2021-05-05 Nr. AB-9588-3-65-3-00061-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1363-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00061-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) viršininko 2019 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 50-TE-73 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. G. ir T. K.“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pareiškėjas skunde (kituose teismui pateiktuose savo procesiniuose dokumentuose) nurodė, kad:

1.1. Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis 2019 m. sausio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 50-IS-5 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniųjų tyrėjų T. K. ir R. G. veiksmų“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje buvo konstatuota, kad 2018 m. gruodžio 12 d., apie 17.55 val., Panevėžio AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojų grupė (toliau – ir BG) gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini).

Įvykis buvo priskirtas „B“ kategorijai, kurio reagavimo laikas 20 min. BG į iškvietimą norėjo išsiųsti policijos pajėgų vienetą (toliau – ir PPV) „1170“, kuriame dirbo pareiškėjas ir T. K.. PPV „1170“ pareigūnai į kvietimą per radijo stotį neatsiliepė. Tada BG paskambino pareiškėjui ir informavo, kad reikia reaguoti į įvykį dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau pareiškėjas atsisakė vykdyti nurodymus, motyvuodamas, kad jis kelias dienas reagavo į įvykius, todėl nereaguos, be to, yra užsiėmęs, nes (duomenys neskelbtini)tikrina ginklo laikymo sąlygas.

PPV „1170“ pareigūnai tik 18.09 val. pradėjo reaguoti į įvykį. Per 20 min. reagavimo laiką į įvykį PPV „1170“ neatvyko. Pareiškėjas minėtais veiksmais pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (neteko galio 2020 m. liepos 1 d.) (toliau – ir Patrulių veiklos instrukcija), 39 punktą, Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 5-V-611 (toliau – ir Aprašas), 4 punktą (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. kovo 2 d.), Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo padalinių budėtojų, policijos patrulių, Kelių policijos biuro pareigūnų ir operatyvinių grupių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius taisyklių, patvirtintų Panevėžio AVPK viršininko 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 50-V-956 (toliau – ir Taisyklės), 4.1 punkto reikalavimus, Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 1 d.

įsakymu Nr. 5-V-706 (toliau – ir Kodeksas), 5, 6.2, 6.3, 6.7 punktų reikalavimus.

1.2. Pareiškėjui 2018 m. gruodžio 12 d. prieš pradedant tarnybą nebuvo pateiktas pasirašymui pajėgų išdėstymo planas, nebuvo pravestas instruktažas, kaip tai numato Patrulių veiklos instrukcijos 13.2, 14 punktai. Nesant pravesto instruktažo, pareiškėjas nebuvo supažindintas su uždaviniais ir funkcijomis, ryšio palaikymo tvarka, esamais trūkumais, kriminogenine padėtimi ir pan. Kadangi instruktažas yra privalomas, jo neatlikus, pareiškėjas negalėjo vykdyti tarnybos. Patrulių veiklos instrukcijos 39 punkto (palaikyti ryšį radijo ryšio priemonėmis) pareiškėjas nepažeidė, nes mobilios radijo ryšio stotelės „Motorola“ klausėsi nepertraukiamai, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių nebuvo girdėti iškvietimo. Panevėžio AVPK OVS BG paskambinus į tarnybinį telefoną, jis atsiliepė, nurodė savo buvimo vietą. Pareiškėjas Taisyklių 4.1 punkto reikalavimo (reaguoti į iškvietimą, nepažeidžiant numatyto atvykimo į įvykio vietą laiko) nepažeidė. Su pareiškėju nesusisiekus per mobiliąją ryšio stotelę, į tarnybinį telefoną jam buvo paskambinta tik 18.04 val., t. y. BG sugaišo net 9 min. (pranešimas apie įvykį gautas 17.55 val.), kai tai galėjo padaryti per 1–2 min. Į įvykį pareiškėjas išvyko 18.09 val., o atvyko 18.34 val. Pavėluota atvykti į įvykį buvo ne tik dėl BG kaltės (sugaišus 9 min.), bet ir dėl to, kad policijos pareigūnai ieškodami įvykio vietos adreso pasiklydo pasukdami ne į tą pusę, nes buvo tamsu. Pasiklydimas truko apie 5 min. Policijos pareigūnai pasiklydo, nes jiems išduotuose tarnybiniuose telefonuose nebuvo navigacinės įrangos.

1.3. Panevėžio AVPK pateikė ne visus įvykio metu dirbusius PPV. Slepiama ekipažų dislokacija iškvietimo metu. Tai kelia pagrįstas abejones, ar pareiškėjas į įvykį buvo išsiųstas nepažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-533 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos (2016 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 5-V-1081 redakcija, galiojusi iki 2020 m. balandžio 30 d.) (toliau – ir Darbo organizavimo instrukcija) 61.2 punkto reikalavimo. Į minėtą iškvietimą pareiškėjas neturėjo būti iš viso išsiųstas.

1.4. Pareiškėjas taip pat nepažeidė Aprašo 4 punkto. Už kontrolę atsakingi OVS pareigūnai nenurodė įkelti vaizdo medžiagos, pareiškėjas vadovavosi jų pačių įvesta ydinga praktika.

1.5. Pareiškėjas nepažeidė ir Kodekso 5, 6.2, 6.3, 6.7 punktų reikalavimų. Pareiškėjas su budėtoju kalbėjo garsiau nei įprasta, nes buvo pavargęs, buvo pamainos pabaiga, trečią dieną iš eilės pamainos metu jam nebuvo sudaryta galimybė papietauti, nors pranešimo metu buvo laisvų kitų ekipažų. Jokių įžeidžiančių, necenzūrinių žodžių nevartojo. Budėtojas pareiškėjo atžvilgiu buvo nusiteikęs priešiškai, nes jis iš budėtojų reikalavo elgtis pagal priimtas teisės normas. Atvykus į įvykį, jis buvo išspręstas, smurto nebuvo, todėl pagal nusistovėjusią praktiką įvykis nebuvo filmuojamas, apie tai BG buvo informuota. Su D. G. pareiškėjas kalbėjo tinkamai. D. G. ir K. G. skundų dėl pareiškėjo neteikė, jų paaiškinimai nėra tikslūs ir išsamūs. Ir kiti policijos pareigūnai daro pažeidimus (įvykio metu nefilmuoja, laiku neatvyksta į įvykį), tačiau jų atžvilgiu jokie tarnybiniai patikrinimai nebuvo atliekami ir jie nebaudžiami.

1.6. Įsakymu skirtas nuobauda naikintina, nes dėl minėto įvykio jokių neigiamų pasekmių nekilo, tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo kaltė nebuvo nustatyta, buvo konstatuoti tik formalūs pažeidimai, t. y. pavėluotas atvykimas, video įrašo nedarymas.

2. Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Panevėžio AVPK OVS viršininkas R. R. 2018 m. gruodžio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2018 m. gruodžio 12 d., apie 17.55 val., Panevėžio AVPK OVS BG gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo priskirtas „B“ kategorijai. Panevėžio AVPK OVS BG specialistas N. J. per radijo stotį kelis kartus pakvietė PPV „1170“, nes jį norėjo išsiųsti į įvykį. PPV „1170“ pareigūnai į kvietimą per radijo stotį neatsiliepė. Tada N. J. telefonu paskambino pareiškėjui ir informavo, kad reikia reaguoti į įvykį dėl smurto artimoje aplinkoje. R. G. atsisakė vykdyti nurodymus, motyvuodamas, kad jis kelias dienas reagavo į įvykius, be to, yra užsiėmęs, nes (duomenys neskelbtini), tikrina ginklo laikymo sąlygas.

2.2. Atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad iškvietimo į įvykį metu pareiškėjas buvo sustojęs prie savo namų asmeniniais reikalais, o tam, kad nereikėtų reaguoti į įvykį, nurodė, kad tikrina kaimyno ginklus. Atliekant tarnybinį patikrinimą buvo analizuojami kartu su pareiškėjo dirbusio T. K. pateikti paaiškinimai, išklausyti radijo stočių pokalbiai, garso įrašų kopija iš Bendrojo pagalbos centro, Panevėžio AVPK stacionaraus telefono išklotinė, Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenys apie PPV „1170“ maršrutą ir sustojimus, apklausti D. G., K. G. (į kurių gyvenamąją vietą vyko policijos pareigūnai).

2.3. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo nustatinėjama kitų ekipažų dislokacija. BG specialistas N. J. įvertino kitų ekipažų dislokacijas, jų užduotis ir pagrįstai nustatė, kad į įvykį nedelsiant turėjo reaguoti PPV „1170“.

2.4. Tarnybinis patikrinimas pradėtas teisėtai, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda pagrįstai.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl tarnybinės nuobaudos, paskirtos policijos pareigūnui už padarytą tarnybinį nusižengimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Teismas nustatė, kad Panevėžio AVPK OVS viršininkas R. R. 2018 m. gruodžio 17 d. tarnybiniu pranešimu informavo Panevėžio AVPK viršininką, kad 2018 m. gruodžio 12 d., apie 17.55 val., Panevėžio AVPK OVS BG gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo priskirtas „B“ kategorijai. Panevėžio AVPK OVS BG specialistas N. J. per radijo stotį kelis kartus pakvietė PPV „1170“, nes jį norėjo išsiųsti į įvykį. PPV „1170“ pareigūnai į kvietimą per radijo stotį neatsiliepė. Tada N. J. telefonu paskambino pareiškėjui ir informavo, kad reikia reaguoti į įvykį dėl smurto artimoje aplinkoje. Pareiškėjas atsisakė vykdyti nurodymus, motyvuodamas, kad jis kelias dienas reagavo į įvykius, be to, yra užsiėmęs, nes (duomenys neskelbtini), tikrina ginklo laikymo sąlygas. Atsižvelgiant į tarnybinį pranešimą, Panevėžio AVPK viršininko pavedimu 2018 m. gruodžio 20 d. Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, darė išvadą, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui procedūra buvo pradėta subjekto, turinčio teisę pradėti tokią procedūrą, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija, galiojusi iki 2019 m. vasario 12 d.) (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7 punkte nustatyto termino.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui pasirašytinai buvo įteiktas 2019 m. sausio 9 d. pranešimas Nr. 50-PR1-3 „Dėl tarnybinio nusižengimo“. Išanalizavus pareiškėjui nustatyta tvarka pateiktą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, darytina išvada, kad jis suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai: jame nurodytas galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo laikas, atskleista jo esmė – aprašyti įvykiai, išvardinti konkretūs veiksmai, kuriuos atliko pareiškėjas, nurodyti teisės aktai, kuriuos galbūt pažeidė pareiškėjas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, vertintina, kad Panevėžio AVPK Tvarkos aprašo 23 punkte įtvirtintų nuostatų nepažeidė.

7. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas, gavęs pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, 2019 m. sausio 11 d. pateikė paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių. Tvarkos aprašo 25 punkte nustatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Iš Išvadoje nurodytų duomenų nustatyta, kad 2019 m. sausio 17 d. tarnybinis patikrinimas buvo pratęstas 20 dienų. Tarnybinis patikrinimas baigtas, 2019 m. sausio 28 d. surašius ir patvirtinus Išvadą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad Panevėžio AVPK Tvarkos aprašo 25 punkte numatytų nuostatų nepažeidė.

8. Teismas nurodė, kad Panevėžio AVPK viršininkas 2019 m. vasario 8 d. priėmė Įsakymą, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Panevėžio AVPK Tvarkos aprašo 35 punkte įtvirtintų nuostatų nepažeidė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas. Teisme apklausti liudytojai R. K. ir M. M. parodė, kad Veiklos skyriaus pareigūnams Patrulių veiklos instrukcija galioja ne visa apimtimi (negalioja taisyklės dėl darbo organizavimo, taikomos tik taisyklės, su kuriomis pareigūnai susiduria vykdydami savo tiesiogines funkcijas). Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 12 d. prieš pradedant tarnybą, jam nebuvo pateiktas pasirašymui pajėgų išdėstymo planas, nebuvo pravestas instruktažas, kaip tai numato Patrulių veiklos instrukcijos 13.2, 14 punktai. Liudytojai R. K. ir M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad Veiklos skyriuje, teisės aktų, kurie pateiktų pajėgų išdėstymo plano, instruktažo apibrėžimus, nėra. Kaip teismo posėdžio metu parodė liudytojai R. K. ir M. M., su pajėgų išdėstymo planais Veiklos skyriaus pareigūnai turi susipažinti Policijos dokumentų valdymo sistemoje, Policijos pajėgų valdymo modulyje (toliau – ir PPV modulis), kaip tai numatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. liepos 4 d. nurodyme Nr. 5-N-10. Popierine tvarka su pajėgų išdėstymo planais pareigūnai nėra supažindinami. Iš Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. liepos 4 d. nurodymo Nr. 5-N-10 1.1.2.3 punkto matyti, kad pavedimų funkciją vykdantys pareigūnai, įtraukti į pajėgas, nuolat turi naudotis PPV moduliu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentas, kad 2018 m. gruodžio 12 d. jis nebuvo supažindintas su pajėgų išdėstymo planu, atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas taip pat vertino kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad 2018 m. gruodžio 12 d. jam nebuvo pravestas instruktažas, nes kaip nurodė liudytojas R. K., jis pats asmeniškai pareiškėjui pravedė instruktažą. Netikėti šio liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo, todėl teismas liudytojų T. K., A. Š., R. S. parodymus apie nesupažindinimą su pajėgų išdėstymo planais, nepravedamus instruktažus vertino kritiškai ir jais nesivadovavo.

10. Teismas pažymėjo, kad nors teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, jog pareigūnų darbe radijo ryšių sutrikimų pasitaiko, tačiau išnagrinėjus bylos medžiagą nenustatyta, kad iškvietimo į įvykį metu buvo radijo ryšio sutrikimų, jie nebuvo niekur užfiksuoti. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas akcentavo radijo ryšio sutrikimus įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, iškvietimo į įvykį metu pareiškėjas buvo mieste ((duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po įvykio pateiktame tarnybiniame pranešime neužsiminė apie buvusius radijo ryšius sutrikimus. Taigi pareiškėjas ne tik, kad nepalaikė ryšio su budėtoju (pareiškėjui budėtojas į tarnybinį telefoną skambino ne mažiau tris kartus (atsakovo atstovo teigimu 4 kartus), bet pareiškėjas nereiškė noro palaikyti kontraktą, priimti jam duodamus nurodymus.

11. Teismas nustatė, kad iškvietimas, į kurį buvo siunčiamas pareiškėjas, buvo susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, kuris priskirtas „B“ kategorijai, ir kurio maksimalus atvykimo laikas 20 min. Pareiškėjo teigimu, į įvykį jis pavėlavo atvykti dėl to, kad budėtojas apie įvykį jam pranešė praėjus net 9 min., taip pat atvykus į įvykį (duomenys neskelbtini) nerado tikslaus įvykio vietos adreso, ir dėl to užtruko apie 8 min. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad iškvietimas į įvykį gautas 17.55 val. Kaip tarnybiniame pranešime nurodė budėtojas N. J., įvertinęs visų PPV dislokaciją ir nusprendęs, kad į įvykį turi vykti pareiškėjo ekipažas, jis ne mažiau kaip tris kartus radijo ryšiu bandė susisiekti su pareiškėju, tačiau radijo ryšiu pareiškėjas neatsiliepė.

Tada budėtojas N. J. pareiškėjui skambino į tarnybinį telefoną ne mažiau kaip tris kartus. Pagal bylos duomenis pareiškėjas pirmą skambutį gavo 18.04 val., tai patvirtino ir pats pareiškėjas. Byloje nenustačius, kad įvykio iškvietimo metu buvo radijo ryšio sutrikimai, įvertinus laiko trukmę, kol budėtojas pasitikslino informaciją su pranešėja, kol įvertino visų PPV dislokaciją, pareiškėjo argumentas, kad budėtojas sugaišo net 9 min., kol informavo apie įvykį, vertinamas kaip nepagrįstas. Teismo vertinimu, budėtojas tinkamai ir laiku stengėsi informuoti pareiškėją apie įvykį.

Teismo vertinimu, pavėluotas pareiškėjo informacijos gavimas apie įvykį (18.04 val.) yra sąlygotas jo paties veiksmų (vengimo priimti informaciją). Iš garso įrašo nustatyta, kad pareiškėjas ginčijasi su budėtoju ir atsisako vykdyti jo nurodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad į įvykį pareiškėjas išvyko tik 18.10 val. Pareiškėjo argumentas, kad atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) nerado tikslaus įvykio vietos adreso (dėl to sugaišo apie 8 min), nes nei pareiškėjas, nei kartu su juo dirbęs kolega T. K. neturėjo išmaniųjų telefonų, todėl negalėjo naudotis navigacija, vertintinas kaip nepagrįstas.

Kaip teismo posėdžio metu parodė liudytojas R. K., kuris yra Veiklos skyriaus viršininkas, visi Veiklos skyriaus pareigūnų ekipažai yra aprūpinti planšetiniais kompiuteriais, kuriuose yra galimybė prisijungti prie žemėlapių. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas įvykio vietos adresą galėjo pasitikslinti susisiekęs tiesiogiai su budėtoju (radijo ryšiu ar telefonu). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjo argumentas, kad jis tinkamai reagavo ir nuvyko į įvykį, yra nepagrįstas.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėją į įvykį išsiuntė Panevėžio AVPK OVS BG specialistas N. J., kuris pagal Darbo organizavimo instrukcijos 61.2 punktą valdo policijos pajėgas, atsižvelgdamas į instrukcijos 9 priede nustatytą reagavimo į įvykius algoritmą, taip pat naudodamasis Policijos registruojamų įvykių registre (toliau ir – PRĮR) ir Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje pateikta informacija apie pajėgų veiklos statusą, turimas specialiąsias priemones, buvimo vietą, ekipažo sudėtį. Kaip teismo posėdžio parodė liudytoju apklaustas N. J., į įvykį jis nusprendė išsiųsti pareiškėjo ekipažą, nes įvertinęs visų policijos ekipažų dislokacijas, jų užimtumą, nustatė, kad pareiškėjo ekipažas į įvykį reaguos greičiausiai. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad įvykio metu pareiškėjas iškvietimo į įvykį metu neturėjo jokių kitų užduočių. Pareiškėjo argumentas, kad iškvietimo į įvykį metu pareiškėjas tikrina ginklus, yra nepagrįstas, nes, kaip nurodė liudytojai R. K., M. M., tokia užduotis pareiškėjui nebuvo skirta. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad budėtojas N. J. dėl ekipažo išsiuntimo turėjo reaguoti greitai, tuo pačiu metu jis turėjo ir kitų priskirtų įvykių. Teismo vertinimu, budėtojo nurodymai pareiškėjui buvo privalomi. Kaip nurodė liudytojas R. K. (Veiklos skyriaus viršininkas), pagal nustatytą vidinę tvarką yra informavęs budėtojus, kad į įvykį budėtojai siųstų greičiausiai galinčius reaguoti ekipažus, nes tai yra susiję su visuomenės saugumu, o tai, teismo vertinimu, yra visiškai pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, kad jis neturėjo būti išsiųstas į įvykį, nes buvo kitų laisvų ekipažų, yra nepagrįstas.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog nesutinka su Išvadoje konstatuotu faktu, kad jis pažeidė Aprašo 4 punktą (filmuoti įvykį). Pareiškėjo teigimu, atvykus į įvykio vietą, smurto aplinkoje faktas nepasitvirtino, todėl informavo budėtoją, kad pakeistų smurto aplinkoje įvykį į konfliktą, kurio filmuoti nereikia. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir kartu su pareiškėju dirbęs T. K.. Teismas tokius argumentus vertino kaip nepagrįstus. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad visais atvejais, nesvarbu, ar pasitvirtins smurto artimoje aplinkoje atvejis, ar ne, policijos pareigūnai mobiliosiomis vaizdo fiksavimo priemonėmis turi fiksuoti įvykio aplinką, joje esančių asmenų būklę, jų kūno sužalojimus, patalpų ar aplinkos, kur įvyko įvykis, būklę (tvarkinga ar ne, išmėtyti daiktai), sugadintą ar apgadintą turtą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės įvykio tyrimui. Teismo vertinimu, pareiškėjui minėta Aprašo nuostata turėjo būti žinoma.

14. Teismo nuomone, kadangi smurto artimoje aplinkoje įvykis pagal Aprašo 4 punktą turėjo būti filmuojamas, nepaisant ar pasitvirtino smurto artimoje aplinkoje atvejis, todėl pareiškėjui pažeidus šią tvarką, konstatuoti, kad Panevėžio AVPK, atlikęs pareiškėjo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą dėl šio punkto pažeidimo, elgėsi nepagrįstai ir neteisėtai, pagrindo nėra. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad pažeidus Aprašo 4 punktą, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ne tik jam, bet ir kartu su juo dirbusiam T. K..

15. Teismas iš byloje pateiktų pareiškėjo pokalbio išklotinių su budėtoju pripažino, kad Išvadoje pagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas su budėtoju kalbėjo nedalykiškai, nesantūriai, buvo nemandagus ir netaktiškas. Iš esančių D. G. ir jos sūnaus paaiškinimų matyti, kad į įvykį atvykęs pareiškėjas kalbėjo nepagarbiai ir pakeltu tonu, D. G. teigimu, pareiškėjas nesuteikė jai reikalingos pagalbos. Visuma nustatytų aplinkybių neginčijimai įrodo, kad savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Kodeksą. Pats pareiškėjas skunde iš dalies prisipažino, kad su budėtoju kalbėjo garsiau nei įprasta, nes buvo pavargęs.

16. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, sprendė, kad nustačius, jog pareiškėjas 2018 m. gruodžio 12 d. pažeidė Patrulių veiklos instrukcijos 39 punktą, Aprašo 4 punktą, Taisyklių 4.1 punktą, Kodekso 5, 6.2, 6.3, 6.7 punktų pažeidimus, Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.

17. Teismo vertinimu, Išvadoje tinkamai atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė – pareiškėjas pažeidimus atliko kaltais veiksmais. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, kurios turi būti įvertintos parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 33 str. 1 d.). Tarnybinės nuobaudos (papeikimas) paskyrimas patvirtina, kad atsakovas adekvačiai įvertino pažeidimo pobūdį, pareiškėjo kaltės laipsnį, asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas – atitinka pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, todėl Įsakymo dalis dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo.

III. 18. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti ir bylą nutraukti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

18.1. Atsakovas turėjo nurodyti teisinį pagrindą, kodėl Išvadoje nurodyti įrašai „ekipažo vyresnysis“, „pajėgų išdėstymo planas“, „instruktažas“. Neaišku, koks teisės aktas numato, kokia apimtimi Veiklos skyriaus pareigūnams galioja Patrulių veiklos instrukcija, kokia negalioja ir pan. Liudytojai ir pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad radijo ryšio sutrikimų pasitaiko visoje Panevėžio apskrityje. Nėra nei vieno byloje neginčijamo įrodymo, kad radijo ryšio sutrikimo nebuvo.

18.2. Pareiškėjas Taisyklių 4.1 punkto nepažeidė. Pareiškėjas pasirašytinai nebuvo supažindintas su Taisyklėmis. Taisyklė nėra nurodytų Veiklos skyriaus pareigybių, dėl to ir supažindintas su Taisyklėmis pareiškėjas nebuvo ir jos jam negaliojo (negalėjo būti taikomos). Be to, bylą nagrinėjant pasikeitė teisinis reguliavimas, pagal kurį į pranešimus ne miesto teritorijoje (savivaldybės centro teritorijoje) reikia sureaguoti per 40 min. Todėl pareiškėjui šiuo atveju turėtų būti taikomas palankesnis reguliavimas ir pažeidimas dėl to nenustatomas.

18.3. Liudytojas K. K. patvirtino, kad nėra nustatytos rašytine forma tvarkos, kas laikomas reaguojančiu, o kas nereaguojančiu ekipažu, tai yra nustatyta nerašytinė vidinė tvarka. Tokia įvesta vidinė tvarka prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui. Apie tai, kad į A ir B lygio pranešimus galima siųsti nereaguojančius ekipažus, buvo informuoti tik budėtojai, o ne nereaguojantys ekipažai. Teismas neatsižvelgė į dėl tokios tvarkos pareiškėjo nurodytas sukeliamas pasekmes – Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono komisariatų policijos pareigūnai 2018 m. pavėluotai sureagavo į įvykius iš viso 1 728 kartus. Neaišku, kodėl tik dėl pareiškėjo pradėtas tarnybinis patikrinimas.

18.4. Pareiškėjas nepažeidė Aprašo 4 punkto. Pareiškėjas nefilmuodamas įvykio, į kurį nuvyko, aplinkybių laikėsi nustatytos vidinės tvarkos, nes smurtaujama iš tiesų nebuvo. Visi pareigūnai veikė pagal įvestą vidinę neaprašytą tvarką, kuri nebuvo reglamentuota. Nei tarnybinio patikrinimo metu, nei teisme niekas neneigė, kad visoje apskrityje nebuvo daromi vaizdo įrašai, kai nepasitvirtindavo smurto aplinkybės. Teismas neneigė šių aplinkybių, o konstatuodamas tik pareiškėjo padarytą pažeidimą pažeidė lygiateisiškumo principą.

18.5. Pareiškėjas taip pat nepažeidė Kodekso 5, 6.2, 6.3 ir 6.7 punktų reikalavimų. Šiuo atveju taip buvo nepateiktos į pareiškėjo mobilų telefoną įeinančios (arba iš budėtojo telefono) išeinančios skambučių išklotinės. Pareiškėjas negalėjo gauti į savo tarnybinį telefoną įeinančių išklotinių, taigi K. Š. 2019 m. sausio 16 d. tarnybiniame pranešime Nr. 50-PR2-697 melavo. Pateiktos tik garsų įrašų sąrašo išklotinės, kurias galima koreguoti ištrinant garso įrašus iš kompiuterinės sistemos. Pateikti ne visi garso įrašai, o tik tie, kurie naudingi atsakovui.

18.6. Teismas sprendimą grindžia D. G. ir jos sūnaus parodymais, kurie nėra išsamūs, tačiau visiškai nevertino T. K. ir jo paties parodymus. D. G. ir jos sūnus nepaaiškino savo bei vienas kito elgesio. Be to, D. G. sūnus buvo baustas dėl neteisėtai disponuojamų akcizinių prekių, kurias pareiškėjas su kolega surado prieš kelis metus, dėl ko buvo taikyta administracinė atsakomybė. Tad D. G. ir jos sūnaus apklausa kelia abejonių. Minėti asmenys liudytojais turėjo būti apklausti teismo posėdžio metu ir tik teisme duoti parodymai turėjo būti vertinami.

18.7. N. J. savo tarnybiniame pranešime neišvardino Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau – ir NVRS) ekipažų dislokacijos vietų ir darbo. Išvadoje apie minėtų ekipažų dislokaciją ir darbą nerašoma, neapklausti dirbę pareigūnai. Atsakovo atstovas tris kartus teikė ekipažų dislokacijas, tačiau skirtingais laikais, vienus ekipažus nurodant kitų ekipažų šaukiniais, klastojo registrų duomenis, atsisakant pateikti ekipažo „P1118NVRS“ dislokaciją įvykio metu. Iš pateiktų duomenų nekyla abejonių, kad registrų duomenys buvo suklastoti ir 17.55 val. „PR1118NVRS“ (V. R.) ir „P1120NVRS“ (M. T.) buvo laisvos pajėgos ir dirbo kartu. Nors atsakovas nurodė, kad pateikė visų ekipažų dislokacijas, tačiau vis tiek atsisakė pateikti „P1118NVRS“ dislokaciją 17.55 val., t. y. pranešimo metu. Negalima daryti išvados, kad pareiškėjas su kolega buvo teisėtai išsiųsti į įvykį, nežinant visų ekipažų dislokacijos. Teisme liudytojai ir atsakovas atsisakė atsakinėti į klausimus apie NVRS dislokaciją ir reagavimus į įvykius. Teismas minėtų aplinkybių nenagrinėjo, dėl to negalėjo daryti išvados, kad pareiškėjas ir jo kolega buvo arčiausiai įvykio.

18.8. Teismo sprendime nėra pateiktos išsamios liudytojų parodymų analizės. Taip pat nenurodyti išsamia byloje esančių įrodymų analize pagrįsti argumentai. Duomenys (taip pat liudytojų parodymai), kurie pareiškėjui palankūs, teismo sprendime nepaminėti.

18.9. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose fiksuoti duomenys kaip ir liudytojų parodymai šiai bylai yra vieni iš svarbiausių, tačiau teismas šių įrodymų šaltinio netyrė, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste nevertino, abejonių dėl šių įrodymų nepašalino. Teismas nesiėmė priemonių kilusiems prieštaravimams pašalinti. Teismas rašytinius įrodymus vertino atsietai nuo liudytojų parodymų, dalies įrodymų (registrų duomenų, liudytojų parodymų, pažymų, ataskaitų) iš viso nevertino. Teismas turėjo būti aktyvus, imtis priemonių nustatyti svarbias bylos aplinkybes ir pašalinti kylančias abejones ir prieštaravimus, tačiau to nepadarė, kilusias abejones vertino atsakovo naudai. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

19. Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovas nurodo, kad sutinka su skundžiamu teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais. Teismas nešališkai išnagrinėjo bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir išsamiai ištyrė visus pareiškėjo argumentus. Apeliaciniame skunde pateikiami abstraktūs, deklaratyvūs teiginiai, t. y. apeliaciniame skunde nėra nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas, nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio AVPK viršininko Įsakymo dalies, kuria pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, – teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčijamą Įsakymo dalį teisėta ir pagrįsta, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo jo skundą tenkinti – ginčijamą Įsakymo dalį panaikinti.

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos. Todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas.

24. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

25. Įvertinusi bylos duomenis ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas surinko visus bylai reikšmingus duomenis, iš esmės teisingai, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, įvertino juo ir sprendime detaliai išdėstė pareiškėjo skundo nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir išdėstytų išsamių motyvų nebekartoja, bet pasisako tik dėl esminių šios bylos aplinkybių, pakoreguojant vienas iš šios bylos aspektų.

26. Ginčijamas Įsakymas skirti pareiškėjui papeikimą yra priimtas Išvadoje nustatytų pareiškėjo padarytų pažeidimų pagrindu. Išvadoje nustatyti pareiškėjo padaryti Patrulių veiklos instrukcijos (neteko galios 2020 m. liepos 1 d.) 39 punkto, Aprašo 4 punkto (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. kovo 2 d.), Taisyklių 4.1 punkto ir Kodekso 5, 6.2, 6.3 ir 6.7 punktų pažeidimai.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis (rašytinius duomenis, pokalbių tarp pareiškėjo ir OVS BG specialisto N. J. garso įrašus), konstatuoja, kad Išvadoje pagrįstai nustatytos šios aplinkybės:

27.1. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 12 d. operatyviai nereagavo iš OVS BG specialisto N. J. gautą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje D. G. namuose, nes pareiškėjas, pagal Taisyklių 2 punktą turėdamas pareigą pagal B kategorijos pranešimą apie įvykį, į kurį patenka ir smurtas artimoje aplinkoje, į tokį įvykį atvykti per 20 min., į įvykį vyko ilgiau nei 20 min. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas ir jo kolega, veikdami tinkamai, nebūtų galėję į įvykį atvykti laiku.

27.2. Aplinkybę, kad pareiškėjas ir jo kolega į minėtą įvykį neatvyko laiku, teisėjų kolegijos vertinimu, be kita ko, neabejotinai lėmė, kad N. J. pranešus pareiškėjui apie įvykį, pareiškėjas iš karto nesiteikė reaguoti į įvykį, nors būtent nuo pirmojo N. J. pranešimo apie įvykį pareiškėjui, kurį pareiškėjas išgirdo, jis ir jo kolega galėjo reaguoti į įvykį. Net tuo atveju, jei pareiškėjo argumentai, kad buvo radijo ryšio sutrikimai, būtų pripažįstami pagrįstais, iš pokalbio tarp pareiškėjo ir N. J. garso įrašų, kurių turinys yra pateiktas ir Išvadoje, yra akivaizdu, kad pareiškėjas ignoravo N. J. reikalavimą vykti įvykį, teisindamasis, kad tai turi ir gali daryti kiti pareigūnai. Pareiškėjas su N. J. bendravo neprofesionaliai – pakeltu tonu, nedalykiškai, nesantūriai, nebuvo mandagus ir taktiškas. Tik po keleto N. J. skambučių pareiškėjui raginant reaguoti į įvyki, pareiškėjas, akivaizdžiai tuo nepasitenkindamas, tai teikėsi padaryti.

27.3. Pareiškėjas ir jo kolega, nuvykę į įvykį D. G. namuose, vaizdo fiksavimo priemonėmis nefiksavo įvykio aplinkos, nors tai turėjo daryti pagal Aprašo 4 punktą visais atvejais, nesvarbu, ar būtų pasitvirtinęs smurto artimoje aplinkoje atvejis, ar ne.

27.4. Pareiškėjas, atvykęs į įvykį D. G. namuose, nedalykiškai, nesantūriai bendravo, nebuvo mandagus ir taktiškas su D. G. bei nesuteikė jai pagalbos. Šia aplinkybes patvirtina D. G. 2019 m. sausio 7 d. paaiškinimas ir jos sūnaus K. G. 2019 m. sausio 19 d. paaiškinimas Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam tyrėjui. Pavyzdžiui. D. G. savo paaiškinime nurodė, kad nors ji į policiją kreipėsi dėl to, kad jos sūnus buvo neblaivus, elgėsi negražiai, todėl norėjo, kad policija jį sutramdytų, tačiau policijos pareigūnai nieko nesakė, pradėjo ieškoti kontrabandinių cigarečių, pareigūnas su barzda (pareiškėjas) pagrasino jai, kad jei kreipsis į policiją, ją pačią išveš į policiją, kalbėjo pakeltu tonu, nekultūringai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje kaip įrodymais nėra pagrindo nesiremti minėtais paaiškinimais, tarp D. G. ir jos sūnaus paaiškinimuose nurodytų aplinkybių iš esmės prieštaravimų nėra.

28. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pagrįstai nustatyti šie pareiškėjo padaryti pažeidimai:

28.1. Patrulių veiklos instrukcijos 39 punkto (kuriame nustatyta, kad policijos patrulis, jei budėtojas radijo ryšio priemonėmis klausia, turi nurodyti savo tikslią buvimo vietą; gavęs budėtojo pranešimą apie įvykį, policijos patrulis tai patvirtina budėtojui pakartodamas įvykio vietos adresą; policijos patrulis, dirbantis su PPV moduliu ir gavęs pranešimą apie policijos registruojamą įvykį, PPV modulyje priima jį ir fiksuoja atvykimo bei darbo pabaigos laikus (jeigu į įvykį reikia reaguoti nedelsiant ir dėl to nėra galimybės tinkamai priimti įvykio PPV modulyje, įvykį patrulio PPV moduliui priskiria budėtojas) pažeidimas. Šis pažeidimas konstatuotinas dėl šios nutarties 27.1 punkte nurodytų nustatytų aplinkybių, t. y., kad pareiškėjas, operatyviai nereaguodamas į pranešimą apie įvykį, delsė vykdyti minėtoje normoje nustatytas pareigas. Pareiškėjo argumentas, kad Patrulių veiklos instrukcija jam netaikoma, yra nepagrįstas, kadangi Patrulių veiklos instrukcijos 1 punkte numatyta, kad šios nuostatos (t. y. Patrulių veiklos instrukcijos nuostatos) privalomos, be kita ko, patruliavimą vykdantiems Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams. Todėl pareiškėjas, vykdydamas savo tarnybines pareigas, turėjo vykdyti minėto teisės akto nuostatas – byloje nenustatyta, kad jis užsiėmė tokia veikla, dėl kurios minėtų nuostatų turėjo teisinį pagrindą nevykdyti. Taip pat šios bylos kontekste nereikšmingi pareiškėjo argumentai, susiję su tuo, kad kiti policijos pareigūnai turėjo vykti į įvykį, kadangi pareiškėjas, gavęs budėtojo pranešimą apie įvykį, turėjo pareigą į jį reaguoti, t. y. neturėjo diskrecijos pasirinkti į jį vykti ar nevykti. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas ir jo kolega dėl kokių nors objektyvių priežasčių negalėjo tinkamai reaguoti į įvykį, vykdydami savo tarnybines pareigas.

28.2. Taisyklių 4.1 punkto (kuriame nustatyta, kad policijos patrulis, gavęs OVP budinčių pareigūnų nurodymą vykti į įvykio vietą, reaguoja į iškvietimą, nepažeisdamas numatyto atvykimo į įvykio vietą laiko) pažeidimas, kadangi, kaip nurodyta šios nutarties 27.1 punkte, pareiškėjas ir jo kolega į įvykį nuvyko ilgiau nei per 20 min. Kaip minėta, byloje nenustatyta, kad pareiškėjas ir jo kolega, veikdami tinkamai, nebūtų galėję į įvykį atvykti laiku. Nėra pagrindo išvadai, kad Taisyklių nuostatos pareiškėjui negaliojo (netaikomos), kadangi pagal Panevėžio AVPK viršininko 2017 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 50-V-204 patvirtinto Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo (t. y. pareiškėjo pareigybės aprašymą) 6.5 punktą pareiškėjas vykdo ir patruliavimo funkciją. Pareiškėjo argumentas, kad jis nebuvo pasirašytinai supažindintas su Taisyklėmis, vertintinas kaip nereikšmingas byloje, nes teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pareiškėjui, kuris vykdo ir patruliavimo funkciją, buvo žinoma reagavimo į įvykį trukmė – Taisyklės buvo patvirtintos dar 2012 m. lapkričio 28 d. (pareiškėjas vidaus sistemos tarnyboje dirba nuo 1995 m.), o tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas neteigė, kad apie reikalavimą į įvykį nuvykti per 20 min. nežinojo, nors Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2019 m. sausio 9 d. pranešime Nr. 50-PR1-3 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ pareiškėjui aiškiai buvo nurodyta, kad reagavimo įvykį laikas buvo 20 min. Pareiškėjo argumentai, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas vėliau įsigaliojęs teisės aktas, kuris yra jam palankesnis, nes nustato jau ilgesnį reagavimo į įvykį laiką, irgi yra nepagrįstas, kadangi akto galiojimo atgal išimtis taikoma tik teisės aktams, nustatantiems sankcijas, bet ne elgesio (veikimo) taisykles (teises ir pareigas).

28.3. Aprašo 4 punkto (kuriame nustatyta, kad visais atvejais, nesvarbu, ar pasitvirtins smurto artimoje aplinkoje atvejis, ar ne, vaizdo fiksavimo priemonėmis policijos pareigūnai turi užfiksuoti (iki 100 MB) pirminę įvykio aplinką, t. y. įtariamo ir galimai nukentėjusio asmens būklę, jų kūno sužalojimus, patalpų ar aplinkos, kur įvyko įvykis, būklę (tvarkinga ar ne, išmėtyti daiktai), sugadintą ar apgadintą turtą, ir pagal Aprašo 1 priede nustatytas rekomendacijas įkelti į Policijos registruojamų įvykių registrą; už vaizdo įkėlimą į PRĮR atsakingi į įvykį reagavę pareigūnai) pažeidimas. Šį pažeidimą patvirtina šios nutarties 27.3 punkte nurodytos nustatytos aplinkybės.

28.4. Kodekso 5, 6.2 ir 6.3 punktų (kuriuose nustatyta policijos darbuotojų veiklos ir profesinė etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo (5 p.); policijos darbuotojas, vadovaudamasis minėtais veiklos ir elgesio principais, privalo būti humaniškas, stengtis padėti kiekvienam asmeniui, kuriam reikalinga pagalba, suteikti žmonėms objektyvią ir visapusišką informaciją apie jų teises, pareigas, galimybes, nedarydamas įtakos galimam apsisprendimui ir interesams (6.2 p.); taip pat privalo laikytis bendravimo kultūros, vykdydamas tarnybines (darbo) pareigas bendrauti dalykiškai ir santūriai, visais atvejais išlikti mandagus ir taktiškas, elgtis pagarbiai (6.3 p.) pažeidimai. Minėtų nuostatų pažeidimus patvirtina šios nutarties 27.2 ir 27.4 punktuose nurodytos nustatytos aplinkybės.

29. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, Išvadoje nėra atskleistos aplinkybės ir pateikti argumentai, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjas padarė Kodekso 6.7 punkto (pagal kurį policijos darbuotojas priimdamas sprendimus turi būti teisingas ir nešališkas, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, asmeniškai už juos atsakyti ir būti pasirengęs pateikti jų priėmimo motyvus) pažeidimą. Nei Išvadoje, nei Įsakyme nėra argumentų, kokius sprendimus priimdamas pareiškėjas pažeidė minėtą Kodekso nuostatą. Atsižvelgiant į tai, šis Išvadoje nustatytas Kodekso 6.7 punkto pažeidimas šalintinas.

30. Nepaistant to, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pagrįstai nustatyti Patrulių veiklos instrukcijos 39 punkto, Taisyklių 4.1 punkto, Aprašo 4 punkto bei Kodekso 5, 6.2 ir 6.3 punktų pažeidimai buvo pagrindas Įsakymu skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą (Statuto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 33 str. 2 d. 2 p.). Pareiškėjas neabejotinai kaltas dėl minėtų padarytų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kad papeikimas yra vidutinio griežtumo nuobauda, teisėjų kolegijos vertinimu, tokiai nuobaudai skirti jau pakako to, kad pareiškėjas iš karto nevykdė N. J. reikalavimo vykti į įvykį, dėl kurio buvo įtariamas smurtas artimoje aplinkoje, arba to, kad pareiškėjas nemandagiai, netaktiškai bendravo su savo kolega N. J. ir D. G., D. G. nesiekė suteikti jokios pagalbos. Taigi pareiškėjo argumentai, kad šiuo atveju pažeidžiamas lygiateisiškumo principas (pvz., dėl to, kad ir kiti pareigūnai atvejais, kai smurto artimoje aplinkoje nėra, įvykio aplinkos nefilmuoja ir tokiems pareigūnams tarnybinių reikalavimų pažeidimai nenustatomi), atsižvelgiant į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, yra nepagrįsti. Nenustatyta, kad kitam Panevėžio AVPK pareigūnui už analogiško ar panašaus pobūdžio pažeidimus (jų visumą) nebūtų taikyta tarnybinė atsakomybė.

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nepripažinęs, jog Išvadoje nepagrįstai nustatytas Kodekso 6.7 punkto pažeidimas, tačiau priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pripažinti ginčijamą Įsakymo dalį, kuria pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, – teisėta ir pagrįsta. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, dėl kurių reikėtų keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą (jo rezoliucinę dalį). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Pareiškėjas taip pat apeliaciniame skunde prašė bylą nutraukti. Visgi pažymėtina, kad tam šiuo atveju nėra nei vieno ABTĮ 103 straipsnyje numatyto pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius