cecfc001-a22a-4db2-921e-4e482f4d58b0 · Klaipėdos apygardos teismas

                        Civilinė byla Nr. 2S-1172-460/2017      (Proceso Nr. 2-06-3-06696-2017-8)                            Procesinio sprendimo kategorija: (S)                             3.1.14.4; 3.4.5.2; 2.5.3; 3.3.2.5                                                                                                     KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 7 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J.

Ž. (apeliantė) atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos J. Ž. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto patvirtinimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja J. Ž. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama patvirtinti faktÄ , kad Rimgaudas A. P. po sutuoktinės B. P. mirties (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėjo valdyti B. P. priklausiusiÄ Â½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalį ir taip faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ (paveldėjo) B.

P. turtÄ ; įpareigoti Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarę A. K. atlikti jos praÅ¡omÄ notarinį veiksmÄ â€“ iÅ¡duoti Rimgaudo A. P. vardu paveldėjimo teisės liudijimÄ , kuriame bÅ«tų nurodyta, kad Rimgaudas A. P. po B. P. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos J. Ž. pareiÅ¡kimÄ ir su priedais grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

Nurodė, jog pareiÅ¡kėja savo teisę kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendina ne ta tvarka, ji negali teikti pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo asmeniui, kuris jau yra miręs, todėl pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti (CPK 137 straipsnis). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 3. Apeliantė teismui pateikė atskirÄ jį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį ir pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ priimti. 3.1.

Nurodo, jog pareiÅ¡kėjos pasirinktas teisių gynimas galimas.3.2. Teismas turėjo pareiÅ¡kimÄ priimti.4. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikta. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).6. Ginčas byloje kilo dėl pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priėmimo.

7. Ä®statymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybÄ , nustatė minimalius kreipimosi į teismÄ reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali bÅ«ti nustatytas terminas procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Bylos dėl juridinę reikÅ¡mė turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos CPK 442-448 straipsniuose nustatyta tvarka. PareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo turi atitikti ne tik CPK 111-114 straipsniuose nustatytus bendruosius procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus, bet ir CPK 447 straipsnyje nustatytus pareiÅ¡kimo turinio specialiuosius reikalavimus, kurie turi bÅ«ti nurodyti pareiÅ¡kime:

1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turinį faktÄ ;

3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , taip pat patvirtinantys, kad pareiÅ¡kėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti.

8. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teisė į teisminę gynybÄ materialiÄ ja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobÅ«džio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi Å¡iÄ teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, iÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytinÄ teisės normÄ . Teismas į šį klausimÄ atsako priimdamas sprendimÄ arba nutartį. Dėl to bylos iÅ¡kėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybÄ (teisę į ieÅ¡kinį) materialiÄ ja prasme.

Ä®statymas draudžia atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (pagal analogijÄ â€“ praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ) ar nutraukti bylÄ dėl materialiojo teisinio pobÅ«džio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieÅ¡kinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimu ir pan.). Tai svarbu teisei į konkretaus reikalavimo patenkinimÄ , o ne procesinei teisei į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ . Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybÄ prieinamumo ir universalumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013).9.

Aptartas teisinis reguliavimas ir nurodyta teismų praktika leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje nepagrįstai ir per anksti iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo pagrįstumÄ . TÄ teismas turėtų atlikti iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ ir iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės – iÅ¡tyręs bei įvertinęs ieÅ¡kinio / pareiÅ¡kimo teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ .

AnalogiÅ¡kai pasisakytina ir apie subjektinės teisės (ne)turėjimÄ kreiptis į teismÄ .10. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį, netinkamai taikė ieÅ¡kinio / pareiÅ¡kimo priėmimo institutÄ reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ nutartį, o atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ nutartį ir, kadangi bÅ«tina iÅ¡spręsti kitus su pareiÅ¡kimo priėmimu susijusius klausimus, perduoti klausimÄ dėl pareiÅ¡kimo priėmimo nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).11.

Nagrinėdamas pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ iÅ¡ naujo, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjos tėvas savo teisių paveldėjimo kontekste neįgyvendino, tačiau tai nedraudžia pareiÅ¡kėjai ginti savo teisę ir kreiptis į teismÄ teiminės gynybos.

12. Svarbu ir tai, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-3-470/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-209/2014), Taigi pareiÅ¡kėja pati gali spręsti, kokiu bÅ«du ginti savo teises ir kokiu bÅ«du priimti palikimÄ : nustatant juridinį faktÄ , kaip Å¡iuo atveju, ar priimant palikimÄ , likusį po motinos B.

P. mirties.

13. Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 445 straipsnyje naudojama nuostata, jog teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai „pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka“ – nereiÅ¡kia kito teisių gynybos bÅ«do, Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, n u t a r i a: panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. ir perduoti klausimÄ dėl pareiÅ¡kimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                                   AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė