Legislator Case Law & Legislation
cecbf588-4c7a-4d2a-9df7-8cc0731c6f69 AI generated

cecbf588-4c7a-4d2a-9df7-8cc0731c6f69 · Kauno apygardos teismas

Case Number cecbf588-4c7a-4d2a-9df7-8cc0731c6f69
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

teismas pagrįstai žalÄ Ä¯vertino 50 000 Lt, tačiau  nepagrįstai taikė miÅ¡riÄ atsakomybę, nustatydamas, jog 95 proc. yra kalta ieÅ¡kovė, o 5 proc. – atsakovė. Teismas, nustatydamas žalos atlyginimo dydį, neturėjo atsižvelgti į atsakovės materialinę padėtį. 19 766,90 Lt savivaldybės biudžeto deficitas, palyginus jį su savivaldybės milijoninėmis biudžeto pajamomis, negali bÅ«ti pagrindas mažinti patirtos žalos dydį;

Legislator headnote

AI generated

cecbf588-4c7a-4d2a-9df7-8cc0731c6f69 · Kauno apygardos teismas: dalyvaujant ieÅ¡kovei V. V., jos atstovui advokatui V. M., atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei R. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-45-153/2011;

pirmosios instancijos teismo teisėja Vida Jegorovienė;

           procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 44.2.4.2, 99.5.       Â

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011m. kovo 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės

sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,

dalyvaujant ieškovei V. V., jos atstovui advokatui V. M., atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei R. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V.

V. ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus

dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo ir 2010 m. balandžio 2 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-666-429/2010 pagal

ieškovės V. V. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė :

Ieškovė V. V. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad ji 2007-11-20 nuvyko į Aleksoto seniÅ«nijÄ tvarkytis kompensacijos dėl Å¡ildymo. IÅ¡eidama iÅ¡ seniÅ«nijos dėl netvarkingų laiptų ir neapÅ¡viestos laiptinės ieÅ¡kovė prarado pusiausvyrÄ ir nukrito žemyn nuo pirmo laiptelio dėl jo netinkamo aukščio ir susižalojo. IeÅ¡kovei sutrupėjo rieÅ¡ai. SeniÅ«nijos pastatas priklauso atsakovei, kuri ir atsako už žalÄ , padarytÄ Â dėl pastato konstrukcijų trÅ«kumų. Dėl sužalojimo ieÅ¡kovė patyrė fizinį skausmÄ , dvasinį iÅ¡gyvenimÄ ir nepatogumus. Dėl abiejų rankų lūžių negalėjo apsitarnauti, buvo priversta praÅ¡yti kitų pagalbos. Â

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad nėra sÄ lygų atsakovės deliktinei atsakomybei atsirasti. Patalpos buvo suremontuotos ir perduotos Aleksoto seniÅ«nijai, tačiau statinio konstrukcijos nebuvo keičiamos.

Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį. Ieškovė pati

elgėsi neatsargiai, todėl turi prisiimti žalos atsiradimo rizikÄ .

           Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisė ieÅ¡kovei V. V. 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , valstybei priteisė 90 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas ir 47,50 Lt paÅ¡to iÅ¡laidas; iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovės priteisė po 57,50 Lt eksperto iÅ¡laidoms už dalyvavimÄ teismo posėdyje apmokėti.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 2 d. papildomu sprendimu atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti 1 000 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidas ir 46 Lt bÅ«tinas ir pagrįstas iÅ¡laidas; priteisė iÅ¡ atsakovės 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei apmokėti už atliktÄ ekspertizę.

           Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė nuo 2007-11-20 iki 2007-11-28 gydėsi traumÄ , patirtÄ 2007-11-20 jai nukritus nuo laiptų. IeÅ¡kovei konstatuota abiejų stipinkaulių skeveldrinis intrasÄ narinis lūžimas, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Po gydymo ligoninėje ieÅ¡kovei buvo atliekami perriÅ¡imai, taip pat 6 savaitėms atlikta fiksacija KirÅ¡nerio vielomis,  dėl patirtos traumos ieÅ¡kovei iki 2009-12-07 nustatytas specialus nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis.

Teismas nurodė, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Atsakovė yra atsakinga už neturtinės žalos padarymÄ ieÅ¡kovei remiantis CK 6.266 str., nes žala padaryta dėl seniÅ«nijos pastato konstrukcijų trÅ«kumų, o pastatas priklauso atsakovei. Teismo nuomone, neturtinės žalos atlyginimas numatytas įstatymo, taigi jos fakto ieÅ¡kovė neturi įrodinėti, neturtinės žalos faktas preziumuojamas, ieÅ¡kovė turi pagrįsti tik reikalaujamos priteisti piniginės kompensacijos dydį. Teismas laikė, kad nėra pagrindo abejoti ieÅ¡kovės surinktais įrodymais ir paaiÅ¡kinimais. Atsakovė nepaneigė ir neįrodė prieÅ¡ingai, kad ieÅ¡kovei nustatytas specialus nuolatinės priežiÅ«ros poreikis yra susijęs ne su gauta trauma, bet su prieÅ¡ nelaimingÄ atsitikimÄ sirgtomis ligomis. Teismas konstatavo, kad atsakovė privalo atlyginti neturtinę žalÄ ieÅ¡kovei, nes iki ieÅ¡kovės patirtos traumos neįvykdė įstatymų nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) įrengti seniÅ«nijos patalpose tinkamus laiptus, užtikrinančius fiziniams asmenims saugų patekimÄ Ä¯ seniÅ«nijÄ , tai yra esant vizualiai sunkiai pastebimam skirtingam laiptų pakopų aukščiui, šio trÅ«kumo laiku nepaÅ¡alino, dėl ko ieÅ¡kovė ir patyrė traumÄ . Teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės patirta trauma įvyko dėl atsakovės netinkamai sutvarkytų laiptų pirmosios pakopos ir pačios ieÅ¡kovės neatsargumo, budrumo ir neapdairumo. IeÅ¡kovė elgėsi ypač neatsargiai, nes lipdama laiptais nesugebėjo adekvačiai įvertinti situacijÄ ir pasirinko tokį elgesio variantÄ , kuris bet kuriam protingai besielgiančiam asmeniui keltų pagrįstÄ savisaugos jausmÄ . Pačios ieÅ¡kovės didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti. Teismas sprendė, kad dėl žalos atsiradimo yra kaltos abi Å¡alys (miÅ¡ri kaltė). IeÅ¡kovės kaltė dėl žalos atsiradimo yra 95 procentai, o atsakovės kaltė – 5 procentai, todėl teismo nuomone, atitinkamai turi bÅ«ti mažinamas reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydis – nuo 50 000 Lt iki 3 000 Lt.

Teismas nustatė, kad 2010 m. vasario 12 d. teismo sprendimu buvo neišspręstos visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Ieškovė prašė užskaityti jos sūnaus

E. V. už jÄ sumokėtas ekspertizės iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė taip pat pateikė 2008-06-06 1000 Lt pinigų priėmimo kvitÄ bei 2008-01-24 46 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų kvitÄ , kuriuos prašė priteisti iÅ¡ atsakovės. Teismas nustatė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto 2008-09-28 mokėjimo nurodymo matyti, kad 900 Lt E. V. sumokėjo už ekspertizės skyrimÄ civ. byloje Nr. 2-12193-480/2008, taip pat E. V. 2009-01-12 į teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėjo 2 100 Lt, nurodyta mokėjimo paskirtis – už techninės ekspertizės skyrimÄ . Teismas sprendė, kad yra pagrindas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkinti ir šį apmokėjimÄ užskaityti jos vardu ir Å¡ias iÅ¡laidas priskirti prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė sumokėjo 3 000 Lt už atliktÄ byloje ekspertizę, todėl proporcingai ieÅ¡kinio dydžiui iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisė 500 Lt už ekspertizės atlikimÄ . Teismas nurodė, kad nėra pagrindo priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti pagal ieÅ¡kovės pateiktus kvitus, nes ieÅ¡kovė iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nebuvo pateikusi įrodymų dėl iÅ¡laidų, susijusių su advokato pagalba, o kvitÄ dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir kitų bÅ«tinų iÅ¡laidų kvitÄ pateikė tik Å¡io teismo posėdžio metu.

         Ieškovė V. V. pateikė

apeliacinius skundus dėl 2010 m. vasario 12 d. teismo sprendimo ir dėl 2010 m. balandžio 2 d. papildomo teismo sprendimo. Apeliaciniame skunde dėl 2010 m. vasario 12 d. teismo sprendimo ieÅ¡kovė prašė pakeisti teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti

visiškai – priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 50

000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė šiuos motyvus:

1) teismas pagrįstai žalÄ Ä¯vertino 50 000 Lt, tačiau  nepagrįstai taikė miÅ¡riÄ atsakomybę, nustatydamas, jog 95 proc. yra kalta ieÅ¡kovė, o 5 proc. – atsakovė. Teismas, nustatydamas žalos atlyginimo dydį, neturėjo atsižvelgti į atsakovės materialinę padėtį. 19 766,90 Lt savivaldybės biudžeto deficitas, palyginus jį su savivaldybės milijoninėmis biudžeto pajamomis, negali bÅ«ti pagrindas mažinti patirtos žalos dydį;

2) vertinant ieÅ¡kovės elgesio atsargumÄ ir savisaugos jausmÄ , turėtų bÅ«ti remiamasi CK 6. 266 str., kuris nustato, jog žalÄ , padarytÄ dėl pastatų sugriuvimo ar kitokių jų trÅ«kumų, turi atlyginti pastato savininkas, ir STR 2.02.02:2004 215 str., kuris nustato, jog visuomeninės paskirties statiniai turi bÅ«ti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad juos naudojant ir prižiÅ«rint bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidÅ«rimo ir pan.). STR 217.2, 217.3. str. nustato, kad turi bÅ«ti parengti tokie projekto sprendiniai ir parinkti tokie statybos produktai, kad naudojant statinį bÅ«tų iÅ¡vengta kritimo užkliuvus ar apvirtus, numatant žmonių judėjimo vietose lygius grindų pavirÅ¡ius, iÅ¡vengiant staigaus lygio kritimo, slidumo pasikeitimo ar žemų kliūčių, įrengiant tinkamÄ judėjimo kelių apÅ¡vietimÄ , kritimo pasikeitus grindų lygiui, numatant laiptų pakopų aukÅ¡tį ir plotį pagal įvairioms statinių grupėms keliamus reikalavimus, atsižvelgiant į neįgalių asmenų saugÄ . Ekspertizės metu nustatyta, kad Aleksoto seniÅ«nijoje eksploatuojami laiptai neatitiko STR 2.02.02:2004 ir 2.02.02:2001 reikalavimų, laiptų pakopos nevienodo aukščio ir neapÅ¡viestos, laiptinės grindys ir laiptų pakopų pavirÅ¡ius nėra Å¡iurkÅ¡tus. Ä®statymas įpareigoja atsakovę užtikrinti saugias eksploatavimo sÄ lygas. Kadangi atsakovė eksploatuodama pastatÄ nesilaikė saugaus naudojimo reikalavimų, tai pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis yra neteisėti atsakovės veiksmai. IeÅ¡kovė nebuvo informuota atsakovės apie saugaus pastato eksploatavimo reikalavimų pažeidimus, todėl  negalėjo tikėtis, kad Å¡ie pažeidimai egzistuoja. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė elgėsi labai neatsargiai, neatitinka įstatymo reikalavimų ir bylos medžiagos.

Apeliaciniu skundu dėl 2010 m. balandžio 2 d. papildomo teismo sprendimo ieÅ¡kovė V. V. prašė papildomÄ

teismo sprendimÄ pakeisti ir priteisti visas ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad papildomas teismo sprendimas nėra teisingas, nes ji dėl bylos turėjo 4 000 Lt iÅ¡laidas, o teismas jai priteisė 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismas, pripažinęs atsakovę kalta, turėjo atlyginti visas ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ dėl 2010 m. vasario 12 d. teismo sprendimo atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašė

ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ Â atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė nurodė Å¡iuos motyvus:

1) apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nepagrįstai remiasi STR 2.02:2004 Visuomeninės paskirties statiniai bei Statybinės teismo ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad Kauno m. Aleksoto seniÅ«nijos patalpų laiptinė į antrÄ aukÅ¡tÄ neatitinka STR 2:02:2004 reikalavimų. Atsakovė neturėjo pareigos, numatytos STR 2:02:2004, nes Å¡is reglamento straipsnis yra taikomas naujai pastatytiems statiniams, bet ne iki Å¡ios teisės normos įsigaliojimo pastatytiesiems;

2) Aleksoto seniūnijos patalpos atsakovei perduotos 1996 m. rugpjūčio 5 d. perdavimopriėmimo aktu, atsakovė šių patalpų nestatė, nevykdė jų

rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto. 2003 m. buvo atliktas paprastas remontas, po kurio pastatas pritaikytas Aleksoto seniūnijai. Statinio konstrukcijos

nebuvo keičiamos, Å¡alinamos, stiprinamos ar silpninamos, todėl atsakovė nepažeidė saugaus pastatų naudojimo reikalavimų. Nėra pagrindinės sÄ lygos deliktinei atsakomybei atsirasti – neteisėto neveikimo ar neteisėto veikimo;

3) nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos. Tai, kad ieškovė nukrito būtent nuo pirmojo laiptų pakopos laiptelio, ieškovė byloje grindė tik savo paaiškinimais. Liudytojas

R. J. V. ieÅ¡kovės kritimo nuo laiptų momento nematė, nes, kaip pats paaiÅ¡kino, buvo kitoje patalpoje, ieÅ¡kovę pamatė jau gulinčiÄ laiptų aikÅ¡telėje. IeÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, kad krito bÅ«tent nuo laiptų pakopos pirmojo laiptelio ir dėl to patyrė sužalojimus;

4) nelaimingas atsitikimas įvyko dėl ieškovės ligų. Ieškovei nuo 1999-04-12 dėl jos kitų ligų nustatyta II invalidumo grupė, ieškovė iki kritimo sirgo cukriniu diabetu, hipertenzija, todėl jos kritimo nuo laiptų priežastis buvo kitos ligos;

5) ieškovė nesikreipė dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovė neturtinės žalos dydžio niekuo nepagrindė ir neįrodė. Ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra nerealus, ieškovė nepatyrė prašomo priteisti dydžio neturtinės žalos.

6) teismas, nustatęs miÅ¡riÄ kaltę ir jos dydį procentais, nenustatė pirminio neturtinės žalos dydžio, nuo kurio skaičiuotini Å¡ie procentai. Teismas, nors nurodė, kad atsakovės kaltė yra 5 proc., iÅ¡ atsakovės priteisė 3 000 Lt, t. y. 6 proc. reikalaujamos sumos;

7) ieÅ¡kovės patirta žala atsirado dėl jos pačios didelio neatsargumo. Pati ieÅ¡kovė elgėsi ypatingai neatsargiai ir neapdairiai. IeÅ¡kovė tais pačiais laiptais lipo jau ne pirmÄ kartÄ â€“ jais jau buvo užlipusi eidama į seniÅ«nijÄ , todėl laiptų pakopas jau buvo mačiusi, be to, prieÅ¡ pradėdama lipti žemyn, privalėjo apsidairyti. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad iÅ¡eidama iÅ¡ seniÅ«nijos nepastebėjo, jog antrojo aukÅ¡to pirmoji pakopa yra žemesnė, o teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad neapsidairė prieÅ¡ lipdama. IeÅ¡kovė nesielgė, kaip rÅ«pestingas ir atidus asmuo bÅ«tų elgęsis tokioje situacijoje, todėl ji patyrė žalÄ ne dėl atsakovės kaltės, bet dėl jos pačios didelio neatsargumo. Atsakovės kaltės, kad ieÅ¡kovė nukrito nuo laiptų, nėra;

8) atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius sunkiÄ jos finansinę padėtį, iÅ¡ kurių matyti, kad 2009-09-30 Savivaldybės pajamų planas vykdomas tik 83 proc., o kreditoriniai įsiskolinimai nurodytÄ dienÄ Â iÅ¡augo

51 186 tūkst. Lt, iš kurių net 26 728,4 tūkst. Lt įsiskolinimai viršija 45 dienas, ieškovė šių įrodymų byloje neginčijo.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ dėl 2010 m. balandžio 2 d. papildomo teismo sprendimo atsakovė prašė ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsikirsdama

į apeliacinio skundo argumentus nurodė, kad kad kiekvienas asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , pirmiausia turi įvertinti galimÄ rizikÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes ne asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , o teismai vykdo teisingumÄ . Tai, kad ieÅ¡kovė neįvertino, jog gali susidaryti ir tokia situacija, kad jos bylinėjimosi iÅ¡laidos virÅ¡ys jai priteistas sumas, nėra motyvas teismui priteisti iÅ¡ atsakovės tokiÄ sumÄ , kad bÅ«tų visiÅ¡kai padengtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės admininistracija

pateikė apeliacinius skundus dėl 2010 m. vasario 12 d. teismo sprendimo ir dėl 2010 m. balandžio 2 d. papildomo teismo sprendimo. Apeliaciniame skunde dėl 2010 m. vasario 12 d. teismo sprendimo atsakovė prašė teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas,

panaikinti ir dėl tos dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės V. V. ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti,

bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovės nepriteisti. Atsakovė taip pat prašė priimti ir prijungti prie bylos naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2010-03-05 Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių paslaugų skyriaus raÅ¡tÄ Nr.63-3-133, kuris teikiamas iÅ¡kilus bÅ«tinybei paneigti skundžiamame teismo sprendime iÅ¡dėstytus motyvus dėl ieÅ¡kovės ligų ir specialiųjų poreikių lygio ieÅ¡kovei nustatymo priežasčių. Apeliaciniame skunde, atsakovės nuomone, teismas netinkamai aiÅ¡kino materialinės teisės normas, neatsižvelgė į visas bylai reikÅ¡mės turinčias aplinkybes. Nurodė Å¡iuos motyvus:

1) teismas nurodė, kad atsakovė, pripažindama savo kaltę, ėmėsi veiksmų laiptų netinkamam įrengimui paÅ¡alinti, juos sutvarkydama saugiam naudojimui, todėl privalo atlyginti ieÅ¡kovei patirtÄ neturtinę žalÄ . Laiptų pakopos praplatinimas nereiÅ¡kia atsakovės kaltės pripažinimo, tai įvykdyta tik dėl atsakovės geranoriÅ¡kumo;

2) atsakovė neturėjo teisės aktais nustatytos pareigos keisti sovietmečio laiptų konstrukcijos pastate, kuriame įsikūrusi

Aleksoto seniūnija. Atsakovė nevykdė rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto, 2003 m. buvo atliekami paprasti remonto darbai, kuriais Aleksoto seniūnijos statinio konstrukcijos

nebuvo keičiamos, Å¡alinamos, stiprinamos ar silpninamos. Atsakovė nepažeidė pastatų saugaus naudojimo reikalavimų, todėl nėra pagrindinės sÄ lygos deliktinei atsakomybei atsirasti – neteisėto neveikimo ar neteisėto veikimo;

3) teismas nenurodė jokio teisės akto, kurio pagrindu bÅ«tų galima teigti, jog laiptų, kuriais patenkama į Aleksoto seniÅ«nijos antrÄ jį aukÅ¡tÄ , techniniai duomenys neatitinka teisės aktais nustatytų reikalavimų. Teismas nustatė laiptų neatitikimÄ , tačiau nenurodė, ko jie neatitiko. Eksperto iÅ¡vadoje nurodytų teisės aktų reikalavimų atsakovė nepažeidė, nes jie yra gerokai vėlesni nei pastatas pastatytas ar perduotas atsakovei;

4) teismas taikė atsakovei deliktinę atsakomybę nekonstatavęs, kad yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, bÅ«tinos atsakovės prievolei – atlyginti neturtinę žalÄ â€“ atsirasti. Nėra priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtos veikos ir žalos. Tai, kad ieÅ¡kovė nukrito bÅ«tent nuo pirmojo laiptų

pakopos laiptelio, ieškovė grindė tik savo paaiškinimais, o liudytojas R. J. V. ieškovės kritimo nuo laiptų

momento nematė, nes, kaip pats paaiÅ¡kino, buvo kitoje patalpoje, ieÅ¡kovę pamatė jau gulinčiÄ laiptų aikÅ¡telėje. IeÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, kad krito bÅ«tent nuo laiptų pakopos pirmojo laiptelio ir dėl to patyrė sužalojimus;

5) ieškovės kritimo nuo laiptų priežastis galėjo būti kitų jos ligų pasekmė. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė iki kritimo sirgo cukriniu diabetu, hipertenzija. Iš pridedamo atsakovės Socialinių reikalų departamento Socialinių paslaugų skyriaus rašto Nr. 63-3-133 matyti, kad ieškovei nustatytos kelios ligos, neišskiriant kurios nors vienos. Teismas neatsižvelgė, kad specialiojo nuolatinės priežiūros, pagalbos poreikio nustatymo pažyma išduota pagal kriterijų 2.18, todėl teismas padarė neteisingas išvadas dėl specialiųjų poreikių ieškovei nustatymo priežasties;

6) teismas, priimdamas sprendimÄ , nevertino su ieÅ¡kovės sveikata, ligomis susijusių aplinkybių, kurias įrodo Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto iÅ¡vada Nr. G-633/08 (02), kurioje nurodytos papildomos diagnozės, įrodančios, kad prieÅ¡ nelaimingÄ atsitikimÄ ieÅ¡kovė sirgo įvairiomis ligomis – hipertenzija, nutukimu, sunkia cukrinio diabeto forma;

7) ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus. Teismas pažeidė CPK 177 str. 1 d., nevertino visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Ieškovė neturtinės žalos dydžio niekuo nepagrindė ir neįrodė jos dydžio. Neturtinės žalos dydį ieškovė nurodė spėdama, jos prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra visiškai nerealus;

8) teismas nepakankamai atsižvelgė į ieÅ¡kovės kaltę. Nagrinėjamu atveju pati ieÅ¡kovė elgėsi ypatingai neatsargiai ir neapdairiai, todėl atsakovė turi bÅ«ti atleista nuo civilinės atsakomybės remiantis CK 6.253 str. 1 d., 6.282 str. l d. IeÅ¡kovė tais pačiais laiptais buvo užlipusi eidama į seniÅ«nijÄ , todėl laiptų pakopas jau buvo mačiusi, be to, prieÅ¡ pradėdama lipti žemyn, bÅ«dama apdairi, privalėjo apsidairyti. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje pripažino, kad iÅ¡eidama iÅ¡ seniÅ«nijos nepastebėjo, jog antrojo aukÅ¡to pirmoji pakopa yra žemesnė. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad neapsidairė prieÅ¡ lipdama, todėl mano, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos kaltės, jog ieÅ¡kovė nukrito nuo laiptų, nėra. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad  civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalÄ , o ne nubausti žalÄ padariusį asmenį: žala turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek įrodoma faktiÅ¡kai jos patyrus. Taikant civilinę atsakomybę turi bÅ«ti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito – žalÄ padariusio asmens – sÄ skaita;

9) teismas pažeidė CPK 185 str., neįvertino visų į bylÄ pateiktų įrodymų, neaptarė klausimų, reikÅ¡mingų svarbioms bylai aplinkybėms nustatyti, nenurodė, kokiais bylos duomenimis grindžia iÅ¡vadÄ dėl atsakovės 5 procentų atsakomybės dydžio, nepasisakė, koks atsakovės neveikimas ar kokie neteisėti veiksmai prisidėjo prie ieÅ¡kovės nelaimingo atsitikimo, ir tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .

Apeliaciniame skunde dėl 2010 m. balandžio 2 d. papildomo teismo sprendimo atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija

prašė 2010-04-02 papildomÄ sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės teismas priteisė

500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas už atliktÄ ekspertizę ieÅ¡kovei, panaikinti ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ bylinėjimosi iÅ¡laidų už atliktÄ ekspertizę ieÅ¡kovei  nepriteisti. Apeliacinį skundÄ grindė Å¡iais motyvais:

1) teismas pažeidė CPK 93 str. 2 d. ir 185 str. teisės normas. Teismas priteisė ieškovei ekspertizės išlaidas neproporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 500 Lt ekspertizės išlaidas, nors proporcingai patenkintų reikalavimų daliai tai sudarytų 180 Lt (2100 Lt + 900 Lt) x 6 proc.;

2) iÅ¡laidos už atliktÄ ekspertizę ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės

iš viso nepriteistinos, nes 2100 Lt ir 900 Lt įmokėjo ne proceso dalyvis E. V.. Nedalyvaujančio asmens išlaidų užskaitymas CPK

nenumatytas, teismas negalėjo E. V. iÅ¡laidų užskaityti ieÅ¡kovės vardu. E. V. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu tik 2010-02-17, t. y. po 2010-02-12 teismo sprendimo priėmimo. Nagrinėjant bylÄ ieÅ¡kovė priteisti ekspertizės iÅ¡laidų neprašė. Nagrinėjamu atveju teismas papildomÄ sprendimo dalį dėl ekspertizės iÅ¡laidų priteisimo priėmė ne savo iniciatyva ir ne dalyvaujančių byloje asmenų pareiÅ¡kimu, bet gavęs byloje nedalyvaujančio asmens praÅ¡ymÄ ;

3) pagal CPK 90 str. 1 d. užstatÄ bylinėjimosi iÅ¡laidoms padengti turi sumokėti Å¡alis, o E. V. nebuvo proceso dalyvis, todėl ne Å¡alies turėtos iÅ¡laidos negali bÅ«ti laikomos Å¡alies bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir negali bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ kitos Å¡alies.

Atsiliepimuose į atsakovės apeliacinį skundÄ dėl 2010 m. vasario 12 d. teismo sprendimo ir dėl  2010 m. balandžio 2 d. papildomo teismo sprendimo ieÅ¡kovė

V. V. prašė skundų netenkinti. Atsiliepimuose nurodė tuos pačius motyvus, kuriuos buvo nurodžiusi apeliaciniuose skunduose.

Ieškovės apeliaciniai skundai netenkintini, atsakovės apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo panaikinimo tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo

teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai bÅ«dinga, kad apeliacijoje

tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė

kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo).

Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, pagal kuriÄ tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Atsakovė tvirtina, jog ieÅ¡kovė byloje nepateikė įrodymų, kad nukrito bÅ«tent nuo pirmojo pakopos laiptelio. Tačiau su tuo sutikti negalima dėl Å¡ių aplinkybių. IeÅ¡kovė nuosekliai nuo pat pradžių aiÅ¡kino, kad iÅ¡eidama iÅ¡ seniÅ«nijos patalpų nepastebėjo, jog grindų aukÅ¡tis nevienodas, antrojo aukÅ¡to laiptų pakopa tarp antrojo aukÅ¡to grindų ir laiptų yra žemesnė ir vizualiai Å¡is skirtumas labai sunkiai pastebimas, taigi žengdama ant jos ieÅ¡kovė prarado pusiausvyrÄ ir nugriuvo laiptais žemyn. Å ios aplinkybės taip pat nurodytos ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinime gydymo įstaigai (1 t., b. l. 5). Netikėti Å¡iuo paaiÅ¡kinimu nėra pagrindo, nes jį taip pat patvirtina byloje esanti medžiaga, taip pat ekspertizės iÅ¡vados (1 t., b. l. 75-79) ir vaizdinė medžiaga. Teismo ekspertas statybinės ekspertizės akte nurodė, kad laiptų konstrukcija yra nesaugi dėl to, jog laiptatakio pakopos yra skirtingo aukščio ir pločio, virÅ¡utinė laiptų pakopa yra tik 75 mm aukščio, o visos kitos to paties laiptatakio pakopos (iÅ¡skyrus apatinę) yra 150-160 mm aukščio. Apatinė (pirmoji) tiriamo laiptatakio pakopa yra 100 mm aukščio. Nevienodas laiptų pakopų aukÅ¡tis yra ir žemesniajame laiptatakyje. Taip pat nėra įrengti įspėjamieji pavirÅ¡iai laiptatakio virÅ¡uje bei apačioje, o laiptų pakopų pavirÅ¡ius nėra Å¡iurkÅ¡tus (1 t., b. l. 78-79). Visas nurodytas aplinkybes patvirtina ir vaizdo medžiaga (2 t., b. l. 12-17). Be to, bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme atsakovės atstovė pripažino, jog po nelaimingo atsitikimo virÅ¡utinė laiptų pakopa buvo paplatinta 7 cm (2 t., b. l. 22-23). IÅ¡ byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad seniÅ«nijos patalpos durys yra laiptinės kairiojoje pusėje, o prie durų nėra turėklo. Kairiojoje laiptų pusėje (prieÅ¡ais seniÅ«nijos patalpos duris) yra laiptų turėklas. Tai visiÅ¡kai atitinka ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimÄ , jog bÅ«tent pirmoji laiptų pakopa buvo nesaugi, dėl to ieÅ¡kovė ir susižalojo. Taigi atmestinas atsakovės apeliacinio skundo motyvas, jog byloje neįrodyta, kad ieÅ¡kovė nukrito nuo laiptų dėl netinkamai įrengtos laiptų pakopos pirmojo laiptelio (CPK 178 str., 185 str.).

Taip pat negalima sutikti su atsakovės motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę sužalojimo momentu ir po sužalojimo. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovė susižalojo 2007-11-20, gydymo įstaigoje diagnozuota abiejų stipinkaulių distalinių galų skeveldriniai lūžimai (1 t., b. l. 12), po traumos ieÅ¡kovė nevaldė abiejų rankų. Taigi atsakovės motyvai, kad ieÅ¡kovė sirgo kitomis ligomis, Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡minga, nes ieÅ¡kovė byloje įrodinėjo, jog neturtinė žala jai turi bÅ«ti atlyginta, nes ji negalėjo pasirÅ«pinti savimi be kitų pagalbos bÅ«tent dėl patirtos traumos, o ne dėl kitų susirgimų. Kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama tokios sveikatos bÅ«klės (stipinkaulių distalinių galų skeveldriniai lūžimai), galėjo savarankiÅ¡kai savimi pasirÅ«pinti, byloje įrodymų nepateikta, taigi pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovei buvo suteiktos specialios pagalbos priemonės ir kt. paslaugos ne dėl nutukimo, hipertenzijos, cukrinio diabeto, o dėl patirtos traumos, yra pagrįstos atitinkamų įstaigų iÅ¡vadomis, kurias pateikė pati atsakovė (1 t., b. l. 156-160). Tai, kad sprendžiant klausimÄ dėl specialių ieÅ¡kovės poreikių tenkinimo iÅ¡skirta ne viena, o kelios ligos, taip pat nepaneigia aplinkybės, jog tokių paslaugų poreikis sutapo su ieÅ¡kovės susižalojimo laikotarpiu nuo 2007-12-07, taip pat tuo laiku ieÅ¡kovei buvo paskirta reabilitacija (1 t., b. l. 195).

Tas faktas, jog ieÅ¡kovės sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo neturtinės žalos atlyginimo, nes tokios sÄ lygos Å¡ioje byloje nenustatytos (CPK 178 str., CK 6.253 str.).

Negalima sutikti su atsakovės motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovės kaltę dėl ieškovės sužalojimo. Kaip jau buvo minėta, anksčiau laiptų pirmoji ir paskutinė pakopos nėra specialiai paženklintos, be to, pakopos pirmasis laiptelis yra skirtingo pločio ir aukščio, laiptelis įrengtas prie pat išėjimo iš seniūnijos patalpos. Taigi esant tokiai laiptų konstrukcijai visiškai natūralu nepastebėti šių konstrukcijų trūkumų. Taip pat

byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovė ėmėsi visų protingų priemonių įspėti  lankytojus

apie galimus nepatogumus ir pavojus. Kadangi tarp ieÅ¡kovės nurodytos priežasties, dėl kurios ji prarado pusiausvirÄ ir nukrito nuo laiptų, nes nepastebėjo laiptų konstrukcijos trÅ«kumų, ir atsakovės neveikimo yra tiesioginis ryÅ¡ys, tad dėl ieÅ¡kovės sužalojimo yra kalta atsakovė, kuri turėjo pasirÅ«pinti lankytojų saugumu ir įspėti apie galimus pavojus, tačiau Å¡ių veiksmų neatliko. Tai, kad visi minėti laiptų konstrukcijos trÅ«kumai nesusiję su nelaimingu atsitikimu, atsakovė byloje neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovės kaltę, ir atleisti atsakovę nuo atsakomybės nėra pagrindo (CK 6.245 str. 1 d., 4 d., 6.250 str.).

Su ieÅ¡kovės nuomone, kad visa kaltė dėl jos sužalojimo tenka atsakovei, taip pat sutikti negalima. Kaip jau nustatyta, ieÅ¡kovė krito nuo laiptų išėjusi iÅ¡ seniÅ«nijos patalpų. IeÅ¡kovė nebuvo pakankamai atidi aplinkai, neįvertino savo veiksmų saugumo, žengė ant laiptų tuoj pat išėjusi pro duris, nors prieÅ¡ingoje laiptų aikÅ¡telės pusėje, vos kelių žingsniu atstumu, buvo galima įsikibti į laiptų turėklÄ ir tik po to žengti nuo laiptų. Tad ir ieÅ¡kovė privalo prisiimti dalį kaltės dėl patirtos traumos. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad dėl įvykusios traumos taip pat kalta ir pati ieÅ¡kovė (CK 6.248 str.

3 d.).

IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl atsakovės kaltės, motyvuojant tuo, kad buvo pažeisti LR STR 2.02.02:2004 reglamento reikalavimai, nesudaro pagrindo padidinti atsakovės kaltės laipsnį, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė, lipdama laiptais į viršų, turėjo pastebėti laiptų konstrukcijos trÅ«kumus, todėl privalėjo pasirÅ«pinti savo saugumu. Å iuo atveju STR reglamento normų pažeidimai neatleidžia ieÅ¡kovės nuo pareigos elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai. IeÅ¡kovė, žinodama savo ligas, juolab turėjo elgtis apdairiai. Pažymėtina ir tai, kad, ieÅ¡kovės pastebėjimu, laiptai buvo ne tik ydingos konstrukcijos, bet ir netinkamai apÅ¡viesti (degė viena lemputė). Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė tokiomis sÄ lygomis turėjo imtis visų įmanomų atsargumo priemonių. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovė elgėsi nepakankamai rÅ«pestingai ir protingai.

Negalima sutikti su ieÅ¡kovės motyvais, kad nustatydamas neturtinės žalos sumÄ , teismas neturėjo atsižvelgti į kaltos Å¡alies turtinę padėtį (CK 6.250 str. 2 d.). IÅ¡ pateiktų byloje duomenų matyti, kad atsakovė turi finansinių sunkumų, o kaip žinia, atsakovės biudžetas skirtas patenkinti visų miesto gyventojų poreikius, todėl atsakovės atstovė pagrįstai nurodė, kad atsakovės iÅ¡laidos turi atitikti jos pajamas. Todėl ieÅ¡kovės motyvai, kad nėra bÅ«tina atsižvelgti į atsakovės įsiskolinimus ir priteisti ieÅ¡kovei daugiau lėšų, negu leidžia atsakovės finansinės galimybės, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė dėl patirtos traumos patyrė iÅ¡gyvenimus, skausmÄ , nepatogumus, todėl neturtinė žala ieÅ¡kovei priteista pagrįstai (CK 6.250 str.). IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2010-03-08 pažymÄ , kuri patvirtina, kad ieÅ¡kovė nepasveiko, jai bÅ«tinas papildomas operacinis gydymas. Å is įrodymas vertinamas su visais kitais byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais, kad ieÅ¡kovės sužalojimas sukėlė jai ilgalaikių nepatogumų, o visiÅ¡kas pasveikimas galimas tik vykdant visas gydymo rekomendacijas. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė yra tos nuomonės, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė Å¡alių kaltės laipsnį, dėl to neteisingai priteisė neturtinės žalos sumÄ . Tačiau su tuo sutikti negalima. Teisėjų kolegija yra tos nuomonės, kad pirmosios instancijos tinkamai nustatė Å¡alių kaltę ir neturtinės kompensacijos sumÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė 95 procentus ieÅ¡kovės kaltės ir 5 procentus atsakovės kaltės bei atitinkamai priteisė ieÅ¡kovei ne 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , kaip prašė ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime, o 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Å alys taip pat skundžia teismo sprendimÄ dėl, jų nuomone, netinkamai paskirstytų bylinėjimosi iÅ¡laidų. CPK 93 str. pasakyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . To paties straipsnio antrojoje dalyje pasakyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Taigi, kaip nustatyta byloje, teismas patenkino (300000:50000) 6 procentus ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų, todėl ieÅ¡kovei atitinkamai priteistini 6 procentai bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta ieÅ¡kovė patvirtino, kad už ekspertizę byloje sumokėjo sÅ«nus, tačiau ieÅ¡kovės pinigais, todėl bÅ«tent ieÅ¡kovė, o ne jos sÅ«nus patyrė byloje bylinėjimosi iÅ¡laidas. Netikėti Å¡iuo paaiÅ¡kinimu nėra pagrindo, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi juo byloje ir atmeta atsakovės motyvus, kad ieÅ¡kovei neturi bÅ«ti atlygintos ekspertizės apmokėjimo iÅ¡laidos, nes ieÅ¡kovė jų nesumokėjo, o sumokėjo byloje nedalyvaujantis asmuo. Taigi priteisiant ieÅ¡kovei patirtas bylinėjimosi  (ekspertizės apmokėjimo) iÅ¡laidas proporcingai patenkintiems ieÅ¡kovės reikalavimams byloje, ieÅ¡kovei priteistina tik 180 (6 procentai x 3000) Lt, o ne 500 Lt, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Atmestinas ieÅ¡kovės apeliacinio skundo motyvas, kad ieÅ¡kovei turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlygintos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nes, kaip nurodyta anksčiau, ieÅ¡kovei priteistina tik dalis bylinėjimosi iÅ¡laidų atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį.

Esant tokioms aplinkybėms Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimas nekeistinas, atsakovės skundžiamas papildomas 2010 m. balandžio 2 d. sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistinas, dėl to ieškovės apeliaciniai skundai atmestini, atsakovės apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo panaikinimo tenkintinas iš dalies, kitas atsakovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str.)

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str., n u t a r i a :

           Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo nekeisti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. papildomÄ sprendimÄ pakeisti, sumažinant ieÅ¡kovei V. V. iÅ¡ atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteistos ekspertizės iÅ¡laidų sumÄ iki 180 Lt. Kitų skundžiamų sprendimų dalių nekeisti.

Kolegijos

pirmininkė                                                                      Galina

Blaževič

 Â

Kolegijos

teisėjai                                                                             Â

Virginija Gudynienė

                                                                                         Â

               Izolda Nėnienė

                                                                                                        Â

                                                                                                        Â