cecfefdf-cc18-4629-90d5-00cdfc6a07ff · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-20318-1097/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14971-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja RÅ«ta Latvelė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieÅ¡kinį atsakovui E. B. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas UAB „Julianus Inkaso“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui E. B., praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 939,41 Eur negrÄ Å¾into kredito, 184,39 Eur pelno (mokėjimo) palÅ«kanų iki kredito sutarties nutraukimo dienos, 382,23 Eur pelno (mokėjimo) palÅ«kanų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. rugsėjo 22 d.) iki ieÅ¡kinio parengimo teismui dienos (2020 m. gegužės 18 d.), 62 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾into kredito sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko kredito gražinimo dienos, 1,14 Eur administravimo mokestį, 101,24 Eur delspinigių bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinio ir jo priedų kopijos bei teismo praneÅ¡imas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui įteikti 2020 m. gegužės 28 d. asmeniÅ¡kai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje numatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje prašė priimti sprendimÄ už akių, esant įstatyme įtvirtintoms sÄ lygoms. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sÄ lygos, bÅ«tinos užbaigti bylos nagrinėjimÄ priimant sprendimÄ už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Byla tokiu atveju nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, neinformavus Å¡alių apie raÅ¡ytinį procesÄ dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai). Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui, bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Atlikus formalų įrodymų tyrimÄ , nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB ,,Nordecum“ 2019 m. gegužės 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. SP1039447.

Pradinis kreditorius UAB „Nordecum“ suteikė atsakovui 1 000 Eur kreditÄ 12 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo laiku grÄ Å¾inti kreditÄ bei mokėti 62 proc. dydžio metines palÅ«kanas. Atsakovas sutartines pareigas vykdė netinkamai, todėl pradinis kreditorius 2019 m. rugsėjo 22 d. nutraukė kredito sutartį su atsakovu ir informavo apie tai atsakovÄ praneÅ¡imu. 2017 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties ir jos priedų pagrindu iÅ¡ pradinio kreditoriaus UAB „Nordecum“ ieÅ¡kovas UAB „Julianus Inkaso“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimÄ .

Apie reikalavimo teisės perleidimÄ atsakovas buvo informuotas 2019 m. rugsėjo 25 d. praneÅ¡imu Nr. 2642448. Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismÄ bÅ«tų atsiskaitęs su ieÅ¡kovu ar pradiniu kreditoriumi, ar bÅ«tų ginčijęs kredito sutarties nutraukimÄ , byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimÄ buvo informuotas 2020 m. rugsėjo 25 d. praneÅ¡imu. Be to, įteikus CPK nustatyta tvarka atsakovui ieÅ¡kinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditÄ atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panaÅ¡iu finansiniu bÅ«du, iÅ¡skyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rÅ«Å¡ies paslaugų teikimo ar tos pačios rÅ«Å¡ies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu.

CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis).

Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų ginčijęs sutarties sÄ lygas, kredito suteikimo faktÄ ar kredito sutarties nutraukimo teisėtumÄ , taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grÄ Å¾inimÄ , todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 939,41 Eur negrÄ Å¾into kredito.

IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 184,39 Eur pelno (mokėjimo) palÅ«kanų iki kredito sutarties nutraukimo dienos (2019 m. rugsėjo 22 d.), 382,23 Eur pelno (mokėjimo) palÅ«kanų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. rugsėjo 22 d.) iki ieÅ¡kinio parengimo teismui dienos (2020 m. gegužės 18 d.), 62 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾into kredito sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko kredito gražinimo dienos.

Kreditavimo teisiniuose santykiuose skolininko kreditoriui mokamos palÅ«kanos yra „atlygis“ kreditoriui už naudojimÄ si pasiskolinta pinigų suma. Å alys Kredito sutarties 7.4 punkte susitarė, kad palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti nuo Kredito suteikimo Klientui dienos (imtinai) iki visiÅ¡ko Kredito grÄ Å¾inimo Kreditoriui dienos. Kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.4 punkte nustatyta, kad kreditorius turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai ir nedelsiant nutraukti Kredito sutartį ir pareikalauti ankščiau termino sumokėti visas Kreditoriui priklausančias pinigų sumas, įskaitant kredito sumÄ , palÅ«kanas, skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas bei tiesioginius ir netiesioginius nuostolius.

Kredito sutarties Bendrųjų sÄ lygų 5.5 punkte nustatyta, kad kreditavimo sutarties nutraukimas nesustabdo Kreditavimo sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina Kliento prievolės mokėti Kreditoriui pagal Kreditavimo sutartį mokėtinas sumas. PalÅ«kanos, nurodytos Specialiose sÄ lygose, skaičiuojamos iki visiÅ¡ko Kredito grÄ Å¾inimo. Lietuvos civilinėje teisėje iÅ¡skiriamos dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanos: palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimÄ si) funkcijÄ (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palÅ«kanos, atliekančios kompensuojamÄ jÄ (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkcijÄ (CK 6.210, 6.261 straipsniai).

CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi Å¡alis nuo sutarties vykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarkÄ nustatančių sutarties sÄ lygų ir kitų sutarties sÄ lygų galiojimui, jeigu Å¡ios sÄ lygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.221 straipsnį mokėjimo palÅ«kanų skaičiavimo trukmės kontekste, savo naujausioje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieÅ¡ terminÄ , pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natÅ«ra, todėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanos skolininkui pagal Å¡iÄ sutartį nebegali bÅ«ti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ , kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų iki visiÅ¡ko paskolos sumos grÄ Å¾inimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palÅ«kanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali bÅ«ti priteisiama didesnė iÅ¡ reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).

Ä®vertinus aukščiau aptartÄ teisminę praktikÄ ir įstatymo nuostatas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad mokėjimo palÅ«kanos gali bÅ«ti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito (paskolos) sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos vartojimo kredito sutarties sÄ lygas, spręstina, kad Å¡alys buvo susitarusios tik dėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanų mokėjimo, kÄ patvirtina ir ieÅ¡kovo reiÅ¡kiami reikalavimai dėl palÅ«kanų priteisimo, jas skaičiuojant nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos, tik už skirtingus laikotarpius.

Susipažinus su sutarties sÄ lygomis, nenustatyta, kad Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl palÅ«kanų, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.5 punktas, numatantis, jog mokėjimo palÅ«kanos skaičiuojamos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo ir 7.4 punkto nuostata dėl palÅ«kanų mokėjimo iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo kreditoriui dienos, nepriklausomai nuo to ar sutartis nutraukta, prieÅ¡tarauja tiek imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.221 straipsnio 1, 3 dalys), tiek kasacinio teismo praktikai.

Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinos tik mokėjimo palÅ«kanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo – 184,39 Eur. IeÅ¡kovo reikalavimai priteisti jam iÅ¡ atsakovo 382,23 Eur pelno (mokėjimo) palÅ«kanų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. rugsėjo 22 d.) iki ieÅ¡kinio parengimo teismui dienos (2020 m. gegužės 18 d.) ir 62 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾into kredito sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko kredito gražinimo dienos, atmestini.

Pažymėtina, kad Å¡alių sudarytos sutarties bendrosiose sÄ lygose yra numatyta kreditoriaus teisė nutraukus sutartį pareikalauti anksčiau termino sumokėti visas kreditoriui priklausančias pinigų sumas, įskaitant kredito sumÄ , palÅ«kanas, skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas bei kitus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius (sutarties 5.4 punktas), tačiau nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl mokėjimo palÅ«kanų kaip negautų pajamų (nuostolių) priteisimo reiÅ¡kiamas nebuvo, todėl teismas dėl Å¡ių nuostolių, atsiradusių dėl iÅ¡ankstinio vartojimo kredito sutarties nutraukimo, atlyginimo ieÅ¡kovui nepasisako.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi. Netesybos negali bÅ«ti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.

Kasacinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nurodyta, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sÄ lyga, pažeidžianti Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis). Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kompensacinių palÅ«kanų paskirtis ir prigimtis iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ka kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ taikymÄ vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiÅ¡kintinos kaip apimančios ir kompensacines palÅ«kanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotÄ piniginių prievolių vykdymÄ negali bÅ«ti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ (t. y. 18,25 proc. dydžio metinės palÅ«kanos (0,05 proc. x 365 d.). Taigi net ir tuo atveju, jei ieÅ¡kovas laikytų, kad jo praÅ¡omos priteisti 382,23 Eur sutartinės palÅ«kanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieÅ¡kinio parengimo teismui dienos, bei 62 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamas nuo negrÄ Å¾into kredito sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, yra kompensacinės palÅ«kanos, Å¡ie reikalavimai negalėtų bÅ«ti tenkinami, nes Å¡ios ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos paskaičiuotos taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ maksimalų dydį (18,25 procentų dydžio metinių palÅ«kanų) virÅ¡ijančiÄ palÅ«kanų normÄ , todėl tokia sutarties sÄ lyga bÅ«tų laikoma nesÄ Å¾ininga, o reikalavimai aiÅ¡kiai nepagrįstais.

Prievolių įvykdymas gali bÅ«ti užtikrinamas pagal sutartį netesybomis (CK 6.70 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Pagal CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi bÅ«ti raÅ¡ytinis. Vadovaujantis sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.4 ir 8.3 punktais, nutraukus sutartį, atsakovas įsipareigojo mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ laiku atsiskaityti dienÄ , skaičiuojant nuo pirmos uždelsimo sumokėti dienos.

IeÅ¡kovas paskaičiavo 101,24 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 22 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. Atsakovas pažeidė sutartį, praleido nustatytus mokėjimo terminus, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti jam iÅ¡ atsakovo delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas. Å alys vartojimo kredito bendrose sÄ lygose susitarė, kad už Kreditavimo sutarties administravimÄ , priežiÅ«rÄ , įmokų surinkimÄ bei paskirstymÄ nustatytas mokestis, kurio dydis nurodytas Kredito sutarties Specialiose sÄ lygose (3,60 Eur).

Kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.4 punkte nustatyta, kad kreditorius turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai ir nedelsiant nutraukti Kredito sutartį ir pareikalauti ankščiau termino sumokėti vis Kreditoriui priklausančias pinigų sumas, įskaitant kredito sumÄ , palÅ«kanas, skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas bei tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 1,14 Eur administravimo mokesčio, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisia jo patirtas 86 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas – 36 Eur žyminį mokestį ir 50 Eur advokato iÅ¡laidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. spalio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais, nusprendžia: ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Julianus Inkaso“ (j. a. k. 300115639) iÅ¡ atsakovo E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 939,41 Eur (devynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt devynis eurus 41 ct) negrÄ Å¾into kredito, 184,39 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis eurus 39 ct) pelno (mokėjimo) palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 22 d., 101,24 Eur (vienÄ Å¡imtÄ vienÄ eurÄ 24 ct) delspinigių, 1,14 Eur (vienÄ eurÄ 14 ct) administravimo mokesčio bei 86 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti apeliacine, kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus. IeÅ¡kovas per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimÄ už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Rūta Latvelė