cecd7fd6-aafb-42bf-86b8-9402d094f0b4 · Utenos apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr.1-8-731/2019 Proceso Nr.1-01-1-23168-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.4.2. (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 18 d. Zarasai Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų teisėja Liudmila Kuzmickienė, sekretoriaujant S. Z., dalyvaujant prokurorui Mindaugui RaÅ¡inskui, kaltinamajam P. N., jo atstovui advokatui Valdui Bivainiui, nukentėjusiesiems M. K., V. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje P. N., gim. (duomenys neskelbtini), Zarasų r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), vedęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas n u s t a t ė : P. N. kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. gegužės 12 d., apie 20:30 val., (duomenys neskelbtini), O. N. namuose, kambaryje, mažamečių vaikų G. K., gim. 2009 m., J. K., gim. 2007 m., P. K., gim. 2005 m., E. N., gim. 2010 m., akivaizdoje, žodinio konflikto su sūnėnu M. K. ir seserimi V. K. metu, suėmęs už M. K. rankos, bei pradėjęs priekaištauti, kad nepagarbiai elgiasi su močiute, ranka sugriebė M. K. už kaklo ir parklupdė jį ant grindų, bei kumščiu sudavė į dešinę akį, o seseriai V.

K. sudavė ranka ne mažiau dviejų kartų į deÅ¡inės rankos žastÄ , tokiu bÅ«du sukeldamas nukentėjusiesiems M. K. ir V. K. fizinį skausmÄ . Ikiteisminio tyrimo metu P. N. įtarimas buvo grindžiamas nukentėjusiojo M. K. parodymais (1 t., b. l. 32-33), nukentėjusiosios V. K. parodymais (1 t., b. l. 26, 29-30), liudytojų O. N. (1 t., b. l. 36-37), nepilnamečių G. K. (1t., b.l.114-115), J. K. (1t.,b.l.130-131), P. K. (1t.b.l. 146-147), E. N. (1t.,b.l. 163-164) parodymais. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamai P. N. nepasitvirtino ir jo kaltė nebuvo įrodyta.

Kaltinamasis P. N. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jo santykiai su nukentėjusiais yra labai blogi nuo 2013 m. Su seserimi prasidėjo konfliktai dėl Mariaus, jos sÅ«naus, veiksmų. 2017 m. gegužės 12 d. buvo pas tėvus. TÄ dienÄ buvo tėvo gimtadienis. Mama paprašė suarti daržus, pakvietė Marių padėti. Marius buvo pagėręs, jis gėrė su savo draugu. Pabaigęs darbus jis persirenginėjo tėvo kambaryje. Buvo blaivus. Prasidėjo žodinis konfliktas tarp mamos ir Vidos. Vida sakė mamai, kad jai daržas ne toje vietoje padarytas.

Ji kalbėjo paaukÅ¡tintu tonu su mama. Marius buvo gerai pagėręs, jį svaidė po Å¡onus. Jis ėjo tuo metu arti daržo, mama neleido. Marius pasakė necenzÅ«rinį žodį ant mamos. Priėjo prie Mariaus. Pasakė, kad baigtų taip kalbėti , po ko Marius jį užpuolė , trenkė jam deÅ¡ine ranka per veidÄ . Jo rankÄ nutrenkė Å¡alin. Mama stÅ«mė Marių laukan. Buvo ten dar Linartas , jį pastÅ«mė mama , jis atsitrenkė į Å¡aldytuvÄ . ViskÄ matė pro mamos petį , nes ji buvo prieÅ¡ais.

V. K. stÅ«mė Marių laukan, o jis stovėjo už mamos nugaros ir negalėjo stumdyti nieko. Konfliktas buvo virtuvėje, virtuvė nedidelė -2x3 m2 siaura, ten dar spintelės stovi. Vietos virtuvėje nedaug. Marių iÅ¡stÅ«mė į koridorių, jis sakė, kad iÅ¡daužys jo automobilio stiklus. Vida lauke telefonu kvietė policijÄ . M. K. sužalojimai buvo iÅ¡ anksto, raudona akis buvo iki to įvykio, tai matė, kai jis vedžiojo arklį, sakė, kad jam akies uždegimas. Vida stumdėsi su sÅ«numi, todėl ji savo striukę galėjo pati suplėšyti, nes rÅ«bai ten kabo ant vinių.

Kai stumdėsi ten buvo Vida, Linartas, Marius, jis ir mama. Linartas sėdėjo kambaryje su tėvu, vėliau Linartas buvo virtuvėje, mama jį pastÅ«mė, jis susitrenkė į Å¡aldytuvÄ . Virtuvėje buvo ir mažamečiai vaikai. Marius ranka užkabino jam veidÄ , veidas buvo kruvinas. Paėmęs Mariaus už kaklo nebuvo, nuo jo atsitraukė iÅ¡ karto, kai jis sudavė. Nesudavė nei Mariui, nei V. K.. AnalogiÅ¡kus parodymus jis davė ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 35-37, 88-90). Nukentėjusysis M.

K. parodė, kad 2017 m. gegužės 12 d. apie 20 val. Å¡ventė senelio gimtadienį. Ten buvo mama, senelis, L. A.. Sugalvojo iÅ¡eiti į laukÄ parÅ«kyti, eidamas tarp kambario ir virtuvės sutiko dėdę PetrÄ , kuris pasakė , kodėl jis vartoja negražius žodžius, užsipuolė jį , parklupdė ir sudavė ranka per veidÄ , vėliau pagriebė jam už rankos. Jis atsistojo ir išėjo į laukÄ , kad nebÅ«tų konflikto. Galimai, kai gynėsi, sužalojo Petrui kairės pusės paakį.

Mama iÅ¡kvietė policijÄ . Konfliktai su P. N. vyksta seniai. Konfliktai vyksta dėl jo, močiutė bÅ«na pikta ant jo. Jis buvo parklupdytas, buvo sugriebta jam už kaklo. Jokių necenzÅ«rinių žodžių močiutei nesakė . Jo akis nebuvo sužalota iki įvykio. Mama stÅ«mė P. N., gindama jį, Petras bandė dar suduoti, jis mojavo rankomis. Galėjo Petras mamÄ pastumti, kai mama jį gynė. Nematė ar Petras mamai sudavė, nežino kaip mama susiplėšė striukę. Jam buvo mėlynas paakys.

Nukentėjusioji V. K. parodė, kad 2017 m. gegužės 12 d. grįžo sÅ«nus Marius iÅ¡ darbo. Močiutė pakvietė jį padėti arti darže ir pasakė, kodėl sÅ«nus nepakvietė Linarto pagalbai. SÅ«nus pakvietė LinartÄ , atvažiavo Petras. Jie dirbo darže, arė. Tėvo kambaryje iÅ¡gėrinėjo kartu su Linartu ir sÅ«numi. Ginčas prasidėjo dėl žemės. Ji pasakė mamai, kodėl ji duoda jai blogÄ Å¾emę, tėvas leido jai pasirinkti geresnę žemę. Atėjo mama, ji nusivedė už pečiaus PetrÄ .

Mama pradėjo bartis dėl žemės, arklio. Marius buvo iÅ¡gėręs, jis ėjo parÅ«kyti pro virtuvę, išėjo tada brolis. Jis pasakė Mariui, kad baigsi sakyti ant mamos negražius žodžius, Petras pagriebė Marių už kaklo ir parklupdė jį. Ji atsistojo tarp jų, gynė sÅ«nų, tempė, kad iÅ¡eitų. P. N. sugriebė jÄ už rankos ir pastÅ«mė jÄ ant vinies, ji suplėšė striukę. Mama buvo už pečiaus. Marius išėjo į laukÄ , vaikai verkė, jie buvo virtuvėje prie stalo.

Duktė Goda jos klausė kas įvyko. Ji buvo iÅ¡sigandusi. MuÅ¡tynės vyko siaurame tarpe, iÅ¡einant iÅ¡ kambario, o P. N. išėjo iÅ¡ užpečkio. Nežino iÅ¡ kur pas sÅ«nų paaky atsirado mėlynė. SmÅ«gio nematė, matė tik kaip Petras suėmė sÅ«nų už kaklo. Jai Petras suėmė už žasto, sudavė su kumščiu į rankÄ , o tada pastÅ«mė. Petras jai sudavė į rankÄ ne mažiau dviejų kartų ir ji buvo pastumta į sienÄ , kur yra vinys. Marius iki įvykio nebuvo sužalota akimi , mėlynė jam atsirado po susistumdymo.

SÅ«nui buvo sužalota kairė akis. Konflikto metu O. N. buvo užpečkyje, už užuolaidų, Petrui už nugaros. Pabaigoje mama pradėjo ginti PetrÄ , kai Marius išėjo laukan. Pastumto Linarto nematė. Liudytoja O. N. parodė, kad 2017-05-12 sÅ«nus Petras su žmona ir anÅ«ke atvažiavo padėti suarti daržo. Marius į pagalbÄ pasikvietė LinartÄ . Jis atėjo ir padėjo vedžioti arklį. IÅ¡ pradžių konflikto nebuvo. Po kiek laiko Marius iÅ¡važiavo atsivežti kažkokios dalies, atėjo Justė ir pasakė, kad Marius atsivežė degtinės butelį, butelį alaus ir sėdi namuose geria.

Diedukui invalidui davė iÅ¡gerti. Visi prisigėrė. SÅ«nus Petras pavargo po vagų darymo. Lauke nusiprausė ir paprašė atneÅ¡ti Å¡varius rÅ«bus iÅ¡ to kambario, kur visi sėdėjo. Atnešė jam rÅ«bus. Jis apsirengė. Jo žmona ir mergaitė atsisėdo už pečiaus ( už kamino, ten stovi sofa ),ji stovėjo Å¡one ( prie staliuko ), kur vaikai sėdėjo. Atsinešė butelį degtinės ir papjaustė užkandos. IÅ¡gėrė stikliukÄ degtinės. Ä®pylė sÅ«nui stikliukÄ , nes žmona vairavo automobilį.

Marius iÅ¡bėgo iÅ¡ didžiojo kambario ir rėkdamas jÄ iÅ¡keikė. Petras pasibaisėjo kaip anÅ«kas kalba apie jÄ . Grįždamas atgal Marius pagrasino Petrui snukį iÅ¡kulti, už tai, kad Petras jam pasakė, kodėl vartoja negražius žodžius prieÅ¡ močiutę. Marius pro jÄ kiÅ¡o Petrui rankÄ . Stovėjo tarp jų. Vida stovėjo prie sienos, ji nieko nesakė Mariui. Gera mama iÅ¡vestų sÅ«nų. Nematė kaip Petras sudavė Mariui. Nebuvo jam kaip suduoti, nes užduotų jai. PrieÅ¡ kelias dienas iki konflikto, grįžęs iÅ¡ darbo Marius pasiskundė , kad akis skauda.

Konflikto dienÄ pasakė, kad kažkokia senutė jam davė lašų palaÅ¡inti į akis, kad uždegimas praeitu. Dabar sako, kad Petras pamušė akį. Nematė, kad Petras bÅ«tų suėmęs anÅ«kui Mariui už sprando ir parklupdęs, kad suduotų į deÅ¡inę akį Mariui, ar suduotų sesei. Vida ir Marius tampėsi tarpusavyje, ji juos skyrė. Marius buvo girtas. Liudytoja R. N. parodė, kad 2017-05-12 su vyru ir dukra Elinga atvažiavo pas mamÄ Ä¯ kaimÄ suarti laukÄ . Pasveikino tėvÄ su gimtadieniu.

Kol vyras dirbo, ji buvo su vaikais kieme. Petrui padėjo Marius ir jai nepažįstamas vyras. Po darbų, vyras užėjo „užpečkin“ persirengti ir pavalgyti. Mama iÅ¡ didžiojo kambario jam atnešė persirengti Å¡varius rÅ«bus. Dukra su Vidos mergaite ( Goda arba Juste ) sėdėjo prie stalo. Užgirdo konfliktÄ . Marius prašė močiutės arklio savo daržui suarti, bet močiutė nedavė, nes jis buvo iÅ¡gėręs. Marius iÅ¡keikė močiutę necenzÅ«riniais žodžiais.

Vyras apibarė Marių dėl to. Marius Å¡oko ant Petro. Buvo užpečkyje, matė tik kaip Petras priėjo prie jos, atsitraukė, nes jį puolė M. K. siaurame praėjime. Mama bandė stumti Marių, prisijungė Vida, kad Marių iÅ¡stumtų į laukÄ ir nevyktų konfliktas. Abi iÅ¡stÅ«mė Marių į laukÄ . Marius iÅ¡eidamas pagÄ sdino, kad iÅ¡daužys jos maÅ¡inos langus. Suduotų smÅ«gių nematė. Tarp Petro, Mariaus ir Vidos konflikto metu buvo mama O. N.. Kai išėjo į laukÄ pastebėjo ant Petro veido įdrėskimÄ .

Pas Marių, VidÄ sužalojimų nematė, nei paraudimo, nei mėlynės. Jos dukra žaisdama kartu su Vidos vaikais konflikto dienÄ paklausė kas Mariaus akiai yra. P. atsakė, kad Marius akį susižeidė dirbdamas miÅ¡ke. Girdėjo kÄ Å¡nekėjo vaikai, nes su jais kartu buvo lauke. Liudytojas A. L. parodė, kad bendrauja su M. K., pažįstamas su jo seneliu, gyvena netoliese. Gegužės 12 d. Å¡ventė senelio gimtadienį, nusigėrė, užmigo pas senelį kambaryje, jokio konflikto negirdėjo.

Kai pabudo viskas buvo tvarkoje, nebuvo jokio skandalo, buvo atvažiavusi policija. Sužalojimų nematė nei ant Petro, nei ant Mariaus, nei ant Vidos ir nei kraujo, nei mėlynių nematė. Niekas iÅ¡ jų nepasakojo kas tÄ dienÄ Ä¯vyko, o jis ir neklausė. Girdėjo riksmus, bet konflikto nematė. Ä®vykio metu nieko negynė. Virtuvėje atsidÅ«rė po konflikto. Trenkėsi į Å¡aldytuvÄ , nes paslydo, kadangi buvo neiÅ¡simiegojęs, tai matė gal tik senelė. Liudytojas V. B. parodė, kad pas Nastajus važiuoja dažnokai, dažniausia dėl O.

N., ji peÅ¡asi su dukra. O čia lyg buvo sÅ«nėno ir dėdės konfliktas. PirmÄ sykį dalyvavo Nastajus tame konflikte, o ne dukra su mama. SekančiÄ dienÄ važiavo apklausinėti, buvo paimtas pareiÅ¡kimas. Neatsimena, kad bÅ«tų M. K. ir V. K. sužalojimai. Liudytojas S. L. parodė, kad 2017 m. gegužės 12 d. ApidemiÅ¡kių k. įvyko konfliktas ir su J. Å . buvo nuvykę į vietÄ . Ten važiuodavo dėl konfliktų ne vienÄ kartÄ . Atvykus buvo Å¡urmulys, O. N. su V. K. konfliktavo. Kasparavičienė aiÅ¡kino, kad brolis sumušė sÅ«nų ir jÄ apstumdė, kad su motina vyko konfliktas, nes netiko daržo vieta kur nurodė motina.

Nastajienė aiÅ¡kino, kad parodė darÅ¾Ä kur sodinti bulves, atėjo neblaivus anÅ«kas ir norėjo paimti arklį, bet nedavė ir jÄ iÅ¡koliojo, o sÅ«nus jÄ užstojo. Akivaizdžių sužalojimų ant nukentėjusiųjų ar kaltinamojo nematė. K. Å¡aukė, kad brolis jai striukę suplėšė. Nastajus tikrai buvo blaivus, o kiti buvo neblaivÅ«s, Marius buvo gerokai neblaivus. Namas yra nemažas, vienoje pusėje, gyvena seneliai Nastajai, o kitoje pusėje K. su vaikais. Liudytoja G. K., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad jai 8 metai.

Nuėjo pas senelį Å¡vęsti gimtadienio. Ä®vyko konfliktas. Brolis Marius norėjo iÅ¡eiti parÅ«kyti. Tada dėdė Petras atėjo prie Mariaus ir paklausė, kokius jis negražius žodžius pasakė močiutei. Marius sakė, kad nesakė tų negražių žodžių. Tada jie abu susimušė: brolis Marius su dėde Petru. Kas pradėjo ji nematė. Ji buvo tame pačiame kambaryje. Ji nematė, kaip jie mušėsi. Vėliau jie abu išėjo į laukÄ . Ä® laukÄ išėjo Marius, o vėliau dėdė Petras.

Vėliau ji išėjo į laukÄ . Tada lauke nieko nebuvo. Lauke jie nesipyko. Dėdė Petras nuėjo į maÅ¡inÄ . Apie mamÄ negali nieko pasakyti. Nenori daugiau nieko pasakoti. Matė muÅ¡tynes tarp Mariaus ir dėdės Petro. Jie mušėsi rankomis. Kur davė rankomis, ji nematė. Jos jaunesnis brolis Paulius ir Justė buvo lauke, kai jie išėjo į laukÄ . Jie buvo kambaryje, vėliau išėjo į laukÄ . Kai buvo muÅ¡tynės kambaryje Pauliaus ir Justės ji nematė. MuÅ¡tynės vyko neilgai, apie 5 minutes, ar mažiau.

Kambaryje buvo mama Vida, pastÅ«mė jÄ dėdė Petras ir jos striukė suplyÅ¡o. Kaip dėdė Petras suėmė mamÄ ji nematė, matė, kad mamos striukė buvo suplėšyta. Mama jai pasakė, kad striukė suplyÅ¡o, kai jÄ pastÅ«mė Petras. Močiutė Ona buvo kambaryje už pečiaus. MuÅ¡tynės vyko kambaryje. Ji nežino ar močiutė matė muÅ¡tynes, ji buvo išėjusi per muÅ¡tynes. Močiutė sakė, kad jie nesimuÅ¡tų, bandė juos skirti. Per senelio gimtadienį brolis Marius, dėdė, kuris padeda dirbti, iÅ¡gėrinėjo.

Mama iÅ¡gėrė truputį, senelis, močiutė negėrė. Dėdė Petras per senelio gimtadienį negėrė (1 t., b. l. 114-115). Liudytoja J. K., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad jai 10 metų. Pavasarį, gegužės 12 d. atvažiavo dėdė Petras su Rasa ir dukra Elinga. Jie arė darÅ¾Ä - dėdė Petras, Arvydas, močiutė. Brolis Marius su dėde Petru susikabino. Marius ėjo, prie jo priėjo Petras ir pasakė, kad „mano mamos taip nevadinsi“ ir pastvėrė Marių už drabužių, megztinio ir dėdė Petras trenkė Mariui į akį.

Petras ranka sudavė Mariui į deÅ¡inę akį. Mariaus ginti atėjo mama. Jie stovėjo prie senelio lovos. Mama ranka užstojo Marių, kad jo nemuÅ¡tų ir dėdė Petras pastÅ«mė mamÄ ir ji suplėšė striukę, ant rankos jai liko mėlynė. Dėdė Petras su ranka paėmė už striukės mamai ir suplėšė, mama pradėjo verkti ir Mariaus ginti atėjo Alvydas. Mama verkė, nes jai skaudėjo. Alvydas atbėgo iÅ¡ lauko ginti Mariaus. Močiutė atsistojo prieÅ¡ PetrÄ , ji atsistojo per vidurį, keikėsi, kad Marius nelystų prie Petro.

Močiutė trenkė Alvydui ir jis nugriuvo, tada Marius išėjo į laukÄ . Petras, Elinga, Rasa nuėjo į maÅ¡inÄ . IÅ¡eidama Rasa dar pasakė keiksmažodžius ant Mariaus. Mama iÅ¡kvietė policijÄ . Jie buvo iÅ¡sigandę, sesė pradėjo verkti. Mama parašė pareiÅ¡kimÄ . Buvo apie 20 val., dar buvo Å¡viesu. Mamai skaudėjo petį. Konflikto metu ji stovėjo kitame kambaryje, vėliau nuėjo žiÅ«rėti konflikto. Goda stovėjo toliau ir brolis Paulius buvo toliau, jie ne viskÄ matė.

Po konflikto dėdė Petras nebuvo sužalotas, jį matė per 2 m. atstumÄ . Dėdė Petras pačiupo Mariui už megztinio ir Marius nespėjo suduoti Petrui. Marius nesudavė Petrui. Mama pradėjo ginti Marių. Dėdė Petras trenkė Mariui į akį. Prie akies buvo raudona. Mama buvo pas senelį. Ji žiÅ«rėjo iÅ¡ kambario, kai pradėjo tampyti Marių mama atbėgo skirti. Ä® muÅ¡tynių vietÄ pirma atėjo mama, o tada močiutė. Ji nematė Elingos, ji stovėjo už dėdės Petro, ji jos nematė.

Ji buvo tame pačiame kambaryje (1 t., b. l. 130-131). Liudytojas P. K., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad jam 12 metų. Buvo senelio gimtadienis. Prie stalo sėdėjo mama, senelis, brolis Marius ir darbuotojas Arvydas, jis su Mariumi miÅ¡ke kartu dirba. Susėdo prie stalo Å¡vęsti senelio gimtadienio. Daugiau nieko nebuvo. Iki to jie su sesėmis ir Elinga, dėdės Petro dukra, žaidė lauke. Atėjo Rasa, dėdė Petras ir Elinga. Jie nuėjo į buvusį senelio kambarį. Senelis buvo lovoje.

Marius užpyko dėl kažko ir ėjo pro dėdę PetrÄ Ä¯ laukÄ . Marius ėjo iÅ¡ senelio kambario ir ėjo į laukÄ . Petras iÅ¡girdo, kad Marius negražius žodžius pasakė ant močiutės. Jis jokių žodžių negirdėjo. Po tų žodžių dėdė Petras užpyko ir kilo konfliktas tarp dėdės ir Mariaus. Ä®vyko muÅ¡tynės tarp Petro ir Mariaus. Jis buvo koridoriuje, jis nematė muÅ¡tynių. Ėjo Elinga ir sulaikė dėdę PetrÄ , kad nesimuÅ¡tų. Mamai buvo suplėšyta striukė ir pas jÄ buvo mėlynė ant rankos ir dėdės Petro veidas apdraskytas buvo prie akies.

Dėdė Petras pastÅ«mė mamÄ , nes ji gynė Marių. Jis nematė paties konflikto. Mama užsikabino ant vinies ir sudraskė striukę. Vėliau išėjo į laukÄ Marius ir dėdė Petras. Mariaus sužalojimų jis nematė. Jis mažai buvo kambaryje. Nežino ar Marius gydėsi (1 t., b. l. 146-147). Liudytoja E. N., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad jai 7 metai. Su tėveliais važiavo į kaimÄ pas močiutę ir senelį, buvo senelio gimtadienis. Ji žaidė lauke su Goda, Juste, Pauliumi, jie jos pusbroliai, o tėtė, mama, močiutė tÄ dienÄ gal sodino bulves.

Visi atėjo namo po darbo lauke. Ji matė kaip prie vieno kambario priėjo kitas pusbrolis Marius ir pradėjo muÅ¡ti tėtę, tai matė. Ten buvo prie virtuvės mažame kambariuke. Marius pradėjo tėtę muÅ¡ti, tai buvo viduryje kambario. Jie sėdėjo virtuvėje: ji, Goda, Justė, Paulius. Jie matė, kaip Marius sudavė tėtei. Marius tėtei nieko nepadarė. Marius tėtę mušė su ranka, kur neatsimena. Atėjo teta Vida, ji tėčiui įdrėskė į veidÄ , neatsimena kurioje vietoje, į žandÄ .

Jie atsisėdo visi į maÅ¡inÄ , ji verkė. Po įdrėskimo viskas baigėsi. Tėtė neįdrėskė Vidai į striukę, nes ji matė kaip pati Vida užsikabino ir apdraskė striukę. Tėtis nieko tetai Vidai nepadarė. Tėtę ir Marių skyrė jos močiutė, ji padėjo tėtei, o Vida prisijungė. Močiutė užstojo tėtę, o Vida prisijungė ir ji tėčiui į veidÄ Ä¯drėskė. Močiutė norėjo, kad nevyktų muÅ¡tynės. Kai Marius trenkė tėtei, tėtė pasitraukė nuo jo, o Marius vis tiek ėjo prie tėtės. Marius nelabai mušė tėtę.

Nematė, kad tėtė duotų su ranka Mariui. Vidai tėtis nieko nedarė, jis vis traukėsi tolyn, atgal nuo jos (1 t., b. l. 163-164). Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas kambarys, kuris yra mediniame name, esančiame(duomenys neskelbtini), 20 m. nuo vietinės reikšmės kelio. Namas pilkos spalvos. Apžiūrėjus namo vidų matyti, jog bendra tvarka nepažeista, pėdsakų tinkamų identifikavimui nerasta (1 t., b. l. 38-42). Apžiūrėta tamsiai mėlynos spalvos medžiaginė striukė.

Dešinėje striukės rankovėje matosi 5 cm ilgio įplėšimas (1 t., b. l. 62-67). V. K. buvo apžiūrėta gydytojo, specialisto užfiksuota: dešinėje žasto viršutinėje dalyje 10 cm skersmens paraudimas (1 t., b. l. 46-48). M. K. asmens apžiūros metu nustatytas dešinės akies obuolio paraudimas, apie akį audiniai nežymiai patinę, be kraujosrūvų, hematomų, dešinėje rankoje nedidelis įdrėskimas (1 t., b. l. 51-53). Visagino ligoninės medicininėje dokumentacijoje nurodyta, kad 2017-05-12, 23.22 val., P. N. kreipėsi į VšĮ Visagino ligoninės Priėmimo skubiosios pagalbos skyrių, jam diagnozuota - veido nubrozdinimas (2 t., b. l. 18).

Alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnalo duomenimis užfiksuota, kad 2017-05-12, 21,29 val., M. K. nustatytas 2,31 promilės , V. K. 21,31 val. -0,51 promilės, O. N. 21,34 val.-0,18 promilės neblaivumas, P. N. 21,38 val -0,00 promilės (1 t., b. l. 43). Teismo medicinos ekspertizės akte Nr.G3782/2018(01) nurodyta, jog M. K. 2017-05-12 Zarasų ligoninėje nustatytas dešinės akies paraudimas, su nežymiu akies vokų patinimų ir nedidelis plaštakos V-ojo piršto proksimalinės falangos įdrėskimas.

DeÅ¡inės akies paraudimas su vokų patinimu buvo akies junginių ir vokų tiesioginio sudirginimo pasekmė, tačiau kokiomis medžiagomis ir kokiu bÅ«du (mechaninėmis mikrodalelėmis ar dirgliomis cheminėmis medžiagomis, infekciniais agentais, mechaniÅ¡kai patrynus akį, spaudžiant, kitaip kontaktuojant akiai su kietu buku ar kitokiu ) ir kada tiksliai tai buvo padaryta pagal esamus medicininius duomenis nustatyti negalima. Duomenų apie akies sužalojimo, sudirginimo, uždegimo buvimÄ iÅ¡ ankščiau pateiktame medicininiame dokumente (ASI) nėra.

Mažai tikėtina, kad tai būtų padaryta kumščio smūgiu, nes vokuose ir kituose akį supančiuose audiniuose bei pačioje akyje nebuvo nustatyta nei kraujosruvų, nei kitokių išorinių audinių pažeidimo požymių ir vokų patinimas buvo nežymus, tačiau visiškai tokios galimybės atmesti negalima. Dešinės plaštakos V-ojo ( mažojo) piršto įdrėskimas galėjo būti padarytas kietu smailu daiktu, kieto daikto briauna, kampu. Tiek dešinės akies sudirginimo sukeltas jos paraudimas su vokų patinimu, tiek dešinės plaštakos piršto įdrėskimas buvo padaryti iki jų diagnozavimo, iki apžiūrint gydytojui; tiksliau jų padarymo laiko pagal esamus medicininius duomenis nustatyti negalima.

Tuo pačiu to padarymo galimybė nurodytu laiku neatmetama. Tiek rankos pirÅ¡to įdrėskimas, tiek ir galimai trauminis akies paraudimas su vokų patinimu atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ ( 3t., b.l.3-4). Teismo medicinos ekspertizės akte Nr. 3783/2018( 01) nurodyta, jog V. K. 2017-05-12 Zarasų ligoninėje nustatytas nežymus deÅ¡iniojo žasto proksimalinės (artimosios dalies) audinių (odos) paraudimas, kuris tikėtina buvo trauminės kilmės mechaniÅ¡kai sudirginant žasto odÄ , patrinant jÄ , suspaudžiant žastÄ , suduodant per žastÄ kietu buku daiktu ar atsimuÅ¡ant į tokį daiktÄ .

Tačiau smūginio žasto kontakto su kietu buku daiktu galimybė mažai tikėtina, nes nekonstatuota nei kraujosruvos, nei skausmingumo. Jokiu būdu tai negalėjo būti padaryta kontaktuojant su vinimi. Žasto odos paraudimas buvo padarytas iki keleto valandų prieš jį konstatuojant Zarasų ligoninės gydytojui, tačiau tiksliau jo padarymo laiko pagal esamus medicininius duomenis nustatyti negalima. Šio sužalojimo padarymo galimybė aplinkybėse nurodytu laiku neatmetama. Žasto odos paraudimas gali būti vertinamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu.

Daugiau kokių nors kÅ«no sužalojimų nenustatyta (3 t., b.l.5-6). Pagal Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. suvoktas sÄ moningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali bÅ«ti baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

To paties straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

LR BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. P. N. yra kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. gegužės 12 d. žodinio konflikto su sÅ«nėnu M. K. ir seserimi V. K. metu, suėmęs už M. K. rankos, bei pradėjęs priekaiÅ¡tauti, kad nepagarbiai elgiasi su močiute, ranka sugriebė M. K. už kaklo ir parklupdė jį ant grindų, bei kumščiu sudavė į deÅ¡inę akį, o seseriai V.

K. sudavė ranka ne mažiau dviejų kartų į deÅ¡inės rankos žastÄ , tokiu bÅ«du sukeldamas nukentėjusiesiems M. K. ir V. K. fizinį skausmÄ . Kaltinamasis P. N. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, nurodė, jog jis nesudavė nei sÅ«nėnui, nei seseriai ir tokio tikslo neturėjo. Valstybinis kaltinimas buvo grindžiamas iÅ¡ esmės vien tik nukentėjusiųjų ir liudytojų prieÅ¡taringais parodymais.   BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia artimo giminaičio ar Å¡eimos nario muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu prieÅ¡ jį.

Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Esant Å¡ios bylos kontekstui pažymėtina, kad nežymaus sveikatos sutrikdymo konstatavimo nepakanka norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti bÅ«tina pagrįsti faktÄ , jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir prieÅ¡ingi teisei (nusikalstami) padariniai, t. y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas ar asmuo buvo trumpam susargdintas.

Nustačius bÅ«tinÄ jį Å¡io nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – padarinius, t. y. sveikatai padarytÄ Å¾alÄ , turi bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Tai reiÅ¡kia, jog turi bÅ«ti nustatyta, kad veikÄ darantis asmuo suvokia, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padarinių, t. y. asmuo sÄ moningai veikia taip, kad atsirastų padarinių ar kiltų grėsmė jiems atsirasti.

Taigi pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu. Nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika bylose, kai ginčas kyla tarp Å¡alių, kurių santykiai paÅ¡liję, įtempti, prieÅ¡iÅ¡ki vienas kito atžvilgiu, todėl tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situacijÄ , turėti ne visai teisėtų motyvų, nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus ir apkaltina kitÄ asmenį (pagal analogijÄ kasacinės nutartys Nr. 2K-71/2012, 2K-299/2013).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad O. N. su vyru ir jos dukra su vaikais gyvena viename name, jie tarpusavyje konfliktuoja, nuolatos kviečiama policija ( tai patvirtina ne tik kaltinamojo ir nukentėjusiųjų bet ir liudytojų V. B., S. L. parodymai, Policijos komisariato pateikta pažyma 2t., b.l.171-172). Nustatyta, kad ir 2017 m. gegužės 12 d. namuose kilus konfliktui tarp motinos O. N. ir dukters V. K., prie jo prisijungė ir sūnėnas iškeikdamas močiutę. M. K. nustatytas 2,31 promilės , V. K. 0,51 promilės, O.

N. 0,18 promilės neblaivumas. P. N. buvo blaivus (1 t., b. l. 43). Ir tik kai kaltinamasis P. N. neapsikentęs norėjo sudrausminti M. K., įvyko susistumdymas. Kurį kiekviena Å¡alis mato skirtingai, liudytojai duoda prieÅ¡taringus parodymus. Mažametė liudytoja G. K. parodė, kad nematė muÅ¡tynių tarp dėdės Petro ir Mariaus, vėliau pasakė, kad matė muÅ¡tynes, parodė, kad tuo metu Justės ir Pauliaus ji nematė. Kaip dėdė Petras suėmė mamÄ ji nematė, matė, kad mamos striukė buvo suplėšyta.

Mama jai pasakė, kad striukė suplyÅ¡o, kai jÄ pastÅ«mė Petras. J. K. parodė, kad matė kaip Petras ranka sudavė Mariui į deÅ¡inę akį. Mariaus ginti atėjo mama. Jie stovėjo prie senelio lovos. Mama ranka užstojo Marių, kad jo nemuÅ¡tų ir dėdė Petras pastÅ«mė mamÄ ir ji suplėšė striukę, ant rankos jai liko mėlynė. Dėdė Petras su ranka paėmė už striukės mamai ir suplėšė, mama pradėjo verkti ir Mariaus ginti atėjo Alvydas. Mama verkė, nes jai skaudėjo.

Alvydas atbėgo iÅ¡ lauko ginti Mariaus. Močiutė atsistojo prieÅ¡ PetrÄ , ji atsistojo per vidurį, keikėsi, kad Marius nelystų prie Petro. Goda stovėjo toliau ir brolis Paulius buvo toliau, jie ne viskÄ matė. Marius nesudavė Petrui. Dėdė Petras trenkė Mariui į akį. Prie akies buvo raudona. P. K. parodė, kad Petras iÅ¡girdo, kad Marius negražius žodžius pasakė ant močiutės. Jis jokių žodžių negirdėjo. Po tų žodžių dėdė Petras užpyko ir kilo konfliktas tarp dėdės ir Mariaus.

Ä®vyko muÅ¡tynės tarp Petro ir Mariaus. Jis buvo koridoriuje, jis nematė muÅ¡tynių. Ėjo Elinga ir sulaikė dėdę PetrÄ , kad nesimuÅ¡tų. Mamai buvo suplėšyta striukė ir pas jÄ buvo mėlynė ant rankos ir dėdės Petro veidas apdraskytas buvo prie akies. Dėdė Petras pastÅ«mė mamÄ , nes ji gynė Marių. Jis nematė paties konflikto. Mariaus sužalojimų jis nematė. E. N. parodė, kad matė kaip Marius pradėjo tėtę muÅ¡ti, tai buvo viduryje kambario. Jie sėdėjo virtuvėje: ji, Goda, Justė, Paulius.

Jie matė, kaip Marius sudavė tėtei. Marius tėtei nieko nepadarė. Vida įdrėskė tėčiui į veidÄ . Nematė, kad tėtė duotų su ranka Mariui. Vidai tėtis nieko nedarė, jis vis traukėsi tolyn, atgal nuo jos. Mažamečiai vaikai apklausti 2017-12-13,14 dienomis, t.y. praėjus daugiau kaip pusei metų po įvykio, parodymai prieÅ¡taringi, jie gyveno visÄ tÄ laikÄ su tėvais , kurių namuose buvo aptarinėjamos įvykio aplinkybės, liudijo apie įvykius, susijusius su motina, tėvu, kitais artimais giminaičiais, todėl jų parodymai vertintini kritiÅ¡kai, be to jie prieÅ¡tarauja kitų liudytojų A.

L., O. N., kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymams. Nė vienas iš apklaustų mažamečių nematė , kad P. N. būtų parklupdęs M. K. ir jis būtų nukritęs. A. L. parodė, jog ant nukentėjusiųjų nematė jokių sužalojimų, konflikte nedalyvavo, O. N. parodė, kad puolė muštis Marius, jis keikėsi, ji nematė, kad Petras suduotų Mariui ar jį parklupdytų, ar suduotų Vidai. Prieš įvykį anūkas jai sakęs, kad susižalojo akį miške ir kažkokia senutė jam davusi lašų.

Be to, ir pačių nukentėjusiųjų parodymai skiriasi. M. K. prisipažino sudavęs smÅ«gį P. N. ir buvo nuteistas (b.byla Nr.1-363-731/2018). Å iuo metu jis jau parodo, jog gynėsi nuo P. N., kuris jį buvo suėmęs už kaklo, pargriovęs ir sudavęs į akį. Parodė, kad kai Petras jį parklupdė, po to paleido, jis kėlėsi, tada Petras sudavė deÅ¡ine ranka jam per veidÄ , po to parodė, kad sudavė kaire ranka į paakį. Parodė, jog nematė, kad Petras suduotų jo motinai. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog konflikto metu P. N. V.

K. tampė už deÅ¡inės rankos ir suplėšė jai striukę. Nukentėjusioji V. K. parodė, jog muÅ¡tynės vyko siaurame tarpe iÅ¡einant iÅ¡ kambario, P. N. išėjo iÅ¡ užpečkio. Nežino iÅ¡ kur pas sÅ«nų paaky atsirado mėlynė. SmÅ«gio nematė, matė tik kaip Petras suėmė sÅ«nų už kaklo. Atsakydama į prokuroro klausimÄ ir pagarsinus jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1t.,b.l. 26-30), parodė, kad Petras suėmė jai už žasto, jis sudavė jai su kumščiu į rankÄ , o tada pastÅ«mė.

Petras jai sudavė į rankÄ ne mažiau dviejų kartų ir ji buvo pastumta į sienÄ , kur yra vinys. Duktė Goda jos klausė kas įvyko. Tuoj po įvykio M. K. asmens apžiÅ«ros metu buvo rasti sužalojimai, kurie vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu, tačiau teismo medicinos ekspertizės akte nurodyta, jog M. K. atsiradęs paraudimas akyje mažai tikėtina, kad tai bÅ«tų padarytas kumščio smÅ«giu, nes vokuose ir kituose akį supančiuose audiniuose bei pačioje akyje nebuvo nustatyta nei kraujosruvų, nei kitokių iÅ¡orinių audinių pažeidimo požymių ir vokų patinimas buvo nežymus, ir nors ekspertas visiÅ¡kai tos galimybės neatmeta.

V. K. Zarasų ligoninėje buvo nustatytas dešinėje žasto viršutinėje dalyje 10 cm. skersmens paraudimas, teismo medicinos ekspertizės akte nurodyta, jog smūginio žasto kontakto su kietu buku daiktu galimybė mažai tikėtina, nes nekonstatuota nei kraujosruvos, nei skausmingumo. Jokiu būdu tai negalėjo būti padaryta kontaktuojant su vinimi. Kaip matyti, byloje nėra jokių patikimų įrodymų, jog M. K. atsiradęs paraudimas akyje, ar mažojo piršto įdrėskimas bei V. K. nustatytas žasto paraudimas atsirado dėl kaltinamojo P. N. veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys nuolatos konfliktuojantys, 2017-05-12 besistumdydami nedidelėje patalpoje iÅ¡ tiesų galėjo pajusti nemalonius pojūčius, ar susižaloti patys, tačiau ar tai gali bÅ«ti laikoma fizinio skausmo sukėlimu baudžiamÄ ja prasme, vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados daryti negalima. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

In dubio pro reo principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, 2K-540/2013). Todėl, nenustačius akivaizdžių kaltinamojo kaltę dėl nurodytų veiksmų patvirtinančių įrodymų, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, kuris įpareigoja nepaÅ¡alintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis, besÄ lygiÅ¡kai tik patikint nukentėjusiaisiais , kaltinamasis pagal BK 140 str. 2 d. iÅ¡teisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

P. N. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ mažamečių vaikų G. K., gim. 2009 m., J. K., gim. 2007 m., P. K., gim. 2005 m., E. N., gim. 2010 m., akivaizdoje. Ä®vykio dienÄ namuose buvo girtaujama, vaikams matant ir girdint kilo konfliktas tarp močiutės O. N. ir V. K., vėliau įvyko susistumdymas tarp P. N., M. K., V. K., O. N., dėl ko vaikai buvo iÅ¡sigandę, tačiau teigti, jog bÅ«tent P. N. savo veiksmais sukėlė jiems fizinį skausmÄ ar pavartojo psichologinį smurtÄ jų atžvilgiu, teismui nėra pagrindo. 2017-05-15 paskirta kardomoji priemonė-raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (2 t., b. l. 39-41) panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ž i a : P. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti kardomÄ jÄ priemonę-raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mus.

Teisėja Liudmila Kuzmickienė