilį procesÄ (t. y. bÅ«dami prie pat gyvÅ«no), matė ir žinojo, kad gyvÅ«nas licencija nepažymėtas.

Vaizdo įraÅ¡e užfiksuotame pokalbyje, po tauriojo elnio įkėlimo į automobilį, du kalbantys asmenys, kitiems girdint, pradeda duoti užuominas apie elnio sumedžiojimo slėpimÄ , svarstydami, kÄ daryti su medžioklės lapu ir licencija. Galiausiai vienas iÅ¡ kalbančių asmenų (V. K.) atvirai iÅ¡dėsto apsisprendimÄ licencijos neverti. Tolesnė įvykių eiga rodo, kad Å¡is apsisprendimas yra realizuojamas iki pabaigos, t. y. elnias ir jo licencijos numeris neįraÅ¡omi medžioklės lape, tauriojo elnio patino licencija negrÄ Å¾inama įprastine tvarka kartu su medžioklės lapu medžiotojų bÅ«relio pirmininkui (pradėjus tyrimÄ dėl galimo pažeidimo, licencija atskirai perduodama Departamentui).

Be to, atkreipiame dėmesį, kad ir pats medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) turinys liudija, jog tauriojo elnio patinas į lapÄ buvo neįraÅ¡ytas sÄ moningai. Medžioklės lapas užpildytas tvarkingai, jame įraÅ¡ytos sumedžiotos stirnos, jų sumedžiojimo datos, licencijų numeriai, sumedžiojimo vietovė, o dėl tauriojo elnio patino jokių įrašų nėra. Esant tokiam kruopščiai užpildytam medžioklės lapui, kokios nors jo pildymo klaidos tikimybė atmestina. Taigi, visiems atsakomybėn traukiamiems asmenims nuo pat pradžių žinant apie apsisprendimÄ neparodyti tauriojo elnio patino sumedžiojimo ir toliau dalyvaujant gabenimo bei dorojimo veiksmuose, neįtikima, kad jie bÅ«tų galėję nesuprasti neteisėto tauriojo elnio patino gabenimo ir dorojimo pobÅ«džio.

Juolab, kad, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, visi atsakomybėn traukiami asmenys turi ilgÄ medžiotojų staÅ¾Ä .5.16. Apeliantai nepagrįstai savo atsakomybę bando perkelti penktajam nagrinėjamame gyvÅ«no gabenime ir dorojime dalyvavusiam asmeniui - R. D.. Pastarajam asmeniui po to, kai jis grįžo iÅ¡ užsienio, 2017 m. gegužės 3 d. taip pat buvo suraÅ¡ytas ir teismui perduotas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame jis kaltinamas ne tik analogiÅ¡ku apeliantų padarytam pažeidimu, bet ir kitais, jau su pačiu tauriojo elnio patino sumedžiojimu bei medžioklės vadovo ir gyvÅ«nÄ sumedžiojusio medžiotojo pareigų vykdymu susijusiais, pažeidimais.

Å iuo atveju reikia skirti medžioklės vadovo ir medžiojančio medžiotojo pareigas medžiojimo, gyvÅ«no gabenimo ir dorojimo procese nuo kitų asmenų, kurie tik gabena ar doroja gyvÅ«nÄ , pareigų. Apeliantai Å¡ioje byloje atsakomybėn traukiami ne už tai, kad neužtikrino licencijos įvėrimo, neužpildė medžioklės lapo ar nesukontroliavo, kad lapas bÅ«tų užpildytas, bet už tai, kad gabeno ir dorojo gyvÅ«nÄ , žinodami, kad tai daroma neįvėrus licencijos ir neužpildžius medžioklės lapo.

Kitaip tariant, norint iÅ¡vengti kaltinimų neteisėtu gyvÅ«no gabenimu ir dorojimu, apeliantams pakako tik atsisakyti dalyvauti gabenimo ir dorojimo veiksmuose, tačiau jie taip nepasielgė ir, gabendami bei dorodami tauriojo elnio patinÄ , padarė ATPK 85 straipsnio 6 dalyje numatytÄ pažeidimÄ .5.17. Institucija nesutinka su apeliantų ir suinteresuoto asmens argumentais, jog automobilis (duomenys neskelbtini) Å¡ioje byloje neturi bÅ«ti konfiskuojamas. Akivaizdu, kad minėtas automobilis elnio traukime iÅ¡ kritimo vietos kelio link atliko bÅ«tinos atramos vaidmenį.

Ä®statymų leidėjas, ATPK 85 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatydamas privalomÄ transporto priemonių ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimÄ , tokios sÄ lygos, kaip pažeidimo padarymo priemonės nepakeičiamumas, nenustatė, todėl turi bÅ«ti konfiskuojamos tos transporto priemonės ar kitos pažeidimo padarymo priemonės, kurias pažeidimÄ darantys asmenys konkrečiu atveju naudoja. Samprotavimai, jog automobilis galėjo bÅ«ti pakeistas bet kokia kita atrama, neturi reikÅ¡mės. Taip samprotaujant, bet kuriai pažeidimo padarymo priemonei bÅ«tų galima rasti pakaitalÄ ir konfiskavimo nuobauda taptų beprasme, nes jos nebÅ«tų įmanoma pritaikyti.

Å iuo atveju automobilis (duomenys neskelbtini) atitinka ATPK 85 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos transporto priemonės, kuri panaudota sumedžiotiems gyvÅ«nams gabenti, požymius. Net jeigu ATPK 85 straipsnio 6 dalies sankcijoje transporto priemonės ir nebÅ«tų iÅ¡skirtos, minėtas automobilis vis tiek iÅ¡liktų konfiskuojamas objektas, nes patektų į kitų pažeidimo padarymo priemonių kategorijÄ . Be to, elnio traukimas iÅ¡ kritimo vietos kirtavietėje kelio link turėtų bÅ«ti traktuojamas kaip gyvÅ«no gabenimas.

GyvÅ«no gabenimas aptariamu atveju prasidėjo nuo to momento, kai, pririÅ¡us virvę, jis buvo pradėtas judinti iÅ¡ kritimo vietos kirtavietėje. Tokį traktavimÄ patvirtina ir teismų praktika (Å iaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-527-309/2014 ir Å¡ia nutartimi paliktas nepakeistas TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-668-339/2014). Tuo tarpu Apeliantų aiÅ¡kinimai apie tai, jog, įvėrus gyvÅ«nui licencijÄ prieÅ¡ pradedant jį traukti iÅ¡ kirtavietės, licencija bÅ«tų nukritusi, neturi jokio objektyvaus pagrindo.

Juolab, kad, kaip rodo bylos aplinkybės, nagrinėjamu atveju net nebuvo ruoÅ¡iamasi verti licencijÄ .5.18. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad Apeliantų nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-76-696/2016 negalėtų turėti precedentinės reikÅ¡mės Å¡iai bylai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartyje vertino su medžiokle susijusius faktus, įvykusius 2015 m. gruodžio 8 d., o tuo metu (2015 m. gruodžio 8 d.) Taisyklių 22 punktas nuostatų dėl gyvÅ«no traktavimo kaip neteisėtai sumedžioto nenumatė.5.19.

Institucijos nuomone, vaizdo kamerų įrengimÄ (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio medžioklės plotų dalyje (duomenys neskelbtini) girioje tikslu iÅ¡aiÅ¡kinti galimus pažeidimus Apeliantai nepagrįstai vertina kaip Kriminalinės žvalgybos įstatyme ar BPK numatytÄ slaptÄ sekimÄ .5.

20. Pirmiausia, prie įvažiavimų į (duomenys neskelbtini) giriÄ buvo informaciniai ženklai, kad teritorija stebima vaizdo kameromis. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, asmenys, įvažiuojantys į giriÄ , galėjo ir privalėjo suprasti, kad jų veiksmai gali bÅ«ti užfiksuoti kameromis, skirtingai nuo kriminalinės žvalgybos, kai asmenys nėra informuojami apie prieÅ¡ juos daromus veiksmus. Todėl kamerų įrengimas (duomenys neskelbtini) girioje neatitinka slaptumo lygio, koks yra taikomas baudžiamajame procese ar kriminalinėje žvalgyboje.

Be to, aptariamu atveju vykdytas medžioklės plotų vieneto dalies stebėjimas vaizdo kamera savo esme, pobÅ«džiu negali prilygti apeliantų nurodomam slaptam sekimui.5.21. IÅ¡ BPK 160 straipsnio ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių slaptÄ sekimÄ bei sekimÄ , matyti, kad sekimas yra taikomas tikslu iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimus. Toks tikslas lemia sudėtingÄ Å¡io informacijos rinkimo bÅ«do pobÅ«dį. Sekimas paprastai orientuojamas į iÅ¡ anksto žinomus konkrečius objektus (asmenis, transporto priemones ar pan.), peržengia konkrečios teritorijos ribas, turi nuolatinio (iÅ¡ anksto laike neapriboto) proceso požymių.

Sekimo metu objektas paprastai nepaleidžiamas iÅ¡ jį sekančių asmenų kontrolės. Sekamam objektui keičiant savo buvimo vietÄ , į sekimo laukÄ gali patekti privačios erdvės bei privataus asmenų gyvenimo elementai.5.22. Kaip nurodo Institucija, nagrinėjamu atveju kamera trumpÄ laikotarpį filmavo ribotÄ teritorijÄ . Stebėjimas buvo orientuotas tik į pačiÄ teritorijÄ , o ne į konkrečius iÅ¡ anksto žinomus asmenis ar transporto priemones. Stebėjimas vyko su pertrÅ«kiais, reaguojant tik į arčiau esančių objektų judėjimÄ ribotoje erdvėje.

Kamera fiksavo vaizdÄ tik vieÅ¡oje, bendro naudojimo teritorijoje - medžioklės plotų vieneto, kuriame yra naudojami valstybei nuosavybės teise priklausantys medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡tekliai (Medžioklės įstatymo 3 straipsnis), dalyje ir jokios privačios erdvės negalėjo bÅ«ti paliestos. Institucija nesutinka su Apeliantų aiÅ¡kinimu, jog medžioklė yra medžiotojų privataus gyvenimo dalis. Nesuprantama, kaip buvimas medžioklės plotų vienete (vieÅ¡oje, bendro naudojimo vietoje) turint tikslÄ sumedžioti valstybei nuosavybės teise priklausančius medžiojamuosius gyvÅ«nus ar pasiimti kÄ tik sumedžiotus gyvÅ«nus gali bÅ«ti laikomas kažkieno privačiu reikalu.5.23.

Institucija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ios bylos atveju vaizdo kamera jokie privatÅ«s asmenų pokalbiai nebuvo įraÅ¡yti. Tarimuisi, kaip daryti pažeidimÄ , privatumo apsaugos taisyklės negali bÅ«ti taikomos. Vienintelis užfiksuotas privataus gyvenimo elementas buvo asmens Å¡lapinimasis. Tačiau bÅ«tina įvertinti, dėl ko taip įvyko. Manoma, kad jeigu pats asmuo vieÅ¡oje vietoje nesivaržydamas Å¡nekomis ar veiksmais atskleidžia savo privataus gyvenimo dalykus, tai yra jo paties pasirinkimas ir atsakomybė, o ne vieÅ¡oje vietoje daromÄ pažeidimÄ teisėtai techninėmis priemonėmis fiksuojančio pareigÅ«no kaltė.

Asmuo, kuriam yra svarbus jo privataus gyvenimo neliečiamumas, net ir bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje, kurioje nėra tualetų, prispyrus reikalui visada stengsis pasiÅ¡alinti iÅ¡ atviros vietos, toliau nuo kitų žmonių ir maksimaliai užsitikrinti priedangÄ nuo bet kokio paÅ¡alinio žvilgsnio. Aptariamu atveju užfiksuoto besiÅ¡lapinančio asmens veiksmai rodo, kad jam privatumo apsauga nėra svarbi. Jis gamtinį reikalÄ atlieka nesivaržydamas atviroje vietoje (Å¡alikelėje), greta kitų žmonių ir dar su jais kalbėdamas.

Jeigu minėtas asmuo, saugodamas savo privatumÄ , nurodyto veiksmo atlikimui bÅ«tų pasiÅ¡alinęs iÅ¡ atviros vietos, toliau nuo žmonių, pasislėpęs kur nors už medžio ar kitos miÅ¡ko augmenijos, vaizdo kamera, filmuodama ribotÄ erdvę, to tikrai nebÅ«tų užfiksavusi. Tokiu bÅ«du asmuo dėl vieÅ¡oje vietoje atlikto gamtinio reikalo nufilmavimo turėtų kaltinti save, o ne skųstis pareigÅ«nų veiksmais.5.24. Tokiu bÅ«du, kalbėti apie Apeliantų konstitucinių teisių į privatų gyvenimÄ pažeidimÄ nėra pagrindo.

Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje numatyta, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. IÅ¡ to iÅ¡plaukia nuostata, kad asmenys neturi teisės daromų pažeidimų pridenginėti savo konstitucinėmis teisėmis.5.25. Papildomai Institucija nurodo, kad atliktas techninės priemonės (vaizdo kameros) panaudojimas bÅ«tų labiau panaÅ¡us ne į apeliantų nurodomus baudžiamajame procese ir kriminalinėje žvalgyboje taikomus slaptÄ sekimÄ ar sekimÄ , bet į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžtÄ techninių priemonių panaudojimÄ bendra tvarka, kuriam kažkokių ypatingų sankcionavimo reikalavimų Kriminalinės žvalgybos įstatymas nenumato.

Tačiau Departamentas nėra kriminalinės žvalgybos subjektas ir jo vykdomos funkcijos nesusijusios su Kriminalinės žvalgybos įstatymo 4 straipsnyje numatytais kriminalinės žvalgybos uždaviniais. Departamento pareigÅ«nų veiklÄ reglamentuoja kiti įstatymai.5.26. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rÅ«pinasi natÅ«ralios gamtinės aplinkos, gyvÅ«nijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiÅ«ri, kad su saiku bÅ«tų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos iÅ¡tekliai.

Vienas pagrindinių įstatymų, reglamentuojančių valstybės konstitucinę pareigÄ užtikrinti gamtos apsaugÄ ir racionalų gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ , yra Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas. Å io įstatymo 12 straipsnis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nams - valstybiniams aplinkos apsaugos inspektoriams suteikia plačius įgaliojimus vykdant aplinkos apsaugos ir racionalaus gamtos iÅ¡teklių naudojimo kontrolę. Nors nurodytame straipsnyje nėra tiesiogiai numatyta valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus teisė techninėmis priemonėmis vieÅ¡ose erdvėse fiksuoti asmenų daromus aplinkos apsaugÄ ar gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, tačiau, įvertinant platų valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių įgaliojimų pobÅ«dį bei loginiu teisės aiÅ¡kinimo metodu aiÅ¡kinant Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas, matyti, kad Å¡ie pareigÅ«nai turi teisę įtariamų pažeidimų iÅ¡aiÅ¡kinimui vieÅ¡ose erdvėse naudoti technines priemones.5.27.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turi teisę naudodami technines priemones fiksuoti asmenis, įtariamus darant ar darančius aplinkos apsaugos ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, Å¡ių asmenų veiksmus ir jų transporto priemones. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai visuomeniniais pagrindais padeda valstybiniams aplinkos apsaugos inspektoriams vykdyti aplinkos apsaugos ir gamtos iÅ¡teklių naudojimo kontrolę (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 44, 45, 46 straipsniai).

Jeigu neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turi teisę įtariamų pažeidimų iÅ¡aiÅ¡kinimui naudoti technines priemones, tokios teisės negali neturėti aukÅ¡tesnio rango asmenys - valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Be to, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas, leisdamas naudoti technines priemones pažeidimų iÅ¡aiÅ¡kinimui, nenumato draudimo tÄ daryti fiksuojamiems asmenims nežinant. Tokiu bÅ«du Departamento pareigÅ«nė (vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė) M.

R., technine priemone (vaizdo kamera) vieÅ¡oje vietoje 2016 m. gruodžio 26 d. fiksuodama Å¡iurkÅ¡tų Taisyklių pažeidimÄ , atliko ne kokį nors BPK ar Kriminalinės žvalgybos įstatymo reglamentuojamÄ veiksmÄ , bet Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo reglamentuojamÄ gamtos iÅ¡teklių naudojimo kontrolės veiksmÄ . Å is veiksmas buvo proporcingas tikslui iÅ¡aiÅ¡kinti įtarimus dėl galimai toje vietoje daromų Taisyklių pažeidimų ir jokių privačių erdvių nepalietė.

Vaizdo kamera vaizdinė ir garsinė medžiaga buvo gauta teisėtai, todėl turėtų bÅ«ti laikoma leistinu įrodymu tiek ATPK 256 straipsnio, tiek Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 569 straipsnio prasme.5.28. Apeliantų priekaiÅ¡tus dėl ne visos vaizdinės medžiagos pateikimo Institucija taip pat laiko nepagrįstais. Nuosekliai sunumeruotuose failuose apylinkės teismui buvo pateikta visa vaizdinė ir garsinė medžiaga, kuriÄ vaizdo kamera užfiksavo 2016 m. gruodžio 26 d. Dėl kokių techninių priežasčių kamera sureagavo į ne kiekvienÄ judesį, Institucija paaiÅ¡kinti negali, tačiau mano, kad ir gautos vaizdinės medžiagos kartu su kitais bylos įrodymais pakanka padaryti iÅ¡vadai, kad apeliantai padarė Å¡iurkÅ¡tų Taisyklių pažeidimÄ .5.29.

Apeliantų kaltinimus Å¡aliÅ¡kumu Departamento pareigÅ«nei M. R. Institucija laiko nepagrįstais. Teisingai pažymėjo apylinkės teismas, atmesdamas apeliantų atstovų praÅ¡ymÄ dėl M. R. nuÅ¡alinimo, kad vien ta aplinkybė, jog apeliantai ir M. R. yra to paties medžiotojų bÅ«relio nariai ar kandidatai, nėra pakankamas pagrindas nuÅ¡alinimui. Juolab, kad tyrimo metu nuÅ¡alinimas minėtai pareigÅ«nei nebuvo reiÅ¡kiamas. NuÅ¡alinimui pagrįsti turėjo bÅ«ti nurodyta konkrečių papildomų motyvų, kurie keltų abejonių pareigÅ«nės neÅ¡aliÅ¡kumu.5.30.

Antra, administracinio teisės pažeidimo tyrimÄ atliko, tyrimo metu sudaromus dokumentus pasirašė bei administracinių teisės pažeidimų protokolus suraÅ¡inėjo ne tik M. R., bet ir kitas Departamento pareigÅ«nas M. S.. Apylinkės teismo posėdžiuose Departamentui be M. R. atstovavo dar vienas pareigÅ«nas R. R., kurį su M. R. sieja tik darbas toje pačioje įstaigoje ir tokia pati pavardė. M. S. ir R. R. apeliantai kokių nors priekaiÅ¡tų dėl Å¡aliÅ¡kumo nėra pareiÅ¡kę. Tačiau Å¡ie pareigÅ«nai palaikė ir palaiko tÄ pačiÄ pozicijÄ , jog surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių Apeliantų padarytÄ Å¡iurkÅ¡tų Taisyklių pažeidimÄ .

Tai rodo, jog Departamento pozicija šioje byloje pateikiama objektyviai.5.31. Trečia, Apeliantai savo skunduose abstrakčiais išsireiškimais dėsto apie savo įtemptus santykius su M. R., tačiau konkrečių duomenų tam pagrįsti nenurodo. Iš skundų net nematyti, dėl kokių motyvų minėta pareigūnė galėtų būti asmeniškai nusistačiusi prieš Apeliantus. Apylinkės teismo posėdžio metu vienas iš apeliantų (J. C.) netgi nurodė, kad jis nežino, kodėl M. R. jo taip nemėgsta. 5.32.

Ketvirta, nemanoma, kad M. R. galėtų daryti kokiÄ nors neteisėtÄ Ä¯takÄ teisme liudytoju apklaustam (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio pirmininkui K. B.. Jokių konkrečių duomenų dėl to nėra. M. R. teigimu, jÄ ir K. B. sieja tolimi svainystės santykiai (K. B. sutuoktinė yra M. R. sutuoktinio pusseserė); artimesnių ryÅ¡ių su K. B. Å¡eima ji nepalaiko; jos ir K. B. bendravimas apsiriboja tik tiek, kiek reikalinga dėl narystės tame pačiame medžiotojų bÅ«relyje ir darbo toje pačioje Aplinkos ministerijos sistemoje (K.

B. yra (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijos direktorius; jo ir M. R. darbo kabinetai yra tame pačiame pastate (duomenys neskelbtini)). Manome, kad tokių ryÅ¡ių buvimas pats savaime neturėtų bÅ«ti pagrindas abejoti asmenų neÅ¡aliÅ¡kumu ar sÄ Å¾iningu pareigų atlikimu.5.33. Penkta, vienas iÅ¡ Apeliantų (J. C.) dėl galimai neteisėtų inspektorės M. R. veiksmų (Å¡aliÅ¡kumo, tarnybinės etikos taisyklių pažeidimo, viešųjų ir privačių interesų derinimo reikalavimų nesilaikymo) jo bei kitų medžiotojų atžvilgiu 2017 m. kovo 16 d. skundu buvo kreipęsis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministrÄ .

Aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 4 d. raÅ¡tu Nr(duomenys neskelbtini) Departamentui buvo nurodyta, nepavedant Departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai, dėl minėto skundo atlikti Departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės M. R. tarnybinį veiklos patikrinimÄ . Departamento direktoriaus įsakymu iÅ¡ Departamento Administravimo ir teisės, Administracinių bylų nagrinėjimo, Mokesčių ir atliekų kontrolės skyrių vadovų sudaryta komisija atliko tarnybinį patikrinimÄ dėl pareigÅ«nės M.

R. veiklos pagal Aplinkos ministerijos persiųstÄ skundÄ . Komisija Departamento direktoriui 2017 m. balandžio 26 d. pateikė motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kuria pasiÅ«lė pripažinti, jog M. R. nepadarė tarnybinio nusižengimo. Remdamasis Å¡ia iÅ¡vada, Departamento direktorius 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad pareigÅ«nė M. R. tarnybinio nusižengimo nepadarė ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«rÄ nutraukė.6. Apeliaciniai skundai atmetami.7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Dėl vaizdo ir garso įrašo, kaip įrodymų šaltinio, panaudojimo 8. ATPK, galiojusio administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, 256 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.8.1.

ATPK 256 straipsnio 2 dalis numatė, kad Å¡ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.8.3. ATPK 256 straipsnio 3 dalyje buvo reglamentuojama, kad įrodymus renka, prireikus ekspertÄ ar specialistÄ skiria pareigÅ«nai, turintys teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ (ATPK 2591 straipsnis), taip pat administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjantis organas (pareigÅ«nas).8.4.

Taigi iÅ¡ 8 – 8.3. punktuose paminėtų ATPK nuostatų seka, kad Institucija, nustatydama padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, galėjo naudoti vienÄ iÅ¡ ATPK 256 straipsnio 2 dalyje straipsnyje nurodytų savarankiÅ¡kų pažeidimo nustatymo priemonių – garso ir vaizdo įraÅ¡us bei Å¡ių nuostatų nepažeidė. 8.5. Apeliantų teiginiai, kad renkant įrodymus buvo pažeistas Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcijos (toliau – Instrukcija) (2005 m. spalio 7 d.

įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini))) 6.8. punktas, yra nepagrįstas, nes interpretuojamas Apeliantams naudinga linkme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡ios Instrukcijos 5 punkte numatyti Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir PareigÅ«nų pagrindiniai uždaviniai ir funkcijos - vykdyti gyvosios gamtos apsaugos kontrolę, kontroliuoti, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių gyvosios gamtos apsaugÄ ir jos iÅ¡teklių naudojimÄ , nustatyta tvarka iÅ¡aiÅ¡kinti gyvosios gamtos apsaugos teisės aktų pažeidėjus ir traukti juos administracinėn atsakomybėn, o esant nusikaltimo požymiams, medžiagÄ nustatyta tvarka perduoti ikiteisminio tyrimo įstaigoms.

Šioje veikloje naudojamos priemonės - automobiliai, vandens transporto priemonės, sniegaeigiai, kitos transporto priemonės (6.1 punktas), tarnybiniai šaunamieji ginklai, specialiosios priemonės ir savigynai skirtos dujos (6.2 punktas), šunys (6.3 punktas), matavimo prietaisai – ruletės, alkoholio kiekio matuokliai ir kiti prietaisai (6.4 punktas), apšvietimo priemonės (nešiojami, mobilūs, stacionarūs bei kitokio tipo žibintai) 6.5 punktas)), ryšio priemonės (nešiojamos, mobilios ir stacionarios radijo stotys, telefonai ir kt.) 6.6 punktas)), stebėjimo priemonės (žiūronai, naktinio matymo prietaisai ir kt.) 6.7 punktas)), techninės priemonės – kompiuteriai, garso ir vaizdo įrašymo ir atkūrimo bei kitos priemonės, naudojamos nustatant ir fiksuojant padarytus teisės pažeidimus, įvykių vietas ir kitus faktinius duomenis, turinčius reikšmės administracinei ar baudžiamajai bylai teisingai išnagrinėti (6. 8 punktas).

Taigi remiantis loginiu Å¡ios normos turinio aiÅ¡kinimu, techninės priemonės – garso ir vaizdo įraÅ¡ymo ir atkÅ«rimo priemonės naudojamos ne tik, kaip teigia Apeliantai, tiriant jau padarytus pažeidimus, bet ir, kaip aiÅ¡kiai ir logiÅ¡kai nurodyta Instrukcijoje, vykdant gyvosios gamtos apsaugos kontrolę, kontroliuojant, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių gyvosios gamtos apsaugÄ ir jos iÅ¡teklių naudojimÄ bei nustatant (iÅ¡aiÅ¡kinant) padarytus ir daromus teisės pažeidimus.

Akivaizdu, kad Å¡ios normos nuostatos neprieÅ¡tarauja ATPK 256 straipsnio 2 dalies nuostatoms, aptartoms Å¡io sprendimo 8.1., 8.4. punktuose. Sutiktina ir su Institucijos atsiliepime nurodytu argumentu, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turi teisę naudodami technines priemones fiksuoti asmenis, įtariamus darant ar darančius aplinkos apsaugos ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, Å¡ių asmenų veiksmus ir jų transporto priemones.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai visuomeniniais pagrindais padeda valstybiniams aplinkos apsaugos inspektoriams vykdyti aplinkos apsaugos ir gamtos iÅ¡teklių naudojimo kontrolę (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 44, 45, 46 straipsniai). Todėl remiantis loginiu Å¡ios normos turinio aiÅ¡kinimu, teisės naudoti technines priemones negali neturėti aukÅ¡tesnio rango asmenys - valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.8.6. Apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti argumentai, kad buvo pažeisti Kriminalinės žvalgybos įstatymas, BPK, reglamentuojantys slapto sekimo atlikimo tvarkÄ , yra taip pat laikytini neteisingais, todėl atmestini.8.7.

Apeliantai cituoja 2017 m. sausio 20 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, t. y., kad pagal gaunamÄ informacijÄ (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relyje galimai brakonieriaujama, todėl buvo įrengiamos slaptos kameros, tikslu iÅ¡aiÅ¡kinti galimus pažeidimus. Kaip matyti, aptariamame akte minimi žodžiai „slaptos kameros“ Apeliantų interpretuojamos pavadinant šį veiksmÄ â€žslaptu sekimu“, kuris iÅ¡ties reglamentuojamas Kriminalinės žvalgybos įstatyme ir BPK. Tačiau Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnyje numatyti kriminalinės žvalgybos objektai – galimai rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, jas rengiantys, darantys ar padarę asmenys, Å¡ių asmenų aktyvÅ«s veiksmai neutralizuojant kriminalinę žvalgybÄ , kiti su valstybės nacionaliniu saugumu susiję įvykiai ir asmenys.

Sekimas Kriminalinės žvalgybos įstatyme įvardijamas kaip kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo bÅ«das, kai informacija gaunama iÅ¡skiriant, atpažįstant ir (ar) stebint objektÄ . BPK reglamentuojamos „Kitos procesinės prievartos priemonės“, viena jų – slaptas sekimas (BPK 160 straipsnis) gali bÅ«ti taikomas asmeniui, transporto priemonei arba objektui ir tik pradėjus ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamos veikos padarymo (BPK 167 straipsnis). Taigi, visų pirma, iÅ¡ Å¡ių teisės normų analizės seka iÅ¡vada, kad Institucijos pareigÅ«nai nesiekė iÅ¡skirti, atpažinti ar stebėti konkretaus objekto, minima vaizdo ir garso įraÅ¡ymo priemonė nebuvo taikoma asmeniui, transporto priemonei ar konkrečiam objektui sekti.

Minėtame patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamų formuluočių, tokių kaip „galimo brakonieriavimo atvejus“, „galimus pažeidimus“ turinys patvirtina, kad buvo siekiama iÅ¡aiÅ¡kinti galimus teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimus, už kuriuos atsakomybė buvo numatyta tik ATPK. Apie tai, kad medžiotojų bÅ«relyje (duomenys neskelbtini) medžioklės plotuose ne kartÄ pastebėti brakonieriavimo atvejai, patvirtino ir byloje apklaustas Å¡io bÅ«relio pirmininkas K.

B.. Taigi darytina iÅ¡vada, kad Institucijos veiksmai, (duomenys neskelbtini) girioje įrengiant garso ir vaizdo įraÅ¡ymo priemones, neperžengė Instrukcijoje keliamų reikalavimų ir siekiamo tikslo - gyvosios gamtos apsaugos kontrolės ir pažeidimų iÅ¡aiÅ¡kinimo ribų. 8.8. Apeliantų skundus nagrinėjantis aukÅ¡tesnysis teismas pritaria pirmos instancijos teismo ir Institucijos atsiliepime iÅ¡dėstytiems argumentams, kad asmenys, įvažiuojantys į (duomenys neskelbtini) giriÄ , galėjo ir privalėjo suprasti, kad jų veiksmai gali bÅ«ti užfiksuoti vaizdo kameromis, kadangi buvo įrengti ženklai, informuojantys, kad (duomenys neskelbtini) giria stebima vaizdo kameromis.

Kamera fiksavo vaizdÄ tik vieÅ¡oje, bendro naudojimo teritorijoje - medžioklės plotų vieneto, kuriame yra naudojami valstybei nuosavybės teise priklausantys medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡tekliai (Medžioklės įstatymo 3 straipsnis), dalyje ir jokios privačios erdvės negalėjo bÅ«ti paliestos. IÅ¡ tiesų nesutiktina su Apeliantų aiÅ¡kinimu, jog medžioklė yra medžiotojų privataus gyvenimo dalis. Buvimas medžioklės plotų vienete (vieÅ¡oje, bendro naudojimo vietoje) turint tikslÄ sumedžioti valstybei nuosavybės teise priklausančius medžiojamuosius gyvÅ«nus ar pasiimti kÄ tik sumedžiotus gyvÅ«nus, negali bÅ«ti laikomas privačiu reikalu.

Papildomai pažymėtina, kad stebima miÅ¡ko erdvė, iÅ¡ esmės nesiskiria nuo Apeliantų nurodomos stebimos vieÅ¡osios vietos miesto teritorijoje, kuri paprastai stebima siekiant užfiksuoti galimus vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus. Kaip ir įvažiuojant į miesto teritorijÄ , taip ir įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) giriÄ , prieÅ¡ įvažiavimus yra iÅ¡dėstyti informaciniai ženklai, informuojantys, kad teritorija stebima vaizdo kameromis. Be to, buvimas vieÅ¡oje vietoje (mieste, miÅ¡ke) negali bÅ«ti siejamas su asmens teisių į privatumÄ užtikrinimu, ypač tuo atveju, kai stebima tam tikra vieÅ¡osios vietos teritorija, o ne atskirai asmuo, transporto priemonė ar konkretus, juridinio asmens statusÄ , turintis objektas.

Sutiktina, kad teisė į privatumÄ yra konstitucinė piliečio teisė. Tačiau privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens teisėtais privataus gyvenimo lÅ«kesčiais. Žmogaus teisė į privatumÄ nėra absoliuti. Pagal KonstitucijÄ riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, tarp jų ir teisę į privatumÄ , galima, jeigu yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

Taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas prieÅ¡ingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalÄ atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei.

Taigi įtariamas pažeidimų darymu asmuo pats atsisako nuo teisės į privataus gyvenimo teisinę apsaugÄ ta apimtimi, kuriÄ nulemia jo daromas pažeidimas (nusikaltimas). Ä®vertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, Apeliantų skundus nagrinėjantis aukÅ¡tesnysis teismas, atmeta skundų argumentus dėl teisės į privatų gyvenimÄ pažeidimo. Dėl Institucijos pareigÅ«nės M. R. Å¡aliÅ¡kumo9. Apeliantai teigia tai, kad Å¡ioje byloje įrodymus rinko Å¡aliÅ¡ka Aplinkos apsaugos departamento pareigÅ«nė M.

R.. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinių skundų argumentų, pareigÅ«nės Å¡aliÅ¡kumas siejamas su, anot Apeliantų, jos medžiokle tame pačiame, kaip ir Apeliantų, bÅ«relio (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, kurio nariai yra iÅ¡siskirstę į atskiras grupeles, turinčias savų interesų. Apeliantai teigia, kad susirinkimų ir asmeninių susitikimų metu jie su M. R. yra nekartÄ apsipykę dėl to, kad Å¡i siekia įrodyti savo aukÅ¡tesnę padėtį bÅ«relyje bei visuomenėje, ir tai, anot Apeliantų, patvirtina: administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo ypatumai nurodant, kad veikė jų organizuota nusikalstama grupė;

V. K. nesant įrodymų buvo suraÅ¡ytas protokolas pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį. Patikrinimo akte nustatoma, kad galimai brakonieriauja (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio nariai; taurusis elnias sumedžiotas iÅ¡ transporto priemonės; M. R. ir M. S. vykdė kriminalinę žvalgybÄ (operatyvinę veiklÄ ); liudytojas K. B. – medžiotojų bÅ«relio (duomenys neskelbtini) pirmininkas, kuris taip pat yra ir Å¡ios pareigÅ«nės giminaitis, į teisiamÄ jį posėdį buvo atvežtas M. R. tarnybiniu automobiliu, kas, anot Apeliantų, rodo, kad pareigÅ«nė derina nesuderinamus dalykus – tarnybinę ir privačiÄ veiklas;

M. R. žadėjo susidoroti su visais, kas sugadino jos medžioklės bokÅ¡telį; M. R. apkalbėjo apeliantÄ J. C. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Tokie Apeliantų teiginiai yra deklaratyvÅ«s ir atmestini. 9.1. Nuoseklioje teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suvokiamas pernelyg plačiai – padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo, ar administracinio proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad byla buvo tiriama Å¡aliÅ¡kai.

Taigi, nesant konkrečių bylÄ tiriančio pareigÅ«no Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su ne visiÅ¡kai tinkamai priimtais sprendimais suraÅ¡ant protokolÄ , kurio trÅ«kumus vėliau Å¡alino bylÄ nagrinėjantis teismas, ar kitais bylos trÅ«kumais bei pateikiamu teisiniu vertinimu.9.2. Å ioje byloje, prieÅ¡ bylÄ perduodant į teismÄ , bylos aplinkybių tyrimo metu Apeliantai nepareiÅ¡kė nuÅ¡alinimo bylÄ tyrusiai Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresn. inspektorei M.

R., jokių subjektyvų ar objektyvų Å¡aliÅ¡kumÄ pagrindžiančių argumentų nepateikė nei apeliaciniuose skunduose. Apeliantų pateikti duomenys – samprotavimai, kurie vertintini kaip prielaidos, nepatvirtina aplinkybės, kad M. R. atlikdama tyrimÄ ar atstovaudama InstitucijÄ teisme, turėjo asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar buvo tendencinga. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, patvirtinančių apie M. R. asmeninį interesÄ , sietinÄ iÅ¡imtinai su medžiotojų bÅ«relio (duomenys neskelbtini) veikla.

Apeliantų argumentai, kad M. R. siekia įtikti medžiotojų bÅ«relio pirmininkui ar įrodyti savo aukÅ¡tesnę padėtį, yra nepagrįsti jokiais duomenimis, todėl vertintini tik kaip prielaidos. Tai, kad pareigÅ«nę sieja tolimi giminystės ryÅ¡iai su byloje apklaustu liudytoju K. B., ir tai, kad į teisiamÄ jį posėdį jie atvyko ta pačia transporto priemone taip pat nerodo jos Å¡aliÅ¡kumo. Liudytojas K. B. į teisiamÄ jį posėdį buvo kviečiamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo praÅ¡ymu, todėl nei liudytojas, nei pareigÅ«nė, kuriai buvo reiÅ¡kiamas nuÅ¡alinimas, negalėjo žinoti, kokie klausimai jam bus užduoti.

Be to, liudytojas K. B. davė parodymus, kurių Apeliantai neginčija ir nekritikuoja, kaip neteisingų, ar melagingų, todėl manyti, kad pareigÅ«nė galėjo Å¡iam liudytojui daryti kokiÄ nors įtaka, nėra pagrindo. Liudytojas K. B., kaip medžiotojų bÅ«relio pirmininkas, taip pat neparodė, kad bÅ«relyje tarp pareigÅ«nės ir Apeliantų bÅ«tų kokių nors nesutarimų, pykčio ar tam tikrų neteisėtų interesų. Atvirkščiai, liudytojas K. B. patvirtino, kad jis siekia, jog jų medžiotojų bÅ«relyje nebÅ«tų jokio susiskaldymo.

Apeliantai taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių faktÄ , jog buvo pradėtas koks nors tyrimas dėl Apeliantų paminėto medžiotojų bokÅ¡telio sugadinimo ir, ar, Apeliantai buvo įtariami, kaltinami, ar kaip nors siejami su Å¡iuo faktu. IÅ¡ bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimo matyti, kad J. C. buvo nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį 40 Eur bauda už tai, kad jis 2016 m. spalio 13 d., 19.30 val. medžiojo be medžioklės vadovo, medžioklės metu sumedžiojo Å¡ernÄ , kurį įrašė į medžioklės lapÄ .

Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“58.8 p. reikalavimus. Tai, kad jis buvo kaltinamas dar ir pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį, tačiau byla Å¡ioje dalyje buvo nutraukta teismui kitaip įvertinus duomenis, nei tuo metu vertino Institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ , nerodo Å¡aliÅ¡kumo. Be to, apeliacinį skundÄ minimoje byloje pateikė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono Aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentÅ«ros vedėja E. P., o ne M.

R., kuriai buvo teikiamas nuÅ¡alinimas Å¡ioje byloje. Taigi nurodomi duomenys nesuteikė pagrindo iÅ¡vadai, kad M. R. yra Å¡aliÅ¡ka. Papildomai pažymėtina, kad Å¡ioje byloje esančių vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų faktų, kaip ir fakto, kad nebuvo tinkamai užpildytas medžioklės lapas, Apeliantai neginčija. Å ių neginčytinų aplinkybių pareigÅ«nė M. R. neįtakojo, dėl jų nustatymo atliko tyrimÄ , o tai, kad suraÅ¡ydama administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pateikė teisinį vertinimÄ (kvalifikacijÄ ), su kuriuo nesutinka Apeliantai, nerodo nei jos suinteresuotumo, nei asmeniÅ¡kumo, nei Å¡aliÅ¡kumo.

Taigi, bylÄ nagrinėjančio teismo nuomone, įvertinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju konstatuoti bylos tyrimÄ atlikusios pareigÅ«nės M. R. Å¡aliÅ¡kumÄ ar daryti iÅ¡vadÄ dėl neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimo objektyviuoju ar subjektyviuoju aspektais nėra jokio pagrindo. Dėl administracinio teisės pažeidimo subjekto10. Apeliantai teigia tai, kad Å¡ioje byloje nustatyto pažeidimo subjektas yra ne jie, o medžioklės vadovas R. D., kuris sumedžiojęs taurųjį elniÄ privalėjo tinkamai užpildyti medžioklės lapÄ ir užtikrinti kitus Taisyklių reikalavimus, tačiau to nepadarė.          10.1.

IÅ¡ tiesų, Taisyklių 23 punktas numato, kad už teisingÄ medžioklės lapo užpildymÄ pagal Taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Už teisingÄ sumedžiotų licencijuojamų gyvÅ«nų pažymėjimÄ pagal Taisyklių 22 punkto reikalavimus atsako taip pat medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas ir gyvÅ«nÄ sumedžiojęs medžiotojas. Medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovÄ apie sumedžiotÄ ar sužeistÄ medžiojamÄ jį gyvÅ«nÄ .10.2.

Tačiau skundus nagrinėjančio teismo nuomone, už Taisyklių 23 punkto pažeidimÄ , R. D., kaip medžioklės vadovas, atsako atskirai nuo kitų medžioklėje dalyvavusių asmenų. Pažymėtina, kad Apeliantai patraukti atsakomybėn už Taisyklių 22, o ne už 23 punkto, pažeidimÄ .           10.3. Taisyklių 22 punkto 1 bei 2 pastraipos numato, kad Licencija medžiojamajam gyvÅ«nui sumedžioti galioja tik tame medžioklės plotų vienete, kuriam buvo iÅ¡duota. GyvÅ«no sumedžiojimo vietoje, prieÅ¡ pradedant sumedžioto gyvÅ«no gabenimÄ , sumedžiotas licencijuojamas gyvÅ«nas pažymimas specialios paskirties plomba, ant kurios informacinės plokÅ¡telės yra užklijuota licencija: plombos dirželis perveriamas per sumedžioto gyvÅ«no ausį ir iÅ¡ licencijos – holograminio lipduko – pusės ties pažymėta rodykle ir užraÅ¡u „Insert“ perkiÅ¡amas per metalinį užraktÄ tiek, kad ne mažiau kaip pusė dirželio ilgio bÅ«tų iÅ¡traukta per metalinį užraktÄ .

Jei plomba yra pažeista arba plombos dirželio per metalinį užraktÄ iÅ¡traukta mažiau nei pusė ilgio, licencija laikoma negaliojančia. 10.4. K. B. parodymais nustatyta, kad medžiotojui V. K. buvo iÅ¡duota licencija tauriajam elniui sumedžioti, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir vaizdo bei garso įraÅ¡as iÅ¡ kurio matyti, kad gyvÅ«no sumedžiojimo vietoje V. K. licencijÄ turėjo. Tai reiÅ¡kia, kad už reikalavimÄ gyvÅ«no sumedžiojimo vietoje, prieÅ¡ pradedant sumedžioto gyvÅ«no gabenimÄ , sumedžiotÄ licencijuojamÄ gyvÅ«nÄ pažymėti specialios paskirties plomba, buvo atsakingas medžioklės vadovas R.

D. (Taisyklių 23 punktas).10.5. Taisyklių 22 punkto 3 pastraipa numato, kad atvykus į gyvÅ«no dorojimo vietÄ , prieÅ¡ pradedant sumedžioto gyvÅ«no dorojimÄ , į medžioklės lapÄ Ä¯raÅ¡omi panaudotų licencijų numeriai. Pradėjus doroti sumedžiotÄ gyvÅ«nÄ , specialios paskirties plomba iÅ¡imama iÅ¡ sumedžioto gyvÅ«no ausies, nupjaunant plombos dirželį. Plombos informacinė plokÅ¡telė su ant jos priklijuota licencija nupjaunama ir saugoma teisės aktų nustatyta tvarka.10.6. Kaip matyti Taisyklių 22 punkto 3 pastraipa taip pat numato medžioklės vadovo pareigas.

Tai reiÅ¡kia, kad R. D. turėjo pareigÄ užtikrinti, kad atvykus į gyvÅ«no dorojimo vietÄ , prieÅ¡ pradedant sumedžioto gyvÅ«no dorojimÄ , į medžioklės lapÄ bÅ«tų įraÅ¡omi panaudotų licencijų numeriai. Pradėjus doroti sumedžiotÄ gyvÅ«nÄ , specialios paskirties plomba turėjo bÅ«ti iÅ¡imama iÅ¡ sumedžioto gyvÅ«no ausies, nupjaunant plombos dirželį. Plombos informacinė plokÅ¡telė su ant jos priklijuota licencija turėjo bÅ«ti nupjaunama ir saugoma teisės aktų nustatyta tvarka.

Be šių paminėtų pareigų R. D. privalėjo užtikrinti, kad duomenys apie sumedžioto tauriojo elninio ragus būtų įrašomi medžioklės lapo antrojoje pusėje (dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius, ilgis, apimtis ragų apačioje) Taisyklių 22 punkto 4 pastraipa)).10.7. Tačiau Taisyklių 22 punkto 6 pastraipa numato, kad jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus bei šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape arba sumedžioti gyvūnai nepažymėti specialios paskirties plombomis, ant kurių informacinių plokštelių priklijuotos licencijos, tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai, išskyrus atvejus, numatytus Medžioklės taisyklių 15.3, 28 ir 51 punktuose.

Taigi, Å¡iuo nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismui teisingai konstatavus, kad medžioklės lape nebuvo pažymėta apie tauriojo elnio sumedžiojimo faktÄ , laikytina, kad R. D. pažeidė Taisyklių 22 punkto 1 – 4 pastraipų reikalavimus. Tokiu atveju sumedžiotas tauriojo elnio patinas laikomas sumedžiotas neteisėtai, nors ir sumedžiojimo metu gyvÅ«nui sumedžioti buvo iÅ¡duota licencija ir medžiotojas jÄ turėjo (Taisyklių 22 punkto 6 pastraipa). Todėl visiÅ¡kai pritartina Institucijos nuomonei, kad Apeliantų nurodoma nutartis Nr. 2AT-76-696/2016, negali turėti jokios precedentinės reikÅ¡mės, nes nurodytoje nutartyje buvo priimtas sprendimas dėl pažeidimo, padaryto iki Taisyklių 22 punkto 6 pastraipos nuostatų įsigaliojimo.10.8.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Taisyklių 22 punkto 1 – 5 pastraipas, 23 punktÄ , matyti, kad Å¡ių taisyklių reikalavimai taikomi subjektui – medžioklės vadovui, individualiai medžiojančiam medžiotojui ir gyvÅ«nÄ sumedžiojusiam medžiotojui. Tačiau Taisyklių 22 punkto 6 pastraipos subjektu gali bÅ«ti ne tik medžioklės vadovas, individualiai medžiojantis medžiotojas, gyvÅ«nÄ sumedžiojęs medžiotojas, bet ir asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), nes Taisyklių 58.2.3. punkte numatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotÄ kanopinį žvėrį.

Pagal Taisyklių 2.8 punktÄ teisė medžioti – asmens įgyta teisė, teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡laikius Medžioklės egzaminÄ ir gavus Lietuvos Respublik?s medžiotojo bilietÄ . Tai reiÅ¡kia, kad tokiu atveju, bÅ«tina nustatyti, jog asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), supranta arba gali suprasti, kad sumedžiotas licencijuojamas gyvÅ«nas bus neteisėtai gabenamas nepažymėjus jo specialios paskirties plomba, o vėliau dorojamas. Ar Å¡is asmuo (medžiotojas) buvo įtrauktas į medžioklės lapÄ , ar ne, Taisyklių 58.2.3. punkto esmės nekeičia. Dėl įrodymų vertinant sumedžioto gyvÅ«no gabenimÄ ir dorojimÄ 11.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014).

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡spęsti jÄ tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, kuris reiÅ¡kia, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiÅ¡kinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.12.

IÅ¡ byloje esančių duomenų – 2017 m. sausio 20 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13 – 17), foto nuotraukų, vaizdo ir garso įrašų (1 t., b. l. 47), 2016 m. rugsėjo 30 d. medžioklės lapo Nr. 36 (1 t., b. l. 4), Apeliantų paaiÅ¡kinimų atliekant tyrimÄ (1 t., b. l. 7 – 8, 9, 10, 12) matyti, kad 2016 m. gruodžio 26 d. (duomenys neskelbtini) girioje, (duomenys neskelbtini) linijoje buvo sumedžiotas tauriojo elnio patinas. Vaizdo ir garso įraÅ¡as patvirtina, kad Apeliantas V.

K., tuo metu, kai jau elnias buvo įkrautas į automobilį, kalbėdamas su medžioklės vadovu R. D., pasakė tokius žodžius: „privažiuos blogiaus atveju ir žinos kų daryt“, „nieko nereik daryti, žinot kų darys, tik aÅ¡ darys, jeigu kas licencijÄ užtrauksiu, o tau ti nebeįdomu“. Vėliau, 2017 m. sausio 20 d., Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento pareigÅ«nams atlikus patikrinimÄ , t. y., 2017 m. sausio 12 d. patikrinus medžiotojų bÅ«relio (duomenys neskelbtini) medžioklės lapus, buvo nustatyta, kad R.

D. iÅ¡duotame medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), įraÅ¡yta, kad 2016 m. gruodžio 26 d. medžioklėje dalyvavo R. D. ir V. K.. Ä®raÅ¡o medžioklės lape apie medžioklėje sumedžiotÄ tauriojo elnio patinÄ nėra. 12.1. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje 22 punkto nuostatos taikymo, kad tauriojo elnio patinas, kuriam sumedžioti yra reikalinga licencija, jo sumedžiojimo vietoje, prieÅ¡ iÅ¡traukiant iÅ¡ sumedžiojimo vietos, taip pat sumedžiotÄ gyvÅ«nÄ prieÅ¡ įkeliant į automobilį ir iÅ¡gabenant į pirminio apdorojimo aikÅ¡telę, nebuvo pažymėtas specialiÄ ja plomba.12.2.

Visų pirma, Apeliantai teigia, kad Lietuvos aplinkos apsaugos ministerija 2014 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių išaiškinimo“ išaiškino, kad gyvūno sumedžiojimo vieta yra medžioklės ploto vieneto dalis arba, jei ji nenurodyta - medžioklės ploto vienetas. Tačiau, skundus nagrinėjantis aukštesnysis teismas, su šiais Apeliantų pateiktais argumentais nesutinka, nes laiko, kad toks aiškinimas yra neteisingas.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas iÅ¡aiÅ¡kinimas nėra skelbiamas nei „Infolex“, nei Lietuvos Respublikos Seimo, nei Aplinkos apsaugos ministerijos teisės aktų paieÅ¡kos sistemose, todėl laikytinas neoficialiu. Be to, Aplinkos ministerija nėra įgaliota oficialiai aiÅ¡kinti teisės aktus ir jų taikymÄ , nes tik Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus bei Vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.

Ä® Vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 23, 31 str.). Todėl toks „sumedžiojimo vietos“ sÄ vokos aiÅ¡kinimas, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nuomone, yra aiÅ¡kiai per platus (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 575-276/2012).

Taigi, remiantis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, daroma iÅ¡vada, kad gyvÅ«no sumedžiojimo vieta yra vieta, kurioje sumedžiotas gyvÅ«nas krito. ReiÅ¡kia, vadovaujantis Taisyklių 22 punktu, sumedžiotas gyvÅ«nas turėjo bÅ«ti pažymėtas vietoje, kurioje krito, t. y., jo sumedžiojimo vietoje. Papildomai pažymėtina, kad V. K. teikdamas paaiÅ¡kinimÄ (1 t., b. l.

10) nurodė, kad jis nuėjęs į sumedžiojimo vietÄ užtraukė licencijÄ . Tai reiÅ¡kia, kad V. K. buvo žinomas ir suprantamas reikalavimas gyvÅ«no sumedžiojimo vietoje pažymėti jį specialia plomba įveriant jÄ Ä¯ gyvÅ«no ausį. Tai turėjo bÅ«ti žinoma ir kitiems, Å¡ioje byloje atsakomybėn patrauktiems, teisę medžioti turintiems J. C., A. T. ir L. E.. 12.3. Apeliantai taip pat teigia, kad gyvÅ«no vilkimas siekiant įveikti gamtines kliÅ«tis negali bÅ«ti traktuojamas kaip gabenimas.

Tačiau, skundus nagrinėjantis aukÅ¡tesnysis teismas, nesutinka ir su Å¡iais Apeliantų argumentais. Lietuvių kalbos žodynas (http://lkiis.lki.lt) nurodo kelias žodžio „gabenti“ reikÅ¡mes: tai neÅ¡ti iÅ¡ vienos vietos į kitÄ , sunkiai neÅ¡ti, vilkti. Sinonimų žodynas (www.sinonimas.lt) taip pat pateikia žodžio gabenti sinonimus: neÅ¡ti, traukti, tempti, atsitempti. Kaip matyti, Å¡iuo nagrinėjamu atveju, sumedžiotas tauriojo elnio patinas, prieÅ¡ pradedant jo gabenimÄ , nepažymėjus jo specialios paskirties plomba, iÅ¡ sumedžiojimo vietos - kirtavietės, dviejų automobilių ir virvės pagalba, buvo atvilktas iki kelio.

Iš vaizdo įrašo 12:11:51 val. matyti, kad buvo panaudota apie 100 m. ilgio virvė. Šie duomenys patvirtina, kad sumedžiotas elnio patinas, nuo jo sumedžiojimo vietos iki kelio, buvo tempiamas (gabenamas) apie 100 m. Argumentai, kad plomba nebuvo panaudota (uždėta) baiminantis, kad gyvūno vilkimo metu ji bus nutraukta užkliuvusi už natūralių gamtinių kliūčių, nagrinėjamu atveju laikytina taip pat nepagrįsta. Vaizdo įrašai patvirtina, kad kirtavietėje nėra krūmų bei medžių, todėl tikimybė, kad plomba galėjo būti išplėšta iš gyvūno ausies, yra minimali.

Be to, Taisyklės nenumato jokios iÅ¡lygos (atvejų) kada bÅ«tų galima nepažymėti gyvÅ«no jo kritimo vietoje. Netgi Apeliantų nurodytų atveju – netyčia nutraukus plombÄ , to nepastebėti esant Å¡viesiam paros metui, kaip nagrinėjamu atveju, bÅ«tų neįmanoma. Tokiu atveju, siekiant iÅ¡vengti nepagrįsto apkaltinimo pažeidus Taisykles, Apeliantai turėtų galimybę nedelsiant užpildyti medžioklės lapÄ , kurį Å¡iuo atveju jie turėjo, ir, esant bÅ«tinybei, apie tai praneÅ¡ti Aplinkos apsaugos departamentui.

Nors, minėtiems argumentams pagrįsti, Apeliantai dar ir teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pasisakęs, kad toks gyvÅ«no atitraukimas siekiant iÅ¡vengti kliūčių negali bÅ«ti traktuojamas ir prilyginamas gabenimui, nutarčių priėmimo datų ir jų numerių jie nepateikė, todėl toks sumedžioto gyvÅ«no vilkimas (gabenimas), kaip nurodo Apeliantai, negali bÅ«ti laikomas formaliu.12.4. Skundus nagrinėjantis aukÅ¡tesnysis teismas nesutinka su Apeliantų argumentais, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas neteisingai interpretavo pokalbio įraÅ¡Ä , kuriame V.

K. pasako R. D., kad „jeigu kÄ , jis licencijÄ užtrauks“. Apelianto V. K. teigimu, Å¡is pokalbis buvo apie stirnÄ , kuriÄ tÄ patį rytÄ buvo sumedžiojęs ir palikęs R. D.. Tačiau Å¡i V. K. versija, aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, laikytina nelogiÅ¡ka interpretacija sau palankia linkme. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, pirmos instancijos teismas V. K. žodžius įvertino teisingai. IÅ¡ tiesų bÅ«tina vertinti visÄ R. D. ir V. K. dialogÄ , o ne tik jo nuotrupas. IÅ¡ Å¡io dialogo matyti, kad prieÅ¡ iÅ¡vykstant iÅ¡ gyvÅ«no sumedžiojimo vietos, V.

K. paprašė R. D. medžioklės lapo, tačiau pastarasis jį duoti atsisakė pasakydamas, kad blogiausiu atveju privažiuos, į kÄ V. K. atsakė, kad jeigu kas, licencijÄ užtrauks, o jam (R. D.) nebeįdomu. VisiÅ¡kai sutiktina su Institucijos atsiliepime pateikta nuomone, kad užfiksuotame pokalbyje, po elnio įkėlimo į automobilį (duomenys neskelbtini), nėra jokių požymių, liudijančių, jog kalbama apie kokį nors kitÄ gyvÅ«nÄ . PrieÅ¡ingai, pokalbio situacija rodo, kad Å¡nekama bÅ«tent apie kÄ tik į automobilį pakrautÄ sumedžiotÄ taurųjį elniÄ .

Tai dar gi patvirtina V. K. pokalbio pabaigoje R. D. pasakyti žodžiai: „nebent jÅ«s dar medžiosit“. Apie sumedžiotos stirnos gabenimÄ nėra netgi užuominų. Be to, darant prielaidÄ , kad vis dėl to stirna buvo sumedžiota, visame pokalbio kontekste bÅ«tų nesuprantama žodžių „jeigu kas“ reikÅ¡mė (Institucijos nuomone Å¡ie žodžiai reiÅ¡kiantys patikrinimÄ ), taip pat bÅ«tų nepaaiÅ¡kinama, kodėl V. K. turėjo važiuoti paimti sumedžiotÄ stirnÄ , jeigu tÄ patį galėjo padaryti pats medžiotojas R.

D., sumedžiojęs stirnÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad medžioklės lape pažymėta, kad stirnÄ sumedžiojo V. K.. Taigi, skundus nagrinėjančio teismo nuomone, pokalbis tarp V. K. ir R. D. patvirtina ne tik tai, kad Å¡is pokalbis buvo apie tai, kaip Apeliantai elgsis netikėto patikrinimo metu, t. y., R. D. pasakė, kad pristatys medžioklės lapÄ , o V. K., kad užtrauks licencijÄ , bet ir tai, kad Å¡io pokalbio metu, sumedžiotas gyvÅ«nas jau buvo įkeltas į automobilį nepažymėjus jo specialia plomba.

Be to, Å¡ie duomenys rodo, kad ne tik dėl Å¡io pokalbio, bet ir keliant gyvÅ«nÄ Ä¯ automobilį, Apeliantai J. C. ir L. E. taip pat matė ir suprato, kad gyvÅ«nas bus gabenamas nepažymėtas specialia plomba. Apeliantų argumentas, kad pateiktų vaizdo įrašų fragmentiÅ¡kumas patvirtina, jog Institucija specialiai nepateikė įraÅ¡o, kuriame matyti, kaip elnias pažymimas specialia plomba ir įkeliamas į automobilį, atsižvelgiant į pirmos instancijos nustatytų aplinkybių visumÄ , vertintinas kaip prielaida siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Kaip jau minėta, nėra jokio pagrindo manyti, kad Institucija Å¡aliÅ¡ka ar naudoja neteisėtus metodus, kad asmenis apkaltintų pažeidimu, kurio jie nepadarė.

Neginčijamos faktinės aplinkybės – elnio sumedžiojimas, jo gabenimas iki kelio nepažymėjus specialia plomba, užfiksuoti garso įraÅ¡ai, medžioklės lapo 12.5. Be jau aptartų įrodymų, patvirtinančių neteisėtai sumedžioto tauriojo elnio gabenimÄ , byloje pakanka duomenų, patvirtinančių ir neteisėtai sumedžioto tauriojo elnio dorojimÄ . IÅ¡ties matyti, kad L. E. 2017 m. sausio 12 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad tauriojo elnio patinÄ J. L. lupimo aikÅ¡telėje dorojo tie patys asmenys (1 t., b. l. 7).

TÄ L. E. patvirtino ir savo teisme duotais paaiÅ¡kinimais. A. T. 2017 m. sausio 12 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime (1 t., b. l.

9) nurodė, kad, dorojant elniÄ , po nulupimo matėsi Å¡autinė žaizda stubure. Negana to, A. T. nurodė, kad iÅ¡ kalbų gyvÅ«no dorojimo metu suprato, kad elniÄ sumedžiojo J. C., be to, dorojant elniÄ licencijos ausyje jis nematė. V. K. teisme paaiÅ¡kino, kad taurųjį elniÄ kartu su L. E. ir A. T. parsivežė į dorojimo aikÅ¡telę Parovejos kaime ir ten jį pradėjo doroti, o tada atvažiavo ir R. D. su J. C., kurie atsivežė stirnÄ . Taigi iÅ¡ esmės visi atsakomybėn patraukti asmenys pripažįsta, kad, pradėjus elnio dorojimÄ , jie visi jau buvo suvažiavę į dorojimo vietÄ .

Å ių faktinių duomenų visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, kad visi atsakomybėn patraukti asmenys ne tik gabeno, bet ir dorojo sumedžiotÄ tauriojo elnio patinÄ . Å iame kontekste pažymėtina, kad pagal Taisyklių 22 punkto 3 pastraipÄ , atvykus į gyvÅ«no dorojimo vietÄ , prieÅ¡ pradedant sumedžioto gyvÅ«no dorojimÄ , į medžioklės lapÄ Ä¯raÅ¡omi panaudotų licencijų numeriai. Pradėjus doroti sumedžiotÄ gyvÅ«nÄ , specialios paskirties plomba iÅ¡imama iÅ¡ sumedžioto gyvÅ«no ausies, nupjaunant plombos dirželį.

Plombos informacinė plokÅ¡telė su ant jos priklijuota licencija nupjaunama ir saugoma teisės aktų nustatyta tvarka. Tai reiÅ¡kia, kad į gyvÅ«nų dorojimo aikÅ¡telę neatvykus medžioklės vadovui ir neįvykdžius Taisyklių 22 punkto 3 pastraipos reikalavimų, sumedžiotas elnias negalėjo bÅ«ti dorojamas. Vertinant byloje esamus ir aptartus duomenis, aplinkybė, kad medžioklės lapas sumedžiojus taurųjį elniÄ apskritai net nebuvo pildomas, visiems sumedžioto gyvÅ«no dorojimo procese dalyvavusiems medžiotojams (Apeliantams) buvo akivaizdi.

Liudytojo J. L. paaiÅ¡kinimai teismui, kad jis matė į sumedžioto elnio ausį įvertÄ licencijÄ , vertintini kritiÅ¡kai. Tam yra pagrindas atsižvelgiant į tai, kad bÅ«tent J. L. įmonei priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) buvo gabenamas sumedžiotas taurusis elnias, be to, elnias buvo dorojamas dar ir J. L. sodyboje esančiojo gyvÅ«nų dorojimo aikÅ¡telėje. BylÄ nagrinėjant teisme minėtas automobilis jau buvo parduotas, kÄ patvirtino liudytojas E. L., todėl yra pagrindas manyti, kad J.

L. galėjo bÅ«ti suinteresuotas duoti atitinkamus parodymus siekiant iÅ¡vengti jo įmonei priklausančio automobilio konfiskavimo. AukÅ¡tesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį į K. B. parodymus, kad R. D. ir V. K. pristatę medžioklės lapus, kartu pristatė ir J. L. iÅ¡duotÄ medžioklės lapÄ . Å i aplinkybė rodo, kad Å¡iuos asmenis, kaip medžiotojus, siejo glaudus tarpusavio bendravimas ir pasitikėjimas, kas esant nustatytoms aplinkybėms, kelia abejones J. L. nuoÅ¡irdumu duodant parodymus teismui. 12.6.

Taip pat Apeliantų skundus nagrinėjantis teismas mano, kad Apeliantai pernelyg sureikÅ¡mino ir skyrė daug dėmesio aplinkybėms, kurios anot Apeliantų, patvirtina jų veiksmuose nebuvus tyčios pažeisti Taisykles, t. y., kad V. K. iÅ¡matavo ragus ir kažkÄ pasižymėjo lape, kad rankoje turėjo licencijÄ , kad sumedžioto ir iÅ¡doroto gyvÅ«no atliekos buvo sumestos į bendro naudojimo atliekų duobę, kad V. K. paruošė sumedžioto tauriojo elnio ragus apžiÅ«rai, o R. D. pareigÅ«nams pateikė panaudotÄ licencijÄ .

Tačiau skundo nagrinėjančio aukštesniojo teismo nuomone, visi šie paminėti veiksmai, esant aukščiau aptartiems duomenims ir įrodymams, nešalina patrauktų atsakomybėn asmenų kaltės. Dauguma šių veiksmų atlikti nesitikint, kad Taisyklių pažeidimo faktas yra užfiksuotas, o sumedžioto elnio ragai ir licencija pateikta jau po pažeidimo fakto užfiksavimo, t. y., siekiant išvengti atsakomybės. Papildomai pažymėtina, jog liudytojas K. B. patvirtino, kad pasibaigus medžioklės sezonui, nepanaudotos licencijos lieka pas medžiotojus, kuriems jos buvo išduotos, kad aplinkos apsaugos pareigūnams pranešama tik apie sumedžiotus gyvūnus.

Å i aplinkybė patvirtina, kad R. D. turėjo galimybę priduoti nepanaudotÄ licencijÄ , kuriÄ buvo gavęs V. K.. Galiausiai į Apeliantų teiginį, kad medžiotojų bÅ«relis turėjo licencijų elniui sumedžioti, tačiau ne visas panaudojo, aukÅ¡tesnysis skundus nagrinėjantis teismas pažymi, kad nepanaudotų licencijų skaičius neÅ¡alina Apeliantų kaltės. Neatmetama galimybė, kad naudojantis viena licencija, tačiau jos tyčia nepanaudojant, sumedžiojamas ne vienas licencijuojamas, galimai ir reikalavimų medžiotinam gyvÅ«nui neatitinkantis, gyvÅ«nas. 12.7.

Taigi pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai ir pagrįstai nustatė, kad atsakomybėn patraukti asmenys (Apeliantai) gabeno ir dorojo neteisėtai sumedžiotÄ licencijuojamÄ gyvÅ«nÄ - tauriojo elnio patinÄ , tuo pažeisdami Taisyklių 22 ir 58.2.3. punktų reikalavimus, ir padarydami administracinis teisės pažeidimÄ , numatyta ATPK 85 straipsnio 6 dalyje. Dėl automobilio konfiskavimo13. Už ATPK 85 straipsnio 6 dalies pažeidimÄ buvo numatyta atsakomybė bauda nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki vieno tÅ«kstančio septynių Å¡imtų trisdeÅ¡imt septynių eurų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvÅ«nams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvÅ«nams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu.13.1.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 26 straipsniu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1. 86 straipsnio nuostatomis, nustatė, kad automobilis (duomenys neskelbtini), kurio pagalba buvo traukiamas (permetus virvę per jos kablį) sumedžiotas gyvūnas ir kurį teismas konfiskavo, A. B. buvo parduotas sudarius apsimestinį sandorį. 13.2. ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatos numatė, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe.

Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais. Šio straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad šio kodekso 85 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, šeštojoje, septintojoje ir aštuntojoje dalyse, numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu:

1) perleisdamas daiktÄ pažeidėjui ar kitiems asmenims, Å¡is asmuo žinojo, kad Å¡is daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti;

2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį;

3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį daiktÄ ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. CK 1.86 straipsnis numato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.13.3.

Kaip matyti, Apeliantai transporto priemonės konfiskavimÄ skundžia dvejais aspektais: pirma, kad konfiskuota transporto priemonė buvo panaudota tik naudojamos virvės gyvÅ«nui iÅ¡ kirtavietės iÅ¡tempti kampo pakeitimui ir ja nebuvo gabenamas gyvÅ«nas; antra - transporto priemonės pardavimo sandoris nebuvo apsimestinis.13.4. IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad sumedžiotam gyvÅ«nui iÅ¡ kirtavietės iÅ¡tempti buvo pasitelktos dvi transporto priemonės – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Vaizdo įraÅ¡as taip pat patvirtina (12:11:51 val.), kad automobilis (duomenys neskelbtini) iÅ¡ tiesų buvo naudojamas tempimo virvės kampui pakeisti. Tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, Å¡ie duomenys nekeičia Å¡io automobilio, kaip transporto priemonės, kuri buvo naudojama gyvÅ«nui gabenti, teisinio statuso esmės. Abu automobiliai buvo naudojami konkrečiam tikslui pasiekti – iÅ¡gabenti sumedžiotÄ tauriojo elnio patinÄ iÅ¡ kirtavietės. Be automobilio (duomenys neskelbtini) pagalbos, vienu automobiliu (duomenys neskelbtini), nepakeitus naudojamos virvės kampo, gyvÅ«nÄ iÅ¡tempimas iÅ¡ kirtavietės iki kelio bÅ«tų neįmanomas dėl mažesnės tempimo jėgos ir kirtavietės dydžio ypatumų, kÄ patvirtina vaizdo įraÅ¡as.

Pateikiami argumentai, kad traukimo kampas galėjo bÅ«ti pakeistas virvę perjuosus per augantį medį, stulpÄ , kuolÄ ar kitÄ panašų daiktÄ , yra nepagrįsti, nes iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o akivaizdu, kad kirtavietėje, Å¡alia kelio, kurioje buvo sumedžiotas elnias, nurodytų daiktų nebuvo, todėl buvo panaudota vienintelė galima priemonė - automobilis (duomenys neskelbtini), kuris, įvertinus paminėtas aplinkybes, pagrįstai pripažintas kaip atitinkantis ATPK 85 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos transporto priemonės, kuri panaudota sumedžiotiems gyvÅ«nams gabenti, požymius. 13.5.

AukÅ¡tesnysis teismas taip pat mano, kad pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 26 straipsniu ir CK 1. 86 straipsniu ir konfiskuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), teisės taikymo ir įrodymų vertinimo klaidos nepadarė. 13.6. Visų pirma, pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad automobilis (duomenys neskelbtini) buvo parduotas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad tiek automobilis (duomenys neskelbtini), tiek automobilis (duomenys neskelbtini), buvo parduoti 2017 m. kovo 4 d. ir 2017 m. vasario 2 d., t. y., prieÅ¡ 2017 m. kovo 23 d. vykusi bylos nagrinėjimo teisiamÄ jį posėdį KupiÅ¡kio rajono apylinkės teisme (2 t., b. l. 22, 23).

Akivaizdu, kad konfiskuoto automobilio savininkas, kuriuo buvo J. C., suprato, kad už pažeidimo, kurio padarymu jis buvo kaltinamas, gali bÅ«ti taikomas automobilio konfiskavimas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad A. B. automobilis buvo parduotas už žymiai mažesnę, nei rinkos kainÄ â€“ 300 Eur. Duomenys internete apie automobilių kainas yra vieÅ¡i, todėl teismas, priimdamas sprendimÄ ir nurodydamas Å¡ios sprendimo motyvus, duomenų vertinimo taisyklių nepažeidė.

Pažymėtina, kad Apeliantės argumentai, jog teismo samprotavimai dėl automobilio kainos neatitinka tikrovės, nepagrįsti. Apeliantė nepaneigė pirmos instancijos teismo nurodytos konfiskuoto automobilio vidutinės rinkos kainos (nuo 1900 Eur), nors tokiÄ galimybę teikiant skundÄ turėjo, todėl tai, kad Å¡iuos duomenis teismas vertino pasibaigus įrodymų tyrimui ir priimant sprendimÄ , nelaikytina esminiu proceso pažeidimu. Be to, teisiamojo posėdžio metu Apeliantė nenurodė, kad automobilio pirkimo – pardavimo sandorį planavo dar 2016 m. gruodžio pabaigoje, kad už automobilio remontÄ ji papildomai sumokėjusi 900 Eur.

Be to, byloje nėra jokių duomenų (nepateikta), kad automobilis buvo techniÅ¡kai netvarkingas. IÅ¡ Å¡ios bylos teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡o taip pat matyti, kad J. C. į 2017 m. kovo 23 d. teismo posėdį atvyko automobiliu, kurį, pagal teisme gautus dokumentus, jis jau buvo pardavęs A. B., be to, Å¡is automobilis buvo naudojamas tiek medžioklei, tiek gabenant sumedžiotÄ gyvÅ«nÄ . Duomenų, kad jis bÅ«tų buvęs techniÅ¡kai netvarkingas, nėra. Taigi Å¡ie duomenys patvirtina pirmos instancijos teismo sprendimÄ laikyti, kad automobilio pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių.

14. Taigi atsižvelgęs į iÅ¡dėstytus argumentus, aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro galutinę iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertinęs įrodymus, pagrįstai J. C., A. T., V. K. ir L. E. pripažino kaltais pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį. ir taikė transporto priemonės, kuria buvo gabentas neteisėtas sumedžiotas gyvÅ«nas, konfiskavimÄ . Nėra jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis ir priimtu sprendimu dėl nuobaudų Apeliantams paskyrimo, kurias skiriant buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, asmenybes bei kiekvieno vaidmenį darant pažeidimÄ , todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo nutarimÄ apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir J. C., A. T., V. K., L. E. ir A. B. apeliacinių skundų netenkinti.Nutartis neskundžiama.  Teisėjas                                                                                  Donatas Jatužis